- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-02-13
- Bylos Nr.
- e2-59-1068/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-01010-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Ališauskaitė
- Ieškovas
- A. R.
- Atsakovas
- M. D.
- Trečiasis asmuo
- A. R., A. D.
- Advokatai
- Osvaldas Martinkus, Jurius Petreikis, Saulius Tamošaitis
- Kategorijos
- 2.6.8.4Preliminarioji sutartis
sekretoriaujant Aurikai Lementauskienei, Ingai Kanareikinai, Rimai Šiaulienei, Nijolei Mikaločienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iš dalies nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. R. ieškinį atsakovui M. D. dėl netinkamos preliminariosios sutarties įvykdymo ir neteisėto praturtėjimo, trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus byloje dėl nepagrįstai gautų lėšų A. R., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, M. A., R. A., A. D..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ieškovės reikalavimai ir atsikirtimai
1. A. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui M. D. dėl netinkamos preliminariosios sutarties įvykdymo ir neteisėto praturtėjimo, kuriuo prašo:
1) priteisti iš atsakovo be pagrindo pasisavinto ir parduoto nekilnojamojo turto vertę (nuostolius) 77 000 Eur;
2) priteisti iš atsakovo Preliminariosios sutarties baudą dėl netesybų 9 000 Eur;
3) priteisti iš atsakovo Preliminariosios sutarties avansą dėl netesybų 1 000 Eur ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2021-07-13 Kretingos rajono 3 - iajame notaro biure tarp jos ir atsakovo buvo sudaryta Preliminarioji sutartis. Šalys sutarė, kad atsakovas už 20 000 Eur parduos ieškovei žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Prieš sutarties sudarymą, ieškovė sumokėjo atsakovui 2 000 Eur avansą. Šalys sutarė, kad atsakovas parduos, o ieškovė nupirks žemės sklypą dalimis, kurios bus nurodytos būsimo pirkėjo lėšomis parengtame daikto (žemės sklypo) naudojimosi tvarkos plane, kuriuo daiktas turi būti padalintas į dvi atskiras dalis. Vienos daikto dalies likusi nesumokėta kaina - 8 000 Eur, kuri turi būti sumokėta iki 2021-12-20, kitos -10 000 Eur, kuri turi būti sumokėta iki 2022-04-20. Sklypo naudojimosi tvarkos planas parengtas 2021-08-30. Preliminariosios sutarties 4.6. punkte numatyta bauda būsimam pardavėjui, jei pardavėjas neįvykdo sutartyje prisiimtų įsipareigojimų ir (arba) atsisako sudaryti pagrindinę sutartį nustatytomis sąlygomis ir terminais. Būsimas pirkėjas turi teisę iš būsimo pardavėjo pareikalauti sugrąžinti sumokėtą avansą už daiktą 2 000 Eur ir sumokėti būsimam pirkėjui baudą -15 000 Eur bei atlyginti visus kitus būsimo pirkėjo dėl to patirtus nuostolius ir išlaidas. Po Preliminariosios sutarties sudarymo, ieškovė 2021-07-15 sudarė Preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį, kurios pagrindu įsipareigojo iki 2022-05-15 M. A. parduoti ? 80 kv. m. ploto namą, kuriam priklauso ? 5 arai žemės sklypo, esantį adresu (duomenys neskelbtini) už 82 000 Eur. M. A. ieškovei sumokėjo 5 000 Eur avansą grynais. Ieškovė su vyru (trečiuoju asmeniu) A. R. ūkio būdu pradėjo statyti namą ant žemės sklypo dalies, kurią Preliminariosios sutarties pagrindu atsakovas buvo įsipareigojęs parduoti kaip Daiktą2. A. P. sutarties 2.10. punkte nurodytam terminui pagrindinės sutarties dėl Daikto2 pirkimo - pardavimo įvykdymui ir ieškovei suplanavus pradėti statybos darbų užbaigimo procedūras, atsakovas sulaužė pasitikėjimą, sandorio nesudarė ir neperleido ieškovei Daiktas2 nuosavybės teisės. 2022-05-13 atsakovas be teisėto pagrindo ir savo vardu namą įsiregistravo. 2022-05-23 atsakovas ir M. A. sudarė Preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį, kurios pagrindu atsakovas įsipareigojo iki 2022-11-06 M. A. parduoti ? 80 kv. m. ploto namą, kuriam priklauso ? 5 arai žemės sklypo, esantį adresu (duomenys neskelbtini) už 95 000 Eur. Atsakovas patikino, kad bus paprastesnė procedūra, jeigu jis parduos namą M. A., priešingu atveju jam kils didelė mokestinė našta. Atsakovas perdavė ieškovei 13 000 Eur avansą, kurį jam buvo perdavęs M. A.. Ieškovė įtikėjo, kad atsakovas elgiasi sąžiningai, ir kai M. A. pilnai atsiskaitys, sumokėtą sumą už namą atsakovas grąžins ieškovei. Tačiau to neįvyko. 2022-11-07 pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 6526 pagrindu M. A. ir R. A. įsigijo ne tik žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), bet ir pastatą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pastatė ieškovė ir dėl kurio nepagrįstai praturtėjo atsakovas. Atsakovas buvo nesąžiningas. Pirma, jis atsisakė įvykdyti Preliminarios sutarties dalį dėl antrojo sklypo perleidimo. Antra, atsakovas neturėdamas teisinio pagrindo įregistravo ieškovės ir jos vyro pastatytą nekilnojamojo turto objektą - namą kaip savo asmeninę nuosavybę ir ją pardavė trečiajam asmeniui. Atsakovas savo neteisėtais veiksmais ir neturėdamas teisinio pagrindo nepagrįstai praturtėjo ieškovės sąskaita, todėl jam kyla prievolė grąžinti ne tik gautą kainą, bet ir skirtumą, tarp kainos ir tikrosios daikto vertės, jeigu daiktas buvo parduotas už mažesnę kainą nei tikroji daikto vertė, t. y. atsakovui kyla prievolė atlyginti visus ieškovės nuostolius.
3. Atsiliepdama į A. R. savarankišką reikalavimą, ieškovė prašo trečiojo asmens A. R. reikalavimus atmesti, jos ieškinį patenkinti.
4. Nurodė, kad 2021-07-13 Preliminarioji sutartis buvo sutaryta tik tarp jos ir atsakovo. 2021-07-15 tarp jos ir trečiojo asmens M. A. buvo sudaryta Preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartis. Tarp jos ir trečiojo asmens A. R. yra sudaryta sutartis, kurios pagrindu yra taikomas turto atskirumo teisinis režimas. Tai, kad trečiasis asmuo A. R., būdamas visiškai veiksnus, suprasdamas savo veiksmus ir iš to kilsiančias pasekmes, priėmė sprendimą veikti ligotos sutuoktinės naudai ir jos interesais, skirti pinigus ir savo darbą jos turto sukūrimui, buvo trečiojo asmens laisvas apisprendimas. Visų sandorių šalis yra ji, todėl pasirašydama sutartis ji ne tik turėjo teisę ir pagrįstą lūkestį, tačiau ir prisiėmė įsipareigojimus, kuriuos vykdė pagal savo sugebėjimus. Atsakovas neįvykdė Preliminariojoje sutartyje prisiimtų įsipareigojimų, dėl to jam kyla pareiga sumokėti Preliminariosios sutarties nurodytas sumas ieškovei. Trečiasis asmuo A. R. nėra nei vieno iš sandorių šalis, todėl jam teisės iš sutartinių santykių nekyla. Atsižvelgiant į tai, trečiojo asmens A. R. reikalavimas negali būti tenkintinas, pinigų sumos priteistinos ieškovei. Atsakovas savo neteisėtais veiksmais ir neturėdamas teisinio pagrindo nepagrįstai praturtėjo jos sąskaita. Perleistas turtas buvo statomas jos ir trečiojo asmens A. R. ūkio būdu t. y. savomis jėgomis ir lėšomis. Nors buvo pasitelkiami tretieji asmenys, tai nereiškia, kad pagrįsto lūkesčio neturėjo ji. Ji pasirašė sandorius ir buvo šalis, prisidėjo prie statybų, darė pavedimus ir atsiskaitinėjo. Neneigia trečio asmens A. R. indėlio, tačiau mano, kad jo pagalba kuriant turtą jos vardu, nekeičia fakto, kad tikroji naudos gavėja būtų ji. Nepagrįstas praturtėjimas susiklostė iš sandorio, kurio šalis buvo tik ji ir atsakovas. Trečiasis asmuo A. R., būdamas ieškovės sutuoktinis, veikė jos interesais. Jos asmeninės lėšos taip pat buvo naudojamos namo statybai. Trečiasis asmuo A. R., atlikdamas mokėjimus už sutuoktinę ar padėdamas juos atlikti sutuoktinei, veikė jos interesais.
Trečiojo asmens A. R. reikalavimai
5. A. R. nagrinėjamoje byloje pareiškė savarankišką ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo M. D. 67 300 Eur kaip naudą, nepagrįstai gautą jo sąskaita; 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo ieškinio priėmimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
6. Nurodė, kad su ieškove mišriu būdu (derindami ūkio ir rangos būdus) pradėjo nekilnojamųjų objektų - namų statybas abiejuose žemės sklypuose (t. y. Daikte1 ir Daikte2). Abiejų namų statyba buvo vykdoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančių lėšų. Jis ne tik finansavo statybos darbus, bet ir faktiškai rūpinosi rangovų samdymu kai kuriems darbams, taip pat dalį statybos darbų atliko savo jėgomis. Artėjant ieškovės sudarytos Preliminariosios sutarties 2.10. punkte nurodytam terminui pagrindinės sutarties dėl Daikto2 pirkimo - pardavimo įvykdymui ir ieškovei suplanavus pradėti statybos darbų užbaigimo procedūras, atsakovas žadėto sandorio nesudarė ir neperleido ieškovei Daikto2 nuosavybės teisės. Jo lėšomis bei jo organizuotu mišriu būdu Daikte2 pastatytą namą viešajame registre 2022-05-13 savo vardu įregistravo atsakovas, o jau 2022-05-23 atsakovas ir trečiasis asmuo M. A. sudarė Preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį, kurios pagrindu atsakovas įsipareigojo iki 2022-11-06 M. A. parduoti sutarties dalyką (duomenys neskelbtini), už 95 000 Eur. Atsakovas patikino ieškovę, kad bus paprastesnė procedūra, jeigu jis parduos namą trečiajam asmeniui M. A., nes priešingu atveju jam kils didelė mokestinė našta. Atsakovas perdavė ieškovei 13 000 Eur avansą, kurį jam buvo perdavęs M. A., o likusius pinigus žadėjo perduoti po pagrindinės pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo. 2022-11-07 atsakovas su trečiaisiais asmenimis M. A. ir R. A. sudarė pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 6526. Atsakovas žemės sklypą ir jo pastatytą namą tretiesiems asmenims perleido už bendrą 95 000 Eur kainą. Pirkimo - pardavimo sutartyje nurodyta, jog žemės sklypo vidutinė rinkos kaina yra 14 700 Eur. Atsižvelgiant į parduoto žemės sklypo vertę (ir jo dalį bendroje parduoto turto kainoje), taip pat į tai, kad atsakovas buvo ieškovei perdavęs iš trečiųjų asmenų M. A. ir R. A. gautą 13 000 Eur avansą, darytina išvada, kad atsakovas be jokio teisinio pagrindo, nesąžiningai ir A. R. sąskaita praturtėjo 67 300 Eur (95 000 - 14 700 - 13 000). Atsakovas su A. R. nebuvo sudaręs jokios sutarties, kurios pagrindu tarp jų būtų susiklostę rangos teisiniai santykiai ir kuria A. R. būtų įsipareigojęs savo lėšomis pastatyti namą atsakovui. Atsakovas neturi ir į bylą nėra pateikęs jokių įrodymų, patvirtinančių, kad namą jis įgijo bet kokiu kitu teisiniu pagrindu. Tai reiškia, kad atsakovas viešajame registre savo vardu įregistravo iš esmės svetimą turtą. Atsakovas praturtėjo jo sąskaita, todėl jis turi teisę reikalauti priteisti iš atsakovo pastarojo gautą naudą, t. y. 67 300 Eur. Atsižvelgdamas į nurodytas prielaidas CK 6.242 straipsniui atsakovo atžvilgiu taikyti, taip pat į tai, kad nepagrįstas atsakovo praturtėjimas egzistuoja A. R. reiškiant šį ieškinį, o pats A. R. nebuvo prisiėmęs nuostolių atsiradimo rizikos ir jis negali apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, prašo priteisti iš atsakovo tą naudą, kurią atsakovas gavo jo sąskaita.
Atsakovo atsikirtimai
Atsiliepimas
7. Atsakovas M. D. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti.
8. Nurodė, kad Preliminarios žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties dalykas buvo tik žemės sklypas. Po šios sutarties sudarymo, ieškovė informavo, kad jos planai pasikeitė ir ji atsisako pirminio susitarimo. Ieškovė, nesudariusi nei Preliminarios sutarties pakeitimo ar nutraukimo ir nesudariusi dalies žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties, kartu su atsakovo broliu A. D. pradėjo gyvenamo namo statybą didesniojoje žemės sklypo dalyje. Suprasdamas, kad tokie ieškovės veiksmai nėra teisiškai įforminti ir gali sukurti jam neigiamas teisines pasekmes, jis inicijavo šių pasikeitusių ieškovės ketinimų įteisinimą - ginčo žemės sklypo 671/1139 dalies ir jame esančio nebaigto statyti gyvenamo namo pardavimą. 2021-10-06 tarp jo ir A. R. buvo sudaryta 671/1139 dalių 0,1139 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir jame esančio nebaigto statyti gyvenamo namo pirkimo - pardavimo sutartis. Joje nurodyta, kad Pardavėjas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę į jam priklausančią dalį žemės sklypo, atskirai nuo kitų žemės sklypo bendraturčių valdo bei naudoja, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymų ir Sutartimi nustatyta tvarka disponuoja žemės sklypo dalimi, žemės sklypo plane pažymėta indeksu „B“, kurios plotas yra 468 kv. m, (Sutarties 7.1.1p.). Taip pat šioje sutartyje (7.2 p.) nurodyta, kad <...kiekvienai šaliai valdant naudojant ir disponuojant šaliai priklausančia ž/s dalimi, joks atskiras kito bendraturčio sutikimas ir/ar leidimas nereikalingas. Šalys susitaria, jog kiekvienas ž/s bendraturtis turi teisę savo nuožiūra parduoti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims, nuomoti, įkeisti ar kitaip disponuoti šiuo žemės sklypu turimomis dalimis. Šalių susitarimu ši sutartis kartu yra ir kiekvienos šalies sutikimas, leidimas, pritarimas ir/ar suderinimas žemės sklypo bendraturčiui aukščiau nurodytiems veiksmams atlikti, joks atskiras kito bendraturčio sutikimas ir/ar leidimas, pritarimas, suderinimas nereikalingas. Šalys susitaria, kad šis šalių sutikimas yra neatšaukiamas...> Laikytina, kad Preliminarios sutarties pakeitimas/nutraukimas buvo įformintas, sudarant 2021-10-06 pirkimo - pardavimo sutartį. Tokiu būdu ieškovė neturi teisinio pagrindo grįsti savo reikalavimo CPK 6.165 str. 4 d. pagrindu, nes sudarydama pirkimo - pardavimo sutartį, pakeitė/nutraukė Preliminariąją sutartį. Nesant pagrindo konstatuoti, kad M. D. pažeidė Preliminariaja sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, nėra pagrindo reikalauti iš jo netesybų bei nuostolių. Atsakovas jo nuosavybėje likusioje 0,1139 ha bendro žemės sklypo 468/1139 dalyje, gyvenamą namą pradėjo statyti kartu su broliu A. D., kuris iš esmės statė abu namus, t. y. tiek esantį ieškovei parduotoje žemės sklypo dalyje, tiek atsakovo nuosavybėje likusioje dalyje. Kadangi namą statė atsakovo brolis, kuris atsakovu pasitikėjo, namas buvo priduotas atsakovo vardu, o jį 2022-11-07 pardavus M. A., atsakovas su broliu A. D. atsiskaitė. Namas buvo statomas atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, jis buvo statytojas, jo nuosavybės teisės į šią žemės sklypo dalį ir jame esantį gyvenamą namą įregistruotos. Atsakovas taip pat buvo šio nekilnojamo turto pardavėjas. Nei ieškovė, nei jos sutuoktinis A. R. neturėjo piniginių lėšų, iš kurių galėtų pirkti žemės sklypą iš atsakovo bei statyti gyvenamus namus sklype. Ieškovė dirba pardavėja, jos sutuoktinis A. R. oficialiai niekur nedirba, skolingas įvairiems asmenims dideles pinigų sumas. Pinigines lėšas savo namo statybai ieškovė gavo iš atsakovo, jo brolio A. D. bei būsimų pirkėjų M. A. bei L. J.. Visi susitarimai buvo daromi su ieškovės sutuoktiniu A. R., o ieškovė tik pasirašydavo sutartis.
