- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-29
- Bylos Nr.
- e2A-1711-967/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-01010-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, Asta Jakutytė-Sungailienė, Svetlana Panina
- Ieškovas
- A. R.
- Trečiasis asmuo
- A. R.
- Atsakovas
- M. D.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės, Svetlanos Paninos ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. R. ir trečiojo asmens A. R. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. vasario 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės A. R. ieškinį atsakovui M. D. dėl netinkamo preliminariosios sutarties įvykdymo ir neteisėto praturtėjimo, trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus byloje dėl nepagrįstai gautų lėšų, A. R., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, M. A., R. A. ir A. D..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė A. R. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui M. D. (toliau – atsakovas), prašydama priteisti iš atsakovo 77 000 Eur be pagrindo pasisavinto ir parduoto nekilnojamojo turto vertę (nuostolius), 9 000 Eur baudą ir 1 000 Eur avansą, taip pat bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2021 m. liepos 13 d. Kretingos rajono 3-iajame notaro biure tarp jos ir atsakovo buvo sudaryta preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis (toliau – Preliminarioji sutartis). Šalys sutarė, kad atsakovas už 20 000 Eur parduos ieškovei žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Prieš Preliminariosios sutarties sudarymą ieškovė sumokėjo atsakovui 2 000 Eur avansą. Šalys sutarė, kad atsakovas parduos, o ieškovė nupirks žemės sklypą dalimis, kurios bus nurodytos būsimo pirkėjo lėšomis parengtame daikto (žemės sklypo) naudojimosi tvarkos plane, kuriuo daiktas turi būti padalintas į dvi atskiras dalis. Vienos daikto dalies likusi nesumokėta kaina – 8 000 Eur, kuri turi būti sumokėta iki 2021 m. gruodžio 20 d., kitos – 10 000 Eur, kuri turi būti sumokėta iki 2022 m. balandžio 20 d. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas parengtas 2021 m. rugpjūčio 30 d. Preliminariosios sutarties 4.6 punkte numatyta bauda būsimam pardavėjui, jei pardavėjas neįvykdo sutartyje prisiimtų įsipareigojimų ir (arba) atsisako sudaryti pagrindinę sutartį nustatytomis sąlygomis ir terminais – būsimas pirkėjas turi teisę iš būsimo pardavėjo pareikalauti sugrąžinti sumokėtą avansą už daiktą (2 000 Eur) ir sumokėti būsimam pirkėjui baudą (15 000 Eur) bei atlyginti visus kitus būsimo pirkėjo dėl to patirtus nuostolius ir išlaidas. Po Preliminariosios sutarties sudarymo ieškovė 2021 m. liepos 15 d. sudarė preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu įsipareigojo iki 2022 m. gegužės 15 d. M. A. parduoti 80 kv. m. ploto namą, kuriam priklauso 5 arai žemės sklypo, esantį (duomenys neskelbtini), už 82 000 Eur. M. A. ieškovei sumokėjo 5 000 Eur avansą grynaisiais pinigais. Ieškovė su vyru (trečiuoju asmeniu) A. R. ūkio būdu pradėjo statyti namą ant žemės sklypo dalies, kurią Preliminariosios sutarties pagrindu atsakovas buvo įsipareigojęs parduoti kaip Daiktą2. Artėjant Preliminariosios sutarties 2.10 punkte nurodytam terminui sudaryti pagrindinei sutarčiai dėl Daikto2 ir ieškovei suplanavus pradėti statybos darbų užbaigimo procedūras, atsakovas sulaužė pasitikėjimą, sandorio nesudarė ir neperleido ieškovei Daikto2 nuosavybės teisės. 2022 m. gegužės 13 d. atsakovas be teisėto pagrindo ir savo vardu namą įsiregistravo. 2022 m. gegužės 23 d. atsakovas ir M. A. sudarė preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu atsakovas įsipareigojo iki 2022 m. lapkričio 6 d. M. A. parduoti 80 kv. m. ploto namą, kuriam priklauso 5 arai žemės sklypo, esantį (duomenys neskelbtini), už 95 000 Eur. Atsakovas patikino, kad bus paprastesnė procedūra, jeigu jis parduos namą M. A., priešingu atveju jam kils didelė mokestinė našta. Atsakovas perdavė ieškovei 13 000 Eur avansą, kurį jam buvo perdavęs M. A.. Ieškovė tikėjo, kad atsakovas elgiasi sąžiningai, ir kai M. A. pilnai atsiskaitys, sumokėtą sumą už namą atsakovas grąžins ieškovei, tačiau to neįvyko. 2022 m. lapkričio 7 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 6526 pagrindu M. A. ir R. A. įsigijo ne tik žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), bet ir pastatą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pastatė ieškovė ir dėl kurio nepagrįstai praturtėjo atsakovas. Atsakovas buvo nesąžiningas, nes atsisakė įvykdyti Preliminarios sutarties dalį dėl antrojo sklypo perleidimo, be to, neturėdamas teisinio pagrindo, įregistravo ieškovės ir jos vyro pastatytą nekilnojamojo turto objektą (namą), kaip savo asmeninę nuosavybę ir ją pardavė trečiajam asmeniui. Atsakovas savo neteisėtais veiksmais ir neturėdamas teisinio pagrindo nepagrįstai praturtėjo ieškovės sąskaita, todėl jam kyla prievolė grąžinti ne tik gautą kainą, bet ir atlyginti visus ieškovės nuostolius.
3. Trečiasis asmuo A. R. nagrinėjamoje byloje pareiškė ieškinį, kuriuo prašė priteisti jam iš atsakovo M. D. 67 300 Eur kaip naudą, nepagrįstai gautą jo sąskaita, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo ieškinio priėmimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
4. Trečiasis asmuo A. R. nurodė, kad su ieškove mišriu būdu (derindami ūkio ir rangos būdus) pradėjo nekilnojamųjų objektų – namų – statybas abiejuose žemės sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) (t. y. Daikte1 ir Daikte2). Abiejų namų statyba buvo vykdoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančių lėšų. Jis ne tik finansavo statybos darbus, bet ir faktiškai rūpinosi rangovų samdymu kai kuriems darbams, taip pat dalį statybos darbų atliko savo jėgomis. Artėjant ieškovės sudarytos Preliminariosios sutarties 2.10 punkte nurodytam terminui pagrindinės sutarties dėl Daikto2 pirkimo-pardavimo įvykdymui ir ieškovei suplanavus pradėti statybos darbų užbaigimo procedūras, atsakovas žadėto sandorio nesudarė ir neperleido ieškovei Daikto2 nuosavybės teisės. Jo lėšomis bei jo organizuotu mišriu būdu Daikte2 pastatytą namą viešajame registre 2022 m. gegužės 13 d. savo vardu įregistravo atsakovas, o jau 2022 m. gegužės 23 d. atsakovas ir trečiasis asmuo M. A. sudarė preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu atsakovas įsipareigojo iki 2022 m. lapkričio 6 d. M. A. parduoti sutarties dalyką, esantį (duomenys neskelbtini), už 95 000 Eur. Atsakovas patikino ieškovę, kad bus paprastesnė procedūra, jeigu jis parduos namą trečiajam asmeniui M. A., nes priešingu atveju jam kils didelė mokestinė našta. Atsakovas perdavė ieškovei 13 000 Eur avansą, kurį jam buvo perdavęs M. A., o likusius pinigus žadėjo perduoti po pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. 2022 m. lapkričio 7 d. atsakovas su trečiaisiais asmenimis M. A. ir R. A. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 6526. Atsakovas žemės sklypą ir jo pastatytą namą tretiesiems asmenims perleido už bendrą 95 000 Eur kainą. Pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad žemės sklypo vidutinė rinkos kaina yra 14 700 Eur. Atsižvelgiant į parduoto žemės sklypo vertę (ir jo dalį bendroje parduoto turto kainoje), taip pat į tai, kad atsakovas buvo ieškovei perdavęs iš trečiųjų asmenų M. A. ir R. A. gautą 13 000 Eur avansą, darytina išvada, kad atsakovas be jokio teisinio pagrindo, nesąžiningai ir A. R. sąskaita praturtėjo 67 300 Eur (95 000 - 14 700 - 13 000). Atsakovas su A. R. nebuvo sudaręs jokios sutarties, kurios pagrindu tarp jų būtų susiklostę rangos teisiniai santykiai ir kuria A. R. būtų įsipareigojęs savo lėšomis pastatyti namą atsakovui. Atsakovas neturi ir į bylą nėra pateikęs jokių įrodymų, patvirtinančių, kad namą jis įgijo bet kokiu kitu teisiniu pagrindu. Tai reiškia, kad atsakovas viešajame registre savo vardu įregistravo iš esmės svetimą turtą. Atsakovas praturtėjo trečiojo asmens sąskaita, todėl trečiasis asmuo turi teisę reikalauti priteisti iš atsakovo pastarojo gautą naudą, t. y. 67 300 Eur. Trečiojo asmens teigimu, egzistuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.242 straipsnyje nurodytos prielaidos nepagrįsto praturtėjimo institutui taikyti ir priteisti jam iš atsakovo tą naudą, kurią atsakovas gavo trečiojo asmens sąskaita.
5. Ieškovė pateikė atsiliepimą į A. R. savarankišką reikalavimą, prašydama trečiojo asmens A. R. reikalavimus atmesti, o jos ieškinį patenkinti.
Šalies argumentai
6. Ieškovė nurodė, kad 2021 m. liepos 13 d. Preliminarioji sutartis buvo sutaryta tik tarp jos ir atsakovo. 2021 m. liepos 15 d. tarp jos ir trečiojo asmens M. A. buvo sudaryta preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis. Tarp jos ir trečiojo asmens A. R. yra sudaryta sutartis, kurios pagrindu yra taikomas turto atskirumo teisinis režimas. Tai, kad trečiasis asmuo A. R., būdamas visiškai veiksnus, suprasdamas savo veiksmus ir iš to kilsiančias pasekmes, priėmė sprendimą veikti ligotos sutuoktinės naudai ir jos interesais, skirti pinigus ir savo darbą jos turto sukūrimui, buvo trečiojo asmens laisvas apisprendimas. Visų sandorių šalis yra ji, todėl pasirašydama sutartis ji ne tik turėjo teisę ir pagrįstą lūkestį, tačiau ir prisiėmė įsipareigojimus, kuriuos vykdė pagal savo sugebėjimus. Atsakovas neįvykdė Preliminariojoje sutartyje prisiimtų įsipareigojimų, dėl to jam kyla pareiga sumokėti Preliminariosios sutarties nurodytas sumas ieškovei. Trečiasis asmuo A. R. nėra nei vieno iš sandorių šalis, todėl jam teisės iš sutartinių santykių nekyla. Atsižvelgiant į tai, trečiojo asmens A. R. reikalavimas negali būti tenkintinas, pinigų sumos priteistinos ieškovei. Atsakovas savo neteisėtais veiksmais ir neturėdamas teisinio pagrindo nepagrįstai praturtėjo ieškovės sąskaita. Perleistas turtas buvo statomas jos ir trečiojo asmens A. R. ūkio būdu, t. y. savomis jėgomis ir lėšomis. Nors buvo pasitelkiami tretieji asmenys, tai nereiškia, kad ieškovė neturėjo pagrįsto lūkesčio. Ji pasirašė sandorius ir buvo šalis, prisidėjo prie statybų, darė pavedimus ir atsiskaitinėjo. Ieškovė neneigia trečiojo asmens A. R. indėlio, tačiau mano, kad jo pagalba kuriant turtą jos vardu nekeičia fakto, jog tikroji naudos gavėja būtų ji. Nepagrįstas praturtėjimas susiklostė iš sandorio, kurio šalis buvo tik ji ir atsakovas. Trečiasis asmuo A. R., būdamas ieškovės sutuoktinis, veikė jos interesais. Jos asmeninės lėšos taip pat buvo naudojamos ginčo namo statybai.
Atsiliepimas
7. Atsakovas M. D. atsiliepime į ieškovės ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
8. Nurodė, kad Preliminariosios sutarties dalykas buvo tik žemės sklypas. Po šios sutarties sudarymo ieškovė informavo, kad jos planai pasikeitė ir ji atsisako pirminio susitarimo. Ieškovė, nesudariusi nei Preliminariosios sutarties pakeitimo ar nutraukimo ir nesudariusi dalies žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, kartu su atsakovo broliu A. D. pradėjo gyvenamo namo statybą didesnėje žemės sklypo dalyje. Suprasdamas, kad tokie ieškovės veiksmai nėra teisiškai įforminti ir gali sukurti jam neigiamas teisines pasekmes, jis inicijavo šių pasikeitusių ieškovės ketinimų įteisinimą – ginčo žemės sklypo 671/1139 dalies ir jame esančio nebaigto statyti gyvenamo namo pardavimą. 2021 m. spalio 6 d. tarp jo ir ieškovės A. R. buvo sudaryta 671/1139 dalių 0,1139 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir jame esančio nebaigto statyti gyvenamo namo pirkimo-pardavimo sutartis. Joje nurodyta, kad pardavėjas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę į jam priklausančią dalį žemės sklypo, atskirai nuo kitų žemės sklypo bendraturčių valdo bei naudoja, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymų ir Sutartimi nustatyta tvarka disponuoja žemės sklypo dalimi, žemės sklypo plane pažymėta indeksu „B“, kurios plotas yra 468 kv. m (Sutarties 7.1.1 punktas). Sutartyje taip pat nurodyta, kad kiekvienai šaliai valdant naudojant ir disponuojant šaliai priklausančia žemės sklypo dalimi, joks atskiras kito bendraturčio sutikimas ir (ar) leidimas nereikalingas (Sutarties 7.2 punktas). Šalys susitaria, kad kiekvienas žemės sklypo bendraturtis turi teisę savo nuožiūra parduoti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims, nuomoti, įkeisti ar kitaip disponuoti šiuo žemės sklypu turimomis dalimis. Šalys nustatė, kad paminėta sutartis kartu yra ir kiekvienos šalies sutikimas, leidimas, pritarimas ir (ar) suderinimas žemės sklypo bendraturčiui aukščiau nurodytiems veiksmams atlikti, joks atskiras kito bendraturčio sutikimas ir (ar) leidimas, pritarimas, suderinimas nereikalingas. Šalys susitarė, kad šis šalių sutikimas yra neatšaukiamas. Laikytina, kad Preliminariosios sutarties pakeitimas (nutraukimas) buvo įformintas sudarant 2021 m. spalio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartį. Tokiu būdu ieškovė neturi teisinio pagrindo grįsti savo reikalavimo CK 6.165 straipsnio 4 dalies pagrindu, nes sudarydama pirkimo-pardavimo sutartį, pakeitė (nutraukė) Preliminariąją sutartį. Nesant pagrindo konstatuoti, kad M. D. pažeidė Preliminariąja sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, nėra pagrindo reikalauti iš jo netesybų bei nuostolių. Atsakovas jo nuosavybėje likusioje 0,1139 ha bendro žemės sklypo 468/1139 dalyje gyvenamą namą pradėjo statyti kartu su broliu A. D., kuris iš esmės statė abu namus, t. y. tiek esantį ieškovei parduotoje žemės sklypo dalyje, tiek atsakovo nuosavybėje likusioje dalyje. Kadangi namą statė atsakovo brolis, kuris atsakovu pasitikėjo, namas buvo priduotas atsakovo vardu, o jį 2022 m. lapkričio 7 d. pardavus M. A., atsakovas su broliu A. D. atsiskaitė. Nei ieškovė, nei jos sutuoktinis A. R. neturėjo piniginių lėšų, iš kurių galėtų pirkti žemės sklypą iš atsakovo bei statyti gyvenamus namus sklype. Ieškovė dirba pardavėja, jos sutuoktinis A. R. oficialiai niekur nedirba, skolingas įvairiems asmenims dideles pinigų sumas. Pinigines lėšas savo namo statybai ieškovė gavo iš atsakovo, jo brolio A. D. bei būsimų pirkėjų M. A. ir L. J.. Visi susitarimai buvo daromi su ieškovės sutuoktiniu A. R., o ieškovė tik pasirašydavo sutartis.
