Vilniaus apygardos teismo nutartis, 1A-539-1058/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-12-18
Bylos Nr.: 1A-539-1058/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-21605-2023-4
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Paulius Veršekys, Giedrė Telksnienė, Eglė Venckienė
Nuteistasis: J. Z.
Nukentėjusysis: V. Z.
Civilinis ieškovas: Vilniaus teritorinės ligonių kasos

Kategorijos

1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
1.2.18.2Netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimas, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimas ar neteisėtas disponavimas elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis (BK 214 str.)
1.2.18.3Neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas (BK 215 str.)
2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-539-1058/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21605-2023-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.2.4.4.1; 1.2.18.2; 1.2.18.3; 2.4.6.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Telksnienės (kolegijos pirmininkė bei pranešėja), Eglės Venckienės ir Pauliaus Veršekio,

sekretoriaujant Renatai Vanagienei,vertėjaujant Rimantui Skuratovičiui (Rimantas Skuratovič),dalyvaujant prokurorui Valdemarui Baranauskui,

nuteistojo J. Z. gynėjui advokatui Arūnui Bertuliui (vaizdo ir garso nuotolinio perdavimo priemonėmis),

nukentėjusiajai V. Z., jos įgaliotajam atstovui Gintarui Algirdui Peredniui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžio, kuriuo J. Z. pripažintas kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 135 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos prie griežtesnės bausmės pridedant po dalį švelnesnių bausmių ir J. Z. paskirta galutinė subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Nustatyta bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo J. Z. sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas – paliktos galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas ir Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš J. Z. priteista 22 002,25 EUR turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Nukentėjusiosios V. Z. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir V. Z. iš J. Z. priteista 863,21 EUR turtinės žalos atlyginimo ir 20 000 EUR neturtinės žalos atlyginimo, o kitoje dalyje ieškinys atmestas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos apskaičiuotos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo J. Z. nepriteistos.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. J. Z. nuteistas už tai, kad sunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent, jis, 2023 m. birželio 13 d. apie 00.30 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto su V. Z. metu tyčia spyrė šiai ne mažiau dviejų kartų į pilvo – krūtinės sritį, padarydamas nukentėjusiajai IX-X šonkaulių lūžius, kvalifikuojamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, rankomis tyčia sudavė nukentėjusiajai ne mažiau penkių kartų į galvą, padarydamas šiais galvos sumušimą, pasireiškusį veido poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokuose ir skruostuose, dešinės akiduobės apatinės sienelės lūžiu, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų kietuoju dangalu virš kairiojo pusrutulio, kas dėl susidariusių gyvybei pavojingų komplikacijų atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, ir taip tyčia sunkiai sutrikdė V. Z. sveikatą. Tokiais savo veiksmais J. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.

2. Taip pat, J. Z. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, o būtent, jis, 2023 m. birželio 12 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, būdamas svečiuose pas V. Z., adresu (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai V. Z. davus savo AB „SEB“ banko mokėjimo kortelę bei užrašius jos PIN kodą, atsiskaitęs už prekes parduotuvėje bei išgryninęs bankomate 50 EUR, grįžęs pas nukentėjusiąją V. Z. nurodytu adresu, nieko nepasakęs nukentėjusiajai, neteisėtai įgijo svetimą V. Z. vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę ir ją laikė tol, kol 2023 m. spalio 25 d. grąžino ikiteisminį tyrimą atliekančiai pareigūnei. Tokiais savo veiksmais J. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje.

3. Taip pat, J. Z. nuteistas už tai, kad neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, o būtent, jis, panaudodamas neteisėtai įgytą svetimą, t. y. V. Z. vardu išduotą, elektroninę mokėjimo priemonę – AB „SEB“ banko mokėjimo kortelę ir jos naudotojo tapatybę patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti ir atlikti, – PIN kodą, juos neteisėtai panaudojo AB „SEB“ banko bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), finansinei operacijai atlikti, – 2023 m. birželio 13 d., 08.43.06 val., įdėdamas kortelę į minėtą bankomatą ir patvirtindamas jos naudotojo tapatybę – suvesdamas PIN kodą, neteisėtai inicijavo finansinę operaciją, kurios metu išgrynino 30 EUR. Tokiais savo veiksmais J. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Apeliaciniu skundu nuteistasis J. Z. (toliau ir – apeliantas) prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 20 d. nuosprendį; 2) tuo atveju, jei nebūtų pakeista nuosprendžio dalis dėl nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotų nusikaltimų, skirti švelnesnes bausmes bei atmesti visiškai arba iš dalies Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir nukentėjusiosios civilinius ieškinius.

4.1. Apeliaciniame skunde nesutinkama, kad būtent dėl apelianto veiksmų būtų lūžę nukentėjusiosios dešinės akies akiduobės pamatinė sienelė bei IX-X šonkauliai, taip pat dėl jo sudavimų būtų išsiliejęs kraujas po galvos smegenų kietuoju dangalu virš kairiojo pusrutulio. Tiek 2023 m. rugsėjo 20 d. specialisto išvadoje Nr. G2982/2023 (01), tiek specialisto apklausos metu pirmosios instancijos teisme buvo nustatyta, kad visi nukentėjusiosios trauminiai poveikiai buvo padaryti jai nugriuvus, t. y. IX-X šonkaulių lūžiai bei neinkriminuojamas kairės blauzdos nubrozdinimas, dešinės akies akiduobės pamatinės sienelės lūžis su kraujo išsiliejimu po galvos smegenų kietuoju dangalu virš kairiojo pusrutulio, ir tik kaip papildoma alternatyva buvo nurodyta, kad tai galėjo būti padaryta suduodant smūgiais. Vis tik, tokių nukentėjusiosios sveikatos sužalojimo pasekmių mechanizmas buvo nurodytas tik dėl IX-X šonkaulių lūžių bei neinkriminuojamo kairės blauzdos nubrozdinimo J. Z. galimai spiriant koja nukentėjusiajai, ko jis iš tiesų nedarė. Apelianto teigimu, ši skundžiamo nuosprendžio išvada yra nepagrįsta ir neteisėta, nes neatitinka byloje surinktų įrodymų bei nesusijusi priežastiniu ryšiu su jo galimai kelis kartus suduotais delnu smūgiais nukentėjusiajai per veidą.

4.2. Nurodoma, kad baudžiamojoje byloje nepateikta įrodymų, jog nuo sudavimo į veidą galėjo įvykti dešinės akies akiduobės pamatinės sienelės lūžis su jį sekusiu kraujo išsiliejimu po galvos smegenų kietuoju dangalu virš kairiojo pusrutulio. Tikint nukentėjusiosios parodymais, apeliantas neva turėjo trenkti į veidą jai gulint ant grindų, o ji dėl smūgių stiprumo turėjo susižaloti ir priešingą smūgiui galvos dalį, tačiau jokių sužeidimų nerasta. Be to, J. Z. yra dešiniarankis, todėl, jei būtų tariamai smūgiavęs dešine ranka, būtų sužalojęs nukentėjusiosios kairę veido pusę. Tokios aplinkybės, apelianto teigimu, suponuoja išvadą, kad minėtos traumos buvo padarytos pačiai nukentėjusiajai krentant visu svoriu ir atsitrenkiant į kietus ir bukus paviršius – tai nurodė ir teismo ekspertas pažymėdamas, jog minėtos traumos įvyko, tikėtina, nugriuvus.

4.3. J. Z. įsitikinimu, nebuvo surinkta įrodymų, kurie paneigtų nurodytas aplinkybes, jog būtent pati nukentėjusioji šias traumas patyrė nugriuvusi. Priešingai, įvykio vietos apžiūros protokole buvo užfiksuoti įrodymai, kad bute buvo ir kėdės, ir stalas. Teismo ekspertas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) priepuoliai yra ne tik potrauminė išsiliejusio kraujo spaudimo, bet ir lėtinio alkoholio vartojimo priežastis. Be to, alkoholio vartojimas šiuo atveju buvo įrodytas – nukentėjusioji ne tik įvykio dieną, bet ir anksčiau jau ilgą laiką piktnaudžiavo alkoholiu. Taigi, tikėtina, kad ir kritimas galėjo būti ne tik dėl pusiausvyros neišlaikymo, bet ir dėl ilgalaikio alkoholio vartojimo prasidėjusio (duomenys neskelbtini) priepuolio sąlygoto kritimo ant kietų bukų daiktų patiriant jau nurodytas traumas. Faktas, jog J. Z. nėra inkriminuojamas kairės blauzdos nubrozdinimas, kuris yra tampriame sąryšyje su IX-X šonkaulių lūžiais, reiškia, kad ir šio veiksmo jis negalėjo atlikti. Keliamas klausimas, iš kur ir kodėl atsirado būtent kairės nukentėjusiosios kojos nubrozdinimas, jei spardydamas nukentėjusiajai į krūtinę jis negalėjo nubrozdinti kairės blauzdos. Akivaizdu, jog jis galėjo atsirasti nukentėjusiajai užkliuvus kaire koja už kliūties ir kritus ant kieto buko objekto – šis mechanizmas visiškai atitinka specialisto išvadoje nurodytą šių sužalojimų susidarymo mechanizmą.

4.4. Vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 44 straipsnio 6 dalimi, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais. Nurodoma, kad nebuvo įrodytas apelianto veiksmų (kelių smūgių delnu sudavimas nukentėjusiai į veidą) priežastinis ryšys su nukentėjusiajai kilusiomis sunkiomis pasekmėmis, kurios niekaip negalėjo atsirasti dėl jo veiksmų. Taip pat, nebuvo paneigtas specialisto išvadoje nurodytas pagrįstas manymas, kad nukentėjusiajai traumos buvo padarytos jai pačiai nukritus, nenurodytas mechanizmas dėl tokių pačių pasekmių suduodant smūgius. Dėl nurodytų priežasčių daroma išvada, kad negalėjo būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis dėl BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo ir, tik esant atitinkamiems įrodymams, galėtų būti sprendžiama dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo.