9. Atsakovas atsiliepimu nesutiko ir su trečiojo asmens A. R. savarankišku reikalavimu.
10. Nurodė, kad ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės esmingai skiriasi nuo A. R. savarankiško reikalavimo nurodytų faktinių aplinkybių. Atsakovas nėra praturtėjęs dėl A. R. veiksmų, nes namą, esantį jam nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo dalyje statė kartu su broliu A. D.. Atsakovo M. D. praturtėjimas neatitinka A. R. turto sumažėjimo ne tik dėl to, kad M. D. nepraturtėjo jo sąskaita, bet ir dėl to, kad A. R. net negali įvardinti, kokią pinigų sumą išleido statydamas atsakovo namą. Nėra priežastinio ryšio tarp A. R. turto sumažėjimo ir M. D. praturtėjimo, nes atsakovas atsiskaitė su namą jam stačiusiu broliu bei pastarajam padėjusiu A. R. (nereikalavo iš jo grąžinti iš M. A. gautų pinigų pagal abi Preliminariąsias sutartis). Nėra aišku kokio dydžio A. R. turtas sumažėjo ir dėl kokių priežasčių, nes jis pats nurodė, kad namą statė žmonos A. R. interesais ir savo pinigus jai dovanojo. A. R. buvo prisiėmęs nuostolių atsiradimo riziką: a) susitarimo su A. D. dėl bendros veiklos statant namus atsakovo žemės sklype neįformino nustatyta tvarka - įstatymas reikalauja, kad jungtinė veiklos sutartis turi būti sudaryta raštu; b) namas, kurį atsakovas pardavė tretiesiems asmenims M. ir R. A. buvo statomas svetimame A. R. žemės sklype bei nesudarius jokios sutarties su šio sklypo savininku M. D.; c) Statybinės medžiagos buvo perkamos (neaišku kurio namo statybai) ne A. R., o jo sutuoktinės ieškovės A. R. vardu; d) statyboms, neva savo, panaudotas pinigines lėšas jis tvirtina padovanoję sutuoktinei A. R., nors žinojo, kad jie yra sudarę Povedybinę sutartį, kurioje nustatė atskirą turto režimą. Šias savo rizikas suprato ir įsivertimo bei pripažino 2024-02-07 teismo posėdyje. Savo interesus A. R. gali apginti kitais gynybos būdais, prašydamas pripažinti galiojančiais ar negaliojančiais turėtus, neva tikruosius, kaip pats teigia, susitarimus tiek su sutuoktine A. R., tiek su A. D., tiek su M. D.. Galiausiai, tretysis asmuo A. R. ir jo sutuoktinė, ieškovė A. R. veikia nesąžiningai - abu reiškia iš esmės analogiškus reikalavimus, tokiu būdu dvigubindami reikalavimą atsakovui, nurodo prieštaringas faktines aplinkybes dėl pinigų, neva, panaudotų namo statybai, kilmės ir nuosavybės, dėl tikrojo naudos gavėjo, dėl sudarytos vedybų sutarties nuostatų galiojimo, dėl tikrųjų šalių sudarytose sutartyse, kurių pagrindu buvo parduotos žemės sklypo dalys bei juose pastatyti statiniai.
Trečiojo asmens A. D. atsikirtimai
Atsiliepimas
11. Trečiasis asmuo A. D. pateikė atsiliepimą į bylą, kuriuo nesutinka nei su A. R. ieškiniu, nei su A. R. savarankišku reikalavimu.
12. Nurodė, kad tiek ieškovės, tiek trečiojo asmens A. R. reikalavimai priteisti iš atsakovo tariamai nepagrįstai įgytą pinigų sumą kildinami iš identiškų faktinių aplinkybių ir reikalavimai yra identiški, tik nurodytą 77 000 Eur sumą, neatskaičius žemės sklypo vertės, prašo ieškiniu priteisti ieškovė sau, o savarankišku reikalavimu 67 300 Eur sumą, neatskaičius iš jos M. A. sumokėto 5 000 Eur avanso, prašo priteisti A. R. sau ir dar nurodo, kad jo ir ieškovės interesai šioje dalyje yra priešingi. Akivaizdu, kad kažkuris iš nurodytų proceso dalyvių piktnaudžiauja procesine teise, nes prašo iš esmės to paties, tik kiekvienas atskirai sau asmeniškai (CPK 95 str.). Kažkuris iš sutuoktinių - ieškovė ar A. R., turėdami povedybinę sutartį, turėtų atsisakyti savo reikalavimų. Ieškovė nurodė, kad ginčo namą statė neva ji su vyru, o A. R. savo reikalavime nurodo, kad namą statė jis vienas ir tik savo asmeninėmis lėšomis. Tačiau tokie ieškovės ir A. R. teiginiai nepagrįsti, nes namus statė A. D.. Ieškovė paaiškino, kad povedybinė sutartis tarp ieškovės ir A. R. sudaryta tik formaliai. Iš tokio paaiškinimo galima suprasti, kad povedybinė sutartis sudaryta tik dėl akių, galimai tikslu padėti A. R. išvengti prievolių prieš kreditorius įvykdymo. Tokią aplinkybę tvirtina gausus kiekis vykdomųjų bylų A. R. atžvilgiu. Iš A. R. paaiškinimų, kad jis neva turėjo piniginių lėšų, tačiau sąmoningai neatsiskaitė su kreditoriais įrodo, kad jo veiksmuose yra Baudžiamojo kodekso 245 str. požymiai ir apie tai praneština prokurorui (CPK 300 str.). Ieškovė pripažinusi, kad povedybinė sutartis buvo tik formali, tuo pačiu patvirtino, kad tokia sutartimi padėjo A. R. išvengti didelės vertės prievolių prieš kreditorius įvykdymo, t. y. ji su A. R. bendrininkavo ir jos veiksmuose taip pat galimai yra Baudžiamojo kodekso numatytų veikų dėl didelės vertės prievolių vengimo apgaule ir teismų sprendimų tyčinio nevykdymo požymiai (CPK 300 str.). Ieškovė paaiškino, kad ji pati nieko nestatė ir tam pinigų neturėjo. Tokias aplinkybes patvirtinta Luminor banko išrašai apie G. T. skolintas ieškovei lėšas 15 000 Eur žemės sklypo dalies įsigijimui 2021-10-06 ir 2022-01-03 paskolintą papildomai 5 000 Eur sumą, manytina namo savo sklypo dalyje statybai arba skolų grąžinimui. Posėdžio metu kilo klausimas, ar A. R. neturėtų būti ieškovu byloje. Kadangi A. R. pateikė tapatų reikalavimą, kuriuo 67 300 Eur sumą prašo priteisti sau, tai ieškovė faktiškai turėtų atsisakyti savo ieškinio šioje dalyje, nes akivaizdu, kad negalėtų būti tenkinamas ir ieškinys, ir A. R. reikalavimas. Spręstina dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ir baudos skyrimo, kai bus nustatyta, kuris iš sutuoktinių - ieškovė ar A. R. pateikė aiškiai nepagrįstus reikalavimus (CPK 95 str.). Ieškovė ir tretysis asmuo A. R. nepagrįstai savo procesiniuose dokumentuose nurodo sąvokas Daiktas1 ir Daiktas2. Tokių sąvokų 2021-07-13 Preliminarios sutarties turinyje nėra, žemės sklypas buvo padalintas tik 2021-08-30. Todėl nepagrįsti ieškovės ir A. R. teiginiai, kad jie pradėjo statyti namą Daikte2. Norint būti statytoju, asmuo turi turėti susitarimą su žemės savininku, tačiau nei ieškovė, nei A. R. tokio susitarimo, kuriuo būtų leidžiama statyti kokius nors pastatus atsakovo žemėje, neturėjo. Ieškovė ir A. R. savo tariamą teisių pažeidimą įrodinėja savo neteisėtų veiksmų pagrindu. A. R. nebuvo 2021-07-13 Preliminarios sutarties šalimi ir nėra duomenų, kad šia sutartimi buvo tariamasi su ieškove, ar su A. R. dėl užstatymo teisės. Pats A. R. nurodo, kad su atsakovu nesudarė jokių sutarčių. Taigi, tiek ieškovė, tiek A. R., neįrodo, kad atsakovo žemės sklype teisėtai statė kokius nors statinius, tikslu sukurti sau nuosavybės objektą. Atsakovas, pastebėjęs ieškovės neteisėtus veiksmus, pasiūlė teisiškai sureguliuoti situaciją ir šalys laisva valia sudarė 2021-10-06 pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovės reikalavimas dėl netesybų pagal 2021-07-13 Preliminarios sutarties nuostatas priteisimo iš atsakovo yra aiškiai nepagrįstas, nes iš šalių paminėtų faktinių aplinkybių matyti, kad šalys savo teisinius santykius, kurie buvo formuojami 2021-07-13 Preliminariąja sutartimi modifikavo 2021-10-06 pirkimo-pardavimo sutartimi, nes susitarė, kad ieškovė įgyja nuosavybėn tik 671/1139 dalį 0,1139 ha žemės sklypo su jame esančiu nebaigtu statyti gyvenamu namu, o kita žemės sklypo dalimi atsakovas naudosis ir ja disponuos savarankiškai, tam atskiras ieškovės sutikimas nebus reikalingas. A. D. ir A. R. dviese 2021 m. liepos mėnesį susitarė statyti namus ir iš to užsidirbti. A. D. pasakė A. R., kad brolis M. D. turi žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir pasiūlė A. R. nusipirkti iš atsakovo žemės sklypą bei pradėti namo statybas. Buvo sutarta žemės sklypą padalinti į dvi dalis, A. R. nutarė žemės sklypą įsigyti ieškovės vardu. A. R. turėjo mažai patirties namų statybose, todėl darbus organizavo ir juos iš esmės vykdė A. D.. Trečiasis asmuo A. R. ir A. D. buvo susitarę, kad po statybos užbaigimo, A. R. atsiskaitys su A. D. už darbus, tačiau nei ieškovė, nei A. R. su trečiuoju asmeniu A. D. neatsiskaitė ir liko skolingi. A. R., pradėjus savo namo statybas, užsiminė, kad finansiškai nėra pajėgus tęsti statybos darbus. Todėl A. R. ir A. D. nusprendė baigti statyti namą didesnėje sklypo dalyje ir jį parduoti, o kitos žemės sklypo dalies A. R. su ieškove nusprendė nebepirkti. A. R. pažadėjo atsiskaityti su A. D. už ieškovės ir A. R. namo didesnėje žemės sklypo dalyje statybos darbus, pardavus statoma namą. Tačiau pažado neištesėjo. Kadangi ieškovė nusprendė įsigyti tik vieną žemės sklypo dalį, tai A. D. su atsakovu susitarė baigti statyti atsakovui namą ir jį parduoti. Atsakovo žemės sklypo dalyje namas buvo pradėtas statyti be atsakovo sutikimo, t. y. neteisėtai. Nors atsakovas neprivalėjo mokėti ieškovei už jos vardu vykdytą nesuderintą su atsakovu statybą, atsakovas, nutaręs nereikalauti pašalinti tokių darbų rezultatą iš žemės sklypo, o su broliu tęsti statybos darbus. Buvo sutarta, kad ieškovės gauta 13 000 Eur suma bus užskaitoma už paliktus statybos darbus. Papildomai atsakovas dar 2022-03-25 sumokėjo ieškovei 1150 Eur, 2022-09-26 – 400 Eur, A. D. už atsakovą ieškovei 2022-02-09 papildomai dar sumokėjo 5 000 Eur. Dėl namo atsakovo sklype statybos susitarė atsakovas su trečiuoju asmeniu A. D., kuris turėjo susitarimą su A. R.. Tai reiškia, kad tiek ieškovę siejo sandoriais grįsti santykiai su atsakovu, tiek ir A. R. siejo sutartiniai santykiai su trečiuoju asmeniu A. D.. Atsižvelgiant į tai, nėra vienos iš nepagrįsto praturtėjimo sąlygos, nes tiek ieškovę, tiek A. R. siejo sandoriai, kurių pagrindu buvo vykdoma namų statyba. Minėta, kad ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo. Nėra duomenų, kad A. R. neturi galimybės išspręsti klausimo su A. D., su kuriuo ir tarėsi dėl namų statybos. Viena iš sąlygų yra ta, kad atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovės arba A. R. sąskaita. Ieškovė pareiškė, kad ji lėšų neturėjo ir namo nestatė. Atsakovas susitarė su broliu A. D. dėl namo statybos ir visiškai atsiskaitė. Jokio nepagrįsto praturtėjimo nėra. Atsakovas yra atsiskaitęs su ieškove. A. R. neneigia, kad toks atsiskaitymas yra tinkamas. Šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos, tačiau nagrinėjamu atveju, jeigu buvo vykdoma statyba svetimame žemės sklype, neturint su savininku susitarimo dėl tokių darbų vykdymo, akivaizdu, kad tokius darbus vykdantis asmuo prisiima nuostolių atsiradimo riziką. Nėra sąlygų visumos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymui.