9. Atsakovas M. D. pateikė atsiliepimą į trečiojo asmens A. R. savarankiškus reikalavimus, prašydamas jų netenkinti ir priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidas.
10. Atsakovas nurodė, kad ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės esmingai skiriasi nuo A. R. savarankiško reikalavimo nurodytų faktinių aplinkybių. Atsakovo M. D. praturtėjimas neatitinka A. R. turto sumažėjimo ne tik dėl to, kad M. D. nepraturtėjo jo sąskaita, bet ir dėl to, kad A. R. net negali įvardinti, kokią pinigų sumą išleido statydamas atsakovo namą. Nėra priežastinio ryšio tarp A. R. turto sumažėjimo ir M. D. praturtėjimo, nes atsakovas atsiskaitė su namą jam stačiusiu broliu bei pastarajam padėjusiu A. R. (nereikalavo iš jo grąžinti iš M. A. gautų pinigų pagal preliminariąsias sutartis). A. R. buvo prisiėmęs nuostolių atsiradimo riziką: susitarimo su A. D. dėl bendros veiklos statant namus atsakovo žemės sklype neįformino nustatyta tvarka, kadangi įstatymas reikalauja, kad jungtinė veiklos sutartis turi būti sudaryta raštu; namas, kurį atsakovas pardavė tretiesiems asmenims M. ir R. A., buvo statomas svetimame A. R. žemės sklype bei nesudarius jokios sutarties su šio sklypo savininku M. D.; statybinės medžiagos buvo perkamos (neaišku, kurio namo statybai) ne A. R., o jo sutuoktinės ieškovės A. R. vardu; statyboms panaudotas pinigines lėšas jis tvirtina padovanojęs sutuoktinei A. R., nors žinojo, kad jie yra sudarę povedybinę sutartį, kurioje nustatė turto atskirumo režimą. A. R. savo rizikas suprato ir pripažino 2024 m. vasario 7 d. teismo posėdyje. Savo interesus A. R. gali apginti kitais gynybos būdais, prašydamas pripažinti galiojančiais ar negaliojančiais turėtus neva tikruosius susitarimus tiek su sutuoktine A. R., tiek su A. D., tiek su M. D.. Trečiasis asmuo A. R. ir jo sutuoktinė ieškovė A. R. veikia nesąžiningai – abu reiškia iš esmės analogiškus reikalavimus, tokiu būdu dvigubindami reikalavimą atsakovui, nurodo prieštaringas faktines aplinkybes dėl pinigų, neva panaudotų namo statybai, kilmės ir nuosavybės, dėl tikrojo naudos gavėjo, dėl sudarytos vedybų sutarties nuostatų galiojimo, dėl tikrųjų šalių sudarytose sutartyse, kurių pagrindu buvo parduotos žemės sklypo dalys bei jose pastatyti statiniai.
11. Trečiasis asmuo A. D. pateikė atsiliepimą, kuriuo nesutiko nei su A. R. ieškiniu, nei su A. R. savarankišku reikalavimu.
12. Trečiasis asmuo A. D. atsiliepime nurodė, kad tiek ieškovės, tiek trečiojo asmens A. R. reikalavimai priteisti iš atsakovo tariamai nepagrįstai įgytą pinigų sumą kildinami iš identiškų faktinių aplinkybių ir reikalavimai yra identiški, tik nurodytą 77 000 Eur sumą, neatskaičius žemės sklypo vertės, prašo ieškiniu priteisti ieškovė sau, o savarankišku reikalavimu 67 300 Eur sumą, neatskaičius M. A. sumokėto 5 000 Eur avanso, prašo priteisti A. R. sau ir dar nurodo, kad jo ir ieškovės interesai šioje dalyje yra priešingi. Akivaizdu, kad kažkuris iš nurodytų proceso dalyvių piktnaudžiauja procesine teise, nes prašo iš esmės to paties, tik kiekvienas atskirai sau asmeniškai. Kažkuris iš sutuoktinių, turėdami povedybinę sutartį, turėtų atsisakyti savo reikalavimų. Ieškovė nurodė, kad ginčo namą statė neva ji su vyru, o A. R. savo reikalavime nurodo, kad namą statė jis vienas ir tik savo asmeninėmis lėšomis. Tokie ieškovės ir A. R. teiginiai nepagrįsti, nes namus statė A. D.. Ieškovė paaiškino, kad povedybinė sutartis tarp ieškovės ir A. R. sudaryta tik formaliai. Iš tokio paaiškinimo galima suprasti, kad povedybinė sutartis sudaryta tik dėl akių, galimai siekiant padėti A. R. išvengti prievolių prieš kreditorius įvykdymo. Tokią aplinkybę tvirtina gausus kiekis vykdomųjų bylų A. R. atžvilgiu. Ieškovė, pripažinusi, kad povedybinė sutartis buvo tik formali, patvirtino, kad tokia sutartimi padėjo A. R. išvengti didelės vertės prievolių prieš kreditorius įvykdymo, t. y. ji su sutuoktiniu bendrininkavo ir jos veiksmuose taip pat galimai nusikalstamų veikų dėl didelės vertės prievolių vengimo apgaule ir teismų sprendimų tyčinio nevykdymo požymiai. Ieškovė paaiškino, kad ji pati nieko nestatė ir tam pinigų neturėjo. Tokias aplinkybes patvirtinta Luminor banko išrašai apie G. T. skolintas ieškovei lėšas 15 000 Eur žemės sklypo dalies įsigijimui 2021 m. spalio 6 d. ir 2022 m. sausio 3 d. paskolintą papildomai 5 000 Eur sumą, manytina, namo savo sklypo dalyje statybai arba skolų grąžinimui. Posėdžio metu kilo klausimas, ar A. R. neturėtų būti ieškovu byloje. Kadangi A. R. pateikė tapatų reikalavimą, kuriuo 67 300 Eur sumą prašo priteisti sau, tai ieškovė faktiškai turėtų atsisakyti savo ieškinio šioje dalyje, nes akivaizdu, kad negalėtų būti tenkinamas ir ieškinys, ir A. R. reikalavimas. Ieškovė ir A. R. nepagrįstai savo procesiniuose dokumentuose nurodo sąvokas Daiktas1 ir Daiktas2. Tokių sąvokų 2021 m. liepos 13 d. Preliminariosios sutarties turinyje nėra, žemės sklypas buvo padalintas tik 2021 m. rugpjūčio 30 d. Nepagrįsti ieškovės ir A. R. teiginiai, kad jie pradėjo statyti namą Daikte2. Norint būti statytoju, asmuo turi turėti susitarimą su žemės savininku, tačiau nei ieškovė, nei A. R. tokio susitarimo, kuriuo būtų leidžiama statyti kokius nors pastatus atsakovo žemėje, neturėjo. Ieškovė ir A. R. savo tariamą teisių pažeidimą įrodinėja savo neteisėtų veiksmų pagrindu. A. R. nebuvo 2021 m. liepos 13 d. Preliminariosios sutarties šalimi ir nėra duomenų, kad šia sutartimi buvo tariamasi su ieškove, ar su A. R. dėl užstatymo teisės. Pats A. R. nurodo, kad su atsakovu nesudarė jokių sutarčių. Atsakovas, pastebėjęs ieškovės neteisėtus veiksmus, pasiūlė teisiškai sureguliuoti situaciją ir šalys laisva valia sudarė 2021 m. spalio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovės reikalavimas dėl netesybų pagal 2021 m. liepos 13 d. Preliminarios sutarties nuostatas priteisimo iš atsakovo yra aiškiai nepagrįstas, nes iš šalių paminėtų faktinių aplinkybių matyti, kad šalys savo teisinius santykius, kurie buvo formuojami 2021 m. liepos 13 d. Preliminariąja sutartimi, modifikavo 2021 m. spalio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, nes susitarė, kad ieškovė įgyja nuosavybėn tik 671/1139 dalį 0,1139 ha žemės sklypo su jame esančiu nebaigtu statyti gyvenamu namu, o kita žemės sklypo dalimi atsakovas naudosis ir ja disponuos savarankiškai, tam atskiras ieškovės sutikimas nebus reikalingas. A. D. ir A. R. dviese 2021 m. liepos mėnesį susitarė statyti namus ir iš to užsidirbti. A. D. pasakė A. R., kad brolis M. D. turi žemės sklypą Kretingos rajone, Maumedžių gatvėje, ir pasiūlė A. R. nusipirkti iš atsakovo žemės sklypą bei pradėti namo statybas. Buvo sutarta žemės sklypą padalinti į dvi dalis, A. R. nutarė žemės sklypą įsigyti ieškovės vardu. Jis turėjo mažai patirties namų statybose, todėl darbus organizavo ir juos iš esmės vykdė A. D.. A. R. ir A. D. buvo susitarę, kad po statybos užbaigimo A. R. atsiskaitys su A. D. už darbus, tačiau nei ieškovė, nei A. R. su A. D. neatsiskaitė ir liko skolingi. A. R., pradėjęs savo namo statybas, užsiminė, kad finansiškai nėra pajėgus tęsti statybos darbus, todėl A. R. ir A. D. nusprendė baigti statyti namą didesnėje sklypo dalyje ir jį parduoti, o kitos žemės sklypo dalies A. R. su ieškove nusprendė nebepirkti. A. R. pažadėjo atsiskaityti su A. D. už ieškovės ir A. R. namo didesnėje žemės sklypo dalyje statybos darbus, pardavus statomą namą, bet pažado neištesėjo. Kadangi ieškovė nusprendė įsigyti tik vieną žemės sklypo dalį, A. D. su atsakovu susitarė baigti statyti atsakovui namą ir jį parduoti. Atsakovo žemės sklypo dalyje esantis namas buvo pradėtas statyti be atsakovo sutikimo, t. y. neteisėtai. Buvo sutarta, kad ieškovės gauta 13 000 Eur suma bus užskaitoma už paliktus statybos darbus. Papildomai atsakovas dar 2022 m. kovo 25 d. sumokėjo ieškovei 1 150 Eur, 2022 m. rugsėjo 26 d. – 400 Eur, A. D. už atsakovą ieškovei 2022 m. vasario 9 d. papildomai dar sumokėjo 5 000 Eur. Dėl namo atsakovo sklype statybos susitarė atsakovas su trečiuoju asmeniu A. D., kuris turėjo susitarimą su A. R.. Tai reiškia, kad tiek ieškovę siejo sandoriais grįsti santykiai su atsakovu, tiek ir A. R. siejo sutartiniai santykiai su trečiuoju asmeniu A. D.. Atsižvelgiant į tai, nėra vienos iš nepagrįsto praturtėjimo sąlygos. Nėra duomenų, kad A. R. neturi galimybės išspręsti klausimo su A. D., su kuriuo ir tarėsi dėl namų statybos. Atsakovas susitarė su A. D. dėl namo statybos ir visiškai atsiskaitė. Jokio nepagrįsto praturtėjimo nėra. Atsakovas yra atsiskaitęs su ieškove. A. R. neneigia, kad toks atsiskaitymas yra tinkamas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
13. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. vasario 13 d. sprendimu ieškinio ir trečiojo asmens A. R. savarankiškų reikalavimų netenkino ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
14. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog šalys, vykdydamos 2021 m. liepos 13 d. Preliminariąją sutartį, 2021 m. spalio 6 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas pardavė, o ieškovė nupirko vieną sklypo dalį. Dėl kitos sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartis pagal Preliminariąją sutartį turėjo būti sudaryta iki 2022 m. balandžio 20 d., bet nebuvo sudaryta.
15. Teismas pažymėjo, kad Preliminariąja sutartimi šalys susitarė sudaryti dvi pagrindines sutartis. 2021 m. spalio 6 d. sudarant pirkimo-pardavimo sutartį dėl vienos sklypo dalies, terminas kitos sutarties sudarymui dar nebuvo suėjęs. Jis buvo numatytas iki 2022 m. balandžio 20 d. Šalys buvo sutarusios, kad jų teisės ir pareigos gali būti keičiamos tik raštiška abiejų šalių pasirašyta notarinės formos sutartimi (Sutarties 4.5 punktas). Ja galėtų būti laikoma 2021 m. spalio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau, teismo nuomone, tik tokiu atveju, jei joje būti aiškiai pasisakyta dėl Preliminariosios sutarties dalies, kurios terminas dar nebuvo pasibaigęs, galiojimo. Teismo vertinimu, nesant tokio punkto 2021 m. spalio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartyje, teigti, kad 2021 m. spalio 6 d. tarp šalių baigė galioti Preliminarioji sutartis, nėra pagrindo.