4.5. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama, kad J. Z. atžvilgiu dėl 30 EUR paėmimo iš nukentėjusiosios banko sąskaitos turėjo būti inkriminuoti nusikaltimai, numatyti BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje. Pirmosios instancijos teismas išteisindamas apeliantą dėl pinigų, paimtų 2023 m. birželio 12 d., pagrįstai sprendė, jog pinigų panaudojimas bendriems su nukentėjusiąja alkoholiniams gėrimams pirkti nėra nusikalstamas. Vis tik, vertindamas 2023 m. birželio 13 d. nuimtų 30 EUR faktą, tai laikė neteisėta veika, pažeidžiančia finansų sistemą, elektroninių mokėjimo priemonių, skirtų atsiskaityti ne grynais pinigais, naudojimo ir disponavimo tvarką, nors dėl to priešingai yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

4.6. Pažymima, kad šioje byloje nėra ginčo, jog J. Z. su nukentėjusiąja iki įvykio buvo geruose santykiuose, ji apeliantu visiškai pasitikėjo ir jis teisėtai, be jokio atskiro konkretaus susitarimo, galėjo jos pinigais, esančiais banko sąskaitoje, atitinkamai ir mokėjimo kortele, naudotis. Todėl aplinkybė, kad tik po įvykio nukentėjusioji teigė neva apeliantui nedavė leidimo 2024 m. birželio 13 d. išgryninti pinigų, negali būti vertintina kaip neteisėtas pasinaudojimas nukentėjusiosios kortele prieš jos valią. Apelianto teigimu, jis veikė su anksčiau jos duotu sutikimu bei suteikta galimybe naudotis ir savo poreikiams jos mokėjimo kortele, išgrynintais pinigais. Atkreipiamas dėmesys, kad pinigų išgryninimas 2023 m. birželio 13 d. buvo eilinis, ne pirmą kartą atliktas veiksmas, patvirtinantis lyg tol buvusį susitarimą su nukentėjusiąja, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino šiuos J. Z. veiksmus neteisėtais ir jis turėtų būti šioje dalyje išteisintas. Vis tik, jei būtų nustatyta, kad apeliantas galimai neteisėtai paėmė nukentėjusiajai priklausančius 30 EUR, jam negalėtų būti inkriminuojamas ir BK 182 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 1 dalyje ar kitas numatytas nusikaltimas, nes pagal BK 190 straipsnio 1 dalį, suma neviršijo 3 MGL.

4.7. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir dėl J. Z. paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Apeliantui inkriminavus lengvesnį nusikaltimą ir/ar visiškai išteisinus, jo atžvilgiu turėtų būti parinkta švelnesnė bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, arba išvis neskirta. Vis tik, net jei ir būtų palikti galioti apeliantui inkriminuoti nusikaltimai visa apimtimi, paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra neteisinga ir nesąžininga. Ši išvada grindžiama tuo, jog paprastai už tokius nusikaltimus bausmės vidurkis yra skiriamas tik už itin sunkias pasekmes, o šiuo atveju nukentėjusiajai visos pasekmės kilo pačiai savo noru ilgą laiką vartojant alkoholinius gėrimus. Be to, tai patvirtina ir 2023 m. spalio 26 d. VšĮ Respublikinės Vilniaus Universitetinės ligoninės Stacionaro epikrizė, jog net ir po įvykio nukentėjusioji neatsisakė alkoholio, o sveikatos pablogėjimas, dėl kurio ji buvo tuo metu gydoma, buvo tiesioginė alkoholio vartojimo priežastis. Taip pat dėl bausmių, paskirtų už BK 214 ir 215 straipsniuose numatytų veikų padarymą, pažymima, jog pinigus apeliantas ėmė turėdamas visišką nukentėjusiosios pasitikėjimą ir leidimą naudotis jos banko kortele ir banko sąskaitoje esančiais pinigais, o paimtų pinigų kiekis vertinant nusikaltimo mąstą yra mažas. Įrodžius šių nusikaltimų padarymą, turėjo būti skiriamos su laisvės atėmimo bausme nesusijusios bausmės – minimali bauda arba areštas.

4.8. Apelianto įsitikinimu, Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys turi būti atmestas, nes už nukentėjusiosios gydymą dėl sužalojimų, kuriuos ji patyrė griuvimo metu nesaikingai pavartojusi alkoholinių gėrimų, jis nėra ir negali būti atsakingas. Net ir nustačius nežymius sužalojimus, J. Z. negali būti priteisiama atlyginti tokia didelė pinigų suma, nes jis suduodamas delnu galėjo padaryti tik kelias kraujosruvas. Tuo atveju, jei skundžiamas nuosprendis šioje dalyje būtų paliktas galioti, priteista suma turėtų būti sumažinta arba apeliantas turėtų būti atleistas nuo civilinės atsakomybės už neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajai. Pažymima, kad nukentėjusiosios sunkios sveikatos pasekmės ir/ar vėliau nustatytas didesnis nedarbingumas buvo sąlygotas byloje įrodytu pačios nukentėjusiosios neprievartiniu pasirinkto neigiamo gyvenimo būdu – nesakingu alkoholio vartojimu net ir patyrus sveikatos sutrikimus šioje byloje aptariamo įvykio metu. Dėl to, jog nukentėjusioji toliau vartojo alkoholinius gėrimus, dėl kurių jai visiškai sutriko kalba ir dešinės rankos funkcija, apeliantas negali būti atsakingas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.282 straipsnio 1 dalimi, nurodoma, kad žalos atlyginimas gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusiosios V. Z. atstovas advokatas G. A. Perednis prašo atmesti J. Z. apeliacinį skundą ir iš nuteistojo priteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas.

5.1. Atstovo teigimu, apeliantas savo gynybinę poziciją pasirinko neteisingai cituojant Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadą Nr. G 2982/ 2023 (01) ir nurodė, jog visi nukentėjusiosios V. Z. trauminiai poveikiai buvo padaryti jai nugriuvus. Vis tik, šioje išvadoje tyrimą atlikęs teismo medicinos ekspertas Kazimiežas Zinkevič nustatė, kad galvos sumušimas, pasireiškęs veido poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokuose ir skruoste, dešinės akiduobės apatinės sienelės lūžiu, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų kietuoju dangalu virš kairiojo pusrutulio padarytu kietu buku daiktu, daiktais, V. Z. galėjo susidaryti ir sudavus smūgį (smūgius). Taip pat nurodoma, kad šie kūno sužalojimai buvo padaryti kietu buku daiktu, daiktais, o ne nukentėjusiajai nugriuvus, o IX-X šonkaulių lūžiai ir kairės blauzdos odos nubrozdinimas susidarė kietais bukais daiktais, tikėtina, nugriuvus. Šonkaulių lūžiai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, o kairės blauzdos odos nubrozdinimas – nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiuo atveju J. Z. yra nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, todėl šonkaulių lūžių aplinkybės negali pakeisti pirmosios instancijos teismo kvalifikavimo teisingumo dėl apeliantui inkriminuotos šios nusikalstamos veikos. Be to, dėl blauzdos odos nubrozdinimo J. Z. nėra nuteistas. Tuo tarpu 2023 m. liepos 28 d. kitų objektų apžiūros protokole, garso įraše, J. Z. pats pažymi, jog sudavė nukentėjusiajai, o 2023 m. birželio 16 d. daiktų apžiūros protokole, apžiūrint V. Z. ligos istoriją Nr. (duomenys neskelbtini) VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, yra nurodyta, kad V. Z. padaryti sužalojimai galvoje nebūdingi griuvimui.

5.2. Pažymima, kad nors nuteistasis J. Z. kaltu neprisipažino, tačiau iš pradžių teigė, jog porą kartų delnu sudavė nukentėjusiajai į abu skruostus, nes ji būdama girta nuėjo maudytis, o po to kitus du kartus vėl sudavė delnu jai į veidą kai žadino miegančią V. Z.. Sutinkama su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nukentėjusiosios duoti parodymai, jog būtent išgertuvių metu kilo konfliktas ir V. Z. nusprendė nuteistąjį J. Z. išprašyti iš jos namų, tačiau tuomet apeliantas tapo agresyvus, o nukentėjusiajai pradėjus eiti į savo kambarį, šis ją pagavo ir ne mažiau 5 kartų sudavė jai į veidą ir jai nukritus ant žemės vieną kartą koja sudavė į dešinės pusės pilvo sritį. Po smūgio į veidą ji nukrito ant grindų ir J. Z. ją spardė kojomis į viršutinę kūno dalį. Atstovo teigimu, J. Z. neabejotinai suvokė savo veikos pavojingumą, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti padariniai – sužalotas žmogus, šiuo atveju V. Z.. Vis tik, gali būti, kad apeliantas tokių padarinių ir nenorėjo, bet sąmoningai leido šiems padariniams atsirasti. Taigi jo nusikalstama veika yra teisingai kvalifikuota pagal kilusius padarinius, t. y. nuteistasis J. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, veikdamas neapibrėžta netiesiogine tyčia.

5.3. Nesutinkama su nuteistojo J. Z. apeliacinio skundo argumentu, kad jeigu apeliantas būtų trenkęs V. Z. į veidą jai gulint ant grindų, ji būtų susižalojusi priešingą smūgiui galvos dalį. Pastebima, kad šis teiginys yra nepagrįstas, nuteistasis viso proceso metu jo jokiais įrodymais negrindė. Taip pat apeliacinio skundo argumentai apie tariamą nuteistojo smūgiavimą nukentėjusiajai, jog jis, kaip dešiniarankis, būtų žalojęs nukentėjusiosios kairę veido pusę yra tik deklaratyvūs teiginiai, siekiant išvengti paskirtos bausmės. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs surinktus įrodymus, konstatavo, kad nuteistasis ne mažiau dviejų kartų spyrė V. Z. į pilvo-krūtinės sritį, padarydamas nukentėjusiajai kūno sužalojimus, rankomis nukentėjusiajai sudavė ne mažiau penkių kartų į galvą, padarė jai poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose ir skruostuose virš kairiojo pusrutulio ir sunkiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą. Taigi nuteistasis nepateikė įrodymų, kad nukentėjusioji pati susižalojo. Iš kur atsirado nubrozdinimai, dėl kurių nuteistasis nėra nuteistas, nėra šios bylos dalykas – dėl nukentėjusiosios kojos nubrozdinimo nuteistasis baudžiamojon atsakomybėn nebuvo patrauktas ir šis nubrozdinimas su kitomis aplinkybėmis nesiejamas.