Šalių paaiškinimai ir liudytojų parodymai
Šalies argumentai
13. Ieškovė A. R. 2024-02-07 teismo posėdyje paaiškino, kad statybomis užsiėmė vyras. Jis pradėjo statybas su A. D.. A. D. vyrą įkalbėjo, kad yra žemės, nusipirksi, pasistatysi ir praturtėsi. A. D. žadėjo, kad jie kartu statys. Pradėjus statybas, A. D. nieko neprisidėjo, vyras statė iš savo pinigų, įklimpo į skolas. Vyras nupirko žemės iš M. D.. Pirko jos vardu, nes jis turėjo skolų. Ji su M. D. nieko nesitarė, tarėsi vyras. Ji tik dėjo parašus. Pinigus mokėjo vyras. Pas notarą važiavo trise: ji, M. D. ir vyras. 2021 m. ji pirko žemę. Nieko nesigilino, viskuo užsiėmė vyras. Asmeniškai su D. ji nieko nesitarė. Jis žadėjo perrašyti sklypą su namu, bet kai suėjo data, neperrašė. A. negavo paskolos ir viskas nusitęsė. Pas notarą buvo lyg ir du kartus. Už sklypo dalį, atsakovui sumokėjo vyro pinigais. Pinigus jai vyras padovanojo, sutarčių neturi. Povedybinė sutartis sudaryta tarp jų tik dėl antstolių. 10 000 Eur M. D. už sklypo dalį sumokėjo A. R.. Ji nieko nemokėjo. Statybai jos pinigai nebuvo panaudoti. Ji namo nestatė, statė vyras, vyras ir nukentėjo. Buvo tik jos vardas. Taip išeina, kad vyras jai dovanojo pinigus. Jai padovanojo namus. Ji negali pasakyti, kodėl byloje viena ieškovė yra. Ji gavo pinigus pagal Preliminarią sutartį iš A. 5000 Eur ir juos davė vyrui, kad pradėtų statybas. Vyras sakė, kad A. D. neprisidėjo prie statybų. Ji nežino, už ką ji grąžino (pervedė) pinigus M. D.. Vyras dirbo Olandijoje iki 2021 m. vasaros, parvažiavo su pinigais ir tada pradėjo statybas. Pinigus jis turėjo sąskaitoje, Olandijoje. Nekreipdami dėmesio į povedybinę sutartį, statė bendrai namus su vyru. Ji negali pasakyti, kada nutrūko susitarimas su A. D. dėl statybų ir ar jam kas priklauso. M. D. prašė, kad jie nepirktų antros sklypo dalies tais pačiais metais, kad nereikėtų mokėti mokesčių. Prie statybų dirbo M. J., Š. S., M. V., N. L..
14. Po trečiojo asmens A. R. pareikšto savarankiško reikalavimo, ieškovė 2024-10-04 teismo posėdyje paaiškino, kad sutinka su trečiojo asmens A. R. pareikštais reikalavimais, pinigai turi būti priteisti jam. Statybai buvo išleisti sutuoktinio pinigai, bet jie turi būti priteisti jai, nes jie niekur iš šeimos nedings. Viskas buvo mokama jos vardu, todėl su sutuoktinio reikalavimu nesutinka. Savo lėšų statyboms ji išleido tik dokumentų tvarkymui, bet kiek tiksliai, negali pasakyti. Jos asmeniniai pinigai, išleisti statyboms, skaičiuojami keliais šimtais ir tai būdavo, kad ji sumokėjo, o sutuoktinis jai grąžindavo. Ji asmeniškai nei iš nieko pinigų nesiskolino, kiek žino, skolinosi sutuoktinis. Į jos sąskaitą buvo pervesti 15000 Eur avansas statyboms, kuriuos skolinosi sutuoktinis. Tuos pinigus ji davė sutuoktiniui, jie buvo išleisti statyboms. Pinigai nebuvo grąžinti. Negali pasakyti, kiek buvo skirta dviejų namų statybai iš šių pinigų. Kiek kainavo M. D. namo statyba, nežino. Ji asmeniškai nei iš nieko pinigų nesiskolino, skolinosi vyras, tik pinigai buvo pervedami į jos sąskaitą. M. D. pervesdavo pinigus į jos sąskaitą tam, kad juos išgrynintų. Ji pinigus M. D. atiduodavo. A. R. savų pinigų statyboms neužteko, todėl skolinosi. Negali pasakyti kiek sutuoktinis turėjo savų lėšų ir kiek skolinosi. Savo lėšų įsigyti žemės sklypui, ji neturėjo. Jų pastatytą namą pardavinėjo sutuoktinis, namas buvo jos vardu. Jų susitarimas buvo toks, kad sutuoktinis jos vardu statys namą, o gautos lėšos bus abiem, nes jie šeima. Laiko, kad pinigus sutuoktinis jai dovanojo, o kiek tiksliai, negali pasakyti. Ieškinys pareikštas 77 000 Eur sumai. Mano, kad už tiek buvo namas parduotas. Negali paaiškinti, kaip buvo paskaičiuota 77 000 Eur suma.
Šalies argumentai
15. Ieškovės atstovė 2024-02-07 teismo posėdyje pagal ieškinį papildomai paaiškino, kad žodžiu buvo aptarta, jog statys namus, todėl ir pasirašė Preliminarią notarinę sutartį. Buvo sudaryta kita Preliminari sutartis su trečiaisiais asmenimis A. dėl namo pardavimo. Ieškovė atidalino sklypus, todėl akivaizdu, kad buvo ketinimas įsigyti sklypus, pastatyti namą ir jį parduoti. Buvo statomi du namai. Ieškovė įsigijo vieną sklypą. Buvo laukiama pinigų, kad įsigyti kitą sklypą. 2022-09-15 sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis su J. Vėliau sužinojo, kad gegužės mėn. atsakovas įregistravo namą ir apgaulės būdu įkalbėjo trečiuosius asmenis pasirašyti Preliminarią sutartį. Sumokėtas 13 000 Eur avansas, kurį atsakovas atidavė ieškovei. Nėra ginčo, kad atsakovas ir jo broliai dalyvavo statybose. Už atliktus darbus su jais (A. D., D. D.) buvo atsiskaityta. Ieškovė įsigijo vieną sklypo dalį, kitos dalies neįgijo dėl lėšų trūkumo. Statybos vyko abiejuose sklypo dalyse žodiniu susitarimu. Atsakovas neprieštaravo, kad statybos vyktų. Ieškovė sukūrė objektą, o atsakovas apgaulės būdu jį užregistravo. Ką atsakovas gavo iš trečiųjų asmenų, ja atsakovas ir praturtėjo. Ieškovė gavo 13 000 Eur ir gavo 5 000 Eur, todėl reikalaujama suma yra 77 000 Eur. Už namą atsakovas gavo 95 000 Eur. Namus statė ūkio būdu, sąmatų nedarė. Surinkti ieškovės kvitai yra abiejų namų statyboms. Trečiasis asmuo daug darė pats. Medžiagos, ką pirko, pateikti kvitai, ką samdė, pateikti kvitai. Medžiagas pirko abiem namams ir pasakyti, kiek išleido namo pastatymui, ieškovė negali. Ieškovė ir trečiasis asmuo buvo susitarę dėl statybų, naudos gavėja buvo ieškovė, todėl ji ir reikalauja. Sprendė dėl trečiojo asmens kaip bendraieškio byloje patraukimo, bet ieškovė ir trečiasis asmuo nusprendė, kad naudos gavėja yra tik ieškovė.
Atsiliepimas
16. Trečiasis asmuo A. R. 2024-02-07 teismo posėdyje paaiškino, kad susipažino su A. D.. Jis suvedė su M. D.. Nieko aplink nepažinojo, A. D. žinojo visus kontaktus ir taip padėjo. Iš A. D. pinigų nebuvo duota. Jis pradėjo jo nepasitikėti, nes pradėjo dingti medžiagos. Jis padavė avansą už žemę M. D.. Jis tik kartais pravažiuodavo pro šalį. Su A. D. susitarė statyti vieną namą. Be A. D. jis nieko negalėjo padaryti, reikėjo prisijungti prie inžinerinių tinklų. Jis įstatymų nežinojo, pasitikėjo žmonėmis. M. statybose nedalyvavo. Ar ką A. tarėsi su M., jis nežino. Investavo 120 000 – 130 000 Eur. Dar ir skolinosi pinigų. A. parodė iš ko pasiskolinti. Ant savęs neformino, nes antstoliai būtų atėmę turtą. Statyboms panaudotos jo lėšos. A. atidavė 8 500 Eur, jis kažką nupirko. Jis dirbo statybose ir samdyti žmonės, su kuriais jis atsiskaitinėjo. Jis buvo perspėtas, kad jį apgaus, bet nepatikėjo. P. M. - sumokėdavo jis savo vardu, o jis jam atiduodavo pinigus už kažkokius darbus. Pavedimus darė kartu su žmona. Pretenzijų, kad žmona gautų pinigus ir būtų ieškovė byloje, nereiškia. Atsiskaitymus darė žmonos vardu. Namus statė bendrai naudai. Rizikas įsivertino. Pradinis susitarimas su A. buvo, kad dės po 50 000 Eur statyboms. Susitarimas buvo prieš 2021-07-13 Preliminariąją sutartį, dvi ar daugiau savaičių. Tai buvo žodinis susitarimas. Žmona darė, ką jis susitarė su A. A. nieko neprisidėjo ir jis susitarimą su A. nutraukė po pusmečio. Sklypo iš M. nenupirko, nes jis pradėjo kelti kainą, reikalauti 20 000 Eur už sklypo dalį, jo perrašymą. Jis nebūtų nieko pradėjęs, bet A. pasakė, kad jau yra namo pirkėjai – A. ir jis sudarė su jais sutartį. Jis tikėjo, kad kitą sklypo dalį nupirks. Iš A. gavo dar pinigų, nes pasakė, kad brangsta statybinės medžiagos. Iš viso iš A. gavo apie 12000 – 13000 Eur. Apie kitos A. ir M. sutarties sudarymą, nieko nežinojo. Vedybinė sutartis nėra fiktyvi. Jis pinigus, iš kurių namai pastatyti – 120 000 Eur, dovanojo žmonai.
17. Po pareikšto reikalavimo, trečiasis asmuo A. R. paaiškino, kad jo reikalavimas yra atgauti investuotas į statybas lėšas. Jis ir ieškovė yra šeima, ir viskas yra bendra. Jie neprašo dvigubų pinigų, prašo priteisti tik 77 000 Eur. Jo ieškinyje kalbama apie tuos pačius pinigus, apie kuriuos kalba ieškovė. Pinigų sutuoktinei nedovanojo. Jo pozicija keičiasi nuo buvusios. Statyboms buvo panaudota daugiau nei 120 000 Eur, prašo 67 300 Eur priteisti iš atsakovo. Kokia suma buvo išleista namo, (duomenys neskelbtini) statybai, kuris įregistruotas atsakovo vardu, negali pasakyti. Daugiau nei 120 000 Eur įdėjo į abiejų namų statybą. Atsakovas statybose nedalyvavo, neprisidėjo savo lėšomis. Jis sutuoktine pasitikėjo, todėl ir nusprendė, kad sutartis turi pasirašyti sutuoktinė, nes jis yra skolingas antstoliams. Jis turėjo tik užsienietišką banko kortelę ir iš tų pinigų buvo statomas namas. Kad uždirbti statyboms pinigų, dirbo užsienyje. A. D. taip pat į namo statybą pinigų neinvestavo, patardavo ar surasdavo darbininkus. M. D. neprieštaravo, kad jis statė namą. Preliminarias sutartis darė atsakovas ar A. D., jis asmeniškai jokių sutarčių M. A. nevežė. Sunku pasakyti, kiek buvo įdėta į atskirų namų statybas atskirai. Į vieną daugiau lėšų, į kitą mažiau, bet investuota apylygiai. Namas buvo pilnai pastatytas, priduotas, bet šeimininkai nebuvo patenkinti apdailos darbais, ne visi darbai buvo kokybiški. Nebuvo kieme trinkelių, iš vienos pusės nebuvo tvoros. Pagal susitarimą viskas turėjo būti užbaigta. Todėl parduodant kaina sumažėjo 15 000 Eur. Įdėjo savo lėšų 60 000 Eur. 7 000 Eur gavo iš A. už pirmą preliminarią sutartį, o pagal antrą sutartį, kuri buvo sudaryta A. su atsakovu, jis gavo 5000 Eur. Gavo 13 000 Eur avanso namo statybai. Šių pinigų neišminusavo iš reikalavimo. Kiek kainavo namui medžiagos, o kiek darbas, negali pasakyti. Didžioji dalis pinigų buvo naudojami gryni pinigai, atsiskaitant už darbus, išskyrus statybinių medžiagų pirkimą. Pinigai iš užsienio buvo parsiveži ir grynais, ir kortelėje. Turėjo daugiau pinigų nei 120 000 Eur, statyboms skolinosi, nes pritrūko. Ne visi pinigai buvo skiriami statyboms, buvo reikalingi ir šeimai. A. D. jis nieko neskolingas, jo pagalbos jis nevertina. Jis tik duodavo darbininkų kontaktus, o tokia pagalba neverta pinigų. Susitarimą su A. D. nutraukė po pusės metų. Po pirmo namo statybos su A. D. pelnu nesidalino, nes jis prie statybos neprisidėjo. Jis perdavė 8 500 Eur A. D., kad juos perduotų darbininkams, kurie atliko užsakytus darbus. Jis pats asmeniškai irgi dirbo prie statybų. Ginčo name atliko kai kuriuos vidaus apdailos darbus: dėjo gipso kartono sienas, lubas, dėjo grindis, prisidėjo prie plytelių klijavimo. Didžiąją dalį darbų atliko samdomi darbuotojai. Jam už atliktus darbus A. D. nieko nemokėjo. Buvo sumų, kur jis mokėjo darbininkams daugiau nei 1 000 Eur, visi darbininkai dirbo su patentais, sutarčių nesudarinėjo. 67 000 Eur nereikia priteisti sutuoktinei, juos reikia priteisti jam. Kad investuoja savo lėšas į svetimą daiktą, nesuprato. Su M. D. buvo žodinė sutartis statyti namą (duomenys neskelbtini) sklype, daryti verslą. Jo sklypo dalyje statė namą tuo pagrindu, kad M. sklypą perrašys A. R.. Jis tai žadėjo. Vieninteliu kuo statybose A. pasirūpino - surado laiptininką, davė traktoristo, bobkatininko telefono numerius. P. A. jokių darbų neatliko. Jokios kalbos iš M., kad nutraukti statybas jo sklype, nebuvo. Jis tikėjo, kad sklypas bus perrašytas. Dėl statybų su M. D. jokios sutarties nebuvo. Jis rizikavo, prisiėmė nuostolius. Jo ir žmonos interesai yra bendri. Kodėl jo ieškinyje parašyta kitaip, negali paaiškinti.
Atsiliepimas
18. Atsakovo atstovas 2024-02-07 teismo posėdyje paaiškino, kad tikrieji susitarimai yra žodiniai, kurie prieštarauja rašytiniams. Ieškovės ir trečiojo asmens paaiškinimai kertasi su ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis. Tikroji šalis yra A. R. – naudos gavėjas, pirkėjas, statytojas. A. R. dirba pardavėja, pinigų neturi. Vyras uždirbo ir norėjo prasiversti. Kadangi sudaryta vedybinė sutartis – A. R. reikalavimo teisės neturi. Neturėjo pinigų, todėl ir nenupirko kitos sklypo dalies. Pradėjo savivaliauti – vykdyti statybas, todėl atsakovas pareikalavo sudaryti sutartį. Ieškovė nupirko pirmą sklypo dalį su pamatais. Šalys tai įformino, kad jų ketinimai pasikeitė 2021-10-06 pagrindine sutartimi. Antras namas buvo statomas A. vardu. Buvo santykiai tarp A. ir A., bet atsakovas nieko konkretaus apie juos nežino. Žino, kad A. statė namą ir ieškovei. Pardavęs namą, atsakovas atsiskaitė su broliu. Ieškovai negali pasakyti, kiek neteko.