16. Teismas, įvertinęs ieškovės ir atsakovo paaiškinimus, sprendė, kad pagrindinė priežastis, dėl ko iki 2022 m. balandžio 20 d. nebuvo sudaryta kitos sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartis, buvo ta, kad ieškovė neturėjo pinigų sumokėti atsakovui šalių sutartą kainą už šią sklypo dalį. Kad tuo metu būtų buvę kliūčių ją sudaryti iš atsakovo pusės, t. y. kad atsakovas atsisakė ir (ar) vengė ją sudaryti, ieškovė įrodymų į bylą nepateikė. Nors ieškovė teigia, kad ji su atsakovu susitarė, jog už šią žemės sklypo dalį sumokės, kai parduos namą trečiajam asmeniui M. A., pagal Preliminariąją sutartį šalys buvo sutarusios, jog jų teisės ir pareigos gali būti keičiamos tik raštiška abiejų šalių pasirašyta notarinės formos sutartimi (Sutarties 4.5 punktas). Ieškovės nurodomos aplinkybės apie papildomą susitarimą dėl termino ir atsiskaitymo nebuvo įformintos pačių šalių sutarta forma, todėl negali būti pripažįstamos ir taikomos šalių santykiams. Be to, ieškovės nurodoma sąlyga buvo susijusi su kitu turtu (gyvenamuoju namu), dėl kurio šalys Preliminariąja sutartimi nebuvo susitarusios ir kurio nuosavybės teisės ieškovė neturėjo bei, kaip matyti iš bylos, dėl to ir kilo ginčas tarp šalių.
17. Teismas padarė išvadą, kad taikyti ieškovės prašomą civilinę atsakomybę atsakovui dėl netesybų ir nuostolių atlyginimo pagal Preliminariąją sutartį nėra pagrindo, nes ieškovė neįrodė neteisėtų (nesąžiningų) atsakovo veiksmų, neįvykdžius šios sutarties sąlygų, todėl sprendė, kad ieškovės ieškinys šioje dalyje ir šiuo pagrindu atmestinas. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad ieškovė net nepagrįstai reikalauja priteisti 1 000 Eur avanso dalį, nes byloje nustatyta, kad pagal Preliminariąją sutartį sumokėtas 2 000 Eur avansas buvo įskaitytas į kainą, kuri sumokėta 2021 m. spalio 6 d. sudarant pirkimo-pardavimo sutartį dėl žemės sklypo dalies.
18. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kyla dėl to, kas ir kiek į investavo lėšų į atsakovo namo statybą ir kiek jų prarado, taip pat kas ir kokia suma praturtėjo bei kieno sąskaita. Teismas pažymėjo, kad trečiasis asmuo A. R. teigia, jog atsakovo vardu užregistruotas gyvenamasis namas pastatytas iš jo lėšų, jo darbu. A. R., reikalaudamas pinigų iš atsakovo už parduotą namą, nurodo, kad atsakovas jį apgavo, žadėjo perrašyti sklypą ir namą, bet to nepadarė, taip pat kad atsakovas žadėjo pardavęs namą grąžinti pinigus, bet to irgi nepadarė. Be trečiojo asmens ir jo sutuoktinės (ieškovės) paaiškinimų, įrodymų (susitarimų) buvus tokius atsakovo pažadus ir/ar šalių susitarimą, byloje nėra. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog ieškovė ketino įsigyti iš atsakovo visą žemės sklypą, bet realizavo tik dalį ketinimų. Kad būta ieškovės ketinimų parduoti namą su dalimi žemės sklypo trečiajam asmeniui M. A., teismo vertinimu, įrodo iškart po Preliminariosios sutarties sudarymo 2021 m. liepos 15 d. sudaryta ir preliminari sutartis su M. A., pagal kurią M. A. sumokėjo ieškovei 5 000 Eur avansą. Nors šioje sutartyje nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, kad planuojamo parduoti turto savininkė yra ieškovė, tačiau vis tik tai patvirtina patį faktą, kad namo pardavimo planai buvo realūs, o namas šioje sklypo dalyje iš tiesų buvo pastatytas.
19. Teismas nurodė, kad neabejoja, jog atsakovas, turėdamas susitarimą su ieškove dėl sklypo pardavimo, matė, kad sklype statomi du namai, kurie buvo statomi iš esmės kartu, ir šių statybų nestabdė, t. y. joms pritarė ir, ieškovei nenupirkus kitos sklypo dalies, pats nusprendė šią sklypo dalį su jame jau pastatytu namu parduoti trečiajam asmeniui M. A., tik jau už didesnę kainą nei buvo sutarusi ieškovė. Dėl to atsakovas 2022 m. gegužės 23 d. pasirašė analogišką preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį su trečiuoju asmeniu M. A., kaip kad buvo pasirašiusi ieškovė 2021 m. liepos 15 d. Akivaizdu, kad tam trečiasis asmuo A. R. neprieštaravo ir šiame procese dalyvavo, nes M. A. parodė, jog naują preliminarią sutartį jam atvežė A. R. ir jis papildomą 8 000 Eur avansą sumokėjo ne M. D., o A. R.; namo kainą pakėlė A. R. su A. D., o namo užbaigimo terminą naujai sutarė su A. R. bei M. D., po ko ir buvo pasirašyta nauja sutartis. A. R. žinojo, kad žemės sklypo dalis, kurioje pastatytas namas priklauso atsakovui, ir sutiko, kad namas būtų užregistruotas atsakovo vardu, ką pastarasis ir atliko, realizuodamas savo teisę kaip sklypo savininkas. Teismas vertino, kad tai taip pat patvirtina, jog atsakovas žinojo apie statomą namą ir kad šiose statybose dalyvauja trečiasis asmuo A. R..
20. Teismas nurodė, kad ginčo namą statė tretieji asmenys A. R. ir A. D.. Atsakovas perėmė tik namo statybų užbaigimo darbus: pajungė šildymą, sudėjo grindų laminatą, vidines duris, baigė klijuoti plyteles vonioje, pakeitė palangę, taip pat sutvarkė namo kiemą (išdėjo trinkeles, pastatė tvorą). Šių aplinkybių neginčija trečiasis asmuo A. R., jas teisme patvirtino namą įsigijęs M. A. bei kiemo sutvarkymo darbus atlikęs V. Z.. Prie parduoto namo statybų prisidėjo ir atsakovas, todėl nėra pagrindo teigti, kad šį turtą jis įgijo nepagrįstai ir jo vertę turi grąžinti trečiajam asmeniui A. R.. Reikalaudamas priteisti iš atsakovo 67 300 Eur, trečiasis asmuo A. R. turi įrodyti, kad atsakovas šia suma praturtėjo jo sąskaita.
21. Teismas pažymėjo, kad A. R. savo reikalavimą įrodinėja ieškovės į bylą pateiktais dokumentais (kvitais ir sąskaitomis) apie pirktas statybines medžiagas ir paslaugas, kurios, anot jo, panaudotos atsakovo sklypo dalyje pastatytame name. Šiuos dokumentus ieškovė pateikė į bylą po to, kai juos grąžino Valstybinė mokesčių inspekcija, patikrinusi deklaraciją dėl išlaidų ir pajamų, statant namą jos sklypo dalyje ((duomenys neskelbtini)). Tai, teismo vertinimu, įrodo, kad šiuose dokumentuose nurodytos medžiagos buvo naudotos ieškovės namo statybose.
22. Teismas pažymėjo, kad ieškovės pateiktos sąskaitos/kvitai apmokėti ieškovės vardu, bet trečiasis asmuo teigia, kad tai jo patirtos išlaidos. Ieškovės ir trečiojo asmens A. R., kaip sutuoktinių, turtas yra atskirtas povedybine sutartimi. Ieškovė ir trečiasis asmuo A. R. pripažįsta, kad iš tiesų tikroji sandorio šalis buvo trečiasis asmuo A. R., kuris savo vardu turto nepirko tik dėl to, kad turtas iš jo nebūtų paimtas kreditorių reikalavimas patenkinti, t. y. sudarant sandorį su atsakovu, tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo buvo nesąžiningi, sandoris sudarytas tik dėl akių, tikroji sandorio šalis su atsakovu buvo trečiasis asmuo A. R.. Nors vedybinė sutartis nedraudžia sutuoktiniams vykdyti jungtinę veiklą, tačiau ir tokiu atveju veiklos partneriai turi kooperuoti savo turtą, darbą ar žinias bendram tikslui ir/ar veiklai. Ieškovė pripažįsta, kad ji statybose nei darbu, nei piniginėmis lėšomis neprisidėjo, statybas organizavo ir vykdė sutuoktinis (trečiasis asmuo A. R.), todėl net nėra pagrindo spręsti, kad sutuoktiniai veikė bendros veiklos pagrindais ir ieškovė turi teisę į kokią nors naudą iš jos. Nors nuostolių atlyginimo iš atsakovo reikalauja ir ieškovė, nustačius, kad statybose buvo naudojami tik trečiojo asmens A. R. pinigai ir tik jo darbas, jam pareiškus, kad jokių pinigų sutuoktinei (ieškovei) nedovanojo, t. y. jis neveikė ieškovės naudai, kaip kad teigia ieškovė, dėl ko ir pareiškė savarankišką reikalavimą byloje, ieškovės reikalavimas atsakovui dėl nuostolių atlyginimo ir nepagrįsto praturtėjimo pagrindu atmestinas.
23. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovė ir trečiasis asmuo reikalavimus atsakovui dėl nepagrįsto praturtėjimo grindžia tuo pačiu faktiniu pagrindu, vis tik jų subjektyvus suvokimas apie tikrąjį naudos gavėją, o taip pat ir reikalavimo pagrįstumą, yra skirtingas. Vien tai, kad asmuo savo suvokimu bando teisminiu keliu apginti galimai pažeistą savo teisę, net ir teismui nustačius, kad tai jis daro nepagrįstai, nereiškia, kad asmuo akivaizdžiai ir tyčia piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo kreipėsi į kvalifikuotus teisininkus pagalbos, kurie suteikė jiems teisinę konsultaciją ir parengė procesinius dokumentus. Skirtingas šalių faktinės situacijos vertinimas pats savaime nereiškia, kad jis yra akivaizdžiai nepagrįstas. Teismas neįžvelgia ieškovės veiksmuose piktybiškumo, reiškiant ieškinį, todėl nėra pagrindo jai taikyti sankciją.
24. Teismas taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamoje situacijoje pagal šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimus galima būtų įžvelgti, kad tretieji asmenys, statydami namus, veikė jungtinės veiklos pagrindu. Vertinant atsakovo interesą ir prisidėjimą prie statybų, tokių santykių egzistavimo galimybė vertintina ir tarp jų trijų. Ginčo dėl to, kad nagrinėjamu atveju rašytinė jungtinės veiklos sutartis pasirašyta nebuvo, nėra. Kadangi pagal CK 6.969 straipsnio 4 dalį bet kokie galimi žodiniai trečiojo asmens A. R. ir atsakovo bei trečiojo asmens A. D. susitarimai dėl jungtinės veiklos, jeigu ir būtų nustatyta, jog jie egzistavo, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, yra niekiniai ir negaliojantys (CK 1.80 straipsnis). Tarp šalių (atsakovo ir trečiojo asmens A. R.) nebuvo sudarytos jokios sutarties dėl namo statybos, t. y. šalių nesiejo jokie sutartiniai teisiniai santykiai. Atsakovas namą, pastatytą jo žemės sklypo dalyje, užregistravo ir pardavė kaip turto savininkas ir finansinę naudą gavo iš jam nuosavybės teise priklausiusio turto pardavimo.
25. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, teismas sprendė, kad, atsižvelgiant į šalių (atsakovo, trečiojo asmens A. R.) bei trečiojo asmens A. D. tarpusavio santykius, žodinius susitarimus, sandorių forminimą ieškovės vardu, t. y. ieškovės ir trečiojo asmens A. R. nesąžiningumą, byloje pateiktus įrodymus apie įsigytas statybines medžiagas, statybos darbus atlikusių liudytojų parodymus, piniginių lėšų pervedimus ieškovei, jų priklausomybę bei jų slėpimą nuo A. R. kreditorių, teismas sprendė, kad nėra abejonės, jog abu namai (tiek ieškovės, tiek atsakovo) buvo statomi kartu ir kad į jų statybas savo vienokius ar kitokius indėlius atliko visi trys asmenys: atsakovas bei tretieji asmenys A. R. ir A. D.. Pasirinkę tokį veikimo modelį, kai viskas buvo daroma žodiniu ir tarpusavio pasitikėjimo pagrindu, nesudarant jokių rašytinių susitarimų, nedarant daikto sukūrimo sąmatos ir nefiksuojant kiekvieno objekto sukūrimui objektyviai patiriamų išlaidų, šalys (šiuo atveju trečiasis asmuo A. R.) prisiėmė nuostolių patyrimo riziką, kas eliminuoja nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymą ginče. Teismas padarė išvadą, kad trečiasis asmuo neįrodė, jog atsakovas praturėjo jo sąskaita, todėl jo reikalavimą atmetė.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
26. Ieškovė A. R. (toliau – apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. vasario 13 d. sprendimo dalį, kuria atmestas jos reikalavimas dėl baudos pagal Preliminariąją sutartį sumokėjimo, ir priteisti jai iš atsakovo M. D. jos naudai 7 500 Eur dydžio baudą. Taip pat priteisti jai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
26.1. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria netenkintas jos reikalavimas dėl pusės baudos už Preliminariosios sutarties dalies neįvykdymą priteisimo. Ieškovės nuomone, turėjo būti tenkintas ir trečiojo asmens A. R. savarankiškas reikalavimas. Ieškovės paaiškinimai dėl jos ir trečiojo asmens A. R. finansinės padėties negalėjo būti interpretuojami kaip pasisakymai, jog ieškovė neįgijo kitos žemės sklypo dalies dėl lėšų trūkumo. Ieškovė aiškiai nurodė, kad M. D. jo tiesiog nepardavė, apgavo ją ir trečiąjį asmenį.
