Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), našlys, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-09-21 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams; vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. 2011-08-10 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;

2) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-05-15 nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) galutine bausme – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams;

3) Vilniaus apygardos teismo 2016-10-17 nuosprendžiu, kuriuo panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo išteisinamasis nuosprendis, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams; vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams. Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-05-05 nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;

4) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021-09-09 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį galutine bausme – areštu 44 paroms, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 135 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. Z. sunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą: jis 2023-06-13 apie 00:30 val. bute adresu (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto su V. Z. metu tyčia spyrė šiai ne mažiau dviejų kartų į pilvo - krūtinės sritį, padarydamas nukentėjusiajai IX-X šonkaulių lūžius, kvalifikuojamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, rankomis tyčia sudavė nukentėjusiajai ne mažiau penkių kartų į galvą, padarydamas šiais galvos sumušimą, pasireiškusį veido poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokuose ir skruostuose, dešinės akiduobės apatinės sienelės lūžiu, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų kietuoju dangalu virš kairiojo pusrutulio, kas dėl susidariusių gyvybei pavojingų komplikacijų atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, ir taip tyčia sunkiai sutrikdė V. Z. sveikatą.

J. Z. neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę: jis 2023-06-12, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, būdamas svečiuose pas V. Z. adresu (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai V. Z. davus savo AB „SEB“ banko mokėjimo kortelę bei užrašius jos PIN kodą, atsiskaitęs už prekes parduotuvėje bei išgryninęs bankomate 50 eurų, grįžęs pas nukentėjusiąją V. Z. nurodytu adresu, nieko nepasakęs nukentėjusiajai, neteisėtai įgijo svetimą V. Z. vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę ir ją laikė tol, kol 2023-10-25 grąžino ikiteisminį tyrimą atliekančiai pareigūnei.

J. Z. neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis: jis, panaudodamas neteisėtai įgytą svetimą, t. y. V. Z. vardu išduotą, elektroninę mokėjimo priemonę – AB „SEB“ banko mokėjimo kortelę ir jos naudotojo tapatybę patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti ir atlikti, – PIN kodą, juos neteisėtai panaudojo AB „SEB“ banko bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), finansinei operacijai atlikti, – 2023-06-13, 08:43:06 val., įdėdamas kortelę į minėtą bankomatą ir patvirtindamas jos naudotojo tapatybę – suvesdamas PIN kodą, neteisėtai inicijavo finansinę operaciją, kurios metu išgrynino 30 eurų.

Teisiamajame posėdyje J. Z. kaltę pripažino iš dalies. Pripažino sudavęs nukentėjusiajai ranka 4 kartus. Parodė, kad gerdavo su V., ir jis apie 15 kartų eidavo nuimti jos pinigų nuo kortelės, grąžą jis jai atiduodavo. Ji davė jam kortelę ir jis nuolat vaikščiodavo į parduotuvę, nes jai negalima sunkiai nešti. Birželio 12 d. irgi kartu gėrė degtinę, jis paėmė degtinės, grąžą atidavė. Nevogė. Jie gėrė abu iki nakties pas V. Išgėrė daug, iš viso apie tris butelius po 1,5 litro. Susiruošė eiti miegoti. Ji atsuko vandenį vonioje, o jis su glaudėmis sėdėjo virtuvėje, vienas išgėrė už stalo. Pradėjo ją šaukti. Ji neatsiliepė. Jis nuėjo į vonią ir pamatė, kad ji guli vonioje ir springsta. Jis ją ištraukė iš vonios, nutempė į kambarį ir pradėjo ją barti, nes jau kelis kartus jis ją traukė iš vonios ir buvo įspėjęs, kad nelįstų girta į vonią. Jo sesuo vonioje nuskendo. Jis sudavė jai dešinės rankos delnu į kairę galvos pusę, skruostą. Gal papuolė ir į ausį. Bardamasis dar kartą sudavė. Ji pradėjo jį varyti lauk, kad jis eitų namo. Jis nuėjo į virtuvę, išgėrė. Apsirengė. Užėjo į kambarį, V. jau miegojo. Jis ėmė ją žadinti, iš pradžių žodžiais, po to ėmė purtyti, paskui dar du kartus sudavė jai, po vieną kartą į abu skruostus. Ji atsistojo, ėmė mušti jį ir nagu apdraskė nosį. Tada jis dar kartą jai sudavė dešine ranka. Prasidėjo keiksmažodžiai. Jis paėmė telefoną paskambinti greitajai, iškviesti V., nes anksčiau, prieš parą, ji buvo ištraukusi iš jo kelnių virvę ir smaugėsi. Jai liko randas. Jis tada atėmė iš jos tą virvę. Tada greitosios nekvietė. Greitąją kvietė, nes jam buvo jos gaila, nes išvakarėse buvo raištelį ant kaklo užsirišusi. Ji barėsi dėl to, kad jis išeina ir durys lieka neužrakintos. Ji pastoviai bardavosi dėl to, todėl jis ją ir prikėlė. Jis gyvenime net vyrui gulinčiam nė karto nesudavė. Jis V. niekada nespyrė, ir tą naktį taip pat. Ji (gerdama alkoholį) niekada neužkąsdavo, per dieną nuo kėdės krisdavo 4-5 kartus. Krisdavo kėdė, o V. – šonkauliais ant jos. Ji turėjo 6 puodelius, iš kurių jie gerdavo, ir per 6 mėnesius nei vieno puodelio nebeliko, ji kai krisdavo, sudaužydavo juos. V. ruošė dokumentus neįgalumui gauti, rodė juos jam. Buvo nuotraukos. Tai, jo nuomone, jei jis jai suduotų kumščiu, būtų kraujo. Sužalojimai atsirado ne nuo jo veiksmų. Dėl pinigų, 50 eurų ėmė, kad nuvažiuoti į naktinę parduotuvę nupirkt. O 30 eurų jis jos prašė prieš 4 dienas iki įvykio. Ji skolinosi iš jo cigaretėms, talonams. Todėl tuos 30 eurų jis kaip savo pasiėmė. Kur logika, jei jis paėmė vakare 50 eurų, tai kam jam ryte imti 30 eurų. Ji turėjo pusantro tūkstančio. Tai kodėl jis nepaėmė dar 50 ar 100.

Dėl ieškinių. Su ligonių kasos ieškiniu nesutinka. Jis negalėjo to padaryti. Pas V. jau iki to buvo epilepsija. Su jos ieškiniu nesutinka. Po Naujų metų ji kartą per savaitę prašydavo iš jo 12000 eurų. Kai jis klausdavo, kam jai, ji atsakydavo, kad nori dantis susidėt. Jis nesakė jai, kad turi tiek pinigų. Jis dirba, santaupų neturi. Jis jai nepaskolino. Nežino, ar nukentėjusioji teikdama ieškinį nori užsidirbti. Jie susipažino prie parduotuvės. Jis jai davė savo telefono numerį, ir ji jam po kelių valandų paskambino. Jie pažįstami buvo apie septynis mėnesius. V. buvo įsidarbinusi (duomenys neskelbtini).

Per paskutinį posėdį nurodė, kad su nukentėjusiosios turtine žala sutinka, dėl neturtinės žalos mano, kad teisinga būtų sumokėti 10 000 eurų.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji V. Z. parodė, kad atsimena, jog jie susipyko, o kas buvo paskui, neprisimena. Žino, kad atsidūrė ligoninėje ir jau buvo reabilitacijoje. Nieko nežino, nes buvo reanimacijoje, buvo labai sunkios būklės. Dar dvi savaites po reabilitacijos jai buvo labai bloga. Dabar būklė po truputį pradėjo gerėti. Rugpjūtį jos būklė pablogėjo ir atsidūrė vėl Lazdynų ligoninėje. Buvo atliekamos įvairios procedūros. Buvo Abromiškėse reabilitacijoje. Iki šiol atliekamos įvairios procedūros. Sveikata nėra gera. Dešinės pusės nevaldo ir reikia atlikti daug procedūrų.

Tą vakarą jie buvo dviese jos bute. Įvyko žodinis konfliktas. Buvo ir fizinių veiksmų. Ji gavo smūgį į galvą ir buvo kraujo išsiliejimas galvoje. Neprisimena, kas kvietė greitąją. Ji tuo metu nedirbo, buvo registruota Užimtumo tarnyboje. Ji buvo sveika, tiesiog nedirbo. Epilepsijos iki įvykio neturėjo ir jokių kitų ligų nebuvo. Po šito įvykio jai buvo diagnozuota epilepsija. Dabar negali vartoti alkoholio. Po diagnozės ji pavartojo alkoholio, todėl ištiko epilepsijos priepuolis. Dabar ji jau supranta, kad priepuolius išprovokuoja alkoholis. Iki įvykio jai nebuvo epilepsijos, ji krisdavo ne nuo to. Medicininėje kortelėje nėra užfiksuota sužalojimų po kritimų. Ji turi skolų apie 600 eurų.

Palaiko savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Palaiko savo civilinį ieškinį. Jos sveikata truputį pagerėjo. Dirba su logopedu, pagerėjo kalba. Buities darbuose jai dar reikia pagalbos, vaikų priežiūros. Ji bando viską daryti pati, tačiau bijo, kad padarys ne taip. Ji patyrė daug išgyvenimų, tapo neįgali. Dabar jai sunku. Ji gydosi (duomenys neskelbtini) poliklinikoje. Anksčiau ji dirbo (duomenys neskelbtini), išdirbo 35 metus. Negali paaiškinti, kodėl išėjo iš darbo.