19. A. M. D. 2024-10-04 teismo posėdyje paaiškino, kad 2021 m. liepos mėnesį susitiko su ieškove ir A. R.. Jie norėjo pirkti žemės sklypą. Sutarė kainą – 20 000 Eur. Norėjo sklypą pirkti dalimis. Buvo pasirašyta Preliminari sutartis. Po poros ar trijų mėnesių nuvažiavęs pamatė, kad be jo žinios (duomenys neskelbtini) sklype vyksta statybos. Susitiko su A. R., nes nenorėjo teisinių pasekmių, pasakė, kad pirktų sklypą. Užsakė notarą ir buvo parduota viena dalis sklypo, nes kitos dalies atsisakė, pritrūko pinigų. Tuo pačiu sudarė ir preliminarią sutartį su namo pirkėjais A. Ieškovė atvežė jam sutartį, pasirašytą M. A., tada jis pasirašė. A. namą statė brolis A. Jis asmeniškai išklojo kiemą trinkelėmis, vadovavo apdailos darbams, padavė paraiškas elektros, dujų įvedimui, viską apmokėjo. Su ieškove nebuvo kalbos, kad gali statyti abu namus jo sklype. Jis laukė, kol R. sklypą nusipirks. Jis su R. bendravo, sutarė, kartu buvo atvežamos statybinės medžiagos, nes taip pigiau. Kad A. R. dirbtų prie namo, nematė, dirbo samdomi darbininkai. Juos samdė brolis A. P. R. tik vieną sklypo dalį, o antro ne, nes A. R. atsisakė. Buvo numatytos sankcijos Preliminaria sutartimi už atsisakymą parduoti sklypą. A. R. atsisakymo pirkti antrą sklypą pas notarą neįformino. Viskas buvo aptarta pagrindinėje sutartyje. Jam nepatiko, kad R. pradėjo statybas dar nenupirkę sklypo. Iki sudarant pagrindinę sutartį, sklypai buvo atidalinti. Jis neatsisakė perrašyti A. R. antros sklypo dalies. Jie patys nenorėjo iš karto pirkti viso sklypo, neturėjo lėšų. Jo sklype jokių darbų nebuvo pradėta, kai buvo parduodamas sklypas A. R.. A. buvo parduotas namas su nebaigtais darbais. Jis buvo priduotas, bet žodiškai sutarta ir kiemo trinkelių išklojimas ir tvoros pastatymas, namo viduje sudėtos durys, apvadai, palangės, sudėtas laminatas, klijuotos plytelės, paleistas dujinis šildymas. Papildomi darbai padaryti už 2 500 Eur. A. dirbo prie R. statomo namo, iki šiol ieškovė nėra su juo atsiskaičiusi. A. iš viso R. yra sumokėję 18 000 Eur. Apie tai, kad A. sumokėjo 5 000 Eur sužinojo vėliau. Kai sklypą pardavė R., buvo padėti sklype pamatai. Jis statė namą už savo pinigus. Į namą įdėjo 35 000 Eur, už kitką mokėjo brolis, bet jis su juo yra atsiskaitęs. Statybos truko metus laiko. Nuo 2021 m. spalio mėnesio, namas priduotas 2022 m. gegužės mėnesį. 2021 m. gruodžio mėnesio gale atvyko R. kartu su A. ir pasakė, kad atveš persirašyti Preliminarią sutartį. Atvežė tik po pusės metų, kai pirko sklypą. A. perdavė pinigus A. R., nes A. su A. statė namą (duomenys neskelbtini) A. Su A. R. jokių susitarimų dėl statybos darbų nebuvo. B. A. prašė A. pervesti 13 000 Eur, o už kokius darbus, nežino. Brolis prašė, jis pervedė. Jis asmeniškai turėjo reikalų tik su A. R.. Preliminarioje sutartyje terminus nustatė A. R., tai buvo finansinis klausimas, ji neturėjo reikiamos sumos visam sklypui pirkti. Gavo 2 000 Eur, po to sumokėjo 8 000 Eur, o sutartyje įrašyta 10 500 Eur, nežino tos aplinkybės. (duomenys neskelbtini) pastatyto turto buvo 29 proc., bet tai buvo ne jo nuosavybė, nors taip konstatuota sutartyje.
Atsiliepimas
20. Trečiasis asmuo M. A. 2024-02-07 teismo posėdyje paaiškino, kad pradžioje tarėsi su A. dėl vieno namo toje pačioje gatvėje, tik kitoje vietoje. Po kelių savaičių A. pasiūlė kitą namą. Sutiko, nes žadėjo greičiau perrašyti. Po dviejų savaičių paskambino A., kad reikia derintis ir tartis su A. Pasirašė sutartį, padavė 5 000 E. A.. Vyko statybos darbai. Iš pradžių buvo A. su A., po to liko A. A. liepė tartis su A. Po kiek laiko pasikvietė A. su A., pasakė, kad kyla kainos ir pakėlė kainą. Jie sutiko. Sumokėjo dar 8 000 E. A. (5000 ir 3000). Po to juos pasikvietė A. su M., prašė nukelti datą. Jie sutiko. Po kiek tai laiko visus darbus perėmė M.. Tada nebuvo šildymas pajungtas, jis pajungė, laminatas nebuvo sudėtas, vidines duris sudėjo, pabaigė klijuoti plyteles vonioje, pakeitė palangę. Iki kol pasirašė antrą Preliminarią sutartį, manė, kad sklypas yra A. Pirmą sutartį pasirašė su A., jis nuvežė pas A., kur ir pasirašė. A. P. sutartį pasirašė su M. Ją padavė irgi A. Jis pasirašė, A. nuvežė M. ir grąžino su M. parašu. Sutartį pas notarą sudarė su M. Jis galvojo, kad namą stato A. su A. per pusę. Jis norėjo namo ir jam nebuvo svarbu, su kuo sutartį pasirašo. M. jam sakė, kad A. statyboms pinigų nebeturi. A. liepė jam išsirinkti medžiagas. Jis nusipirko plyteles, sąskaitą išrašė ant D. D., nes taip pasakė A. D..
21. Trečiasis asmuo R. A. 2024-02-07 teismo posėdyje paaiškino, kad ji atvažiuodavo tik pasižiūrėti. Jai įdomūs buvo tik estetiniai dalykai. Ji važiuodavo kartu, kai veždavo pinigus. Su A. bendravo, kai atvežė 5000 E. A. vežė irgi pinigus per du kartus. Iš pradžių 5000 Eur, po to 3 000 Eur. Iš pradžių su A. tarėsi, kur vonia stovės ir pan. ir su A. Kartais būdavo A., kartais A., su jais tardavosi. A. ateidavo, kai susitardavo. Matė, kad dirbo A., kiti asmenys. Jai atrodė, kad jie visi kartu ten dirba: ir A., ir A., ir M.
22. Trečiasis asmuo A. D. 2024-10-04 teismo posėdyje paaiškino, kad žemės sklypas priklausė broliui M. D.. Statė jo sklype namą, taip buvo suplanuota jo ir A. R.. A. R. buvo pasirašiusi su M. P. sutartį dėl sklypo pirkimo. Dokumentų nematė, bet faktą žinojo. Dėl statybų tarėsi su A. R.. Pradėjo statyti sklype (duomenys neskelbtini), įnašai į namą turėjo būti lygiomis dalimis. Pinigai turėjo būti investuojami statybų eigoje. Jis fiksavo išlaidas. 51 651 Eur jis asmeniškai išleido savo lėšų namo statybai. A. R. investavo panašiai tiek pat. Nekainavo statybos 100 000 Eur, nes statybos medžiagos kartu buvo perkamos ir antram namui. Langai 1 500 Eur, apšiltinimo medžiagos 1 700 Eur, 240 Eur žvyras, virš 10 000 Eur kainavo viso sklypo iškėlimas. Kas liečia pamatus, beveik už viską mokėjo jis. Darbais prisidėjo A. ir jo brolis. A. pirko betoną. Sienas mūrijo jo samdytas žmogus, A. pervedė pinigus du kartus po 5 000 Eu, iš jų A. mokėjo ir už darbą, ir pirko statybines medžiagas. Nepamena, kada tiksliai pradėjo darbus, bet žiemos metu jau buvo įrenginėjamas namo vidus. Stogui čerpės ir blokeliai buvo atvežtos abiem namams. Tarėsi abu namus statyti kartu su A. iki kol dingo pasitikėjimas, nes dingo kai kurios statybinės medžiagos, dingo iš jo namų sąsiuvinys su užrašais apie išlaidas pamatams. Prie namo dirbo jo samdomi darbininkai M. J. ir Š. S., mokėjo už darbus jiems ir jis, ir A. Kitame sklype sutarė su broliu statyti namą per pusę. A. R. šiltino grindis, dirbo prie stogo, medžiagomis prisidėjo prie čerpių, blokelių, betono, bet jis buvo pervedęs pinigus A. R.. Abiejų namų pastatymui jis išleido pamatams ir mūrui, o po to investavo brolis. Broliui perleido M. A. rankpinigius ir 13 000 Eur perleido statyboms A. R., nes A. R. rinko sąskaitas, dokumentų reikėjo mokesčiams. Blokeliai, čerpės ir betonas skirtas antram namui taip pat buvo A. R. sąskaitose. Vidaus apdailą jis atliko kartu su broliu. A. R. padėjo prie darbų, bet už jo darbą pilnai atsiskaitė. Jis pats visus darbuotojus samdė. Jis turėjo lėšų statyboms. Nesutinka nei su ieškovės, nei su A. R. reikalavimais, jie patys yra skolingi. Tiek jis rašėsi į sąsiuvinį išlaidas, tiek A. R.. Nežinojo apie R. vedybinę sutartį, manė, kad jie vyras ir žmona. A. parduoto namo pastatymas, be sklypo, galėjo kainuoti apie 60 000 Eur. Kitas namas didesnis, jo savikaina galėjo būti 80 000 Eur. Jo investicija gal 30 000 Eur į (duomenys neskelbtini) namą. Pirmas pradėtas statyti (duomenys neskelbtini) namas, antras buvo pradėtas vėliau. Kiek tuo metu buvo užbaigta pirmo namo, nepamena. B. M. statybose nedalyvavo. (duomenys neskelbtini) namas priklauso D. D., jis statėsi gal prieš 6 metus, bet jis parduotas. (duomenys neskelbtini) buvo tėvo namas, jis taip pat parduotas. Perkant statybines medžiagas, koks adresas sistemoje prekybos centre įrašytas, tokį adresą ir įveda. Perki vienam namui, o medžiagas naudoji kitam. Visi dokumentai dėl kiekvieno namo pateikiami M. M. deklaruojamos ne tik sąskaitos, bet ir mokėjimas už darbą. Broliui apie darbą nebuvo atsiskaitoma. A. R. 13 000 Eur jam nedavė, nedavė ji pinigų ir broliui M. Kol nebuvo konflikto dėl pinigų, su A. R. santykiai buvo geri. Dėl statybų pokalbiai vyko su A., brolis su A. derino tik reikalus dėl sutarčių. Kad su A. statys kartu ir antrą namą, mintis buvo, bet nebuvo lėšų. O kai A. R. už parduotą namą jam pervedė tik 8 500 Eur, kitų nepervedė, pasitikėjimas dingo. Antro namo statybai jis samdė darbininkus, su jais ir atsiskaitydavo, pirko statybines medžiagas, finansais rūpinosi brolis M. Už parduotą antrą namą brolis su juo pilnai atsiskaitė: užskaitė 5 000 Eur, 13 000 Eur ir dar sumokėjo 29 000 Eur. A. R. jam yra likęs skoloje virš 30 000 Eur. Kadangi buvo planuota su A. statyti du namus ir kitam namui jau tuo pačiu buvo nupirkti blokeliai, čerpės, A. už įdėtas lėšas į statybines medžiagas buvo atlyginta. 13 000 Eur jis sumokėjo A. R. už darbus ir statybines medžiagas už (duomenys neskelbtini) A. S. antrą namą prašė A. pagalbos, nes tuo metu jis vis žadėjo atsiskaityti už parduotą namą. Už abiejų namų langus mokėjo jis. Kai su broliu sutarė statyti antrą namą, jau to namo dalis buvo pastatyta. Statybose dar A. dalyvavo. Kokiu metu sutarė jis su broliu, negali pasakyti. A. tam pritarė, nes nebeturėjo pinigų.
23. Notarė Vilija Kralikienė 2024-10-04 teismo posėdyje parodė, kad tvirtino 2021-07-13 Preliminarią sutartį tarp M. D. ir A. R.. Pagal šią sutartį turėjo būti sudarytos dvi pagrindinės sutartys, jei buvo numatyti du pirkimo terminai. 2021-10-06 pagrindinėje sutartyje šalys susitarė 7.2 p., kad savo turtu disponuoja savo nuožiūra. Preliminarioji sutartis toje dalyje pasibaigia. Pagrindinėje sutartyje galima buvo aptarti ir Preliminarios sutarties tolesnį vykdymą, bet jos vykdymą galima suprasti ir pagal sutarties patvirtintas sąlygas. Konkrečias sąlygas susitaria šalys. Susitarimas buvo dėl daikto, dėl terminų, dėl netesybų. Naudojimosi tvarka, kai perkama dalis bendro sklypo, nėra išimtinis atvejis. Dažniausiai tokiomis sąlygomis ir sudaromos tokios sutartys. Praktikoje, sudarant pagrindinę sutartį, joje nuorodų į Preliminarią sutartį gal ir būna, bet tokios savo praktikoje neprisimena, nes pagrindinė keičia preliminarią. Sąlyga, kad „savo nuožiūra galės disponuoti sklypo dalimi“, taikoma bendraturčiui, bet ne būsimam pirkėjui. Jei „B” dalis lieka pardavėjui, jis turtą disponuoja savo nuožiūra. Reikėtų atskiros nuostatos prie naudojimosi sklypais tvarkos, jei pagrindinės sutarties sąlygos neatitiktų preliminarios. Mano, kad buvo kalbėta ir apie preliminarią sutartį, ir aptartas disponavimas turtu.
24. Liudytojas N. L. 2024-11-08 teismo posėdyje parodė, kad jis atliko namų apšiltinimo darus. Darė apšiltinimą A. R. prašymu, šiltino vieno namo stogą. Koks tai buvo namas, negali pasakyti. Atvažiavo, atliko darbus ir išvažiavo. Už darbą atsiskaitė A. R.. Kitus namus tame kvartale taip pat šiltino, bet A. D. prašymu. Dirbo prie A. R. namo gal pusdienį, jokios sutarties nesudarė. Namo numerio nežino. Ten vyko statyba, nebuvo nei gatvės, nei namo numerio. Šalia A. R. statytame name jis nieko nedarė. M. D. dėl namo jokių nurodymų nedavė, nieko nemokėjo. Tuo laikotarpiu šiltino ir A. D. statomus namus. Jei A. R. nurodo, kad jis šiltino tą namą, reiškia jis jį ir šiltino. Namas buvo pirmas prie įvažiavimo iš (duomenys neskelbtini), dešinėje pusėje. Daugiau namų toje gatvėje yra panašių. Kaip juos atskirti, negali pasakyti.