Žemesnės instancijos teismas
26.2. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2024 m. vasario 7 d. teismo posėdžio metu ieškovės atstovė patvirtino, kad ieškovė neįgijo kitos žemės sklypo dalies dėl lėšų trūkumo, nors ieškovės atstovė taip nesakė. Teisėja klausė, kodėl antras žemės sklypas nebuvo įgytas iš karto, kada buvo įgyjamas pirmas žemės sklypas, o ne kodėl nebuvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis Preliminariojoje sutartyje nurodytu terminu, t. y. po pusės metų. Teismas nevertino į bylą pateiktų įrodymų ir teiktų paaiškinimų, kad po pirmojo sklypo įsigijimo jame buvo pastatytas namas ir jis buvo parduotas L. J. namo pirkimo-pardavimo sutartimi. Ieškovės vardu turėjo būti pastatyti ir parduoti du namai, ir tai patvirtina, kad ji ne tik neprarado intereso pirkti abiejų sklypo dalių, bet ir turėjo lėšų. Pasirašytos preliminarios sutartys leido ieškovei skolintis pinigų, nes užbaigus statybas būtų gautos pajamos šioms skoloms grąžinti.
26.3. Pirmosios instancijos teismas selektyviai tyrė byloje pateiktus įrodymus, todėl nebuvo sudėliota aiški loginė įvykių seka, kuri pagrindžia, kad būtent atsakovas apgavo ieškovę ir neįvykdė Preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties, nepardavė ieškovei antrosios sklypo dalies, įregistravo ant jos ieškovės sutuoktinio A. R. lėšomis ir darbu pastatytą namą bei pardavė tretiesiems asmenims M. ir R. A., kurie turėjo sudarę preliminarią namo pirkimo-pardavimo sutartį su ieškove. Jeigu ieškovė nusprendė nutraukti Preliminariąją sutartį, kam tada jos sutuoktiniui reikėjo toliau vykdyti statybas, bendrauti su ginčo namo pirkėju, sumokėti atsakovui ir trečiajam asmeniui A. D. už darbus. Akivaizdu, kad šalių susitarimas ir tikrieji ketinimai tikrai nebuvo Preliminariosios sutarties nutraukimas ir jos nevykdymas, nes ieškovė neturėjo lėšų. Nei vienas liudytojas nenurodė, kad namą statė M. D., statybvietėje jo niekas nematė. Įrodymų, kad jis ar jo broliai turėjo tam pinigų, byloje nėra.
26.4. Ieškovė sudarė preliminarią sutartį su trečiuoju asmeniu M. A., jis jai sumokėjo avansą. Šis liudytojas paaiškino, kad pinigus (5 000 Eur) perdavė būtent ieškovei, o vėliau, kai buvo pakelta kaina, sumokėjo dar 8 000 Eur trečiajam asmeniui A. R. (per du kartus – 5 000 ir 3 000 Eur), fakto, kad nauja sutartis buvo sudaryta su atsakovu, trečiasis asmuo M. A. nesureikšmino, nes namas faktiškai A. R. jau buvo pastatytas. Preliminarioji sutartis su ieškove nebuvo nei nutraukta, nei pakeista, o jai perduota pinigų suma garantavo, kad ji toliau bus vykdoma.
26.5. Priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas pasikliovė atsakovo ir trečiojo asmens A. D. paaiškinimais, kad ieškovė neturėjo pinigų, todėl atsisakė pirkti antrą sklypo dalį, nors į bylą buvo pateikta įrodymų, kad atsakovas teismo posėdžio metu melavo. Byloje pateikta įrodymų, kad trečiasis asmuo A. D. klastojo dokumentus. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko įrodymų tyrimą, nenuosekliai vertino reikšmingas byloje pateiktas aplinkybes ir įrodymus. Pirmosios instancijos teismas savaip (neteisingai) interpretavo ir bylos nagrinėjimo metu ieškovės ir jos atstovės pasakytus teiginius bei šiuo pagrindu priėmė neteisingą sprendimą.
26.6. Ieškovė teikė išsamią išlaidų suvestinę, iš kurios matyti, kad ji patyrė išlaidas tiek mokėdama grynaisiais pinigais, tiek pavedimu. Byloje pateikti įrodymai, kad ieškovė ir jos sutuoktinis skolinosi pinigų, be to, pinigus turėjo jos sutuoktinis (trečiasis asmuo A. R.). Ieškovė patvirtino, kad ji sudarinėjo sutartis, tačiau statybas organizavo ir apmokėjo A. R..
Šalies argumentai
27. Trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, A. R. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. vasario 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – A. R. ieškinį tenkinti visiškai, taip pat priteisti trečiajam asmeniui bylinėjimosi išlaidas.
27.1. A. R. įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nenuoseklus, jo motyvai yra nepakankami, sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir svarbiausia – neteisingas, kadangi sprendimą priėmęs teismas klaidingai nustatė teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, netinkamai taikė nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančias CK normas ir nukrypo nuo teismų praktikos, taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatytas ir kasacinio teismo praktikoje išplėtotas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.
27.2. Sprendimą priėmęs teismas turėjo pagrindą taikyti nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančias CK nuostatas ir priteisti iš atsakovo A. R. naudai nepagrįstai gautą naudą, kadangi byloje nustatyta, jog A. R. abiejų namų ((duomenys neskelbtini)) statybas atsakovui priklausančiame žemės sklype pradėjo vienu metu, pirmiausia pastatydamas ginčo namą ir esant sudarytai Preliminariajai žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčiai, kurią teismas pripažino galiojančia, t. y. A. R. neveikė savavališkai ar neteisėtai, kas reiškia, jog jis savo veiksmais nebuvo prisiėmęs nuostolių atsiradimo rizikos. Atsakovui buvo žinoma apie A. R. vykdomą ginčo namo statybą ir atsakovas tam neprieštaravo. Atsakovo ir A. R. nesiejo jokie susitarimai dėl namo statybos, jų nesiejo jungtinės veiklos sutartis. Atsakovas ginčo namą savo vardu perėmė (registravo savo vardu) jau pastatytą. Teismas A. R. pripažino ginčo namo statytoju, tačiau nenustatė teisinio pagrindo, kuriuo atsakovas namą būtų įgijęs.
27.3. Byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad atsakovas ar jo brolis A. D. turėjo lėšų ginčo namo statybai ir pirko tam būtinas statybines medžiagas ar statybos rangos paslaugas. Atsakovas A. R. atžvilgiu elgėsi nesąžiningai, dėl tokio elgesio atsakovas įgijo A. R. pastatytą namą.
27.4. A. R. nebuvo žinoma apie atsakovo ir M. A. 2022 m. gegužės 13 d. sudarytą preliminariąją ginčo namo pirkimo-pardavimo sutartį, todėl jis šiai sutarčiai negalėjo nei pritarti, nei jai prieštarauti. Būtent iš M. A. sužinojęs apie jo su atsakovu sudarytą notarinę ginčo namo pirkimo-pardavimo sutartį, jis taip pat sužinojo ir apie 2022 m. gegužės 13 d. sutartį, dėl ko savo teisių gynybos iškart kreipėsi į teismą.
27.5. Byloje nebuvo ginčo, kad atsakovas be teisinio pagrindo įgytą ginčo namą už 95 000 Eur pardavė M. A., kas reiškia, kad jis nepagrįstai praturtėjo A. R. sąskaita, todėl privalo pastarajam kompensuoti nuostolius, kurie atitinka atsakovo nepagrįstai gautą naudą.
Žemesnės instancijos teismas
27.6. Teismas sprendė, kad ginčo namo statytojai buvo trys asmenys – A. R., atsakovas ir pastarojo brolis trečiasis asmuo A. D.. Nusprendęs, kad ginčo namą statė visi trys asmenys, teismas byloje nesiaiškino, koks tų trijų ginčo namo statytojų susitarimo dėl statybos organizavimo, finansavimo ir gauto rezultato realizavimo turinys, ir apie tai sprendime visiškai nepasisakė. Priešingai, teismas sprendime konstatavo, kad jokio susitarimo tarp atsakovo ir A. R. dėl ginčo namo statybos nebuvo. Apskritai teismo išvada apie tris statytojus vertintina ne tik kaip nepagrįsta, bet ir kaip siurprizinė, kadangi bylos nagrinėjimo metu ji nebuvo aptariama ir nei viena iš šalių nekėlė tokios versijos.
27.7. Byloje apskritai nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas ir jo brolis A. D. realiai disponavo nuosavomis lėšomis, kurias, pasak jų, jie investavo į ginčo namo statybą, teismas nepagrįstai liudytojų D. D. (atsakovo brolio), R. R., V. Z. bei J. M. (atsakovo dėdės) tvirtinimus, kad medžiagas pirko, statybos darbus abiejuose namuose atliko A. D. kvietimu ir jis su jais atsiskaitė, vertino kaip įrodančius, jog A. D. buvo vienas iš ginčo namo statytojų. Nuoseklūs A. R. paaiškinimai viso teisminio proceso metu ir byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ginčo namo statybas finansavo išimtinai A. R., o jeigu A. D. kam ir mokėjo už statybos darbus/medžiagas, tai jis darė iš A. R. perduotų lėšų.
27.8. Sprendimą priėmęs teismas niekaip nevertino atsakovo nesąžiningumo, nors byloje nustatytos aplinkybės patvirtina akivaizdų jo nesąžiningumą įgyjant ginčo namą: atsakovas pasinaudojo A. R. nepatyrimu teisinių sandorių sudaryme, dėl kurio jis negalėjo suprasti, kad 2021 m. spalio 6 d. sutarties sudarymas reiškia ir bet kokių pretenzijų į likusią sklypo dalį atsisakymą. Atsakovas neprieštaravo ginčo namo statybai, nes laukė, kol A. R. savo lėšomis ir jėgomis pilnai užbaigs jo statybas ir jis galės perimti ir parduoti jau baigtą namą. Atsakovas iškart po 2021 m. spalio 6 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo neinformavo Manto ir R. A. apie tai, kad jų su A. R. 2021 m. liepos 15 d. sudaryta preliminarioji sutartis automatiškai nutrūko. Atsakovas preliminarią sutartį su M. A. pasirašė tik 2022 m. gegužės 23 d., t. y. praėjus daugiau kaip pusei metų nuo 2021 m. spalio 6 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir tuomet ginčo namas jau buvo registruotas atsakovo vardu.
27.9. Nei atsakovas, nei jo brolis A. D. neturėjo lėšų dar dviem namams statyti žemės sklype (duomenys neskelbtini), o A. R. ir pinigų turėjo, ir būsimus namų pirkėjus turėjo, tik neturėjo sklypo, kuriame galėtų pastatyti namus ir juos parduoti. Atsakovui pasiūlius įsigyti jam priklausantį žemės sklypą ir sudarius dėl to preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį, A. R. jame pastatė du namus, pirmiausia – ginčo namą, kurį atsakovas be jokio teisinio pagrindo įregistravo savo vardu ir kaip savo pardavė M. A. už 95 000 Eur, gautus pinigus pasilikdamas sau. Tai atsakovui pavyko padaryti dar ir dėl to, kad A. R. pasitikėjo tiek atsakovu, tiek ir jo broliu A. D., su kuriais santykiai buvo draugiški. Jeigu atsakovas būtų turėjęs lėšų dviejų namų ar bent vieno statybai finansuoti, jis nebūtų su A. R. sudarinėjęs viso žemės sklypo preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties, o būtų pats vykdęs statybas ir siekęs uždirbti iš namų pardavimo ženkliai daugiau, nei vien tik iš žemės sklypo pardavimo.
27.10. Teismas nepagrįstai apribojo trečiojo asmens A. R. teisę byloje įrodinėtinas aplinkybes įrodinėti visomis CPK leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Teismas nepagrįstai nepriėmė į bylą kartu su prašymu dėl papildomų įrodymų pridėjimo pateiktų M. J. ir Š. S. rašytinių pakvitavimų, kuriuose jie patvirtina, kad pakvitavimuose nurodytas sumas jiems už atliktus darbus ginčo name sumokėjo A. R., o ne atsakovas ar jo broliai. Taip pat teismas nepagrįstai atmetė prašymą pridėti A. R. telefoninių pokalbių su M. J. ir Š. S., kurių metu pastarieji patvirtina, kad atsakovas prašė jų neliudyti teisme, ką minėti asmenys ir bandė daryti, kol teismas jiems skyrė baudas. Ši informacija yra reikšminga, nes patvirtina, kad atsakovas trukdė byloje išsiaiškinti tiesą.
Atsiliepimas
28. Ieškovė A. R. pateikė atsiliepimą į trečiojo asmens A. R. apeliacinį skundą, prašydama trečiojo asmens apeliacinį skundą patenkinti. Ieškovė nurodo, kad tokią poziciją ji išdėstė ir savo apeliaciniame skunde, todėl prašo ja vadovautis nagrinėjant trečiojo asmens apeliacinį skundą.
29. Trečiasis asmuo A. R. pateikė atsiliepimą į ieškovės A. R. apeliacinį skundą, prašydamas jos apeliacinį skundą tenkinti. Trečiasis asmuo nurodo, kad pritaria ieškovės apeliacinio skundo argumentams bei jų pagrindu suformuluotiems reikalavimams.
30. Atsakovas M. D. pateikė atsiliepimą į ieškovės A. R. ir trečiojo asmens A. R. apeliacinius skundus, prašydamas nurodytus apeliacinius skundus atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti jam iš apeliantų bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
30.1. Iš trečiojo asmens ieškinio faktinių aplinkybių sektų logiška išvada, kad tarp A. R. ir jo sutuoktinės A. R. buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis, kurios pagrindu abu sutuoktiniai siekė įgyti bendrą dalinę nuosavybę (atsižvelgiant į tai, kad 2016 m. rugsėjo 14 d. povedybine sutartimi buvo nustatę turto atskirumo teisinį režimą). Ieškinyje nurodytas materialinis reikalavimas priteisti pinigines lėšas vien A. R. šioje dalyje prieštaravo ieškinio faktinėms aplinkybėms, kad namą pradėjo statyti abu sutuoktiniai).
Šalies argumentai
30.2. A. R. ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės (ieškinio pagrindas) apklausiant jį teismo posėdžio metu buvo kelis kartus keičiamos, nurodant, kad jis savo pinigines lėšas dovanojo sutuoktinei A. R., po to vėl keičiamos, paneigiant, kad piniginės lėšos buvo dovanojamos, bet viso proceso metu faktinį pagrindą sudarančios A. R. nurodomos ir keičiamos faktinės aplinkybės taip ir nebuvo įformintos kaip savarankiškas ieškinio pagrindas, teikiant patikslintą ar papildomą ieškinį. A. R. ieškinyje suformuluotas ieškinio pagrindas yra prieštaringas ir keliantis pagrįstas abejones dėl jo atitikimo ieškinio dalykui, t. y. suformuluotam reikalavimui, kuriuo prašoma visas jo neva negautas pajamas priteisti jam vienam.
