Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3.; 2.3.2.6.2.; 2.3.2.7.; 2.3.2.8.; 2.3.2.9.; 2.3.2.10.; 2.3.4.4.2.; 2.3.4.4.5.; 2.3.5.2.1.; 2.4.2.9.1.; 2.4.2.9.2.; 2.6.15.; 3.1.7.4.; 3.1.7.5.; 3.1.7.6.; 3.1.7.8.; 3.1.7.11.; 3.1.18.6.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.

2025 m. spalio 21 d.

institucijos, byloje teikiančios išvadą - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovams A. K., I. R., L. Š.-T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. T. patikslintą ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, kompensacijos už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą priteisimo, atsakovo E. T. patikslintą priešieškinį ieškovei I. T. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuktinų kaltės, turto padalijimo, kompensacijos už bendros jungtinės nuosavybės sumažėjimą priteisimo, kompensacijos panaudojus asmenines lėšas bendram turtui pagerinti priteisimo, žalos atlyginimo priteisimo, kompensacijos už grąžintas socialinio draudimo išmokas kreditoriui priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, N. T., O. T., N. S., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. ieškovė I. T. ieškiniu, kurį kelis kartus tikslino (el. b. medž. 1 t., 1-11, 75-86 l., 2 t., 26-28, 70-73 l.; 9 t., 165-170 l.) prašo:

1.1. nutraukti santuoką, sudarytą tarp E. T. ir I. T. (duomenys neskelbtini)Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr(duomenys neskelbtini), dėl sutuoktinio E. T. kaltės, po santuokos nutraukimo paliekant „T.“ ir „T.“ pavardes;

1.2. nustatyti nepilnamečio vaiko L. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su I. T.;

1.3. nustatyti, kad I. T. nepilnamečio vaiko L. T., gim. (duomenys neskelbtini), pinigines lėšas tvarkys uzufrukto teise;

1.4. priteisti iš atsakovo E. T. nepilnamečiam vaikui O. T., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023­03-01 iki (duomenys neskelbtini) (pilnametystės), priteistas sumas indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka nuo jų priteisimo momento (2023-03-01) iki visiško prievolės įvykdymo;

1.5. priteisti iš atsakovo E. T. nepilnamečiam vaikui L. T., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą:

- nuo 2023-03-01 iki 2025-01-01 - po 300,00 Eur kas mėnesį, periodines sumas indeksuojant nuo jų priteisimo momento (2023-03-01),

- nuo 2025-01-01 iki pilnametystės - po 375,00 Eur kas mėnesį, priteistas sumas indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka.

1.6. priteisti iš atsakovo E. T. I. T., kaip buvusiai nepilnamečių vaikų atstovei pagal įstatymą, išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020-09-01 iki 2023- 03-01:

-O. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. T., gim. (duomenys neskelbtini)- už visą laikotarpį iki 2023-03-01, viso 17 520,00 Eur.

1.8. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini)., viso turto vertė 144 579,04 Eur, priteisti ieškovei I. T. asmeninės nuosavybės teise;

1.9. transporto priemonę HONDA, FR-V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1000,00 Eur, registruota I. T. vardu, priteisti I. T. asmeninės nuosavybės teise;

1.10. transporto priemonę AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 4000,00 Eur, registruota E. T. vardu, priteisti E. T. asmeninės nuosavybės teise;

1.11. priteisti iš I. T. E. T. kompensaciją už jai tenkantį didesnės vertės turtą, sumoje 48 193,01 Eur, išmokant per 3 metus, kas mėnesį mokant po 1338,69 Eur;

1.12. priteisti I. T. iš atsakovo E. T. 3000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo;

1.13. priteisti I. T. iš atsakovo E. T. 1500,00 už jam tenkantį didesnės vertės automobilį;

1.14. priteisti I. T. iš atsakovo E. T. 21 496,12 Eur už bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto sumažėjimą;

1.15. pripažinti ieškovės I. T. asmenine nuosavybe 50/98 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)

1.16. priteisti ieškovei iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad šalys (duomenys neskelbtini)sudarė santuoką. Santuokos metu jiems gimė vaikai: N. T., gim. (duomenys neskelbtini) (pilnametis), O. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. T., gim. (duomenys neskelbtini). Atsakovas (duomenys neskelbtini)grįžo iš N. ir niekur nesistengė įsidarbinti ir neužtikrino šeimos poreikių. Dėl šių aplinkybių kildavo konfliktai. (duomenys neskelbtini)mėnesį atsakovas paliko šeimą ir išsikraustė iš šeimos namų, bei nebesirūpino sutuoktine. Savo nepilnamečius vaikus išlaiko labai minimaliai ir periodiškai, skirdamas vaikų išlaikymui kas mėnesį tik po 150,00 Eur, ko visiškai neužtenka net minimaliems paauglių sūnų poreikiams patenkinti. Atsakovas, išsikraustęs iš šeimos namų, iš karto apsigyveno su kita moterimi ir nesigėdijo jos parodyti vaikams. Taigi atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio esmines pareigas: paliko šeimą ir ja nesirūpino, nesistengė gyvenant šeimoje išlaikyti šeimos, nors yra darbingas, neieškojo darbo, nesiekė konfliktų sprendimo ir šeimos išsaugojimo.

3. Dėl minėtų aplinkybių ieškovė patyrė didelių išgyvenimų pasilikdama auginti ir viena rūpintis vaikais, namu, patyrė nesaugumo jausmą ir didelius pergyvenimus dėl ateities, taigi patyrė neturtinę žalą. Dar ir šiuo metu ieškovė jaučia šių konfliktų ir išsiskyrimo pasekmes yra nervinga, įsitempusi, blogai miega naktį, todėl prašo iš atsakovo priteisti neturtinę žalą – 3000 Eur.

4. (duomenys neskelbtini), išėjus atsakovui iš namų, ieškovė liko gyventi su vaikais ir toliau jais rūpinosi. Nepilnamečiai vaikai yra prisirišę prie savo gyvenamosios vietos, joje gyvena jau ilgą laiką, todėl prašys jų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove.

5. Nepilnamečiai vaikai, O. T. ir L. T. yra tokio amžiaus, kai patys gali susiderinti susitikimus su tėčiu ir su juo bendrauti, ir išreikšti savo poziciją dėl bendravimo su kartu negyvenančiu tėčiu. Šiuo metu atsakovas bendrauja su sūnumis susitaręs su jais, ieškovė tam neprieštarauja, todėl neprašo nustatyti bendravimo tvarkos.

6. Nepilnamečių vaikų poreikiai yra tokie: 1) L.: maistas - 200,00 Eur; apranga - 200,00 Eur; mokymosi priemonės - 50,00 Eur; korepetitoriai (matematika, lietuvių) - 200,00 Eur; higienos prekės (dantų pasta, prausimosi priemonės, šampūnas, skalbimo priemonės ir t.t.) - 100,00 Eur; vaistai ir vitaminai - 30 Eur; su sporto užsiėmimais susijusios išlaidos - 20,00 Eur; būsto išlaikymo išlaidos per mėnesį - 100,00 Eur (telefonas, internetas, spotify ir t.t.); namų apyvokos daiktai (patalynė, rankšluosčiai ir kt. buities daiktai) – 50 Eur; kitos nenumatytos išlaidos - 50,00 Eur; bendra minimali išlaidų, skirtų nepilnamečio L. išlaikymui suma per mėnesį sudaro vidutiniškai 1000,00 Eur; 2 ) O.: maistas - 200,00 Eur; apranga - 200,00 Eur; mokymosi priemonės - 50,00 Eur; higienos prekės (dantų pasta, prausimosi priemonės, šampūnas, skalbimo priemonės ir t.t.) - 100,00 Eur; vaistai ir vitaminai - 30 Eur; tinklinio treniruotės - 40,00 Eur (iš jų 10 už užsiėmimus, kiti pinigai skiriami varžyboms, sportinei aprangai, viešbučių apmokėjimui išvykus į varžybas, papildomam maistui); būsto išlaikymo išlaidos per mėnesį - 100,00 Eur (telefonas, internetas, spotify ir t.t.); namų apyvokos daiktai (patalynė, rankšluosčiai ir kt. buities daiktai) – 50 Eur; kitos nenumatytos išlaidos - 50,00 Eur; bendra minimali išlaidų, skirtų nepilnamečio O. išlaikymui suma per mėnesį sudaro vidutiniškai 820,00 Eur. Abu vaikai taip pat gauna išmokas iš valstybės, kurios nėra kaupiamos, o naudojamos vaikų poreikiams tenkinti. Atsakovo teikiamo išlaikymo po 150 Eur kiekvienam vaikui neužtenka, todėl prašo priteisti po 300 Eur kiekvienam vaikui.

7. Nurodė, kad atsakovas vaikų neišlaikė nuo (duomenys neskelbtini), todėl nuo tos datos iki 2023-03-01 prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą, po 300,00 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį. Pažymėjo, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų (duomenys neskelbtini)nutartimi atsakovui buvo nustatytas 200 Eur dydžio laikinas išlaikymas kiekvienam vaikui, tačiau šis dydis viso bylos nagrinėjimo metu nebuvo indeksuojamas. Indeksuota laikino išlaikymo suma sudarytų: 2024 m. - 220,00 Eur (200 x 924 / 840), 2025 m. - 238,10 Eur (220 x 1000 / 924). Taigi faktiškai vaikams skirtas laikinas išlaikymas buvo mokamas mažesniu nei įstatymo numatytas indeksuotas dydis, todėl skaičiuojant įsiskolinimą ir būsimas sumas būtina taikyti atitinkamą indeksaciją.

8. Be to, jeigu byla būtų išnagrinėta per protingą terminą, teismas būtų galėjęs priimti sprendimą dėl išlaikymo dydžio bent jau 300 Eur kiekvienam vaikui nuo ieškinio pateikimo dienos (2023-03-09). Šis dydis atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, pagal kurią minimalus orientacinis dydis vienam vaikui neturėtų būti mažesnis kaip 1/2 MMA. 2023 m. pusė MMA sudarė 420 Eur, todėl 300 Eur dydis yra pagrįstas ir socialiai teisingas minimumas. Atsižvelgiant į MMA augimą, taikant privalomą CK 3.208 straipsnyje numatytą indeksavimą, 300 Eur dydis būtų: 2024 m. - 330,00 Eur (300 x 924 / 840), 2025 m. - 357,14 Eur (330 x 1000 / 924). Tai reiškia, kad dėl neproporcingai užsitęsusio bylos nagrinėjimo ieškovė realiai gavo tik po 200 Eur (neindeksuotų) kas mėnesį, nors atsakovas privalėjo prisidėti bent jau minėtais indeksuotais dydžiais. Todėl skaičiuojant įsiskolinimą ir nustatant išlaikymo dydį būtina atsižvelgti į faktą, kad dėl vilkinamo proceso ir atsakovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis vaikų išlaikymas buvo ženkliai mažesnis, nei būtų buvęs priėmus sprendimą laiku.

9. Pagal CK 3.201 straipsnio 1 dalį, pasikeitus esminėms aplinkybėms, teismas gali pakeisti išlaikymo dydį. Nuo 2023 m. kovo mėn. MMA Lietuvoje padidėjo, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad orientacinis išlaikymo dydis vienam vaikui neturėtų būti mažesnis kaip 1/2 MMA. Todėl O. pagrįstai prašoma priteisti po 300 Eur nuo 2023-03-01 iki pilnametystės, priteistas sumas indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka nuo jų priteisimo momento (2023-03-01) iki visiško prievolės įvykdymo. L. - po 300 Eur nuo 2023-03-01 iki 2025-01-01 ir po 375 Eur nuo 2025-01-01 iki pilnametystės, įskaitant indeksavimą nuo priteisimo momento 2023-03-01. Pažymėtina, kad teismas savo sprendime aiškiai turėtų nurodyti, kad indeksacija turi būti taikoma tiek už praėjusį laikotarpį tiek į ateitį, kad neliktų vietos piktnaudžiavimui, pažeidžiant vaikų interesus.

10. Atsakovas, teigdamas apie ribotas galimybes skirti didesnį išlaikymą, sugebėjo sumokėti savo advokatui 15 000 Eur už atstovavimą šioje byloje, o tokia suma atitinka beveik 5 metų laikotarpio po 250 Eur išlaikymą vienam vaikui, todėl akivaizdu, kad finansinių galimybių klausimas yra ne objektyvus pajamų ribotumas, o atsakovo pasirinkimų prioritetai. Per visą užsitęsusį bylos nagrinėjimo laikotarpį nepilnamečių vaikų poreikiais išskirtinai rūpinosi mama - 7 dienas per savaitę ir 30 dienų per mėnesį ir tai vyko be jokio atsakovo dalyvavimo ar finansinio prisidėjimo prie papildomų vaikų poreikių. Atsakovas vaikų nelankė, su jais neatostogavo, neprisidėjo prie jų kasdienių ar papildomų poreikių (apranga, maitinimas, mokymosi priemonės, būsto išlaikymas, sveikatos priežiūra, užklasinė veikla). Tokioje situacijoje neproporcingai maža atsakovo skiriama suma negali būti pateisinama vien deklaruojamomis mėnesinėmis pajamomis, ignoruojant faktą, kad jis turi pakankamai lėšų. Atsižvelgiant į tai, kad dėl atsakovo veiksmų byla užsitęsė neproporcingai ilgai, o visą šį laiką vaikai buvo visiškai išlaikomi mamos, nėra jokio pagrindo išlaikymą nustatyti minimalų - jis turi būti realiai proporcingas atsakovo finansinėms galimybėms ir vaikų poreikiams.

11. Gyvenant santuokoje, sutuoktinių vardu, buvo įgytas šis turtas: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 14 700,00 Eur, pastatas gyvenamasis namas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 52 200,00 Eur, pastatas ūkinis pastatas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 225,00 Eur, kiti inžinieriniai statiniai unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 106,00 Eur, esantys (duomenys neskelbtini)viso turto vertė 67 231,00 Eur; transporto priemonė HONDA, FR-V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė 1000,00 Eur, registruota I. T. vardu; transporto priemonė AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė 4000,00 Eur, registruota E. T. vardu. Viso santuokoje įgyto turto vertė 72 231,00 Eur. Preziumuojant, kad sutuoktinių dalys yra lygios, kiekvienam sutuoktiniui priklausytų po 1/2 dalį turto, kas sudaro po 36 115,50 Eur.

12. Nurodė, kad santuokoje įgytas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)buvo įgytas pagal (duomenys neskelbtini)pirkimo-pardavimo sutartį I. T. vardu iš jos sesers N. S. gautų piniginių lėšų. I. T. sesuo, N. S., daug metų gyvena užsienyje ir (duomenys neskelbtini)., turėdama savo vardu turtą, prašė jį parduoti pagal įgaliojimą, ir už parduotą turtą pervedė I. T. pinigus 78 000,00 litų (22 590,36 Eur) (pavedimas iš R. S.), jos asmeninėn nuosavybėn, kad ji galėtų įsigyti žemės sklypą ir vykdyti gyvenamojo namo statybos darbus. Su N. S. buvo sutarta, ir su tuo sutiko atsakovas, kad kai ji grįš gyventi, jai bus nupirktas tokios pat vertės butas, kaip ir parduotasis jos butas (analogiškas parduotam butui). Tokiu būdu, I. T. į bendrosios jungtinės nuosavybės turto sukūrimo dalį įnešė savo asmeninių lėšų už 22 590,36 Eur. Šiuo laikotarpiu, parduoto buto vertė būtų apie 55 tūkst. Eur, kurie N. S. turėtų būti kompensuojami iš ieškovės sukurtos turto dalies, tai yra turėtų būti kompensuojami iš bendrosios jungtinės nuosavybės turto. Pažymėjo, kad ieškovė augina tris nepilnamečius vaikus, du vaikai atsakovo ir viena mergaitė globojama. Name gyvena ir pilnametis šalių sūnus. Ieškovė viena rūpinasi turtu ir vaikais, atsakovas labai minimaliai prisideda prie vaikų išlaikymo ir jais rūpintis pradėjo tik palikęs šeimos namus. Nuo (duomenys neskelbtini)atsakovas niekur nedirbo ir neprisidėjo prie namų išlaikymo. Atsižvelgiant į tai, ieškovė prašo nukrypti nuo lygių dalių principo ir priteisti jai 2/3 dalis žemės sklypo ir jame esančių statinių, adresu (duomenys neskelbtini)r.

13. Paaiškino, kad tuo metu, kai buvo įsigytas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), sutuoktiniai gyveno kitur, ir turėjo nuosavybės teisėmis turtą - 0,1836 ha žemės sklypą su nebaigtu statyti gyvenamuoju namu, esantį (duomenys neskelbtini), kurį pardavė (duomenys neskelbtini)dieną už 335 000,00 litų (97 022,70 Eur), kuriuos jau vėliau investavo į bendrosios jungtinės nuosavybės teise statomą namą.

14. Prašė priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teisėmis visus nekilnojamuosius daiktus, esančius esantis (duomenys neskelbtini)o atsakovui E. T. priteisti piniginę kompensaciją už jo 1/3 dalį turto, iš viso 48 193,01 Eur. Transporto priemonę HONDA, FR-V prašė priteisti ieškovei, o atsakovui priteisti transporto priemonę AUDI A6, priteisti iš E. T. kompensaciją už jam tenkančio didesnės vertės turtą (automobilį), sumoje 1500,00 Eur. Įskaitant I. T. ir E. T. vienas kitam mokėtinų kompensacijų sumas, iš I. T. galutinai priteisti E. T. kompensaciją sumoje 48 193,01 Eur, išmokant per 3 metus, kas mėnesį mokant po 1338,69 Eur. Nurodė, kad ji kreditorinių įsipareigojimų neturi, o apie atsakovo kreditorinius įsipareigojimus nieko nežino.

15. Taip pat santuokoje I. T. vardu buvo įgytos 50/98 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 2250,00 Eur (50/98 dalių). Žemės sklypą (duomenys neskelbtini)pirko ieškovės sesuo N. S., kuri tuo metu dirbo užsienyje. Bankas jai negalėjo išduoti paskolos sklypo pirkimui, nes ji neturėjo turto, kurį galėtų užstatyti, ir Lietuvoje uždirbamų pajamų. Paskolą su E. T. pritarimu ieškovė ėmė savo vardu, užstatydama žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Paskolą išmokėjo ieškovės sesuo, parveždama grynuosius pinigus arba siųsdama į banko sąskaitą (duomenys neskelbtini)banke. Kai paskola buvo išmokėta, sąskaita buvo uždaryta. Kadangi atsakovas dirbo N.e, o ieškovės sesuo A., jiems taip ir nepavyko susiderinti laiko, kad žemės sklypas būtų perrašytas N. S. vardu. Atsakovas pretenzijų į šį žemės sklypą neturi. Todėl žemės sklypas turi būti pripažintas ieškovės nuosavybe, kad galėtų perleisti teisėtam savininkui.

16. Pažymėjo, kad 42 992,23 Eur skola N. valstybinei mokesčių inspekcijai už juridinį asmenį buvo sumokėta iš atsakovo darbo užmokesčio, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, tokiu būdu preziumuojama, kad tai nebuvo skirta šeimos poreikių tenkinimui ir šios įmokos turėjo būti mokamos juridinio asmens jam vykdant veiklą, todėl sumažinus bendrosios jungtinės nuosavybės turtą, tai yra negavus šių pajamų šeimos poreikiams, atsakovas ieškovei privalo kompensuoti pusę šios sumos, tai yra išmokėti 21 496,12 Eur, kompensaciją nutraukiant santuoką.

17. Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, N. T. pateikė atsiliepimą į ieškinį (el. b. medž. 2 t., 68-69 l.), kuriame nurodė, kad jis gyveno su mama ir tėčiu, kol tėtis išėjo iš namų. Mama visada rūpinosi visais jo poreikiais, maistu, higiena, poilsiu ir laisvalaikiu ir šiuo metu rūpinasi, nes N. savarankiškų pajamų neturi. Jis iki šiol gyvena su mama, kuri jo žiniomis mokėjo ir moka mokesčius, todėl mano, kad jos ieškinys dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo už laikotarpį nuo 2020-09-01 iki 2021-04-12 po 300,00 Eur periodinių išmokų, kurių atsakovas neteikė ieškovei, viso už 7 mėnesius ir 12 dienų, kas sudaro 2220,00 Eur, yra teisingas ir pagrįstas. Ši išlaikymo suma yra visiškai pagrįsta, kadangi mama išties turėjo daug išlaidų vaikų išlaikymui, ir kas mėnesį tikrai išleisdavo daugiau nei šešis šimtus eurų kiekvienam. Jis 2020-2021 m. sportavo tinklinį, jo treniruotėms reikėdavo atitinkamos avalynės, aprangos, kuri kainuoja brangiai ir susidėvi greitai. Vien tinkama sportinė avalynė kainuoja nuo 100 iki 150 Eur, jos reikia per metus bent 2 porų. Kadangi jis tuo metu buvo paauglys, intensyviai augo, todėl reikėjo vitaminų ir maisto papildų, nes ne visas reikalingas medžiagas galima gauti su maistu. Dėl būsto išlaikymo išlaidų ir namų apyvokos reikmenų neturi galimybės pasisakyti, kadangi už būstą mokėdavo mama ir ji rūpinosi, kad vaikai būtų viskuo aprūpinti ir namuose būtų jauku, higieniška ir švaru. Mama juos veždavo į būrelius, namo iš mokyklos ir į susitikimus su draugais (kadangi jie gyvena už miesto, labai prastas susisiekimas autobusu). Jo poreikiai per mėnesį sudarė tuo laikotarpiu: maistas - 200,00 Eur; apranga - 200,00 Eur; mokymosi priemonės - 50,00 Eur; korepetitoriai (matematika, lietuvių) - 200,00 Eur; higienos prekės (dantų pasta, prausimosi priemonės, šampūnas, skalbimo priemonės, kvepalai ir t. t.) - 100,00 Eur; vaistai ir vitaminai - 30 Eur (galima ir didesnė suma, vien vitaminas D, B, C plius omega 3, E+A, susidaro didesne nei 30 Eur mėn.); su sporto užsiėmimais susijusios išlaidos - 20,00 Eur; laisvalaikio išlaidos (gimtadieniai, vasaros išvykos ir t. t.) - 50 Eur; mobilusis telefonas ir paslaugos 30 Eur; kitos nenumatytos išlaidos - 50,00 Eur. Taigi jau minimaliai paskaičiavus išlaidas per mėnesį jos įsiskolinimo susidarymo metu buvo žymiai didesnės nei 600,00 Eur, ir prašoma iš tėčio priteisti įsiskolinimo suma 300,00 Eur yra tik minimali, todėl mano, kad tėtis šia suma turėjo prisidėti prie jo išlaikymo jam būnant nepilnamečiui, o jei neprisidėjo, ši suma priteistina kaip įsiskolinimas.

18. Taip pat pažymėjo, kad turi pagrįstų įtarimų, jog tėtis išėjęs iš jų namų persikraustė į kitos moters namus. Jiems sakė, kad jis apsigyveno senelių bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Tačiau jis su savo mergina (ji gyvena netoliese) dažnai praeidavo pro šį namą, ir kad ir kokiu laiku eitų, nematė kieme stovinčio automobilio ir įjungtos šviesos languose. Broliai pasakojo, jog ryte vežant juos į mokyklą, kartu važiavo ir nepažįstama moteris. Šios moters apibūdinimas sutampa su kaimynės matyta moterimi, kuri kartu su tėčiu vaikštinėjo po jų namo kiemą. Tą pačią moterį su tėčiu matė su broliais (duomenys neskelbtini)renginyje.

19. Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, N. S. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį (el. b. medž. 6 t., 88-93 l.). Tretysis asmuo sutiko su patikslintu ieškiniu ir prašė atmesti patikslintą priešieškinį. Nurodė, kad šalių šeima įsigijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)už 100 000,00 Lt (60 000,00 Lt sumokėta pagal sutartį, likusi dalis sumokėta grynais pinigais), ir tai patvirtino liudytoja V. Š.. Šeima savo tokių lėšų neturėjo, nes turimą šeimos turtą - žemės sklypą su nebaigtu statyti gyvenamuoju namu, buvusiu (duomenys neskelbtini)- pardavė už 335 000,00 Lt tik (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)buvo įsigytas už jos 78 000,00 Lt, gautus (duomenys neskelbtini)pardavus jai nuosavybės teisė priklausiusį dviejų kambarių butą, adresu (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad ji nuo (duomenys neskelbtini)gyvena A. ir (duomenys neskelbtini)., turėdama savo vardu įgytą aukščiau minėtą turtą, sutiko su sutuoktinių prašymu jį parduoti pagal savo seseriai I. T. rašytą įgaliojimą, pasirašytą Šiaulių m. IV notarų biure, (duomenys neskelbtini), notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) Už parduotą turtą pirkėjos A. J. giminaitė R. S. pervedė I. T. 78 000,00 Lt (22 590,36 Eur), jos asmeninėn nuosavybėn, kad ji galėtų įsigyti žemės sklypą ir vykdyti gyvenamojo namo statybos darbus. Su seserimi ir jos vyru E. buvo sutarta, kad kai ji grįš gyventi, jai bus nupirktas tokios pat vertės butas, kaip ir parduotasis. Tokiu būdu I. T. į bendrosios jungtinės nuosavybės turto sukūrimo dalį įnešė jos asmeninių lėšų už 22 590,36 Eur, kuriuos privalės grąžinti. Niekada su seserimi nebuvo kilęs ginčas, kad ji atsisakys grąžinti, ir jos sutuoktinis E. T. per visą jų gyvenimą kartu niekada nebuvo užsiminęs, kad nebenupirks jai jokio buto ir/ar negrąžins skolos, nes jų visų santykiai buvo grindžiami tarpusavio pasitikėjimu ir jokie rašteliai niekada nebuvo rašomi, ir tai yra normalu šeimos santykiuose. Šiuo metu jos buvusio buto, kurį leido parduoti ir pasinaudoti pinigais, ieškovės šeimai, perkant žemės sklypą, vertė būtų apie 80 000,00 Eur, ir tai jai yra žymi žala ir šie pinigai turi būti kompensuojami iš bendrosios jungtinės nuosavybės turto. Pareiškė, kad jai skolos niekas negrąžino. Jei teismas, priteistų jos seseriai 2/3 dalis namo, sesuo jai asmeniškai grąžintų šią skolą. Pažymėjo, kad visada pasitikėjo ir pasitikės savo seserimi I. T., todėl jų susitarimai visada buvo žodiniai. Jei atsakovas nebūtų sutikęs su bendru susitarimu, niekada nebūtų dovanojusi, atidavusi ar kaip kitaip perleidusi tokios didelės vertės turtą.

20. Paaiškino, kad grįžusi visada apsistoja savo sesers namuose, juose dvi šeimos negalėtų gyventi, nes nėra galimybės atskirti patalpų, turėti atskiras komunikacijas ir nesusitikti bendraturčiams, kad nebūtų konfliktų ir nebūtų traumuojami vaikai, nes ir dabar su savo sūnumis atsakovas nebendrauja, dėl ko vaikai jaučiasi įskaudinti.

21. Taip pat sutinka ir teismo prašo pripažinti ieškovės I. T. asmenine nuosavybe žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris įgytas iš jos lėšų, kurias ji pervedė ir sumokėjo grynais I. T., kad ji padengtų paskolą, kurią prašė paimti, nes dėl techninių galimybių negyvendama L., neturėjo galimybės pati pasiimti paskolos. Paaiškino, kad nuo (duomenys neskelbtini)gyvena A., tačiau norėjo įsigyti žemės sklypą L.. Kadangi neturėjo pakankamai lėšų nusipirkti žemės sklypo, paprašė savo sesers ir jos vyro paimti banko kreditą. Banko kredito negalėjo pati pasiimti, nes L. neturėjo nuolatinio darbo ir turto, kurį galėtų įkeisti. Radusi sau tinkamą žemės sklypą, pirko jį savo sesers I. T. vardu, kaip garantiją, kad pati išmokės banko paskolą. Kreditą ir palūkanas mokėjo siųsdama grynuosius pinigus per siuntų kurjerį V. G.. Tai patvirtino ir pats V. G. (duomenys neskelbtini) teismo posėdyje. Vėliau pinigus pervesdavo iš savo banko sąskaitos. Grąžinus kreditą, tikėjosi, kad žemės sklypas bus perrašytas jos vardu, tačiau E. T. atsisakė tai daryti ir dabar teigia, kad jis pirko žemės sklypą savo lėšomis, nors pradiniame atsiliepime ir duodamas paaiškinimus teisme, teigė, kad jam visiškai nežinomos šio žemės sklypo įsigijimo aplinkybės, jis niekada ten nėra buvęs, nėra prižiūrėjęs šio žemės sklypo.

22. Nurodė, kad jai pervesti 20 000,00 Eur nebuvo šeimos bendra jungtinė nuosavybė. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini)mirus močiutės seseriai J. M. visą jos turtą, paveldėjo ji, N. S.. J. M. buvo vieniša, neturėjo vaikų, su vyru buvo išsiskyrusi. Paskutiniuosius penkerius metus iki mirties moteris beveik neišeidavo iš namų. J. M. gaudavo senatvės ir tremtinės pensijas. Esant didelėms pajamoms ir mažiems poreikiams, senutė buvo sukaupusi didelę pinigų sumą grynais (apie 25 580 Eur). Apie šiuos sukauptus pinigus žinojo pats atsakovas E. T., nes po J. M. mirties jis pats vyko į jos namus ir ieškojo pinigų jos bute. Kadangi ji buvo grįžusi savaitę iki J. mirties, pinigai buvo paimti iš buto, todėl jis jų ir nerado. N. S. paveldėjo butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 25 580 Eur grynaisiais pinigais, kurie buvo palikėjos bute. N. S. tuo metu neturėjo L. banko sąskaitos, o tokią didelę sumą per sieną pervežti buvo neįmanoma. Todėl su visais artimaisiais buvo nutarta, kad 16 200 Eur pasiima jos sesuo I. T. ir naudoja juos savo šeimos reikmėms, o jai atsidarius sąskaitą L., I. perves šią sumą iš savo sąskaitos. N. S. iš paveldėtų pinigų 9580,00 Eur išsivežė į A., nes iki 10 000 Eur galima pervežti per sieną nedeklaravus pinigų kilmės. Banko sąskaitą L. atsidarė (duomenys neskelbtini), todėl I. nuo (duomenys neskelbtini). pradėjo grąžinti jos paveldėtus pinigus, o grynuosius pinigus leido savo šeimos reikmėms. Todėl ir susidarė tokia situacija, kad iš I. T. banko sąskaitos buvo pervesta jai 16 200,00 Eur. Be to, sesuo jai grąžino 3800,00 Eur už automobilį (2400 Eur automobilis + 600 Eur už jo parvežimą į Lietuvą + 800 Eur automobilio serviso paslaugos už detales ir vairo pakeitimą iš dešinės į kairę pusę), kurį ji pirko A., o V. G. jį parvežė į Lietuvą, o atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad už jos lėšomis nupirktą jų šeimai automobilį, būtų kaip nors atsiskaitęs. Automobiliu šeima naudojosi iki tol kol buvo nupirktas Honda FR-V automobilis (šį automobilį pirko iš jos paveldėtų ir seseriai duotų grynųjų 16 200 Eur pinigų).