25. Liudytojas M. J. 2024-11-08 teismo posėdyje parodė, kad dirbo statybose pas A. R., darė stogą dviem, šalia vienas kito esantiems namams (duomenys neskelbtini). Žino, kad iš pradžių padarė vieno namo stogą, po to kito. Prašė A. R., su juo derino darbų kainą. A. R. ir sumokėjo už atliktus darbus. Su A. R. nieko nederino. Kokius darbus prie tų namų atliko M. D., nežino. A. D. darė pamatus, padėjo kelti stogui čerpes mažesniam statomam namui. Ar su A. D. kažkas atsiskaitė už darbą, nežino. Nepamena, ar dėl darbų davė nurodymus A., bet M. jokių nurodymų nedavė. M. taip pat namui darė stogą, ar tai buvo tuo pat metu, neprisimena. Negirdėjo, ar A. R. skundėsi, kad trūksta pinigų užbaigti statybas. Susitarimas su A. R. buvo žodinis. Paprašė vienam namui, po to kitam. Kiek sumokėjo už darbą, nepamena. Už darbą didžiajame name sumokėjo 2 000 Eur, o kiek už mažąjį, nepamena. Iš pradžių stogą dengė mažajam namui, o vėliau didžiajam. Nebuvo jokio projekto. Mediena buvo atvežta, po to atvežė čerpes. Jo darbas buvo tik uždėti stogą. Neklausė dirbdamas, kieno tie statomi namai. Kas buvo namų statytojas, nežino. Statybose matydavo A. D. kiekvieną dieną.
26. Liudytojas Š. S. 2024-11-08 teismo posėdyje parodė, kad dalyvavo namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) statybose. Dėl darbų ir atlygio tarėsi su A. R.. A. R., M. ir A. D. jokių nurodymų nedavė ir jam nemokėjo. Kiek pamena, abu namai buvo statomi greta. Jis atliko vidaus sienų darbus, stogo dengimą. A. R. statybas prižiūrėjo. Būdavo statybose ir A. D.. Jis jokių darbų nedirbo. Nedirbo ir M. Jo nematė statybose. A. R. atsiskaitė su juo, grynais sumokėjo už abu namus gal apie 10 000 Eur. Pirmiau darbai prasidėjo lyg ir mažesnio namo ((duomenys neskelbtini)). Darbų kainas suderėjo tik su A. R.. Jei kildavo klausimų, kreipdavosi į A., nes jis nuolat buvo statybose. Jei ko pritrūkdavo, A. R. parūpindavo. Jis dirbo su M. J. prie stogo, o vidaus apdailoje su kitais statybininkais. A. R. atsiskaitė iškart, nebuvo atidėliojimo. Name jau buvo grindys, langai, šildymas. Kai baigė darbą name, buvo išdažytos sienos, buvo langai, santechnika, plytelės. Ar buvo šildymas, nepamena. Dažant, šildymas pajungiamas. Ateidavo į statybas A. D., duodavo patarimų, išeidavo. Vienas namas mažesnis, kitas didesnis. Kas buvo namų savininkas, nesidomėjo. Nežino, koks buvo susitarimas tarp A. R. ir A. D., jie buvo draugai. Medžiagas atveždavo prekybos centras „Gausa“. Nepamena, ar A. R. pats dirbo.
27. Liudytojas D. D. 2024-11-08 teismo posėdyje parodė, kad jis pirkdavo statybines medžiagas, kai paprašydavo brolis A. A. R. neprašydavo. Jis nesidomėjo, kas statė namus, kas namų savininkas. A. R. išrašė sąskaitą 12 000 Eur, kad nereikėtų mokėti pelno mokesčio. Jis nėra statybininkas, nedirbo statant namus, tik atveždavo statybines medžiagas. Ar vežė medžiagas į (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini), nepamena. Jis tik apmokėdavo sąskaitas, padėdavo broliui finansiškai, siųsdavo pinigus, nes 20 metų negyveno Lietuvoje. A. pirko statybines medžiagas kartais iš savo pinigų, kartais duodavo brolis. Jei mokėdavo savo pinigais, brolis vėliau grąžindavo. Ar brolis prašė atvežti statybines medžiagas į minimus namus, neprisimena. Medžiagas vežė savo autobusėliu. Medžiagas palikdavo. Nežino namo numerių. Tuo metu jis asmeniškai jokių statybų tame kvartale nevykdė. Namą jam dovanojo tėvas (duomenys neskelbtini) 2023 m. gruodžio mėnesį. Kada tas namas buvo statomas, neprisimena, gal 2016 metais. Jo tuo metu Lietuvoje nebuvo, jis grįžo tik 2020 m. Medžiagas vežė tik į (duomenys neskelbtini) brolio A. prašymu, kituose objektuose nėra buvęs. Nežino, ar brolis A. buvo samdomas darbininkas objekte ar statytojas.
28. Liudytojas R. R. 2024-11-25 teismo posėdyje parodė, kad D. pažįsta, jie negiminės, R. nepažįsta. A. D. prašė, kad paliudytų, jog yra vežęs žvyro. Susirašė. 2021 m. yra vežęs smėlio 22 mašinas, po 140 Eur už mašiną, kelinio žvyro 15 mašinų po 200 Eur, sijoto žvyro 4 mašinas po 200 Eur, skaldos 5 mašinas po 450 Eur, juodžemio 4 mašinas po 150 Eur. Vežė į (duomenys neskelbtini), priešpaskutinė gatvė, po dešine puse, du namai. Ten yra vežęs ir dabar ten gyvenančiam žmogui, vieną mašiną žemių. Tuo metu ten namai dar nebuvo pastatyti, buvo pamatai. Vežė A. D. prašymu. Buvo 2021 m. – 2022 m. Vežė kokius 2 metus. Vežė į tą pačią vietą, į du sklypus (ten buvo du namai). Abu namai buvo statomi kartu. Sumokėjo A. D. 9 730 Eur grynais. Ten kartais būdavo A., kartais ir kiti asmenys būdavo, parodydavo, kur išpilti. Su A. R. nebendravo, jo nepažįsta. Pradėjo vežti apie 2021 m. rugpjūčio mėn. Viską nuvežė į tą vieną sklypą, prie tų dviejų namų. Į mašiną telpa 14 kubų. Jo gautos pajamos deklaruotos. Gavęs pinigus, išrašė orderį.
29. Liudytojas V. Z. 2024-11-25 teismo posėdyje parodė, kad A. R. pažįsta, A. R. pažįsta, artimos draugystė nėra, D. irgi pažįsta. Turėjo verslo liudijimą. M. D. 2022 m. paprašė, kad atliktų lauko darbus: išdėtų trinkeles, padarytų tvorą. Dar neseniai baigė šiuos darbus. Šiuos darbus atliko (duomenys neskelbtini). Darbus atliko aplink vieną namą. Pajamas yra deklaravęs, gavo virš 10 000 Eur. Jam sumokėjo M. D., grynais. Dirbo virš mėnesio. Medžiagas pristatė M. D.. Ten jau buvo pastatyti du namai. Kartais ten būdavo ir A., jam gelbėjo kitas asmuo. A. R. ten nematė. A. R. prie namo trinkelių nedėjo. Sąskaitoje, kurį pateikė A. R. į bylą 2021-12-23 yra ne jo parašas. A. R., A. R. jam nemokėjo ir jokių darbų jiems neatlikinėjo. Negali pasakyti, kiek sudėjo trinkelių. Buvo borteliai, tvora metalinė ir medinė, kiek jos buvo, negali pasakyti, neprisimena. P. M. prašymą dirbo tik šiame vieninteliame objekte. Statybos darbai yra jo momentiniai darbai, pastoviai šio darbo nedirba. Sutarė bendrą sumą už visus darbus, kvadratais neskaičiavo. Turėjo praktikos, gebėjimų tokius darbus atlikti ir sutiko juos atlikti. Trinkelių pavadinimo nežino, kokias atvežė, tokias ir sudėjo. Kai atvyko dirbti, ten jau buvo žvyras. Jį išsilygino, nusiėmė aukščius ir dėjo trinkeles.
30. Liudytojas J. M. 2024-12-19 teismo posėdyje parodė, kad patvirtinimą dėl atliktų darbų rašė, kai atliko darbus, bet nepamena, kada tai buvo. Jis atliko mūro darbus, perdengimo ir kitus, visus darbus, kuriuos prašė A. Namams (duomenys neskelbtini) atliko sąramas, perdengimus, žiedus ir mūro darbus. Pamatų nedėjo. Buvo statomi namai atskirai. Pirmas buvo mūrijamas mažasis, jį pabaigus, pradėjo mūryti kitą. Koks buvo laiko tarpas tarp mūro darbų, nepamena. Už abiejų namų atliktus darbus atsiskaitė A. D., mokėjo grynais. A. R. jam nemokėjo, nes su juo dėl darbų nesitarė. Dirbo kartu su pažįstamu R., jo pavardės nežino. Tai galėjo būti gal prieš 2-3 metus. Abiem namams jau buvo padėti pamatai, kai pradėjo mūryti mažąjį namą. Vėliau išvažiavo atlikti priestato darbų (duomenys neskelbtini) A. D.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Faktinės aplinkybės ir byloje kilusio ginčo esmė
31. Byloje nustatyta, kad 2021-07-13 tarp ieškovės A. R. ir atsakovo M. D. sudaryta Preliminarioji sutartis (notarinio registro Nr. 3669), pagal kurią Būsimas pardavėjas (atsakovas M. D.) pasiūlė Būsimam pirkėjui (ieškovei A. R.) pirkti už 20 000 Eur žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Prieš sutarties sudarymą, ieškovė sumokėjo atsakovui 2 000 Eur parduodamo daikto kainos avansinį mokėjimą (Sutarties 2.6 punktas). Šalys susitarė, kad žemės sklypą atsakovas parduos, o ieškovė nupirks dalimis, kurios bus nurodytos ieškovės lėšomis parengtame daikto naudojimosi tvarkos plane, kuriuo žemės sklypas turi būti padalintas į dvi atskiro naudojimo dalis (Sutarties 2.8 punktas). Atsakovas įsipareigojo parduoti ir perduoti ieškovei nuosavybėn ieškovės nuožiūra pasirinktą daikto dalį, nurodytą ieškovės lėšomis parengtame daikto naudojimosi tvarkos plane ir sumokėti atsakovui už šią daikto dalį daikto kainos dalį, sudarančią 8 000 Eur iki 2021-12-20 (Sutarties 2.9 punktas). Atsakovas įsipareigojo parduoti ir perduoti ieškovei nuosavybėn ieškovės nuožiūra pasirinktą daikto dalį ir sumokėti atsakovui už šią daikto dalį daikto kainos dalį, sudarančią 10 000 Eur iki 2022-04-20 (Sutarties 2.10 punktas). Šalys taip pat susitarė, kad atsakovas ar ieškovė negali perduoti visų ar dalies šioje sutartyje numatytų teisių ir pareigų trečiajai šaliai be išankstinio rašytinio notarinės formos ieškovės ar atsakovo sutikimo (Sutarties 4.4 punktas). Sutartimi numatytos šalių teisės ir pareigos gali būti keičiamos tik raštiška abiejų šalių pasirašyta notarinės formos sutartimi (Sutarties 4.5 punktas). Šalys susitaria, kad jei atsakovas neįvykdo sutartyje pasiimtų įsipareigojimų ir (arba) atsisako sudaryti pagrindinę sutartį (-is) sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais, ieškovė turi teisę iš atsakovo pareikalauti sugrąžinti sumokėtą avansą už daiktą 2 000 Eur ir sumokėti ieškovei baudą - 15 000 Eur bei atlyginti visus kitus ieškovės dėl to patirtus nuostolius ir išlaidas (Sutarties 4.6 punktas).
32. 2021-10-06 Pirkimo – pardavimo sutartimi (notarinio registro Nr. 5828) atsakovas M. D. pardavė, o ieškovė A. R. asmeninės nuosavybės teise nupirko šiuos nekilnojamuosius daiktus: 671/1139 dalį, kurią sudaro 0,0671 ha, žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Bendra daiktų kaina 10 500 Eur, kurią pirkėjas sumokėjo pardavėjui prieš sutarties sudarymą. Šalys, ta pačia sutartimi nustatė naudojimosi žemės sklypu tvarką, kurią parengė 2021-08-30 matininkas O. Š.: pardavėjas disponuoja žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu "B", kurios plotas yra 468 kv. m; pirkėjas - žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu "A", kurios plotas yra 671 kv. m. (Sutarties 7.1 punktas.) Šalys susitarė, kad kiekvienai šaliai valdant, naudojant ir disponuojant šaliai priklausančia žemės sklypo dalimi, joks atskiras kito bendraturčio sutikimas ir/ar leidimas nereikalingas. Šis šalių sutikimas yra neatšaukiamas (Sutarties 7.2 punktas).
33. 2021-07-15 ieškovė A. R. ir trečiasis asmuo M. A. sudarė preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią M. A. įsipareigojo pirkti, o A. R. parduoti ~ 80 kv. m. ploto namą, kuriam priklauso ~ 5 arai žemės sklypo. Į kainą įskaičiuota: padėti pamatai, mūrinės sienos, stogas čerpinis, plastikiniai langai, fasadas - apšiltintas ir nuarmuotas; suvestos komunikacijos: gręžinys, valymo įrenginys bei pilnas vidaus įrengimas (t. y. išvedžiota santechnika, grindinis šildymas (pastatytas ir pajungtas dujinis šildymo katilas) ir elektra, pertvaros - gipsas, sienos - glaistytos ir išdažytos, išbetonuotos, išklotos laminatu grindys (pasirinkus, tambūras, virtuvės zona ir vonios kambarys gali būti išklijuotos plytelėmis), įrengtos įtempiamos lubos (matinės, baltos), lauko ir vidinės durys), kiemas išklotas trinkelėmis, terasa išdėta trinkelėmis, išlygintas sklypas, užtvertas medine tvora, kurio unikalusis Nr.______, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Pardavėjas įsipareigoja priduoti namą 100 proc. ir pateikti dokumentus pirkėjui. Šalys susitaria, kad pagrindinę Turto pirkimo - pardavimo sutartį sudarys ir pasirašys ne vėliau kaip iki 2022-05-15. Pardavėjas ir pirkėjas įsipareigoja sudaryti pagrindinę sutartį, pagal kurią turto kaina bus 87 000 Eur. Turto kaina sumokama tokia tvarka ir terminais: sutarties pasirašymo metu 5 000 Eur avansą pirkėjas yra sumokėjęs pardavėjui, o pardavėjas jį yra priėmęs grynaisiais. Sumokėtas avansas bus įskaičiuojamas į turto pardavimo kainą. Likusi dalis kainos, t.y. 82 000 Eur bus sumokami pagal žemiau nurodytą atsiskaitymo tvarką, kuri bus perkelta į pagrindinę sutartį. Turtas pagal nuosavybės teisę priklauso A. R..
34. 2021-07-15 Patvirtinimu dėl pinigų priėmimo – perdavimo A. R. patvirtino, kad gavo 5 000 Eur iš M. A. grynais.