5.4. Atsiliepime taip pat nurodomas nesutikimas su nuteistojo J. Z. apeliacinio skundo argumentu, kad yra neįrodytas jo padarytų smūgių sudavimas su nukentėjusiajai V. Z. kilusiomis pasekmėmis. Pažymima, kad nukentėjusioji į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę 2023 m. rugpjūčio 23 d. buvo pristatyta iš VšĮ Vilkpėdės ligoninės, kurioje ji buvo gydoma po galvos operacijos. VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės stacionaro 2023 m. rugpjūčio 30 d. epikrizėje yra nurodyta, kad jai gulint VšĮ Vilkpėdės ligoninėje 2023 m. rugpjūčio 15 d. pasireiškė pirmasis (duomenys neskelbtini) priepuolis, (duomenys neskelbtini). Taigi akivaizdu, kad (duomenys neskelbtini) susirgimas nukentėjusiajai atsirado po nukentėjusiojo padarytų galvos sužalojimų, o ne nuo kitų aplinkybių.

5.5. Dėl nuteistojo pripažinimo kaltu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, pažymima, kad apeliaciniame skunde pateiktas vertinimas, jog nukentėjusiosios ir apelianto santykiai buvo geri klaidina teismą. J. Z. ateidavo pas nukentėjusiąją tuomet, kai jam trūkdavo pinigų ir po to kai nukentėjusiajai būdavo išmokėtas atlyginimas. Be to, nuteistasis be teisinio pagrindo teigia, jog 2023 m. birželio 13 d. nukentėjusioji V. Z. pati sutiko, kad nuteistasis paimtų jos banko kortelę ir nuimtų nuo jos sąskaitos 30 EUR. Nukentėjusioji niekada nesutiko, kad be jos leidimo nuteistasis su savimi laikytų jos banko kortelę ir šia kortele naudotųsi kaip savo. Taip elgtis nukentėjusioji apeliantui drausdavo, visada iš jo reikalaudavo, kad banko kortelė jai būtų sugrąžinta, kai šis nuimdavo nukentėjusiosios pinigus ir atiduodavo jai, prieš tai gavęs nukentėjusiosios leidimą panaudoti banko kortelę. 2023 m. birželio 13 d. 08.43.06 val., kai nuteistasis J. Z. išgrynino iš nukentėjusiosios banko kortelės 30 EUR, V. Z. jau buvo skubiai išvežta į ligoninę ir leidimo nuteistajam iš jos banko sąskaitos išgryninti pinigus nedavė.

5.6. Atstovo teigimu, apeliantas, nesutikdamas su jam paskirta bausme, visiškai nepagrįstai vadovaujasi tik 2023 m. spalio 26 d. epikrizės fragmentu, o ne visa epikrize, kad nukentėjusiajai pablogėjimas buvo nuo 2023 m. spalio 16 d. po sekmadienį vartoto alkoholio. Nagrinėjamu atveju nuteistasis turėtų paminėti ir 2023 m. rugpjūčio 30 d. VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės stacionaro epikrizėje išdėstomą jau minėtą informaciją, nes nukentėjusiajai visos sunkios pasekmės kilo dar iki 2023 m. spalio mėnesio, t. y. maždaug du mėnesius iki tos datos, kurią nurodo nuteistasis J. Z., nuo kurios neva nukentėjusiajai pablogėjo sveikata. Dėl nurodytų aplinkybių teigiama, kad nuteistasis įvykdyto nusikaltimo prieš V. Z. nesigaili bei savo kaltės nepripažįsta, o sumušęs nukentėjusiąją iki šiol jai jokio gailesčio nepareiškė ir gailesčio nejaučia. Sutinkama su nuteistajam paskirta bausme, priteista turtine ir neturtine žala bei Teritorinei ligonių kasai priteista turtine žala.

Šalies argumentai

6. Teismo posėdžio metu nuteistojo J. Z. gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais argumentais ir nurodė, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog J. Z. kaltė dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo, kuris jam buvo inkriminuotas, ir tam tikrų sužalojimų, t. y. dešiniosios akiduobės dugno lūžio, nėra įrodyta, be to, skundžiamame nuosprendyje nėra išskirta, kodėl neinkriminuojamas nubrozdinimas. Taip pat, nurodė, kad aplinkybė, jog apeliantas pasinaudojo nukentėjusiosios kortele iš karto po įvykio, negali būti laikoma kaip neteisėtas svetimos mokėjimo priemonės panaudojimas, nes byloje nebuvo įrodyta, jog nukentėjusioji tik išimtinais atvejais, konkretiems dalykams pirkti leisdavo jam pasinaudoti mokėjimo kortele, o, vadovaujantis apeliacinio skundu turiniu, civilinis ieškinys turėtų būti arba iš dalies panaikintas, arba J. Z. atleistas nuo civilinės atsakomybės atlyginant žalą. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti akcentuodamas tai, kad apklaustas specialistas nurodė, jog galvos sumušimas, kuris buvo vertinamas, kvalifikuotas sunkiu sveikatos sutrikdymu, yra būdingas ne griuvimui, o smūgio sudavimui, be to, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybes dėl bausmės skyrimo ir dėl 50 EUR, kad tuo metu nukentėjusioji dar buvo kartu su J. Z., ir pagrįstai 30 EUR paliko kaltinime, nes tai įvyko jai jau susirgus. Nukentėjusiosios atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti nurodydamas, kad tik po sumušimo, po padarytų operacijų nukentėjusiajai prasidėjo (duomenys neskelbtini) priepuoliai, o J. Z. savaip interpretuoja specialisto pateiktą išvadą, be to, J. Z. išgrynino pinigus nuo nukentėjusiosios banko sąskaitos tuomet, kai ji jau buvo ligoninėje jo sumušta. Nukentėjusioji V. Z. pritarė atstovo argumentams.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo J. Z. apeliacinis skundas atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

7. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Šia nuostata ne tik apibrėžiamos baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Kitus bylos aspektus apeliacinės instancijos teismas patikrina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Pažymėtina ir tai, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-7-196-303/2022, 2K-14-387/2024, 2K-37-387/2024). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs esminių BPK pažeidimų, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą patikrina tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl BK 135 straipsnio 1 dalies

8. Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas.

9. Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 straipsnis) gali būti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad jo veika gali sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą. Tiesioginės tyčios atveju jis tokių padarinių nori, o netiesioginės tyčios atveju nors jų nenori, nesiekia, tačiau sąmoningai leidžia tokiems padariniams kilti. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, 2K-324/2013, 2K-118-976/2015, 2K-195-693/2017). Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-7-193-895/2016, 2K-253-693/2017, 2K-244-303/2018, 2K-199-976/2021).

Žemesnės instancijos teismas

10. Skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu pripažinta įrodyta tai, kad J. Z. asmeninio konflikto su V. Z. metu tyčia spyrė šiai ne mažiau dviejų kartų į pilvo – krūtinės sritį, padarydamas nukentėjusiajai IX-X šonkaulių lūžius, kvalifikuojamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, rankomis tyčia sudavė nukentėjusiajai ne mažiau penkių kartų į galvą, padarydamas šiais galvos sumušimą, pasireiškusį veido poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokuose ir skruostuose, dešinės akiduobės apatinės sienelės lūžiu, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų kietuoju dangalu virš kairiojo pusrutulio, kas dėl susidariusių gyvybei pavojingų komplikacijų atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Apeliaciniu skundu J. Z. ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą. Nesutinkama, kad būtent dėl jo veiksmų būtų lūžę nukentėjusiosios dešinės akies akiduobės pamatinės sienelė bei IX-X šonkauliai, taip pat dėl jo sudavimų būtų išsiliejęs kraujas po galvos smegenų kietuoju dangalu virš kairiojo pusrutulio. Apelianto teigimu, baudžiamojoje byloje nepateikta įrodymų, jog nuo sudavimo į veidą galėjo įvykti dešinės akies akiduobės pamatinės sienelės lūžis su jį sekusiu kraujo išsiliejimu po galvos smegenų kietuoju dangalu virš kairiojo pusrutulio, be to, nesurinkta įrodymų, kurie paneigtų nurodytas aplinkybes, jog būtent pati nukentėjusioji šias traumas patyrė nugriuvusi.

11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamosios bylos medžiagą ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad skundžiamas nuosprendis, kuriuo J. Z. pripažintas kaltu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, yra teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį dėl J. Z. kaltės padarius BK 135 straipsnio 1 dalyje nustatytą veiką, nepažeidė baudžiamojo proceso įstatymo normų reikalavimų, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, vertindamas įrodymus laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų – įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, nė vienam iš įrodymų, nesuteikė išskirtinės reikšmės, ir susiejo juos į vientisą loginę grandinę.

12. Apeliantas J. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. birželio 12 d. vakare V., būdama girta, nuėjo į vonios kambarį, kur atsuko vandenį, jog pildytųsi vonia, ir grįžo atgal į virtuvę. Sėdėdamas virtuvėje, išgėręs stikliuką bei rūkydamas pastebėjo, kad V. vėl nuėjo į vonios kambarį. Užėjęs iš paskos pastebėjo, kad V. buvo pasilenkusi virš vonios, jos galva buvo vandenyje. Ją ištraukė ir tempė link kambario. Pasodino ant lovos, papurtė už pečių ir pradėjo barti dėl jos elgesio. Bardamas dešinės rankos delnu sudavė jai į veidą. Iš pradžių sudavė vieną kartą V. per kairį skruostą. V. atsigavo ir pradėjo jį varyti iš namų. Kažką jai atsakė ir nuėjo į virtuvę rengtis, o tuo metu V. atsigulė miegoti. Atėjo ir pradėjo ją žadinti iš pradžių balsu, o po to pradėjo purtyti. Vėliau po vieną kartą kairės ir dešinės rankos delnais vėl V. trenkė per skruostus. V. atsimerkė ir jam ranka trenkė į veidą, taip nagais apdraskė jo nosį, o jis V. atgal dešinės rankos delnu vėl sudavė į skruostą (2 t., b. l. 12-13, 27-28). Teisiamojo posėdžio metu J. Z. iš esmės davė analogiškus parodymus, papildomai pažymėjo, kad V. gerdama alkoholį niekada neužkąsdavo, per dieną nuo kėdės krisdavo 4-5 kartus – krentant kėdei, V. šonkauliais krisdavo ant jos. Jei jis jai suduotų kumščiu, būtų kraujo, todėl sužalojimai negalėjo atsirasti nuo jo veiksmų (4 t., b. l. 101-103).