Teisiamajame posėdyje liudytoja A. G. parodė, kad V. Z. yra jos mama. Pačio įvykio ji nematė. Tas vadinamas draugas (J. Z.) atsirado maždaug prieš 2 metus. Prieš jam atsirandant mama dirbo (duomenys neskelbtini) ir gyveno tvarkingai, o kai jis atsirado, tai atsirado ir problemos. Mama gaudavo algą, tai tada atsirasdavo ir tas draugas. Pinigai iš kortelės dingdavo, nes jis valdydavo jos korteles, ji pati tai matė, kai ateidavo. Iki kitos algos gavimo jo nebūdavo. Liudytoja yra ne kartą bandžiusi išprašyti jį iš buto bei kvietusi policiją. Jis yra liudytojai grasinęs išjungti ją iš vienos rankos ir visokiais keiksmažodžiais keikdavosi. Buvo ir susistumdymas, tai ji pati rašė policijai pareiškimą. Ji atvykdavau aplankyti mamos kartu su nei metukų neturinčia dukra, o jis prie jos rūkydavo, pradegindavo kilimus, paviršius, su batais gulėdavo ant lovos. Kartais pavykdavo patiems jį išprašyti, o kartais tekdavo kviesti policiją. Ji dėl grasinimo yra rašiusi pareiškimą į policiją. Po įvykio liko didžiulės pasekmės mamos sveikatai, jai yra nustatytas tik 30 procentų darbingumas. Taip pat visam gyvenimui likusi pasekmė – epilepsija. Ta epilepsija atsirado po operacijos, kai ji gulėjo slaugos ligoninėje. Jie turi ją visur lydėti, nes ji sunkiai orientuojasi. Kadangi nustatyta epilepsija visam gyvenimui, tai ji turi kiekvieną dieną gerti vaistus. Ji niekada negalės dirbti darbo, kurį dirbo iki to laiko, praktiškai ji nevaldo dešinės rankos, nes yra nusilpusi visa dešinė pusė. Ji turi kalbos sutrikimą, sunkiau suvokia viską, sunkiai orientuojasi. Taip pat jai yra nustatytas pirmo lygio nuolatinės priežiūros poreikis, ji ne mažiau 6 valandas per parą turi būti prižiūrėta. Jie turi imtis papildomų priemonių ją prižiūrėti ir tai yra rimtos pasekmės visai šeimai.

Su policija važiavo po įvykio apžiūrėti įvykio vietos ir rado suplėšytus rūbus, paslėptus peilius. Buvo grėsmė ir ne veltui buvo paslėpti peiliai, sudraskyti drabužiai, chalatai, mamos marškiniai. Taip pat su policija prie jos kompiuterio rado abdukcijos telefono numerį, tai ji pati planavo kreiptis. Liudytoja ir pati ne kartą yra pastebėjusi mėlynes, nubrozdinimus, smurtas buvo ne vieną kartą. Su mama kalbėjo iškart, kai atvyko į ligoninę. Jai apie įvykį pranešė tyrėja, kuri tyrė įvykį pagal liudytojos pareiškimą. Ji paskambino ir pasakė, kad mama ligoninėje. Pirmą parą mama buvo sąmoninga, o po to perkelta į reanimaciją. Mama jai pasakojo, kad jis ją sumušė, kai ji ėjo tarp virtuvės ir miegamojo. Jis jai trenkė kelis kartus į veidą, o tada ji nukrito ir jis ją spardė kojomis. Po to mama nelabai ką atsimena. Ji sako, kad neatsimena, kaip atsirado greitoji, o po to sako, kad jis pats paskambino į tą greitąją ir paskui pats išėjo. Apie tą kortelę, tai jie patikrino likutį, kai mama gulėjo ligoninėje. Matė, kad ta kortele yra naudojamasi ir yra nuimami pinigai. Kortelę jie užblokavo. Tada atvyko pareigūnai apklausti mamos, o tada su pareigūnais važiavo į įvykio vietą.

Tais momentais, kai jis naudodavosi mamos banko kortelėmis, mama būdavo girta. Ji (liudytoja) atvažiuodavo pas mamą, tai butas buvo virtęs landyne. Mama buvo girta ir jis buvo girtas. Tuo metu, kai ji būdavo girta, tai jis ir vogdavo tas korteles ir jomis naudodavosi. Kai liudytoja kreipdavosi į policiją, tai policija jį išprašydavo, bet būdavo, kad jis atvažiuoja grąžinti tas korteles. Kai mama gulėjo ligoninėje, tai kortelės buvo pas kaltinamąjį. Mama sakė, kad ji neleidžia jam naudotis kortelėmis. Ji sakė, kad kortelę paliko ant virtuvės stalviršio ir matyt jis ją pasiėmė. Mamos sveikata iki to įvykio buvo gera. Ji turėjo tik padidintą spaudimą. Kitų rimtų sveikatos problemų ji neturėjo. Ji dirbo darbą ir ji buvo darbinga, dirbo (duomenys neskelbtini). Pusę mėnesio praėjus po operacijos ji gulėjo slaugos ligoninėje. Pradžioje ji gulėjo Lazdynų ligoninėje, po operacijos. Iš ligoninės ji buvo išrašyta, tačiau ji pati nei vaikščiojo, nei orientavosi. Tai todėl ją nukreipė į slaugos ligoninę. Tačiau po vienos nakties mama prabudo su sutrikusia kalba, tai ji vėl buvo išvežta į Lazdynų ligoninę, nes galvojo, kad jai insultas. Tačiau pasakė, kad išsivystė epilepsija nuo atliktos operacijos. Mama gyveno atskirai iki šio įvykio. Po truputį viena gyventi pradėjo tik po naujų metų. Liudytoja prieš tai buvo dekrete ir galėjo visą laiką būti su mama. Tačiau nuo kovo mėnesio vėl pradėjo dirbti. Tad nuo kovo mėnesio mama pati pradėjo gyventi savarankiškai. Liudytoja ir brolis atvažiuoja, veža mamą į polikliniką. Liudytojos akivaizdoje mama po ligoninės alkoholio nevartojo. Brolis taip pat nieko apie tai nepasakojo, nes mama pas ją gyveno. Kai mama pradėjo gyventi atskirai, draugas vėl ateina, skambina jai. Kiek jai žinoma, yra orderis, kuris apriboja bendravimą su ja. Tačiau jai teko būti pas mamą ir ji matė, kaip jis skambina į duris. Mama negalėjo įsigyti alkoholio, nes buvo be pinigų. Tai jis vaišino ją alkoholiu.

Iki įvykio pakankamai dažnai matydavosi su mama, važiuodavo į kaimą. Kai atsirado tas draugas, tai važiuodavo tikslingai, nes žinodavo, kad jau bus gauta alga, tai reikėdavo pasižiūrėti, kokia ten situacija. Liudytoja bijodavo, kad tomis cigaretėmis mamai sudegins butą. Mamai sveikatos sutrikimų iki to įvykio nebuvo, ji nuolatos lankėsi pas šeimos gydytoją dėl vaistų nuo spaudimo. Mama išėjo iš darbo prieš tą įvykį, nes atsirado tas draugas, su kuriuo ji vartojo alkoholį. Liudytojos nuomone, jis skatino mamą vartoti alkoholį, nes iki to laiko ji tvarkingai gyveno, dirbo normalų darbą. Atsiradus tam draugui ir atsirado visos problemos su alkoholiu. Jie toliau bendrauja, nes jis ieško bendravimo su mama. Jam buvo uždrausta su ja bendrauti, bet jis skambindavo po įvykio jai į telefoną, nepaiso tų visų apribojimų. Mama vėl gulėjo ligoninėje, o brolis dirbo iš namų pas mamą ir Z. kelis kartus buvo atėjęs. Brolis jo neįleido, bet faktas, kad jis pažeidžia tą orderį. Jie kalbėdavo su mama, kad ji nebegertų. Mama kreipia į tai dėmesį iki to laiko, kol nebūna pagundų. Jai nustatytas ir (duomenys neskelbtini). Jai yra sunkiau priimti sprendimus. Tai yra pasekmė po operacijos. Kaltinamasis maždaug prieš mėnesį buvo iškvietęs policiją, kad jie mamą uždarė. Policija matė, kad nei be maisto, nei be kitų dalykų ji nepalikta. Liudytoja policijai pateikė visus dokumentus apie priežiūrą. Jie užrakina mamą bute ir tai nėra joks pažeidimas. Mamai yra nustatyta pirmo lygio nuolatinės globos priežiūra ir ji yra palikta su maistu. Jie dirba ir atvažiuoja kada gali. Jie negali visą parą jos slaugyti. Alkoholio pagalbos ji gal ir kreipėsi, kai jis jai pasiūlydavo.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja V. Z. parodė (2023-06-13 apklausa), kad gyvena (duomenys neskelbtini) bute. Bute gyvena viena jau apie pusmetį, J. pas ją kartais tik ateina į svečius pasisvečiuoti, bet su juo kartu negyvena ir bendro ūkio neveda. Su J. pažįstama apie pusę metų. Vakar, 2023-06-12, apie 19:30 val., pas ją į butą, esantį (duomenys neskelbtini), į svečius atėjo pažįstamas J. Z., gim. (duomenys neskelbtini) m., su kuriuo nusprendė nusipirkti alkoholinių gėrimų. Apie 19:45 val. kartu su J. nuėjo į šalimais esančią parduotuvę „IKI“, nusipirko degtinės, 0,5 l talpos, koks pavadinimas, neprisimena. Grįžus namo pradėjo ruošti vakarienę, pasidarius vakarienę, nusprendė kartu su J. išgerti. Išgertuvių metu kilo žodinis konfliktas, dėl ko būtent kilo žodinis konfliktas, neprisimena. Pamačiusi, kad kyla didesnis žodinis konfliktas, nusprendė, jog nenori, kad J. pas ją toks agresyvus pasiliktų, nusprendė šį išprašyti iš namų. J. Z. ši mintis nepatiko, pradėjo dar labiau agresyvėti. Pamačiusi, koks J. agresyvus, nusprendė jį palikti virtuvėje, o pati eiti į savo kambarį. Nespėjus nuo J. pabėgti, šis ją pagavo ir savo rankų kumščiais ir delnais, kurios rankos, neprisimena, daugiau nei 5 kartus sudavė jai į veido sritį, nukritus ant žemės, vieną kartą koja, kuria, neprisimena, sudavė jai į dešinės pusės pilvo sritį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Kai J. ją mušė, ji vis šaukė ir šaukėsi pagalbos. Baigęs ją mušti, J. teigė, kad iškvietė pagalbą, bet pats pasišalino iš įvykio vietos. Į įvykio vietą atvyko policija, su jais pabendravo, paaiškino situaciją. Atvykusi GMP išvežė ją į RVUL apžiūrai. Dėl patirtų sužalojimų visos situacijos neprisimena. Civilinio ieškinio neteiks. Kiek žino, J. gyvena (duomenys neskelbtini) name. Seniau J. prieš ją taip pat buvo pakėlęs ranką, bet kadangi nebuvo taip stipriai kaip dabar, policijos nekvietė, pareiškimo taip pat nerašė. J. agresyviai elgiasi pastoviai, nekontroliuoja savo elgesio, kai pavartoja alkoholinių gėrimų, suagresyvėja dar labiau. J. dažnai piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais (1 t., b. l. 53-54).