30.3. Net jei ir būtų daroma prielaida, kad A. R. abiejų namų statyboms yra išleidęs iki 120 000 Eur asmeninių lėšų, tai jis niekaip nėra netekęs ar praradęs ieškiniu reikalaujamų jam priteisti 67 300 Eur, juolab atsakovo M. D. sąskaita. Tai patvirtina byloje neginčijamai nustatytos aplinkybės, kad už pirmąjį (didesnįjį) namą ir 671/1139 dalis žemės sklypo, 2022 m. rugsėjo 15 d. parduotą L. J., A. R. gavo 110 000 Eur. Be to, 5 000 Eur avansą gavo iš antrojo namo pirkėjo M. A. bei 13 000 Eur iš A. R., kuriuos jai buvo perdavęs atsakovas M. D.. Taip pat byloje nustatyta, kad A. R. atsakovas pervedė 4 450 Eur, o A. D. – 8 350 Eur. Tokiu būdu A. R. ir jo sutuoktinė bendrai gavo 140 800 Eur, o tai patvirtina, kad A. R. niekaip nėra patyręs nuostolių. Jeigu kurios nors dalies iš šių pinigų jis nėra gavęs iš savo sutuoktinės, kuri byloje apklausta teismo posėdžių metu patvirtino, kad savo pinigų neturėjo visiškai ir namai buvo statomi iš vyro A. R. lėšų, tai pretenzijas jis galėtų reikšti tik savo sutuoktinei A. R.. Tuo labiau, kad teismo posėdžių metu A. R. pripažino, kad jo teismui pateiktose statybų sąnaudų lentelėse nurodyta žymi statybinių medžiagų dalis buvo panaudota jo sutuoktinės A. R. vardu esančio gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybose.
30.4. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad A. R. nebuvo prisiėmęs rizikos, tokie teiginiai yra akivaizdžiai deklaratyvūs. A. R. prisiimta rizika pasireiškė tuo, kad jis, būdamas sudaręs notarine tvarka tvirtintą vedybų sutartį, kurioje nustatytas visiškas sutuoktinių turto atskirumo režimas, su sutuoktine jos vardu sudarinėjo preliminariąsias sutartis dėl abiejų namų statybos, nesudarė naujo rašytinio ir/ar notarine tvarka patvirtinto susitarimo su sutuoktine dėl bendros jungtinės veiklos sutarties (jeigu toks susitarimas tarp sutuoktinių iš viso buvo sudarytas). A. R. prisiėmė riziką, kai nesudarė rašytinio ir/ar notariškai įforminto susitarimo dėl bendrosios jungtinės veiklos sutarties su trečiuoju asmeniu A. D. dėl bendros veiklos statant abu gyvenamuosius namus, nesudarydamas jokių rašytinių sutarčių su neva namų statybas vykdžiusiais darbuotojais ir raštu neįformino jiems už paslaugas sumokėtų piniginių sumų. A. R. prisiimta rizika pasireiškė ir jo sutuoktinės veiksmais, jai teikiant į bylą neva suklastotus rašytinius įrodymus apie turėtas išlaidas namų statybai, ką apeliantas nurodo savo apeliaciniame skunde.
30.5. Kyla klausimas, kaip A. R., būdamas faktiniu abiejų namų statytoju, kaip pats save pristato, galėjo priimti ir perduoti sutuoktinei, kaip jis teigia, suklastotus rašytinius įrodymus, nebent jis nebuvo statytoju ir nežinojo, kas ir kokius darbus statybose atliko. Be to, abu namai buvo pradėti statyti svetimame, t. y. A. R. ir jo sutuoktinei A. R. nepriklausančiame, žemės sklype, o ginčo namas jau buvo galutinai pastatytas ir priduotas jiems nepriklausančiame, t. y. atsakovui M. D. asmeninės nuosavybės teise priklausančioje žemės sklypo 468/1139 dalyje ir jo vardu.
30.6. A. R. laikytinas nesąžiningu proceso dalyviu, o jo nesąžiningumas pasireiškė dalyvavimu trečiuoju asmeniu ieškovės A. R. pusėje pradinėje teismo proceso stadijoje, nes savarankišką reikalavimą byloje jis pareiškė tik po to, kai ieškovė pradėjo painiotis savo parodymuose ir teiginiuose, be to, parodė, kad ji tebuvo priedanga savo sutuoktiniui, siekiančiam išvengti skolų išieškojimo vykdomosiose bylose; A. R. pats pripažįsta ir teigia, kad jis su sutuoktine neteikė reikšmės jų tarpusavy sudarytai vedybų sutarčiai, nes ji taip pat buvo sudaryta tik tam, kad būtų galima išvengti skolų mokėjimo jo atžvilgiu užvestose vykdomosiose bylose; A. R. teigia, kad jis vykdė statybas atsakovui priklausančioje žemės sklypo dalyje, sąmoningai vengdamas statybą įforminti savo vardu įsigydamas antrąją šio sklypo dalį (468/1139) bei neva vykdydamas statybą sutuoktinės vardu įsigytoje kitoje šio sklypo dalyje (671/1139).
30.7. A. R. nesąžiningumas pasireiškė ir tame, kad pirmasis namas, pastatytas A. R. vardu įsigytoje dalyje, buvo baigtas statyti, įformintas ir parduotas jo sutuoktinės vardu, greičiausiai taip pat siekiant išvengti turimų skolų grąžinimo. A. R. nesąžiningumas pasireiškė tuo, kad į jo teikiamas ginčo namo statybų išlaidas buvo įtrauktos medžiagos, panaudotos jo sutuoktinės vardu registruoto nekilnojamo turto statyboms bei rekonstrukcijai ((duomenys neskelbtini)). A. R. nesąžiningumas pasireiškė ir tuo, kad jis nesudarė rašytinio susitarimo su trečiuoju asmeniu A. D. dėl bendros jungtinės veiklos, vykdant namų statybas, ir tokiu būdu išvengė prievolės atsiskaityti su A. D. bei kartu apsunkino A. D. galimybę išsiieškoti patirtus nuostolius už jo indėlį statant gyvenamąjį namą A. R. vardu esančioje žemės sklypo dalyje. A. R. nesąžiningumas pasireiškė ir jo nenuoseklioje pozicijoje dėl piniginių lėšų, kurios buvo panaudotos ginčo namo statyboje, priklausomybės, - tai jis jas dovanojo sutuoktinei, tai nedovanojo, tai ginčo namas buvo pastatytas tik už jo lėšas, tai atsakovas M. D. prisidėjo prie namo statybos, bet nežymiai ir tik pabaigoje, bet jau už tai neva buvo atlyginta. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad A. R. keitė poziciją viso proceso metu ir tik priremtas kitų proceso šalių į bylą teikiamų įrodymų bei argumentų. A. R. taip ir nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, kad jis iš viso turėjo jo nurodomą pinigų sumą, už kurią jis vykdė statybas. Jo teiktuose į bylą dokumentuose apie užsienio juridinio asmens „Ardena“ įplaukas nėra jokių duomenų apie A. R. gautas išmokas iš šio juridinio asmens.
30.8. A. R., pateikdama apeliacinį skundą paskutinę apeliacinio apskundimo dieną, nesąžiningai pasinaudojo atsakovo apsisprendimu neskųsti teismo sprendimo motyvuojamosios dalies, kurioje teismas pasisakė, kad ginčo žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartis nenutraukė 2021 m. liepos 15 d. Preliminariosios sutarties galiojimo. Atsakovui ši motyvuojamoji sprendimo dalis nebuvo reikšminga, nes jį iš esmės tenkino galutinis bylos rezultatas, t. y. ieškovės ir trečiojo asmens reikalavimų atmetimas. Tai reiškia, kad M. D., neteikdamas apeliacinio skundo, šioje dalyje veikė vadovaudamasis protingumo principu, bet nereiškia, kad teismo sprendimas šioje dalyje yra pagrįstas ir atitinka suformuotą teismų praktiką, kiek tai susiję su preliminariųjų sutarčių galiojimu ir pasibaigimu. Nesant atsakovo apeliacinio skundo, plačiau šiuo klausimu nepasisakoma.
30.9. Teismo sprendime nurodyti argumentai apie A. R. atsisakymą įsigyti ginčo žemės sklypo dalį dėl piniginių lėšų trūkumo yra pagrįsti byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei juos patvirtinančiais įrodymais. A. R. atsisakymas įvyko būtent prieš pasirašant pagrindinę 2021 m. spalio 6 d. sutartį dėl pirmos žemės sklypo dalies (671/1369) pardavimo. Atsakovui M. D. tai buvo akivaizdu, atsižvelgiant į šios pagrindinės sutarties turinį, kuriame aiškiai buvo konstatuota, kad „<...Pardavėjas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę į jam priklausančią dalį žemės sklypo, atskirai nuo kitų žemės sklypo bendraturčių valdo bei naudoja, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymų ir Sutartimi nustatyta tvarka disponuoja žemės sklypo dalimi, žemės sklypo plane pažymėta indeksu „B“, kurios plotas yra 468 kv. m“ (Sutarties 7.1.1 punktas). Šioje sutartyje (7.2 punkte) nurodyta, kad „<...kiekvienai šaliai valdant naudojant ir disponuojant šaliai priklausančia ž/s dalimi, joks atskiras kito bendraturčio sutikimas ir/ar leidimas nereikalingas. Šalys susitaria, kad nė vienai šaliai nereikia atskiro kitos šalies sutikimo ir/ar leidimo nustatant daiktines teises (įskaitant, bet neapsiribojant servitutus, uzufruktus, ilgalaikę nuomą, hipoteką) ir/ar prievolines teises šaliai priklausančios ž/s dalies atžvilgiu. Šalys susitaria, jog kiekvienas ž/s bendraturtis turi teisę savo nuožiūra parduoti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims, nuomoti, įkeisti ar kitaip disponuoti šiuo žemės sklypu turimomis dalimis. Šalių susitarimu ši sutartis kartu yra ir kiekvienos šalies sutikimas, leidimas, pritarimas ir/ar suderinimas žemės sklypo bendraturčiui aukščiau nurodytiems veiksmams atlikti, joks atskiras kito bendraturčio sutikimas ir/ar leidimas, pritarimas, suderinimas nereikalingas. Šalys susitaria, kad šis šalių sutikimas yra neatšaukiamas.“ Sutarties 7.3 punkte pasisakyta, kad „...šalys pareiškia, kad jokių pretenzijų viena kitai dėl šia sutartimi prisiimtų įsipareigojimų viena kitai...neturi ir nereiškia, jokios kompensacijos viena iš kitos nereikalauja ir viena kitai nemoka“.
30.10. Ieškovės elgesys po teismo sprendimo priėmimo, t. y. atsisakymas skųsti sprendimą pagrindinio jos byloje reikšto reikalavimo dalyje, patvirtina, kad ieškovė pripažįsta ir palaiko teismo nustatytą teisiškai reikšmingą aplinkybę, kad ji pati neturėjo finansinių galimybių nei abiejų namų, statybai, nei žemės sklypo įsigijimui, nes ieškovė teismo posėdžių metu pripažino, kad net ir už pirmosios sklypo dalies (671/1369) įsigijimą mokėjo ne ji, o jos sutuoktinis A. R. savo asmeniniais pinigais. Atsižvelgiant į tai, kad A. R. byloje nereiškė reikalavimo pripažinti 2021 m. liepos 13 d. Preliminariąją sutartį negaliojančią būsimo pirkėjo (A. R.) dalyje, nustatant, kad tikrasis pirkėjas buvo A. R., nėra aktualu aptarinėti ieškovės sutuoktinio A. R. finansinių galimybių įsigyti likusią 468/1369 sklypo dalį.
30.11. Būtina atsižvelgti į ieškovės nesąžiningumą, kurį patvirtina daug byloje nustatytų ir pačios ieškovės pripažįstamų teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių. Ieškovė nesiekė įsigyti savo vardu žemės sklypų iš atsakovo ir juose savo lėšomis statyti gyvenamuosius namus, skirtus pardavimui, t. y. vykdyti ūkinę komercinę veiklą, todėl ji nebuvo patyrusi jokių nuostolių ir neprarado jokio savo turto, juolab atsakovo M. D. sąskaita, bet reiškė jam reikalavimą, kurį palaikė net ir po to, kai jos sutuoktinis pareiškė savarankišką reikalavimą. Ieškovė savo vardu pasirašinėjo su statybinių medžiagų įsigijimu bei statybinių darbų atlikimu susijusius dokumentus, teikė į bylą neva ginčo namo statybai panaudotų statybinių medžiagų įsigijimą patvirtinančias suvestines lenteles, kuriose buvo nurodomos ir jos asmeninam nekilnojamam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), panaudotos statybinės medžiagos. Ieškovė, žinodama, kad yra sudariusi vedybinę sutartį, kuria nustatytas sutuoktinių turto visiško atskirumo teisinis režimas, kad sutuoktinis yra skolingas didžiules pinigines sumas tretiesiems asmenims ir jo atžvilgiu yra vykdoma net 13 vykdomųjų bylų, pati neturėdama jokių reikšmingesnių piniginių lėšų, savo vardu sudarinėjo apsimestinius sandorius ir tokiu būdu padėjo sutuoktiniui išvengti turimų skolų grąžinimo.