13. Nukentėjusioji V. Z., dieną po įvykio atliktos apklausos ligoninėje metu parodė, kad išgertuvių metu kilo didesnis žodinis konfliktas – dėl ko, neprisimena, tačiau nenorėjo, kad J. pas ją toks agresyvus pasiliktų ir nusprendė šį išprašyti iš namų. J. Z. ši mintis nepatiko, pradėjo dar labiau agresyvėti. Pamačiusi, koks J. agresyvus, nusprendė jį palikti virtuvėje, o pati eiti į savo kambarį. Nespėjus nuo J. pabėgti, šis ją pagavo ir kumščiais, delnais, kurios rankos, neprisimena, daugiau nei 5 kartus sudavė jai į veido sritį, nukritus ant žemės, vieną kartą koja, kuria, neprisimena, sudavė jai į dešinės pusės pilvo sritį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. J. agresyviai elgiasi pastoviai, nekontroliuoja savo elgesio, kai pavartoja alkoholinių gėrimų suagresyvėja dar labiau (1 t., b. l. 53-54). Papildomai apklausiama nukentėjusioji V. Z. parodė, kad viskas vyko koridoriuje tarp svetainės ir miegamojo kambario ties durų stakta. Po smūgio į veido sritį nukrito koridoriuje ant grindų ir tada ją J. Z. spardė kojomis. Jis spardė jai į viršutinę kūno dalį arčiau krūtinės, tačiau kiek kartų ir su kokia koja ją spardė, neprisimena, prašė vadovautis jos ankstesniais parodymais, kadangi tuomet buvo apklausta iki galvos operacijos, po kurios jai kartojasi (duomenys neskelbtini) priepuoliai ir ji daug ką pamiršta (1 t., b. l. 58-60). Teisiamojo posėdžio metu V. Z. palaikė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, patvirtino buvus konfliktui tarp jos ir J. Z., fizinius veiksmus. Nurodė, kad ji tuo metu nedirbo, buvo registruota Užimtumo tarnyboje, buvo sveika – (duomenys neskelbtini) iki įvykio neturėjo ir jokių kitų ligų nebuvo (3 t., b. l. 165).

14. Kaip matoma iš aptartų nukentėjusiosios V. Z. parodymų, ji nuosekliai teigė, kad J. Z. kumščiais ir delnais, daugiau nei 5 kartus sudavė jai į veido sritį. Po smūgio į veido sritį ji nukrito koridoriuje ant grindų ir tada ją J. Z. spardė kojomis. Pažymėtina, jog ir V. Z. dukra A. G. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad su mama kalbėjo iškart, kai atvyko į ligoninę ir ši jai analogiškai papasakojo, kad J. Z. ją sumušė, kai ji ėjo tarp virtuvės ir miegamojo – jai trenkė kelis kartus į veidą, o tada ji nukrito ir jis ją spardė kojomis (4 t., b. l. 30-32). Be kita ko, nukentėjusiosios parodymai atitinka ir į įvykio vietą atvykusių pareigūnų kūno kamera fiksuotus vaizdo įrašus, aprašytus 2023 m. liepos 28 d. kitų objektų apžiūros protokole. Vaizdo įraše PSS-20230613-010539UTC+0300 fiksuota, kaip GMP darbuotoja paaiškina pareigūnei, jog nukentėjusiąją sumušė, tai patvirtina ir pati V. Z., nurodo, jog nieko blogo sau tą dieną neketino daryti, kad ją muša (1 t., b. l. 34-35). 2023 m. birželio 13 d. V. Z. pareiškime apie įvykį, parodymų protokole, surašytame nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje taip pat nurodyta, jog J. Z. išgertuvių metu pradėjo prieš ją smurtauti, daug karų kumščiais sudavė į galvą, veidą, akį, kojomis spardė įšonus (1 t., b. l. 11-12). Taigi, iš aptarto seka, kad nukentėjusioji, nurodydama, jog sveikatos sutrikdymą sąlygojo J. Z. smurtiniai veiksmai, nuo pat pradžių išliko nuosekli. Tuo tarpu ir J. Z. parodymų ir paaiškinimų tokios išvados daryti negalima – jo įvykio versijos kardinaliai skiriasi. Apeliaciniame skunde nurodo, jo nukentėjusioji susižalojo pati – griuvinėdama dėl neblaivumo, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme tvirtino, jog V. Z. vonios kambaryje norėjo skandintis, o jis ją išgelbėjo, į įvykio vietą Atvykusiai pareigūnei telefonu ir Bendrosios pagalbos centro (toliau – BPC) operatorei jis nurodė vėl kitą įvykio versiją. Vaizdo įraše PSS-20230613-010539UTC+0300 fiksuota kaip pareigūnė perpasakoja ką tik įvykusio pokalbio su J. Z. turinį ir nurodo, kad nuteistasis jai paaiškino, jog nukentėjusioji keletą savaičių geria, ji krenta, o jis ją neša, kad ji bando kartis, ir kad kažkur ant stalo turi būti „šniūras“ (1 t., b. l. 34-35). Pokalbio su BPC darbuotoja įraše fiksuota kaip J. Z. nurodė, jog jo draugė/sugyventinė norėjo pasikarti, šoko iš balkono, jis ją nuėmė ir sudavė į galvą kartą. Pokalbio metu operatorei pasakius, kad nukentėjusioji gali sakyti, kad J. Z. ją sumušė, šis atsako, kad nesumušė, o gal ir sumušė, kad jam nėra skirtumo. Pokalbio metu J. Z. perduoda ragelį V. Z., kuri operatorei nurodo, kad nenorėjo pasikarti ir kad čia sugyventinio išsigalvojimai, kad jokios virvės jis neatėmė, o gerokai „stuktelėjo“ per veidą, per kūną (1 t., b. l. 25-28). Taigi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pokalbio su operatore metu J. Z. nei karto nenurodė, jog V. Z. griuvimo metu paryrė traumą ar apskritai griuvo ir susižalojo. Priešingai, pokalbis patvirtina būtent J. Z. smurtavimo prieš J. Z. faktą, o skambutis BPC operatorei liudija, jog ir pats nuteistasis nukentėjusiosios būklę vertino kaip pakankamai sudėtingą. Priešingu atveju skambinimas BPC būtų visiškai nelogiškas.

15. Būtent nukentėjusiosios nurodytą jai konstatuotų sužalojimų kilmę patvirtina ir 2023 m. birželio 16 d. daiktų apžiūros protokole, apžiūrint VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinės ligoninės V. Z. ligos istoriją Nr. (duomenys neskelbtini), specialistės R. G. pateikta išvada, kad V. Z. padaryti sužalojimai galvoje nebūdingi griuvimui (1 t., b. l. 74-75). Baudžiamojoje byloje esanti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. rugsėjo 20 d. specialisto išvada Nr. G2982/2023(01) patvirtina, kad V. Z. konstatuotas galvos sumušimas, pasireiškęs veido poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokuose ir skruoste, dešinės akiduobės apatinės sienelės lūžiu, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų kietuoju dangalu virš kairiojo pusrutulio, padaryti kietu buku daiktu/ daiktais, galėjo susidaryti ir sudavus smūgį; konstatuoti kairiųjų IX-X šonkaulių lūžiai ir kairės blauzdos odos nubrozdinimas susidarė kietais bukais daiktais, tikėtina nugriuvus; konstatuotas galvos sumušimas galėjo susidaryti ir sudavus smūgį (smūgius); konstatuotas galvos sumušimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, o konstatuoti kairiųjų IX-X šonkaulių lūžiai ir kairės blauzdos odos nubrozdinimas padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais (1 t., b. l. 67-73).

16. Apeliaciniame skunde nuteistasis J. Z. vertindamas aptartą specialisto išvadą nesutinka, kad būtent dėl jo veiksmų lūžo nukentėjusiosios dešinės akies akiduobės pamatinė sienelė bei IX-X šonkauliai, taip pat dėl jo sudavimų išsiliejo kraujas po galvos smegenų kietuoju dangalu virš kairiojo pusrutulio. Teigia, kad nukentėjusiosios traumos buvo padarytos jai pačiai krentant visu svoriu ir atsitrenkiant į bukus, kietus paviršius. Vis tik, atkreiptinas dėmesys, kad teismo medicinos ekspertas nurodytoje 2023 m. rugsėjo 20 d. specialisto išvadoje Nr. G2982/2023(01) nustatė, kad galvos sumušimas, t. y. sunkiausias sveikatos sutrikdymas, atitinkantis sunkų sveikatos sutrikdymo mastą ir tuo pačiu nulemiantis J. Z. veiksmų kvalifikaciją, galėjo susidaryti būtent nuo smūgio (smūgių) sudavimo. Siekiant pašalinti nuteisto keliamas abejones dėl V. Z. sužalojimo mechanizmo, pirmosios instancijos teismas apklausė 2023 m. rugsėjo 20 d. specialisto išvadą Nr. G2982/2023(01) teikusį ekspertą K. Zinkevičių (Zinkevič), kuris paaiškino, kad tiek smūgio sudavimo, tiek griuvimo metu sužalojimai būna padaryti kietais bukais daiktais ir nepasižymi specifiniais požymiais, tačiau lokalizacijos veido srityje (skruostikaulis ir akių sritis) yra būdingesnės smūgio sudavimui (4 t., b. l. 28-33). Tai atitinka ir nuoseklius nukentėjusiosios parodymus. Nors 2023 m. rugsėjo 20 d. specialisto išvadoje Nr. G2982/2023(01) nurodyta, jog IX-X šonkaulių lūžiai susidarė paveikus kietais bukais daiktais, tikėtina nugriuvus, vis tik, teismo posėdyje ekspertas nurodė, jog griuvimo versijos negali nei patvirtinti, nei paneigti. Tiek smūgis, tiek kritimas ant kieto riboto paviršiaus turėtų panašią morfologiją. Vis tik, ekspertas taip pat atkreipė dėmesį, jog konstatuotas tik 2 šonkaulių lūžimas, tuo tarpu kritimo atveju dažniausia būna platesnės lūžio galimybės. Taigi, sugretinusi eksperto paaiškinimus su nukentėjusiajai konstatuotais sužalojimais, nuosekliais jos parodymais tiek dėl nuteistojo smūgiavimo veidą, tiek ir šonkaulių srityje, taip pat aptartą J. Z. parodymų nenuoseklumą ir prieštaringumą, teisėjų kolegija tiki V. Z. parodymais ir pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog nukentėjusiajai padaryti ir nuteistajam inkriminuotus sužalojimus V. Z. padarė būtent J. Z. ir būtent jo veiksmai yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su kilusiomis sunkiausiomis pasekmėmis.