23. Paaiškino, kad jos sesuo, kaip ir dauguma moterų buvo nėštumo atostogose, gaudavo vaiko auginimo išmokas, valstybės mokamus vaiko pinigus, be to iš loterijos laimėjimo pinigų (kuriuos laimėjo I., bet E. užsirašė savo vardu) pastatė savo pirmąjį namą. Namo statybomis rūpinosi tik jos sesuo. Jį pardavusi, gavo didelę pinigų sumą, už kurią buvo pastatytas namas, kuriame iki šiol gyvena jos sesuo su vaikais. Į pirmojo namo statybas buvo įdėta 120 000 Lt, o parduotas už 335 000 Lt. Todėl nesutinka su teiginiu, kad namas buvo statomas tik iš atsakovo uždirbtų pinigų. Be to atsakovas teigia, kad iki (duomenys neskelbtini)į N. vyko tik uždarbiauti, o L.nuolatinio darbo neturėjo. Tad buvo laikotarpių, kai jos sesuo išlaikė atsakovą, vėliau iš savo pinigų pirkdavo jam kelto ir lėktuvo bilietus. Jos sesuo dirbo dvigubai, kaip statybų rangovė, vadybininkė, statybinių medžiagų užsakovė ir kurjerė besirūpindama statybomis. Be to, ji prižiūrėjo, augino ir auklėjo tris mažamečius vaikus, prie kurių priežiūros ir auklėjimo atsakovas neprisidėdavo. Todėl nenuostabu, kodėl vaikai nenori bendrauti su tėvu. Kai E. atsirado jo individualios veiklos N. įsiskolinimai, atvykusi nuolat girdėdavo, kaip atsakovas šmeižia savo šeimą, psichologiškai yra užgauliojami ne tik jos sesuo, bet ir vaikai. E. elgesys tapo agresyvus ir retkarčiais visiškai nevaldomas.

24. Nurodė, kad visiškai nesutinka su atsakovo teiginiu patikslintame priešieškinyje jog „ieškovei N. S. mokėjo už (duomenys neskelbtini)buto nuomą: 2021-02-19 - 2023-02-28, (per 25 mėn.) sumokėjo 2125, 00 Eur, vid./mėn. 85 Eur.“ Butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra jos nuosavybė (paveldėtas iš J. M.), todėl jos sesuo I. jokios teisės neturi gauti bet kokios naudos iš jos buto.

25. Dėl buto (duomenys neskelbtini), kurį įsigijo jų mama nurodė, kad visiškai nelogiškas sprendimas pirkti butą mamai, o ne nusipirkti butą sau. Šalių šeima (duomenys neskelbtini)ne tik kad negalėjo leisti sau tokių pirkinių, nes jos sesuo laukėsi pirmagimio N., neturėjo savo nuosavo būsto, be to, buvo numatyta pirkti žemės sklypą ir statyti namą, bet ir jų mamai visiškai nereikėjo paramos įsigyjant šį butą. Jos mamai A. S. butą, (duomenys neskelbtini), pirko seneliai A. ir V. M.. Jos mama buvo vienturtė dukra, todėl visos senelių uždirbtos lėšos buvo skiriamos mamai ir jos dukroms. Seneliai tuo metu jau buvo pensininkai, gaudavo dideles senatvės pensijas, o močiutė dar ir tremties pensijas. Tuo pat metu dar augindavo gyvulius, juos parduodavo ir tokiu būdu uždirbdavo nemažus pinigus. Seneliai turėjo žemės, todėl dar augindavo ir grūdines kultūras. Taigi seneliai turėjo pakankamai lėšų nupirkti būstą vienturtei dukrai. Kadangi tuo metu ji neturėjo vairavimo teisių, buto pirkimo sandorio dieną jos močiutę su didele pinigų suma į Š. vežė močiutės dukterėčia G. K.. Pamena, kad tarp sutuoktinių ir G. buvo susitarimas iš loterijoje laimėtų pinigų paskolinti jai didelę pinigų sumą su sąlyga, kad vykstant statybom skola bus išmokėta. G. buvo jauna ūkininkė, tad neturėjo pakankamai žemės ūkio technikos, kad galėtų sklandžiai dirbti savo ūkyje. Žino, kad pasinaudojus ta proga, kad G. atvyksta į Š. su močiute, jai buvo perduoti pinigai. Vėliau už šiuos pinigus buvo pirktas kombainas. G. su vyru dirbo žemę, tad pardavę užaugintą derlių, atidavė skolą dalimis per kelis metus.

26. Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, O. T. nurodė, kad neteiks atsiliepimų į procesinius dokumentus, tačiau sutinka su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu ir nesutinka su priešieškiniu ir patikslintu priešieškiniu (el. b. medž. 10 t., 48 l.).

27. Atsakovas E. T. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, su kuriuo sutiko iš dalies (el. b. medž. 1 t., 122-135 l., 2 t., 49-52 l.; 10 t., 31-34 l.). Nurodė, kad jis (duomenys neskelbtini)išvyko nuolat dirbti į N., nors prieš tai vykdavo tik trumpiems laikotarpiams. Norėjo pilnai įsirengti namą, todėl darbai užsienyje užtruko apie 10 metų. Sutuoktinė ilgą laiką nedirbo, augino vaikus ir prižiūrėjo statybas. (duomenys neskelbtini)dirbdamas N. atsakovas atsidarė individualią įmonę. Dirbo statybų sektoriuje, atliko vidaus ir lauko apdailą, įmonėje dirbo keli darbuotojai. Pradžioje buvo sunkiau su darbais, bet po kelių metų, sutikus gerus darbo partnerius, darbų buvo pakankamai, o tuo pačiu ir pajamos buvo didesnės. Visus pinigus atsakovas siųsdavo sutuoktinei, mokėdavo už namo statybas. Po kelių metų įmonėje prasidėjo įsiskolinimai, uždelsimai, pinigų trūkumas, o atsakovui reikėjo mokėti mokesčius, atsiskaityti už statybines medžiagas ir mokėti darbuotojams darbo užmokestį. Mažino darbus, skolos augo, teko atleisti visus darbuotojus, o (duomenys neskelbtini)buvo priverstinai sustabdyta veikla, areštuotas įmonės turtas, užšaldytos sąskaitos, buvo didelės skolos (40 000 Eur). Atsakovas liko be pajamų šaltinio, sumažėjo jo indėlis į šeimos biudžetą. Tada ir prasidėjo sutuoktinės priekaištai dėl pinigų stygiaus ir kaltinimai jam, kad pats įklimpo į skolas, pats ir turės išbristi iš jų. Ji siūlė jam atsisakyti savo turto dalies L., sakydama, kad už jo skolas antstoliai namus atims. Bet atsakovas (duomenys neskelbtini)susirado darbą n. dažymo įmonėje, kurioje dirbo iki (duomenys neskelbtini). Per du metus jis sumokėjo visas įmonės skolas ir grįžo.. Sutuoktinė neprisidėjo mokant skolas. Tuo laikotarpiu atsakovas negavo iš sutuoktinės jokio palaikymo. Priešingai, ji žlugdė, nepalaikė, siūlė N. atlikti laisvės atėmimo bausmę, pradėjo tyčiotis iš jo, sakyti, kad jis nevykėlis, nuteikinėjo vaikus prieš jį. Kadangi nemažai metų dirbo užsienyje, atsakovas dažnai buvo kaltinamas neištikimybe be jokių įrodymų. Grįžus atsakovui, ieškovė nerodė jokio noro išsaugoti santykius bei šeimą, kildavo dažni nesutarimai. Atsakovui pasiūlius kreiptis į santykių specialistą, ji atsakė: „Jei tau reikia, tu ir kreipkis“. Paskutinius pusę metų prieš paliekant namus, ieškovė buvo išėjusi miegoti į vaikų kambarį su trimis sūnumis jų kambaryje. Naudodama tokį psichologinį smurtą, ji galutinai sugriovė šalių santykius. Dėl to atsakovas nusprendė (duomenys neskelbtini)išeiti iš namų, kad netraumuoti jų vaikų. Išsikrausčius iš namų, ieškovė neleido atsakovui pasiimti įrankių, daiktų, teko ne kartą kviesti policijos pareigūnus, kad atgauti asmeninius savo daiktus. Atsakovo teigimu, santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

28. Sutiko, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Pažymėjo, kad ieškovei tenka pareiga įrodyti, jog sūnų poreikių tenkinimui vidutiniškai kas mėnesį reikia 1000 Eur ir 820 Eur išlaikymo, tačiau ji su ieškiniu tokių įrodymų nepateikė. Paaiškino, kad jis vaikų išlaikymui skiria po 200 Eur kas mėnesį, ir tokio dydžio išlaikymą gali mokėti vaikams. Jo pajamos nėra didelės, 2022 metų pajamos - 6092 Eur. Asmeninio turto ar pajamų neturi. Transporto priemonė nėra vertinga. Pažymėtina, kad nepilnamečiai vaikai ilgus metus gaudavo vaikų pinigus iš N., kuriuos atsakovas siųsdavo ieškovei. Tačiau įvykus permokai, N. institucija atsiuntė reikalavimą sugrąžinti dalį pinigų - 17616 kronų, NOK (t.y. 1800 Eur, 1 Eur x 10 kronų). Todėl atsakovas tuos pinigus (1800 Eur) pasiskolinęs (duomenys neskelbtini)grąžino N.. Ieškovei siūlė atsakovas prisidėti puse sumos, kadangi jie buvo išleisti vaikų poreikiams tenkinti, tačiau ieškovė atsisakė. Nesutinka dėl išlaikymo įsiskolinimo, kadangi gyvendamas kartu vaikus išlaikė, vėliau išsikraustęs jiems mokėjo išlaikymą, be to, turėjo grąžinti N.1800 Eur (2023-03-16). Paaiškino, kad dirbdamas N. ieškovei I. T. laikotarpiu nuo 2020-01-03 iki 2020-08-28 pervedė į sąskaitą viso 11 350 Eur vaikų išlaikymui, t.y., po 1418,75 Eur kas mėnesį: 2020-01-03 1500 Eur; 2020-03-17 1500 Eur; 2020-03-30 350 Eur; 2020-06-23 2000 Eur; 2020-07-29 3000 Eur; 2020-08-28 3000 Eur. Atsiskaitęs su skolomis N., atsakovas (duomenys neskelbtini)grįžo nuolat gyventi. 10 dienų buvo karantine, todėl gyveno atskirai nuo šeimos. Į namus grįžo po karantino, t. y. (duomenys neskelbtini)Būdamas L. pradėjo dirbti statybose vidaus apdailos darbus, gaudavo pajamas ir išlaikydavo vaikus. Pažymėjo, kad ieškovė klaidingai nurodo sūnaus N. T., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimo laikotarpį nuo 2020-09-01 iki 2023-03-01, nes N.tapo pilnametis (duomenys neskelbtini).

29. Ieškovė prašydama padidinti šalių vaikui L. išlaikymą nuo 300 Eur iki 375 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2025-01-01 neįrodinėjo padidėjusių vaiko poreikių ar pagerėjusios tėvų turtinės/finansinės padėties, nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Atsakovo turtinė padėtis nepagerėjo, dėl ko būtų pagrindas padidinti išlaikymą vaikui. Pažymėtina, nors O. T. (duomenys neskelbtini) suėjo 18 metų, tačiau atsakovas toliau jį išlaiko pervesdamas tą pačią sumą ieškovei į sąskaitą. Taip pat visą tą laiką išlaikė ir pilnametį N. T. bei nepilnametį L. T..

30. Priminė, kad atsakovas 2025-03-03 rašytiniuose paaiškinimuose aiškiai ir išsamiai išdėstė, kaip prisidėjo prie vaikų išlaikymo. Todėl nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad atsakovas neprisidėjo 3 metus iki bylos iškėlimo, o nuo bylos iškėlimo tik po 200 Eur. Viso proceso metu ieškovė klaidina teismą, kad atsakovas neišlaikė savo 3 vaikų.

31. Pažymėjo, kad kai priimamas galutinis sprendimas dėl išlaikymo priteisimo ir jis įsiteisėja, išlaikymas vaikui laikomas priteistu periodinėmis išmokomis, ir tuomet automatiškai taikomas CK 3.208 straipsnyje įtvirtintas indeksavimas pagal vartotojų kainų indeksą. Tačiau tik po 6 mėnesių po sprendimo įsiteisėjimo dienos periodinės išmokos gali būti indeksuojamos, jeigu vartotojų kainų indeksas didesnis nei 101. Todėl ieškovės reikalavimas taikyti indeksaciją nuo ankstesnės datos yra nepagrįstas ir turi būti netenkintinas.

32. Pasak atsakovo, bylos nagrinėjimas užtruko ne tik dėl atsakovo reiškiamų reikalavimų tikslinimo, bet ir dėl ieškovės veiksmų, ji laikotarpiu nuo 2023-02-27 iki 2023-08-22 kreipėsi į teismą ne tik su pradiniu ieškiniu, bet vėliau daug kartų tikslino ieškinį: 2023-02-27 pareikštas ieškinys; 2023-03-10 pareiškimas dėl ieškinio patikslinimo; 2023-03-09 patikslintas ieškinys; pareiškimas dėl ieškinio patikslinimo (2023-06-28); 2023-08-22 pareiškimas dėl patikslinto ieškinio; 2025-08-11 pareiškimą dėl ieškinio patikslinimo. Abi šalys reiškė prašymus byloje, bylos nagrinėjimas buvo atidėtas maždaug 1,5 mėnesio dėl ieškovės atstovės ligos, taip pat dėl paskirtos ir vykusios teisminės mediacijos, nušalinimų bei baudų skyrimo, laiku neįtrauktas pilnametis sūnus bei tretysis asmuo N. S., buvo paskirta ekspertizė, vėliau teisme apklaustas ekspertas, atlikta liudytojų apklausa. Be to, ieškovė geranoriškai nepateikė banko sąskaitų išrašų, todėl teko pagal teismo liudijimą kreiptis į bankus

33. Nurodė, kad žemės sklypo ir jame esančių statinių, adresu (duomenys neskelbtini)., vertė pagal specialisto išvadą yra 179 100 Eur. Nesutiko dalinant turtą nukrypti nuo lygių dalių principo. Nurodė, kad jis nežino apie ieškovės sesers pinigus. Niekada nebūtų sutikęs su tokiu nenaudingu sandoriu, trūkstant pinigų visada galima skolintis iš banko, kaip ir buvo kartą padaryta siekiant įsigyti žemės sklypą. Be to, šalys turėjo pinigų, nes (duomenys neskelbtini)loterijoje laimėjo namą, kurio vertė buvo 140 000 litų. Tačiau jie pasiėmė pinigus (140 000 litų) ir pradėjo ieškoti pirkti žemės sklypo ar namo. Rado žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Įsigiję žemės sklypą, pradėjo statyti pirmąjį namą. Nusprendę parduoti dar nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, tuo pačiu jie pradėjo ieškoti naujo žemės sklypo. Taip įsigijo žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi pirmas namas dar nebuvo parduotas ir pinigų naujam žemės sklypui pakankamai neturėjo, paėmė banko paskolą trumpam laikotarpiui. Šalys nupirko žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ir po pusmečio pardavė pirmąjį namą už 335 000 litų (žemės sklypas - už 210 000 litų, nebaigtas statyti namas - už 125 000 litų). Iš gautos sumos pirmiausia gražino paskolą ir pradėjo statyti naują namą. Be to, atsakovo tėvai paskolino pinigus, už kuriuos buvo pastatyta tvora apjuosti namą. Todėl prašo padalinti turtą lygiomis dalimis. Ieškovei prašė priteisti žemės sklypą su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, (duomenys neskelbtini)kurio vertė 1 158 Eur, transporto priemonę Honda FR-V, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė 1000 Eur, o atsakovui priteisti - transporto priemonę AUDI A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė 4000 Eur, 1800 Eur skolą, kurią jis išmokėjo. Kadangi ieškovei lieka didesnė santuokoje įgyto turto dalis 181 258 Eur, todėl ieškovė privalo atsakovui sumokėti 89 529 Eur kompensaciją už jai atitenkančią didesnę dalį turto, po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

34. Atsakovas E. T. pareiškė priešieškinį, kurį kelis kartus tikslino (el. b. medž. 5 t., 101-114 l., 6 t., 9-25 l.; 9 t., 96-100 l.), ir prašė:

34.1. nutraukti santuoką tarp ieškovės I. T. ir atsakovo E. T., sudarytą (duomenys neskelbtini)Šiaulių miesto CMS, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę – „T.“, atsakovui- „T.“;

34.2. žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius- šulinį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kurių bendra vidutinė rinkos vertė 197 000 Eur, padalinti tarp sutuoktinių, šalių, lygiomis dalimis bei žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius- šulinį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)., priteisiant ieškovei I. T. natūra, bei įpareigoti ieškovę išmokėti atsakovui E. T. 98 500 Eur kompensaciją po sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo dienos;

34.3. žemės sklypą, (duomenys neskelbtini)kurio 2007-07-2(duomenys neskelbtini)0 vertė 1 158 Eur, priteisti šalims, ieškovei I. T. ir atsakovui E. T., po 1/2 dalį natūra;

34.4. transporto priemonę Honda, FR-V, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1000 Eur, teisiškai registruota I. T. vardu, priteisti ieškovės I. T. asmeninės nuosavybės teisėmis;

34.5. transporto priemonę AUDI A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė 4000 Eur, teisiškai registruota E. T. vardu, priteisti atsakovui E. T., asmeninės nuosavybės teisėmis;

34.6. priteisti ieškovei I. T. iš atsakovo E. T. 1500 Eur kompensaciją už netolygų kilnojamojo turto (automobiliai) pasidalijimą, pinigus pervedant į jos sąskaitą po sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo dienos;

34.7. priteisti atsakovui E. T. iš ieškovės I. T. 11 375,55 Eur (10 000 Eur + 1375 Eur) kompensaciją už bendros jungtinės nuosavybės sumažėjimą, pinigus pervedant į atsakovo sąskaitą po sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo dienos;

34.8. priteisti atsakovui E. T. iš ieškovės I. T. 2500 Eur kompensaciją už atsakovo turėtas asmenines lėšas, kurios panaudotos šeimos turto pagerinimui, pinigus pervedant į atsakovo sąskaitą po sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo dienos;

34.9. priteisti atsakovui E. T. iš ieškovės I. T. 25 850 Eur žalos atlyginimą dėl ieškovės I. T. neteisėtai panaudotas santuokines lėšas įsigyjant butą (duomenys neskelbtini), pinigus pervedant į atsakovo sąskaitą po sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo dienos;

34.10. priteisti atsakovui E. T. iš ieškovės I. T. 900 Eur dydžio kompensaciją už jo grąžintą socialinio draudimo išmokas kreditoriui, nustatant, kad ieškovė šią kompensaciją turi sumokėti pinigus pervedant į atsakovo sąskaitą po sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo dienos;

34.11. priteisti atsakovui E. T. iš ieškovės I. T. visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas;

35. 2024-10-10 patikslintame priešieškinyje nurodė, kad atsakovo gyvenime pasikeitė esminės aplinkybės dėl gyvenamojo būsto. Pažymėjo, kad jis laikinai gyvena pas draugę, tačiau jų santykiai pastaruoju metu įtempti, todėl atsakovas yra priverstas išsikraustyti iš jos buto. Dėl šių priežasčių atsakovas atsidūrė sudėtingoje gyvenimo situacijoje, nes neturi savo gyvenamojo būsto. Procesiniuose dokumentuose nurodomas atsakovo adresas korespondencijai - (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovas negyvena, šiuo adresu gyvena atsakovo mama. Nuo (duomenys neskelbtini)atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos deklaracija yra (duomenys neskelbtini)Pažymėtina, kad atsakovo pajamos nėra didelės - apie 730 Eur (atskaičius mokesčius: PSD, VSD, GPM), rinka statybų sektoriuje yra perpildyta darbuotojais, todėl darbo užmokestis nėra didelis, be to, atsakovas turi sveikatos problemų ir ne visus darbo pasiūlymus gali priimti. Atsakovas išlaiko 2 nepilnamečius vaikus ir 1 pilnametį, kuriems kas mėnesį sumoka 550 Eur (nepilnamečiams moka po 200 Eur/mėn.; pilnamečiui - 150 Eur/mėn.). Atsakovas vykimui į darbą naudoja asmeninį automobilį, kurio kurui ir išlaikymui (remontas, draudimas) kas mėnesį skiria 100 - 200 Eur. Dalį pinigų išleidžia maistui, sveikatos gerinimui (vaistams, papildams, procedūroms), prisidėjimui prie būsto išlaikymo, maistui, kitoms asmeninėms išlaidoms (higienai, rūbams, avalynei ir t.t.). Atsakovas turi įsigyti naujų darbo priemonių (įrankiai ir kt.), kuriems laikyti reikalingos patalpos, todėl įrankių įsigijimui bei laikymui (saugojimui) taip pat išleidžia nuo 30-100 Eur/mėn. Todėl gaunamų pajamų nelieka, atsakovas skolinasi ir dar išleidžia dalį mokėtinų mokesčių, kuriuos turėtų kaupti ir sumokėti deklaruojant pajamas kiekvienais metais gegužės mėn. E. T. yra atidėtas valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimas iki (duomenys neskelbtini), įsiskolinimą išdėstant ir sumokant kas mėnesį po 125,61 Eur. Atsižvelgiant į tai, atsakovas nėra pajėgus išsinuomoti gyvenamąjį būstą, todėl siekia bendrą nekilnojamąjį turtą pasidalinti natūra, kuriame galėtų gyventi. Juolab, kad ieškovė paskutiniu pateiktu patikslintu ieškiniu prašo jai priteisti nekilnojamąjį turtą natūra, o atsakovui išmokėtų tik 48 193,01 Eur kompensaciją per 3 metus. Vadinasi atsakovas 3 metus turėtų nuomotis būstą ir kas mėnesį patirti 500 -700 Eur būsto nuomos ir komunalinių paslaugų išlaidų. Atsakovas per 3 metus turėtų išlaidų būsto nuomai ir komunaliniams mokesčiams nuo 18 000 - 25 200 Eur, ir nuo ieškovės išmokėtos kompensacijos po 3 metų jam pavyktų susitaupyti apie tik 22 993 - 30 000 Eur. Už šią sumą atsakovas negalėtų įsigyti net 1 kambario butą (duomenys neskelbtini), ir tikėtina, kad butų kainos po 3 metų būtų didesnės nei dabar, todėl galimai įsigytų tik bendrabučio tipo kambarį. Todėl atsakovas prašo nekilnojamąjį turtą priteisti abiem šalims natūra po 1/2 dalį, nes atsakovas neturi kito gyvenamojo būsto. Šalių namas yra didelis, turintis daug kambarių, namą galima pritaikyti gyventi 2 šeimoms, pasidaryti atskirus įėjimus. Be to, atsakovas gyvendamas name, kuriame gyvena jo 2 nepilnamečiai vaikai, galėtų nuolat bendrauti su jais, nuvežti į mokyklą ir treniruotes, padėti pamokų ruošoje, gaminti jiems maistą, taip papildomai prisidėdamas prie vaikų išlaikymo. Be to, padalijus turtą atitinkamu būdu bus įmanoma tinkamai užtikrinti vaikų teisę į gyvenamąjį būstą, nes vaikai naudosis tiek tėvui, tiek motinai priklausančiu nekilnojamuoju turtu ir kilnojamuoju turtu ir tai atitinkamai sumažins išlaidas patiriamas ieškovės vaikų išlaikymui.

36. 2025-08-04 patikslintame priešieškinyje nurodė, kad išliekant įtemptiems santykiams su ieškove, kas apsunkintų šalių gyvenimą kartu bei tai neigiamai emociškai veiktų šalių nepilnametį vaiką L. T., ieškovei nurodant, kad padalijimo lygiomis dalimis būdas nėra įmanomas techniškai, nes namo padalinti į du vienetus negalima, atsakovas prašo padalinti šį turtą tarp sutuoktinių lygiomis dalimis, priteisiant ieškovei šį turtą, kurio vertė 197 000 Eur, natūra, ir įpareigojant ieškovę išmokėti atsakovui 98 500 Eur kompensaciją, kuri yra lygi pusei šio turto vertės (197 000 / 2= 98 500), po sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo dienos.

37. Paaiškino, kad atsakovas 2013 - 2020 m. pervedė ieškovei iš viso 98 145,17 Eur, perdavė ieškovei ne mažiau kaip 16 308,19 Eur grynųjų pinigų. Dirbdamas užsienyje ir Lietuvoje (duomenys neskelbtini)atsakovas gaudavo pajamas grynaisiais pinigais apie 193 500,00 Eur, kurių negali pagrįsti rašytiniais įrodymais, nes šios pajamos būdavo išmokamos grynaisiais.

38. Pažymėjo, kad ieškovė į dalintino turto balansą neįtraukė turto, kurio nebėra, kurį jį ruošdamasi santuokos nutraukimui ir siekdama sumažinti bendro turto pasidalijimą, sąmoningai dalį bendrai įgyto turto (šeimos santaupos ieškovės „Swedbank“, AB sąskaitoje) laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini)pervedė 20 000 Eur savo seseriai N. S. į banko sąskaitą. Tokiu būdu ieškovė turi kompensuoti atsakovui bendros jungtinės nuosavybės sumažėjimą - 10 000 Eur (20 000/2=10 000).

39. Atsakovas sutinka, kad šalims liktų tos santuokoje įgytos transporto priemonės, kurių vardu teisiškai yra registruotos ir kuriomis šalys faktiškai naudojasi. Atsakovas sutinka kompensuoti ieškovei 1500 Eur už jam didesnės vertės atitenkantį kilnojamąjį turtą, nors ir atsakovas automobilį AUDI A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš dalies įsigijo už skolintus pinigus, kuriuos atsakovo mama G. T. paskolino (3000 Eur) automobilio įsigijimui, tačiau G. T. neprašo šios skolos priteisti iš šalių, nes atsakovas su mama atsiskaitė.

40. Pažymėtina, kad finansus šeimoje vienasmeniškai valdė ir tvarkė ieškovė I. T.. Pagal ieškovės „Swedbank“, AB ir atsakovo pateiktus banko išrašus matyti, kad atsakovas E. T. pervedė I. T.: 2011-03-10 - 2013-05-16 (150848,68 Lt) - 43 724,26 Eur; 2020-01-03 iki 2020-08-28 - 11 350 Eur; 2021-04-20 - 2023-02-26 3 795 Eur. Atsakovas savo pajamas ne tik pervesdavo į ieškovės banko sąskaitą, tačiau ir duodavo grynaisiais. Šiais pinigais ieškovė disponavo asmeniškai, paskirstydama juos asmeniškai ir dažnai atsakovui nežinant, nes atsakovas tik teisminiame procese iš ieškovės „Swedbank“, AB sąskaitos išrašų sužinojo, kaip ieškovė skirstė šeimos pajamas iš savo sąskaitos. Ieškovė per beveik 5 metus pervedė savo seseriai R. M. ir jos vyrui R. M.: 2008-02-20 - 2013-06-18 (9491,32 Lt) - 2 751,11 Eur. Tai buvo atsakovo uždirbti pinigai šeimai, nes sutuoktinė nedirbo, o tik augino vaikus. Tačiau ieškovė, atsakovui nežinant, juos pervedė savo seseriai ir jos vyrui. Kadangi tai buvo šeimos lėšos, ieškovė turi pareigą kompensuoti atsakovui bendros jungtinės nuosavybės sumažėjimą, 1375 Eur.

41. Atsakovas pamena, kad šalims susituokus, jie gyveno su sutuoktinės (ieškovės) mama ir jos seserim N. S. (duomenys neskelbtini). Ieškovė ir atsakovas tuo metu buvo jauni, abu mokėsi, atsakovas tuo metu jau ir dirbo. (duomenys neskelbtini)šalys išvažiavo padirbėti į N.. Po kokio mėnesio sužinojo, kad taps tėvais. Tų pačių metų gruodį, šalys laimėjo (duomenys neskelbtini)- 130 000 Lt. AB banko (duomenys neskelbtini)E. T. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), išraše, matyti, kad (duomenys neskelbtini)pervedė 130 000 litų atsakovui, operacijos data - (duomenys neskelbtini)Nuo tada šalys pradėjo svajoti apie savo nuosavus namus. Bendrai pasitarę, ieškovės mamai pasiūlė nupirkti 2 kambarių butą, o patys likti jos 3 kambarių bute, (duomenys neskelbtini). Atsakovas iš savo asmeninės sąskaitos (duomenys neskelbtini)pervedė į I. T. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) Swedbank, AB, 50 000 litų, taip pat (duomenys neskelbtini)pervedė - 15 000 litų. Todėl už 15 000 litų Ieškovės mamai (duomenys neskelbtini)buvo nupirktas butas, (duomenys neskelbtini), tačiau sutartyje įsigijimo kaina buvo nurodyta 10 000 Litų (sandorio sudarymo metu buto su rūsiu vertė pagal žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro VI Šiaulių filialo išduotą pažymą apie Nekilnojamojo turto registre registruotus statinius vertė buvo 23073 Lt). Pamena, kad butą mamai pirko už 15 000 litų, todėl ieškovė (duomenys neskelbtini)dienomis išsigrynino iš savo sąskaitos (Nr. (duomenys neskelbtini) Swedbank, AB) šią sumą. Ieškovės mama pinigų neturėjo. Butas buvo įregistruotas jos motinos A. S. vardu, kuriame ieškovės mama gyveno kurį tai laiką. Dabartinė buto vidutinė rinkos kaina yra 51700 Eur. Dar iki buto (duomenys neskelbtini)) įsigijimo buvo žodinis susitarimas, kad už šią paramą jos motina A. S. perleis savo nuosavybėje esantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), šalims, kuriame jie gyvenome. (duomenys neskelbtini)Dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu I. T. A. S. padovanojo butą, adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau nebuvo nurodyta, kad butas dovanojamas abiems sutuoktiniams, nors tarp jų buvo susitarimas ir jie nupirko mamai butą, (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovė nevykdė mūsų žodinio susitarimo ir įkalbėjo savo mamą padovanoti šį butą tik jai asmeniškai, todėl turtas, kuris turėjo priklausyti šalims, dabar yra tik ieškovės asmeninė nuosavybė, kurio vidutinė rinkos vertė šiuo metu 63700 Eur.

42. Neatsižvelgiant į tai, kad butas ((duomenys neskelbtini)) jau parduotas, būdamas santuokinių lėšų bendraturčiu, atsakovas patyrė nuostolius dėl netinkamo lėšų panaudojimo, nes lėšos buvo investuotos į turtą, kuris galų gale tapo svetimo asmens nuosavybe ir negrįžo į šeimos bendrą turtą. Šiuo metu buto (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertės yra 51700 Eur, už panaudotus pinigus šeimai galėjo įsigyti tokios pat vertės turtą. Todėl atsakovas prašo pripažinti, kad ieškovė I. T. neteisėtai panaudojo santuokines lėšas, įsigydama butą (duomenys neskelbtini), kuris buvo įregistruotas ieškovės motinos A. S. vardu ir priteisti iš ieškovės 25 850 Eur žalos atlyginimą už atsakovo E. T. patirtus nuostolius, kurių vertė yra 1/2 dalis buto (duomenys neskelbtini), kurio šiuo metu vidutinė rinkos vertė 51700 Eur.

43. Be to, ieškovė kas mėnesį gaudavo pajamas už nekilnojamojo turto nuomą, šios pajamos yra bendroji jungtinė nuosavybė ir turėjo būti išleidžiama išimtinai šeimos poreikiams: 1) ieškovei T. K. sumokėjo už ieškovės asmeninės nuosavybės teise esančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), nuomą su patarnavimais: laikotarpiu 2010-12-30 – 2011-07-28 (per 8 mėn.) sumokėjo (3301,00 Lt) - 956,81 Eur; vid./ mėn. 412,63 Lt (119,60 Eur); 2) ieškovei E. J. sumokėjo už ieškovės asmeninės nuosavybės teise esančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), nuomą su patarnavimais: 2011-10-24 - 2013-05-26, per 20 mėn. sumokėjo (10574,00 Lt) - 3064,93 Eur, vid./mėn. 528,70 Lt (153, 25 Eur); 2020-10-03 - 2023-03-01 (per 29 mėn.) sumokėjo 8319,11 Eur, vid./mėn. 286,87 Eur; 3) ieškovei N. S. mokėjo už (duomenys neskelbtini)buto nuomą: 2021 -02- 19 - 2023-02-28, (per 25 mėn.) sumokėjo 2125, 00 Eur, vid./mėn. 85 Eur. Vadinasi, ieškovė kas mėnesį gaudavo ir tebegauna papildomas pajamas, kurias nuslepia šioje byloje, tai svarbu nustatant bendro turto balansą, dalijant tarp šalių bendrą turtą bei įvertinant šalių turėtas ir turimas pajamas nagrinėjant nepilnamečių vaikų išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo klausimus.