2023-07-24 papildomai kaip liudytoja apklausta V. Z. parodė, kad J. Z. yra jos pažįstamas, kartu dažnai su juo ėjo į parduotuvę apsipirkti. Visada apsipirkimo metu pati mokėjo savo „SEB“ banko turima kortele, tik kartais prašė, kad J. įvestų kortelės PIN kodą. Ji buvo pati jam ant kortelės užrašiusi tą PIN kodą, kurį J. pastoviai turėjo su savimi. 2023-06-12 vakare, apie 21.41 val., ir 2023-06-13 ryte, apie 08.44 val. J. pinigus nuėmė pasinaudodamas jos turimu PIN kodu ir jos „SEB“ kortele be jos leidimo ir be jos žinios. Tiksliai negali pasakyti, ar jis paėmė kortelę, ar ją turėjo su savimi iki jų konflikto, įvykusio 2023-06-12 vakarienės metu. J. pretenzijų turi, dėl civilinio ieškinio pagalvos ir apsispręs vėliau (1 t., b. l. 57).

2023-10-30 papildomai kaip liudytoja apklausta V. Z. parodė, kad po 2023-06-12 įvykio, po patirtos galvos traumos, t. y. po atliktos galvos operacijos, kurį laiką buvo dezorientuota, jau tada po operacijos ne viską gerai prisiminė, o vėliau sekė dar du stiprūs epilepsijos priepuoliai, po kurių dar labiau viską pamiršo, o po paskutinio epilepsijos priepuolio, įvykusio 2023-10-17, buvo pristatyta į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę ir 18 dieną paguldyta į reanimacijos skyrių. Dabar jai yra sunku kalbėti tiek rusų, tiek lietuvių kalba, bet pasistengs paaiškinti. Iki traumos laisvai kalbėjo lietuvių kalba. Šiai dienai pamena, kad pirmus skausmus pajuto į veido skruostus. Jai atrodo, kad nuo smūgių į veido sritį prarado sąmonę ir nukrito. Viskas vyko koridoriuje tarp svetainės ir miegamojo kambario ties durų stakta. Po smūgio į veido sritį nukrito koridoriuje ant grindų ir tada ją J. spardė kojomis. Jis spardė jai į viršutinę kūno dalį arčiau krūtinės. Kiek kartų ir su kokia koja ją spardė, nurodyti negali, neprisimena. Kas toliau vyko, nepamena, nežino kada ir kaip J. išėjo iš jos buto. Prašo vadovautis ankstesniais parodymais, duotais iš karto po įvykio, gulint jai ligoninėje, nes jie yra tikslesni, tada buvo apklausiama iki galvos operacijos. Pažįstamas J. iš jai priklausančios kortelės 50 ir 30 eurų nuėmė be jos leidimo. Ji jam buvo užrašiusi prisijungimo kortelės PIN kodą, o „SEB“ banko kortelės pastoviam nešiojimui ir naudojimui jam nebuvo davusi. Jei J. reikėjo pinigų nusipirkti alkoholiui, ji pati paduodavo jam kortelę ir jis pats ja atsiskaitinėjo parduotuvėje, bet jei pirko maisto produktus, tai ėjo kartu. Išgryninti pinigus ji jam leisdavo tik degtinės pirkimui, kitais atvejais neleisdavo. Po atliktos atsiskaitymo operacijos J. dažniausiai jai grąžindavo kortelę. J. grąžinus kortelę, visada ją dėjo virtuvėje ant stalviršio, mano, kad ir tada prieš sumušimą kortelę ten padėjo. Po sumušimo J. paėmė jos kortelę be jos leidimo, be jos sutikimo, tai padarė pats savavališkai ir nuėjęs išgrynino 50 ir 30 eurų. Sužinojusi apie jo veiksmus, kortelę iš karto užblokavo, kad jis nenuimtų daugiau pinigų. Daugiau nieko nurodyti negali. Dėl civilinio ieškinio apsispręs ir esant reikalui pateiks teisme. Kortelė jai grąžinta (1 t., b. l. 58-59, 60).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. G. parodė (2023-06-13 apklausa), kad 2023-06-13 apie 09:30 val. sulaukė skambučio iš Vilniaus AVPK 5 PK, kalbėjo tyrėja. Tyrėjos duomenų nežino. Tyrėja paklausė, ar kažką žino, kas nutiko mamai V. Z., gim. (duomenys neskelbtini) m., gyv. (duomenys neskelbtini). Atsakė, kad nežino. Tyrėja nurodė, kad vakar jos bute buvo išgertuvės, kurių metu buvo įvykis, kad buvo iškviesta policija ir kad mama buvo išvežta į ligoninę. Tyrėja pasakė, kad mama buvo išvežta į RVUL. Tyrėja pasiteiravo, ar galėjo būti, kad mamą sumušė jos draugas J. Z., gim. (duomenys neskelbtini). Atvykusi į RVUL kalbėjo su skyriaus vedėju, tačiau šis jai paaiškino, kad reikia kreiptis į gydytoją dėl mamos diagnozių. Atėjo pas mamą į palatą. Mama paguldyta į neurochirurgijos skyrių. Pradėjo kalbėtis su mama. Mama jai nurodė, kad šią naktį buvo sumušta draugo J. Z. Mama pasakė, kad daug kartų iš rankų kumščių jai buvo suduota į jos veido sritis, kad buvo daug kartų spardoma su kojomis. Apie įvykį per mamos telefoną kartu su mama parašė pareiškimą per „ePoliciją“ (Nr. (duomenys neskelbtini)). Taip pat jai mama pasakė, kad jai galimai yra sulaužytas šonkaulis, nes buvo darytas tyrimas, tačiau diagnozės tikslios ji nežino. J. Z. su mama, pasak mamos, bendrauja nuo šių metų vasario mėnesio. Butas priklauso mamai, tačiau jame yra registruota ir ji. Mama piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais. Kaip ji susipažino su J. Z., nežino, tačiau alkoholinius gėrimus jie vartoja kartu jos namuose. Šiuose namuose ji negyvena, tačiau dažnai atvažiuoja aplankyti mamos. Ne kartą yra aptikusi tiek savo mamą, tiek J. Z. stipriai neblaivius, ne kartą yra kvietusi policiją dėl J. Z., kad išprašytų jį iš šių namų. Ne kartą ant savo mamos kūno yra mačiusi mėlynių, nubrozdinimų ir tokių paviršinių sužalojimų, tačiau, kaip jie atsirado, mama jai nesakydavo. Paskutinį kartą, 2023-05-14 per „ePoliciją“ rašė pareiškimą J. Z. atžvilgiu, kad šis prieš ją naudojo fizinį smurtą, savo rankomis naudodamas jėgą stumdė ją, kad prie vaiko rūkė, kad ją įžeidinėjo. J. Z. yra tikrai agresyvus, konfliktiškas, pavojingas ir nenuspėjamas žmogus, kuris tikrai kelia realų pavojų tiek mamai, tiek ir jai. Daugiau šiuo metu apie įvykį nieko nurodyti negali (1 t., b. l. 126-127).