17. Vadovaujantis VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės epikrizėmis, V. Z. 2023 m. birželio 13 d. nustatyta trauminė subdurinė hemoragija, akiduobės dugno lūžis, smegenų edema, smegenų suspaudimas, kitas delyras, psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas, 2023 m. birželio 23 d. būklė komplikavosi ir atlikta operacija dėl subdurinės empiemos (2023 m. liepos 12 d. stacionaro epikrizė) (3 t., b. l. 40-41), pagrindinė diagnozė: (duomenys neskelbtini) (2023 m. rugpjūčio 30 d. stacionaro epikrizė) (3 t., b. l. 42-43), VšĮ Abromiškių reabilitacijos ligoninės 2023 m. rugsėjo 28 d. stacionaro epikrizėje nustatytas kognityvinių funkcijų sutrikimas, lėtesnė kalba, žodžių pamiršimai, netikslūs judesiai, pabaigoje stebėta teigiama dinamika, nustatyta (duomenys neskelbtini) diagnozė – (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 47-48). Taigi nurodytos aplinkybės teismo posėdyje eksperto duotų paaiškinimų kontekste neabejotinai pagrindžia, kad nukentėjusiajai V. Z. kilusios traumos pasekmės yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su apelianto J. Z. veiksmais.

18. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tais atvejais, kai kaltininkas savo veikimo ar neveikimo galimų žalingų padarinių sąmonėje nesukonkretina, jo veika kvalifikuojama pagal realiai kilusius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-248/2013, 2K-12-942/2018, 2K-13-976/2018, 2K-212-303/2018 ir kt.). Nagrinėjamu atveju nėra įrodymų, leidžiančių daryti išvadą dėl nuteistojo J. Z. dar iki nusikalstamos veikos padarymo susiformavusios tiesioginės apibrėžtos tyčios sunkiai sutrikdyti V. Z. sveikatą. Nustačiusi, kad apeliantas V. Z. sudavė smūgius į galvą, jai gulint ant grindų spyrė į krūtinės sritį, teisėjų kolegija neabejoja, jog J. Z. suvokė savo veikos pavojingumą bei numatė, kad nukentėjusioji gali būti sužalota. Taigi net jei ir apeliantas kilusių padarinių nenorėjo, tačiau leido jiems atsirasti, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal sunkiausius kilusius padarinius – sunkiai sutrikdžius V. Z. sveikatą, pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.

19. Nors apeliantas kelia abejones dėl to, kad neva dėl smūgių stiprumo nukentėjusioji turėjo susižaloti priešingą smūgiui galvos dalį, J. Z. yra dešiniarankis, todėl, jei būtų tariamai smūgiavęs dešine ranka, būtų sužalojęs nukentėjusiosios kairę veido pusę, vis tik, sutiktina su nukentėjusiosios atstovo nuomone, jog šie nuteistojo teiginiai yra deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti. Be kita ko, pastebėtina, kad šią versiją nuteistasis iškėlė tik apeliaciniame skunde – pirmosios instancijos teisme ji nebuvo aptariama, todėl teisėjų kolegija ją laiko J. Z. gynybine pozicija.

Žemesnės instancijos teismas

20. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto nurodymu, jog V. Z. sunkiausios pasekmės ir (duomenys neskelbtini) priepuoliai galėjo atsirasti dėl jos pačios veiksmų, t. y. dėl ilgalaikio alkoholio vartojimo kilusio (duomenys neskelbtini) priepuolio. Pirmosios instancijos teisme apklaustas ekspertas nurodė, jog alkoholikams (duomenys neskelbtini) priepuoliai pasireiškia dažniausiai tada, kai jie yra blaivūs arba blaivėjimo stadijoje, o kai žmogus girtas, (duomenys neskelbtini) priepuoliai nepasireiškia, nes yra prislopintas centrinis nervų sistemos aktyvumas (3 t., b. l. 44-45), tuo tarpu V. Z. ligoninėje buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis – alkoholio kiekis kraujyje 3,175 promilės (1 t., b. l. 68). Pastebėtina ir tai, kad VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2023 m. liepos 12 d. stacionaro epikrizėje V. Z. 2023 m. birželio 13 d. hospitalizacijos metu nebuvo nurodyta (duomenys neskelbtini), kaip lydinti diagnozė. Ši diagnozė konstatuota tik 2023 m. rugpjūčio 30 d. stacionaro epikrizėje, kaip ūminė pirmą kartą nustatyta lėtinė liga. Pirmosios instancijos teismo posėdyje ekspertas paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) vystosi tada, kai pasireiškia spaudimo požymiai, t. y. tai yra komplikacija po smegenų pažeidimo, po patirtos traumos (3 t., b. l. 44-45). Nurodyti duomenys, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo spręsti, kad iki aptariamos traumos V. Z. būtų sirgusi (duomenys neskelbtini). Atitinkamai paneigiamas ir J. Z. apeliacinio skundo argumentas, kad V. Z. pati susižalojo dėl patirto (duomenys neskelbtini) priepuolio.

21. Apeliaciniame skunde kvestionuojamos ir nukentėjusiosios kairės kojos nubrozdinimo aplinkybės, teigiama, kad J. Z. spardydamas nukentėjusiajai į krūtinę negalėjo nubrozdinti kairės kojos. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl nukentėjusiosios V. Z. kairės kojos nubrozdinimo nuteistasis baudžiamojon atsakomybėn nebuvo patrauktas ir šis nubrozdinimas su kitomis aplinkybėmis nesiejamas. Iš kur atsirado nubrozdinimai, dėl kurių nuteistasis nėra nuteistas, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teisėjų kolegija plačiau šiuo aspektu nepasisako. Nors skunde nurodoma, kad blauzdos nubrozdinimas yra tampriame sąryšyje su IX-X šonkaulių lūžiais, tačiau koks tai ryšys, neaišku – jis nėra detaliau aptariamas nei apeliaciniame skunde, nei buvo keliamas pirmosios instancijos teisme.

22. Apibendrinant pasisakytina, kad apeliaciniame skunde nuteistojo J. Z. nurodyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl jo kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą nei tikėjosi nuteistasis J. Z., savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados. Skundo motyvai, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino įrodymus, padarė išvadas, neatitinkančias visų faktinių bylos aplinkybių, yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad J. Z. veiksmuose yra visi būtini BK 135 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Apeliacinės instancijos teismas, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, ir neįžvelgia pagrindo J. Z. išteisinti dėl BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo ar šios veikos perkvalifikavimo į BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl BK 214 straipsnio 1 dalies ir 215 straipsnio 1 dalies

23. Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių (ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių) duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, taigi norint veiką kvalifikuoti pagal šį straipsnį būtina nustatyti bent vieno iš šių požymių realizavimą; subjektyvusis požymis reiškiasi tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jo atliekami šio BK straipsnio dispozicijoje aprašyti veiksmai yra neteisėti, ir jis nori taip veikti. Minėto nusikaltimo tiesioginis objektas yra elektroninių mokėjimo priemonių, skirtų atsiskaityti negrynaisiais pinigais, naudojimo ir disponavimo tvarka, o nagrinėjamos bylos aspektu aktualus dalykas – svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenys. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką banko kortelė, kaip elektroninė mokėjimo priemonė, nuosavybės teise priklauso emitentui, t. y. banko kortelę išdavusiam bankui, kuris pagal elektroninės mokėjimo priemonės naudojimosi sutartį tik jo turėtojui suteikia teisę teisėtai naudotis mokėjimo priemone, todėl kiekvienam trečiajam asmeniui banko kortelė yra svetima. Kaltininko tyčios turinį lemia supratimas, kad elektroninė mokėjimo priemonė yra kito asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-179/213, 2K-481/2014, 2K-77-1073/2020). Svetima elektroninė mokėjimo priemonė suprantama kaip priemonė, kuri jos panaudojimo finansinei operacijai inicijuoti ar atlikti metu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamosiose bylose Nr. 2K-197/2011, 2K-508/2014, 2K-77-1073/2020). Atitinkamai kaltininkui yra svetimi ir tokios elektroninės mokėjimo priemonės duomenys.

24. Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu. Teismų praktikoje, aiškinant BK 215 straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo požymius, pabrėžiama, kad neteisėtas svetimos mokėjimo priemonės panaudojimas baudžiamąja teisine prasme suprantamas kaip padarytas be mokėjimo priemonės savininko ar jos turėtojo sutikimo, prieš jo valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-475/2009, 2K-130/2012, 2K-389/2013, 2K-509/2014, 2K-289-697/2020).

25. Skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu pripažinta įrodyta tai, kad J. Z. neteisėtai įgijo svetimą V. Z. vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę ir ją laikė tol, kol 2023 m. spalio 25 d. grąžino ikiteisminį tyrimą atliekančiai pareigūnei. Taip pat pripažinta įrodyta tai, kad J. Z. neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, o būtent, jis, panaudodamas neteisėtai įgytą svetimą, t. y. V. Z. vardu išduotą, elektroninę mokėjimo priemonę, neteisėtai inicijavo finansinę operaciją, kurios metu išgrynino 30 EUR. Apeliaciniu skundu nuteistasis J. Z. neigia savo kaltę ir nurodo, kad su nukentėjusiąja iki įvykio buvo geruose santykiuose, ji apeliantu visiškai pasitikėjo ir jis teisėtai, be jokio atskiro konkretaus susitarimo, galėjo jos pinigais, esančiais banko sąskaitoje, atitinkamai ir mokėjimo kortele, naudotis. Teisėjų kolegija tokius nuteistojo argumentus atmeta, kaip nepagrįstus.