44. Atsakovas 2019-10-23 gavo 5000 Eur dovanojimo būdu iš savo mamos G. T., kuriuos panaudojo šalių turtui - namui pagerinti - tvorai įsigyti ir apjuosti, nes tuo metu pinigai buvo labai reikalingi. Atsakovo mama pinigus pervedė sūnui per I. T. sąskaitą, nes atsakovas tuo metu nebuvo Lietuvoje ir neturėjo sąskaitos Lietuvoje. Atsakovo sąskaita (duomenys neskelbtini) Swedbank, AB Lietuvoje buvo atidaryta (duomenys neskelbtini), jam grįžus. Šiuos pinigus (5000 Eur) G. T. dovanojo asmeniškai atsakovui, nes iš O. T. (duomenys neskelbtini)buvo gavusi 15 000 Eur kompensaciją už žemę, tokią pačią sumą gavo ir kita marti B. T.. Todėl G. T. nusprendė dalį pinigų padovanojo savo vaikams: E. T. ir V. M., kuriai taip pat pervedė 3000 Eur ir parašė „Dovana”. Atsakovas E. T. šias lėšas panaudojo šeimos turto pagerinimui, todėl jam priklauso teisė į kompensaciją už pusę šių lėšų, kadangi asmeniškai padovanoti pinigai buvo skirti turto, priklausančio abiem sutuoktiniams, vertės padidinimui.

45. Gyvenant santuokoje buvo įgytas kreditorinis įsiskolinimas 1800 Eur (17616 kronų, NOK) (duomenys neskelbtini), kadangi laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini)buvo neteisėtai išmokėta socialinio draudimo išmoka vaikams, kuri jau buvo panaudota vaikų poreikiams tenkinti, tačiau išmoka turėjo būti sugrąžinta kreditoriui. Todėl atsakovas (duomenys neskelbtini)grąžino 1800 Eur asmeninėmis lėšomis kreditoriui, kurios pusė įmokų - 900 Eur yra ieškovei tenkanti dalis. Ieškovės buvo paprašyta dengti pusę sumos, tačiau ieškovė nesutiko. Todėl atsakovas turi teisę reikalauti, kad jam būtų priteista iš ieškovės pusė jo sumokėtų įmokų kreditoriui. Todėl bus prašoma atsakovui priteisti iš ieškovės 900 Eur dydžio kompensaciją už jo grąžintą socialinio draudimo išmokas vaikams kreditoriui, nustatant, kad ieškovė šią kompensaciją turi sumokėti atsakovui įsiteisėjus teismo sprendimui.

46. Ieškovė I. T. pateikė atsiliepimus į priešieškinį ir patikslintus priešieškinius (el. b. medž. 7 t., 165-178 l.; 10 t., 18-21 l.), kuriuos prašė atmesti. Nurodė, kad sutinka tik su transporto priemonių padalijimu.

47. Pažymėjo, kad civilinė byla nagrinėjama nuo (duomenys neskelbtini). Atsakovas E. T. 2023-05-06 dienos atsiliepime pats sutiko, kad po santuokos nutraukimo nekilnojamasis turtas, kurio vertė buvo 181 258 Eur, būtų priteistas ieškovei natūra, o jam - atitinkama piniginė kompensacija. Tuomet atsakovas netgi motyvavo, kad turto padalinimo reikalavimus gali pateikti atsiliepimu, o priešieškinio teikti neprivalo. Vis dėlto 2024-08-10 jis pateikė priešieškinį, o 2024-10-10 - jo patikslinimą, kuriame jau nesutiko su tokiu padalinimo būdu ir prašė ginčijamą žemės sklypą bei gyvenamąjį namą padalinti sutuoktiniams natūra. 2025-08-04 atsakovas vėl pakeitė savo poziciją ir grįžo prie pirminio varianto, t. y. turto priteisimo ieškovei natūra ir kompensacijos sau. Tačiau nuo (duomenys neskelbtini)bylos nagrinėjimo pradžios jokios esminės aplinkybės nepasikeitė: atsakovas neatkūrė santykių su vaikais, o byloje jau 2023-08-04 nustatyta, kad gyvenamojo namo negalima padalinti natūra. Mano, kad tokie nuolatiniai atsakovo reikalavimų keitimai prieš pat bylos nagrinėjimo pabaigą negali būti vertinami kitaip, kaip siekis manipuliuoti procesu, piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Todėl atsakovo patirtos išlaidos neturi būti priteisiamos iš ieškovės, o priešingai - turi būti įvertinta ieškovės patirta finansinė našta, atsiradusi dėl atsakovo veiksmų vilkinant procesą ir nepagrįstai didinant jos bylinėjimosi išlaidas.

48. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini), atsakovas paliko šeimą ir išsikraustė iš šeimos namų, bei nebesirūpino sutuoktine. Nuo (duomenys neskelbtini)savo nepilnamečių vaikų neišlaikė finansiškai. Per pusę metų nepervedė nei vieno euro vaikų išlaikymui. Vėliau savo nepilnamečius vaikus išlaikė ir išlaiko labai minimaliai, ko visiškai neužtenka net minimaliems paauglių sūnų poreikiams patenkinti. Atsakovas išsikraustęs iš šeimos namų iš karto apsigyveno su kita moterimi ir nesigėdijo jos parodyti vaikams. 2023-11-13 teismo posėdyje atsakovas, patvirtino, kad ta moteris buvo gyvenimo draugė, bei nurodė, kad (duomenys neskelbtini)pats nusprendė išeiti iš namų (išėjo iš namų tik (duomenys neskelbtini)) ir sutuoktinės neinformavo, nes nemanė, kad turėtų tai daryti. Be to, savo priešieškinyje jis nurodo, kad šiuo metu pasikeitė esminės atsakovui aplinkybės dėl gyvenamojo būsto, ir jis laikinai gyvendamas pas draugę, yra priverstas išsikraustyti iš jos būsto, nes jų santykiai yra pašliję. Pažymėtina, kad ir po tokių pareiškimų, atsakovas toliau bendrauja su šia moterimi, atvyksta į šeimos namus su ja, žinodamas kai ieškovės nėra namuose. (duomenys neskelbtini), kai namuose nieko nebuvo, jis atvyko su kaip pats teigė savo gyvenimo moterimi ir bandė įeiti į namus. Visa tai stebėjo šalia gyvenanti kaimynė ir pranešė ieškovei. (duomenys neskelbtini)atsakovui jau pateikus priešieškinį teismui ir nurodžius, kad jų santykiai pašliję, atsakovas su savo sugyventine atvažiavo į namus pasiimti neva atsakovo dar likusių daiktų. Visa tai yra užfiksuota vaiko darytame vaizdo įraše. Tai tik įrodo, kad jų santykiai nėra pašliję ir jie ketina toliau gyventi kartu. Kitu atveju, jei tikrai norėtų atgal kraustytis į šeimos namus nereikalautų atsiimti dar neva likusių jo asmeninių daiktų. Dėl viso to kenčia nepilnamečiai vaikai, nes jis tiesiog reikalauja jį įleisti, nors nei jo daiktų name nėra, ir jis pats nesiteikęs informuoti šeimos, kurioje auga ir nepilnamečiai vaikai, nepasirūpinęs šeimos išlaikymu, išsikrausto iš namų, ir dar išsineša šeimoje sutaupytus pinigus apie 4000 Eur, ir sutuoktinės auksinius juvelyrinius dirbinius (vestuvinis žiedas, du žiedai, grandinėlė su pakabuku ir auskarai) kurių vertė mažiausiai 5000 Eur. Taigi akivaizdu, kad atsakovas, E. T., iš esmės pažeidė savo sutuoktinio pareigas, bei santuokos metu buvo neištikimas sutuoktinei, dėl ko iširo šeima, ir dėl šeimos iširimo yra kaltas išskirtinai atsakovas, E. T..

49. Atsakovas nevykdo pareigos bendrauti su vaikais ir šią naštą paliko ieškovei. Taip pat nusišalino nuo tinkamo vaikų poreikių užtikrinimo, tik minimaliai prisidėdamas šiuo metu prie vaikų poreikių, neprisideda prie papildomų vaikų poreikių, taip iš esmės pažeidžia savo nepilnamečių vaikų teises ir interesus. Be to, (duomenys neskelbtini)buvo skirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis su apribojimais. Dėl atsakovo agresyvaus elgesio vaikai turėjo vykti į VTAS ir duoti paaiškinimus dėl įvykio. Teismui atsakovas buvo žadėjęs, kad pasiims tik savo asmeninius daiktus, tačiau išsivežė sporto įrangą (slides, snieglentes), kurios buvo pirktos vaikams, automobilio bagažinę, dedamą ant stogo, kurioje nuolat vežami vaikų daiktai, ypač vasaros atostogų laikotarpiu. 2024 lapkričio mėn. gautas atsakovo E. T. skundas VTAS, neva dėl to, kad ieškovė nuteikinėja vaikus prieš tėvą, įtraukia į santuokos nutraukimo bylą, neigiamo elgesio su G.. Vaikai vėl buvo psichologiškai traumuojami turėdami bendrauti su vaikų teisių apsaugos specialistais. Valstybės vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vaiko situacijos vertinimo sprendime (duomenys neskelbtini)aiškiai nurodyta, kad nenustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį arba vaiko apsaugos poreikis, baigiamas pranešimo nagrinėjimas. Vaiko teisių pažeidimai nenustatyti. Tai tik įrodo, kad atsakovas sąmoningai nori pakenkti ieškovei ir vaikams, psichologiškai juos žlugdyti. Visi šie įvykiai ir netinkamas atsakovo elgesys dar labiau vaikus atstumia nuo noro bendrauti su tėvu.

50. Pažymėjo, kad turtas ((duomenys neskelbtini).) įgytas iš skolintų lėšų (duomenys neskelbtini)dieną, taigi daugiau kaip 19 metų atsakovas neginčijo ieškovės sudaryto sandorio su seserimi, nors puikiai žinojo, kad iš šeimos lėšų tuo metu tokio turto nebūtų galėję įsigyti, nes šeimoje tokių pinigų nebuvo. Kitas šeimos turėtas turtas, žemės sklypas su nebaigtu statyti namu, esantis (duomenys neskelbtini), buvo parduotas (duomenys neskelbtini)dieną, ir už šį turtą gauta suma 335 000 litų pervesta E. T.. Pažymėjo, kad N. S. (duomenys neskelbtini)notaro patvirtintu įgaliojimu Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytu Šiaulių m. IV notarų biure, suteikė visas teises savo seseriai I. T. parduoti butą ir tvarkyti visus teisinius reikalus susijusius su šiuo butu. (duomenys neskelbtini) į ieškovės sąskaitą buvo pervesti pinigai gauti už N. S. parduotą butą. Nuo ieškovės sąskaitos buvo nuimti 20000 Lt grynaisiais ir perduoti kaip rankpinigiai žemės sklypo (duomenys neskelbtini). pardavėjai A. P., (duomenys neskelbtini)pervesta dar 45000 Lt. Visa tai įrodo, kad N. S. parduoto buto pinigai buvo panaudoti žemės sklypo pirkimui.

51. Paaiškino, kad atsakovo nurodytos aplinkybės, jog jis nuo (duomenys neskelbtini)metų dirbdamas Lietuvoje ir užsienyje gavo apie 193 500 Eur pajamų grynaisiais pinigais, kurios, jo teigimu, buvo naudojamos šeimos poreikiams, nepatvirtintos kitais įrodymais. Byloje apklaustas liudytojas M. B. (atsakovo buvęs darbuotojas) parodė, kad už papildomus darbus užsakovai atsiskaitydavo grynaisiais, tačiau jam pats atsakovas už darbą pervesdavo lėšas pavedimu į sąskaitą. Tai leidžia daryti dvi galimas išvadas: arba atsakovas pats gaudavo lėšas į sąskaitą ir iš jų apmokėdavo darbuotojui, arba šios sumos buvo mokamos iš bendrų sutuoktinių lėšų. Abiem atvejais teiginys, kad šeimos poreikiai buvo tenkinami iš „grynųjų pajamų“, neatitinka nei liudytojo parodymų, nei byloje esančių rašytinių įrodymų.

52. Ieškovė nurodė, kad nėra galimybių padalinti gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis po 1/2 dalį natūra, nes atsakovo santykiai su vaikais yra pašliję, įtempti, ir jis su jais nebendraus, nes vaikai nenori su juo bendrauti. Be to, civilinėje byloje yra pateiktas MB „(duomenys neskelbtini)“ techninio vertinimo, ekspertizės konsultacijos aktas, pagal kurį namo planavimas yra vieno buto, jo negalima atidalinti į du vienetus. Atsakovas priešieškiniu nenurodo, kaip būtų naudojamasi gyvenamuoju namu, jei jis būtų padalintas natūra, kokios konkrečios patalpos būtų jam priskirtos, kaip būtų naudojamasi komunikacijomis, kaip jos galimai būtų atskirtos, kad šalys nekontaktuotu ir nebūtų ginčų dėl patalpų naudojimosi, mokesčių mokėjimo. Be to, atsakovui atvykus į šeimos namus jis elgdavosi agresyviai, kėlė konfliktines situacijas, ne kartą pats kvietėsi policiją, (duomenys neskelbtini)atsakovui buvo skirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, atsakovas nemoka mokesčių už turtą. Šalys nuolat konfliktuoja. Pažymėjo, kad atsakovo teisės, priteisus jam piniginę kompensaciją, visiškai nebus pažeistos, kadangi jis nesirūpina savo nepilnamečiais vaikais, su jais nebendrauja, jų neaugina savuose namuose, todėl iš piniginės kompensacijos turės galimybę įsigyti kitą būstą. Atsakovas nurodo, kad už išmokėtą kompensaciją negalėtų įsigyti (duomenys neskelbtini) net 1 kambario buto, tačiau šalių gyvenamasis namas nėra (duomenys neskelbtini), todėl visiškai neaišku, kodėl atsakovas gavęs kompensaciją už turtą (duomenys neskelbtini), pageidauja įsigyti būstą (duomenys neskelbtini).

53. Atsakovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini)I. T. pervedė savo seseriai ir jos sutuoktiniui 2751,11 Eur, nors tai neatitinka tikrovės, kadangi banko sąskaitoje matyti, kad I. T. pervedė R. M. 1840,00 Eur, o R. M. pervedė I. T. 500,00 Eur. Paaiškino, kad tuo metu ieškovės sesuo R. M. neteko darbo, jos šeimoje augo du mažamečiai vaikai, šeimos pinigų neužtekdavo, ir iš ieškovės skolindavosi kasdieniams šeimos poreikiams, vėliau pagal išgales jie buvo gražinami grynaisiais ar pavedimu. Tai įrodo (duomenys neskelbtini)R. M. pinigų pervedimas į atsakovės sąskaitą. Be to, tuo laikotarpiu vyko namo statybos, R. dirbdavo įvairius statybos darbus ir jam buvo mokamas atlygis. Visos šios aplinkybės, apie pasiskolintus vaikams išlaikyti pinigus ir jų grąžinimą, visada buvo žinomos atsakovui ir su juo suderintos. Pažymėjo, kad atsakovo sąskaitos išrašo iš „Swedbank“, AB matyti grynais pinigais nuimtos didžiulės sumos pinigų ir visiškai neaiški jų panaudojimo paskirtis, nes tikrai visų banko išraše nurodytų sumų ieškovė nėra gavusi, greičiausiai dalis jų buvo naudota atsakovo įmonei N. kurti, darbo įrankiams supirkti, o vėliau ir bankroto išlaidoms padengti. Atsakovas visus darbo įrankius pirktus už šeimos pinigus, kurių vertė galėtų siekti apie 10000 Eur, išsivežė kaip savo asmeninius, tuo padarydamas žalą šeimos biudžetui.

54. Butą, (duomenys neskelbtini), ieškovės mamai A. S., nupirko jos tėvai A. ir V. M.. Ieškovės mama buvo vienturtė dukra, todėl visos senelių uždirbtos lėšos buvo skiriamos jai ir jos dukroms. Seneliai tuo metu jau buvo pensininkai, gaudavo dideles senatvės pensijas, o močiutė dar ir tremties pensiją. Tuo pat metu dar augindavo gyvulius, juos parduodavo, turėjo žemės, augindavo grūdines kultūras. Taigi seneliai turėjo pakankamai lėšų nupirkti būstą vienturtei dukrai. Buto pirkimo sandorio dieną ieškovės močiutę su didele pinigų suma iš (duomenys neskelbtini)vežė močiutės dukterėčia G. K..

55. Pažymėjo, kad atsakovas apie sandorius atsiminė praėjus 2 metams nuo ieškinio pareiškimo. Atsakovas dar (duomenys neskelbtini)sužinojo apie jo teisių pažeidimą, tačiau neginčijo nei buto pirkimo-pardavimo sutarties, nei (duomenys neskelbtini)dovanojimo sutarties, todėl šiems sandoriams ginčyti yra praleisti visi ieškinio senaties terminai, tiek bendras 10 metų senaties terminas numatytas CK 1.124 straipsnyje, tiek dovanojimo sutarties ginčijimui vienerių metų senaties terminas, numatytas CK 6.472 straipsnyje, todėl neginčijant šių sandorių, atsakovas patvirtina jų teisėtumą ir pagrįstumą. Nurodydamas kad buvo žodiniai susitarimai atsakovas tiesiog paneigia aukščiau dėstomas aplinkybes, kad skolinantis pinigus tarp šeimos jokių žodinių susitarimų negalėjo būti. Atsakovas visiškai nepagrįstai prašo ieškovės atlyginti žalą, kurios būtinųjų sąlygų, civilinės atsakomybės kilimo pagrindų net neįrodinėja ir neįrodo. Prašydamas priteisti žalą už svetimą turtą, jis turėtų kreiptis į žalą padariusius asmenis, taigi net subjektas šioje byloje yra visiškai netinkamai nurodomas.

56. Pažymėjo, kad atsakovo nurodytos aplinkybės dėl buto visiškai prasilenkia su sveika logika, nes turėdami savo lėšų, siekdami savo svajonės, savo būsto, šalys būtų būstą pirkę savo šeimai, juolab kad ieškovė turi seseris, ir nelaimės atveju, šis turtas būtų dalijamas visiems vaikams. Šalys (duomenys neskelbtini)negalėjo sau leisti tokių pirkinių, nes ieškovė laukėsi pirmagimio N., neturėjo savo būsto, be to, buvo numatyta pirkti žemės sklypą ir statyti namą. Be to, ieškovės mamai nebuvo jokio poreikio naudotis šalių pinigais, kurių ir taip jie neturėjo.

57. Visiškai nepagrįstas reikalavimas dėl 5000,00 Eur pervedimo į ieškovės sąskaitą tvoros pastatymui iš atsakovo motinos G. T.. Atsakovas neįrodė aplinkybių, kad ši suma buvo dovanota išskirtinai jam asmeninės nuosavybės teisėmis. Bendru su atsakovo tėvais sutarimu pinigus G. T. davė tvoros statybai, juos pervedė į I. T. sąskaitą, tvora buvo pastatyta bendrame turte, I. T. šių lėšų nepanaudojo jokiems kitiems tikslams, o G. T. nepateikė jokios rašytinės dovanojimo sutarties ar kitų patikimų įrodymų, kad pinigai skirti asmeniškai E. T.. Jei pinigus dovanojo asmeniškai atsakovui, kodėl jų neperdavė asmeniškai. Tvora niekaip neįtakoja turto (žemės sklypo su gyvenamuoju namu) vertės padidėjimo, todėl atmestinas ieškovo reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo, kadangi tvora įeina į bendrą turto kainą, ir šis turtas dalinamas tarp sutuoktinių.

58. Atsakovas nurodo, kad gyvenant santuokoje buvo įgytas kreditorinis įsiskolinimas 1800 Eur (duomenys neskelbtini), kadangi laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini)buvo neteisėtai išmokėta socialinė draudimo išmoka vaikams, kuri jau buvo panaudota vaikų poreikiams tenkinti, tačiau išmoka turėjo būti grąžinta kreditoriui, kurią (duomenys neskelbtini)atsakovas grąžino kreditoriui, todėl prašo priteisti iš ieškovės 900 Eur, kompensaciją. Nurodė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kad atsakovas būtent šias kreditoriaus lėšas pervedė ieškovei, todėl jau negyvendamas kartu sumokėjęs savo asmeninę prievolę kreditoriui, negali reikalauti padengti dėl jo kaltės (neinformavus kreditoriaus apie jam nepriklausančias įmokas) atsiradusias prievoles. Be to, šias išmokas jis gavo jau gyvendamas Lietuvoje, tačiau jų nepervedė I. T.. Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) atsakovo atsiskaitomojoje sąskaitoje buvo lėšų, iš kurių jis padengė kreditoriaus reikalavimus, tačiau iš kur tos lėšos atsirado, jam nebūnant ir negyvenant, nedirbant N., atsakovas nutyli, nors jos taip pat yra bendroji jungtinė nuosavybė.

59. Nustatant turto vertę ieškovė prašė nesivadovauti Turto vertinimo ekspertizės aktu Nr(duomenys neskelbtini), nes iš esmės ekspertizė neatitinka įstatymo ir turto vertinimo pagrindų. Ekspertas negalėjo atsakyti į daugelį klausimų, ir prašytas motyvuoti vienus ar kitus jo darytus ekspertinius tyrimus, paaiškindavo, kad jis taip manė, tačiau nurodyti, kodėl lyginamuoju metodu vertina visai skirtingų nekilnojamojo objektų turto verčių zonų kainas, kurios ženkliais skiriasi ((duomenys neskelbtini)), taip ir negalėjo pagrįsti savo išvados. Taip pat pažymėtina, kad teismo ekspertas savo išvadose pažymėjo, kad atliko turto sandorių pataisas, nors iš tikro nieko nepataisė ir visur nurodė 0%, o taip galima tik tuomet, jei būtų identiški trys namai, kurie vienu metu buvo parduoti ir paimti kaip palyginamieji objektai, nustatant vertinamą nekilnojamąjį turtą. Kaip apklausiamas teisme nurodė ekspertas, kad šių objektų nelygino, nenustatinėjo nei vidaus įrengimų, nei statybinių medžiagų, komunikacijų, nors patvirtino, kad miesto kanalizacija ir vietinė kanalizacija turi esminę reikšmę turto vertei. Taip pat ekspertizėje visi palyginamieji objektai buvo skirtingi nuo vertinamojo objekto, nes skyrėsi verčių zonos, todėl buvo būtina perskaičiuoti pataisas, vieno nekilnojamojo turto objekto nebuvo galima įtraukti į lyginamuosius, nes jis yra mieste. Ekspertizės išvadose nėra pateikti dokumentai pagrindžiantys lyginamųjų nekilnojamojo turto duomenų patikimumą. Teismo ekspertas turėjo taikyti bendro ploto pataisą, nes visi nekilnojamojo turto objektai buvo skirtingų plotų, todėl buvo privaloma taikyti kintamųjų pataisų modelį ir vėl pataisos netaikytos. Teismo ekspertas turėjo taikyti ir statybos metų pataisas, pagal tą patį (duomenys neskelbtini)nekilnojamojo turto masinio vertinimo ataskaitos 1 priedą, deja jis nebuvo pritaikytas, o kodėl netaikė, paaiškino, kad jam tai neprivaloma, nors tai reglamentuota įstatyminiu lygiu. Be to, ekspertas net nevertino paties statinio būklės, neaprašė konkretaus turto fizinės būklės, kuri taip pat turi įtakos konkretaus turto rinkos vertei. Apibendrinant, darytina prielaida, kad ekspertas nedėjo pastangų pritaikyti esamus nekilnojamo turto vertinimo reglamentuose numatytus reikalavimus ir taip netiksliai apskaičiavo vertinamo namo vertę pateikdamas galimai šališką arba tyčia surašyta su klaidomis ekspertinę išvadą, kuri labiau tiktų masiniam vertinimui, o ne individualiam. Todėl teismo prašo šios ekspertizės išvados nevertinti kaip įrodymo, o nustatant turto rinkos vertę vadovautis anksčiau į bylą pateiktais ieškovės ir atsakovo dokumentais, bei nustatyti, kad nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini)vidutinė rinkos vertė (179100+144579,04 (323679,04):2) yra 161839,52 Eur, ir tenkinus ieškovės ieškinį, priteisti atsakovui kompensaciją sumoje 53 946,51 Eur, už šį nekilnojamąjį turtą.

60. Ieškovė pakartojo motyvus dėl žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini)įsigijimo ir jo pripažinimo asmenine jos nuosavybe. Dėl 20 000,00 Eur ieškovės pervestų seseriai N. S. nurodė, kad atsakovas nenurodo, iš kokių pinigų gyveno ir pramogavo šeima, kai jis grįžo (duomenys neskelbtini) prasidėjus pandemijai ir neturėjo darbo ir pajamų. Atsakovas puikiai žinojo, kad sesuo paveldėjo grynuosius pinigus ir paliko juos pas šalių šeimai, ir kad iš šių lėšų šeima tuo metu gyveno, o seseriai atsidarius banko sąskaitą, jie ir buvo pervesti pavedimu iš ieškovės banko sąskaitos. Tai nebuvo šeimos bendroji jungtinė nuosavybė, tai buvo N. S. pinigai. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini)mirus močiutės seseriai J. M., visą jos turtą paveldėjo N. S. pagal (duomenys neskelbtini)notarės N. V. išduotą liudijimą. J. M. buvo vieniša, neturėjo vaikų, su vyru buvo išsiskyrusi. Paskutiniuosius penkerius metus iki mirties moteris beveik neišeidavo iš namų. J. M. gaudavo senatvės ir tremtinės pensijas, buvo sukaupusi didelę pinigų sumą grynais (apie 25 580 Eur). Apie šiuos sukauptus pinigus žinojo pats atsakovas E. T.. Kadangi sesuo N. S. buvo grįžusi savaitę iki J. mirties, pinigai buvo paimti iš buto, todėl atsakovas atvykęs į butą po močiutės mirties grynųjų pinigų jau nerado bute. Sesuo tuo metu neturėjo Lietuvoje jokios banko sąskaitos. Tokią didelę sumą per sieną pervežti buvo neįmanoma, todėl su visais artimaisiais buvo nutarta, kad 16 200 Eur pasiims ieškovė ir juos naudos savo šeimos reikmėms, o N. S. atsidarius banko sąskaitą Lietuvoje, ieškovė persiųs šią sumą iš savo banko sąskaitos. N. S. iš paveldėtų pinigų, 9580,00 Eur išsivežė į A., nes iki 10 000 Eur galima buvo pervežti per sieną nedeklaravus pinigų kilmės. Banko sąskaitą Lietuvoje ji atsidarė (duomenys neskelbtini), todėl ieškovė vykdydama šeimoje suderintą susitarimą šeimai išleistus N. S. pinigus nuo (duomenys neskelbtini)pradėjo grąžinti pervesdama į N. S. atidarytą sąskaitą, o paliktus N. S. grynuosius pinigus leido savo šeimos reikmėms. Taip ieškovė pervedė seseriai 16 200,00 Eur. Atsakovas nenurodo, iš kokių lėšų nuo (duomenys neskelbtini)šeima gyveno, keliavo (į (duomenys neskelbtini), už dalį kelionės išlaidų buvo atsiskaityta banko kortele iš mano sąskaitos, kita dalis grynaisiais sesers pinigais), mokėjo mokesčius, rūpinosi vaikais ir jų poreikiais. Jo pervestų sumų iš N. visiškai nepakako šeimos poreikiams, ir juolab šeimos kelionėms. Be to, ieškovė pervedė 3800,00 Eur už automobilį (2400 Eur automobilis + 600 Eur už parvežimą į Lietuvą + 800 Eur automobilio remonto paslaugos už detales ir vairo pakeitimą iš dešinės į kairę pusę), kurį ieškovė pirko A. ir V. G. jį parvežė į Lietuvą. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad už sesers lėšas nupirktą šeimai automobilį būtų su N. S. kaip nors atsiskaitęs. Sesers nupirktu ir iš A. parvežtu automobiliu šeima naudojosi iki tol kol buvo nupirktas Honda FRV automobilis (šis automobilis pirktas iš mano sesers paliktų jos paveldėtų grynųjų 16 200 Eur, pinigų, šeimos poreikiams tenkinti.), ir atsakovas nėra pateikęs jokių kitų įrodymų, kad automobilį mūsų šeima įsigijo iš kokių tai kitų lėšų. Taigi nėra teisinio pagrindo priteisti atsakovui 10 000,00 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą.

61. Atsakovo motyvai, kad ieškovė kas mėnesį gaudavo nuomos pajamų už asmeninės nuosavybės teise turimą butą, esantį (duomenys neskelbtini), yra nepagrįsti. Nėra jokių nuomos sutarčių, šis butas buvo perleistas gyventi asmenims sumokant tik būsto mokesčius. T. K. mokesčiams sumokėti pervesdavo pinigus į sąskaitą (duomenys neskelbtini), šie pinigai jau senai išleisti šeimos poreikiams. E. J. su dviem mažametėm mergaitėm buvo labai sunkios materialinės padėties, bute gyveno pagal panaudos sutartį, susimokant tik komunalinius patarnavimus. Atsakovas taip pat visiškai nepagrįstai teigia, kad „ieškovei N. S. mokėjo už (duomenys neskelbtini)buto nuomą: 2021 -02- 19 - 2023-02-28, (per 25 mėn.) sumokėjo 2125, 00 Eur, vid./mėn. 85 Eur.“. Butas (duomenys neskelbtini)yra mano sesers, N. S. nuosavybė (paveldėtas iš J. M.), todėl visiškai nesuprantamas atsakovo reikalavimas gauti kažkokius nuomos pinigus už visiškai svetimą butą. N. S. yra pusbrolis, kuris turi problemų su alkoholiu, serga kepenų ciroze, dažnai gyvena slaugos namuose, ir neturėdamas lėšų, prašo paskolinti pinigų, kuriuos ji skolino, bet ne daugiau kaip 100,00 Eur per mėnesį, ir jis gavęs pašalpą juos pervesdavo atgal. Dėl savo gyvenimo būdo ir ligų, jis net neturėtų iš ko mokėti nuomą, todėl sesuo jam leido pagyventi jos bute. (duomenys neskelbtini). N. S. mirė.

62. Atsakovas E. T. pateikė rašytinius paaiškinimus, atsikirsdamas į ieškovės atsiliepimą į patikslintą priešieškinį (el. b. medž. 8 t., 53-60 l.), kuriuose nurodė, kad ieškovė daugelį metų paranoiškai kaltino jį neištikimybe, prikaišiojo kitas moteris. Grįžus kaltinimai tęsėsi, vis girdėdavo, kad grįžo, nes ten su kita „nepaėjo“, neva, kad jau turi kitą. (duomenys neskelbtini)po šeimyninio konflikto, sutuoktinė pareiškė, kad jis jai toks nereikalingas. Jis atsakė, jog jei netinka, gali išeiti, nes ir taip daugelį metų kentėjo jos nuolatinius priekaištus, užgauliojimus, patirdavo nuolatinį psichologinį smurtą, pažeminimą, nesiskaitymą vaikų akivaizdoje. Iš sutuoktinės sulaukė atsakymo, kad gali ir eiti. Atsakovas, susirinkęs pagrindinius daiktus, išvažiavo į tėvų butą. Ieškovė žinojo, kad atsakovas apsistojo tėvų bute, gyvena vienas, nes vaikai ne kartą nakvojo pas jį. Be to, (duomenys neskelbtini), kai vyko į N. pas pusseserę dirbti, kad galėtų sumokėti susidariusį kreditorinį įsiskolinimą (buvo 17616,00 kronų (1800 Eur) permoka už vaikus), ieškovė su vaikais jį paėmė nuo tėvų buto ir nuvežė į (duomenys neskelbtini). Taip, kad jokiais įrodymais nepagristi ieškovės teiginiai, kad atsakovas išėjęs iš namų iš karto apsigyveno pas kitą moterį. Nesutinka su ieškovės teiginiais, kad jis savo iniciatyva nuo (duomenys neskelbtini)nusprendė išsikelti iš šeimos namų. Tuo metu nebuvo jokių ketinimų ar diskusijų dėl gyvenimo skyrium. Tačiau santuokos metu, ypač įvykus bankrotui, iš ieškovės nesulaukė tinkamo emocinio palaikymo, pagarbos bei tarpusavio pasitikėjimo, taip pat nebuvo vykdomos sutuoktinės pareigos. Nuo (duomenys neskelbtini)ieškovė savo iniciatyva persikėlė gyventi iš bendrojo sutuoktinių miegamojo į vaikų (trijų sūnų) kambarį, kur gyveno iki jam išsikraustant iš namų. Šie ieškovės veiksmai, elgesys prisidėjo prie santuokos iširimo. Dabartinė atsakovo gyvenamoji vieta nėra nuolatinė. Nors draugė suteikė jam laikiną prieglobstį, tačiau abu jaučia diskomfortą dėl to, kad nėra nutraukta santuoka. Dėl šios priežasties nuolat vyksta konfliktai ir jam siūloma laikinai gyventi atskirai, kol skyrybų procesas bus baigtas. Kategoriškai nesutinka su ieškovės teiginiais apie tariamai išneštus šeimoje sutaupytus pinigus ir ieškovės juvelyrinius dirbinius. Priešingai, jam išsikrausčius iš namų, ieškovė neleido pasiimti savo asmeninių daiktų, įrankių. Ne kartą buvo kviesta policija. Ieškovės kaltinimai laikytini nepagrįstais, neturinčiais jokių įrodymų ir galimai sąmoningai sugalvotais siekiant pakenkti atsakovui.