2023-06-27 papildomai apklausta liudytoja A. G. parodė, kad po įvykio nuvyko pas savo mamą V. Z. į ligoninę, kuri jai pasakė, kad J. Z. turi jos „SEB“ banko kortelę, kortelė yra žalios spalvos. Būnant ligoninėje, kartu su mama prisijungė prie jos elektroninės bankininkystės ir pastebėjo, kad buvo išgryninti pinigai, t. y. 2023-06-12 d. 21:41 val. 50 eurų ir 2023-06-13 d. 08:44 val. 30 eurų, po ko mama paprašė padėti jai užblokuoti jos banko kortelę, tą jos ir padarė. Gegužės mėnesį taip pat buvo policijos komisariate, kur tyrėjai papasakojo, kad J. Z. daro neigiamą įtaką mamai, tarp jos ir J. Z. kilo konfliktas susitikimo metu, šis ją iškeikė, jai grasino, sakė, kad su viena ranka ją „išjungs“, prie durų įvyko susistumdymas, o tuo metu ji buvo su nepilnamečiu vaiku, J. Z. bute rūkė, demonstratyviai išsitraukė cigaretę ir pasakė, jog rūkys, kur jis norės, tačiau dėl to ikiteisminis tyrimas pradėtas nebuvo. Kiek žino, tą gegužės mėnesį pareigūnai buvo atvykę pas mamą adresu (duomenys neskelbtini) ir išprašinėjo J. Z. iš namų. Kiek žino, J. Z. tuo metu irgi turėjo mamos banko korteles, kurias po įvykio atnešė mamai atgal. Po šio paskutinio įvykio, kuris įvyko 2023-06-13, J. Z. mamai banko kortelės negrąžino ir ji iki šiol yra pas jį (1 t., b. l. 130).

2023-06-27 papildomai apklausta liudytoja A. G. parodė, kad šių metų gegužės mėnesio viduryje atvykusi pas mamą pastebėjo ant jos nosies ir žandikaulio kraujosruvas. Taip pat yra pastebėjusi ir suplėšytus mamos drabužius, chalatą, net gi ta maikutė, su kuria mama atvažiavo į ligoninę po 2023-06-13 įvykio, buvo paplėšyta. Taip pat yra mačiusi ir mamos pižamas suplėšytas. Atvykusi pas mamą, svetainės spintelėse rado paslėptus peilius. Mano, kad mama jautė grėsmę dėl J. Z., todėl tuos peilius ir suslėpė (1 t., b. l. 133).

Ikiteisminio tyrimo metu 2023-06-27 apklaustas liudytojas P. Z. parodė, kad žino, jog tarp jo mamos ir J. Z. 2023-06-13 įvyko konfliktas, tačiau jam asmeniškai anksčiau mama nėra sakiusi, kad namuose kažkas vyksta negerai, mano, jog mama tiesiog jam nenorėjo dėl to nieko sakyti, ji nėra linkusi atvirauti. Šį pavasarį yra pastebėjęs ant mamos rankų kraujosruvas, yra matęs suplėšytą chalatą. Apie J. Z. jis žino. Ne kartą yra šį matęs pas mamą bute adresu (duomenys neskelbtini). Pirmą kartą J. Z. pamatė praeitais metais, jo buvimas pas mamą padažnėjo šiais metais. Jis atėjęs pas mamą visada išprašydavo J. iš mamos namų, kadangi jam buvo nemalonu, jog šis yra, kadangi jis rūkydavo namuose, visada būdavo neblaivus. Jam atrodė, kad J. nugirdydavo mamą ir po to jausdavosi namuose kaip šeimininkas. J. Z. mamai darė neigiamą įtaką, nes visada atėjęs rasdavo juos girtaujančius, matydavo išmėtytus alkoholio butelius, šiukšles, nuorūkas ant žemės. Jam sesuo yra siuntusi video, kuriame matėsi, kad J. grasino sesei A. Yra J. perspėjęs, kad šis elgtųsi padoriau, tačiau J. į tai nereagavo, jis buvo įsitikinęs, jog jam nieko nebus. Porą kartų buvo kviesta policija, kad išprašyti J. Z. iš namų. Tarp jo ir J. jokio fizinio kontakto nebuvo, tačiau J. bandydavo jį provokuoti, o jis stengdavosi elgtis ramiai ir tiesiog prašė, jog šis išeitų. Kai atvažiuodavo pas mamą ir nebūdavo J., ji būdavo blaivi, pagaminusi valgyti, laukdavo jo ir sesės, tačiau kaip tik J. būdavo pas mamą, jie nuolat girtavo. Kai mamai pasibaigdavo pinigai, J. pas ją nebūdavo, jis pas ją atsirasdavo tada, kai mama turėjo pinigų. Yra pastebėjęs, kad mama pirkdavo jam prekes. Sesuo jam yra papasakojusi, kad J. Z. iš mamos banko kortelės yra išgryninęs pinigų. Yra pastebėjęs ir anksčiau, kad iš mamos sąskaitos būdavo išgryninti pinigai. Taip pat yra matęs, kaip kartą mama buvo namuose, o nuo jos kortelės buvo nuimta kažkokia suma pinigų, tiksliai negali pasakyti kiek, mama fiziškai to padaryti negalėjo. Daugiau nieko papasakoti negali (1 t., b. l. 140).

2023-11-06 apklaustas liudytojas T. S. parodė, kad tikslios datos neprisimena, nes tai buvo labai seniai, 2023 metų vasaros metu, jam ryte paskambino pažįstamas J. Z. ir paklausė, ar nori išgerti alkoholinių gėrimų. Jis pasakė, kad taip. Yra kaimynai, tad susitiko šalia namų lauke. Susitikę nuėjo link PC „Rimi“, (duomenys neskelbtini). Einant link parduotuvės J. paaiškino, kad ar tai moteris, ar tai pana, tiksliai pasakyti negali, yra jam skolinga 30 eurų, nes jis jai skolino tuos pinigus. J. aiškino, kad ta moteris (pana) leido jam paimti 30 eurų. J. nuėjo link bankomato, o jis stovėjo šalia jo bei šalia bankomato, kai J. atlikinėjo pinigų nuėmimo operaciją. J. iš bankomato nuėmė pinigų, bet kiek nuėmė, negali nurodyti, nes nežiūrėjo. Jis taip pat nežino iš kieno, savo ar svetimos kortelės, J. tuos pinigus nuėmė. J. pinigus nuėmė įdėjęs banko kortelę ir suvedęs kortelės PIN kodą, kurį žinojo. Patvirtina tą faktą, kad pinigų nuėmimo metu buvo netoliese J. Patvirtina, kad pateiktoje nuotraukoje šalia J. Z. stovi jis (1 t., b. l. 149-150).

2023-06-13 gautas V. Z. protokolas-pareiškimas, kuriame nurodyta, kad 2023-06-13 apie 01:00 val. (duomenys neskelbtini) žodinio konflikto metu pažįstamas J. Z., gim. (duomenys neskelbtini) m., kumščiais ir delnais daugiau nei 5 kartus sudavė jai į veido sritį, taip pat vieną kartą savo koja sudavė į kairės pusės pilvo sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą. Dėl sukelto fizinio skausmo prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 1).

2023-07-28 Kitų objektų – Bendrojo pagalbos centro garso įrašo apie įvykį – apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas BPC gautas garso įrašas apie įvykį. Garso įrašo 2023_06_13_00-39-40_37064640426 pokalbis. Pokalbio metu skambinantis vyras praneša, kad jo draugė norėjo pasikarti, jis ją nuėmė ir kartą sudavė jai į galvą. Nurodo adresą – (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad antrą kartą tokia nesąmonė buvo. Jo draugė, sugyventinė, šoko iš balkono su virve, užsimetė virvę, o jis ištraukė ir sudavė. Patikslina, kad nereikia greitosios. Operatorė įkalbinėja, kad atvažiuos ir pažiūrės, prašo pasakyti adresą. Vyras nesako, nurodo, kad atėmė virvę ir sudavė. Jis jos nesumušė, o gal ir sumušė, jam jokio skirtumo. Nurodo, kad draugei (duomenys neskelbtini) metai, patvirtina, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Klausiamas, koks butas, atsako, kad jis įleis. Nurodo, kad draugė sėdi, lyg šypsosi. Jos vardas V., pavardė Z. Klausiamas, dėl ko ji ten, atsako, kad nežino, tai myli jį, tai nemyli, tai degtinė trukdo. Jis prašo, kad nereikia policijos, prašo netrukdyti. Sudavė jai, nes sulaikė virvę, duos jai pačiai pasakyti. Perduoda telefoną moteriai. Operatorė jos klausia, ar ši norėjo pasikarti. Moteris atsako, kad niekas nenorėjo pasikarti, čia tiesiog sugyventinio išsigalvojimai. Jis nieko iš jos neatėmė, tik sudavė jai gerokai. Sudavė per veidą ir kūną. Klausiama, ar reikės greitosios, atsako, kad tikriausiai ne. Daugiau namuose nieko nėra. Sugyventinio vardo ji neatsimena, klausia jo. Vyras atsako, kad jis J. Z. Moteris nurodo, kad greitoji tikrai nereikalinga, ji rytoj nueis į polikliniką. Nurodo savo adresą – (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 25-27).