26. Nukentėjusioji V. Z., kitą dieną po įvykio parodė, kad J. pas ją kartais tik ateina į svečius pasisvečiuoti, bet su juo kartu negyvena ir bendro ūkio neveda. 2023 m. birželio 12 d., apie 19.30 val., pas ją į svečius atėjo pažįstamas J. Z., su kuriuo nusprendė nusipirkti alkoholinių gėrimų. Apie 19.45 val., kartu su J. nuėjo į šalimais esančia parduotuvę, nusipirko degtinės 0,5 l talpos. Grįžus namo pradėjo ruošti vakarienę, o pasidarius vakarienę, nusprendė kartu išgerti (1 t., b. l. 53-54). Papildomos apklausos, vykusios 2023 m. liepos 24 d., metu nukentėjusioji paaiškino, kad su J. Z. dažnai ėjo į parduotuvę apsipirkti. Visada apsipirkimo metu pati mokėjo savo „SEB“ banko turima kortele, tik kartais prašė, kad J. Z. įvestų kortelės PIN kodą. Ji buvo pati jam ant kortelės užrašiusi tą PIN kodą, kurį J. Z. nuolat turėjo su savimi. 2023 m. birželio 12 d. vakare, apie 21.41 val., ir 2023 m. birželio 13 d. ryte, apie 08.44 val. J. Z. pinigus nuėmė pasinaudodamas jos turimu PIN kodu ir jos „SEB“ kortele be jos leidimo ir be jos žinios. Tiksliai negali pasakyti, ar jis paėmė kortelę, ar ją turėjo su savimi iki jų konflikto, įvykusio 2023 m. birželio 12 d. vakarienės metu (1 t., b. l. 57). Papildomos apklausos, vykusios 2023 m. spalio 30 d., metu nukentėjusioji prašė vadovautis ankstesniais jos parodymais, papildomai nurodė, kad „SEB“ banko kortelės nuolatiniam nešiojimui ir naudojimui jam nebuvo davusi. Jei J. Z. reikėjo pinigų nusipirkti alkoholiui, ji pati paduodavo jam kortelę ir jis pats ja atsiskaitinėjo parduotuvėje, bet jei pirko maisto produktus, tai ėjo kartu. Išgryninti pinigus ji jam leisdavo tik degtinės pirkimui, kitais atvejais neleisdavo. Po atliktos atsiskaitymo operacijos J. Z. dažniausia jai grąžindavo kortelę. Tuomet kortelę visada dėjo virtuvėje ant stalviršio, mano, kad ir prieš sumušimą kortelę ten padėjo. Po sumušimo J. paėmė jos kortelę be jos leidimo, be jos sutikimo, tai padarė pats savavališkai (1 t., b. l. 58-60). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji palaikė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 165).

27. Kaip matoma iš nukentėjusiosios V. Z. parodymų, ji viso proceso metu nuosekliai teigė, kad apsipirkimų metu pati mokėjo savo „SEB“ banko turima kortele ir tik kartais prašydavo, jog J. Z. įvestų kortelės PIN kodą – išgryninti pinigus jis galėdavo tik degtinės pirkimui, o po atsiskaitymo operacijų dažniausiai kortelę grąžindavo. Nukentėjusiosios V. Z. dukra A. G. patvirtino, kad J. Z. naudodavosi mamos banko kortelėmis, kai mama būdavo girta – tuomet jis ir vogdavo tas korteles bei jomis naudodavosi. Mama sakė, kad ji neleidžia J. Z. naudotis kortelėmis, taip pat nurodė, jog kortelę buvo palikusi ant virtuvės stalviršio ir matyt jis ją pasiėmė (4 t., b. l. 30-32). Taigi, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nurodytos aplinkybės paneigia J. Z. apeliaciniame skunde išsakomą argumentą, kad nukentėjusioji V. Z. ir apeliantas iki įvykio buvo geruose santykiuose, ji apeliantu visiškai pasitikėjo ir leisdavo bet kada savo nuožiūra naudotis jos banko kortele.

28. Kaip seka iš nukentėjusiosios ir liudytojos A. G. parodymų, J. Z. žinodavo, kokioje vietoje nukentėjusioji laikydavo mokėjimo kortelę, be to, iš nuteistojo ir nukentėjusiosios parodymų seka, jog 2023 m. birželio 12 d. jie kartu vyko pirkti alkoholio ir J. Z. mokėjo jos kortele. Duomenų, kad po šio apsipirkimo jis būtų grąžinęs mokėjimo kortelę nukentėjusiajai byloje nėra, nukentėjusioji tokios aplinkybės neprisimena, o J. Z. tvirtina, kad mokėjimo priemone turėjo leidimą naudotis savo nuožiūra. Atsižvelgiant į nurodytą, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti, kad šiuo atveju buvo įrodyta, jog 2023 m. birželio 12 d., atsiskaitęs už prekes parduotuvėje bei išgryninęs bankomate 50 EUR, grįžęs pas nukentėjusiąją į namus J. Z. toliau disponavo V. Z. priklausančia mokėjimo kortele, t. y. laikė ją savo žinioje iki 2023 m. liepos 25 d. grąžino ikiteisminį tyrimą atliekančiai pareigūnei.

29. Baudžiamojoje byloje nustatyta ir tai, kad J. Z. 2023 m. birželio 13 d. 08.43.06 val. (tuo metu, kai nukentėjusioji jau buvo išvežta į ligoninę) išgrynino iš V. Z. kortelės 30 EUR. Bankomato vaizdo kameros nuotraukose aiškiai užfiksuotas kaltinamasis, disponuojantis nukentėjusiajai išduota AB „SEB“ bylai aktualiu laiku (1 t., b. l. 161-191). Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu J. Z. nurodė, kad išgrynintus 30 EUR jis pasiėmė kaip savo, o liudytoju apklausiamas T. S. parodė, jog stovėjo šalia J. Z., kai nuėmė pinigus – J. Z. sakė, kad ta kortelė yra moters ir ji yra skoloje jam 30 EUR, tai todėl jis gali pasiimti pinigų, tačiau nepasakojo, iš kur ta skola atsirado (4 t., b. l. 43). Vis tik, sutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentais, teisėjų kolegija pažymi, kad jokių duomenų apie nukentėjusiosios V. Z. turėtą skolą J. Z. baudžiamojoje byloje nėra. Be to, net jei ir būtų egzistavusi reali skola, tai J. Z. nesuteiktų teisės be leidimo paimti svetimą mokėjimo priemonę ir ja pasinaudoti savo nuožiūra. Kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad dėl šio pinigų išgryninimo atveju nuteistasis J. Z. būtų gavęs nukentėjusiosios V. Z. leidimą – akivaizdu, kad nukentėjusiajai esant skubiai išvežtai į ligoninę dėl to paties nuteistojo nusikalstamų veiksmų, ji leidimo dėl pinigų išgryninimo pastarajam duoti negalėjo. Atitinkamai šis pinigų išgryninimas, priešingai nei nurodo apeliantas, negali būti laikomas eiliniu. Tokios teismo išvados nepaneigia ir nuteistojo nurodomas argumentas dėl palyginti nedidelės pinigų sumos išgryninimo. Pastebėtina, kad iš nukentėjusiosios parodymų seka, jog vos pastebėjusi aptariamus nuteistojo veiksmus, ji savo mokėjimo kortelę užblokavo, taigi, J. Z. tiesiog neteko galimybės dar kartą ja pasinaudoti, o ne savanoriškai to nebedarė. Atsižvelgiant į nurodytą, teisėjų kolegija laiko įrodyta, kad J. Z. neteisėtai įgijęs svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, ją bei svetimos mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis panaudojo neteisėtai inicijuodamas sąskaitos grynųjų pinigų nuėmimo operaciją, kurios metu, melagingai identifikuodamas save kaip V. Z., suklaidino elektroninę AB SEB banko sistemą, ir iš V. Z. sąskaitos išgrynino 30 EUR.

30. Apygardos teismas konstatuoja, kad aptarti bylos duomenys tarpusavyje sudaro logišką įrodymų grandinę ir patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes dėl apelianto padarytų nusikalstamų veikų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė šiuos duomenis patikimais ir jais grindė apkaltinamojo nuosprendžio išvadas pripažįstant J. Z. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje. Įvertinus aptartus įrodymus, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad J. Z. kaltei dėl jam inkriminuotų nusikaltimų patvirtinti duomenų pakanka ir jo padarytos veikos kvalifikuotos teisingai.

Dėl bausmės

31. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Teisingumo vykdymas yra pagrindinė teismo funkcija, o teisingo nubaudimo sąlyga yra teismo galimybė paskirti kaltam asmeniui teisingą bausmę. Iš baudžiamojo įstatymo nuostatų matyti, kad dėl tam tikrų nusikaltimų specialiosios dalies sankcijos, tame tarpe ir veikos, už kurias apeliantas nuteistas, numato kelių rūšių bausmes, kurios yra alternatyvios. Taigi tokiu būdu įstatymų leidėjas, sankcijoje numatydamas kelias alternatyvas bausmes, palieka teismui galimybę tinkamai individualizuoti bausmę.

32. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, jog bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015).

33. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą teismas taip pat atsižvelgia į asmens teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Kartu pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019).

34. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam J. Z. bausmes, atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek į nuteistojo asmenybę, tiek ir į jo padarytų nusikalstamų veikų bei jo paties pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, veikų motyvus bei tikslus ir jas objektyviai įvertino. Kaip matoma iš baudžiamosios bylos medžiagos, J. Z. anksčiau teistas keturis kartus, iš jų – tris kartus už smurtinio pobūdžio asmens sveikatai nusikaltimus, visais atvejais nusikaltimus padarė būdamas neblaivus (2 t., b. l. 64-99). Apeliantas taip pat baustas administracine tvarka už įvairaus pobūdžio administracinius nusižengimus – daugiausia už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, baudos sumokėtos (2 t., b. l. 100-106). Vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos „SODRA“ duomenimis, paskutinį kartą dirbo 2019 m. – vėlesnių duomenų apie užmegztus darbinius santykius ir gaunamas išmokas nėra. Kaip pagrįstai įvertinta skundžiamame nuosprendyje, J. Z. gydytas VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, nustatyti (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 41), konsultuotas Respublikiniame priklausomybės ligų centre Vilniaus filiale dėl (duomenys neskelbtini), diagnozė – (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 45), Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (2 t., b. l. 49). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visos šios visos aplinkybės iš esmės neigiamai charakterizuoja J. Z., rodo, kad jis dėl savo ankstesnio nusikalstamo bei priešingo teisei elgesio teigiamų išvadų nedaro, savo gyvenimo būdo nekeičia, nėra linkęs laikytis įstatymų, negerbia visuomenėje nusistovėjusių bendro elgesio taisyklių. Pastebėtina, kad J. Z. praeityje jau yra atlikęs laisvės atėmimo bausmę, jo atžvilgiu buvo taikytos ir BK 75 straipsnio nuostatos, tačiau tai nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, nepaveikė, kad nenusikalstų.