63. Paskutiniame teismo posėdyje teismo pagalba jis su ieškove susitarė, kad atvyks pasiimti likusių daiktų, nes buvo likusios kopėčios, naujas šveitimo aparatas ir kiti daiktai. Nuvykus sutartu laiku su savo sese ir jos šeimos nariais pasiimti savo daiktų, jie jau buvo sukrauti garažo viduryje. Su sesės vyru nešant daiktus į išnuomotą priekabą pastebėjo, kad nėra kopėčių. Paklausus ieškovės, ji pradėjo tyčiotis. Neradęs kito sprendimo būdo, atsakovas išsikvietė policiją, kad padėtų atsiimti likusius daiktus, tačiau ieškovė viską „apvertė“ aukštyn kojom ir policininkėms pareiškė, kad „šis smurtas trunka jau treji metai“, ko pasėkoje, joms nieko kito ir neliko daryti, kaip atsakovui skirti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį, nors jis jokio smurto nenaudojo. Be to, kieme pasitiko ieškovė su visais keturiais vaikais. Ji juos psichologiškai traumuoja ir atvirai, darydama vaikų teisių pažeidimus, sąmoningai nori pakenkti jam ir dar labiau atstumia vaikus. Dėl šios priežasties jis (duomenys neskelbtini)kreipėsi į VTAS, kadangi akivaizdžiai ieškovė nuteikinėja vaikus prieš jį, įtraukdama juos į skyrybų procesą ir gąsdindama, kad jų visų ateitis nėra aiški, nes tėvas nori viską iš jų atimti. Iš vieno vaiko sulaukė net žinutės, kad „man už tave gėda“.

64. Visiškai nesutiko, kad jis nesveikina vaikų su gimtadieniu, Šv. Kalėdom, Šv. Velykom. Kol vaikai nebuvo visiškai nuteikti prieš jį, važiavo per gimtadienius į namus su tortu ir dovanomis (piniginėmis), per Šv. Kalėdas, Naujus Metus, Šv. Velykas taip pat neužmirštu pasveikinti. Ne kartą kvietė atvykti pas senelius, tačiau neturėdavo laiko ir tarpusavyje nesusiderindavo. Ieškovės daroma įtaka vaikams yra jaučiama, tačiau tikisi ateityje santykius atkurti.

65. Nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad nuo 2022 m. sausio iki liepos mėnesio atsakovas visiškai neišlaikė ir neparėmė savo vaikų finansiškai. Iš E. T. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) sūnui N. T. nuo 2022 m. vasario iki liepos mėnesio buvo pervesta 765,00 Eur (vairavimo egzaminams 2022-02-07 35,00 Eur, 2022-02-15 35,00 Eur, 2022-03-02 35,00 Eur, 2022-03-19 35,00 Eur, 2022-03-21 15,00 Eur, gimtadienio dovana 2022-04-12 100,00 Eur, kurui 2022-05-03 60,00 Eur, bilietams į koncertą 2022-06-10 150,00 Eur, ir dovana baigus gimnaziją pervesta 2022-07-15 300,00 Eur ir grynaisiais sumokėta už mašinos remontą 280,00 Eur). I. T. 2022 m. sausio - vasario mėnesiais nuvežė ir padavė į rankas 600,00 Eur grynaisiais ir dar į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 2022-05-02 145,00 Eur (už N. automobilio remontą). Be to, vaikai gyveno ir man priklausančiame name, kuriame palikti visi jiems būtini gyvenimui daiktai. Jam teko grįžti į N., kad uždirbtų ir grąžintų (duomenys neskelbtini)1800 Eur vaikų permoką. Be to, ieškovės sąskaitoje nuo 2020-09-01 iki 2022-07-30 buvo didelė pinigų sumą, kuriuos galėjo naudoti vaikų poreikiams, jų išlaikymui, tačiau nuo 2022-07-30 iki 2022-12-16 pervedė savo seseriai N. S. 20000 Eur. Nuo (duomenys neskelbtini)ieškovė iš savo sąskaitos, kurioje buvo bendros šeimos lėšos tenkino vaikų ir šeimos poreikius pirkdama granules, čiužinį ir kt. daiktus šeimos ir vaikų poreikiams tenkinti. Ieškovė, gaudama nuolatines pajamas iš nekilnojamojo turto nuomos, kurios laikomos bendromis sutuoktinių pajamomis, turėjo pakankamai finansinių lėšų prisidėti prie jų vaikų išlaikymo. Šios pajamos suteikė jai galimybę padengti kasdienes vaikų išlaidas, užtikrinti jų poreikius bei prisidėti prie jų gerovės. Ieškovės finansinė padėtis dėl nuolatinių nuomos pajamų buvo stabili, todėl jai buvo sudarytos sąlygos aktyviai dalyvauti vaikų išlaikyme.

66. Pakartojo argumentus dėl turto padalijimo. Papildomai dėl piniginių lėšų pervestų R. M. ir jos sutuoktiniui nurodė, kad ieškovė šių piniginių lėšų pervedimo su juo nederino. Ieškovė tuo metu augino mūsų vaikus ir niekur nedirbo, tad atsakovas vienas išlaikė šeimą. Todėl pervestais pinigais buvo sumažintos šeimos lėšos, nors tuo metu kita sesuo N. galėjo padėti seseriai R., nes ji buvo dirbanti.

67. Pabrėžė, kad atsakovo turėta nuo 2002 iki 2013 metų Swedbank sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) banko kortele nuo 2005 metų naudojosi ieškovė I. T., nes atsakovas išvyko dirbti į A.. Iš sąskaitos išrašų matyti, kad dalis pinigų buvo naudojami namo statyboms, kiti nuimami grynaisiais. Atsakovui nėra žinoma visų grynųjų pinigų panaudojimo paskirtis iš šios sąskaitos, nes nesinaudojo kortele.

68. Kategoriškai nesutiko su ieškovės teiginiais, esą atsakovas naudojo savo asmenines lėšas įmonei N.įkurti, darbo įrankiams įsigyti bei vėliau padengti bankroto išlaidas. Šie teiginiai yra nepagrįsti ir neatitinka faktinės situacijos. Į N. atsakovas išvyko dirbti pagal darbo sutartį (duomenys neskelbtini), o savo įmonę įsteigė tik (duomenys neskelbtini), kuriai įsteigti N. nereikėjo jokių papildomų lėšų. Be to, įmonės bankrotas buvo paskelbtas tik (duomenys neskelbtini), todėl ieškovės argumentas, kad tam buvo naudojamos lėšos iš lietuviškos sąskaitos, yra nepagrįstas. Jo banko sąskaitos Lietuvoje nebuvo aktyvios - išrašai rodo, kad paskutinės lėšos iš jų buvo paimtos (duomenys neskelbtini), o pati sąskaita buvo uždaryta (duomenys neskelbtini)., o N. atsakovas turėjo dvi banko sąskaitas: vieną asmeninę, o kitą - įmonės. Į įmonės sąskaitą negalėjo pervesti jokių asmeninių lėšų, nes ji buvo naudojama tik įmonės veiklai vykdyti, t. y. darbuotojų atlyginimams, sąskaitų už medžiagas ir kurą apmokėjimui.

69. Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini)į atsakovo banko sąskaitą (duomenys neskelbtini)pervedė 130 000 litų. Kadangi šeima gyveno uošvienės bute, bendrai pasitarę, ieškovės mamai pasiūlė nupirkti 2 kambarių butą, o patys likti jos 3 kambarių bute, (duomenys neskelbtini). Todėl iš savo asmeninės sąskaitos AB bankas Snoras (duomenys neskelbtini)atsakovas pervedė į I. T. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) Swedbank, AB, 50 000 litų, o 2003-01-30 ir 2003-01-31 - viso 15 000 litų, kuriuos ji nusiėmė buto pirkimui. Už 15 000 litų ieškovės mamai (duomenys neskelbtini)buvo nupirktas butas, (duomenys neskelbtini), tačiau sutartyje įsigijimo kaina buvo nurodyta 10 000 litų (sandorio sudarymo metu buto su rūsiu vertė buvo 23073 Lt). Todėl visiškai akivaizdu, kad butas buvo nupirktas iš šeimos bendrų santuokinių piniginių lėšų. Tik skyrybų procesui prasidėjus atsakovas sužinojo ir apie ieškovės asmeninėn nuosavybėn padovanotą butą (duomenys neskelbtini), nors buvo tariamasi, kad butas bus padovanotas šalims.

70. Paaiškino, kad 1 800 Eur įsiskolinimas (duomenys neskelbtini)susidarė per 2 metus perskaičiavus vaikų išmokėtus pinigus. Ieškovė sąmoningai neinformavo atsakovo apie Lietuvoje padidėjusias vaikų gaunamas išmokas. To nežinodamas atsakovas negalėjo informuoti kreditoriaus. Be to, visiškai nesutinka, kad ieškovė nežinojo, iš kur sąskaitoje atsirado lėšų, kuriomis atsakovas padengė kreditoriaus nustatytą įsiskolinimą, kadangi pati ieškovė jį (duomenys neskelbtini)vežė į (duomenys neskelbtini), kadangi trims savaitėm skridau į N. pas savo pusseserę dirbti ir padengti susidariusius kreditorinius įsiskolinimus. Todėl nepagrįstai teigiama, kad atsakovas siekė pasipelnyti iš savo šeimos biudžeto.

71. Paaiškino, kad bendru sutarimu buvo nuspręsta teismo prašyti nepriklausomo teismo eksperto, kuris ir įvertino šalių nekilnojamą turtą ir nustatė rinkos vertę, kuri (duomenys neskelbtini)buvo 197 000,00 Eur. Mano, kad pervertinus (duomenys neskelbtini)vertė galimai galėtų būti ir didesnė, nes nekilnojamojo turto kainos kyla.

72. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini)N. S. A. turimą ir nebenaudojamą automobilį Honda Civic (pagaminimo metai 2003 m.) pasiūlė perimti seseriai I. T. su sąlyga, kad už savo lėšas pakeis vairą iš angliško į europinį variantą. Visa tai buvo padaryta iš atsakovo lėšų, atsakovas 2013-01-03 pervedė iš n. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)ieškovei 10 000,00 Lt. 2019 m. automobilis buvo parduotas už 300,00 Eur.

73. Visiškas nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad mirus močiutei J. jis „pats pirmas jos bute ieškojo pinigų“. Atsakovas apie jokius pinigus nieko nežinojo, neieškojo ir nesidomėjo. Pirmą kartą girdi, kad jo sutuoktinė naudojosi, neva, paliktomis mirusios močiutės santaupomis. Mano, kad ieškovė tai sąmoningai išgalvoja. Nori pažymėti, kad (duomenys neskelbtini)mirus močiutei, niekas jam nepranešė apie jokius grynuosius paliktus pinigus, kuriuos N. S., neva, paliko jo sutuoktinei naudoti bendriems šeimos poreikiams. Netgi atsakovui grįžus visam (duomenys neskelbtini)mėnesį, ieškovė atsakovui nei karto neužsiminė apie turimus sesers pinigus ir kad juos reikės grąžinti.

74. Ieškovė melagingai teigia, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo perleidusi gyventi asmenims sumokant tik būsto komunalinius patarnavimus. Sutuoktinei buvo pervedami ne tik būsto mokesčiai, bet ir buto nuoma, nors už nuomą dažniausiai gaudavo grynaisiais pinigais. Ne kartą iš sutuoktinės atsakovas girdėjo, kad nuomą reikės pakelti, nes viskas palaipsniui brangsta.

75. 2023-11-13 teismo posėdyje ieškovė I. T. palaikė savo patikslintą ieškinį ir prašė jį tenkinti, o patikslintą priešieškinį atmesti. Papildomai be procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių paaiškino, kad atsakovas iš pradžių dirbo A., kur pradėjo dirbti kai vyriausiajam sūnui buvo 2 m. Po to vasaromis pradėjo dirbti N.. Galiausiai, N. pradėjo dirbti ilgiau, grįždavo kas antrą savaitę, 1 kartą per mėnesį, per atostogas ir šventes namo. Visi (duomenys neskelbtini)pinigai – 130 000 Lt- buvo panaudoti pirmojo namo statybai. Žemės sklypą (duomenys neskelbtini)pirko iš 50 000 Lt paskolos ir 78 000 Lt (45 000 Lt pavedimu, o likę paduoti grynais), kuriuos gavo pardavus sesers butą (pardavėjai buvo pervesta 45 000 Lt suma, nurodant kad už žemės sklypą, o tokią sumą nurodė, kad nereikėtų nekilnojamojo turto mokesčių mokėti, 50 000 Lt paskola taip pat pervesta, 10 000 Lt buvo duota grynais). Iš 78 000 Lt dalį ji panaudojo žemės sklypui pirkti, dalį – pirmojo namo statyboms baigti, o kita dalis - sutartims sudaryti, notaro atlyginimui. Be 78 000 Lt nebūtų įsigiję žemės sklypo. Su sese sudarė žodinį susitarimą, kad kai ji grįš, nupirks analogišką butą – ketvirtame aukšte, vidurinį. Apie susitarimą atsakovas žinojo. Paskolą grąžino, kai pardavė pirmąjį namą už 335 000 Lt. Likę pinigai buvo panaudoti pastatyti namą (duomenys neskelbtini) ir įsivesti santechniką. Po to labai ilgai buvo atliekama namo vidaus apdaila, gerinamas gerbūvis. Nežino, kiek tiksliai investavo į namo įrengimą. 78 000 Lt sesei negrąžino. Ji iki 2020 m. dirbo 0,5 etato mokytoja, nuo 2020 m. – 1 etatu. Išmokos vaikams, kurias gaudavo N., buvo jai atlyginimas už vaikų auginimą ir priežiūrą. Jos darbo užmokestis 2020 m. buvo apie 900 Eur, 2022 m. – 1180 Eur, 2023 m. – 1080 Eur. Atsakovas pervesdavo įvairiomis sumomis pinigus: 1000 Eur, 2000 Eur, bet būdavo, kad ir neperveda. Būdavo, kad atsakovas parsiveža grynuosius pinigus. Atsakovas 2 kartus per metus grįždavo su automobiliu, kurį veždavo remontuoti į autoservisą, reikėdavo nusipirkti maisto, kurį veždavosi į N.. Visus pinigus naudojo namo statybai. Jos močiutė yra davusi pusę sumos, reikalingos trinkelėms. Tuo laikotarpiu šeima nekeliavo, buvo išvykę tik į N. ir A.. Ji dažniausiai skirstė pinigų srautus. Tvora buvo pastatyta iš atsakovo tėvų pervestos 5000 Eur sumos, kas buvo dovana šeimai.

76. (duomenys neskelbtini)grįžo atsakovas, 14 d. karantinavosi pas savo tėvus. Tuo laiku jis tai dirbo, tai nedirbo, šeima buvo išlaikoma tik iš jos darbo užmokesčio. Žino, kad kažkoks žmogus duodavo atsakovui apdailos darbų. Mano, kad atsakovas gaudavo pajamų, kažkiek pinigų duodavo, duodavo grynais pinigais, tačiau labai mažai. Vaikų atsakovas nepadėjo išlaikyti 6 mėnesius, tik po privalomosios mediacijos pradėjo mokėti po 150 Eur kas mėnesį. Susitarimo dėl vaikų išlaikymo nebuvo. Iki išeinant iš namų atsakovas gyveno kartu, nusipirkdavo maisto, o kitus pinigus taupė, prie vaikų išlaikymo minimaliai prisidėjo, nuveždavo vaikus į mokyklą, duodavo 100 Eur nuomai, nors gyveno kartu, kartu valgė, tačiau viską pirko ji. Jos su atsakovu santykiai pablogėjo 4-5 m. prieš atsakovui paliekant šeimą. Ji jo prašė grįžti, nes patiriami nuostoliai dėl jo pragyvenimo (duomenys neskelbtini)verslas nebuvo sėkmingas, pinigų atsakovas beveik nebesiųsdavo, ji išlaikė šeimą, atsirado skolos dėl įmonės N., ji pavargo viena pati viskuo rūpintis. Iš nieko prasidėdavo pykčiai. Šeima buvo ji ir vaikai, o atsakovas į šeimą nebeįsijungė, prarado ryšį su vaikais, jais nesidomi, atsakovas nematė šeimos kasdienybės. Papildomas dirgiklis buvo pinigų trūkumas, išsiskyrė nuomonės dėl kompiuterio vyresniajam sūnui pirkimo, prie jo pirkimo atsakovas neprisidėjo. Jai su atsakovu nesisekė susitarti, ji bandė aiškintis, tačiau ją atsakovas kaltindavo, kad ne taip pasakė, padarė. Po paskutinio pokalbio tarp šalių 6 mėnesius nebuvo jokio dialogo. Ji lankėsi pas psichologą, siūlė atsakovui eiti, tačiau jis nesutiko, pats nesiūlė eiti pas psichologą, inicijuodavo pokalbius su atsakovu.

77. Atsakovas, (duomenys neskelbtini)išėjęs iš namų, dar 2 mėnesius nuveždavo vaikus į mokyklą, iki kol N. (duomenys neskelbtini)išsilaikė teises. Su vaikais atsakovas matydavosi rytais, veždamas juos į mokyklą, prieš gimtadienius, per Šv. Kalėdas atvažiuodavo. Atsakovas visai nebedavė pinigų išėjęs iš namų, nepadėjo išlaikyti nekilnojamojo turto, ji viena mokėjo už granules 1400 Eur, o jas perka 2 kartus per metus. Elektra kainuoja 100-200 Eur per mėnesį, vanduo iš šulinio, nuotekas tenka traukti, nes nėra centrinio nuotekų valymo. Sutuoktinis privalo padėti namuose, uždirbti pinigus. Buvo atsakovas su kažkokia moterimi atvažiavęs paimti vaikų į mokyklą.

78. Pažymėjo, kad vaikai yra nuolat augantys, jiems reikia keisti rūbus, avalynę, ypač daug suvalgo maisto. L.buvo tarpiniai atsiskaitymai, reikėjo korepetitorių, važiavo į ekskursijas, turėjo išlaidų mokykloje, būreliams. 2 vaikai vyko į ekskursiją V., kur tik kelionė 1 vaikui kainavo 320 Eur. Matematikos ir lietuvių korepetitoriams moka po 15-25 Eur už valandą, reikia lankytis 2 kartus per savaitę. L.(2020-2022 m.) su O. (2020-2021 m.) lankė sporto mokykloje „(duomenys neskelbtini)tinklinį, kur mėnesinis mokestis -10 Eur, o varžyboms išleisdavo 50 Eur (reikėdavo sumokėti už viešbutį ir maistą). Sporto avalynė ir rūbai buvo dažnai keičiami, reikėdavo specialių padų avalynei (20 Eur/6 mėn.). Turėjo kitų nenumatytų išlaidų – L. gamino lovą pagal specialų užsakymą (virš 600 Eur), čiužinys kainavo 660 Eur. Labai daug išlaidų higienos prekėms, nes vaikai dažnai prausiasi, nuolat reikia skalbti rūbus. O. turi alergiją, nustatytas grybelis, todėl reikia brangesnių skalbiklių, specialus prausiklis (20 Eur, 1 mėnesiui nepakanka). Vaikams perka daug vitaminų, L. nustatytas per mažas feritino kiekis, todėl pirko vitaminus. Šeimą padėjo išlaikyti sesuo, maisto nupirkdavo mama.

79. 2025-04-17 teismo posėdyje ieškovė I. T. papildomai paaiškino, kad atsakovas labai mažai kur dalyvavo ir nežino, kad seneliai pirko jos mamai butą. Iki tol jie kartu su mama gyveno viename bute 3-4 m. (duomenys neskelbtini), buvo įsigyti vertybiniai popieriai (kiekvienam po 50 000 Lt), automobilis, kiti daiktai, giminaitei paskolino 15 000 Lt, juos išgrynino prieš tai, ir pinigų nebeliko. Jie nebuvo susitarę kraustytis į kitą butą, planavo statyti namą. Giminaitė paskolą grąžino.

80. Atsakovas iš A.parveždavo grynųjų pinigų. Ji pati į N. važiavo (duomenys neskelbtini)., gavo darbo užmokestį grynais pinigais. Jai atsakovo banko kortelė nebuvo perduota, ji ja nesinaudojo. Atsakovas dirbo ir tik vasaromis, iki kol įsikūrė savo įmonę.

81. 2006-03-09 gautus 78 000 Lt panaudojo žemės sklypui (duomenys neskelbtini)pirkti. Gavo 1000 Lt rankpinigių, dalį sumokėjo pavedimu, o dalį – grynaisiais. Buto kaina nurodyta 49 000 Lt, nes nuo 50 000 Lt reikėjo mokėti mokesčius. A. P. sumokėjo kainą už (duomenys neskelbtini) (jį pradėjo statyti 2003 m.) buvo parduodamas apie 1 m., statyba buvo nebaigta. Už žemės sklypą (duomenys neskelbtini)45 000 Lt sumokėjo pavedimu, o kitus – grynaisiais. A. P. dirbo valstybės institucijoje, todėl prašė sumokėti tik grynais pinigais.

82. Jos sesuo R. M. nutraukė santuoką ir kartu su vaikais persikraustė gyventi į kitą vietą. Jai trūkdavo piniginių lėšų, todėl jas jų mama perduodavo ieškovei, ji pinigines lėšas įsidėdavo į savo banko sąskaitą ir atlikdavo pavedimą sesei.

83. 2019-2020 m. atsakovas pervesdavo jai apie 700 Eur kas mėnesį, todėl nepakako pinigų. Jau tuomet santykiai su atsakovu pradėjo blogėti. Ir jos sesuo N. S. paveldėjo J. M. butą bei pinigus. Sesuo buvo grįžusi 1 savaitę iki J. M. mirties, ir tada jau pasiėmė pinigus. Dalį pinigų išsivežė (10 000 Eur, ne stiek nereikia deklaruoti muitinei), o kitą paliko jai naudoti. Jai pinigus padavė po J. M. mirties. Toks buvo susitarimas jos šeimoje, jame dalyvavo G.jos mama, ji ir sesuo N. S.. Notarui apie grynuosius pinigus nepasakė. Be to, ji neturėjo, iš ko sumokėti sesei už Honda Civic, todėl ir gavosi kaip dovana. O pasitaikius progai – pinigus pervedė. Iš viso grąžino sesei 20 000 Eur. Pirmame teismo posėdyje apie tai nepasakojo, nes nemanė, kad tai yra svarbu. Iki J. M. mirties jos banko sąskaitoje nebuvo 20 000 Eur, po to, naudojant sesers paliktus grynuosius pinigus – po truputi susitaupė, sesuo atsidarė banko sąskaitą, ir ji grąžino sesei. Vaikų poreikiai tuomet nebuvo mažesni. Atsakovas žinojo apie tai, kad jai sesuo davė 20 000 Eur grynaisiais pinigais. Negrąžino sesei grynųjų pinigų, nes ji norėjo pinigus gauti pavedimu į banko sąskaitą. Toks buvo sesers sprendimas.

84. Dėl tvoros nurodė, kad ji asmeninius pinigus iš savo banko sąskaitos išgrynina ir atiduoda. 5000 Eur buvo skirti tvorai statyti, 3700 Eur išleido tvorai, be to reikėjo sumokėti už automatizavimą, darbininkai kasė ir statė polius. Jie abu su atsakovu buvo pas jo tėvus ir visi kalbėjo, kad ji gaus pinigus ir panaudos tvorai.

85. Apie tai, kad susidarė išmokų N. permoka, ji sužinojo tik prasidėjus bylai. Ji net nežinojo, kad tokias išmokas atsakovas gauna. Grįžus atsakovui dar kalbėjo, kad reikia viską uždaryti, pranešti kam reikia, jog jis nebedirbs. Be to, atsakovui grįžus jie atskirai pirko maistą. Nuo 2022-01-01 ji mokėjo mokesčius, pirko malkas, atsakovas prie nieko neprisidėjo 6 mėnesius.

86. Po 2022-01-01 atsakovas atvažiuodavo tik dėl daiktų, dėl turto vertinimo, su vaikais nebendraudavo. (duomenys neskelbtini)policija išdavė orderį dėl smurto artimoje aplinkoje, tada policiją išsikvietė pats atsakovas, orderį išdavė policija savo nuožiūra, ji dėl smurto nesikreipė. Dabar atsakovas su vaikais nebendrauja, jų su šventėmis nesveikino, didesnio išlaikymo nepervedė, dovanų nedovanojo.

87. Ji negavo nuomos, o jei ką ir gaudavo, tai panaudodavo grindims bute sudėti, tapetus klijuoti.

88. 2025-05-06 teismo posėdyje ieškovė I. T. papildomai nurodė, kad ji visas pajamas (darbo užmokestį, išmokas vaikams) panaudojo vaikų ir šeimos poreikiams. Padėjo mama, sesuo, gavo 20 000 Eur. Patenkindavo vaikų poreikius kitų asmenų sąskaita. Vaikų išlaikymui skirtas išlaidas galima matyti jos banko sąskaitos išraše. Už ekskursijas mokėjo grynaisiais pinigais. Įvairias sumas kas mėnesį išleisdavo, būdavo ir 3000-4000 Eur. Jos pačios poreikiai yra minimalūs. J. M. 20 000 Eur ji išleido per 3 metus. Pinigai buvo pas ją ir jos mamą. Sesei grąžintiną sumą sutaupė iš darbo užmokesčio ir išmokų vaikams, nes šių pinigų nenaudojo. Vaikų poreikiai tik didėjo. Atsakovui nesakė apie 20 000 Eur grynaisiais pinigais, nes santykiai buvo pašliję, jis išėjo iš namų, nesidomėjo vaikų poreikiais, nežiūrėdavo į čekius, ji nežinojo, kur atsakovas savo pinigus leidžia. 2019 m. gegužės mėnesį iš gautų pinigų pirko Honda F-RV, mokėjo 4600 Eur. Pinigus pradėjo taupyti nuo 2019-04-05. Nežino, kiek kartį sesuo iki 2021 m. buvo grįžusi. Sesei nebuvo būtinybės gauti pinigus. 20 000 Eur buvo grąžinta iki pareiškiant ieškinį. Iki atsakovas išėjo iš namų ji ieškinio dėl vaikų išlaikymo nereiškė, nes buvo pripratusi, jog atsakovas nereguliariai išlaiko juos. Kai atsakovas dirbo A., tai kas mėnesį pervesdavo pinigus.

89. Klausimų dėl sesers buto ir sesers žemės sklypo su atsakovu neaptarė. Atsakovas nežinojo, už kiek buvo pirktas butas (duomenys neskelbtini), jis niekur nedalyvavo, nes šio turto pirkimas jo nelietė. Atsakovas žinojo, kad ji paskolino giminaitei 15 000 Lt, šie pinigai buvo skirti kombainui. Ji grąžino paskolą, mokėdavo dažniausiai grynaisiais, paskutinis mokėjimas buvo 1000 Lt pavedimu. Paskolino, nes tuomet jiems nereikėjo šių pinigų.

90. 2003-2009 m. ji ne nuolat naudojosi jo banko kortele, tiksliai nebeprisimena, logiška, kad gal buvo naudojami pinigai statybai. Neprisimena, kad atsakovas būtų jai palikęs banko kortelę. Būdavo visaip.

91. Bute (duomenys neskelbtini). gyveno jos pusbrolis N. S., ji jam leido bute gyventi, nes jis buvo silpnos sveikatos.

92. 2025-09-05 teismo posėdyje ieškovė I. T. papildomai paaiškino, kad vaikų poreikiai nuolat didėja, pasikeitė MMA, todėl ji prašo didesnio išlaikymo L.. Šiuo metu tik L. dar nevairuoja automobilio, kiti – vairuoja. Vaikai daug sportuoja, turi daug veiklos, nuolat ir daug valgo, o brangsta viskas. Jos turtinė padėtis nepasikeitė. Atsakovas jos neklausė, kokie vaikų poreikiai, su jais laisvalaikio neleidžia, nebendrauja. O. jau yra dvyliktokas, jam bus papildomų išlaidų šimtadieniui, išleistuvėms, mokykloje bus renginiai, kainuos apranga ir avalynė. L. pradėjo eiti į bokso treniruotes, mėnesinis mokestis – 40 Eur, pirko boksui skirtą aprangą ir įrangą (įtvaras dantims – 20 Eur, bokso pirštinės – 50-60 Eur, apranga – 10 Eur). Su O. klase dažnai važiuoja į išvykas, bent 2 kartus per metus plaukia baidarėmis (100 Eur išlaidos), važiuoja prie jūros. O. reikia duoti pinigų, kai jis išeina susitikti su panele. Ji apmoka automobilių draudimo išlaidas. N. baigė Vilniaus kolegiją ir įstojo į Vilniaus technikos universitetą, kur bus išlyginamosios studijos, jų kaina metams – 2700 Eur. O. korepetitorių nereikėjo, L. – galimai reikės. O. išlaikė teises, ji mokėjo 420 Eur už pravažiavimus. 2023 m. kovo mėnesį ji maistui išleido 843 Eur, atsiskaitė banko kortele, o 2025 m. rugpjūčio mėnesį – 1246 Eur, 2023 m. kovo mėnesį 43 Eur išleido laisvalaikiui, 34 Eur sveikatai, 100 Eur transportui, o 2025 m. rugpjūtį – 296 Eur transportui, 77 Eur sveikatai, 15 Eur laisvalaikiui. Vaikams maistpinigius duoda grynaisiais. Ji turi daugiau išlaidų, nei prašo priteisti iš atsakovo.

93. Ji gali 48 000 Eur kompensaciją sumokėti per 3 m., dėl 98 000 Eur kompensacijos nežino, kai bus teismo sprendimas, tada ir galvos, kaip ją sumokėti.