2023-07-27 - 2023-07-28 Kitų objektų – policijos pareigūnų atvykusių kūno kamerų vaizdo įrašų – apžiūros protokole nurodyta, kad peržiūrėjus vaizdo įrašo bylą pavadinimu PSS-20230613-010539UTC+0300, nustatyta, jog policijos pareigūnai atvyksta į butą, kuriame jau yra greitosios medicinos pagalbos darbuotojai. Pareigūnė moters pasiteiravo, kur yra jos sugyventinis. Policijos pareigūnė pastebėjo ant moters kaktos guzą, o greitosios pagalbos darbuotojas paaiškino, kad (pacientė) paaiškino, jog ją sumušė. Moteris paaiškino, kad sumušė ją šią naktį. Pareigūnai apžiūri butą bei bendrauja su greitosios pagalbos darbuotojais. Pareigūnė paskambino J. ir su juo telefonu bendrauja, paprašė J. grįžti į butą. Moteris aiškino, kad ji apie 3 savaites vartojo alkoholį. J. kartu negyvena. Jis ateina pagerti. Pareigūnė kitam pareigūnui pasakė, kad J. jai paaiškino, jog moteris keletą savaičių geria, ji krenta, o jis ją neša, kad ji bando kartis ir kad kažkoks ant stalo turi būti šniūras. GMP paklausė moters, ar ji bandė kažką blogo šiandien sau daryti, moteris neaiškiai atsakė, kad ne. Moteris pasakė, kad ją muša, nes ne taip pasakė. Pareigūnai pasiūlė važiuoti gydytis. Pareigūnai bando patikrinti alkotesteriu moters neblaivumą, bet jai nepavyksta tvarkingai pūsti. V. nenori važiuoti į ligoninę, GMP ir pareigūnai bando ją įkalbėti. Daugiau tyrimui svarbios informacijos nėra. Viso įrašo trukmė 30 min.

Peržiūrėjus vaizdo įrašo bylą, pavadinimu PSS-20230613-013540UTC+0300, nustatyta, kad įrašo trukmė 14 min. GMP darbuotojas bando įkalbėti moterį vykti į ligoninę. Pavykus įkalbėti, išvažiuoja. Daugiau tyrimui svarbios informacijos nėra.

Vaizdo įrašo byloje pavadinimu PSS-20230613-005212UTC+0300 tyrimui svarbios informacijos nėra. ?

Vaizdo įrašo byloje pavadinimu PSS-20230613-010649UTC+0300 ir PSS-20230613-013649UTC+0300 yra užfiksuota ta pati informacija, kaip ir įraše PSS-20230613-010539UTC+0300, nes yra filmuota pareigūnės porininko kūno kamera (1 t., b. l. 34-35). ?

2023-06-13 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra trijų kambarių butas, adresu (duomenys neskelbtini), butas yra gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) aukšte. Į butą patenkama pro šviesios spalvos šarvines duris, pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini). Užėjus pro šviesios spalvos šarvines duris, patenkama į koridorių, koridoriaus kairėje pusėje yra vonios kambario patalpa, toliau yra virtuvės ir svetainės bendra patalpa (patalpa Nr. 1). Priešais lauko duris yra miegamasis kambarys (patalpa Nr. 2), toliau, koridoriaus dešinėje, yra miegamojo kambario patalpa bei tamsiojo kambario – sandėliuko patalpa. Patalpoje Nr. 1 bendra tvarka yra pažeista: matomi girtuokliavimo požymiai, ant grindų stovi pustuštis stipraus alkoholinio gėrimo butelis „SOBIESKI“, ant virtuvinių stalų matomi indai, šiukšlės, maisto likučiai, cigarečių nuorūkos. Patalpoje Nr. 2 taip pat matomas bendros tvarkos pažeidimas: išmėtyti daiktai, palikti indai. Kitose patalpose bendra tvarka nepažeista. Panaudojus tarnybinį žibintuvėlį, tyrimui reikšmingų objektų ar pėdsakų neaptikta. Minėtame bute vaizdo stebėjimo kameros nėra įrengtos (1 t., b. l. 38).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2982/2023 (01) nurodyta, kad vadovaujantis V. Z. medicinos dokumentų duomenimis:

1. V. Z. konstatuotas galvos sumušimas, pasireiškęs veido poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokuose ir skruoste, dešinės akiduobės apatinės sienelės lūžiu, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų kietuoju dangalu virš kairiojo pusrutulio, bei konstatuoti kairiųjų IX-X šonkaulių lūžiai, kairės blauzdos odos nubrozdinimas.

2. V. Z. konstatuotas galvos sumušimas, pasireiškęs veido poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokuose ir skruoste, dešinės akiduobės apatinės sienelės lūžiu, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų kietuoju dangalu virš kairiojo pusrutulio, padaryti kietu buku daiktu/ daiktais. Sužalojimas galėjo susidaryti ir sudavus smūgį. Konstatuoti kairiųjų IX-X šonkaulių lūžiai ir kairės blauzdos odos nubrozdinimas susidarė kietais bukais daiktais, tikėtina nugriuvus.

3. V. Z. konstatuota galvos sumušimas bei konstatuoti kairiųjų IX-X šonkaulių lūžiai, kairės blauzdos odos nubrozdinimas padaryti prieš atvykstant į gydymo įstaigą 2023-06-13. Tiksliai pasisakyti apie sužalojimo susidarymo laiką nėra galimybė dėl neišsamaus sužalojimų makromorfologinio aprašymo pateiktuose medicinos dokumentuose.

4. V. Z. konstatuotas galvos sumušimas dėl susidariusių gyvybei pavojingų komplikacijų atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.15 punktu. Kairiųjų šonkaulių lūžiai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą, kairės blauzdos odos nubrozdinimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą.

5. V. Z. konstatuotas galvos sumušimas, pasireiškęs veido poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokuose ir skruoste, dešinės akiduobės apatinės sienelės lūžiu, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų kietuoju dangalu virš kairiojo pusrutulio padaryti kietu buku daiktu/ daiktais. Sužalojimas galėjo susidaryti ir sudavus smūgį. Konstatuoti kairiųjų IX-X šonkaulių lūžiai ir kairės blauzdos odos nubrozdinimas susidarė kietais bukais daiktais, tikėtina nugriuvus.

6. Sužalojimų lokalizacija kūne nenurodo, kokioje padėtyje buvo nukentėjusioji sužalojimų susidarymo metu.

7. V. Z. konstatuotas galvos sumušimas galėjo susidaryti ir sudavus smūgį (smūgius).

8. V. Z. konstatuotas galvos sumušimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Konstatuoti kairiųjų IX-X šonkaulių lūžiai ir kairės blauzdos odos nubrozdinimas padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Užduotyje nurodytas sužalojimų susidarymo mechanizmas neprieštarauja konstatuotiems sužalojimams.

9. 2023-06-13 nustatytas V. Z. alkoholio kiekis kraujyje 2,54 g/l, tai atitiktų 3,175 ‰. Gyvam asmeniui tai atitiktų sunkų (virš 2,51 ‰) neblaivumo laipsnį (1 t., b. l. 67-70).

Susipažinus su 2023-08-02 AB SEB banko pateikta informacija raštu Nr. SEBLT/23/CR25640 nustatyta, kad grynųjų išmokėjimo operacijos 2023-06-12 ir 2023-06-13 SEB banko pateiktose nuotraukose ties bankomatu yra užfiksuotas vyras, t. y. J. Z. (1 t. b. l. 161, 162-182, 192).??? ???

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veikų kvalifikavimas

Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas.

Taipogi nelaikytinos logiškomis kaltinamojo versijos apie tai, kodėl jis kvietė greitąją pagalbą, jei neatliko atitinkamų smurtinių veiksmų; bei jo paaiškinimai, kam išeidamas bandė pažadinti V. Z. J. Z. teismui nurodė, kad greitąją pagalbą kvietė todėl, kad V. Z. prieš parą neva bandė pasikarti su jo sportinių kelnių dirželiu. Toks pagrindimas neatlaiko elementarios kritikos, nes tokiu atveju neaišku, kodėl jis greitosios nekvietė prieš parą. Be to, nors Bendrajam pagalbos centrui jis nurodo, kad ji bandė kartis jau antrą kartą, vis tik nenurodo jokių aplinkybių, susijusių su V. Z. būkle po bandymo pasikarti: kur ji tai darė ir kaip, virve ar raišteliu, kaip ji dabar jaučiasi, ar reikia ją gaivinti ir pan.; priešingai, iš pokalbio galima suprasti, kad pagalbą jis kviečia dėl jo paties suduoto smūgio. Teisme ir ikiteisminio tyrimo metu jis jau nenurodė, kad V. Z. įvykio dieną irgi bandė pasikarti, o nurodė, kad ji vonioje ėmė springti, ir dėl to jis ją ištraukė ir sudavė jai po vieną smūgį delnu į abu skruostus. Kaltinamasis nepaaiškino, ar šiuos smūgius jis sudavė gaivindamas V. Z., ar ją „auklėdamas“, teismo nuomone, šie smūgiai buvo suduoti būtent iš pykčio, nes, pasak kaltinamojo, jis jai juk sakė, kad girta neitų maudytis. Teismo nuomone, jei V. Z. būtų iš tiesų skendusi, būtų be sąmonės, gaivinimas turėtų būti atliekamas nedelsiant, o ne nutempus ją iš vonios iki kambario. J. Z. nenurodė nė vienos aplinkybės apie tai, kad ištraukta iš vonios V. Z. buvo praradusi sąmonę ar pan., todėl darytina išvada, kad šiais parodymais, padalindamas savo smūgius per didesnį laiko tarpą, J. Z. siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės. Juolab, antrosios jo smūgių serijos paaiškinimas taip pat nesuprantamas. Jo nurodytos aplinkybės, kad jis žadino V. Z. dėl to, kad ji jam priekaištaudavo, kad jam išėjus butas lieka neužrakintas, niekaip nepaaiškina smūgių sudavimo. Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 2982/2023 (01) V. Z. konstatuota galvos sumušimas, pasireiškęs veido poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokuose ir skruoste, dešinės akiduobės apatinės sienelės lūžiu, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų kietuoju dangalu virš kairiojo pusrutulio, bei konstatuoti kairiųjų IX-X šonkaulių lūžiai, kairės blauzdos odos nubrozdinimas. Be to, nukentėjusiajai padarytas galvos sumušimas, kaip teisiamajame posėdyje paaiškino ekspertas K. Z., pagal sumušimų lokalizaciją yra būdingas ne griuvimui, o smūgių sudavimui; šonkaulių lūžiai, kelio nubrozdinimas galėjo būti padaryti dėl griuvimo. Atsižvelgus į tai, kad V. Z. davė iš esmės nuoseklius parodymus, nurodydama, kad ji buvo mušama per galvą ir spardoma; į tai, kad J. Z. parodymai yra prieštaringi, pats nuosekliai negalėjo paaiškinti įvykio aplinkybių ir savo veiksmų, darytina išvada, kad J. Z. parodymai paneigti. Kaip pasisakė ekspertas dėl V. Z. nustatytos epilepsijos, paprastai epilepsijos priepuoliai įvyksta piktnaudžiaujančiam alkoholiu asmeniui išblaivėjus ar pradedant blaivėti. Tuo metu V. Z. ligoninėje buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis, daugiau kaip 3 promilės; pažymėtina ir tai, kad pagal medicininius dokumentus, epilepsija jai konstatuota po įvykio praėjus dviem mėnesiams, kaip ūminė ir pirmą kartą gyvenime nustatyta lėtinė liga (3 t., b. l. 42), taigi nėra jokių duomenų apie tai, kad iki aptariamos traumos V. Z. būtų sirgusi epilepsija ir nėra pagrindo manyti, kad V. Z. pati susižalojo dėl epilepsijos priepuolio. Kaip minėta, kaltinamojo skambutis dėl greitosios pagalbos vertintinas kaip aplinkybė, kad pats kaltinamasis išsigando dėl V. Z. sukeltų pasekmių; jis nė karto nenurodė, kad skambina dėl kokio nors jos griuvimo. Neabejotina, kad labai neblaivus asmuo paprastai nelabai koordinuoja savo judesius, galimi griuvimai dėl neblaivumo, tačiau nagrinėjamu atveju abejoti V. Z. parodymais pagrindo nėra. Jos parodymais nustatyta, kad pargriuvo dėl kaltinamojo smūgių į galvą, tada buvo spardoma į kūną, krūtinės sritį, todėl darytina išvada, kad tiek galvos sužalojimas, tiek šonkaulių lūžiai, kelio nubrozdinimas, bei šių sužalojimų pasekmės (sunkus, nesunkus ir nežymus sveikatos sutrikdymas) kilo dėl J. Z. kaltės.