35. 2022-05-23 atsakovas M. (turėtų būti M.) D. ir trečiasis asmuo M. A. sudarė preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią M. A. įsipareigojo pirkti, o M. D. parduoti 100 % baigtumo 80 kv. m. namą su 5 arų žemės, esantį (duomenys neskelbtini). Šalys susitarė, kad pagrindinę pirkimo – pradavimo sutartį sudarys ir ją pasirašys ne vėliau kaip 2022-11-06. Pardavėjas ir pirkėjas įsipareigojo sudaryti pagrindinę sutartį, pagal kurią turto kaina bus 95 000 Eur. Turto kaina sumokama tokia tvarka ir terminais: sutarties pasirašymo metu 13 000 Eur pirkėjas yra sumokėjęs pardavėjui, o pardavėjas juo priėmęs grynais pinigais. Šalių susitarimu sumokėtas avansas bus įskaičiuojamas į turto kainą. Likusi dalis kainos 82 000 Eur bus sumokami pagal nurodytą atsiskaitymo tvarką, kuri bus perkelta į pagrindinę sutartį. Turtas pagal nuosavybės teisę priklauso M. D..
36. 2022-05-23 Patvirtinimu dėl pinigų priėmimo – perdavimo M. D. patvirtino, kad gavo, o M. A. perdavė 13 000 Eur pagal sudarytą preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį dėl namo adresu (duomenys neskelbtini).
37. 2022-09-15 Pirkimo – pardavimo sutartimi (notarinio registro Nr.4184) ieškovė A. R. pardavė, o L. J. asmeninės nuosavybės teise nupirko šiuos nekilnojamuosius daiktus: 671/1139 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Bendra daiktų kaina yra 110 000 Eur.
38. 2022-11-07 Pirkimo – pardavimo sutartimi (notarinio registro Nr. 6526) atsakovas M. D. pardavė, o trečiasis asmuo M. A. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nupirko šiuos nekilnojamuosius daiktus: 468/1139 dalį, kurią sudaro 0,0468 ha, žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Bendra daiktų kaina yra 95 000 Eur. Šalių susitarimu daiktų kainą, pirkėjas sumokėjo pardavėjui dalimis ir tvarka: daiktų kainos dalį, sudarančią 18 000 Eur, pirkėjas sumokėjo pardavėjui prieš sutarties sudarymą: 5000 Eur grynaisiais pinigais ir 13 000 Eur bankiniu pavedimu į pardavėjo sąskaitą. Daiktų kainos dalį, sudarančią 77 000 Eur, pirkėjas įsipareigojo sumokėti pardavėjui į pardavėjo sąskaitą per 30 (trisdešimt) dienų po sutarties pasirašymo, iš kreditoriaus kredito.
39. 2023-03-15 Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) yra du gyvenamieji pastatai, kurių vieno adresas yra (duomenys neskelbtini), kito – (duomenys neskelbtini). Tretiesiems asmenims M. A. ir R. A. nuosavybės teise priklauso 468/1139 žemės sklypo ir namas, adresu (duomenys neskelbtini), kuriuos jie įgijo iš atsakovo 2022-11-07 Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 6526 pagrindu. 671/1139 žemės sklypo ir namas, adresu (duomenys neskelbtini) priklauso L. J., kuriuos ji įgijo iš ieškovės 2022-09-15 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 4184 pagrindu. Ieškovė 671/1139 žemės sklypo ir namą įgijo iš atsakovo 2021-10-06 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 5828 pagrindu. Deklaraciją apie statybos užbaigimą ieškovė įregistravo 2022-05-16, Deklaraciją apie statybos užbaigimą atsakovas įregistravo 2022-05-13.
40. M. D. pajamų mokesčių deklaracijoje už 2022 m. nurodyta, kad pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybai išleido 77 250 Eur, gavo pajamų 85 721,17 Eur.
41. A. R. pajamų mokesčių deklaracijoje už 2022 m. nurodyta, kad pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybai išleido 69 879,03 Eur, gavo pajamų 95 227 Eur.
42. 2022-03-25 atsakovas pervedė A. R. 1 150 Eur, nurodydamas, kad tai skolos grąžinimas; 2022-10-26 pervedė 2 900 Eur irgi kaip skolos grąžinimą.
43. Trečiasis asmuo A. D. 2022-02-09 pervedė A. R. 5 000 Eur, 2022-10-14 – 5000 Eur, 2022-11-10 – 3500 Eur.
44. Ieškovė įrodinėja, kad atsakovas M. D. atsisakė vykdyti Preliminarią sutartį (parduoti dalį žemės sklypo), todėl prašo taikyti jam civilinę atsakomybę bei priteisti iš jo netesybas ir be pagrindo pasisavinto ir parduoto nekilnojamojo turto (gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)) vertę (nuostolius) 77 000 Eur, nes šį namą atsakovo sklypo dalyje pastatė jos sutuoktinis.
45. Ieškovės sutuoktinis trečiasis asmuo A. R. savarankišku reikalavimu taip pat prašo priteisti jam iš atsakovo 67 300 Eur kaip naudą, nepagrįstai atsakovo gautą jo sąskaita, nes namas atsakovo sklype pastatytas jo lėšomis ir darbu.
46. Atsižvelgiant į tai, byloje spręstini klausimai dėl 2021-07-13 Preliminarios sutarties (ne)įvykdymo priežasčių ir teisinių pasekmių (CK 6.165 straipsnis) ir dėl nepagrįsto praturtėjimo sąlygų (CK 6.237 straipsnis)
Dėl Preliminariosios sutarties (ne)vykdymo teisinių pasekmių
47. Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). Tai organizacinė sutartis, priskirtina ikisutartinių santykių stadijai (Lietuvos A. T. 2023-03-08 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-381/2023). Ikisutartiniuose santykiuose šalis sieja specifiniai – pasitikėjimo teisiniai santykiai, kurie reikalauja abipusio sąžiningumo viena kitos atžvilgiu. Vykdydamos sutartis, šalys privalo elgtis sąžiningai, tai įtvirtinta CK 1.5, 6.4, 6.158, 6.163 straipsniuose. Šios pareigos pažeidimas yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę (Lietuvos A. T. 2022-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2022).
48. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nors preliminariosios sutarties šalys neturi teisės reikalauti priverstinio sutarties įvykdymo natūra, vis dėlto šis preliminariosios sutarties ypatumas nereiškia, kad šalies atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį, nulemtas subjektyvių – nuo tokios šalies valios priklausančių – priežasčių, nesukelia jai neigiamų teisinių padarinių – ta preliminariosios sutarties šalis, kuri nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos A. T. 2020-02-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020).
49. Teisinis pagrindas civilinei atsakomybei esant ikisutartiniams santykiams kilti yra nesąžiningas šalies elgesys (CK 6.163 straipsnio 3 dalis). Būtent šalies nesąžiningas elgesys yra vertinamas kaip neteisėti veiksmai sprendžiant dėl ikisutartinės civilinės atsakomybės, kai šalis neįvykdo preliminariosios sutarties, t. y. atsisako sudaryti pagrindinę sutartį (Lietuvos A. T. 2022-09-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022).
50. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo baudą dėl netesybų - 9 000 Eur ir avansą - 1 000 Eu bei 77 000 Eur nuostolių, nes atsakovas neįvykdė Preliminariojoje sutartyje 2.10. punktu prisiimtų įsipareigojimų t. y. iki 2022-04-20 parduoti ir perduoti ieškovei Daiktą2 (sklypo dalį).
51. Byloje nėra ginčo, kad šalys, vykdydamos 2021-07-13 Preliminarią sutartį, 2021-10-06 sudarė Pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas pardavė, o ieškovė nupirko vieną sklypo dalį. Dėl kitos sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutartis pagal Preliminarią sutartį turėjo būti sudaryta iki 2022-04-20, bet nebuvo sudaryta.
52. CK 6.165 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia. Aiškindamas šią teisės normą kasacinis teismas yra nurodęs, kad prievolės sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigimas reiškia ir preliminariosios sutarties pabaigą, jokios papildomos šalių valios išraiškos įstatymas nereikalauja (Lietuvos A. T. 2010-11-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2010 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
53. Ieškovė teigia, kad pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis dėl kitos sklypo dalies nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės – nesąžiningumo. Atsakovas žadėjo perrašyti sklypą su namu, bet pažado neįvykdė. Ieškinyje A. R. nurodė, kad atsakovui žadėjo, jog galutinai pastačius namą šioje sklypo dalyje ir jį pardavus M. A., ji už šį žemės sklypą sumokės sumą, kuri buvo numatyta Preliminariosios sutarties 2.8. - 2.10 punktuose (Ieškinio 8 punktas). Akivaizdu, kad šalių sutartu terminu, ieškovė neįgijo kitos žemės sklypo dalies dėl lėšų trūkumo, ką teisme patvirtino ir pati ieškovė, ir ieškovės atstovė 2024-02-07 teismo posėdžio metu.
54. Atsakovas, nesutikdamas su ieškovės argumentais dėl sutarties nesudarymo priežasčių, nurodė, kad pirkimo – pardavimo sutartis dėl kitos sklypo dalies nebuvo sudaryta dėl ieškovės kaltės, jai neturint lėšų jį įsigyti. Taip pat atsiliepime ir jo atstovas teisme teigė, jo poziciją palaikė ir trečiojo asmens A. D. atstovas, kad Preliminarioji sutartis tarp šalių buvo nutraukta, šalims 2021-10-06 sudarius pagrindinę sutartį dėl 671/1369 dalių žemės sklypo ir nebaigto statyti gyvenamo namo, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo, nes šia sutartimi šalys susitarė savo nuožiūra disponuoti jų turimomis sklypo dalimis (Sutarties 7.2 punktas).
55. Liudytoja apklausta notarė Vilija Kralikienė, tvirtinusi tarp šalių sudarytas tiek Preliminariąją, tiek pagrindinę sutartis, šią atstovų poziciją nei patvirtino, nei paneigė, nes negalėjo tiksliai paaiškinti, ar minėta sąlyga yra standartinė nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties sąlyga, ar tokiu būdu iš tiesų šalys savo teisinius santykius, nurodytus 2021-07-13 Preliminariojoje sutartyje, modifikavo.
56. Teismas su tokiais atsakovo argumentais nesutinka, nes Preliminariąja sutartimi šalys susitarė sudaryti dvi pagrindines sutartis. 2021-10-06 sudarant pirkimo – pardavimo sutartį dėl vienos sklypo dalies, terminas kitos sutarties sudarymui dar nebuvo suėjęs. Jis buvo numatytas iki 2022-04-20. Šalys buvo sutarusios, kad jų teisės ir pareigos gali būti keičiamos tik raštiška abiejų šalių pasirašyta notarinės formos sutartimi (Sutarties 4.5 punktas). Ja galėtų būti laikoma 2021-10-06 pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau, teismo nuomone, tik tokiu atveju, jei joje būti aiškiai pasisakyta dėl Preliminarios sutarties dalies, kurios terminas dar nebuvo pasibaigęs, galiojimo. Nesant tokio punkto 2021-10-06 pirkimo-pardavimo sutartyje, teigti, kad 2021-10-06 tarp šalių baigė galioti Preliminarioji sutartis, nėra pagrindo.
57. Minėta, kad teisinis pagrindas civilinei atsakomybei esant ikisutartiniams santykiams kilti yra nesąžiningas šalies elgesys (CK 6.163 straipsnio 3 dalis). Neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri elgiasi nesąžiningai ir yra kalta dėl atsisakymo ją sudaryti (Lietuvos A. T. 2018-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018). Taigi sprendžiant dėl preliminariosios sutarties šalies atsisakymo (vengimo) sudaryti pagrindinę sutartį padarinių, t. y. civilinės atsakomybės, galinčios turėti netesybų arba nuostolių formą, reikia nustatyti, buvo pagrįstas atsisakymas (vengimas) sudaryti pagrindinę sutartį ar ne (Lietuvos A. T. 2011-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011).
58. Preliminariosios sutarties šalis, teismine tvarka reikalaujanti taikyti civilinę atsakomybę, privalo įrodyti, kad kitos šalies aktyvūs ir (ar) pasyvūs veiksmai nulėmė pagrindinės sutarties nesudarymą, t. y. kad kita šalis atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį. Vienai preliminariosios sutarties šaliai įrodžius, kad kita sutarties šalis atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį, įrodinėjimo našta pereina antrajai preliminariosios sutarties šaliai, t. y. ta sutarties šalis, kuri atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį, siekdama išvengti civilinės atsakomybės jai taikymo, turi įrodyti, kad atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį yra pagrįstas. Priežasčių, nulėmusių pagrindinės sutarties nesudarymą, vertinimas yra fakto klausimas (Lietuvos A. T. 2020-02-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020).
59. Teismas, įvertinęs ieškovės ir atsakovo paaiškinimus, sprendžia, kad pagrindinė priežastis, dėl ko iki 2022-04-20 nebuvo sudaryta kitos sklypo dalies pirkimo - pardavimo sutartis buvo ta, kad ieškovė neturėjo pinigų sumokėti atsakovui šalių sutartą kainą už šią sklypo dalį. Kad tuo metu būtų buvę kliūčių ją sudaryti iš atsakovo pusės, t.y. kad atsakovas atsisakė ir/ar vengė ją sudaryti, ieškovė įrodymų į bylą nepateikė. Nors ieškovė teigia, kad ji su atsakovu susitarė, jog už šią žemės sklypą dalį sumokės, kai parduos namą trečiam asmeniui M. A., teismas atkreipia dėmesį, kad pagal Preliminariąją sutartį, šalys buvo sutarusios, jog jų teisės ir pareigos gali būti keičiamos tik raštiška abiejų šalių pasirašyta notarinės formos sutartimi (Sutarties 4.5 punktas). Ieškovės nurodomos aplinkybės apie papildomą susitarimą dėl termino ir atsiskaitymo nebuvo įformintos pačių šalių sutarta forma, todėl negali būti pripažįstamos ir taikomos šalių santykiams. Be to, ieškovės nurodoma sąlyga buvo susijusi su kitu turtu (gyvenamuoju namu), dėl kurio šalys Preliminariąja sutartimi nebuvo susitarusios ir kurio nuosavybės teisės ieškovė neturėjo bei kaip matyti iš bylos dėl to ir kilo ginčas tarp šalių.
60. Nurodytų aplinkybių visumos pagrindu teismas daro išvadą, kad taikyti ieškovės prašomą civilinę atsakomybę atsakovui dėl netesybų ir nuostolių atlyginimo pagal Preliminariąją sutartį nėra pagrindo, nes ieškovė neįrodė neteisėtų (nesąžiningų) atsakovo veiksmų, neįvykdžius šios sutarties sąlygų, todėl ieškovės ieškinys šioje dalyje ir šiuo pagrindu atmestinas. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad ieškovė net nepagrįstai reikalauja priteisti 1000 Eur avanso dalį, nes byloje nustatyta, kad pagal Preliminarią sutartį sumokėtas 2 000 Eur avansas buvo įskaitytas į kainą, kuri sumokėta 2021-10-06 sudarant pirkimo – pardavimo sutartį dėl žemės sklypo dalies.
Dėl nepagrįsto praturtėjimo
61. Ieškovas, kreipdamasis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, suformuluoja ieškinio dalyką (reikalavimą) ir nurodo ieškinio pagrindą – faktines aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), taip apibrėždamas bylos nagrinėjimo ribas. Ieškovas neprivalo nurodyti teisinio ieškinio pagrindo (Lietuvos A. T. 2020-07-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020). Teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Teismas, ištyręs ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus, nustato faktus, atlieka jų teisinį vertinimą, kvalifikuoja ginčo santykius, aiškina teisės normas ir taiko jas ginčo santykiui. Teismas, kvalifikuodamas teisinius santykius ir spręsdamas iš jų kilusį ginčą, turi nustatyti, kada ir kokiomis aplinkybėmis šie santykiai susiformavo, kaip jie plėtojosi ir pan., ir, atitinkamai pritaikius šiuos santykius reglamentuojančias teisės normas, išspręsti ginčą (Lietuvos A. T. 2017-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-378/2017, 2022-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022).