94. Atsakovas E. T. 2023-11-13 teismo posėdyje palaikė savo patikslintą priešieškinį, prašė atmesti patikslintą ieškinį. Papildomai be procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių paaiškino, kad N. pirmus 3 m. gyveno pas pusbrolį, o kitus 6 m. – pats nuomojosi. Nuomai ir mokesčiams išleisdavo apie 750 Eur per mėnesį, 100 Eur kainavo kuras, grįždavo namo kiekvieną mėnesį, iš L. parsiveždavo maisto, nepramogavo, jam svarbiausia buvo dirbti ir siųsti pinigus šeimai. Iš pradžių jis grįždavo namo kas 2 mėnesius, po to – kas 3 savaites, paskutinius 4 m. – kas mėnesį. Perkant žemės sklypą (duomenys neskelbtini)ėmė paskolą, daugiau nesiskolino. Pardavus pirmąjį namą turėjo užtekti pinigų žemės sklypui pirkti, paskolai grąžinti ir statyboms pradėti. Pardavus pirmąjį namą, jis skyrė antra tiek namui (duomenys neskelbtini)įrengti, ieškovė tokių pajamų neturėjo. Kiek jo pajamų skirta namui pastatyti ir įrengti – nežino, viską pirko ieškovė, statybinių medžiagų kainos buvo aukštos. Pastačius namą, jis buvo nuolat įrengiamas. Jis pats grįžęs dažydavo, keitė baldus. Iš jo pinigų 2018 m. buvo įrengtas šildymas ir santechnika, 2019 m. pirkta O. lova, pirkti G. kambario baldai, kambarys suremontuotas. Jo mama pervedė ieškovei pinigus tvorai pastatyti, o pinigus mama gavo pardavus senelio žemę, visi gauti pinigai buvo padalinti vaikaičiams, mamai neapsimokėjo pervesti pinigus į jo N. banko sąskaitą, todėl pavedimas atliktas ieškovei. Didesne dalimi iš jo pinigų buvo viskas perkama, įrengiama, jis atlikdavo pavedimus ieškovei, parveždavo grynais pinigais (nuo 100 iki kelių tūkstančių eurų), o jų buvo kartais net daugiau nei pavedimu. Jis nebuvo susitaręs su ieškove, kad vaiko pinigai, kuriuos jis gavo N., yra atlyginimas ieškovei. Dažnai dirbdavo po darbo valandų, valandinis įkainis po darbo – 30-35 Eur. Su ieškove pasitardavo tik dėl didesnių pirkinių, dėl kasdienių išlaidų – nesikalbėdavo. Jis žinojo, kad ieškovės sesuo pirko butą, tačiau nežinojo, jog ji jį pardavė, ir juo labiau nežinojo apie ieškovės ir jos sesers susitarimą. Jis taip pat nežino apie žemės sklypo (duomenys neskelbtini). pirkimą. Jo sutuoktinė neinformavo, kad per kad šį žemės sklypą, nežino, iš kokių lėšų ji pirko žemės sklypą, tik prasidėjus teisminiam procesui apie jį sužinojo.

95. 2017 m. prasidėjo sunkmetis, susidarė įmonės skolos, atsirado lėšų trūkumas, jis patyrė daug streso dėl prasidėjusio teisminio proceso, stengėsi, kad kuo mažiau nukentėtų šeima. 2018 m. birželio mėnesį jo įmonei N. buvo iškelta bankroto byla, veikla sustabdyta, areštuotos banko sąskaitos, konfiskuoti įrankiai, automobilis, tačiau net ir tuomet jis turėdavo privačių darbų įsidarbino kitoje N., ir šeimai parveždavo šiek tiek pinigų. Jis per 1,5 m. grąžino apie 5000 Eur įmonės skolų, iš jo darbo užmokesčio išskaičiuodavo 20 proc. skoloms grąžinti, buvo kad 6 mėnesius nieko nenuskaičiavo, jis per 2 savaitės gaudavo 1000 Eur darbo užmokestį. Negali atsakyti, kiek tiksliai grąžino skolų. 2020-2021 m. jis jau nebuvo skolingas.

96. 2020-09-04 jis grįžo, 10 d. karantinavosi, o nuo 2020-09-20 pradėjo dirbti pavienius darbus statybų sektoriuje, rasti darbą buvo sudėtinga, nes buvo pandemijos laikotarpis. Be to, jis registravosi Užimtumo tarnyboje. Už darbą jis gaudavo grynais pinigais, ieškovei kiekvieną savaitę duodavo po 100 Eur, kitus taupė nenumatytiems pirkiniams. Pirko vaikams baldus, remontavo namus. Mokesčius mokėjo ieškovė, parduotuvėje maistą pirko kartais jis, o kartais ieškovė. Negalėjo dirbti pilnai, susirgdavo, tada ieškovė jam priekaištaudavo, ko jis nedirba, atsirado pinigų trūkumas. Pinigų trūkumas nebuvo staigus, nes iki grįžimo jis pervedė nemažai pinigų ieškovei. Ieškovė pradėjo priekaištauti, įtarinėti, kad jis neištikimas. Jis bandė aiškintis su ieškove, jei būtų nenorėjęs pataisyti santykių, būtų negrįžęs. Jis viską atidavė šeimai. Jis siūlė ieškovei kreiptis į psichologą, tai ji atšovė, kad jei jam reikia, lai jis ir kreipiasi. Mano, kad ieškovė santuokos nutraukimui ruošėsi iš anksto, viską darė, kad jai viskas liktų. Ieškovė pirmoji kreipėsi dėl santuokos nutraukimo. Mano, kad santuoka nutrūko dėl abiejų kaltės to, kad nebeliko bendravimo, ieškovė jam nuolat priekaištavo, ieškovė buvo įpratusi gyventi viena be jo, gal ir norėjo, kad jis grįžtų, tačiau jis nejuto palaikymo iš ieškovės, kai buvo įmonės bankrotas.

97. Iki grįžimo nuolat gyventi jis vaikams parveždavo daiktų: dviratį, telefoną, kompiuterį. Po 2020 m. rugsėjo mėnesio jis gerino vaikų ir šeimos gyvenimą iš savo santaupų, važiavo atostogauti į pajūrį, pirkdavo maisto, kad palepinti vaikus, vežiojo kiekvieną rytą į mokyklą, net ir išėjęs iš namų vežiojo vaikus kelis mėnesius, taip pat vežė vaikus į treniruotes. Jis visuomet kuro išlaidas padengdavo, jis finansavo pietus, važiavo po kelias dienas į Latviją prie jūros, Klaipėdą, Jūrų muziejų, nakčiai apsistojo Šventojoje. Prie namo priežiūros prisidėjo darbu, buvo nupirktos kelios žoliapjovės, pjovė žolę, išardė terasą, tačiau medienos nebuvo pandemijos metu. Jis sutaupė ne daugiau nei 100 Eur, nes viską išleido šeimos poreikiams. 2020 m. rugsėjo – 2022 m. jo darbo užmokestis buvo 700-1000 Eur per mėnesį.

98. Nurodė, kad neprisidėjo prie kompiuterio N. pirkimo, nes kompiuteris kainavo 2500 Eur, kai galima nupirkti kompiuterį ir už 1000 Eur. Tačiau pervedė pinigų N. vairavo teisėms, jis kelis kartus laikė egzaminą, apmokėjo N. automobilio tempimo išlaidas (145 Eur) ir už serviso paslaugas (300 Eur). Pažymėjo, kad jis neuždirbdavo tiek, kad kiekvienam vaikui skirti po 1000 Eur kiekvieną mėnesį. Poreikis maistui gal ir protingas, apie 100 Eur per mėnesį maistui mokykloje reikia. Prašė mažinti poreikius aprangai iki 50 Eur, mokymosi priemonėms – 20 Eur, higienos priemonėms – 20 Eur, namų apyvokos prekėms mažinti iki 30 Eur, kitoms nenumatytoms išlaidoms – 20 Eur. Mano, kad nerealu būstui 100 Eur mokėti, per metus išeina 1200 Eur, kaip granulių kiekis visiems metams. Granulių kaina dalintina iš 6 asmenų, be to, granulės vasarą yra pigesnės, visuomet pirkdavo granules vasarą, 4-5 t, 2021 m. jos kainavo 800-1000 Eur. Jis nežino, kiek mokama už telefonus. 2022 m. O. sporto būrelis buvo nemokamas, L. gal kažką ir lankė, vyksta į varžybas, tačiau nežino apie išlaidas, gal mokykla apmokėdavo. Dėl vaistų ir vitaminų nieko nežino, nes jo neinformavo, kad yra trūkumas ar kad kažkokias ligas reikia gydyti. Mano, kad nereikia L. korepetitorių, žino, kad sunkiau sekėsi lietuvių kalba ir matematika, tačiau broliai bendrom jėgom jam padeda, mergaitei samdomi korepetitoriai. Vaikams mokėjo po 150 Eur, po to nuo kovo mėnesio po 200 Eur išlaikymo. Vaikų išlaikymo įsiskolinimo nėra, nes jis 2020 m. turėjo ištuštinti savo banko sąskaitą ir pervedė ieškovei 11 000 Eur, kuriuos ieškovė turėjo naudoti šeimos poreikiams tenkinti.

99. Šiuo metu jo pajamos nėra nuolatinės, per mėnesį uždirba 1000-1500 Eur. Prieš 5 m. jam prasidėjo sveikatos problemos – atsirado riešo ir alkūnės skausmas. Gydytojai rekomenduoja mažinti darbo krūvį. Jis turi papildomų išlaidų gydytojams ir reabilitacijai. Vaikams sumokėjus išlaikymą (550 Eur), jam nieko nebelieka, jis net negali vaikų kur nors nusivesti papramogauti.

100. Paaiškino, kad iš N. jis grįžo su 2004 m. Volkswagen Touran, kurį pardavė nežinodamas, kad reikia sumokėti muitą, todėl jam paskyrė 580-600 Eur baudą. Už parduotą automobilį gavo 2000 Eur, dar 3000 Eur paskolino tėvai, ir už 6000 Eur nusipirko Audi A6. Todėl nesutinka mokėti kompensacijos ieškovei.

101. Jis grąžino (duomenys neskelbtini)1800 Eur vaiko išmokų permoką, kuri susidarė 2019-2020 m. Anksčiau būdavo, kad (duomenys neskelbtini)stabdydavo vaiko įmokų mokėjimą, kol negaudavo informacijos atsakingų institucijų apie tai, ar vaikams yra mokamos išmokos Lietuvoje. Jis neturėjo 1800 Eur, todėl 2022 m. vyko pas pusseserę į N.dirbti, dirbo 3 savaites ir grąžino visus pinigus.

102. Jo ir vaikų santykiai yra sudėtingi, nes ieškovė nuteikinėja vaikus, kad jis nori juos išmesti į gatvę, parduoti namus, kad neša jų daiktus, kad jis kvietė policiją, nors jos jis nekvietė, ieškovė viską filmuoja ir fotografuoja. 2022 m. vasarą daiktų pasiimti atvažiavo su gyvenimo drauge, tačiau tuo metu ji dar nebuvo draugė. Jis išėjo ne pas ją gyventi, o pas tėvus į butą, dabar gyvena tėvų name. Vaikus į mokyklą su ja vežė balandį. 2022 m. vasarą, kai atvyko pasiimti daiktų, į vidų jis neįėjo, buvo įdėti raktai iš vidaus, ieškovės neinformavo, kad atvažiavo su drauge. Jis 2021 m. vasarą neinformavo sutuoktinės, kad kartu nebegyvens, sutuoktinė parodė savo elgesiu, kad nebenori su juo gyventi. Nuo 2021 m. vasaros viską dar pirko kartu su ieškove, nebuvo atskirų pirkinių, jis atliko remontą.

103. 2025-03-05 teismo posėdyje atsakovas E. T. papildomai nurodė, kad jis tiksliai nežino, kokią nuomą mokėdavo ieškovės bute gyvenę nuomininkai, jam tik ieškovė yra užsiminusi, kad viskas brangsta, todėl reikės didinti ir nuomą. Panaudos sutarčių ieškovė nebuvo sudariusi, pirmą kartą sudarė jam išėjus iš namų.

104. Laimėjus loterijoje, buvo susitarę pirkti butą mamai, o jie patys liktų gyventi mamos bute, kurį ji perleistų šalims. Jis tik šioje byloje sužinojo, kad mama savo butą (duomenys neskelbtini)padovanojo ieškovei. Ieškovė neminėjo, kad butas yra jos asmeninė nuosavybė, jis galvojo, kad jis priklauso abiems sutuoktiniams. Jis nebūtų sutiks, kad šis butas būtų padovanotas asmeniškai tik ieškovei. Jis atliko remontą bute, adresu (duomenys neskelbtini). Jie planavo pirkti žemės sklypą, o ne keltis į butą su ieškovės mama, jiems nebuvo reikalingas butas (duomenys neskelbtini). Laimėjus loterijoje gal ir investavo 50 000 Lt į vertybinius popierius. Tačiau pinigų namui statyti pakako.

105. Dėl piniginių lėšų pervedimo sesei R. M. ir jos sutuoktiniui – tai jis sužinojo tik iš ieškovės banko sąskaitos išrašo. Su juo ieškovė nesitarė, jo leidimo neprašė, ji tuo metu nedirbo, taigi pervedė jo uždirbtas pinigines lėšas. Iš banko sąskaitos išrašo nesimato, kad šios piniginės lėšos būtų grąžintos.

106. Dėl 10 000 Eur pervedimo N. S. – jis apie šiuos pavedimus sužinojo tik iš ieškovės banko sąskaitos išrašo, jam ieškovė neminėjo, kad šeimos poreikiams patenkinti naudoja sesers pinigus, kuriuos ji paveldėjo, neminėjo, kad juos reikės grąžinti. Pažymėjo, kad jis nieko nežino apie J. M. grynuosius pinigus, jų ieškoti nevažiavo, jis nebūtų įėjęs į svetimą butą, nes neturi raktų.

107. Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)papildomai paaiškino, kad jis nežino žemės sklypo pardavėjos pavardės, važiuotų link (duomenys neskelbtini)neprisimena, kaip surado žemės sklypą, turbūt su ieškove važiavo, neprisimena bendrasavininkio pavardės, nesidomėjo, kur yra trifazis.

108. Nurodė, kad jam žinoma, jog ieškovės sesuo N. S. nenaudojo automobilio Honda Civic A., todėl pasiūlė jį ieškovei. Automobilis parvežtas 2012 m. gruodžio mėnesį, o 2013 m. sausio mėnesį pradėtas automobilio remontas. Automobilio vairas iš dešinės į kairę buvo pakeistas jo lėšomis. Jis nežinojo, kad N. S. reikėjo sumokėti už automobilį. Pigiau būtų buvę įsigyti tokį pat automobilį Lietuvoje.

109. Dėl jo mamos dovanotų 5000 Eur papildomai nurodė, kad tai buvo jam dovana. Ieškovė juos panaudojo tvorai, nors nesitarė dėl panaudojimo, pasakė, kad kadangi pinigai yra sąskaitoje, tai gal reikėtų su tvora kažką padaryti. Jis 2019 m. dar pervesdavo pinigų šeimai.

110. Dėl 1800 Eur (duomenys neskelbtini)grąžintos permokos paaiškino, kad jis gaudavo N. mokamų išmokų ir Lietuvoje vaikams mokamų išmokų skirtumą. Jam ieškovė nepranešė, kad padidėjo išmokos vaikams Lietuvoje, todėl jis niekaip negalėjo informuoti kreditoriaus, kad nebemokėtų vaikams išmokų.

111. Jis dirbo 2002-2004 m. važiuodavo į N.uždarbiauti vasaromis, kartu su ieškovės seserimi dažydavo, neprisimena darbo užmokesčio, tačiau jis buvo tikrai didesnis nei Lietuvoje, gaudavo grynais pinigais. Pinigines lėšas skyrė pirmojo namo statybai, pirko automobilį. 2005-2008 m. A., kur gaudavo darbo užmokestį grynais pinigais. Per mėnesį už vidaus ir lauko apdailos darbus gaudavo apie 2400 Eur, taip pat ir grynais pinigais. Po to dirbo N., dažnai dirbo privačius darbus, nes buvo mokamas didesnis darbo užmokestis. Kai pirko žemės sklypą (duomenys neskelbtini), jei buvo laimėję loterijoje ir turėjo santaupų. 2011 m. kovo mėnesį pradėjo dirbti N. įmonėje pas lietuvį pagal darbo sutartį, dirbo 1 m. Visą darbo užmokestį tuomet gavo į banko sąskaitą. 2012 m. atsidarė N. savo individualią įmonę ir joje dirbo iki 2018 m. Po darbo dirbo privačius darbus ir gaudavo darbo užmokestį grynaisiais pinigais, apie 2000 Eur kas mėnesį. Po įmonės bankroto 2018 m. jis dirbo kitoje įmonėje iki 15 val., po to dirbo privačius darbus ir gaudavo darbo užmokestį grynaisiais pinigais. Grynuosius pinigus siuntė ir vežė ieškovei. Jis ieškovei taip pat pervesdavo pinigus už keltų ar lėktuvo bilietus, jei didesnė ir konkreti suma pervesta, gali būti, kad ne jam vienam buvo pirkti bilietai.

112. Nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio iš Užimtumo tarnybos gavo 3 išmokas po 200 Eur, po to metų pabaigoje pradėjo dirbti. 2022 m. rugpjūčio mėnesį jis į kelionę nevyko, jis taip pat nežinojo apie tai, kad ieškovė su vaikais išvažiavo į kelionė. Išvakarėse prieš išvažiuojant į kelionę jis lankėsi, tačiau jam niekas nesakė apie ją.

113. Su vaikais atkurti ryšį sudėtinga. Jis išsivežė slides, nes jos ne vaikų dydžio. Uždedamą bagažinę pasiėmė, nes tai nėra vaikų daiktas. Tėvų bute gyveno apie 1 m. Vaikai 2 kartus buvo pas jį bute.

114. 2025-09-05 teismo posėdyje atsakovas E. T. papildomai nurodė, kad 2023 m. kiekvienam vaikui po 300 Eur išlaikymo jis nebūtų galėjęs skirti, nes neuždirbo tiek pinigų. Dabar moka kiek gali, patiria papildomai bylinėjimosi išlaidas, skolinasi. Nuo 2025 m. kovo mėnesio pakeitė darbo vietą, gauna didesnį darbo užmokestį, tačiau didesnio išlaikymo vaikams negalėtų mokėti. Jis darbo pobūdžio nekeitė, reikėtų mokytis, turėtų papildomų išlaidų. Nors brango viskas, tačiau jo darbo užmokestis beveik nepasikeitė.

115. Kai dirbo N., jei gaudavo pinigus pavedimu, tai ir darbuotojams juos mokėjo pavedimu, tačiau didžioji dauguma buvo gryni pinigai. Ieškovei pervesdavo ne tik išmokas vaikams, bet ir uždirbtus pinigus. Jis parveždavo grynus pinigus. Jie statė namą apie 10 m., pradėjo statyti per patį kainų šuolį, 340 000 Lt tikrai nepakako pastatyti namui. Jeigu nebūtų grįžęs, tai nebūtų parvežęs pinigų.

116. 2023-12-14 teismo posėdyje kaip liudytoja apklausta N. S. parodė, kad ieškovė yra jos sesuo. Nurodė, kad 2006 m. jos sesuo su sutuoktiniu statė namą, tačiau jiems nepatiko namo dizainas. Šeima pradėjo ieškoti žemės sklypo ir žemės sklypui pirkti reikėjo pinigų, kurių jie neturėjo. Paskolos negalėjo prašyti, nes būtų reikėję įkeisti namą, kurį ketino parduoti. Todėl 2006 m. ar 2007 m. pavasarį, gal vasario-kovo mėnesį, ji buvo grįžusi, apsistojusi pas šalis namuose ir tuomet įvyko pokalbis su sese ir jos vyru dėl jos buto pardavimo ir gautų pinigų panaudojimo pirkti žemės sklypą. Šalys jos neprašė, greičiausiai ji pati pasiūlė jiems. Jie susitarė, kad šeima jai nupirks panašų butą, kaip buvo parduotas. Jos dviejų kambarių butas buvo (duomenys neskelbtini), antroje laiptinėje, ketvirtame aukšte, ne kampinis, pakankamai tvarkingas, buvo pakeisti vamzdžiai, sudėti plastikiniai langai, buvo dujinė viryklė, tačiau baldų nebuvo. Dėl termino nupirkti butą nesitarė, nereikėjo, kad greitai nupirktų. Ji pakolkas neplanuoja grįžti nuolat gyventi, tačiau galėtų bet kada grįžti, jos niekas užsienyje nelaiko. Ji pas notarą surašė sesei įgaliojimą parduoti butą, butas buvo parduotas greitai gal kovą ar balandį, už butą buvo gauta 70 000 Lt ar 80 000 Lt. Ji mokėjo už butą 12 000 Lt mažiau, tačiau kaina jai nebuvo aktuali. Šiuos pinigus sesuo panaudojo pirkti žemės sklypą. Sesuo mokėjo už žemės sklypą virš 100 000 Lt, gal 110 000 Lt. Šeimoje visi finansiniai reikalai aptariami kartu.

117. 2008 m. atsakovas gyveno pas ją Airijoje, dirbo apie 2 mėnesius, po to grįžo ir nieko nedirbo, kol neišvažiavo į N.. Žino, kad šeima laimėjo loterijoje.

118. Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)parodė, kad ji ieškojo pirkti žemės sklypo. Rado skelbimą, kad prie ežero yra parduodami 3 žemės sklypai, tuomet dar 1 pora apžiūrinėjo juos, tačiau jai netiko kaina. Po to, kitapus kelio nuėjo pas senyvą moterį paklausti, gal kažkas iš kaimynų parduoda žemės sklypus. Ji pasakė, kad jos dukterėčia ar vaikaitė kaip tik turi parduoti žemės sklypą. Jie tada paskambino, ta R.atvažiavo ir parodė žemės sklypą. Žemės sklypas yra prie (duomenys neskelbtini), žemės ūkio paskirties, iš viso buvo 98 arai, moteris norėjo parduoti 48 arus, tačiau susitarė dėl 50 arų pirkimo. Už žemės sklypą mokėjo virš 112 000 Lt. Žemės sklypą pirko ieškovės vardu, nes jai šalys paėmė 44 000 Lt paskolą. Atsakovas sutiko, kad žemės sklypas būtų perkamas jai. Ji negalėjo paskolos gauti. Susitarė su šalimis, kad jos vardu žemės sklypą registruos, kai ji grąžins visą paskolą. Ji perduodavo sesei grynuosius pinigus per V. G., buvo įdėjusi 2000 Eur, dėdavo 50 Eur kupiūromis, įdėdavo į siuntinį arba į voką, užrašydavo „I.“, padengdavo sesuo daugiau nei 1 įmoką. Mokėjo grynais pinigais, nes jai darbo užmokestį mokėjo grynais pinigais. Po to, kai 2011 m. atsidarė banko sąskaitą – pervesdavo. Kas mėnesį mokėdavo 545 Lt ir palūkanas, iš viso apie 600 Lt. Ji dirbo 3 darbus, per mėnesį uždirbdavo po 2000 Eur, šeimos neturėjo, 1 kambario nuoma kainavo 160 Eur, dar 200 Eur išleisdavo maistui, grįždavo 4 kartus per metus, kol močiutė buvo gyva, po to – 2 kartus. Paskolą visiškai grąžino 2012-2013 m., per 10 m. Žemės sklypo jos vardu neperregistravo dėl atsakovo kaltės, buvo barnis, kažkokie jo reikalai. Registravosi 2014 m. ir 2019 m. pas notarus dėl sandorio, tada notarai pasakė, kad nieko negalima padaryti be atsakovo. Jai sumokėtos paskolos pinigų niekas negrąžino. Kiek žino žemės sklypą naudoja ūkininkas, ji negauna jokių pajamų iš žemės sklypo, o ar jų gauna ieškovė – nežino. Ji planavo žemės sklypą padalinti į 5 žemės sklypus, pakeisti paskirtį.

119. Ji visaip padėdavo savo sesei: siuntė siuntinius, padovanojo 2 automobilius, jai sesuo už juos nieko neskolinga, paskolindavo pinigų. Jai ieškovė nesakydavo, kam reikia pinigų, žino, kad trūko pinigų namo registracijai, jei nebūtų registravusi, būtų reikėję iš naujo tvarkyti visus dokumentus. 2017 m. davė 1000 Eur namo registracijai. Atsakovas tuomet neturėjo pinigų, buvo finansinių problemų N.. Vaikams daug ką perka, per Kalėdas kompiuterį nupirko.

120. Šalių santykiai buvo konfliktiški dar iki pandemijos, 2019 m. jau tuomet atsakovas buvo kažkoks užsigavęs, jį reikėjo visur asmeniškai kviesti, jis niekur nedalyvaudavo. Ji tuomet buvo po stuburo operacijos, o atsakovas supyko ant jos, kai ji nesutiko užleisti kambarį jo sesei.

121. Dabar ji turi butą, jame gyvena pusbrolis, jis pasidarė remontus, jo negalėtų išvaryti. Butą paveldėjo pagal testamentą (duomenys neskelbtini).

122. 2025-05-05 teismo posėdyje apklausta kaip tretysis asmuo N. S. nurodė, kad nesutinka su patikslintu priešieškiniu. Papildomai paaiškino, kad J. M. buvo jos močiutės sesuo, ji (duomenys neskelbtini). testamentu paliko jai butą. Jai vieną dieną paskambino ieškovė ir pasakė, kad J. M. sveikata labai bloga, prašė grįžti. Ji grįžo balandžio pradžioje. Kuo toliau, tuo jos sveikata labiau silpo, galiausiai paguldė ją į reanimaciją. Tą pačią dieną ji su ieškove nuvažiavo į J. M. butą, iš kur paėmė pinigus. Kitą dieną J. M. mirė. Ji (duomenys neskelbtini) dieną grįžo į A., o balandžio 26 d. jai buvo atlikta stuburo operacija, todėl ji negrįžo į ketvirtines. Ji banko sąskaitos Lietuvoje neatsidarė anksčiau, nes iš pradžių jai buvo reabilitacija, ji ilgai negrįžo, grįžo tik kitų metų liepos mėnesį, o tada reikėjo registruotis vizitui į banką ir nebuvo laisvo laiko. Iš sesei perduotų 20 000 Eur sesuo pirko Honda F-RV, važiavo į Š., buvo pas ją atskridus 1 sav. Paatostogauti.

123. 2002 m. birželio-rugpjūčio mėnesiais atsakovas važiavo kartu su ieškove į N. dirbti, tada ieškovė grįžo jau laukdamasi. Iki 2003 m. atsakovas niekur nebuvo išvažiavęs dirbti. 2003 m. ir 2004 m. vasarą ji važiavo kartu su atsakovu dirbti į N.. N. už namo dažymą mokėjo 10 000 kronų, už didelio namo dažymą – 15 000 kronų. Jie 2 objektus dažė iš vidaus, obliavo grindis, gavo 10 000 kronų. Tada atsakovas pasiimdavo 2/3 darbo užmokesčio, o jai duodavo 1/3. 2004-11-16 ji išvyko dirbti ir gyventi į A., o 2004-12-16 atsakovas atvažiavo į A. ir apsistojo pas savo darbdavį G., pas kurį dirbo 2 m. Atsakovas kas 3 mėnesius grįždavo. 2007 m. atsakovas nedirbo A.. 2008 m. vasarą pas ją atvažiavo ir apsistojo atsakovas, tada jis dirbo pas T.. A. negalėjo atsakovas dirbti nelegaliai, jei mokėdavo grynaisiais pinigais, tai gaudavo žmonės algolapius. 2004-2006 m. atliekant statybos darbus pas airį mokėdavo 120 Eur/val., o jei pas lietuvį (kaip atsakovas) – 80-100 Eur/val.

124. Ji ieškojo pirkti Lietuvoje žemės sklypo, rado 2 skelbimus, kad parduodami 32 arų r 20-25 arų ploto žemės sklypai prie vandens. Žemės sklypų važiavo apžiūrėti ji, J. ir ieškovė. Jai netiko vienas žemės sklypas dėl savo formos, nes 5 m iki vandens negali nieko statyti. Po to senutės paklausė, ar kas šalia parduoda. Paaiškėjo, kad parduoda dukterėčia R., kuri turėjo iš viso 98 arų ploto žemės sklypą. Jis buvo padalintas į 48 arų ir 50 arų sklypo plotus, viename jų buvo trifazis, o kitame – ne. Jei perki 50 arų ir turi ūkininko pažymėjimą, tuomet gali statyti namą. Ji pirko 50 arų. Sutartis buvo pasirašyta pas R. namuose. Iš pradžių norėjo 107 000 Lt, o po to – paprašė 112 000 Lt, nes dukra išvažiavo studijuoti.

125. Ji davė pusę sumos už kompiuterį, pirko N. telefoną, davė vaikams pinigų ekskursijoms (po 50 Eur), visuomet jiems palieka pinigų, O.davė pinigų vairavimo teisėms. Jai ieškovė pervesdavo pinigus už vaikams nupirktus daiktus. Už kompiuterį jai dar pinigų niekas neatidavė. L. ir O. pirko telefonus, nežino, ar atidavė pinigus už telefonus. Ji nieko nereikalauja iš ieškovės, kai ji turi pinigų, tada ir atiduoda. Pirmas automobilis, kurį ji atidavė ieškovei buvo Renault Chamade, už šį automobilį ji nieko negavo ir nereikalavo. Antras automobilis – Honda Civic, už kurį ieškovė pervedė pinigus. Už Honda F-RV ieškovė taip pat pervedė pinigus. Už Honda Civic ji mokėjo daugiau, nors ieškovei pasakė, kad sumokėjo 2400 Eur. Honda Civic kaina 2400 Eur, 600 Eur už automobilio parvežimą ir 800-1000 Eur už detales ir remontą. Atsakovas pardavė Honda Civic už 300 Eur ir jų ieškovei negrąžino. Šalys buvo šeima, ji pinigų už automobilį iš jų neprašė.

126. Savo butą (duomenys neskelbtini)pirko birželio mėnesį, mokėjo 48 000 ar 53 000 Lt. Butas buvo pirktas investicijai. Tada ieškovė ketino parduoti butą (duomenys neskelbtini). Prisimena, kaip sėdėjo trise ir galvojo, ką reikia daryti, kur reikės gyventi. Tada ir susitarė, kad ji parduoda savo butą, šia lėšas šalys investuoja į žemės sklypą, o jai vėliau nupirks analogišką butą. Ji pasirašė įgaliojimą pas notarą ieškovei, o ieškovė darė tai, ką reikėjo. Jei nebūtų šio pokalbio, tai ji nebūtų pardavusi savo buto, būtų jį išnuomojusi. Buto kokybės tada neužfiksavo, jame neketino gyventi, nes būtų pasidariusi remontus. Ji laiko, kad šalims apliko savo butą. Butą (duomenys neskelbtini)padovanojo mama ieškovei, apie tai ji sužinojo, kai padovanojo, tai buvo mamos sprendimas. Jai mama turto nedovanojo.

Patikslintas ieškinys ir patikslintas priešieškinis tenkintini iš dalies.

Byloje nustatytos aplinkybės.

127. Iš pateikto santuokos liudijimo nustatyta kad I. T. (iki santuokos sudarymo – S.) ir E. T. (duomenys neskelbtini)Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką, apskaitos įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. medž. 1 t., 19 l.). Šalims santuokos metu (duomenys neskelbtini)gimė N. T. (kuris iki santuokos nutraukimo bylos (duomenys neskelbtini)sulaukė pilnametystės), (duomenys neskelbtini) gimė O. T. (kuris pareiškus ieškinį (duomenys neskelbtini)buvo nepilnametis (16 m. amžiaus), (duomenys neskelbtini)sulaukė pilnametystės), (duomenys neskelbtini)gimė L. T. (kuris yra nepilnametis, 16 m. amžiaus) (el. b. medž. 1 t., 16-18 l.). Šalys globoja nepilnametę mergaitę (el. b. medž. 1 t., 68-70 l.).