BK 135 straipsnyje numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sunkiai jį sužalojant ar susargdinant, yra tyčinis nusikaltimas. Nusikaltimas laikomas padarytu tiesiogine tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo. Esant netiesioginei tyčiai, kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, taip pat tai, kad jo veikos pavojingi padariniai yra labai tikėtini ar net neišvengiami ir, nors tokių padarinių nesiekia bei jų nenori, tačiau neatsisako ir nekeičia savo pavojingo elgesio.

Žmogus paprastai suvokia ir numato dėsningus padarinius. Jis numato, kad iššovus šūvį į bet kurią kūno vietą (ar sudavus lazda ar plyta į galvos sritį) galima žmogui atimti gyvybę, kad suduodant kumščiu į galvos sritį galima padaryti sunkų sveikatos sutrikdymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-354/2007). Byloje nenustatyta, kad J. Z. būtų norėjęs sunkiai sužaloti V. Z. sveikatą ir to būtų siekęs. Tačiau kaltininko veika kaip tyčinis sunkus sveikatos sutrikdymas yra kvalifikuojama ne tik tada, kai kaltininkas, kėsindamasis į kito žmogaus sveikatą, siekia sunkiai sutrikdyti sveikatą, bet ir tada, kai kaltininkas bendrai numato galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (sunkiam, nesunkiam ar nežymiam sveikatos sutrikdymui), tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuodamas. Tokiu atveju kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius – kaip tyčinis sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas. Iš bylos aplinkybių bei įrodymų akivaizdu, kad būtent J. Z. pradėjo smurtinius veiksmus, smūgiai suduoti į galvą, nukentėjusiajai nugriuvus, mažiausiai vieną kartą spyrė jai į krūtinės sritį, todėl konstatuotina, kad J. Z. neabejotinai suvokė savo veikos pavojingumą, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti padariniai – būti sužalotas žmogus, ir nors tokių padarinių nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, todėl jo veika kvalifikuojama pagal kilusius padarinius. Darytina išvada, kad sveikatos sutrikdymą V. Z. jis padarė veikdamas neapibrėžta netiesiogine tyčia, J. Z. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal sunkiausius padarinius, BK 135 straipsnio 1 dalį.

Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį be kita ko atsako tas, kas neteisėtai įgijo, laikė vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių. Taigi norint veiką kvalifikuoti pagal šį BK straipsnį būtina nustatyti objektyviuosius veikos požymius – neteisėtą įgijimą (pirkimą, radimą ir pan.) ar (ir) laikymą – ir subjektyvųjį požymį – tiesioginę tyčią, t. y. kaltininkas turi suvokti, kad jo atliekami veiksmai yra neteisėti, ir norėti taip veikti. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog banko kortelė, kaip elektroninė mokėjimo priemonė, nuosavybės teise priklauso eminentui, t. y. banko kortelę išdavusiam bankui, kuris pagal elektroninės mokėjimo priemonės naudojimosi sutartį tik jo turėtojui suteikia teisę teisėtai naudotis mokėjimo priemone, todėl kiekvienam trečiajam asmeniui banko kortelė yra svetima, o jos laikymas yra neteisėtas. Kaltininko tyčios turinį lemia supratimas, kad elektroninė mokėjimo priemonė yra kito asmens (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-197/2011, 2K-215/2012, 2K-179/2013, 2K-481/2014, 2K-252-693/2019).

Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu. Atsakomybė pagal šį straipsnį kyla asmeniui, atlikusiam bent vieną iš straipsnyje numatytų alternatyvių veiksmų.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog kaltinime nurodytomis aplinkybėmis J. Z. neteisėtai įgijo, negrąžindamas nukentėjusiajai, ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – AB SEB banko mokėjimo kortelę, išduotą V. Z. Bankomato vaizdo kameros nuotraukose aiškiai užfiksuotas kaltinamasis, disponuojantis nukentėjusiajai išduota AB SEB banko mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini) bylai aktualiu laiku (1 t., b. l. 161-191). J. Z. neneigė, kad bankomato apsaugos kamerų darytose ir tyrimui pateiktose nuotraukose užfiksuotas jis. Tokiu būdu objektyviai nustatyta, kad jis disponavo V. Z. vardu išduota kortele. J. Z. tvirtino, kad V. Z. pati jam davė savo banko kortelę, pasakė PIN kodą, ir jis su jos kortele atsiskaitydavo pirkdamas jai maisto produktus ir alkoholį. V. Z. teisme negalėjo duoti išsamių parodymų dėl savo sveikatos būklės. Ikiteisminio tyrimo metu ji parodė, kad duodavo J. kortelę, jei reikėdavo pirkti alkoholį, buvo užrašiusi PIN kodą ant kortelės, dažnai prašydavo J. Z. jį suvesti. Po atliktos atsiskaitymo operacijos J. dažniausiai jai grąžindavo kortelę. Pripažino, kad ji leisdavo jam išgryninti pinigus degtinės pirkimui, tačiau tvirtino nedavusi J. Z. leidimo 2023-06-12 ir 2023-06-13 išgryninti iš jos sąskaitos pinigus. Vis tik šių nukentėjusiosios parodymų kontekste įvertinus aplinkybę, kad 2023-06-12 kaltinamasis iš jos banko kortelės 50 eurų išgrynino 21.41 val., o po to jie kartu gausiai vartojo alkoholinius gėrimus, teismas laiko pagrįstais kaltinamojo argumentus, jog šiam pinigų išgryninimui jis turėjo nukentėjusiosios leidimą. Kaip nustatyta iš medicininių dokumentų, ligoninėje nukentėjusiajai buvo nustatytas sunkus girtumas – alkoholio kiekis kraujyje 3,175 promilės (1 t., b. l. 68), bendrajam pagalbos centrui skambinta naktį, 00.51 val., taigi yra pagrindo tikėti, kad J. Z. išgryninti pinigai buvo panaudoti alkoholiui pirkti, kurį jie abu ir suvartojo. Kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymais nustatyta, kad ji ir anksčiau duodavo kaltinamajam savo kortelę būtent šiam tikslui, todėl šį konkretų atvejį vertinti kitaip pagrindo nėra, iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad J. Z. neteisėtai įgijo ir neteisėtai panaudojo svetimą mokėjimo priemonę bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemones prieš 2023-06-12 21:40:49 val. finansinę operaciją ir jos atlikimo – 50 eurų išgryninimo – metu.