30.12. Teismas neturi ginti neteisėtų nesąžiningų asmenų, tuo labiau sąžiningų asmenų atžvilgiu. Atsakovas dėl ieškovės ir jos sutuoktinio nesąžiningų veiksmų patyrė ne tik turtinę, bet ir neturtinę žalą. Atsakovas ūkio būdu, susitaręs su savo broliu, trečiuoju asmeniu A. D. bendromis jėgomis savo žemės sklypo dalyje savo vardu pasistatė gyvenamąjį namą, įregistravo jį savo vardu ir pardavė pasirinktam pirkėjui. Kokie konkrečiai susitarimai A. D. siejo su A. R., atsakovui nebuvo žinoma. Atsakovo nesiejo jokie sutartiniai santykiai su A. R.. Atsakovas yra nustatyta tvarka deklaravęs tiek namo įsigijimą ir tam patirtas išlaidas, tiek jo pardavimą ir gautas pajamas (pelną), nuo kurio yra sumokėjęs nustatytus mokesčius. Apeliantas A. R. savo apeliaciniame skunde akcentuoja, kad atsakovo mokesčių deklaracijos nėra patikrintos Valstybinės mokesčių inspekcijos, kas neva suponuoja, kad jos yra neteisingos ar nepatikimos, tačiau tokia logika yra nesuprantama ir ydinga.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
31. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
32. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
33. Apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. vasario 13 d. sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys ir trečiojo asmens pareikštas savarankiškas reikalavimas buvo atmesti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
34. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2021 m. liepos 13 d. tarp ieškovės A. R. ir atsakovo M. D. sudaryta Preliminarioji sutartis (notarinio registro Nr. 3669), pagal kurią atsakovas M. D. (būsimas pardavėjas) pasiūlė ieškovei A. R. (būsimai pirkėjai) už 20 000 Eur pirkti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Prieš sutarties sudarymą ieškovė sumokėjo atsakovui 2 000 Eur parduodamo daikto kainos avansinį mokėjimą (Preliminariosios sutarties 2.6 punktas). Šalys susitarė, kad žemės sklypą atsakovas parduos, o ieškovė nupirks dalimis, kurios bus nurodytos ieškovės lėšomis parengtame daikto naudojimosi tvarkos plane, kuriuo žemės sklypas turi būti padalintas į dvi atskiro naudojimo dalis (Preliminariosios sutarties 2.8 punktas). Atsakovas įsipareigojo parduoti ir perduoti ieškovei nuosavybėn ieškovės nuožiūra pasirinktą daikto dalį, nurodytą ieškovės lėšomis parengtame daikto naudojimosi tvarkos plane, ir sumokėti atsakovui už šią daikto dalį 8 000 Eur iki 2021 m. gruodžio 20 d. (Preliminariosios sutarties 2.9 punktas). Atsakovas įsipareigojo parduoti ir perduoti ieškovei nuosavybėn ieškovės nuožiūra pasirinktą daikto dalį ir sumokėti atsakovui už šią daikto dalį daikto kainos dalį, sudarančią 10 000 Eur, iki 2022 m. balandžio 20 d. (Preliminariosios sutarties 2.10 punktas). Šalys taip pat susitarė, kad atsakovas ar ieškovė negali perduoti visų ar dalies šioje sutartyje numatytų teisių ir pareigų trečiajai šaliai be išankstinio rašytinio notarinės formos ieškovės ar atsakovo sutikimo (Preliminariosios sutarties 4.4 punktas). Šalys nustatė, kad Preliminariąja sutartimi numatytos šalių teisės ir pareigos gali būti keičiamos tik raštiška abiejų šalių pasirašyta notarinės formos sutartimi (Preliminariosios sutarties 4.5 punktas). Šalys susitarė, kad jei atsakovas neįvykdo sutartyje pasiimtų įsipareigojimų ir (arba) atsisako sudaryti pagrindinę sutartį (-is) sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais, ieškovė turi teisę iš atsakovo pareikalauti sugrąžinti sumokėtą avansą už daiktą 2 000 Eur ir sumokėti ieškovei baudą (15 000 Eur), bei atlyginti visus kitus ieškovės dėl to patirtus nuostolius ir išlaidas (Preliminariosios sutarties 4.6 punktas).
35. Byloje taip pat nustatyta, kad 2021 m. spalio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartimi (notarinio registro Nr. 5828) atsakovas M. D. (pardavėjas) pardavė, o ieškovė A. R. (pirkėja) asmeninės nuosavybės teise nupirko šiuos nekilnojamuosius daiktus: 671/1139 dalį 0,0671 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir pastatą – tuo pačiu adresu esantį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta bendra paminėtų daiktų kaina – 10 500 Eur (pirkimo-pardavimo sutarties 3.1 punktas), šią kainą pirkėja sumokėjo pardavėjui prieš sutarties sudarymą. Kaip matyti iš paminėtos pirkimo-pardavimo sutarties turinio, šalys ta pačia sutartimi nustatė naudojimosi žemės sklypu tvarką, kurią parengė 2021 m. rugpjūčio 30 d. matininkas O. Š.. Tvarkoje nustatyta, kad pardavėjas disponuoja žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „B“, kurios plotas yra 468 kv. m; pirkėja – žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „A“. Paminėtoje pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad kiekvienai šaliai valdant naudojant ir disponuojant šaliai priklausančia žemės sklypo dalimi, joks atskiras kito bendraturčio sutikimas ir/ar leidimas nereikalingas; nurodyta, jog šalys susitaria, kad nė vienai šaliai nereikia atskiro kitos šalies sutikimo ir/ar leidimo nustatant daiktines teises (įskaitant, bet neapsiribojant servitutus, uzufruktus, ilgalaikę nuomą, hipoteką) ir/ar prievolines teises šaliai priklausančios žemės sklypo dalies atžvilgiu; šalys nustatė, kad kiekvienas žemės sklypo bendraturtis turi teisę savo nuožiūra parduoti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims, nuomoti, įkeisti ar kitaip disponuoti šiuo žemės sklypu turimomis dalimis; numatė, kad šalių susitarimu ši sutartis kartu yra ir kiekvienos šalies sutikimas, leidimas, pritarimas ir/ar suderinimas žemės sklypo bendraturčiui aukščiau nurodytiems veiksmams atlikti, joks atskiras kito bendraturčio sutikimas ir/ar leidimas, pritarimas, suderinimas nereikalingas; šalys susitarė, kad šis šalių sutikimas yra neatšaukiamas (pirkimo-pardavimo sutarties 7.2 punktas). Pirkimo pardavimo sutarties 7.3 punkte nurodyta, kad šalys pareiškia, jog jokių pretenzijų viena kitai dėl šia sutartimi prisiimtų įsipareigojimų neturi ir nereiškia, jokios kompensacijos viena iš kitos nereikalauja ir viena kitai nemoka.
36. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad 2021 m. liepos 15 d. ieškovė A. R. ir trečiasis asmuo M. A. sudarė preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią M. A. įsipareigojo pirkti, o A. R. parduoti apie 80 kv. m. ploto namą, kuriam priklauso apie 5 arai žemės sklypo. Į kainą įskaičiuota: padėti pamatai, mūrinės sienos, stogas čerpinis, plastikiniai langai, fasadas - apšiltintas ir nuarmuotas; suvestos komunikacijos: gręžinys, valymo įrenginys bei pilnas vidaus įrengimas (t. y. išvedžiota santechnika, grindinis šildymas (pastatytas ir pajungtas dujinis šildymo katilas) ir elektra, pertvaros - gipsas, sienos - glaistytos ir išdažytos, išbetonuotos, išklotos laminatu grindys (pasirinkus, tambūras, virtuvės zona ir vonios kambarys gali būti išklijuotos plytelėmis), įrengtos įtempiamos lubos (matinės, baltos), lauko ir vidinės durys), kiemas išklotas trinkelėmis, terasa išdėta trinkelėmis, išlygintas sklypas, užtvertas medine tvora, esantis (duomenys neskelbtini). Nurodytos sutarties 1.2 nustatyta, kad pardavėja (ieškovė) įsipareigoja priduoti namą 100 proc. ir pateikti dokumentus pirkėjui (trečiajam asmeniui), o 2.1 punkte šalys susitarė, kad pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį sudarys ir pasirašys ne vėliau kaip iki 2022 m. gegužės 15 d. Nurodytos sutarties 3 punkte šalys susitarė, kad jos įsipareigoja sudaryti pagrindinę sutartį, pagal kurią turto kaina bus 87 000 Eur; turto kaina sumokama tokia tvarka ir terminais: sutarties pasirašymo metu 5 000 Eur avansą pirkėjas yra sumokėjęs pardavėjai, o pardavėja jį yra priėmusi grynaisiais; sumokėtas avansas bus įskaičiuojamas į turto pardavimo kainą; likusi dalis kainos, t. y. 82 000 Eur, bus sumokami pagal šalių sutartą atsiskaitymo tvarką, kuri bus perkelta į pagrindinę sutartį.
37. 2022 m. gegužės 23 d. atsakovas M. D. ir trečiasis asmuo M. A. sudarė preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią M. A. įsipareigojo pirkti, o M. D. parduoti 100 proc. baigtumo 80 kv. m namą su 5 arų žemės, esantį (duomenys neskelbtini). Šalys susitarė, kad pagrindinę pirkimo-pradavimo sutartį sudarys ir ją pasirašys ne vėliau kaip 2022 m. lapkričio 6 d. Nurodytos sutarties 3.1 punkte šalys įsipareigojo sudaryti pagrindinę sutartį, pagal kurią turto kaina bus 95 000 Eur. Šalys susitarė, kad turto kaina sumokama tokia tvarka ir terminais: sutarties pasirašymo metu 13 000 Eur pirkėjas yra sumokėjęs pardavėjui, o pardavėjas juos priėmęs grynaisiais pinigais, o likusi dalis kainos (82 000 Eur) bus sumokami pagal atsiskaitymo tvarką, kuri bus perkelta į pagrindinę sutartį.
38. 2022 m. rugsėjo 15 d. pirkimo-pardavimo sutartimi (notarinio registro Nr. 4184) ieškovė A. R. pardavė, o L. J. asmeninės nuosavybės teise nupirko šiuos nekilnojamuosius daiktus: 671/1139 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Šalys nustatė, kad bendra paminėtų daiktų kaina yra 110 000 Eur.
39. 2022 m. lapkričio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartimi (notarinio registro Nr. 6526) atsakovas M. D. pardavė, o trečiasis asmuo M. A. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nupirko šiuos nekilnojamuosius daiktus: 468/1139 dalį, kurią sudaro 0,0468 ha, žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Bendra sutartyje nurodyta daiktų kaina – 95 000 Eur, šios kainos dalį, sudarančią 18 000 Eur, pirkėjas sumokėjo pardavėjui prieš sutarties sudarymą (5 000 Eur grynaisiais pinigais ir 13 000 Eur bankiniu pavedimu į pardavėjo sąskaitą), o daiktų kainos dalį, sudarančią 77 000 Eur, pirkėjas įsipareigojo sumokėti pardavėjui į pardavėjo sąskaitą per 30 d. po sutarties pasirašymo.
40. Ieškovė A. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti jai iš atsakovo M. D. be pagrindo pasisavinto ir parduoto nekilnojamojo turto vertę (nuostolius), sudarančią 77 000 Eur, 9 000 Eur Preliminariosios sutarties baudą ir 1 000 Eur avansą. Ieškovė šioje byloje siekė pagrįsti, kad atsakovas M. D. atsisakė vykdyti Preliminariąją sutartį, kadangi nepardavė ieškovei Preliminariojoje sutartyje nustatytos žemės sklypo dalies, taip pat kad atsakovas be pagrindo pasisavino ir pardavė gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurį atsakovo sklypo dalyje pastatė ieškovės sutuoktinis A. R., byloje dalyvaujantis trečiuoju asmeniu.
41. Nagrinėjant šią civilinę bylą teisme buvo gautas trečiojo asmens A. R. ieškinys, kuriuo trečiasis asmuo prašė teismo priteisti jam iš atsakovo M. D. 67 300 Eur kaip naudą, nepagrįstai atsakovo gautą trečiojo asmens sąskaita. Trečiasis asmuo šioje byloje siekė pagrįsti, kad namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuris buvo pastatytas atsakovo sklype ir atsakovo parduotas, buvo pastatytas trečiojo asmens lėšomis ir darbu.
42. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. vasario 13 d. šioje byloje priėmė sprendimą, kuriuo netenkino ieškovės ir trečiojo asmens reikalavimų. Ieškovė A. R. ir trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, A. R. pateikė apeliacinius skundus, prašydami panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (ieškovė prašė panaikinti sprendimo dalį, kuria buvo netenkintas jos reikalavimas dėl baudos priteisimo) ir priimti naują sprendimą – nurodytų byloje dalyvaujančių asmenų apeliaciniuose skunduose nurodytus reikalavimus tenkinti.
Dėl ieškovės apeliacinio skundo argumentų
43. Apeliaciniame skunde ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria netenkintas jos reikalavimas dėl pusės baudos už 2021 m. liepos 13 d. Preliminariosios sutarties dalies neįvykdymą priteisimo. Ieškovė apeliaciniame skunde siekia pagrįsti, kad jos paaiškinimai dėl jos ir trečiojo asmens A. R. finansinės padėties negalėjo būti interpretuojami kaip pasisakymai, kad ieškovė neįgijo kitos žemės sklypo dalies dėl lėšų trūkumo. Ieškovės teigimu, M. D. nurodytos sklypo dalies tiesiog nepardavė, taip apgavo ieškovę ir trečiąjį asmenį.
44. Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 straipsnio 1 dalyje). Preliminariojoje sutartyje šalys turi nurodyti terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti. Jeigu šis terminas nenurodytas, pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo (CK 6.165 straipsnio 3 dalis). Jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (CK 6.165 straipsnio 5 dalis).
45. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad preliminarioji sutartis yra sudaroma ikisutartinių santykių stadijoje. Viena vertus, ja sukuriamas tvirtesnis teisinis santykis negu derybos, kurios nėra forminamos tokia sutartimi, kita vertus, jos sukuriamas teisinis santykis yra trapesnis už sutartinius santykius, nes jos objektas yra pagrindinės sutarties sudarymas, todėl ribojami jos pažeidimo atveju taikomi gynybos būdai. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017; 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018).
46. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teisinis pagrindas civilinei atsakomybei esant ikisutartiniams santykiams kilti yra nesąžiningas šalies elgesys (CK 6.163 straipsnio 3 dalis). Neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti (elgiasi nesąžiningai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018).