128. Išrašas iš SoDra duomenų bazės (el. b. medž. 8 t., 100-111 l.), pažyma (el. b. medž. 10 t., 6 l.), atsakovo, ieškovės ir N. S. duoti paaiškinimai teismo posėdyje patvirtina, kad atsakovas laikotarpiu nuo 1998-03-16 iki 2000-01-07 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini) (duomenų apie išmokas nėra), nuo 2001-03-19 iki 2001-05-18 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini) (vidutinis darbo užmokestis 443,62 Lt), nuo 2001-06-06 iki 2001-08-29 dirbo R. L. prekybos ir paslaugų įmonėje (vidutinis darbo užmokestis 459,02 Lt), nuo 2002-01-23 iki 2002-06-19 dirbo S. J. individualioje įmonėje „(duomenys neskelbtini) (vidutinis darbo užmokestis 516,20 Lt), nuo 2002-06-20 iki 2020-10 N., nuo 2002-10-04 iki 2003-06-16 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini) (vidutinis darbo užmokestis 224,33 Lt, nedarbingumas nuo 2002-12-09 iki 2002-12-24, nuo 2003-01-02 iki 2003-01-03, nuo 2003-01-07 iki 2003-01-31, nuo 2003-03-14 iki 2003-03-21 ir išmoka – 66,48 Lt), 2003 m. vasarą – N., 2004 m. vasarą – N., 2005 m. vasarą – A., 2006, 2007 m., 2008 m., 2010 m. A.. Atsakovas 2009 m., 2010 m. ir nuo 2011 m. iki 2020-08-31 dirbo ir gavo pajamas N. (el. b. medž. 5 t., 8-96 l., 6 t., 103-122 l., 9 t., 24-29 l.). Atsakovas nuo 2021-12-13 verčiasi individualia veikla (vidutinis darbo užmokestis už pirmus 3 mėnesius 659,69 Eur), nuo 2025-03-06 dirba UAB „(duomenys neskelbtini) (vidutinis darbo užmokestis 1400,94 Eur, atskaičius mokesčius – 1138,37 Eur).

129. Išrašas iš SoDra duomenų bazės (el. b. medž. 8 t., 112-177 l.) patvirtina, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2000-09-01 iki 2002-09-23 dirbo (duomenys neskelbtini) (nedraudiminis laikotarpis nuo 2002-08-28 iki 2002-09-23, vidutinis darbo užmokestis 100,80 Lt), nuo 2002-09-23 iki 2011-11-09 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini) (nuo 2003-05-16 iki 2004-04-12, nuo 2007-02-26 iki 2010-01-09, nuo 2009-01-02 iki 2011-11-09 vaiko priežiūros atostogose ir gavo kas mėnesį vidutiniškai 425,19 Lt, nuo 2007 m. – 706,69 Lt, nuo 2008 m. – 636,78 Lt - 721,26 Lt, nuo 2009 m. – 845,07 Lt – 1120,57 Lt išmokų, nuo 2010 m. iki 2011-11-09 išmokų negavo, vidutinis darbo užmokestis 700 Lt, kuris buvo gautas nuo 2002-09-23 iki 2002-12-31, nuo 2006-04-01 iki 2006-12-31, nuo 2011-11-01 iki 2011-11-09), nuo 2016-06-13 iki 2016-06-22 vertėsi individualia veikla, nuo 2017-09-01 iki 2020-08-31 dirbo (duomenys neskelbtini) (darbo užmokestis nuo 249,26 iki 1138,40 Eur), nuo 2020-09-01 iki 2021-06-30 dirbo (duomenys neskelbtini) (darbo užmokestis nuo 1148,99 Eur iki 1450,52 Eur), ir nuo 2021-07-01 iki šiol dirba (duomenys neskelbtini) (darbo užmokestis nuo 1045,33 Eur iki 2077,13 Eur).

130. Šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso:

130.1. 0,1504 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas2), pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statyba baigta (duomenys neskelbtini) (toliau – Namas2), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. medž. 1 t., 37-40, 92-95 l.) (toliau taip pat – Turtas);

- pagal atsakovo pateiktą 2023-04-14 UAB korporacija „(duomenys neskelbtini)konsultacinę išvadą Turto vertė yra 179 100 Eur, vertinant Turtą naudotas lyginamasis metodas, konsultaciją parengė V. G., kuris turi nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą (el. b. medž. 1 t., 137-158 l.);

- ieškovė pateikė MB „(duomenys neskelbtini)techninio vertinimo aktą ir techninio vertinimo, ekspertizės konsultacinį aktą (el. b. medž. 1 t., 74-84 l.), iš kurių matyti, kad buvo vertinama Namo2 ir kitų statinių techninė būklė, atitiktis statybos techniniams dokumentams ir defektai, taip pat nustatyta 144579,04 Eur vertė pagal esamus statybos kaštus, buvo įvertinta galimybė padalinti Namą2 į du atskirus turto vienetus; išvadas parengė Ž. P., turintis teisę atlikti pastatų energinio naudingumo sertifikavimą, jam taip pat suteikta teisė eiti ypatingo statinio statybos vadovo ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas; minėta specialisto išvada negali būti tinkamu įrodymu nustatant Turto vertę, nes specialistas neturi nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo, jis vertino ir nustatė ne turto vertę, o nustatė Turto defektus ir įvertino statybos kaštus, todėl šia konsultacine išvada teismas priimdamas sprendimą nesivadovaus;

- atsakovo prašymu teismo ekspertas A. L., turintis nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą, atliko Turto vertės nustatymo ekspertizę ir pateikė nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizės aktą Nr. 24/03-014 (el. b. medž. 4 t., 107-134 l.), pagal kurį Turto vertė yra 197 000 Eur, turto vertinimas atliktas taikant lyginamąjį metodą;

- ieškovė prašė nesivadovauti minėtu ekspertizės aktu, nes jis neatitinka imperatyvių teisės normų, Turtas lygintas su kitais objektais, kurie iš esmės neatitinka vertinamo Turto savybių, vertinti sandoriai įvykę ne (duomenys neskelbtini), neįvertintos aukščio pataisos, ekspertas neaprašė Turto būklės, be to, Turtas neturi miesto kanalizacijos;

- teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje (CPK 218 straipsnis). Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimas ir kt. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016, 21 punktas; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 48 punktas);

- nagrinėjamu atveju ieškovė, prieštaraudama ekspertizės akto išvadai, neprašė skirti pakartotinės ar papildomos ekspertizės, nesutikimą grindė žodiniais argumentais. Visų pirma, šiame kontekste paminėtina tai, jog nei ieškovė, nei jos atstovė advokatė Inga Mekienė neturi nekilnojamojo turto vertintojo pažymėjimo ar kito pažymėjimo, patvirtinančio nekilnojamojo turto vertintojo žinių ir/ar įgūdžių turėjimą. Antra, iš ekspertizės akto nustatyta, kad palyginimui buvo atrinkti 3 objektai, iš jų 1 objektas buvo (duomenys neskelbtini), ir šio objekto gyvenamojo namo plotas (182 kv. m) yra mažesnis nei Namo2 (205,46 Eur), skiriasi statybinės medžiagos (blokeliai, kai Namo2 – plytos), taip pat statybos metai vėlesni (Namo 2 – 2007-2017 m., o lyginamojo objekto – 2013-2022 m.), ir šio objekto pardavimo kaina, nepaisant aukščiau minėtų skirtumų nuo Namo2, yra didesnė (193000 Eur), nei kitų objektų (atitinkamai 192 000 Eur ir 185000 Eur), kurie yra artimesni pagal plotą, statybos metus, tačiau yra (duomenys neskelbtini), pardavimo kainą, taigi ieškovei net palankesni yra duomenys apie objektus, esančius (duomenys neskelbtini). Be to, ekspertas netaikė datos (rinkoje nebuvo užfiksuota ženklių skirtumų), gretimybių (objektai yra panašioje vietovėje savo rajone), paskirties (objektai tos pačios paskirties), bendro ploto (panašaus ploto), statybos/rekonstrukcijos metų (panašūs statybos/rekonstrukcijų metai), pastato konstrukcijos (panašūs konstrukcijų elementai), fizinės būklės (panaši fizinė būklė), žemės sklypo (visi objektai yra su žemės sklypais) pataisų. Apžiūros metu buvo nustatyta, kad mansardiniame aukšte yra įrengta patalpa virš garažo, kuri nėra teisiškai registruota, todėl jos plotas (30 kv. m) buvo pridėtas prie bendro ploto (175,46 kv. m) ir vertinta, kad visas plotas yra 205,46 kv. m. Teismo posėdyje buvo apklaustas teismo ekspertas A. L., kuris paaiškino, kaip buvo atlikta turto vertinimo ekspertizė, kodėl pasirinkti vieni kriterijai, o kokie kriterijai neturi esminės reikšmės turto vertės nustatymui. Teismo ekspertas paaiškino, kad pataisos netaikytos, nes pasirinkti objektai yra panašūs dėl statybinių medžiagų, konstrukcijų, statybos reikalavimai individualiems namams 2006-2018 m. buvo panašūs. Nurodė, kad jis palyginimui ėmė objektus iš VĮ Registrų centras duomenų bazės, jis kaip ekspertas turi įsigijęs didelį paketą duomenų. Pažymėjo, kad verčių zonos ((duomenys neskelbtini)) turi reikšmės nustatant turto vertę masinio vertinimo metu, tačiau nėra kriterijus atliekant individualų turto vertinimą. Paaiškino, kad atsižvelgė į objektų fizinę būklę, ji buvo analogiška, valymo įrenginių (ne)buvimas, statybinės medžiagos (plytos ar blokeliai) ar mažareikšmiai trūkumai neturi įtakos vertės nustatymui. Reikšmės turėtų miesto ar vietinė kanalizacija, skardinis ar čerpinis stogas, klinkerio ar putų polistirolo sienos, žalia veja ar įrengtas 30 kv. m baseinas, tuomet būtų sprendžiama, ar objektas priskirtinas ekonominei klasei, ar aukštesnei. Aukščio pataisa nėra taikoma, nes visi objektai yra vieno aukšto objektai. Paaiškino, kad vertinimo zonoje ((duomenys neskelbtini)tiriamuoju laikotarpiu nebuvo sandorių, todėl palyginimui ėmė objektus (duomenys neskelbtini), taip pat lygino su 2024-08-22 sandoriu Šiaulių rajone. Toje pačioje gatvėje dviejų objektų, kurie buvo parduoti, nelygino, nes greičiausiai jie nebuvo panašūs į Turtą. Teismo ekspertas patvirtino, kad jis apžiūrėjo vertinamą Turtą, tačiau apžiūros akto nerašė. Paaiškino, kad jei pastate yra neregistruota palėpė ir ji būtų užstatyta, tuomet keistųsi objekto vertė, tačiau Namo2 palėpė nebuvo užstatyta ir neregistruota. Nurodė, kad jam nėra privaloma Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 patvirtinta Turto ir verslo vertinimo metodika (Žin., 2012, Nr. 50-2502) (toliau – Metodika) (pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo įstatymo 1 straipsnį, šis įstatymas nustato turto arba verslo vertės nustatymo principus, turto arba verslo vertinimo pagrindus ir atvejus, turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių veiklos pagrindus ir veiklos priežiūrą, turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių teises, pareigas ir atsakomybę, turto arba verslo vertintojams ir turto arba verslo vertinimo įmonėms keliamus reikalavimus, o Metodika - Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos priimtas teisės aktas, kuriame reglamentuojama Tarptautiniuose vertinimo standartuose ir Europos vertinimo standartuose nustatytų turto ir verslo vertinimo metodų šiuose standartuose nustatytais vertinimo atvejais taikymo Lietuvos Respublikoje procedūros ir tvarka (įstatymo 2 str. 15 d.), taigi tiek Metodika, tiek ir įstatymas yra skirtas daugiau privačiu turto ar verslo vertinimu užsiimantiems vertintojams fiziniams asmenims ar įmonėms; visgi teismo ekspertas vadovavosi Metodikos 56-60 p. įtvirtintu lyginamuoju metodu). Esant šioms aplinkybėms, vertinant ekspertizės akto išvadas, kurias papildė ir paaiškino teismo ekspertas teismo posėdyje, kurio kvalifikacija ir kompetencija (kvalifikuoto turto vertintojo stažas – 25 m., eksperto stažas – 16 m.) teismas neturi pagrindo abejoti, kai atitinkamos kvalifikacijos bei kompetencijos neturi ieškovė ir jos atstovė, nenustatyta kokių nors ekspertizės akto išvadų trūkumų, galinčių kelti abejonių dėl išvadų patikimumo, objektyvumo, surinktų duomenų išvadoms padaryti pakankamumo, ekspertizės turinys neprieštaringas, išvados išplaukia iš tyrimo eigos, o pats tyrimas atliktas išsamiai. Todėl teismas ieškovės ir jos atstovės teiginius apie ekspertizės akto neišsamumą, prieštaringumą atmeta kaip nepagrįstus ir šioje byloje vadovaujasi teismo eksperto nustatyta Turto verte – 197 000 Eur;

130.2. 50/98 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., kurios įgytos pagal (duomenys neskelbtini)pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir perdavimo-priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas3), už Žemės sklypą3 sumokėta iš viso pardavėjai 102 000 Lt (el. b. medž. 1 t., 96-97 l.);

130.3. transporto priemonės: Audi, Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuo 2021-07-03 registruotas atsakovo vardu, ir Honda FR-V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuo 2007-02-02 registruota ieškovės vardu (el. b. medž. 1 t., 62, 162 l.).

131. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise pagal (duomenys neskelbtini)paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini)paveldėto turto pasidalijimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)priklauso 0.0670 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (649 Eur vertės), esantis Aronijų tak.7, Žagarė, Joniškio r.; 5.1300 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (6401 Eur vertės), esantis (duomenys neskelbtini), 0.5600 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (669 Eur vertės), esantis (duomenys neskelbtini)r., 0.9400 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1011 Eurvertės), esantis (duomenys neskelbtini).; pagal (duomenys neskelbtini)dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) butas (anksčiau priklausęs ieškovės mamai A. S., buto dovanojimo metu jo vertė buvo 22 000 Lt), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (24 301 Eur vertės), esantis (duomenys neskelbtini) (el. b. medž. 1 t., 41-46, 98-105, 106-107 l., 5 t., 184-185 l., 6 t., 35-36 l.).

132. Ieškovė laikotarpiu nuo 2002-12-23 iki 2003-02-03 naudojosi banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kurios išrašas patvirtina, kad 2003-01-21 iš atsakovo gavo 50 000 Lt, t. y., dalį laimėjimo, iš jų 49 935 Lt buvo investuoti į vertybinius popierius, taip at 2003-01-30 gavo iš atsakovo 15 000 Lt, kuriuos ieškovė išsigrynino iki 2023-01-31 (el. b. medž. 6 t., 48 l.). Ieškovė procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje nurodė, kad 14 000 Lt ji paskolino savo giminaitei.

133. Atsakovas nuo 2002-12-10 iki 2003-02-02 naudojosi sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. medž. 6 t., 50-62 l.), į kurią jis 2003-01-06 gavo 130 000 Lt (duomenys neskelbtini), iš kurio 2003-01-20 po 50 000 Lt buvo pervesta ieškovei ir atsakovui į jų turimas banko sąskaitas, 2003-01-28 išgryninta 14 000 Lt, ir 2003-01-30 pervesta ieškovei 15 000 Lt.

134. Atsakovas nuo 2002-05-11 iki 2013-05-27 naudojosi banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kurios išrašas (el. b. medž. 5 t., 194-200 l.) patvirtina, kad atsakovas 2003-01-21 pervedė į šią banko sąskaitą 50 000 Lt, t.y., dalį laimėjimo, iš jo 49 935 Lt buvo investuota į vertybinius popierius, 2004-02-02 gauta 2 250 Lt pajamų iš investicijų, 2005-02-02 – 2 250 Lt, 2005-04-16 - 20 072 Lt grąžinta pinigų suma, 2005-05-12 – 20 158 Lt grąžinta, 2007-07-12 – 10 157 Lt grąžinta, iš viso gauta 54 887 Lt. Iki 2006 m. buvo išsigryninta iš viso 49 930 Lt. Be to, į šią banko sąskaitą 2007-05-02 V. V. pervedė atsakovui iš viso 300 000 Lt už Namą1, iš jų 50 000 Lt tą pačią dieną pervesta ieškovei, 2007-06-05 pervesta – 20 000 Lt, o likusi dalis pinigų išgryninta arba panaudota perkant statybines medžiagas Namui2.

135. Nors byloje nėra pirkimo-pardavimo sutarties (ieškovė nurodė, jog šios sutarties neturi), tačiau tarp šalių nėra ginčo, o ir (duomenys neskelbtini)nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis (el. b. medž. 1 t., 47-53 l.) patvirtina, kad šalys ne vėliau kaip 2003-03-13 (2003-03-13 apskrities viršininko įsakymu Nr. V-995 buvo nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos) įsigijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (taip pat – Žemės sklypas1), ir pradėjo statyti namą (taip pat – Namas1). Atsakovas (duomenys neskelbtini)davė įgaliojimą ieškovei atstovauti jį valstybės ir kitose institucijose dėl gyvenamojo namo statybos (el. b. medž. 9 t., 5 l.). (duomenys neskelbtini)atsakovas davė įgaliojimą ieškovei parduoti žemės sklypą ir nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) (el. b. medž. 9 t., 6 l.). Gyvenamąjį namą šalys statė iki (duomenys neskelbtini) (Statybos inspektoriaus pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), namo baigtumas – 57 proc.) (el. b. medž. 1 t., 47-53 l.).

136. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas, (duomenys neskelbtini)buto pirkimo-pardavimo sutartis ir buto perdavimo ir priėmimo aktas (el. b. medž. 5 t., 187-189 l., 6 t., 30-32, 38-40 l.) patvirtina, kad pagal pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir perdavimo priėmimo aktą (duomenys neskelbtini)A. S., ieškovės mamai, nuosavybės teise iki (duomenys neskelbtini)priklausė butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), butas parduotas už 10 000 Lt, tačiau jo vertė – 23 073 Lt.

137. (duomenys neskelbtini)atsakovas pas notarą patvirtino pareiškimą-sutikimą, kad jam yra žinoma, jog ieškovė ketina parduoti jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) (el. b. medž. 9 t., 23 l.).

138. N. S. pasirašė (duomenys neskelbtini)įgaliojimą ieškovei, kuriai suteikė teisę parduoti bet kuriam asmeniui N. S. nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini), gauti reikalingas pažymas, sumokėti mokesčius, sudaryti sutartis, gauti pinigus ir kt. (el. b. medž. 9 t., 94 l.).

139. Iš ieškovės ir trečiojo asmens N. S. paaiškinimų, liudytojos A. Ž. (buvusi J.), R. S. parodymų, (duomenys neskelbtini)nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties (el. b. medž. 1 t., 55-57 l., 4 t., 45-47 l.) nustatyta, kad ieškovė, pagal (duomenys neskelbtini)įgaliojimą (el. b. medž. 9 t., 94 l.), atstovaudama N. S., už 49 000 Lt pardavė A. J. butą, esantį (duomenys neskelbtini) kuris nuosavybės teise priklausė N. S., kurio vidutinė rinkos vertė 66 326 Lt, tačiau faktiškai už butą R. S. sumokėjo ieškovei 78 000 Lt (el. b. medž. 1 t., 54 l., 2 t., 80 l.). Iš ieškovės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo (el. b. medž. 6 t., 98 l.) nustatyta, kad iki 2006-03-09 R. S. pavedimo šioje banko sąskaitoje ieškovė turėjo tik 4,66 Lt, taip pat iki 2006-05-10 ieškovė išgrynino iš viso 31 980 Lt, o 2006-05-24 pervedė A. P. už Žemės sklypą2 45 000 Lt.

140. Pagal (duomenys neskelbtini)kredito linijos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su AB banku (duomenys neskelbtini)“, šalims buvo suteiktas 50000 Lt kreditas vartojimo reikmėms, sutartį pasirašė abi šalys (el. b. medž. 2 t., 38-46 l.). 2006-05-15 atsakovas davė įgaliojimą ieškovei atstovauti jį (duomenys neskelbtini)banke, notarų biuruose ir hipotekos įstaigoje dėl (duomenys neskelbtini)kredito linijos sutarties (el. b. medž. 9 t., 7 l.).

141. Pagal (duomenys neskelbtini)nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį A. P. už 60 000 Lt pardavė ieškovei 0.1504 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)kurio vidutinė rinkos vertė 35 043 Lt (taip pat – Žemės sklypas2). Sutartyje nurodyta, kad A. P. gavo 60000 Lt sumą iš ieškovės iki sudarant sutartį (el. b. medž. 1 t., 58-61 l.). Minėta, kad pagal (duomenys neskelbtini)kredito linijos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su AB banku „(duomenys neskelbtini)“, šalims buvo suteiktas 50000 Lt kreditas (el. b. medž. 2 t., 38-46 l.). Iš ieškovės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), išrašo nustatyta, kad ji 34 900 Lt išgrynino (iš jų 16 000 Lt išgrynino iki 2006-05-24), o 15 000 Lt pervedė A. P., nurodydama „Už žemės sklypą“, taip sumokėdama už Žemės sklypą2 (el. b. medž. 3 t., 110-112 l.). Iš (duomenys neskelbtini)mokėjimo nurodymo matyti, kad ieškovė iš savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „Swedbank“, AB pervedė A. P. 45 000 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodydama „už žemės sklypą“ (el. b. medž. 2 t., 29 l.). Taigi A. P. iš viso pavedimu pervesta 60000 Lt, t. y., būtent tokia suma, kuri yra nurodyta sutartyje.

142. Ieškovė teiginį, kad už Žemės sklypą2 sumokėjo A. P. iš 50 000 Lt paskolos ir 78 000 Lt, kuriuos gavo pardavus sesers butą, kad pardavėjai buvo pervesta 45 000 Lt suma, nurodant kad už žemės sklypą, o tokią sumą nurodė, kad nereikėtų nekilnojamojo turto mokesčių mokėti, 50 000 Lt paskola taip pat pervesta, 10000 Lt buvo duota grynais, grindė rašytiniais įrodymais, savo paaiškinimais ir liudytojos V. Š. parodymais. Visgi rašytiniai įrodymai (žr. aukščiau) patvirtina, kad A. P. buvo sumokėta pavedimu iš viso 60 000 Lt, kaip ir nurodyta sutartyje, iš jų 15 000 Lt buvo pervesta iš banko sąskaitos, į kurią buvo gauta 50 000 Lt paskola, o 45 000 Lt buvo pervesta iš banko sąskaitos, į kurią 2006-03-08 buvo gautas 78 000 Lt pavedimas už sesers N. S. butą. Kadangi A. P. pavedimu sumokėta 60 000 Lt suma, tai taip pat paneigia ieškovės versiją, jog su A. P. buvo susitarta, jog bus atliktas tik 45 000 Lt pavedimas, tokiu būdu siekiant išvengti valstybei mokėtinų mokesčių, kurie skaičiuojami nuo sumos, kuri viršija 50 000 Lt. Byloje taip pat nėra jokių raštinių įrodymų (raštelių, notaro patvirtinimų ar kt.), kurie patvirtintų 45 000 Lt sumos ar kitos sumos grynaisiais pinigais perdavimą A. P.. Taigi ieškovės paaiškinimų rašytiniai įrodymai nepatvirtina. Liudytoja V. Š. teismo posėdyje teigė, kad Žemės sklypą2 šalims pardavė jos sugyventinio mama A. P., kad už Žemės sklypą buvo sumokėta iš viso 105 000 Lt suma, tačiau liudytoja sudarant sandorį nedalyvavo, liudytoja ilgą laiką yra šalių kaimynė (šalia gyvena nuo 1997 m.), todėl kyla abejonės dėl jos parodymų objektyvumo. Liudytoja A. P. teisme nebuvo apklausta, nes liudytoja serga vėžiu, kompiuteriu nesinaudoja, jos sveikatos būklė yra bloga ir dėl to ji negalėjo atvykti į teismą. Esant šioms aplinkybėms, nesant byloje jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, jog A. P. buvo sumokėta didesnė nei 60 000 Lt suma, spręstina, kad ieškovė neįrodė, jog už Žemės sklypą2 buvo sumokėta 105 000 Lt suma (CPK 178 str.).

143. Sprendžiant klausimą, ar 45 000 Lt, kurie buvo pervesti A. P. iš ieškovės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „Swedbank“, AB, buvo pinigai, gauti už ieškovės sesers N. S. butą, kitaip tariant, ar 45 000 Lt laikytini sesers pinigais paminėtina tai, kad siekiant sumokėti 45 000 Lt ieškovė neprivalėjo naudoti pinigų, gautų už sesers butą, nes iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), galėjo atlikti pardavėjai 35 000 Lt pavedimą, t. y., turėjo beveik visą likusią reikiamą sumą sumokėti už Žemės sklypą2.

144. Iš šalių paaiškinimų ir (duomenys neskelbtini)nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties (el. b. medž. 1 t., 47-53 l.) nustatyta, kad šalys (dalyvavo abu sutuoktiniai) pardavė V. V. už 335 000 Lt (sutartyje nurodyta, kad 35000 Lt sumokėta grynaisiais pinigais, 300 000 Lt – pavedimu) 0.1836 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 55 519 Lt (toliau - Žemės sklypas1), ir nebaigtą statyti (57 proc. baigtumas) gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 251 000 Lt ir kuris buvo registruotas atsakovo vardu pagal (duomenys neskelbtini)Registrų centras pažymą ir (duomenys neskelbtini)pažymėjimą (toliau – Namas2), esančius (duomenys neskelbtini). Ieškovės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. medž. 5 t., 9 l.) išrašas patvirtina, kad ieškovė (duomenys neskelbtini)gavo 49 000 Lt pavedimą iš N. K. už I. V. kaip avansinį mokėjimą už namą, o (duomenys neskelbtini)300 000 Lt buvo pervesta į atsakovo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. medž. 5 t., 195 l.).

145. Iš (duomenys neskelbtini)išrašo matyti, kad N. S. (duomenys neskelbtini)pervedė ieškovei 1600 Eur (el. b. medž. 2 t., 47 l., 3 t., 125-127 l.). Tretysis asmuo teismo posėdyje teigė, kad tai buvo paskutinis mokėjimas pagal (duomenys neskelbtini)kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp ieškovės su atsakovu (pasirašė abi šalys – kredito gavėjai) ir (duomenys neskelbtini)banku (paimtas 32 727,06 Eur (102 202,88 Lt) kreditas) (el. b. medž. 3 t., 89-92 l.), kad kreditas buvo paimtas, siekiant sumokėti už Žemės sklypą3, tačiau paskutinis mokėjimas pagal minėtą sutartį turėjo būti (duomenys neskelbtini). Dar daugiau iš nurodyto banko sąskaitos išrašo taip pat nustatyta, kad N. S. atliko 9 pavedimus, visus kitus mokėjimus, įnešdama grynuosius pinigus bei atlikdama pavedimus, atliko ieškovė (el. b. medž. 3 t., 94-100, 115-119 l.).

146. O. T. 2019-08-26 pervedė G. T. 15 000 Eur ir 2019-09-06 pervedė B. T. 15000 Eur už žemę (el. b. medž. 6 t., 41-42 l.). 2019-10-23 atsakovo mama G. T. pervedė ieškovei 5000 Eur, nurodydama mokėjimo paskirtyje „Dovana“ (el. b. medž. 3 t., 109 l., 6 t., 43 l.). Tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog šie pinigai buvo panaudoti pastatyti Žemės sklype2 tvorą, o tai patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai (el. b. medž. 9 t., 34 l.). Taip pat G. T. 2020-02-24 pervedė V. M. 3000 Eur, nurodydama „Dovana“ (el. b. medž. 6 t., 44 l.). Mokėjimo pavedimai patvirtina, kad ieškovė 2020-06-05 sumokėjo UAB „Gormeta“ 500 Eur avansą už tvorą ir vartus, o 2020-09-16 – 3745 Eur už tvorą ir vartus (el. b. medž. 9 t., 3-4 l.).

147. 2021-01-18 (duomenys neskelbtini)priėmė sprendimą ir išsiuntė įspėjimą atsakovui, kad už laikotarpį nuo 2019-01-01 iki 2020-12-31 yra susidariusi socialinio draudimo išmokų vaikams permoka, iš viso 17 616 N. kronų (toliau – NOK) (el. b. medž. 1 t., 168-171 l.). Atsakovo paaiškinimai, jo banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad atsakovas (duomenys neskelbtini), kur gavo 22 196 NOK pajamų (el. b. medž. 8 t., 2 l.), ir atsakovas atliko 17616 NOK (pagal 2023-03-16 valiutos kursą - 1 538,68 Eur https://www.lb.lt/lt/currency?class=Eu&type=day&date_from_day=2023-03-13&date_to_day=2023-03-17&currency=NOK) mokėjimą 2023-03-16 (el. b. medž. 2 t., 3 l.).

148. Ieškovė laikotarpiu nuo 2010-02-01 iki 2010-07-29 naudojosi banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. medž. 5 t., 4 l.) lėktuvų ir keltų bilietams atsakovui pirkti, iš nurodytos banko sąskaitos išrašo nustatyta, kad ieškovė 2010-02-01 įnešė 770 Lt, 2010-03-15 – 650 Lt, 2010-04-07 – 520 Lt, 2010-06-07 – 270 Lt grynaisiais pinigais, o 2010-02-13 atliko 20 Lt pavedimą, 2010-04-23 – 150 Lt pavedimą, 2010-05-14 – 400 Lt pavedimą į banko sąskaitą, iš viso buvo įnešta/pervesta 2 780 Lt.

149. Ieškovė laikotarpiu nuo 2010-08-03 iki 2013-06-19 naudojosi banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. medž. 5 t., 5-7 l.) lėktuvų ir keltų bilietams atsakovui pirkti bei keletą kartų susimokėti mokesčius už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), teiktas paslaugas. Ieškovė 2010-10-20 į sąskaitą įnešė 400 Lt grynaisiais pinigais, o 10 600 Lt pervesta iš kitos ieškovės banko sąskaitos, taip pat N. S. 2012-08-13 atliko 1033,35 Lt (300 Eur) pavedimą į minėtą ieškovės banko sąskaitą.