Teismui nėra abejonių, kad kaltinamajam buvo visiškai aišku, jog jis neturi jokios teisės disponuoti svetima kortele ir neturi jokio leidimo šios kortelės pagalba savo nuožiūra inicijuoti finansines operacijas ir paimti iš kito žmogaus sąskaitos lėšas. Kaltinamasis suvokė, jog negrąžindamas ir laikydamas kito žmogaus vardu išduotą mokėjimo kortelę ir šios kortelės PIN kodą, veikia neteisėtai, tačiau norėjo taip veikti, t. y. nusikalstamus veiksmus atliko veikdamas tiesiogine tyčia. Jo veiksmai kvalifikuojami kaip neteisėtas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenų, pakankamų finansinei operacijai inicijuoti, įgijimas ir laikymas, t. y. nusikaltimas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje. Inicijuodamas finansinę operaciją, išgrynindamas 30 eurų sumą, jis neabejotinai suvokė neteisėtą ir pavojingą savo veiksmų pobūdį, tačiau norėjo taip veikti, t. y. nusikalstamus veiksmus atliko veikdamas tiesiogine tyčia. Todėl jo padaryta veika atitinka ir BK 215 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

Dėl bausmės

J. Z. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia, kad kaltinamasis padarė vieną sunkų ir du apysunkius nusikaltimus, nusikaltimai baigti, nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių ir yra dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Teismas taip pat atsižvelgia, jog J. Z. anksčiau teistas 4 kartus, iš jų tris – už smurtinio pobūdžio asmens sveikatai nusikaltimus, visais atvejais nusikaltimus padarė būdamas neblaivus (2 t., b. l. 64-99). Per penkerius metus baustas administracine tvarka už įvairaus pobūdžio administracinius nusižengimus, daugiausia už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, baudos sumokėtos (2 t., b. l. 100-106). Gydytas VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, nustatyta diagnozė: (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 41), konsultuotas Respublikiniame priklausomybės ligų centre Vilniaus filiale dėl (duomenys neskelbtini), diagnozė – (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 45), Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (2 t., b. l. 49). 2023-09-13 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus Specialisto išvada Nr. 89TPK-297/2023 konstatuota, kad J. Z. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (2 t., b. l. 33). Sodros informacinės sistemos duomenimis (tikrintas 2010-2024 m. laikotarpis) epizodiškai dirbo 2015, 2016, po to 2019 m., daugiau informacijos apie įdarbinimus ir gaunamas išmokas nėra.

Įvertinus aptartas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, konstatuotina, jog kaltinamasis yra linkęs daryti teisės pažeidimus, jo daromos smurtinės nusikalstamos veikos sunkėja, praeityje jam skirtos bausmės didelės įtakos nepadarė, nuo naujų nusikalstamų veikų nesulaikė, todėl už šias nusikalstamas veikas jam skirtina straipsnių sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, terminą nustatant mažesnį už straipsnių sankcijos vidurkį. Bausmės bendrintinos BK 63 straipsnio 4 dalies pagrindu, prie griežčiausios bausmės pridedant po minimalią dalį švelnesnių bausmių.

Ikiteisminio tyrimo metu J. Z. laikinai sulaikytas nebuvo.

Ikiteisminio tyrimo metu jam buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (2 t., b. l. 108-115, 130-135).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-03-25 nutartimi kardomoji priemonė įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje panaikinta (3 t., b. l. 169-171). Likusios kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas paliktinos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Dėl civilinių ieškinių

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatas kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pagal šio straipsnio 2 dalį, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Deliktinė civilinė atsakomybė – turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Prievolė atlyginti turtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) jis atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti; 2) yra padaryta turtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytos turtinės žalos, patirtos dėl nukentėjusiosios V. Z. gydymo, prašo iš kalto asmens priteisti 22 002, 25 Eur žalos atlyginimo ir 5 % metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (2 t., b. l. 147-148). 2023-09-20 gydymo paslaugų apskaitos išrašas patvirtina, jog V. Z. VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje 2023-06-13 – 2023-07-13 buvo suteikta paslauga – tracheostomija ir (ar) ventiliacija, trunkanti ne mažiau kaip 96 valandas, – kai būklė sudėtinga, diagnozė: trauminė subdurinė hemoragija; kompensuota suma 19 554,08 Eur. VšĮ Vilkpėdės ligoninėje 2023-07-13 – 2023-07-31 buvo suteikta bendroji slauga ir COVID-19 diagnostikos paslauga, diagnozė: intrakranijinis abscesas ir granulioma; kompensuota suma atitinkamai 1 331,82 Eur ir 6,50 Eur, o 2023-07-31 – 2023-08-15 taip pat suteikta bendroji slauga, diagnozė: intrakranijinis abscesas ir granulioma; kompensuota suma 1 109,85 Eur. Bendra medicininių paslaugų vertė 22 002,25 Eur (2 t., b. l. 149). Civilinio ieškovo atstovas į posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, civilinį ieškinį palaiko (3 t., b. l. 9-10). Kaltinamasis J. Z. teisme pareiškė, kad su ieškiniu nesutinka, jis negalėjo to padaryti.

CK 6.283 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Pagal CK 6.280 straipsnį asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 4, 15 straipsnį Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą vykdo Valstybinė ligonių kasa prie sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinės ligonių kasos, o šio biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš šio biudžeto lėšų. V. Z. sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Ištyrus byloje surinktus įrodymus konstatuota, kad sunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajai padarytas kaltinamojo kaltais veiksmais, todėl civilinis ieškinys tenkintinas, civiliniam ieškovui – Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš J. Z. priteistina 22 002,25 Eur dydžio suma turtinei žalai atlyginti.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Esant šioms aplinkybėms, pagrįstu laikytinas ir civilinio ieškovo reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo, todėl iš J. Z. priteistina ir 5% metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Nukentėjusioji V. Z. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti 873,03 eurų turtinės žalos ir 45 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (3 t., 182-184). Ieškinyje nurodė, kad po patirtos galvos traumos ir atliktos galvos smegenų operacijos išsivystė nuo smegenų pažeidimo lokalizacijos priklausanti simptominė epilepsija su sudėtingais daliniais priepuoliais. Atsirado kalbos sutrikimai ir dešinės rankos paralyžius, sukeltas po galvos smegenų traumos. Dėl patirtų potrauminių pasekmių jau ne kartą gulėjo ligoninėje. Dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų V. Z. sveikata iki šiol yra sudėtinga. Dėl patirtų sužalojimų jai buvo atlikta operacija, po operacijos atsirado dešinės rankos pusės parezė, sunkiai valdo dešinės pusės koją ir ranką. 2023-07-12 buvo išrašyta į Vilkpėdės ligoninę slaugai ir tolimesniam gydymui. 2023-08-15 būklei pablogėjus vėl buvo perkelta į Lazdynų ligoninę. Nustatyta po operacijos išsivysčiusi epilepsija, bei atsirado 2 tokie padariniai kaip sutrikusi kalba bei suvokimas. Nuo 2023-09-04 iki 2023-09-28 gydyta Abromiškių reabilitacijos ligoninėje. 2023-10-18 pasikartojus epilepsijos priepuoliui paguldyta į RVUL ligoninę. Šiuo metu lanko reabilitaciją. Yra nustatytas 70 proc. nedarbingumo lygis. Be to yra nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros lygis. Po jai padaryto sužalojimo V. Z. iki šiol jaučia padarinius ir greičiausiai jau nebegalės ateityje dirbti anksčiau dirbamo darbo, nes jai yra sutrikusi kalba, sunkiai valdo dešinę ranką. Jai reikalinga nuolatinė priežiūra. Pačiai sunku savimi pasirūpinti, nes dėl patirtų sužalojimų ir su ja susijusių padarinių, netekto darbingumo V. Z. patyrė daug dvasinių ir emocinių išgyvenimų. Jai iki šiol reikalinga psichiatro, psichologo konsultacijos, nes sunkiai priima sužalojimų pasekmes. Emocinė būsena iki šiol yra prasta, nes negali būti savarankiška, negali dirbti, rūpintis savimi. Dėl sutrikusios kalbos patiria ir bendravimo galimybių sumažėjimą. Patirti sužalojimai ir pasekmės leidžia neabejotinai tvirtinti, kad nukentėjusioji patyrė itin skaudžius ir sunkius dvasinius ir emocinius išgyvenimus, kas ir sudaro neturtinės žalos turinį. Suvokimas, kad ateityje nebegalės dirbti darbo, kurį anksčiau dirbo ir nuolatiniai išgyvenimai dėl sveikatos būklės ir likusių padarinių veikia itin negatyviai. Vadovaujantis LR Konstitucijos 21 straipsnio 1 dalimi žmogaus asmuo yra neliečiamas. V. Z. kaip nukentėjęs nuo nusikalstamos veikos padariusio fizinio asmens – civilinio atsakovo, neteisėtų veiksmų – aiškiai patyrė skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, išgyvenimą, bei nesaugumo jausmą. Be to, itin svarbus motyvas, dėl ko neturtinės žalos dydis šioje byloje neturėtų būti simbolinis, tai yra faktas, kad J. Z. sunkiai sutrikdė nukentėjusios sveikatą ir ši jos padarinius greičiausiai jaus visą gyvenimą. Turtinės žalos dydį sudaro gydymui ir vaistams patirtos išlaidos bei 80 eurų, kuriuos kaltinamasis neteisėtai disponuodamas V. Z. elektroninio mokėjimo kortele išgrynino neteisėtai inicijuojant finansinę operaciją.