62. Trečiasis asmuo A. R. bylos nagrinėjimo metu, atmetęs teismo siūlymą tapti bendraieškiu byloje, pareiškė savarankišką reikalavimą, prašydamas priteisti iš atsakovo M. D. 67 300 Eur kaip naudą, nepagrįstai gautą jo sąskaita.
63. CK 6.242 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita (Lietuvos A. T. 2014-01-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014; 2014-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014; 2020-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-523-248/2020).
64. Aiškindamas nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančias teisės normas kasacinis teismas yra pažymėjęs kad, teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankiškas prievolės atsiradimo pagrindas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje vertinamas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai (Lietuvos A. T. 2021-12-01 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-421/2021). Lietuvos teisėje laikomasi vadinamojo non cumul principo – asmuo neturi pasirinkimo teisės, kokį ieškinį reikšti. Pavyzdžiui, jeigu šalis sieja sutartiniai santykiai, pažeistas teises reikia ginti remiantis sutarčių teisės normomis; jeigu yra deliktas, turi būti reiškiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo, bet ne dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo; jeigu pažeistos teisės gali būti apgintos daiktinės teisės normų pagrindu, ieškinys dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo taip pat negali būti reiškiamas. Tik tuo atveju, jeigu sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės normos neužtikrina teisingo bylos išsprendimo, papildomai (subsidiariai) gali būti taikomas nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas (Lietuvos A. T. 2010-02-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2010).
65. Kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos tokios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos: 1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); 3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos A. T. 2016-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016). Nepagrįsto praturtėjimo institutui taikyti būtina nustatyti visų išvardytų sąlygų buvimą. Šios aplinkybės bylose dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo sudaro įrodinėjimo dalyką.
66. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kitų (sutartinių, deliktinių) šalių santykių buvimas savaime neužkerta galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisykles tuo atveju, kai turtas, kurį reikalaujama priteisti, buvo vienos šalies perduotas, o kitos įgytas nesant iš tų santykių kylančios prievolės jį perduoti. Tuo atveju, kai šalis, kurių viena reikalauja grąžinti kitai sumokėtas sumas kaip sumokėtas be pagrindo, sieja sutartiniai teisiniai santykiai, reikia įvertinti, ar mokėjimai atlikti pagal sutartį, ar kitu teisiniu pagrindu, ar be pagrindo. Vien sutartinių santykių tarp šalių buvimas nepaneigia galimybės vienos šalies kitai perduotą turtą išreikalauti remiantis nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisyklėmis, kai pagal sutartį tas turtas neturėjo būti perduotas (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2019-03-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-915/2019). Taigi, bylose dėl be pagrindo įgyto turto ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita; pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2009; 2013-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2018-02-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-1075/2018).
67. Trečiasis asmuo A. R. nurodo, kad namą atsakovo sklypo dalyje statė kartu su trečiuoju asmeniu A. D., realizuodamas jų bendrą sumanymą vystyti statybų verslą – atsakovo sklype pastatyti ir parduoti du gyvenamuosius namus. Sklypo dalį įgijo trečiojo asmens sutuoktinė (ieškovė) ir šioje sklypo dalyje jis pastatė namą bei jį pardavė. Kitos sklypo dalies nei ieškovė, nei trečiasis asmuo A. R. iš atsakovo neįgijo, bet jame jis irgi pastatė namą, kurį atsakovas užregistravęs savo vardu, pardavė trečiajam asmeniui M. A. ir taip praturtėjo jo sąskaita.
68. Atsakovas teigia, kad namą jam statė brolis (trečiasis asmuo A. D.), su kuriuo jis pilnai atsiskaitė, jis atliko užbaigimo darbus. Šią aplinkybę pripažįsta ir trečiasis asmuo A. D., tačiau jis tuo pačiu pripažįsta, kad namo statybose dalyvavo ir A. R., bet su juo jis yra atsiskaitęs. Tačiau su tuo nesutinka trečiasis asmuo A. R.. A. R. pripažįsta, kad dėl namų statybų tarėsi tik su A. D., bet pinigų reikalauja iš atsakovo, nes jis pardavė namą ir gavo pajamas.
69. Byloje ginčas kyla dėl to, kas ir kiek į investavo lėšų į atsakovo namo statybą ir kiek jų prarado, o tuo pačiu, ar kas ir kokia suma praturtėjo bei kieno sąskaita.
70. Trečiasis asmuo A. R. teigia, kad atsakovo vardu užregistruotas gyvenamasis namas pastatytas iš jo lėšų, jo darbu, todėl už parduotą namą atsakovo gautos lėšos yra nepagrįstai. A. R., reikalaudamas pinigų iš atsakovo už parduotą namą, nurodo, kad atsakovas jį apgavo, žadėjo perrašyti sklypą ir namą, bet to nepadarė, vėliau, kad atsakovas žadėjo pardavęs namą, grąžinti pinigus, bet to irgi nepadarė. Be trečiojo asmens ir jo sutuoktinės (ieškovės) paaiškinimų, įrodymų (susitarimų) buvus tokius atsakovo pažadus ir/ar šalių susitarimą, byloje nėra.
71. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė A. R. ketino įsigyti iš atsakovo visą žemės sklypą, bet realizavo tik dalį ketinimų. Kad būta ieškovės ketinimų parduoti namą su dalimi žemės sklypo trečiajam asmeniui M. A., įrodo iškart po Preliminarios sutarties sudarymo 2021-07-13, 2021-07-15 sudaryta ir preliminari sutartis su M. A., pagal kurią M. A. sumokėjo ieškovei 5 000 Eur avansą. Nors šioje sutartyje nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, kad planuojamo parduoti turto savininkė yra ieškovė, tačiau vis tik tai patvirtina patį faktą, kad namo pardavimo planai buvo realūs, o namas šioje sklypo dalyje iš tiesų buvo pastatytas.
72. Teismas neabejoja, kad atsakovas, turėdamas susitarimą su ieškove dėl sklypo pardavimo, matė, jog sklype statomi du namai, kurie buvo statomi iš esmės kartu ir šių statybų nestabdė, t.y. joms pritarė ir, ieškovei nenupirkus kitos sklypo dalies, pats nusprendė šią sklypo dalį su jame jau pastatytu namu parduoti trečiajam asmeniui M. A., tik jau už didesnę kainą nei buvo sutarusi ieškovė. Dėl to atsakovas 2022-05-23 pasirašė analogišką preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį su trečiuoju asmeniu M. A. kaip kad buvo pasirašiusi ieškovė 2021-07-15. Akivaizdu, kad tam trečiasis asmuo A. R. neprieštaravo ir šiame procese dalyvavo, nes M. A. parodė, jog naują preliminarią sutartį jam atvežė A. R. ir jis papildomą 8 000 Eur avansą sumokėjo ne M. D., o A. R.; namo kainą pakėlė A. R. su A. D., o namo užbaigimo terminą naujai sutarė su A. R. bei M. D., po ko ir buvo pasirašyta nauja sutartis. A. R. žinojo, kad žemės sklypo dalis, kurioje pastatytas namas priklauso atsakovui ir sutiko, kad namas būtų užregistruotas atsakovo vardu, ką pastarasis galėjo ir atliko, realizuodamas savo teisę kaip sklypo savininkas. Tuo pačiu tai patvirtina, kad atsakovas žinojo apie statomą namą ir kad šiose statybose dalyvauja trečiasis asmuo A. R..
73. Teismui nekyla abejonių, kad ginčo namą statė tretieji asmenys A. R. ir A. D.. Atsakovas perėmė tik namo statybų užbaigimo darbus: pajungė šildymą, sudėjo grindų laminatą, vidines duris, baigė klijuoti plyteles vonioje, pakeitė palangę, taip pat sutvarkė namo kiemą (išdėjo trinkeles, pastatė tvorą). Šių aplinkybių neginčija trečiasis asmuo A. R., jas teisme patvirtino namą įsigijęs M. A. bei kiemo sutvarkymo darbus atlikęs V. Z..
74. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad prie parduoto namo statybų prisidėjo ir atsakovas, todėl nėra pagrindo teigti, kad šį turtą jis įgijo nepagrįstai ir jo vertę turi grąžinti trečiajam asmeniui A. R.. Reikalaudamas priteisti iš atsakovo 67 300 Eur, ieškovas (šiuo atveju trečiasis asmuo A. R.) turi įrodyti, kad atsakovas šia suma praturtėjo jo sąskaita.
75. A. R. savo reikalavimą įrodinėja ieškovės į bylą pateiktais dokumentais (kvitais ir sąskaitomis) apie pirktas statybines medžiagas ir paslaugas, kurios, anot jo, panaudotos atsakovo sklypo dalyje pastatytame name. Šiuos dokumentus ieškovė pateikė į bylą po to, kai juos grąžino valstybinė mokesčių inspekcija, patikrinusi deklaraciją dėl išlaidų ir pajamų, statant namą jos sklypo dalyje ((duomenys neskelbtini)). Tai įrodo, kad šiuose dokumentuose nurodytos medžiagos buvo naudotos ieškovės namo statybose.
76. Ieškovės pateiktos sąskaitos/kvitai apmokėti ieškovės vardu, bet trečiasis asmuo teigia, kad tai jo patirtos išlaidos. Ieškovės ir trečiojo asmens A. R. kaip sutuoktinių turtas yra atskirtas povedybine sutartimi. Ieškovė ir trečiasis asmuo A. R. pripažįsta, kad iš tiesų tikroji sandorio šalis buvo trečiasis asmuo A. R., kuris savo vardu turto nepirko tik dėl to, kad turtas iš jo nebūtų paimtas kreditorių reikalavimas patenkinti, t.y. sudarant sandorį su atsakovu, tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo buvo nesąžiningi, sandoris sudarytas tik dėl akių, tikroji sandorio šalis su atsakovu buvo trečiasis asmuo A. R..
77. Nors vedybinė sutartis nedraudžia sutuoktiniams vykdyti jungtinę veiklą, tačiau ir tokiu atveju veiklos partneriai turi kooperuoti savo turtą, darbą ar žinias bendram tikslui ir/ar veiklai. Ieškovė pripažįsta, kad ji statybose nei darbu, nei piniginėmis lėšomis neprisidėjo, statybas organizavo ir vykdė sutuoktinis (trečiasis asmuo A. R.), todėl net nėra pagrindo spręsti, kad sutuoktiniai veikė bendros veiklos pagrindais ir ieškovė turi teisę į kokią nors naudą iš jos. Nors nuostolių atlyginimo iš atsakovo reikalauja ir ieškovė, nustačius, kad statybose buvo naudojami tik trečiojo asmens A. R. pinigai ir tik jo darbas, jam pareiškus, kad jokių pinigų sutuoktinei (ieškovei) nedovanojo, t.y. jis neveikė ieškovės naudai kaip kad teigia ieškovė, dėl ko ir pareiškė savarankišką reikalavimą byloje, ieškovės reikalavimas atsakovui dėl nuostolių atlyginimo ir nepagrįsto praturtėjimo pagrindu atmestinas.
78. Trečiojo asmens A. D. atstovas prašė taikyti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nes kažkuris iš R. pareiškė nepagrįstą ieškinį. Nors ieškovė ir trečiasis asmuo reikalavimus atsakovui dėl nepagrįsto praturtėjimo grindžia tuo pačiu faktiniu pagrindu, vis tik jų subjektyvus suvokimas apie tikrąjį naudos gavėją, o tuo pačiu ir reikalavimo pagrįstumą yra skirtingas. Vien tai, kad asmuo savo suvokimu bando teisminiu keliu apginti galimai pažeistą savo teisę, net ir teismui nustačius, kad tai jis daro nepagrįstai, nereiškia, kad asmuo akivaizdžiai ir tyčia piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo kreipėsi į kvalifikuotus teisininkus pagalbos, kurie suteikė jiems teisinę konsultaciją ir parengė procesinius dokumentus. Skirtingas šalių faktinės situacijos vertinimas pats savaime nereiškia, kad jis yra akivaizdžiai nepagrįstas. Teismas neįžvelgia ieškovės veiksmuose piktybiškumo, reiškiant ieškinį, todėl nėra pagrindo jai taikyti sankciją. Nepagrindus ieškinio, jo atmetimas, įtakojantis bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, savaime sukuria neigiamas pasekmes reikalavusiai šaliai ir garantuoja patirtų išlaidų atlyginimą nepagrįstai į procesą įtrauktam oponentui. Ši teisės norma yra pakankama „nu(si)baudimo“ priemonė, nepagrindus reikalavimo.
79. Nagrinėjamoje situacijoje pagal šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimus galima būtų įžvelgti, kad tretieji asmenys, statydami namus, veikė jungtinės veiklos pagrindu, ką akcentavo atsakovo ir trečiojo asmens A. D. atstovas bylos nagrinėjimo metu. Vertinant atsakovo interesą ir prisidėjimą prie statybų, tokių santykių egzistavimo galimybė vertintina ir tarp jų trijų.
80. Pažymėtina, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 straipsnis). Jungtinės veikos (partnerystės) sutartis yra konsensualinė, t. y. ji laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalys susitaria dėl esminių sąlygų.
81. Sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis). CK 1.73 straipsnio 1 dalyje yra išvardyti sandoriai, kurie turi būti sudaryti paprasta rašytine forma, taip pat nurodyta, kad tokia forma turi būti sudaromi ir kiti sandoriai, kuriems CK ar kiti įstatymai nustato privalomą paprastą rašytinę formą.
82. CK 6.969 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo numatytais atvejais – notarinės formos. Jeigu sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti. Nuostata dėl sutarties negaliojimo sutarties formos reikalavimų nesilaikymo atveju yra imperatyvi.
83. Ginčo dėl to, kad nagrinėjamu atveju rašytinė jungtinės veiklos sutartis pasirašyta nebuvo, nėra. Kadangi pagal CK 6.969 straipsnio 4 dalį nuostata dėl sutarties negaliojimo sutarties formos reikalavimų nesilaikymo atveju yra imperatyvi, akivaizdu, kad bet kokie galimi žodiniai trečiojo asmens A. R. ir atsakovo bei trečiojo asmens A. D. susitarimai dėl jungtinės veiklos, jeigu ir būtų nustatyta, jog jie egzistavo, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, yra niekiniai ir negaliojantys (CK 1.80 straipsnis).
84. Tarp šalių (atsakovo ir trečiojo asmens A. R.) nebuvo sudarytos jokios sutarties dėl namo statybos, t. y. šalių nesiejo jokie sutartiniai teisiniai santykiai. Atsakovas namą, pastatytą jo žemės sklypo dalyje užregistravo ir pardavė kaip turto savininkas ir finansinę naudą gavo iš jam nuosavybės teise priklausiusio turto pardavimo. Minėta, kad trečiasis asmuo teigdamas, kad atsakovas praturtėjo jo sąskaita, turi tai įrodyti.