150. Ieškovė laikotarpiu nuo 2006-05-24 iki 2023-03-01 naudojosi banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. medž. 5 t., 8-96 l., 6 t., 103-122 l., 9 t., 24-29 l.). Atsakovas į šią banko sąskaitą:

- 2007-06-05 pervedė 20 000 Lt, 2007-09-21 – 30 000 Lt, 2011-03-09 – 18,51 Lt, 2011-03-10 – 1940,88 Lt, 2011-04-14 – 867,80 Lt, 2011-05-03 – 2200 Lt, 2011-05-30 – 1000 Lt, 2011-06-27 – 3500 Lt, 2011-07-19 – 7000 Lt, 2011-09-26 – 3000 Lt, 2011-10-11 – 2000 Lt, 2011-11-03 – 2000 Lt, 2011-11-18 – 8500 Lt, 2011-12-08 – 2000 Lt,2011-12-16 – 2600 Lt, 2011-12-23 – 10000Lt, 2012-02-01 – 1200 Lt, 2012-02-17 – 1500 Lt, 2012-02-24 – 1600 Lt, 2012-03-23 – 3000 Lt, 2012-04-27 – 2000 Lt, 2012-05-10 – 1800 Lt, 2012-05-30 – 900 Lt, 2012-06-14 – 2000 Lt, 2012-06-22 – 1000 Lt, 2012-07-02 – 2000 Lt, 2012-07-13 – 18 440 Lt, 2012-09-07 – 2000 Lt, 2012-09-19 – 2500 Lt, 2012-10-03 – 4000 Lt, 2012-10-17 – 4000 Lt, 2012-11-23 – 1500 Lt, 2012-12-18 – 300 Lt, 2013-01-03 – 10 000 Lt, 2013-01-29 – 4500 Lt, 2013-02-20 – 4500 Lt, 2013-02-26 – 9200 Lt, 2013-04-05 – 4500 Lt, 2013-04-24 – 11 300 Lt, 2013-05-15 – 4000 Lt, 2013-05-16 – 3500 Lt, 2013-06-26 – 1000 Lt, 2013-07-03 – 2000 Lt, 2013-07-16 – 4500 Lt, 2013-08-09 – 2000 Lt, 2013-08-22 – 3000 Lt, 2013-09-03 – 3000 Lt, 2013-10-15 – 2000 Lt, 2013-11-13 – 2700 Lt, 2013-11-27 – 4500 Lt, 2013-12-23 – 2000 Lt, 2014-01-07 – 5400 Lt, 2014-02-04 – 2000 Lt, 2014-02-13 – 4500 Lt, 2014-04-09 – 2300 Lt, 2014-05-05 – 2000 Lt, 2014-06-11 – 3800 Lt, 2014-07-01 – 1500 Lt, 2014-07-17 – 3000 Lt, 2014-07-31 – 6000 Lt, 2014-08-14 – 2000 Lt, 2014-09-01 – 1700 Lt, 2014-09-12 – 2000 Lt, 2014-10-08 – 3500 Lt, 2014-10-24 – 1500 Lt, 2014-11-04 – 1300 Lt, 2014-12-22 – 4500 Lt,

-2015-01-30 – 350 Eur, 2015-03-03 – 350 Eur, 2015-03-18 – 600 Eur, 2015-04-29 – 100 Eur, 2015-05-26 – 500 Eur, 2015-06-10 – 300 Eur, 2015-06-17 – 300 Eur, 2015-06-23 – 950 Eur, 2015-06-29 – 200 Eur, 2015-07-13 – 440 Eur, 2015-07-15 – 1700 Eur, 2015-07-30 – 650 Eur, 2015-09-01 – 330 Eur, 2015-10-02- 400 Eur, 2015-10-14 – 1200 Eur, 2015-11-10 – 430 Eur, 2015-12-15 550 Eur, 2015-12-30 – 250 Eur, iš viso pervesta 10600 Eur,

-2016-01-04 – 550 Eur, 2016-01-15 – 1000 Eur, 2016-02-01 – 370 Eur, 2016-02-16 – 300 Eur, 2016-03-08 – 350 Eur, 2016-03-30 – 400 Eur, 2016-04-05 – 300 Eur, 2016-04-20 – 300 Eur, 2016-05-10 – 400Eur, 2016-05-31 – 350 Eur, 2016-06-09 – 400 Eur, 2016-07-01 – 500 Eur, 2016-09-30 – 300 Eur, 2016-10-17 – 600 Eur, 2016-11-01 – 300 Eur, 2016-11-25 – 1700 Eur, 2016-12-01 – 444 Eur, 2016-12-20- 500 Eur, iš viso pervesta 9164 Eur,

-2017-01-19 – 650 Eur, 2017-01-31 – 600 Eur, 2017-03-03 – 400 Eur, 2017-03-23 – 450 Eur, 2017-04-03 – 500 Eur, 2017-04-06 – 800 Eur, 2017-05-02 – 400 Eur, 2017-05-31 – 450 Eur, 2017-06-14 – 450 Eur, 2017-07-03 – 1000 Eur, 2017-08-07 – 700 Eur, 2017-08-10 – 200 Eur, 2017-09-01 – 2700 Eur, 2017-09-15 – 550 Eur, 2017-09-22 – 550 Eur, 2017-10-03 – 650 Eur, 2017-10-25 – 300 Eur, 2017-12-04 – 400 Eur, 2017-12-13 – 400 Eur, 2017-12-28- 1000 Eur, iš viso – 13 150 Eur,

- 2018-01-26 – 110 Eur, 2018-02-13 – 350 Eur, 2018-03-21 – 300 Eur, 2018-03-28 – 300 Eur, 2018-05-09 – 250 Eur, 2016-06-05 – 1700 Eur, 2018-08-23 – 520 Eur, 2018-09-17 – 1000 Eur, 2018-10-15 – 600 Eur, 208-11-30 – 2500 Eur, iš viso – 7630 Eur,

- 2019-01-21 – 400 Eur, 2019-01-22 – 200 Eur, 2019-01-31 – 300 Eur, 2019-02-28 – 500 Eur, 2019-04-01 – 700 Eur, 2019-04-29 – 400 Eur, 2019-10-07 – 1000 Eur, 2019-11-08 – 2000 Eur, 2019-12-09 – 2000 Eur, iš viso – 7500 Eur,

- 2020-01-02 – 1500 Eur, 2020-03-16 – 1500 Eur, 2020-03-30 – 350 Eur, 2020-06-22 – 2000 Eur, 2020-07-29 – 3000 Eur, 2020-08-28 – 3000 Eur, iš viso - 11 350 Eur.

151. Į ieškovės banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. medž. 5 t., 8-96 l., 6 t., 103-122 l., 9 t., 24-29 l.) 2009-08-24 įnešti 4000 Lt grynaisiais pinigais, 2009-11-27 - 400 Lt, 2010-02-18 – 800 Lt, 2010-05-14 – 400 Lt, 2010-06-07 – 600 Lt, 2010-11-03 – 200 Lt, 2010-12-03 – 140 Lt, 2011-01-27 – 300 Lt, 2011-02-24 – 50 Lt, 2011-02-28 – 220 Lt, 2011-04-13 – 100 Lt, 2011-05-27 – 900 Lt, 2011-08-19 – 400 Lt, 2012-08-10 – 600 Lt, 2012-11-15 – 800 Lt, 2013-06-11 – 1300 Lt, 2013-06-18 – 150 Lt, 2014-02-27 – 1800 Lt, 2014-03-21 – 1600 Lt, 2014-04-04 – 1200 Lt, 2014-05-27 – 2000 Lt, 2014-11-26 – 2000 Lt, iš viso 19 960 Lt (5 780,82 Eur), 2016-09-03 – 250 Eur, 2016-09-06 – 300 Eur, 2016-09-14 – 300 Eur, 2016-11-06 – 560 Eur, iš viso 1 410 Eur.

152. Iš ieškovės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. medž. 5 t., 8-96 l., 6 t., 103-122 l., 9 t., 24-29 l.) R. M. 2008-02-20 pervesta 800 Lt, 2009-08-21 – 50 Lt, 2008-8-24 – 400 Lt, 2009-10-19 - 150 Lt, 2009-12-26 – 200 Lt, , 2010-01-17 – 200 Lt, 2010-01-21 – 100 Lt, 2010-02-18 – 200 Lt, 2010-05-18 – 70 Lt, 2010-06-15 – 250 Lt, 2010-09-20 – 50 Lt, 2010-10-28 – 50 Lt, 2010-11-17 – 50 Lt, 2010-12-17 – 50 Lt, 2011-02-22 – 50 Lt, 2011-06-23 – 200 Lt, 2011-09-09 – 200 Lt, 2011-09-26 – 100 Lt, 2011-09-27 – 100 Lt, 2012-02-13 – 160 Lt, 2012-04-20 – 200 Lt, 2012-05-10 – 200 Lt, 2012-05-22 – 100 Lt, 2012-06-20 – 200 Lt, 2012-08-31 – 50 Lt, 2012-09-15 – 240 Lt, 2012-09-20 – 560 Lt, 2012-10-14 – 100 Lt, 2012-11-08 – 100 Lt, 2013-01-14 – 300 Lt, 2013-02-10 - 192,11 Lt (lizingas), 2013-03-10 - 310,64 Lt (lizingas), 2013-03-25 – 100 Lt, 2013-04-10 - 308,57 Lt (lizingas), 2013-04-25 – 100 Lt, 2013-05-03 – 340 Lt, 2013-05-14 – 144,64 Lt (lizingas), 2013-05-14 – 150 Lt, 2013-06-11 – 150 Lt, tačiau grynieji pinigai neįnešti, 2010-05-24 R. M. pervesta 150 Lt, 2011-04-27 – 100 Lt, tačiau pinigai nebuvo grąžinti, grynieji neįnešti, iš viso pervesta 7 525,96 Lt (2 179,67 Eur). 2009-11-25 – 100 Lt, o R. M. 2009-12-18 grąžino 100 Lt, 2011-08-19 buvo įnešta 400 Lt ir jie pervesti R. M., 2011-08-23 – 180 Lt įnešta grynaisiais, o R. M. 2011-08-25 pervesta 100 Lt, 2011-09-01 pervesta 70 Lt, 2012-11-15 įnešta 800 Lt, o R. M. 2012-11-18 pervesta 800 Lt, 2012-12-13 – 300 Lt, o R. M. 2012-12-15 pervesta 300 Lt, 2013-06-18 – 150 Lt ir tiek pat tą pačią dieną pervesta R. M..

153. Iš ieškovės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. medž. 5 t., 8-96 l., 6 t., 103-122 l., 9 t., 24-29 l.) matyti, kad už automobilio detales 2013-01-15 sumokėta 1000 Lt, 2013-01-27 – 1500 Lt, 2013-02-26 – 300 Lt, už remontą 2013-02-28 sumokėta 500 Lt, 2013-04-118 – 600 Lt, iš viso sumokėta 1129,52 Eur.

154. N. S. (duomenys neskelbtini)priėmė po J. M. mirties atsiradusį palikimą (el. b. medž. 8 t., 71 l.). (duomenys neskelbtini)įgaliojimu N. S. įgaliojo ieškovę vesti paveldėjimo bylą po J. M. mirties notaro biure (el. b. medž. 8 t., 69-70, 72 l.). N. S. nuo (duomenys neskelbtini)pradėjo naudotis banko sąskaita Lietuvos banke (el. b. medž. 8 t., 73 l.). Ieškovė 2022-07-30 pervedė sesei N. S. 3500 Eur, 2022-08-14 – 6000 Eur, 2022-09-04 – 7000 Eur, 2022-10-02 – 3000 Eur, 2022-12-16 – 500 Eur, iš viso pervesta 20 000 Eur (el. b. medž. 5 t., 8-96 l., 6 t., 103-122 l., 9 t., 24-29 l.). Ieškovė ir N. S. teismo posėdyje teigė, kad po J. M. mirties N. S. paveldėjo 25 580 Eur grynaisiais pinigais, tačiau jie nebuvo apskaityti ir įrašyti į paveldėjimo teisės liudijimą. Paminėtina, kad paveldėjimo teisės liudijimas yra oficialus dokumentas, kuriame nurodomi duomenys apie palikėją, įpėdinį (įpėdinius), paveldėjimo pagrindą bei aprašomas palikimą sudarantis turtas, t. y. identifikuojami konkretūs daiktai, turtas ar teisės. Grynieji pinigai, kaip paveldimas turtas, taip pat gali būti įrašyti į paveldėjimo teisės liudijimą, jei grynieji pinigai rasti palikėjui priklausiusiame name (ar kitoje jo gyvenamojoje vietoje); šių pinigų buvimo toje vietoje faktas užfiksuotas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole arba antstolio sudarytame paveldimo turto apyraše, arba Valstybinės mokesčių inspekcijos surašytame turto apžiūros akte; įpėdinis raštu patvirtino, kad pinigai priklausė palikėjui; notarui nėra žinoma, kad kas nors ginčytų pinigų priklausymo palikėjui faktą (Lietuvos notarų rūmų prezidiumo 2013 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 4.2 patvirtintų Testamentų tvirtinimo ir paveldėjimo bylų tvarkymo rekomendacijų 65¹ punktas). Ieškovė ir tetysis asmuo teigė, kad 9580 Eur grynųjų pinigų N. S. vežėsi į A, o 16 200 Eur davė ieškovei naudotis kasdieniniams poreikiams tenkinti. Tačiau sudėjus minėtas sumas gaunama ne 25 580 Eur, o 25 780 Eur. Šiame kontekste paminėtina tai, kad atsakovas nesutiko su ieškovės ir trečiojo asmens teiginiais apie paveldėtas pinigines lėšas, o rašytinių įrodymų apie tai, kad tretysis asmuo paveldėjo pinigines lėšas ir koks konkretus pinginių lėšų dydis paveldėtas – byloje nėra. Taip pat ieškovė ir N. S. teigė, kad ieškovė pervedė N. S. iš viso 20 000 Eur, iš jų 16 200 Eur buvo grąžintas J. M. palikimas, o 3 800 Eur sumokėta už automobilį Honda Civic, kurį dar 2013 m. ieškovei parvežė V. G., ir ji atliko automobilio remontą. Siekdama pagrįsti, kad ieškovė naudodama 16 200 Eur susitaupė banko sąskaitoje analogišką sumą, ieškovė pateikė banko sąskaitos išrašus, iš kurių matyti, kad 2019-04-05 banko sąskaitos likutis buvo 3840,81 Eur, o 2022-07-13 – 25 709,47 Eur (el. b. medž. 10 t., 25-26l.), tačiau ieškovės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas patvirtina, kad ieškovės banko sąskaitoje buvusios piniginės lėšos intensyviai naudotos (el. b. medž. 5 t., 51-96 l.), sutaupant kas mėnesį apie 1000 Eur, ir atsakovas jai iki 2020-09-01 pervedė 11 350 Eur (el. b. medž. 2 t., 4-15 l.), bei atsakovo mama G. T. 2019-10-23 pervedė ieškovei 5000 Eur (el. b. medž. 3 t., 109 l.).

155. Iš banko sąskaitų išrašų nustatyta, kad 2021-04-20 atsakovas pervedė ieškovei 650 Eur už baldus, 2022-05-02 – 145 Eur už N. automobilio remontą, 2022-07-03 150 Eur O. išlaikymui, 2022-07-03 750 Eur L. išlaikymui (po 150 Eur) už 2022 m. sausio, vasario, kovo, balandžio ir liepos mėnesius, 2022-08-14-2023-03-06 kiekvieną mėnesį L. ir O. išlaikymui kiekvienam po 150 Eur (el. b. medž. 1 t., 19-20 l.; 4 t., 3, 77-106 l.). Laikotarpiu nuo 2022-02-05 iki 2022-12-20 atsakovas atliko pavedimus pilnamečiam N. T. vairavimo teisėms (14-35 Eur), gimtadieniui (100 Eur), kurui (60 Eur), kitoms išlaidoms (150 Eur), mokyklos baigimo proga (300 Eur), išlaikymui (už 5 mėnesius kas mėnesį mokama po 150 Eur), iš viso nuo 2022-02-05 iki 2022-12-20 pervesta 1515 Eur bei po to kiekvieną mėnesį N. T. pervedama po 150 Eur išlaikymui (el. b. medž. 4 t., 5, 77-106 l.). Be to, atsakovo banko sąskaitos išrašas (el. b. medž. 4 t., 77-106 l.) patvirtina, kad atsakovas:

- 2020-09-29 – 2020-12-31 turėjo 190,79 Eur išlaidų maisto ir pramoninių prekių parduotuvėse, 2020-10-26 išsigrynino 150 Eur, išleido 52,24 Eur degalinėse, 32 Eur mobilaus ryšio tiekėjui, 80,17 Eur išleista statybinių medžiagų parduotuvėse, 258,55 Eur išleista internetinėse užsienio parduotuvėse („Aliexpress“, „Wish“, 100off“, „eBay“);

- 2021-01-02 -2021-12-31 turėjo 748,25 Eur (vidutiniškai 62,35 Eur per mėnesį) išlaidų maisto ir pramoninių prekių parduotuvėse, 332,94 Eur degalinėse (vidutiniškai 27,75 Eur per mėnesį), 194,29 Eur (vidutiniškai 16,19 Eur per mėnesį) už mobilaus ryšio paslaugas, 744,30 Eur (vidutiniškai 62,03 Eur per mėnesį) išleisti statybinių medžiagų parduotuvėse, 2021-06-16 pirkta prekė už 227,28 Eur iš parduotuvės, parduodančios motorolerius, paspirtukus;

- 2022-01-01-2022-12-31 turėjo 1 376,75 Eur (vidutiniškai 114,73 Eur per mėnesį) maistui ir maisto bei pramoninių prekių parduotuvėse, 200,18 Eur (vidutiniškai 16,68 Eur kas mėnesį) už mobilaus ryšio paslaugas, 1 090,84 Eur (vidutiniškai 90,90 Eur per mėnesį) išleista degalinėse, 611,40 Eur (per mėnesį 50,95 Eur) išleista mokesčiams dėl vykdomos individualios veiklos, 396,64 Eur (vidutiniškai per mėnesį 33,05 Eur) išleista statybinių medžiagų parduotuvėse, 1040 Eur (vidutiniškai 86,67 Eur per mėnesį) išgryninta;

- 2023-01-01 – 2023-02-28 išleista 303,09 Eur (vidutiniškai 151,55 Eur per mėnesį) maistui ir maisto bei pramoninių prekių parduotuvėse, 62,91 Eur (vidutiniškai 31,46 Eur per mėnesį) mobilaus ryšio paslaugoms bei kas mėnesį po 58,63 Eur mokesčių už individualią veiklą.

156. Ieškovės pateikti mokėjimo nurodymai patvirtina, kad 2020-09-21 349 Eur sumokėta už G. baldus (el. b. medž. 3 t., 105 l.), 2021-07-27 – 332,10 Eur sumokėta už N. vairavimo kursus (el. b. medž. 3 t., 107 l.), 2021-12-05 buvo sumokėta 2128,53 Eur už N. kompiuterį (el. b. medž. 3 t., 103 l.), 2022-02-11 588 Eur sumokėti už O. čiužinį (el. b. medž. 3 t., 104 l.), 2022-08-26 – 405 Eur sumokėti už žoliapjovę (el. b. medž. 3 t., 106 l.), 2022-12-13 – 834,99 Eur sumokėta už žaidimų konsolę (el. b. medž. 3 t., 108 l.).

157. Ieškovės banko sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2020-09-01 iki 2023-03-01 (el. b. medž. 1 t., 21-35 l., 63 l., 66 l., 2 t., 48 l., 3 t., 101-102 l., 5 t., 51-96 l.) patvirtina, kad laikotarpio pradžioje ieškovė banko sąskaitoje turėjo 19 655,96 Eur, iš jų 11 350 Eur buvo pervesta atsakovo ieškovei (el. b. medž. 2 t., 4-15 l.), bei 2019-10-23 atsakovo mama G. T. pervedė ieškovei 5000 Eur (el. b. medž. 3 t., 109 l.), taigi faktiškai ieškovė banko sąskaitoje 2020-09-01 turėjo 3 305,96 Eur piniginių lėšų, gautų iš darbo teisinių santykių ar kitų šaltinių. Be to, banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad:

- per 2020 m. rugsėjo mėnesį ieškovė gavo 390 Eur už globojamą mergaitę, 400,92 Eur vaiko išmokų bei 1 033,54 Eur pajamų iš darbo teisinių santykių, iš viso pajamų - 1 824,46 Eur, bei turėjo šias išlaidas: 462,76 Eur maistui ir pramoninėms prekėms (1 asmeniui - 77,13 Eur), 89,06 Eur (1 asmeniui - 14,84 Eur) kurui, 72,61 Eur (1 asmeniui - 12,10 Eur) vaistams ir vitaminams, 317,04 Eur (1 vaikui - 79,26 Eur) avalynei ir rūbams, 86,11 Eur (1 vaikui - 21,53 Eur) mokyklinėms prekėms, 30 Eur pervedė N., iš viso išleista šeimos (6 asmenys, iš jų 4 nepilnamečiai vaikai) poreikiams 1 057,58 Eur, iš jų 3 vaikų poreikiams – 644,58 Eur (231,39+44,52+36,30+237,78+64,59+30). Todėl atėmus gautas vaiko išmokas, gaunama 243,66 Eur suma arba po 121,83 Eur dalį, tenkančią kiekvienam iš tėvų vaikų išlaikymui.

- Per 2020 m. spalio mėnesį ieškovė gavo 390 Eur už globojamą mergaitę, 400,92 Eur vaiko išmokų, 958,04 Eur pajamų iš darbo teisinių santykių, 299 Eur iš E. J. už butą, (duomenys neskelbtini), o šio buto mokesčiams išleido 255,43 Eur, taigi gavo 43,57 Eur pajamų, iš viso pajamų - 1 792,53 Eur, bei turėjo šias išlaidas: 422,14 Eur maistui ir pramoninėms prekėms (1 asmeniui - 70,36 Eur), 21,47 Eur (1 asmeniui - 3,58 Eur) kurui, 54,88 Eur (1 asmeniui - 9,15 Eur) vaistams ir vitaminams, 109,60 Eur (1 asmeniui - 18,27 Eur) būsto išlaidoms, 173,15 Eur (1 vaikui - 43,29 Eur) avalynei ir rūbams, 52,50 Eur už baseiną (O. ir L. – 35 Eur), 20 Eur pervedė N., iš viso išleista šeimos (6 asmenys, iš jų 4 nepilnamečiai vaikai) poreikiams 853,74 Eur iš jų 3 vaikų poreikiams – 488,95 Eur (211,08+ 10,74+ 27,45+ 54,81+ 129,87+35+20). Todėl atėmus gautas vaiko išmokas, gaunama 88,03 Eur suma arba po 44,01 Eur dalį, tenkančią kiekvienam iš tėvų vaikų išlaikymui.

- Per 2020 m. lapkričio mėnesį ieškovė gavo 390 Eur už globojamą mergaitę, 400,92 Eur vaiko išmokų, 1 166,58 Eur pajamų iš darbo teisinių santykių, 181 Eur iš E. J. už butą, esantį (duomenys neskelbtini), o šio buto mokesčiams išleido 159,26 Eur, taigi gavo 21,74 Eur pajamų, iš viso pajamų - 1 979,24 Eur, bei turėjo šias išlaidas: 521,76 Eur maistui ir pramoninėms prekėms (1 asmeniui - 86,96 Eur), 50,46 Eur (1 asmeniui - 8,41 Eur) kurui, 35,11 Eur (1 asmeniui - 5,85 Eur) vaistams ir vitaminams, 41,10 Eur (1 asmeniui - 6,85 Eur) būsto išlaidoms, 328,39 Eur (1 vaikui - 82,10 Eur) avalynei ir rūbams, 50 Eur mokyklos reikmėms (globojamai mergaitei), 30 Eur pervedė N., iš viso išleista šeimos (6 asmenys, iš jų 4 nepilnamečiai vaikai) poreikiams 1 056,82 Eur, iš jų 3 vaikų poreikiams – 590,52 Eur (260,88+ 25,23+ 17,56+ 20,55+ 246,30+20). Todėl atėmus gautas vaiko išmokas, gaunama 189,60 Eur suma arba po 94,80 Eur dalį, tenkančią kiekvienam iš tėvų vaikų išlaikymui.

- Per 2020 m. gruodžio mėnesį ieškovė gavo 390 Eur ir 312,50 Eur vienkartinę pašalpą už globojamą mergaitę, 400,92 Eur vaiko išmokų, 1 058,57 Eur pajamų iš darbo teisinių santykių, buto, esančio (duomenys neskelbtini)mokesčiams išleido 110,04 Eur, iš viso pajamų - 2 161,49 Eur, bei turėjo šias išlaidas: 620,48 Eur maistui ir pramoninėms prekėms (1 asmeniui - 103,41 Eur), 38,33 Eur (1 asmeniui - 6,39 Eur) kurui, 39,75 Eur (1 asmeniui - 6,63 Eur) vaistams ir vitaminams, 194,68 Eur (1 asmeniui - 32,45 Eur) būsto išlaidoms, 56,66 Eur (1 vaikui - 14,17 Eur) avalynei ir rūbams, 52,50 Eur baseinui (2 vaikams – 35 Eur), 10 Eur mokyklos reikmėms, iš viso išleista šeimos (6 asmenys, iš jų 4 nepilnamečiai vaikai) poreikiams 1 012,40 Eur, iš jų 3 vaikų poreikiams – 572,42 Eur (310,24+ 20,76+ 42,51+19,17+ 97,35+ 19,89+35+10). Minėtos išlaidos paskaičiuotos neįskaitant kalėdinių dovanų. Todėl atėmus gautas vaiko išmokas, gaunama 171,50 Eur suma arba po 85,75 Eur dalį, tenkančią kiekvienam iš tėvų vaikų išlaikymui.

- Per 2021 m. sausio mėnesį ieškovė gavo 390 Eur už globojamą mergaitę, 400,92 Eur vaiko išmokų, 270 Eur iš E. J. už butą, esantį (duomenys neskelbtini), o šio buto mokesčiams išleido 82,52 Eur, taigi gavo 187,48 Eur pajamų, iš viso pajamų - 978,40 Eur, bei turėjo šias išlaidas: 505,46 Eur maistui ir pramoninėms prekėms (1 asmeniui - 84,24 Eur), 40,08 Eur (1 asmeniui - 6,68 Eur) kurui, 6,22 Eur (1 asmeniui - 1,04 Eur) vaistams ir vitaminams, 111,44 Eur (1 asmeniui - 18,57 Eur) būsto išlaidoms, 17,50 Eur baseinas globojamai mergaitei, 110 Eur pervedė Norvydui, iš viso išleista šeimos (6 asmenys, iš jų 4 nepilnamečiai vaikai) poreikiams 790,70 Eur, iš jų 3 vaikų poreikiams – 441,61 Eur (252,73+ 20,04+ 3,12+ 55,72+110). Todėl atėmus gautas vaiko išmokas, gaunama 40,69 Eur suma arba po 20,35 Eur dalį, tenkančią kiekvienam iš tėvų vaikų išlaikymui.

- Per 2021 m. vasario mėnesį ieškovė gavo 400 Eur už globojamą mergaitę, 444,80 Eur vaiko išmokų, 928,87 Eur pajamų iš darbo teisinių santykių, 280 Eur iš E. J. už butą, esantį (duomenys neskelbtini), o šio buto mokesčiams išleido 128,81 Eur, taigi gavo 151,19 Eur pajamų, N. S. pervedė ieškovei 100 Eur („skola sausio mėn.“), iš viso pajamų - 2 024,86 Eur, bei turėjo šias išlaidas: 489,64 Eur maistui ir pramoninėms prekėms (1 asmeniui - 81,61 Eur), 51,43 Eur (1 asmeniui - 8,57 Eur) kurui, 58,86 Eur (1 asmeniui - 9,81 Eur) vaistams ir vitaminams, 118,59 Eur (1 asmeniui - 19,77 Eur) būsto išlaidoms, 52,50 Eur baseinui (2 vaikams – 35 Eur), 45 Eur pervedė N., iš viso išleista šeimos (6 asmenys, iš jų 4 nepilnamečiai vaikai) poreikiams 816,02 Eur, iš jų 3 vaikų poreikiams – 439,29 Eur (244,83+ 25,72+ 29,43+ 59,31+35+45). Todėl vaiko išmokos visiškai padengia išlaidas vaikams ir lieka 5,51 Eur.

- Per 2021 m. kovo mėnesį ieškovė gavo 400 Eur už globojamą mergaitę, 444,80 Eur vaiko išmokų, 928,46 Eur pajamų iš darbo teisinių santykių, 276 Eur iš E. J. už butą, esantį (duomenys neskelbtini), o šio buto mokesčiams išleido 125,11 Eur, taigi gavo 150,89 Eur pajamų, N. S. pervedė ieškovei 100 Eur („skola sausio mėn.“), iš viso pajamų - 2 024,15 Eur, bei turėjo šias išlaidas: 513 Eur maistui ir pramoninėms prekėms (1 asmeniui - 85,50 Eur), 63,97 Eur (1 asmeniui - 10,66 Eur) kurui, 3,03 Eur (1 asmeniui – 0,51 Eur) vaistams ir vitaminams, 245,37 Eur (1 asmeniui – 40,90 Eur) būsto išlaidoms, 52,50 Eur baseinui (2 vaikams – 35 Eur), 30 Eur pervedė N.iš viso išleista šeimos (6 asmenys, iš jų 4 nepilnamečiai vaikai) poreikiams 907,87 Eur, iš jų 3 vaikų poreikiams – 477,70 Eur (256,50+ 31,98+ 1,52+ 122,70+35+30). Todėl atėmus gautas vaiko išmokas, gaunama 32,90 Eur suma arba po 16,45 Eur dalį, tenkančią kiekvienam iš tėvų vaikų išlaikymui.

- Per 2021 m. balandžio mėnesį ieškovė gavo 400 Eur už globojamą mergaitę, 444,80 Eur vaiko išmokų, 928,46 Eur pajamų iš darbo teisinių santykių, 266,50 Eur iš E. J. už butą, esantį (duomenys neskelbtini), o šio buto mokesčiams išleido 116,18 Eur, taigi gavo 150,32 Eur pajamų, N. S. pervedė ieškovei 100 Eur („skola kovo mėn.“), iš viso pajamų - 2 023,58 Eur, bei turėjo šias išlaidas: 576,63 Eur maistui ir pramoninėms prekėms (1 asmeniui - 96,11 Eur), 72,50 Eur (1 asmeniui - 12,08 Eur) kurui, 56,86 Eur (1 asmeniui – 9,48 Eur) vaistams ir vitaminams, 88,78 Eur (1 asmeniui –14,80 Eur) būsto išlaidoms, 178,92 Eur rūbams ir avalynei (1 vaikui – 44,73 Eur), iš viso išleista šeimos (6 asmenys, iš jų 4 nepilnamečiai vaikai) poreikiams 976,69 Eur, iš jų 3 vaikų poreikiams – 531,61 Eur (288,33+ 36,25+ 28,44+ 44,40+ 134,19). Todėl atėmus gautas vaiko išmokas, gaunama 86,81 Eur suma arba po 43,41 Eur dalį, tenkančią kiekvienam iš tėvų vaikų išlaikymui.

- Per 2021 m. gegužės mėnesį ieškovė gavo 400 Eur už globojamą mergaitę, 296,11 Eur vaiko išmokų, 1 856,92 Eur pajamų iš darbo teisinių santykių, 234,97 Eur grąžino VMI, N. S. pervedė ieškovei 100 Eur („skola balandis mėn.“), iš viso pajamų - 2 888 Eur, bei turėjo šias išlaidas: 494,06 Eur maistui ir pramoninėms prekėms (1 asmeniui - 82,34 Eur), 77,76 Eur (1 asmeniui - 12,96 Eur) kurui, 21,26 Eur (1 asmeniui – 3,54 Eur) vaistams ir vitaminams, 451,64 Eur rūbams ir avalynei (1 vaikui – 150,55 Eur), 52,50 Eur baseinui (2 vaikams – 35 Eur), 140 Eur pervedė N., iš viso išleista šeimos (6 asmenys, iš jų 3 nepilnamečiai vaikai) poreikiams 1 237,22 Eur, iš jų 2 vaikų (N. 2021-04-12 sulaukė pilnametystės) poreikiams – 533,78 Eur (164,68+ 25,92+ 7,08+301,10+35). Todėl atėmus gautas vaiko išmokas, gaunama 237,67 Eur suma arba po 118,84 Eur dalį, tenkančią kiekvienam iš tėvų vaikų išlaikymui.

- Per 2021 m. birželio mėnesį ieškovė gavo 400 Eur už globojamą mergaitę, 593,46 Eur vaiko išmokų, 928,46 Eur pajamų iš darbo teisinių santykių, 480 Eur iš E. J. už butą, esantį (duomenys neskelbtini), o šio buto mokesčiams išleido 179,01 Eur, taigi gavo 300,99 Eur pajamų, N. S. pervedė ieškovei 100 Eur („geguže skola“), iš viso pajamų - 2 322,91 Eur, bei turėjo šias išlaidas: 475,55 Eur maistui ir pramoninėms prekėms (1 asmeniui - 79,26 Eur), 100,76 Eur (1 asmeniui - 16,79 Eur) kurui, 30,74 Eur (1 asmeniui – 5,12 Eur) vaistams ir vitaminams, 193 Eur (1 asmeniui – 32,17 Eur) būsto išlaidoms, 52,50 Eur baseinui (2 vaikams – 35 Eur), 177,15 Eur rūbams ir avalynei (1 vaikui – 59,05 Eur), iš viso išleista šeimos (6 asmenys, iš jų 3 nepilnamečiai vaikai) poreikiams 1 029,70 Eur, iš jų 2 vaikų poreikiams – 419,78 Eur (158,52+ 33,58+ 10,24+ 64,34+118,10+35). Todėl vaiko išmokos visiškai padengia išlaidas nepilnamečiams vaikams ir lieka 173,68 Eur.

- Per 2021 m. liepos mėnesį ieškovė gavo 400 Eur už globojamą mergaitę, 444,80 Eur vaiko išmokų, 1 753,90 Eur pajamų iš darbo teisinių santykių, 250 Eur iš E. J. už butą, esantį (duomenys neskelbtini), o šio buto mokesčiams išleido 103,23 Eur, taigi gavo 146,77 Eur pajamų, N. S. pervedė ieškovei 100 Eur („už birželį“), iš viso pajamų - 2 845,47 Eur, bei turėjo šias išlaidas: 397,22 Eur maistui ir pramoninėms prekėms (1 asmeniui - 66,20 Eur), 100,90 Eur (1 asmeniui - 16,82 Eur) kurui, 18,92 Eur (1 asmeniui – 3,15 Eur) vaistams ir vitaminams, 224,75 Eur rūbams ir avalynei (1 vaikui – 74,92 Eur), 352,10 Eur pervedė už N.vairavimo kursus, iš viso išleista šeimos (6 asmenys, iš jų 3 nepilnamečiai vaikai) poreikiams 1 093,89 Eur, iš jų 2 vaikų poreikiams – 322,18 Eur (132,40+33,64+6,30+149,84). Todėl vaiko išmokos visiškai padengia išlaidas nepilnamečiams vaikams ir lieka 122,62 Eur.