Dėl turtinės žalos. Byloje įrodyta, kad dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji turėjo išlaidų – pirkti vaistų, atlikti sveikatos gerinimo procedūras, taigi tarp kaltinamojo veikos ir kilusių padarinių yra ir tiesioginis priežastinis ryšys. Nukentėjusioji V. Z. pateikė dėl vaistų pirkimo bei gydymo procedūrų turėtų išlaidų suvestinę (3 t., b. l. 38-39), kurios bendra suma 833,21 Eur. Pridėjo šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus: stacionaro epikrizes, neatvykimą į darbo biržą pateisinančią pažymą, medicinos dokumentų išrašus/siuntimus, neurologo konsultacijos išrašą, e.sveikatos duomenis, receptus, sąskaitas, vaistinių čekius, mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų apskaitos lapus, paciento paskyrimų duomenis (3 t., b. l. 40-99), kurie patvirtina visą nurodytą vaistų, gydytojų rekomenduotų papildomų priemonių pirkimo ir gydymo procedūrų, tyrimų sumą per 2023 m. liepos – gruodžio mėnesius. Teismas neturi pagrindo manyti, kad reikalaujama priteisti suma yra neadekvati, byloje pateikti visas išlaidas ir jų būtinumą pagrindžiantys įrodymai, todėl ši suma, t. y. 833,21 Eur, priteistina.

Tačiau turtinis reikalavimas dėl 80 Eur, kaltinamojo išgrynintų iš nukentėjusiosios banko sąskaitos, tenkintinas iš dalies. Kaip jau teismas pasisakė, nustatyta, kad dalį šios sumos, t. y. 50 Eur, J. Z. išgrynino turėdamas V. Z. leidimą, todėl šioje dalyje reikalavimas netenkintinas. Dėl 30 Eur J. Z. kaltė įrodyta, todėl jis turi pareigą šią žalą atlyginti, iš jo priteistina 30 Eur.

Iš viso iš kaltinamojo nukentėjusiajai priteistina 863,21 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Dėl neturtinės žalos. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad nustatant neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-68/2008).

Teismui nekyla abejonių, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų nukentėjusioji patyrė neigiamų išgyvenimų bei fizinį skausmą. Jai ne tik buvo spirta į kūną, bet ir suduota ne mažiau penkių smūgių į galvą, dėl ko ji buvo gydoma stacionare visą mėnesį, po to dar mėnesį slaugos ligoninėje, jai konstatuota galvos sumušimas, pasireiškęs veido poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokuose ir skruoste, dešinės akiduobės apatinės sienelės lūžiu, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų kietuoju dangalu virš kairiojo pusrutulio, dėl susidariusių gyvybei pavojingų komplikacijų atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą, bei konstatuoti kairiųjų IX-X šonkaulių lūžiai, atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, ir kairės blauzdos odos nubrozdinimas, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Ji buvo operuota, jai nustatyta trauminė subdurinė hemoragija, akiduobės dugno lūžis, smegenų edema, smegenų suspaudimas, kitas delyras, psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas, gydymo metu jos būklė pagerėjo (3 t., b. l. 40-41), tačiau 2023-08-15 pastebėtas pacientės būklės pablogėjimas, pacientė skundžiasi galvos svaigimu, silpnumu, sutriko kalba, suvokimas; buvo hospitalizuota iki 2023-08-30, nustatyta pagrindinė diagnozė: nuo smegenų pažeidimo lokalizacijos priklausanti (židininė) (dalinė) simptominė epilepsija ir epilepsiniai sindromai su paprastais daliniais priepuoliais, neminint sunkiai gydomos epilepsijos (ūminė ir pirmą kartą gyvenime nustatyta lėtinė liga) (3 t., b. l. 42-43), Abromiškių reabilitacijos ligoninėje nustatytas kognityvinių funkcijų sutrikimas, lėtesnė kalba, žodžių pamiršimai, netikslūs judesiai, pabaigoje stebėta teigiama dinamika (3 t., b. l. 47-48), būklė pablogėjo nuo 2023-10-16, po sekmadienį vartoto alkoholio, kai ryte atsikėlė su sutrikusia kalba ir silpnesne ranka, stebimi ritmiški dešinės plaštakos susitraukimai (3 t., b. l. 49-52). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus 2023-12-11 Išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų Nr. (duomenys neskelbtini), Sprendime dėl darbingumo lygio Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad V. Z. nustatytas 30 proc. darbingumo lygis, terminas – nuo 2023-12-08 iki 2014-12-07; išduotas neįgaliojo pažymėjimas, priimtas Sprendimas dėl specialiųjų poreikių (4 t., b. l. 6-12).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju padariniai vertinami ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jie paveiks tolesnį nukentėjusio asmens gyvenimą. Jeigu padariniai yra susiję su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, fizinio skausmo kentėjimu, lydimo nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jie yra susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl padarinių šalinimo, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Byloje nustatyta, kad nusikaltimu nukentėjusiajai V. Z. sukeltos neigiamos pasekmės išliko, jos gydymas yra tęstinis. Nukentėjusiosios sunki būklė buvo matyti teisiamuosiuose posėdžiuose, kai ji sunkiai kalbėjo; nors vėliau akivaizdžiai matėsi, kad nukentėjusiosios kalba pagerėjo, vis tik nėra pagrindo konstatuoti, kad pasekmių neišliko. Jai nustatytas 30 proc. darbingumas, specialieji poreikiai, būtina kitų asmenų priežiūra. Bylos nagrinėjimo metu buvo keliamas klausimas, ar nukentėjusiosios būklės pablogėjimas nebuvo jos pačios po išrašymo iš ligoninės vartotas alkoholis. Teisiamajame posėdyje apklaustas ekspertas K. Z. paaiškino, kad epilepsija vystosi tada, kai pasireiškia spaudimo požymiai, tada yra sutrikdoma funkcinė smegenų veikla ir tada turėtų reikštis kažkokie požymiai. Tuo momentu kraujo išsiliejimas nerodė konkrečios patologinės klinikos, nebuvo smegenų suspaudimo požymių. Tačiau vėliau, kai viskas supūliavo, tai smegenų tūris padidėjo ir prasidėjo spaudimas. Tad buvo atlikta operacija pagal intervenciją. Smegenų suspaudimas yra ta komplikacija, dėl kurios buvo atlikta chirurginė intervencija. Kai vystėsi abscesas, jo tūris didėjo, todėl tokia intervencija yra būtina.

Taigi nukentėjusiajai padaryto sužalojimo mastas patvirtintas teismo medicinos specialisto išvada, teisiamajame posėdyje ekspertas davė išsamius paaiškinimus, patvirtino savo išvadą. Pagal nustatytas aplinkybes spręsti, kad smegenys supūliavo išimtinai dėl alkoholio vartojimo, pagrindo nėra. Neabejotina, alkoholio vartojimas po tokios traumos galėjo įtakoti gijimo procesą, tačiau tai nesudaro pagrindo sveikatos sutrikdymą vertinti nevienareikšmiškai, taipogi kad perspektyvoje nukentėjusiosios sveikata bus visiškai atstatyta.

Tačiau pažymėtina, kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pasisakęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2009). Be to, kaip minėta, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip, – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad, asmeniui veikiant tyčia, padaroma didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju, todėl, esant šiai kaltės formai, priteistinos neturtinės žalos dydis turėtų būti atitinkamai mažesnis nei tyčinių veikų atveju (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-470/2006). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką matyti, kad esant teismų konstatuotam tapataus pobūdžio sunkiam nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymui, kai nukentėjusysis netenka 30 (ir daugiau) procentų darbingumo, baudžiamosiose bylose dėl nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje, t. y. esant kaltininko tyčinei kaltės formai, priteistos neturtinės žalos dydis labai skirtingas. Paprastai didesnė neturtinė žala nustatoma tais sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais, kai nukentėjusiųjų patirti sunkūs sveikatos sutrikdymai savo pobūdžiu yra žalingesni, susiję su ilgalaikiu darbingumo netekimu, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-181/2010, 2K-209/2010, 2K-103/2011, 2K-370/2012, 2K-195/2014, 2K-244-942/2015). Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, taip pat atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis nedirba ir turto neturi, darytina išvada, kad V. Z. neturtinę žalą atlygins 20 000 eurų suma.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kuriose nurodyta, kad vadovaujantis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2016-04-13 nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 14.1.1, 14.1.2.1, 11. punktais, valstybės naudai iš kaltinamojo J. Z. priteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suma yra 714,17 Eur (4 t., b. l. 38-41).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tokia nuostata įtvirtinta įsigaliojus 2020-06-26 įstatymui Nr. XIII-3180 (nuo 2020-07-15). Tačiau BPK 106 straipsnio 2 dalies pakeitimas susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. J. Z. gynėjas skirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, t. y. todėl, kad kaltinamasis nemoka proceso kalbos.

Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis vengė pats pasisamdyti gynėją. Gynėjas jam skirtas teismo iniciatyva, esant būtino gynėjo dalyvavimo pagrindams. Nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, gynėjo dalyvavimas byloje yra būtinas ne dėl to, kad šito pageidauja kaltinamasis, o kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamas veikas, teisę į gynybą, todėl nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesinėmis kaltinamojo teisėmis į gynybą. Esant šioms aplinkybėms, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

CD laikmena su Bendrojo pagalbos centro įrašu ir DVD laikmena su pareigūnų kūno kamerų įrašais paliktinos saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305, 307-308, 313 straipsniais,

nusprendžia:

J. Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

J. Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 6 mėnesiams.

J. Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti, prie griežtesnės bausmės pridedant po dalį švelnesnių bausmių, ir galutinę bausmę J. Z. paskirti laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo kaltinamojo sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.

Kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš J. Z. 22 002,25 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (įm. kodas 191351679) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini)).

Nukentėjusiosios V. Z. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti V. Z. iš J. Z. 863,21 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, iš viso 20 863,21 Eur. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Kompiuterines laikmenas (2 vnt.) su vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti byloje.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.