47. Nagrinėjamoje byloje ginčo šalys (ieškovė ir atsakovas) 2021 m. liepos 13 d. Preliminariojoje sutartyje susitarė dėl netesybų baudos forma, t. y. nustatė, kad jei būsimas pardavėjas neįvykdo Preliminariojoje sutartyje prisiimtų įsipareigojimų ir (arba) atsisako sudaryti pagrindinę sutartį Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais, tai būsimas pirkėjas turi teisę būsimo pardavėjo pareikalauti sugrąžinti sumokėtą avansą 2 000 Eur ir sumokėti būsimam pirkėjui baudą – 15 000 Eur bei atlyginti visus kitus būsimo pirkėjo dėl to patirtus nuostolius ir išlaidas (Preliminariosios sutarties 4.6 punktas). Remdamasi paminėta nuostata, apeliantė nurodo, kad atsakovas, būdamas nesąžiningas, nepagrįstai nesudarė Preliminariosios sutarties 2.10 punkte nurodytos pagrindinės žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutarties per Preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą (iki 2022 m. balandžio 20 d.). Ieškovės teigimu, nurodytoje žemės sklypo dalyje ieškovės sutuoktinis pastatė namą, kurio užbaigimą atsakovas įregistravo savo vardu ir galiausiai 2022 m. lapkričio 7 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimi ginčo žemės sklypo dalį ir joje pastatytą gyvenamąjį namą pardavė M. A.. Kaip matyti iš šioje byloje pateiktų ginčo šalių procesinių dokumentų, atsakovas, nesutikdamas su šiuo ieškovės reikalavimu, laikėsi pozicijos, kad ieškovė (ir jos sutuoktinis) neturėjo piniginių lėšų įsigyti paminėtą žemės sklypo dalį, o Preliminariosios sutarties pakeitimas (nutraukimas) buvo įformintas ieškovei ir atsakovui sudarius 2021 m. spalio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovas pardavė, o ieškovė asmeninės nuosavybės teise įsigijo 671/1139 dalį 0,0671 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir tuo pačiu adresu esantį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
48. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad preliminariosios sutarties šalių prievolė sudaryti pagrindinę sutartį, kaip ir bet kuri kita prievolė, kaip ji suprantama pagal CK 6.1 straipsnį, gali būti užtikrinta netesybomis pagal sutartį (CK 6.70 straipsnis). Netesybos pagal sutartį – sutarties nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad netesybų, kurios atlieka ir esamų bei būsimų prievolių įvykdymo užtikrinimo funkciją, tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi apibrėžtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2019 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-469/2019). Preliminariosios sutarties šalis CK 6.165 straipsnio 4 dalies prasme turi teisę reikalauti ir netesybų, kaip minimalių nuostolių, patirtų dėl kitos šalies nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį, atlyginimo, jeigu tokia turtinė prievolė yra įtvirtinta sutartyje.
49. Civilinei atsakomybei pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį taikyti yra būtini du teisiškai reikšmingi faktai: 1) preliminariosios sutarties šalies atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį; 2) atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį turi būti nepagrįstas. Pažymėtina, kad šios sąlygos yra kumuliatyvios – preliminariosios sutarties šalies atsakomybei atsirasti nepakanka nustatyti, jog kita šalis atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Galimos tokios situacijos, kai viena preliminariosios sutarties šalis atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau toks jos elgesys yra nulemtas objektyvių – nuo jos valios nepriklausančių – priežasčių (kitos preliminariosios sutarties šalies neteisėti veiksmai, faktinės aplinkybės, kurių atsiradimo rizikos nėra prisiėmusi sutarties šalis, ir pan.), – tokiais atvejais, nors ir egzistuoja pirminė sąlyga, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį. Civilinė atsakomybė, kylanti nevykdant preliminariosios sutarties, yra grindžiama kalte, t. y. pagrindas taikyti civilinę atsakomybę yra tik tada, jeigu šalis ne tik pažeidė preliminariąją sutartį, kaip tokio pobūdžio sutarties pažeidimas suprantamas pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, bet ir egzistuoja jos kaltė dėl sutarties pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020).
50. Įrodinėjimo civiliniame procese pareiga tenka tai bylos šaliai, kuri teigia, kad egzistuoja viena ar kita faktinė aplinkybė (jų daugetas), sudaranti jos reikalavimų ar atsikirtimų pagrindą (CPK 12 ir 178 straipsniai). Toks įrodinėjimo naštos paskirstymas – rungimosi principo, būdingo nacionaliniam civiliniam procesui, išraiškos forma. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodinėjimo pareiga nėra beribė – asmuo negali būti įpareigotas įrodyti tokias faktines aplinkybes, kurių jis objektyviai negali įrodyti (lot. probatio diabolica) arba kurių įrodinėjimas yra maksimaliai apsunkintas, be to, asmeniui negali būti priskirta neproporcingai didelės apimties įrodinėjimo našta. Priešingas aiškinimas suponuotų asmens teisės į teisingą teismą paneigimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-969/2019; 2019 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-701/2019). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių civilinės atsakomybės taikymo pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį pagrindą, įrodinėjimo naštos paskirstymo, yra išaiškinęs, kad preliminariosios sutarties šalis, teismine tvarka reikalaujanti taikyti civilinę atsakomybę, privalo įrodyti, kad kitos šalies aktyvūs ir (ar) pasyvūs veiksmai nulėmė pagrindinės sutarties nesudarymą, t. y. kad kita šalis atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį. Vienai preliminariosios sutarties šaliai įrodžius, kad kita sutarties šalis atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį, įrodinėjimo našta pereina antrajai preliminariosios sutarties šaliai, t. y. ta sutarties šalis, kuri atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį, siekdama išvengti civilinės atsakomybės jai taikymo, turi įrodyti, kad atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį yra pagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020).
51. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė ir atsakovas, vykdydami 2021 m. liepos 13 d. Preliminariąją sutartį, 2021 m. spalio 6 d. sudarė paminėtą pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas pardavė, o ieškovė nupirko vieną sklypo dalį, tačiau ieškovė šioje byloje siekė pagrįsti, kad dėl kitos sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartis pagal Preliminariąją sutartį turėjo būti sudaryta iki 2022 m. balandžio 20 d., bet nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčo šalių argumentus, susijusius su Preliminariosios sutarties sudarymu, ir byloje esančius įrodymus, sprendė, jog šalys Preliminariąja sutartimi susitarė sudaryti dvi pagrindines sutartis, o sudarius 2021 m. spalio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartį, terminas kitos sutarties sudarymui dar nebuvo suėjęs. Vis dėlto teismas padarė išvadą, kad pagrindinė priežastis, dėl ko iki 2022 m. balandžio 20 d. nebuvo sudaryta kitos sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartis, buvo ta, kad ieškovė neturėjo pinigų sumokėti atsakovui šalių sutartą kainą už šią sklypo dalį, todėl vertino, kad ieškovė neįrodė neteisėtų (nesąžiningų) atsakovo veiksmų.
52. Teisėjų kolegija šiuo atveju sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė, jog pagrindinė ieškovės nurodytos žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo atsisakymo ar vengimo sudaryti pagrindinę sutartį. Kaip minėta, ieškovė, pareiškusi reikalavimą dėl netesybų taikymo atsakovui neįvykdžius Preliminariosios sutarties dalies, į bylą nepateikė apskritai jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog pagrindinės sutarties nesudarymas buvo nulemtas atsakovo veiksmų ar neveikimo. Iš byloje esančių duomenų nematyti, kad ginčo šalys iki 2022 m. balandžio 20 d. ar po šio termino apskritai tarėsi dėl pagrindinės ieškovės nurodytos žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, taip pat nėra duomenų, leidžiančių nustatyti, kad ieškovė būtų išreiškusi iniciatyvą aptariamą žemės sklypo dalį per Preliminariojoje sutartyje nurodytą terminą įsigyti. CK 6.165 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia. Aiškindamas šią teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad prievolės sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigimas reiškia ir preliminariosios sutarties pabaigą, jokios papildomos šalių valios išraiškos įstatymas nereikalauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2010). Byloje nesant duomenų apie ieškovės ir atsakovo valią vykdyti ieškovės nurodytą Preliminariosios sutarties dalį per joje nurodytą terminą (iki 2022 m. balandžio 20 d.), vertintina, kad šalių prievolė sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį suėjus šiam terminui pasibaigė. Atsakovo veiksmai, kuriais ieškovė grindžia jo nesąžiningumą, t. y. ieškovės nurodytos žemės sklypo dalies su jame esančiu pastatu pardavimas M. A., buvo atlikti jau pasibaigus Preliminariojoje sutartyje nurodytam terminui (preliminarioji ieškovės nurodytos žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartis tarp atsakovo ir M. A. buvo sudaryta 2022 m. gegužės 23 d., o pagrindinė – 2022 m. lapkričio 6 d.), todėl šie veiksmai negali būti siejami su Preliminariosios sutarties pažeidimu.
53. Aplinkybė, ar ieškovė turėjo lėšų sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, kaip ji pati nurodo, ar šių lėšų neturėjo, net jei ir būtų nustatyta, pati savaime nepagrindžia atsakovo veiksmų sąžiningumo ir (ar) nesąžiningumo. Vis dėlto atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, kuriais apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, siekia pagrįsti, jog ji piniginių lėšų pagrindinei sutarčiai sudaryti turėjo, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad paminėtai apeliantės pozicijai trūksta pagrįstumo. Vadovaujantis paminėta apeliantės pozicija, lieka neaišku, kodėl apeliantė, jeigu ji turėjo lėšų pagrindinei sutarčiai sudaryti, nesikreipė į atsakovą dėl sutarties sudarymo per Preliminariojoje sutartyje nurodytą terminą. Be to, aplinkybę, kad ieškovei trūko lėšų Preliminariosios sutarties įvykdymui pilna apimtimi per joje nurodytą terminą, pagrindžia ir pačios ieškovės bei jos atstovės 2024 m. vasario 7 d. teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, ką pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas. Ieškovė nurodyto teismo posėdžio metu patvirtino, kad pati lėšų neturėjo, statybomis rūpinosi ir žemę pirko jos sutuoktinis A. R. ieškovės vardu, ieškovė tik pasirašė sutartyse, jokiuose susitarimuose, susijusiuose su namų statyba, ieškovė pati nedalyvavo ir šių aplinkybių detaliau paaiškinti negalėjo. Ieškovės atstovė to paties posėdžio metu nurodė, kad ieškovė, 2021 m. spalio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijusi vieną sklypą, laukė, kada gaus lėšų antrojo sklypo įsigijimui (2024 m. vasario 7 d. teismo posėdžio 1 0:10:00 – 0:24:41). Šie duomenys patvirtina, kad per Preliminariosios sutarties dalyje, kuria remiasi ieškovė, nurodytą terminą (iki 2022 m. balandžio 20 d.) ieškovė lėšų ginčo sklypo dalies įsigijimui neturėjo, ieškovė tikėjosi gauti lėšų ateityje. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, 2021 m. liepos 15 d. ieškovė ir trečiasis asmuo M. A. sudarė preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią M. A. įsipareigojo pirkti, o A. R. parduoti apie 80 kv. m. ploto namą, kuriam priklauso apie 5 arai žemės sklypo, iki 2022 m. gegužės 15 d. Jeigu ieškovė ir būtų tikėjusis gauti lėšų tuomet, kai bus sudaryta pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis su M. A., pastebėtina, kad ginčo Preliminariosios sutarties įvykdymo terminas buvo 2022 m. balandžio 20 d., ieškovė ir atsakovas nesudarė jokio susitarimo, kuriuo Preliminariojoje sutartyje nustatytas terminas būtų buvęs pratęstas ir (ar) susietas su kokios nors kitos sutarties įvykdymu, todėl ieškovės lūkestis finansuoti ginčo sklypo dalies įsigijimą iš M. A. gautomis lėšomis dėl paminėtose preliminariosiose sutartyse nurodytų terminų neatitikimo nebuvo pagrįstas. Šis argumentas, be kita ko, niekaip nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad sutartu terminu (2022 m. balandžio 20 d.) ieškovė lėšų pagrindinei sutarčiai sudaryti visgi neturėjo.
54. Pastebėtina, kad 2021 m. spalio 6. ieškovės ir atsakovo sudarytoje pirkimo-pardavimo sutartyje, kuria atsakovas pardavė, o ieškovė asmeninės nuosavybės teise įsigijo 671/1139 dalį 0,0671 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir tuo pačiu adresu esantį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šalys ta pačia sutartimi nustatė naudojimosi žemės sklypu tvarką, kurią parengė matininkas O. Š.. Tvarkoje nustatyta, kad pardavėjas disponuoja žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „B“, kurios plotas yra 468 kv. m; pirkėja – žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „A“. Paminėtoje pirkimo-pardavimo sutartyje ieškovė ir atsakovas susitarė, kad kiekvienai šaliai valdant naudojant ir disponuojant šaliai priklausančia žemės sklypo dalimi, joks atskiras kito bendraturčio sutikimas ir/ar leidimas nereikalingas; kad nė vienai šaliai nereikia atskiro kitos šalies sutikimo ir/ar leidimo nustatant daiktines teises (įskaitant, bet neapsiribojant servitutus, uzufruktus, ilgalaikę nuomą, hipoteką) ir/ar prievolines teises šaliai priklausančios žemės sklypo dalies atžvilgiu; kad kiekvienas žemės sklypo bendraturtis turi teisę savo nuožiūra parduoti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims, nuomoti, įkeisti ar kitaip disponuoti šiuo žemės sklypu turimomis dalimis; kad šalių susitarimu ši sutartis kartu yra ir kiekvienos šalies sutikimas, leidimas, pritarimas ir/ar suderinimas žemės sklypo bendraturčiui aukščiau nurodytiems veiksmams atlikti, joks atskiras kito bendraturčio sutikimas ir/ar leidimas, pritarimas, suderinimas nereikalingas; taip pat kad šis šalių sutikimas yra neatšaukiamas (pirkimo-pardavimo sutarties 7.2 punktas). Iš ginčo šalių paaiškinimų matyti, kad, kaip nustatė ir pirmosios instancijos teismas, visas 2021 m. liepos 13 d. Preliminariosios sutarties pagrindu ieškovės sumokėtas avansas (2 000 Eur) buvo įskaitytas į kainą, mokėtiną atsakovui pagal 2021 m. spalio 6 d. žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartį. Nors pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, jog ginčo šalys, sudarydamos 2021 m. spalio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartį, kartu nutraukė Preliminariąją sutartį, nes 2021 m. spalio 6 d. sutartimi šalys susitarė savo nuožiūra disponuoti jų turimomis sklypo dalimis, teisėjų kolegija, įvertinusi tiek paminėtas 2021 m. spalio 6 d. pirkimo-pardavimo sutarties nuostatas, tiek aplinkybę, kad visas pagal Preliminariąją sutartį sumokėtas avansas buvo įskaitytas į 2021 m. spalio 6 d. nurodyto turto kainą, sutinka su atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytais argumentais, kad šių aplinkybių visuma galėtų būti vertinama kaip išreikšta ginčo šalių valia dėl Preliminariosios sutarties dalies, kurios, ieškovės teigimu, atsakovas nepagrįstai neįvykdė, nutraukimo. Atsižvelgdama į tai, kad ieškovei neįrodžius, jog pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo veikimo ar neveikimo, paminėtos aplinkybės nustatymas iš esmės nekeistų šios bylos procesinio rezultato, teisėjų kolegija plačiau dėl šios aplinkybės nepasisako, tačiau vertina, kad ji papildomai pagrindžia ieškovės apeliaciniame skunde išdėstytos pozicijos nepagrįstumą.
55. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dėl baudos už Preliminariosios sutarties nevykdymą priteisimo, kadangi ieškovė neįrodė atsakovo nesąžiningo vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį.
Dėl trečiojo asmens apeliacinio skundo argumentų
56. Trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, A. R. apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju turėjo pagrindą taikyti nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančias teisės normas ir priteisti jam iš atsakovo 67 300 Eur nepagrįstai gautą naudą. Apelianto teigimu, byloje buvo nustatyta, kad jis atsakovui priklausančiame žemės sklype abiejų namų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), statybas pradėjo vienu metu, todėl atsakovas, pardavęs trečiojo asmens pastatytą namą, nepagrįstai praturtėjo pastarojo sąskaita, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šių aplinkybių, kaip ir kitų trečiojo asmens argumentų, susijusių su nepagrįstu atsakovo praturtėjimu, skundžiamame spendime neįvertino.
57. CK 6.237 straipsnyje, reglamentuojančiame pareigą grąžinti be pagrindo įgytą turtą, nustatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis (CK 6.237 straipsnio 1 dalis).
58. CK 6.242 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Praturtėjimas nelaikomas nepagrįstu ir nesąžiningu, jeigu jis atsirado dėl tokio prievolės įvykdymo, kai nuostolių patyrusi prievolės šalis dėl savo pačios kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių, ir kitas asmuo praturtėjo dėl nuostolių patyrusios šalies veiksmų, kuriuos ši atliko išimtinai savo interesais ir savo rizika (CK 6.242 straipsnio 3 dalis).
59. Kasacinis teismas yra išskyręs tokias nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygas: 1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); 3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016). Įvardytos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos yra kumuliatyvios – bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja galimybę taikyti šį teisių gynimo būdą pažeistai materialiajai subjektinei teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-695/2020).
60. Pagal CK 6.242 straipsnį nepagrįstas praturtėjimas gali būti tais atvejais, jeigu asmuo be teisinio pagrindo įgyja turtą kito asmens sąskaita, pavyzdžiui, neatlygintinai ir be pagrindo naudojasi kito asmens daiktais ar ištekliais, per klaidą gauna ne jam skirtą turtą. Praturtėjimas gali būti įvertintas gauto turto verte, nevykdytų mokėjimų už naudojimąsi turtu apimtimi, sutaupymo suma neturint išlaidų ir kitaip. Be praturtėjimo fakto, kita teisiškai reikšminga sąlyga yra praturtėjimo nepagrįstumas. Ši kategorija aiškintina kaip toks turto gavimas (ar sutaupymas), kai nesumokama turto vertė ir (ar) neatsiskaitoma už jo naudojimą, už suteiktas paslaugas ar kitokią naudą, už kurią turi būti atlyginta. Šiuo aspektu turi būti nustatyta, ar buvo pagrindas atlyginti už gautą naudą. Neatlygintinis turto gavimas gali būti dėl to, kad tai nustato įstatymas, sandoris ar kitoks teisinis pagrindas. Neatlygintinumas reiškia, kad turtą ar naudą gaunantis asmuo neturi pareigos perduoti atlygio, nes jis turi teisę gauti turtą ar naudą, apskritai nemokėdamas atlyginimo, ar, pavyzdžiui, dėl tos priežasties, jog jis jau yra perdavęs ekvivalentišką turtą ar suteikęs kitokią naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-695/2020).
61. Bylose dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui. Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtą nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis nei teisę sukuriančių aplinkybių. Kaip nurodė kasacinis teismas, reikalavimas įrodyti, kad atsakovas gavo turtą be teisinio pagrindo, reikštų reikalavimą įrodyti, kad kažko nėra, tačiau teisinis pagrindas gauti turtą gali būti labai įvairus, taigi tai reikštų reikalavimą ieškovui paneigti bet kokį įmanomą atsakovo turto gavimo pagrindą, t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes (lot. probatio diabolica) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013). Priešingai, jei atsakovas mano, kad gavo turtą esant teisiniam pagrindui, jis turi būti pajėgus įrodyti konkretaus pagrindo buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-1075/2018).
62. Kaip pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, šioje byloje nustatyta, kad faktiškai prie ginčo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos tam tikra apimtimi prisidėjo tiek trečiasis asmuo A. R., tiek atsakovas M. D., tiek jo brolis A. D.. Nors apeliaciniame skunde trečiasis asmuo ir nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada, ją pagrįstai galima daryti įvertinus, be kita ko, 2024 m. vasario 7 d. teismo posėdyje duotus trečiųjų asmenų M. A. ir R. A. paaiškinimus, kad jiems susidarė įspūdis, jog tiek A. R., tiek A. D., tiek M. D. atlieka tam tikrus darbus paminėtu adresu; 2024 m. spalio 4 d. teismo posėdyje duotus trečiojo asmens A. D. paaiškinimus apie statybų procesą; 2024 m. lapkričio 25 d. teismo posėdyje duotus liudytojo R. R. bei V. Z. paaiškinimus apie tai, kad nurodytu adresu jie matė tiek A. D., tiek trečiąjį asmenį A. R., M. D. atliktus mokėjimus ir kt., 2024 m. gruodžio 19 d. teismo posėdyje duotus liudytojo J. M. paaiškinimus apie tai, kad abiejuose namuose atliko A. D. jam paskirtus darbus, už kuriuos A. D. su juo ir atsiskaitė. Vis dėlto trečiasis asmuo A. R., atsakovas M. D. ir trečiasis asmuo A. D. veikė nesudarę jokios sutarties, kuria remiantis būtų galima spręsti apie kiekvieno iš jų indėlį į statomą ginčo namą. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir rašytiniai įrodymai neginčijamai patvirtina iš esmės tik tai, kad atsakovas jo žemės sklypo dalyje pastatytą namą, esantį (duomenys neskelbtini), užregistravo ir pardavė kaip jo savininkas. Taigi šių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad trečiasis asmuo A. R., siekdamas pagrįsti, kad atsakovas, parduodamas jam priklausančiame žemės sklype pastatytą namą, praturtėjo trečiojo asmens A. R. sąskaita 67 300 Eur sumoje, turi nurodytas aplinkybes pagrįsti (CPK 178 straipsnis).
63. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, trečiasis asmuo pateikė teismui jo patirtų išlaidų suvestinę, iš kurios matyti, kad bendra trečiojo asmens nurodyta išlaidų namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybai suma yra 66 855,41 Eur. Pastebėtina, kad dauguma suvestinėje nurodytų išlaidų buvo sumokėtos grynaisiais pinigais, tačiau tokias išlaidas patvirtinančių kitų įrodymų byloje nėra, išskyrus M. J. ir Š. S. parodymus apie atsiskaitymą su jais (visgi, kaip pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, gautų sumų liudytojai tiksliai neįvardijo). Pastebėtina, kad ir apeliaciniame skunde pats trečiasis asmuo nurodo, jog ginčo namą statė ūkio būdu, nemažą dalį išlaidų statybos darbams padengdamas grynaisiais pinigais, o kadangi jis negalėjo nuspėti, jog jam teks bylinėtis su atsakovu, jis nerinko tokių įrodymų. Teisėjų kolegija pažymi, kad šie apeliacinio skundo argumentai nepaneigia trečiojo asmens A. R., siekiančio pasinaudoti nepagrįsto praturtėjimo institutu, pareigos įrodyti atsakovo praturtėjimą trečiojo asmens sąskaita. Šiuo atveju byloje nesant įrodymų, kuriais remiantis būtų galima patvirtinti trečiojo asmens nurodytus grynųjų pinigų sumokėjimo faktus, nėra galimybės nustatyti, kokias išlaidas trečiasis asmuo iš tiesų patyrė, kaip jis nurodo, statydamas ginčo namą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad trečiasis asmuo A. R., siekdamas pagrįsti aplinkybę, jog atsakovas praturtėjo jo sąskaita, į teismui pateiktą suvestinę įtraukė ir akivaizdžiai su statybos darbais nesusijusias išlaidas (pavyzdžiui, atliktus mokėjimus notarui, jau po ginčo namo pardavimo (2023 m. spalio 26 d.) atliktą mokėjimą UAB „Hersa“). Taigi jo pateikta suvestinė nėra išsami ir pagrįsta, todėl vien ja remiantis negalima daryti išvados apie trečiojo asmens patirtų išlaidų dydį. Atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas aplinkybes apie trečiųjų asmenų A. R., A. D. ir atsakovo M. D. atliktus statybos darbus ginčo name, trečiojo asmens A. R. pateikti duomenys apie išlaidas taip pat negali būti vertinami kaip pakankami atsakovo praturtėjimo trečiojo asmens sąskaita faktui nustatyti.
64. Pastebėtina, kad ir atsakovas bei trečiasis asmuo A. D. į bylą taip pat pateikė ginčo namo statybos darbų suvestinę bei ją patvirtinančius dokumentus. Suvestinėje atsakovas nurodė, kad iš viso ginčo namo statybai išleido 78 137 Eur. Nors iš jo ir trečiojo asmens pateiktų dokumentų negalima daryti kategoriškos išvados, kokios konkrečiai lėšos iš viso buvo išleistos būtent ginčo namo statybai (išskyrus tam tikras sąskaitas, kuriose konkrečiai nurodytas ginčo objektas, pavyzdžiui, atsakovas sumokėjo Energijos skirstymo operatoriui (ESO) už dujotiekio įvedimą, naujo dujų vartotojo prijungimą adresu (duomenys neskelbtini), galios didinimą nurodytu adresu ir kt.), šie duomenys patvirtina, kad atsakovas (ir jo brolis A. D.) yra patyrę tam tikrų išlaidų ginčo namo statybai. Aplinkybę, kad atsakovas patyrė išlaidų ginčo namo statybai, papildomai patvirtina duomenys, kuriuos jis pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai (pajamų mokesčių deklaracijoje už 2022 m. atsakovas nurodė, kad ginčo gyvenamojo namo statybai išleido 77 250 Eur, gavo pajamų – 85 721,1 Eur; į bylą pateikti duomenys, kad už 2022 m. atsakovas yra sumokėjęs 2 040,83 Eur gyventojų pajamų mokestį). Be to, trečiasis asmuo A. R. apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad trečiasis asmuo A. R. pats ir per ieškovę (ieškovei pripažinus, kad gauti pinigai buvo trečiojo asmens A. R., tik pervedinėjami per ieškovės sąskaitą) iš viso iš atsakovo gavo 30 500 Eur. Aptarti duomenys patvirtina, kad atsakovas ne tik investavo į ginčo namo statybą, bet už tam tikrus ginčo namo statybos darbus su trečiuoju asmeniu A. R. buvo atsiskaitęs.
65. Taigi nesant objektyvių duomenų, patvirtinančių, kokią konkrečią pinigų sumą trečiasis asmuo A. R. investavo į ginčo namo statybą, taip pat byloje esant duomenims apie atsakovo ir trečiojo asmens A. D. investuotas lėšas bei sumokėtas sumas trečiajam asmeniui A. R. (ar jo sutuoktinei), vertintina, kad trečiasis asmuo neįrodė, jog atsakovas M. D. kokia nors konkrečia suma praturtėjo trečiojo asmens sąskaita.
66. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime išsamiai aptarė ir kitas aplinkybes, suteikiančias pagrindą abejoti trečiojo asmens reikalavimų pagrįstumu, pavyzdžiui, kad pats trečiasis asmuo A. R. negalėjo tiksliai nurodyti, kokias konkrečias lėšas išleido namo statybai, be to, byloje nėra jokių duomenų apie trečiojo asmens A. R. gautas pajamas, kurias jis apskritai būtų galėjęs investuoti į ginčo namo statybą. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, trečiasis asmuo turėjo skolų, antstoliai vykdė išieškojimą iš jo turto priverstine tvarka, kas, kaip matyti iš trečiojo asmens A. R. ir ieškovės A. R. paaiškinimų, sąlygojo trečiojo asmens pasirinkimą ginčo situacijoje veikti žmonos vardu, nefiksuojant jo paties faktiškai gaunamų lėšų ir (ar) turto, atsiskaitymus vykdyti grynaisiais pinigais, nesudarant rašytinių sutarčių dėl namo statybos, kuri buvo vykdoma net ne jam priklausančiame žemės sklype. Pasirinkdamas tokį veikimo modelį, trečiasis asmuo ne tik objektyviai apribojo savo galimybes įrodyti patirtas turto sukūrimo išlaidas, pagrindą reikalauti tokių išlaidų priteisimo, bet ir prisiėmė nuostolių kilimo riziką, kas, kaip pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, eliminuoja nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymą šioje byloje, kadangi neleidžia nustatyti vienos iš kumuliatyvių šio instituto taikymo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-695/2020).
Dėl procesinės bylos baigties
67. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ginčui išspręsti aktualias teisės normas, tinkamai vertino įrodymus ir nenukrypo nuo teismų praktikos, suformuotos sprendžiant panašaus pobūdžio ginčus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurio panaikinti, remiantis ieškovės ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, apeliaciniuose skunduose pateiktais argumentais, nėra pagrindo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija apeliacinius skundus atmeta, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
68. Į esminius apeliacinių skundų argumentus atsakyta, o dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
69. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
70. Apeliacinius skundus atmetus, spręstinas atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Atsakovas nepateikė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jos atsakovui nepriteisiamos.
71. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrus, jų priteisimo klausimas nesprendžiamas (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
ieškovės A. R. ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, A. R. apeliacinius skundus atmesti.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.