85. Tuo tikslu A. R. (jo atstovas) pateikė į bylą patikslintą išlaidų, patirtų statant ginčo objektą suvestinę (2024-12-11 DOK - 34611), kurioje nurodyta, kad bendra išlaidų suma yra 66 855,41 Eur (reikalavimo suma 67 300 Eur). Suvestinė padaryta pagal ieškovės į bylą pateiktas sąskaitas ir jų suvestinę (2024-02-06 DOK – 3913, originalūs kvitai ir sąskaitos pateikti prie bylos, voke), kurios bendra suma yra 83 889,28 Eur. A. R. deklaravo, kad namo pastatymui patyrė 69 879,03 Eur išlaidų. Iš to seka, kad iš A. R. teismui pateiktų sąskaitų, atėmus jos namo (adresu (duomenys neskelbtini)) statybai patirtas išlaidas, kito namo statymui galėjo būti panaudota tik 14 010,25 Eur suma. Papildomai trečiasis asmuo nurodė išlaidas, kurių nėra ieškovės suvestinėje, nuo 96 pozicijos.
86. Vertinant šiuos įrodymus, atkreiptinas dėmesys, kad į suvestinę įtrauktos ir sąskaitos, kurios apskritai nepagrindžia statybos darbų išlaidų kaip mokesčiai notarui dėl sandorių sudarymo, kurias ir turėjo atlyginti sandorio sudarymo šalis pagal jį sudarančių asmenų susitarimą; taip pat įtraukta 2023-10-26 UAB „Hersa“ sąskaita, pagal kurią buvo įgyti langai, nors namas parduotas dar 2022-11-07. Didžioji dalis išlaidų nurodyta, kad apmokėta grynais, tokias išlaidas patvirtinančių įrodymų, nėra. Tokias išlaidas buvus byloje patvirtino tik liudytojai M. J. ir Š. S., kurie teisme tikslių sumų, gautų už darbus, atliktus atsakovo name, negalėjo įvardinti. Liudytojas N. L. teisme nurodė, kad dirbo tik prie A. R. namo, šiltino tik vieno namo stogą ir trečiasis asmuo teigia, kad tas namas ir buvo būtent ginčo, o ne ieškovės namas.
87. Trečiojo asmens A. R. atstovo į bylą pateikta rašysenos eksperto A. B. 2024-12-17 konsultacinė išvada Nr. 20241217/01 sudaro pagrindą abejoti, kad ieškovė (trečiasis asmuo A. R.) patyrė išlaidas pagal 2021-10-29 Prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitą Nr. 15, pagal kurį sumokėta 13 000 Eur A. D. už mūro darbus ir fasado šiltinimą, 2021-12-23 Prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitą Nr. 5, pagal kurį sumokėta 9 900 Eur V. Z. už stogą, tvorą ir trinkeles, 2022-02-15 Prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitą Nr. 2, pagal kurį sumokėta 12 400 Eur D. D. už sienų armavimą, pastogę, lietaus sistemas, gerbūvį. Nors trečiasis asmuo A. R. teigia, kad iš tiesų šios paslaugos buvo atliktos ir jis sumokėjo už jas grynais A. D., kvitų turinys, atsižvelgiant į išvadą, šių duomenų nepatvirtina. V. Z. parodė, kad jokių darbų ieškovei neatliko ir pinigų negavo. D. D. parodė, kad A. R. išrašė sąskaitą 12 000 Eur, kad nereikėtų mokėti pelno mokesčio, bet jokių statybos darbų neatlikinėjo. A. D. parodė, kad A. R. 13 000 Eur jam nedavė. Kadangi namai pastatyti, nėra abejonės, kad kvituose įvardinti darbai buvo atlikti, tačiau už kokią kainą, kas juos atliko, bei kas, kiek ir kam sumokėjo, nėra galimybės nustatyti.
88. Byloje yra įrodymų, kad statybos darbus užsakinėjo bei juos atlikdavo ir A. D.. Šią aplinkybę patvirtino ir namą iš atsakovo įsigijęs M. A. bei R. A., kad statybose būdavo ir A., su juo irgi bendraudavo; liudytojai D. D., R. R., V. Z. bei J. M. patvirtino, kad medžiagas pirko, statybos darbus abiejuose namuose atliko A. D. kvietimu ir jis su jais atsiskaitė.
89. Išlaidų, patirtų dėl namo statybos, suvestinę į bylą pateikė ir atsakovas, kurioje nurodyta, kad bendra jų suma yra 78 137,72 Eur (2024-11-19 DOK - 32366). Atsakovas yra deklaravęs, kad namo išlaidų suma yra 77 250,00 Eur. Šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus (kvitus) į bylą pateikė trečiasis asmuo A. D. (2024-05-02 DOK-12807), kuris, anot atsakovo, ir rūpinosi namo statyba.
90. Tretieji asmenys A. R. ir A. D. kritikuoja vienas kito nurodomas išlaidas, teigdami, kad šias išlaidas patyrė būtent jis, o ne priešinga pusė. Trečiasis asmuo A. R. teigė, kad pagal A. D. pateiktus kvitus, statybinės medžiagos buvo naudojamos kitose statybose, nes D. statė ne vieną namą (duomenys neskelbtini). Atsakovas ir trečiasis asmuo A. D. kritikuodamas trečiojo asmens įrodymus dėl statybinių medžiagų, nurodo, kad dalis jų buvo naudojamos ir kitoje A. R. tuo pat metu vykdytoje statyboje (duomenys neskelbtini), ką A. R. pripažino.
91. Trečiojo asmens A. D. pateiktose sąskaitose ir kvituose pirkėjo rekvizituose nurodyti kiti adresai, nei (duomenys neskelbtini), tačiau tik pardavėjo prekybos centro DEPO sąskaitose nurodoma prekių pristatymo vieta, kurios adresas (duomenys neskelbtini), pirkėjas D. D. kaip ir ieškovės sąskaitose iš to paties pardavėjo nurodamas adresas (duomenys neskelbtini). Iš Registrų centro duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) objektą (žemės sklypą su gyvenamuoju namu) D. D. pardavė 2019-07-04, namo statybos vyko 2018-2019 m. Tai rodo, kad 2021-2022 m. D. D. šių prekių minėtu adresu nereikėjo. Todėl jos turėjo ir galėjo būti naudojamos kituose objektuose. Pats D. D. parodė, kad jas pirko ir pristatė brolio A. nurodytu adresu, kuris galėjo būti (duomenys neskelbtini), nes tuo metu ten namo numerio nebuvo. Vien tai, kad (duomenys neskelbtini) D. turi ne vieną žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, dar nereiškia, kad pagal į bylą pateiktus kvitus įsigytos medžiagos negalėjo būti panaudotos ginčo namo statyboms.
92. Nėra ginčo, kad išlaidos abiejų namų statyboms buvo bendros, nes tokiu būdu statybų procesas buvo pigesnis. Net ir atsakovas buvo sutikęs, kad dujos į namus būtų vedamos kartu su bendrasavininke A. R.. Tačiau tuo pačiu pats trečiasis asmuo A. R. pripažino, kad atskirti kuriame name, kiek ir kokios tiksliai medžiagos buvo panaudotos, šiuo metu sudėtinga ir jis jas įvertino apytiksliai, dėl ko net kelis kartus bylos eigoje jas tikslino. Taip pat A. R. negalėjo tiksliai pasakyti, kiek iš tiesų išleido savo lėšų namų statyboms, vienu atveju nurodydamas 110 000 – 120 000 Eur, kitu – 120 000 – 130 000 Eur. Pripažįsta, kad atsakovo gyvenamasis namas buvo mažesnis nei ieškovės, todėl jam turėjo išleisti mažiau lėšų, bet pagal pareikšto reikalavimo dydį ir nurodomas galimai panaudotas lėšas statyboms to negalima įžvelgti.
93. Teigiant, kad lėšų statyboms turėjo, į bylą ieškovės atstovė pateikė įrodymus, jog Nyderlanduose trečiasis asmuo A. R. dirbo statybose. Pateikti įrodymai patvirtina, kad A. R. dirbo meistrų grupėje (įmonėje A.), kurią sudarė devyni partneriai. Ši įmonė nuo 2021-02-22 iki 2021-05-27 uždirbo 110 816,64 Eur. Kiek tiksliai iš šios sumos atiteko asmeniškai A. R., įrodymų į bylą nepateikta, apsiribojama žodiniais A. R. paaiškinimais, kurie turėtų reikšti, kad visa įmonės lėšų suma turėjo atitekti jam vienam, nors įmonę sudarė devyni partneriai. Be to, A. R. pripažino, kad ne visos jo uždirbtos lėšos buvo investuotos į šias statybas, jas naudojo ir šeimos pragyvenimui, tuo pat metu ir šeimos gyvenamojo namo statyboms. Teismo vertinimu, A. R. finansinė padėtis nebuvo itin gera (jau net nevertinant ir tai, kad jis turėjo nemažą skaičių kreditorių), nes ieškovė paaiškino, kad sutuoktinis statyboms lėšų skolinosi ir tai darė jos vardu. Trečiojo asmens A. D. atstovo pateikti įrodymai patvirtina, kad A. R. 2021-10-06 iš G. T. pasiskolino 15 000 Eur statyboms, dar 5000 Eur pasiskolino ir 2022-01-03. A. R. taip pat parodė, kad gautus 5000 Eur iš M. A., ji perdavė A. R., o jis juos panaudotų statyboms. Aplinkybė, kad ieškovė ir/ar A. R. negalėjo nupirkti kitos sklypo dalies iš atsakovo dėl lėšų trūkumo irgi patvirtina, kad lėšų trūkumo būta.
94. Atsakovas teigia, kad už statybas atsiskaitė su broliu A. D., o brolis atsiskaitė su A. R.. Ieškovė ir trečiasis asmuo pripažino, kad gavo iš A. 5000 Eur avansą, taip pat kad gavo atsakovo ir trečiojo asmens pervestas lėšas, bendrai 17 500 Eur. M. A. nurodė, kad ir papildomą avansą – 8 000 Eur sumokėjo irgi A. R.. Tokiu atveju, gaunasi, kad trečiasis asmuo pats ir per ieškovę, nes ji pripažino, kad pinigai buvo trečiojo asmens, tik jie buvo pervedinėjami per jos sąskaita, ji juos atiduodavo trečiajam asmeniui, iš viso iš atsakovo gavo 30 500 Eur. Nors ieškovė nurodo, kad D. jai pervestas lėšas ji išgrynindavo ir atiduodavo A. D., tai patvirtinančių įrodymų apie pinigų perdavimą byloje nėra.
95. CPK 185 straipsnyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso numatytas išimtis. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teisėjo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teisėjui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Lietuvos A. T. jurisprudencijoje buvo ne kartą pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 178 straipsnis).
96. Atsižvelgiant į šalių (atsakovo, trečiojo asmens A. R.) bei trečiojo asmens A. D. tarpusavio santykius, žodinius susitarimus, sandorių forminimą ieškovės vardu, t.y. ieškovės ir trečiojo asmens A. R. nesąžiningumą, byloje pateiktus įrodymus apie įsigytas statybines medžiagas, statybinius darbus atlikusių liudytojų parodymus, piniginių lėšų pervedimus ieškovei, jų priklausomybę bei jų slėpimą nuo A. R. kreditorių, teismas sprendžia, kad nėra abejonės, jog abu namai (tiek ieškovės, tiek atsakovo) buvo statomi kartu ir kad į jų statybas savo vienokius ar kitokius indėlius atliko visi trys asmenys: atsakovas bei tretieji asmenys A. R. ir A. D.. Pasirinkę tokį veikimo modelį, kai viskas buvo daroma žodiniu ir tarpusavio pasitikėjimo pagrindu, nesudarant jokių rašytinių susitarimų, nedarant daikto sukūrimo sąmatos ir nefiksuojant kiekvieno objekto sukūrimui objektyviai patiriamų išlaidų, šalys (šiuo atveju trečiasis asmuo A. R.) prisiėmė nuostolių patyrimo riziką, kas eliminuoja nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymą ginče. Taip pat pagal byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad trečiasis asmuo neįrodė, jog atsakovas praturėjo jo sąskaita, todėl jo reikalavimas atmetamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
97. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
98. Kadangi ieškovės A. R. ieškinys ir trečiojo asmens A. R. savarankiškas reikalavimas atmetami, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
99. Ieškovė A. R. ir trečiasis asmuo A. R. (jo atstovas advokatas Jurius Petreikis) byloje sumokėjo po 200 Eur avansus už liudytojų dalyvavimą teismo posėdyje. Kadangi dėl dalyvavimo teismo posėdyje liudytojai neprašė išlaidų atlyginimo, ieškovei ir trečiajam asmeniui iš Klaipėdos apylinkės teismo depozitinės sąskaitos grąžintini jų sumokėti ir nepanaudoti avansai.
100. Atsakovas M. D. pateikė įrodymus apie patirtas 900 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro išlaidos advokato Osvaldo Martinkaus pagalbai apmokėti (2025-01-24 DOK – 6151). Trečiasis asmuo A. D. pateikė įrodymus apie patirtas 4573,80 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro išlaidos advokato Sauliaus Tamošaičio pagalbai apmokėti (2024-12-23 DOK-35820).
101. Įvertinus byloje kilusio ginčo pobūdį, byloje pareikštus reikalavimus, bylos trukmę, atstovų teiktų procesinių dokumentų kiekį, jų pobūdį, dalyvavimą teismo posėdžiuose, teismas pripažįsta, jog atsakovo M. D. ir trečiojo asmens A. D. patirtos bylinėjimosi išlaidos advokatų pagalbai apmokėti yra pagrįstos, neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio numatytus maksimalius dydžius.
102. Kadangi byloje buvo nagrinėjami tiek ieškovės A. R. ir tiek trečiojo asmens A. R. reikalavimai, atsakovo M. D. ir trečiojo asmens A. D. interesai buvo priešingi pareikštiems reikalavimams, atsakovo M. D. ir trečiojo asmens A. D. patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš ieškovės A. R. ir trečiojo asmens A. R. lygiomis dalimis, nes bylinėjimosi išlaidos atlyginamos pagal dalinės atsakomybės taisykles.
103. Valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje iš viso sudaro 321,98 Eur. Atmetus ieškinį ir trečiojo asmens A. R. savarankišką reikalavimą, šios išlaidos priteistinos iš ieškovės ir trečiojo asmens lygiomis dalimis po 161 Eur valstybės naudai (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
atmesti ieškovės A. R. ieškinį atsakovui M. D. dėl netinkamos preliminariosios sutarties įvykdymo ir neteisėto praturtėjimo.
Atmesti trečiojo asmens A. R. savarankišką reikalavimą atsakovui M. D. dėl nepagrįstai gautų lėšų.
Priteisti atsakovui M. D. iš ieškovės A. R. ir trečiojo asmens A. R. po 450 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti trečiajam asmeniui A. D. iš ieškovės A. R. ir trečiojo asmens A. R. po 2286,90 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš ieškovės A. R. ir trečiojo asmens A. R. po 161 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei būtina pateikti teismui.
Grąžinti ieškovei A. R. iš Klaipėdos apylinkės teismo depozitinės sąskaitos 200 Eur avansą, sumokėtą 2023-12-08 ir 2024-11-27 mokėjimo nurodymais per Perlo terminalą.
Grąžinti trečiajam asmeniui A. R. iš Klaipėdos apylinkės teismo depozitinės sąskaitos 200 Eur avansą, sumokėtą 2024-04-19 mokėjimo nurodymu (sumokėjo atstovas J. P.).
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.