35. Už BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriamas tik laisvės atėmimas iki 10 metų – ši nusikalstama veika yra priskiriama sunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 5 dalis). Už BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnyje 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą gali būti skiriamos bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 6 metų. Šios nusikalstamos veikos yra priskiriamos apysunkiams nusikaltimams (BK 11 straipsnio 4 dalis). Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs J. Z. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių, įvertinęs jo asmenybę, pagrįstai už BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą nustatė 3 metų laisvės atėmimo bausmę, t. y. nustatė jos dydį mažesnį nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, o už BK 214 straipsnio 1 dalyje ir BK 215 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas paskyrė griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jų dydžius nustatant taip pat mažesnius nei sankcijose numatyti laisvės atėmimo bausmių vidurkiai. Taip pat, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės buvo pagrįstai subendrintos J. Z. palankesniu, t. y. dalinio bausmių sudėjimo, būdu. Prie griežčiausios – 3 metų laisvės atėmimo – bausmės, paskirtos pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, pridėta po minimalią dalį švelnesnių bausmių, t. y. po 3 mėnesius laisvės atėmimo bausmių, paskirtų pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir BK 215 straipsnio 1 dalį.

36. Atkreiptinas dėmesys, jog bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir sąmoningai pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančių bausmių paskyrimas nurodytas apeliaciniame skunde (bauda, kuri nenumatyta sankcijose nusikalstamų veikų, kurias padarė J. Z., arba areštas), akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Taigi nustatyta galutinė bausmė, o taip pat ir paskirta už kiekvieną nusikalstamą veiką, yra teisinga ir ne per griežta, leidžianti pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, neprieštaraujanti teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams.

Dėl nukentėjusiosios V. Z. civilinio ieškinio

37. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

38. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.283 straipsnio 1 dalis). CK 6.290 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo (CK 6.290 straipsnio 3 dalis).

39. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiajai V. Z. priteisė 863,21 EUR turtinės žalos atlyginimo, kurią sudaro vaistų, medicininių priemonių įsigijimo išlaidos, pinigų suma, kurią 2023 m. birželio 13 d. nuteistasis J. Z. neteisėtai išgrynino inicijavęs finansinę operaciją, bei 20 000 EUR neturtinės žalos atlyginimo. Nuteistasis apeliaciniu skundu nesutinka su nukentėjusiosios naudai priteistu žalos atlyginimu ir pažymi, kad V. Z. sunkios sveikatos pasekmės ir/ar vėliau nustatytas didesnis nedarbingumas buvo sąlygotas byloje įrodytu pačios nukentėjusiosios neprievartiniu pasirinkto neigiamo gyvenimo būdu – nesakingu alkoholio vartojimu, net ir patyrus sveikatos sutrikimus šioje byloje aptariamo įvykio metu.

40. Teisėjų kolegijai konstatavus, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai nustatė tiesioginį priežastinį ryšį tarp neteisėtų nuteistojo veiksmų ir kilusių pasekmių, darytina išvada, jog nukentėjusiosios reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas taip pat pagrįstai. Skundžiamu nuosprendžiu iš nuteistojo J. Z. nukentėjusiosios V. Z. naudai priteista 833,21 EUR turtinei žalai atlyginti, kurią nukentėjusioji patyrė įsigydama vaistus, medicinines priemones bei gaudama gydymo procedūras. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad nukentėjusioji V. Z. kartu su civiliniu ieškiniu pateikė turėtų išlaidų suvestinę (3 t., b. l. 38-39), pridėjo šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus (stacionaro epikrizes, neatvykimą į darbo biržą pateisinančią pažymą, medicinos dokumentų išrašus/siuntimus, neurologo konsultacijos išrašą, e. sveikatos duomenis, receptus, sąskaitas, vaistinių čekius, mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų apskaitos lapus, paciento paskyrimų duomenis) (3 t., b. l. 40-99), pagrįstai sprendė, jog šie duomenys patvirtina visą nurodytą vaistų, gydytojų rekomenduotų papildomų priemonių pirkimo ir gydymo procedūrų, tyrimų sumą per 2023 m. liepos – gruodžio mėnesius. Teisėjų kolegija, dar kartą išanalizavusi ir įvertinusi nukentėjusiosios kartu su civiliniu ieškiniu pateiktus priedus, neturi pagrindo nesutikti, kad V. Z. patyrė 833,21 EUR turtinę žalą, įsigydama vaistus, medicinines priemones bei gydymo procedūras, reikalingas sveikatos sutrikdymui, patirtam dėl J. Z. nusikalstamų veiksmų, šalinti. Dėl nurodytų aplinkybių spręstina, kad nusikalstama veika padarytos turtinės žalos dydis yra realus, pagrįstas ir protingas, todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs vaistų, medicininių priemonių bei gydymo procedūrų poreikį teisėtai ir pagrįstai priteisė turtinės žalos atlyginimą. Be to, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad J. Z. panaudodamas neteisėtai įgytą svetimą, t. y. V. Z. vardu išduotą, elektroninę mokėjimo priemonę, ir jos naudotojo tapatybę patvirtinančius priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti ir atlikti – PIN kodą, neteisėtai inicijavo finansinę operaciją, kurios metu išgrynino 30 EUR. Teisėjų kolegija sutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentais pažymi, kad šiais įrodytais J. Z. veiksmais nukentėjusiajai taip pat buvo padaryta turtinė žala, todėl pagrįstai buvo spręsta, jog apeliantui kyla pareiga ją atlyginti nukentėjusiosios naudai priteisiant 30 EUR.

41. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Aptariamo straipsnio antrojoje dalyje, be kita ko, nurodyti ir kriterijai, kuriais vadovaujantis nustatomas priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydis. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Kartu teismas privalo atsižvelgti į analogiškose bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252-697/2020, 2K-227-697/2022). Teismų praktikoje pripažįstama, kad absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju vienas esminių neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijų yra veikos padariniai. Vis tik, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitų ignoruoti – kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, atitinkantį situaciją neturtinės žalos atlyginimo dydį. Svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kaip įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-140/2012, Nr. 2K-227-697/2022).

42. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, esminis ir lemiamas kriterijus – dėl nusikaltimo atsiradę padariniai (pasekmės). Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo masto, jo sunkumo (sunkus, apysunkis ar kt.), bet ir jo pobūdžio, kitų aplinkybių, apibūdinančių žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos piniginis įvertinimas) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam laikui (visam sužalotojo gyvenimui), kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pavyzdžiui, būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo ir t. t. Reikšmingas kriterijus – žalą padariusio asmens kaltė, nusikaltimo sunkumas; nors šios aplinkybės tiesiogiai nelemia žalos dydžio, tačiau jos yra pakankamai svarbios. Kai kaltininkas tyčia padaro sunkų nusikaltimą, kai jo veiksmai rodo didesnį pavojingumą, tokiais atvejais taikytina atsakomybė už žalą (t. y. žalos dydis) yra didesnė nei neatsargios, mažiau pavojingos nusikalstamos veikos atveju. Nusikaltimą padariusio asmens turtinė padėtis, kitos aplinkybės, susijusios su jo interesų gynimu, nėra lygiareikšmės nusikaltimo pasekmėms, todėl negali turėti esminės įtakos žalos dydžiui. Nors nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį į tokias aplinkybes turi būti atsižvelgiama, kaltininko interesai neturi būti ignoruojami, tačiau, kaip minėta, visų pirma būtina įvertinti nusikaltimo pasekmes, nepažeisti nukentėjusio asmens teisių bei interesų. Taigi, pusiausvyra tarp nukentėjusiojo teisės į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens interesų turi būti protinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-300-222/2017).

43. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad neturtinė žala nukentėjusiajai V. Z. yra padaryta dėl nuteistojo J. Z. nusikalstamų veiksmų, todėl dėl jo pareigos atlyginti šią žalą teisėjų kolegijai abejonių nekyla. Iš skundžiamo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas V. Z. neturtinės žalos dydį, įvertino tai, jog nukentėjusioji dėl J. Z. neteisėtų veiksmų patyrė neigiamų išgyvenimų bei fizinį skausmą, detaliai aptariamų įvykių sąlygotą fizinę būklę, pasekmes bei sprendė, kad V. Z. neturtinę žalą atlygins 20 000 EUR suma. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tinkamai atsižvelgė į J. Z. tyčiniais smurtiniais veiksmais atsiradusias pasekmes ir jų įtaką nukentėjusiajai V. Z., be to, teisingai įvertino nuteistojo turtinę padėtį, formuojamą teismų praktiką.

44. Baudžiamojoje byloje nustatyti duomenys leidžia spręsti, kad J. Z. nusikalstamais veiksmais nukentėjusioji buvo sunkiai sužalota, dėl patirtų sužalojimų ilgą laiką gydėsi, patyrė liekamojo pobūdžio žalą, t. y. konstatuota (duomenys neskelbtini), tad dėl nustatytų pasekmių nukentėjusiajai yra būtinas gydymas ir šiuo metu. Be to, nors apeliantas akcentuoja, kad V. Z. būklė pablogėjo nuo 2023 m. spalio 16 d., po išvakarėse vartoto alkoholio, ir jis negali būti atsakingas už kilusias ilgalaikes pasekmes, tačiau vadovaujantis išsamiais, jau aptartais eksperto paaiškinimais, nėra pagrindo teigti, jog smegenų pažeidimas (supūliavimas) pasireiškė išimtinai nukentėjusiajai po įvykio vartojant alkoholį – nagrinėjamu atveju nustatyta, kad patirta trauma yra esminė kilusių padarinių, be kita ko, ir sutrikusios kalbos bei dešinės rankos funkcijos, priežastis.

45. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į nukentėjusiosios V. Z. dukros A. G. teisiamojo posėdžio metu duotus paaiškinimus, kad dėl sveikatos būklės mamą (nukentėjusiąją) turi visur lydėti, nes ji sunkiai orientuojasi. Kadangi nustatyta (duomenys neskelbtini) visam gyvenimui, ji turi kiekvieną dieną gerti vaistus, niekada negalės dirbti darbo, kurį dirbo iki to laiko. Praktiškai nevaldo dešinės rankos, nes yra nusilpusi visa dešinė pusė, turi kalbos sutrikimą, sunkiau suvokia viską, sunkiai orientuojasi. Taip pat jai yra nustatytas pirmo lygio nuolatinės priežiūros poreikis, ji ne mažiau 6 valandas per parą turi būti prižiūrėta. Taigi jie turi imtis papildomų priemonių mamą prižiūrėti ir tai yra rimtos pasekmės visai šeimai (4 t., b. l. 28-33). Pastebėtina, kad šiuos liudytojos nurodytus duomenis patvirtina ir baudžiamosios bylos duomenys – vadovaujantis Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus 2023 m. gruodžio 11 d. išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų Nr. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai V. Z. nuo 2023 m. gruodžio 8 d. iki 2024 m. gruodžio 7 d. yra nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų darbingumo lygis (4 t., b. l. 6-7), 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimu dėl specialiųjų poreikių Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nuo 2023 m. gruodžio 8 d. iki 2024 m. gruodžio 7 d. (4 t., b. l. 12). Pastebėtina, kad nukentėjusiąją A. G. atlydėjo ir į apeliacinės instancijos teismo posėdį, posėdžio metu nukentėjusiosios sveikatos būklės akivaizdžiai nebuvo gera, kas tik dar kartą patvirtina kilusių pasekmių sunkumą ir ilgalaikiškumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vadovaujantis nurodytaisiais duomenimis, nėra pagrindo nepripažinti, kad nukentėjusiajai dėl aptariamo įvykio kilo ilgalaikės pasekmės, susijusios su negrįžtamu neigiamu poveikiu sveikatai, ilgalaikiu darbingumo netekimu, todėl spręstina, jog V. Z. patyrė didelę žalą.

46. Kaip minėta, svarbus elementas nustatant asmeniui priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, yra ir analogiškose bylose suformuota teismų praktika. Pagal formuojamą teismų praktiką matyti, kad baudžiamosiose bylose dėl nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje, priteistos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 1 449 EUR iki 40 000 EUR: didesnė neturtinė žala nustatoma tais sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais, kai nukentėjusiojo patirti sunkūs sveikatos sutrikdymai savo pobūdžiu yra žalingesni, susiję su negrįžtamu neigiamu poveikiu sveikatai, ilgalaikiu darbingumo netekimu, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-54-677/2015, 2K-101-677/2015, 2K-244-942/2015, 2K-604-788/2015, 2K-300-222/2017, 2K-17-648/2017, 2K-300-222/2017, 2K-100-696/2018, 2K-143-1073/2020).

47. Įvertinusi teismų praktikoje priteisiamus neturtinės žalos dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo dydžius, teisėjų kolegija nustatė: nukentėjusiajam nustačius vienos akies visišką aklumą, jo naudai buvo priteista 20 000 EUR (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-244-942/2015); dėl nukentėjusiajam padarytų sužalojimų išsivysčiusio smegenų suspaudimo, pabrinkimo, komos, dešinio plaučio uždegimo, jo naudai buvo priteista 20 000 EUR (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-604-788/2015); konstatavus, kad nukentėjusiajam išsivystė epilepsija, jis prarado 55 procentus darbingumo, dėl sveikatos būklės uždrausta vairuoti transporto priemonę, negalima būti prie ugnies ar vandens šaltinių, jo naudai priteista 23 000 EUR (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-300-222/2017); dėl nukentėjusiajam padarytos poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, galvos sumušimo, pasireiškusio odos nubrozdinimu ir muštine žaizda pakaušio dešinėje pusėje, kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu ties kairiuoju pusrutuliu, galvos smegenų dešinės smilkininės skilties ir abiejų kaktinių skilčių sumušimo, pakauškaulio ir pleištakaulio lūžių, priteista 40 000 EUR (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-1073/2020). Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs nukentėjusiosios V. Z. patirtus sužalojimus, nenustatė ypatingų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas nukrypti nuo susiformavusios teismų praktikos, todėl sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš dalies tenkino nukentėjusiosios civilinį ieškinį ir priteisė 20 000 EUR neturtinei žalai atlyginti.

48. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį šiuo atveju žalos atlyginimas gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Pažymėtina, kad šioje nuostatoje nustatyta, kad kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Atsižvelgiant į tai, kad aptariami nukentėjusiosios V. Z. sveikatos sutrikimai kilo ne dėl alkoholio vartojimo, o dėl nustatytų komplikacijų, nelaikytina, jog iš J. Z. nukentėjusiosios naudai priteistos žalos atlyginimas turėtų būti mažinamas ar reikalavimas atlyginti žalą turėtų būti atmetamas.

49. Teisėjų kolegija, įvertinusi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgusi į formuojamą teismų praktiką nustatant neturtinės žalos dydžius, aptartas aplinkybes sugretinus su šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos dydis nėra per didelis. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išvardino, į kokius kriterijus turi būti atsižvelgiama sprendžiant neturtinės žalos priteisimo bei jos dydžio klausimą ir į juos atsižvelgė bei įvertino pakankamai. Skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiajai V. Z. iš J. Z. priteista suma neturtinei žalai atlyginti – 20 000 EUR, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju atitinka apelianto padarytų veikų pavojingumą, jų intensyvumą ir kilusius padarinius, taip pat jo turtinę padėtį, kaltės laipsnį bei užtikrins nuteistojo ir nukentėjusiosios interesų pusiausvyrą.

Dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio

50. Skundžiamu nuosprendžiu yra visiškai patenkintas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys – Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš J. Z. priteista 22 002,25 EUR turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Apeliaciniu skundu nuteistasis J. Z. nesutinka su Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu, kuris, jo manymu, turi būti visiškai arba iš dalies atmestas, nes už nukentėjusiosios gydymą dėl sužalojimų, kuriuos ji patyrė griuvimo metu nesaikingai pavartojusi alkoholinių gėrimų, jis nėra ir negali būti atsakingas.

51. Nustatyta, kad dėl nuteistojo J. Z. veiksmų nukentėjusioji V. Z. patyrė sužalojimus, dėl kurių buvo gydoma sveikatos priežiūros įstaigoje Privalomojo socialinio draudimo fondo biudžeto lėšomis – Vilniaus teritorinė ligonių kasa kartu su civiliniu ieškiniu dėl 22 0002,25 EUR turtinės žalos, susijusios su nukentėjusiosios gydymu (2 t., b. l. 147-148), pateikė patirtą žalą patvirtinantį Gydymo paslaugų apskaitos išrašą (2 t., b. l. 149). Šiame išraše nurodyta, kad V. Z.: 1) laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 13 d. iki 2023 m. liepos 13 d. VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje buvo suteikta paslauga – tracheostomija ir (ar) ventiliacija, trunkanti ne mažiau kaip 96 valandas, – kai būklė sudėtinga; diagnozė – (duomenys neskelbtini); kompensuota suma – 19 554,08 EUR; 2-3) laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 13 d. iki 2023 m. liepos 31 d. VšĮ Vilkpėdės ligoninėje buvo suteikta bendroji slauga ir COVID-19 diagnostikos paslauga; diagnozė – (duomenys neskelbtini); kompensuotos sumos – 1 331,82 EUR ir 6,50 EUR; 4) laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 31 d. iki 2023 m. liepos 31 d. VšĮ Vilkpėdės ligoninėje buvo suteikta bendroji slauga; diagnozė – (duomenys neskelbtini); kompensuota suma – 1 109,85 EUR; iš viso bendra kompensuota suma sudaro 22 002,25 EUR.

52. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į jau nurodytus duomenis, be kita ko, dar kartą akcentuodama, kad nepagrįsta spręsti, jog smegenų pažeidimas (supūliavimas) pasireiškė išimtinai nukentėjusiajai po įvykio vartojant alkoholį, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad dėl J. Z. neteisėtų veiksmų nukentėjusiajai buvo taikomas tęstinis gydymas, kuris buvo apmokėtas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Sutikdamas su skundžiamame nuosprendyje padarytomis išvadomis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šios nurodytosios išlaidos tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra susijusios su nuteistojo J. Z. nusikalstamais veiksmais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį priteisiant patirtą turtinę žalą.

53. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad procesinės palūkanos yra priteisiamos ir bylose, kai žala kyla iš delikto. Tokiu atveju civilinis ieškovas turi teisę reikalauti procesinių palūkanų nuo teismo sprendimo, nustatančio konkretų nusikalstama veika padarytos žalos dydį, įsiteisėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse ir baudžiamosiose bylose Nr. 3K-7-144/2014, 2K-4-699/2015, 2K-352-976/2018, 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai iš nuteistojo J. Z. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistas sumas, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme

54. Vilniaus apygardos teisme dėl patirtų išlaidų gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. lapkričio 15 d. pirminė pažyma Nr. APD-2024-11409, kurioje nurodoma, kad teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai V. Z. pagal 2024 m. spalio 24 d. sprendimą Nr. ATS-2024-31482 valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 395,83 EUR (4 t., b. l. 110-112).

55. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nukentėjusiajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Sprendžiant šį klausimą taip pat turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus buvo nagrinėjama byla ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-374/2012, 2K-520-303/2015, 2K-63-648/2016, 2K-406-507/2016), ar prašoma priteisti suma yra reali, pagrįsta ir ne per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-548/2014, 2K-373-976/2018 ir kt.).

56. Nagrinėjamu atveju apeliacinis procesas vyko žodinio proceso tvarka pagal nuteistojo J. Z. apeliacinį skundą, kuris atmetamas kaip nepagrįstas. Įvertinus tai, kad nukentėjusiojo dalyvavimas, pasitelkiant atstovą, apeliaciniame procese yra viena iš nukentėjusiojo savo teisių gynimo procese formų, o nuteistojo apeliacinis skundas yra atmetamas, laikytina, kad nukentėjusysis turi teisę į minėtų išlaidų (ar jų dalies) atlyginimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo apimtį ir turinį, išnagrinėjimo rezultatą, bylos sudėtingumą ir teismo posėdžio trukmę, neturi pagrindo nepripažinti, kad prašomos priteisti proceso išlaidos yra nepagrįstos ar neprotingos. Be to, jos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymo Nr. 1R-184 patvirtintose Rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo rekomenduojamus maksimalius dydžius nuostatas, protingumo ir sąžiningumo principus. Dėl nurodytų aplinkybių Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo tenkintinas ir iš nuteistojo J. Z. valstybės naudai priteistinos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, sudarančios 395,83 EUR.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo J. Z. apeliacinį skundą.

Priteisti iš nuteistojo J. Z. valstybės naudai 395,83 EUR proceso išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Giedrė TelksnienėEglė VenckienėPaulius Veršekys