- Per 2021 m. rugpjūčio mėnesį ieškovė gavo 400 Eur už globojamą mergaitę, 444,80 Eur vaiko išmokų, 225 Eur iš E. J. už butą, esantį (duomenys neskelbtini), o šio buto mokesčiams išleido 75,67 Eur, taigi gavo 149,33 Eur pajamų, iš viso pajamų - 994,13 Eur, bei turėjo šias išlaidas: 504,75 Eur maistui ir pramoninėms prekėms (1 asmeniui - 84,13 Eur), 229,33 Eur (1 asmeniui - 38,22 Eur) kurui, 24,03 Eur (1 asmeniui – 4 Eur) vaistams ir vitaminams, 93,24 Eur (1 asmeniui – 15,54 Eur) būsto išlaidoms, 111,94 Eur rūbams ir avalynei (1 vaikui – 37,31 Eur), 54,93 Eur laisvalaikiui (1 vaikui - 18,31 Eur), 50 Eur pervedė N.i, iš viso išleista šeimos (6 asmenys, iš jų 3 nepilnamečiai vaikai) poreikiams 1 068,22 Eur, iš jų 2 vaikų poreikiams – 395,02 Eur (168,26+ 76,44+8+ 31,08+74,62+36,62). Todėl vaiko išmokos visiškai padengia išlaidas nepilnamečiams vaikams ir lieka 49,78 Eur.

- Per 2021 m. rugsėjo mėnesį ieškovė gavo 400 Eur už globojamą mergaitę, 444,80 Eur vaiko išmokų, 894,90 Eur pajamų iš darbo teisinių santykių, 262,63 Eur iš E. J. už butą, esantį (duomenys neskelbtini), o šio buto mokesčiams išleido 113,85 Eur, taigi gavo 148,78 Eur pajamų, iš viso pajamų - 1 888,48 Eur, bei turėjo šias išlaidas: 554,84 Eur maistui ir pramoninėms prekėms (1 asmeniui - 92,47 Eur), 78,51 Eur (1 asmeniui - 13,09 Eur) kurui, 30,43 Eur (1 asmeniui – 5,07 Eur) vaistams ir vitaminams, 281,18 Eur rūbams ir avalynei (1 vaikui – 93,73 Eur), 108,21 Eur (1 asmeniui – 18,04 Eur) būsto išlaidoms, 75,28 Eur mokyklinėms prekėms (1 vaikui - 25,09 Eur), 45 Eur pervedė N., iš viso išleista šeimos (6 asmenys, iš jų 3 nepilnamečiai vaikai) poreikiams 1 173,45 Eur, iš jų 2 vaikų poreikiams – 494,98 Eur (184,94+26,18+10,14+187,46+36,08+50,18). Todėl atėmus gautas vaiko išmokas, gaunama 50,18 Eur suma arba po 25,09 Eur dalį, tenkančią kiekvienam iš tėvų vaikų išlaikymui.

- Per 2021 m. spalio mėnesį ieškovė gavo 400 Eur už globojamą mergaitę, 333,60 Eur vaiko išmokų, 1 413,24 Eur pajamų iš darbo teisinių santykių, 197 Eur iš E. J. už butą, esantį (duomenys neskelbtini), o šio buto mokesčiams išleido 98,19 Eur, taigi gavo 98,81 Eur pajamų, iš viso pajamų - 2 245,65 Eur, bei turėjo šias išlaidas: 490,44 Eur maistui ir pramoninėms prekėms (1 asmeniui - 81,74 Eur), 108,17 Eur (1 asmeniui - 18,02 Eur) kurui, 51,99 Eur (1 asmeniui – 8,67 Eur) vaistams ir vitaminams, 392,77 Eur rūbams ir avalynei (1 vaikui – 130,92 Eur), 161,54 Eur (1 asmeniui – 26,92 Eur) būsto išlaidoms, 17,50 Eur už globojamos mergaitės baseino užsiėmimus, 40 Eur pervedė N., iš viso išleista šeimos (6 asmenys, iš jų 3 nepilnamečiai vaikai) poreikiams 1 117,41 Eur, iš jų 2 vaikų poreikiams – 532,54 Eur (163,48+ 36,04+ 17,34+ 261,84+53,84). Todėl atėmus gautas vaiko išmokas, gaunama 198,94 Eur suma arba po 99,47 Eur dalį, tenkančią kiekvienam iš tėvų vaikų išlaikymui.

- Per 2021 m. lapkričio mėnesį ieškovė gavo 400 Eur už globojamą mergaitę, 556 Eur vaiko išmokų, 293 Eur iš E. J. už butą, esantį (duomenys neskelbtini), o šio buto mokesčiai nemokėti, iš viso pajamų - 1 249 Eur, bei turėjo šias išlaidas: 697,58 Eur maistui ir pramoninėms prekėms (1 asmeniui - 116,26 Eur), 103,16 Eur (1 asmeniui - 17,19 Eur) kurui, 16,13 Eur (1 asmeniui – 2,69 Eur) vaistams ir vitaminams, 239,81 Eur rūbams ir avalynei (1 vaikui – 79,93 Eur), 33,50 Eur už laisvalaikį (1 vaikui – 11,17 Eur), 17,50 Eur už globojamos mergaitės baseino užsiėmimus, 16 Eur už L. sportą, 128,50 Eur pervedė N., 57,78 Eur išleistuvėms, iš viso išleista šeimos (6 asmenys, iš jų 3 nepilnamečiai vaikai) poreikiams 1 309,96 Eur, iš jų 2 vaikų poreikiams – 454,48 Eur (232,52+34,38+5,38+159,86+22,34). Todėl vaiko išmokos padengia visus vaikų poreikius ir dar lieka 101,52 Eur.

- Per 2021 m. gruodžio mėnesį ieškovė gavo 400 Eur už globojamą mergaitę ir 100 Eur pašalpą, 444,80 Eur vaiko išmokų, 2722,22 Eur pajamų iš darbo teisinių santykių, 273,50 Eur iš E. J. už butą, esantį (duomenys neskelbtini), o šio buto mokesčiams išleido 266,28 Eur, taigi gavo 7,22 Eur pajamų, gavo 200 Eur iš N. S., iš viso pajamų – 3874,24 Eur, bei turėjo šias išlaidas: 524,82 Eur maistui ir pramoninėms prekėms (1 asmeniui – 87,47 Eur), 166,54 Eur (1 asmeniui – 27,76 Eur) kurui, 59,32 Eur (1 asmeniui – 9,89 Eur) vaistams ir vitaminams, 228,10 Eur rūbams ir avalynei (1 vaikui – 76,03 Eur), 253,77 Eur (1 asmeniui – 42,30 Eur) būsto išlaidoms, 17,50 Eur už globojamos mergaitės baseino užsiėmimus, 8 Eur už L. sportą, 23,22 Eur už išleistuves, 30 Eur pervedė N., iš viso išleista šeimos (6 asmenys, iš jų 3 nepilnamečiai vaikai) poreikiams 1311,27 Eur, iš jų 2 vaikų poreikiams – 494,84 Eur (174,94+55,52+19,78+152,06+84,60+8). Todėl atėmus gautas vaiko išmokas, gaunama 50,04 Eur suma arba po 25,02 Eur dalį, tenkančią kiekvienam iš tėvų vaikų išlaikymui.

- Per 2022 m. sausio mėnesį ieškovė gavo 400 Eur už globojamą mergaitę, 444,80 Eur vaiko išmokų, 992,92 Eur pajamų iš darbo teisinių santykių, 244,06 Eur iš E. J. už butą, esantį (duomenys neskelbtini), o šio buto mokesčiams išleido 226,81 Eur, taigi gavo 17,25 Eur pajamų, iš viso pajamų – 1854,97 Eur, bei turėjo šias išlaidas: 588,18 Eur maistui ir pramoninėms prekėms (1 asmeniui – 117,64 Eur), 143,09 Eur (1 asmeniui – 28,62Eur) kurui, 21,48 Eur (1 asmeniui – 4,30 Eur) vaistams ir vitaminams, 135,53 Eur rūbams ir avalynei (1 vaikui – 45,18 Eur), 116,23 Eur (1 asmeniui – 23,25 Eur) būsto išlaidoms, 17,50 Eur už globojamos mergaitės baseino užsiėmimus, 8 Eur už L. sportą, 59,60 Eur laisvalaikis (1 vaikui – 19,87 Eur), 50 Eur pervedė N., iš viso išleista šeimos (5 asmenys, iš jų 3 nepilnamečiai vaikai) poreikiams 1139,61 Eur, iš jų 2 vaikų poreikiams – 485,72 Eur (235,28+ 57,24+8,60+90,36+46,50+39,74+8). Todėl atėmus gautas vaiko išmokas, gaunama 40,92 Eur suma arba po 20,46 Eur dalį, tenkančią kiekvienam iš tėvų vaikų išlaikymui.

- Per 2022 m. vasario mėnesį ieškovė gavo 525 Eur už globojamą mergaitę, 467,04 Eur vaiko išmokų, 992,92 Eur pajamų iš darbo teisinių santykių, 338 Eur iš E. J. už butą, esantį (duomenys neskelbtini), o šio buto mokesčiams išleido 184,54 Eur, taigi gavo 153,46 Eur pajamų, gavo 200 Eur iš N. S., iš viso pajamų – 2338,42 Eur, bei turėjo šias išlaidas: 539,33 Eur maistui ir pramoninėms prekėms (1 asmeniui – 107,87 Eur), 251,16 Eur (1 asmeniui – 50,23 Eur) kurui, 15,40 Eur (1 asmeniui – 3,08 Eur) vaistams ir vitaminams, 82,45 Eur rūbams ir avalynei (1 vaikui – 27,48 Eur), 1246,22 Eur (1 asmeniui – 249,24 Eur) būsto išlaidoms, 17,50 Eur už globojamos mergaitės baseino užsiėmimus, 12 Eur už L, sportą, 588 Eur už čiužinį, 110 Eur pervedė N., iš viso išleista šeimos (5 asmenys, iš jų 3 nepilnamečiai vaikai) poreikiams 2862,06 Eur, iš jų 2 vaikų poreikiams – 1 475,80 Eur (215,74+ 100,46+6,16+54,96+ 498,48+588+12). Todėl atėmus gautas vaiko išmokas, gaunama 1 008,76 Eur suma arba po 504,38 Eur dalį, tenkančią kiekvienam iš tėvų vaikų išlaikymui.

- Per 2022 m. kovo mėnesį ieškovė gavo 525 Eur už globojamą mergaitę, 992,92 Eur pajamų iš darbo teisinių santykių, 348,30 Eur iš E. J. už butą, esantį (duomenys neskelbtini), o šio buto mokesčiai nemokėti, N. S. pervedė ieškovei 90 Eur, iš viso pajamų – 1 956,22 Eur, bei turėjo šias išlaidas: 614,90 Eur maistui ir pramoninėms prekėms (1 asmeniui – 122,98Eur), 182,82 Eur (1 asmeniui – 36,56 Eur) kurui, 49,81 Eur (1 asmeniui – 9,96 Eur) vaistams ir vitaminams, 252,76 Eur rūbams ir avalynei (1 vaikui – 84,25 Eur), 17,50 Eur už globojamos mergaitės baseino užsiėmimus, 10 Eur už L. sportą, 69,45 Eur pervedė N., iš viso išleista šeimos (5 asmenys, iš jų 3 nepilnamečiai vaikai) poreikiams 1 197,24 Eur, iš jų 2 vaikų poreikiams – 517,50 Eur (245,96+ 73,12+ 19,92+168,50+10). Nesant išmokų vaikams, gaunama po 258,75 Eur dalį, tenkančią kiekvienam iš tėvų vaikų išlaikymui.

- Per 2022 m. balandžio mėnesį ieškovė gavo 525 Eur už globojamą mergaitę, 934,08 Eur vaiko išmokų, 992,92 Eur pajamų iš darbo teisinių santykių, buto, (duomenys neskelbtini), mokesčiams išleido 197,83 Eur, gavo 100 Eur iš N. S., iš viso pajamų (atėmus išlaidas butui) – 2 354,17 Eur, bei turėjo šias išlaidas: 680,19 Eur maistui ir pramoninėms prekėms (1 asmeniui – 136,04 Eur), 190 Eur (1 asmeniui – 38 Eur) kurui, 34,12 Eur (1 asmeniui – 6,82 Eur) vaistams ir vitaminams, 108,38 Eur rūbams ir avalynei (1 vaikui – 36,13 Eur), 138,91 Eur (1 asmeniui – 27,78 Eur) būsto išlaidoms, 62,15 Eur laisvalaikiui (1 vaikui - 20,72 Eur), 17,50 Eur už globojamos mergaitės baseino užsiėmimus, 10 Eur už L. sportą, 60 Eur pervedė N., iš viso išleista šeimos (5 asmenys, iš jų 3 nepilnamečiai vaikai) poreikiams 1 301,25 Eur, iš jų 2 vaikų poreikiams – 540,98 Eur (272,08+ 76+ 13,64+ 72,26+ 55,56+ 41,44+10). Todėl vaiko išmokos padengia visus vaikų poreikius ir dar lieka 393,10 Eur.

- Per 2022 m. gegužės mėnesį ieškovė gavo 525 Eur už globojamą mergaitę, 467,04 Eur vaiko išmokų, 992,92 Eur pajamų iš darbo teisinių santykių, 583 Eur iš E. J. už butą, esantį (duomenys neskelbtini), o šio buto mokesčiams išleido 261,84 Eur, taigi gavo 321,16 Eur pajamų, gavo 100 Eur iš N. S., iš viso pajamų – 2 406,12 Eur, bei turėjo šias išlaidas: 576,21 Eur maistui ir pramoninėms prekėms (1 asmeniui – 115,24 Eur), 291,80 Eur (1 asmeniui – 58,36 Eur) kurui, 10,23 Eur (1 asmeniui – 2,05 Eur) vaistams ir vitaminams, 180,03 Eur rūbams ir avalynei (1 vaikui – 60,01 Eur), 266,93 Eur (1 asmeniui – 53,39 Eur) būsto išlaidoms, 17,50 Eur už globojamos mergaitės baseino užsiėmimus, 10 Eur už L. sportą, 280 Eur pervedė N. (atsakovas pervedė 145 Eur N. automobilio remontui), iš viso išleista šeimos (5 asmenys, iš jų 3 nepilnamečiai vaikai) poreikiams 1 459,90 Eur, iš jų 2 vaikų poreikiams – 588,10 Eur (230,48+116,72+ 4,10+120,02+ 106,78+10). Todėl atėmus gautas vaiko išmokas, gaunama 121,06 Eur suma arba po 60,53 Eur dalį, tenkančią kiekvienam iš tėvų vaikų išlaikymui.

- Per 2022 m. birželio mėnesį ieškovė gavo 545 Eur už globojamą mergaitę, 467,04 Eur vaiko išmokų, 2 969,81Eur pajamų iš darbo teisinių santykių, buto, (duomenys neskelbtini), mokesčiams išleido 190,53 Eur, gavo 100 Eur iš N. S., iš viso pajamų – 3 891,32 Eur, bei turėjo šias išlaidas: 767,31 Eur maistui ir pramoninėms prekėms (1 asmeniui – 153,46 Eur), 283,76 Eur (1 asmeniui – 56,75 Eur) kurui, 7,11 Eur (1 asmeniui – 1,42 Eur) vaistams ir vitaminams, 492,61 Eur rūbams ir avalynei (1 vaikui – 164,20 Eur), 142,12 Eur (1 asmeniui – 28,42 Eur) būsto išlaidoms, 17,50 Eur už globojamos mergaitės baseino užsiėmimus, 10 Eur už L. sportą, 500 Eur stovykla O. ir L., 72,53 Eur pervedė N., iš viso išleista šeimos (5 asmenys, iš jų 3 nepilnamečiai vaikai) poreikiams 2 292,94 Eur, iš jų 2 vaikų poreikiams – 1 318,50 Eur (306,92+ 113,50+2,84+328,40+ 56,84+500+10). Todėl atėmus gautas vaiko išmokas, gaunama 851,46 Eur suma arba po 425,73 Eur dalį, tenkančią kiekvienam iš tėvų vaikų išlaikymui.

- Per 2022 m. liepos mėnesį ieškovė gavo 598 Eur už globojamą mergaitę, 511,52 Eur vaiko išmokų, 646 Eur iš E. J. už butą, esantį (duomenys neskelbtini), o šio buto mokesčiams išleido 115,55 Eur, taigi gavo 530,45 Eur pajamų, iš viso pajamų – 1 639,97 Eur, bei turėjo šias išlaidas: 637,09 Eur maistui ir pramoninėms prekėms (1 asmeniui – 127,42 Eur), 314,87 Eur (1 asmeniui – 62,97 Eur) kurui, 64,61 Eur (1 asmeniui – 12,92 Eur) vaistams ir vitaminams, 151,38 Eur rūbams ir avalynei (1 vaikui – 50,46 Eur), 81,32 Eur (1 asmeniui – 16,26 Eur) būsto išlaidoms, 17,50 Eur už globojamos mergaitės baseino užsiėmimus, 107,75 Eur laisvalaikiui (1 asmeniui - 21,55 Eur), iš viso išleista šeimos (5 asmenys, iš jų 3 nepilnamečiai vaikai) poreikiams 1 374,52 Eur, iš jų 2 vaikų poreikiams – 583,16 Eur (254,84+ 125,94+ 25,84+ 100,92+32,52+ 43,10). Todėl atėmus gautas vaiko išmokas, gaunama 72 Eur suma arba po 36 Eur dalį, tenkančią kiekvienam iš tėvų vaikų išlaikymui.

- Per 2022 m. rugpjūčio mėnesį ieškovė gavo 598 Eur už globojamą mergaitę, 511,52 Eur vaiko išmokų, 76,18 Eur pajamų iš darbo teisinių santykių, gavo 100 Eur iš N. S. („labuka už n. Praėjusi liepa), iš draudimo bendrovės gavo 189,02 Eur, iš viso pajamų – 1 474,72 Eur, bei turėjo šias išlaidas: 461,60 Eur maistui ir pramoninėms prekėms (1 asmeniui – 92,32 Eur), 788,35 Eur (1 asmeniui – 157,67 Eur) kurui, 16,37 Eur (1 asmeniui – 3,27 Eur) vaistams ir vitaminams, 233,83 Eur rūbams ir avalynei (1 vaikui – 77,94 Eur), šeima keliavo (2022-08-01-2022-08-12) ir išleido užsienyje 1 569,15 Eur (1 asmeniui - 313,83 Eur), 270 Eur pervedė N., iš viso išleista šeimos (5 asmenys, iš jų 3 nepilnamečiai vaikai) poreikiams 3 339,30 Eur, iš jų 2 vaikų poreikiams – 1 290,06 Eur (184,64+ 315,34+ 6,54+ 155,88+ 627,66). Todėl atėmus gautas vaiko išmokas, gaunama 778,54 Eur suma arba po 389,27 Eur dalį, tenkančią kiekvienam iš tėvų vaikų išlaikymui.

- Per 2022 m. rugsėjo mėnesį ieškovė gavo 598 Eur už globojamą mergaitę, 511,52 Eur vaiko išmokų, 1 070,32 Eur pajamų iš darbo teisinių santykių, 536 Eur iš E. J. už butą, esantį (duomenys neskelbtini), o šio buto mokesčiams išleido 190,96 Eur, taigi gavo 345,04 Eur pajamų, iš N. S. gavo 100 Eur, iš viso pajamų – 2 624,88 Eur, bei turėjo šias išlaidas: 587,71 Eur maistui ir pramoninėms prekėms (1 asmeniui – 117,54 Eur), 279,67 Eur (1 asmeniui – 55,93 Eur) kurui, 23,65 Eur (1 asmeniui – 4,73 Eur) vaistams ir vitaminams, 119,43 Eur rūbams ir avalynei (1 vaikui – 39,81 Eur), 334,71 Eur (1 asmeniui – 66,94 Eur) būsto išlaidoms, 85,41 Eur mokyklinėms prekėms (1 vaikui - 28,47 Eur), 350 Eur pervedė N., iš viso išleista šeimos (5 asmenys, iš jų 3 nepilnamečiai vaikai) poreikiams 1 756,93 Eur, iš jų 2 vaikų poreikiams – 622,84 Eur (235,08+ 111,86+5,46+ 79,62+ 133,88+ 56,94). Todėl atėmus gautas vaiko išmokas, gaunama 111,32 Eur suma arba po 55,66 Eur dalį, tenkančią kiekvienam iš tėvų vaikų išlaikymui.

- Per 2022 m. spalio mėnesį ieškovė gavo 598 Eur už globojamą mergaitę, 511,52 Eur vaiko išmokų, 1 070,32 Eur pajamų iš darbo teisinių santykių, 536 Eur iš E. J. už butą, esantį (duomenys neskelbtini), o šio buto mokesčiams išleido 190,96 Eur, taigi gavo 345,04 Eur pajamų, iš N. S. gavo 100 Eur, iš viso pajamų – 2 624,88 Eur, bei turėjo šias išlaidas: 853,19 Eur maistui ir pramoninėms prekėms (1 asmeniui – 170,64 Eur), 147,63 Eur (1 asmeniui – 29,53 Eur) kurui, 17,24 Eur (1 asmeniui – 3,45 Eur) vaistams ir vitaminams, 487,08 Eur rūbams ir avalynei (1 vaikui – 162,36 Eur), 205,74 Eur (1 asmeniui – 41,15 Eur) būsto išlaidoms, 24,50 Eur laisvalaikiui (1 vaikui - 8,17 Eur), 65 Eur išleisti sportui, 270 Eur pervedė N., iš viso išleista šeimos (5 asmenys, iš jų 3 nepilnamečiai vaikai) poreikiams 2 070,38 Eur, iš jų 2 vaikų poreikiams – 895,60 Eur (341,28+59,06+6,90+324,72+82,30+16,34+65). Todėl atėmus gautas vaiko išmokas, gaunama 384,08 Eur suma arba po 192,04 Eur dalį, tenkančią kiekvienam iš tėvų vaikų išlaikymui.

- Per 2022 m. lapkričio mėnesį ieškovė gavo 598 Eur už globojamą mergaitę, 383,64 Eur vaiko išmokų, 2 262,16 Eur pajamų iš darbo teisinių santykių, 321,02 Eur iš E. J. už butą, esantį (duomenys neskelbtini), o šio buto mokesčiams išleido 118,05 Eur, taigi gavo 202,97 Eur pajamų, iš N. S. gavo 100 Eur, iš viso pajamų – 3 546,77 Eur, bei turėjo šias išlaidas: 735,83 Eur maistui ir pramoninėms prekėms (1 asmeniui – 147,17 Eur), 242,93 Eur (1 asmeniui – 48,59 Eur) kurui, 26,98 Eur (1 asmeniui – 5,40 Eur) vaistams ir vitaminams, 149,98 Eur rūbams ir avalynei (1 vaikui – 49,99 Eur), 227,93 Eur (1 asmeniui – 45,59 Eur) būsto išlaidoms, 98 Eur laisvalaikiui (1 vaikui - 32,67 Eur), 20 Eur išleisti sportui, 250 Eur pervedė N., iš viso išleista šeimos (5 asmenys, iš jų 3 nepilnamečiai vaikai) poreikiams 1 751,65 Eur, iš jų 2 vaikų poreikiams – 678,82 Eur (294,34+ 97,18+10,80+ 99,98+ 91,18+ 65,34+20). Todėl atėmus gautas vaiko išmokas, gaunama 295,18 Eur suma arba po 147,59 Eur dalį, tenkančią kiekvienam iš tėvų vaikų išlaikymui.

- Per 2022 m. gruodžio mėnesį ieškovė gavo 598 Eur už globojamą mergaitę, 383,64 Eur vaiko išmokų, 1263,60 Eur pajamų iš darbo teisinių santykių, 382,60 Eur iš E. J. už butą, esantį (duomenys neskelbtini), o šio buto mokesčiams išleido 203,50 Eur, taigi gavo 179,10 Eur pajamų, iš N. S. gavo 100 Eur, iš viso pajamų – 3 546,77 Eur, bei turėjo šias išlaidas: 736,78 Eur maistui ir pramoninėms prekėms (1 asmeniui – 147,36 Eur), 154,05 Eur (1 asmeniui – 30,81 Eur) kurui, 7,91 Eur (1 asmeniui – 1,58 Eur) vaistams ir vitaminams, 375,22 Eur rūbams ir avalynei (1 vaikui – 125,07 Eur), 226,20 Eur (1 asmeniui – 45,24 Eur) būsto išlaidoms, 32 Eur laisvalaikiui (1 vaikui - 10,67 Eur), 350 Eur pervedė N., iš viso išleista šeimos (5 asmenys, iš jų 3 nepilnamečiai vaikai) poreikiams 1 882,16 Eur, iš jų 2 vaikų poreikiams – 721,46 Eur (294,72+ 61,62+ 3,16+ 250,14+ 90,48+ 21,34). Todėl atėmus gautas vaiko išmokas, gaunama 337,82 Eur suma arba po 168,91 Eur dalį, tenkančią kiekvienam iš tėvų vaikų išlaikymui.

- Per 2023 m. sausio mėnesį ieškovė gavo 598 Eur už globojamą mergaitę, 383,64 Eur vaiko išmokų, 1 187,87 Eur pajamų iš darbo teisinių santykių, 375,50 Eur iš E. J. už butą, esantį (duomenys neskelbtini), o šio buto mokesčiams išleido 179,57 Eur, taigi gavo 195,93 Eur pajamų, iš N. S. gavo 100 Eur, iš viso pajamų – 2 465,44 Eur, bei turėjo šias išlaidas: 782,01 Eur maistui ir pramoninėms prekėms (1 asmeniui – 156,40 Eur), 116,88 Eur (1 asmeniui – 23,38 Eur) kurui, 62,24 Eur (1 asmeniui – 12,45 Eur) vaistams ir vitaminams, 146,89 Eur rūbams ir avalynei (1 vaikui – 48,96 Eur), 234,06 Eur (1 asmeniui – 46,81 Eur) būsto išlaidoms, 21,99 Eur mokymosi priemonėms (1 vaikui - 7,33 Eur), 250 Eur pervedė N., iš viso išleista šeimos (5 asmenys, iš jų 3 nepilnamečiai vaikai) poreikiams 1 614,07 Eur, iš jų 2 vaikų poreikiams – 590,66 Eur (312,80+ 46,76+24,90+ 97,92+ 93,62+ 14,66). Todėl atėmus gautas vaiko išmokas, gaunama 207,02 Eur suma arba po 103,51 Eur dalį, tenkančią kiekvienam iš tėvų vaikų išlaikymui.

- Per 2023 m. vasario mėnesį ieškovė gavo 637 Eur už globojamą mergaitę, 408,66 Eur vaiko išmokų, 1 189,42 Eur pajamų iš darbo teisinių santykių, 467 Eur iš E. J. už butą, esantį (duomenys neskelbtini), o šio buto mokesčiams išleido 205,52 Eur, taigi gavo 261,48 Eur pajamų, iš N. S. gavo 100 Eur, panaudojo 1690,35 Eur indėlį, iš viso pajamų – 4 286,91 Eur, bei turėjo šias išlaidas: 621,97 Eur maistui ir pramoninėms prekėms (1 asmeniui – 124,39 Eur), 195,87 Eur (1 asmeniui – 39,17 Eur) kurui, 51,11 Eur (1 asmeniui – 10,22 Eur) vaistams ir vitaminams, 206,79 Eur rūbams ir avalynei (1 vaikui – 68,93 Eur), 640,76 Eur (1 asmeniui – 128,15 Eur) būsto išlaidoms, 367,01 Eur išleido kelionėje užsienyje (1 asmeniui - 73,40 Eur), 46 Eur išleido globojamos mergaitės maitinimui mokykloje, 200 Eur pervedė N.iš viso išleista šeimos (5 asmenys, iš jų 3 nepilnamečiai vaikai) poreikiams 2 329,51 Eur, iš jų 2 vaikų poreikiams – 888,52 Eur (248,78+78,34+20,44+137,86+256,30+146,80). Todėl atėmus gautas vaiko išmokas, gaunama 479,86 Eur suma arba po 239,93 Eur dalį, tenkančią kiekvienam iš tėvų vaikų išlaikymui.

158. Iš atsakovo pateiktų banko sąskaitos, esančios (duomenys neskelbtini), išrašų nustatyta, kad atsakovas pervedė šias sumas ieškovei:

-2013-07-15 – 4500 Lt, 2013-08-08 – 2000 Lt, 2013-08-22 – 3000 Lt, 2013-09-03 – 3000 Lt, 2013-09-27 – 5000 Lt, 2013-10-14 – 2000 Lt, 2013-11-12 – 2700 Lt, 2013-11-26 – 4500 Lt, 2013-12-20 – 2000 Lt (iš viso per 2013 m. - 28 700 Lt);

-2014-01-06 – 1400 Lt, 2014-01-06 – 4000 Lt, 2014-01-24 – 2000 Lt, 2014-02-03 – 2000 Lt, 2014-02-12 – 4500 Lt, 2014-04-08 – 2300 Lt, 2014-05-02 – 2000 Lt, 2014-05-14 – 1900 Lt, 2014-06-10 – 3800 Lt, 2014-06-30 – 1500 Lt, 2014-07-16 – 3400 Lt, 2014-07-16 – 3000 Lt, 2014-07-30 – 6000 Lt, 2014-08-13 – 2000 Lt, 2014-08-29 – 1700 Lt, 2014-09-11 – 2000 Lt, 2014-10-07 – 3500 Lt, 2014-10-23 – 1500 Lt, 2014-11-03 – 1300 Lt, 2014-12-19 – 4500 Lt (iš viso per 2014 m. - 54 300 Lt)

-2015-01-06 – 290 Eur, 2015-01-09 – 350 Eur, 2015-01-29 – 350 Eur, 2015-03-02 – 350 Eur, 2015-03-17 – 600 Eur, 2015-04-28 – 100 Eur, 2015-05-22 – 500 Eur, 2015-06-09 – 300 Eur, 2015-06-16 – 300 Eur, 2015-07-10 – 440 Eur, 2015-07-14 – 1700 Eur, 2015-07-29 – 650 Eur, 2015-08-31 – 330 Eur, 2015-10-01 – 400 Eur, 2015-10-13 – 1200 Eur, 2015-10-27 – 360 Eur, 2015-11-09 – 430 Eur, 2015-12-14 – 550 Eur, 2015-12-29 – 250 Eur (iš viso per 2015 m. - 9 450 Eur);

-2017-01-18 – 650 Eur, 2017-01-30 – 600 Eur, 2017-03-02 – 400 Eur, 2017-03-22 – 450 Eur, 2017-03-31 – 500 Eur, 2017-04-05 – 800 Eur, 2017-04-28 – 400 Eur, 2017-05-30 – 450 Eur, 2017-06-13 – 450 Eur, 2017-06-30 – 1000 Eur, 2017-08-04 – 700 Eur, 2017-08-09 – 200 Eur, 2017-08-31 – 2700 Eur, 2017-09-14 – 550 Eur, 2017-09-21 – 550 Eur, 2017-10-02 – 650 Eur, 2017-10-24 – 300 Eur, 2017-12-01 – 400 Eur, 2017-12-12 – 400 Eur, 2017-12-27 – 1000 Eur (iš viso per 2017 m. - 13 150 Eur)

-2018-01-25 – 110 Eur, 2018-02-12 – 350 Eur, 2018-03-20 – 300 Eur, 2018-03-27 – 300 Eur, 2018-05-08 -250 Eur, 2018-06-04 – 1700 Eur, 2018-08-22 – 520 Eur, 2018-09-14 – 1000 Eur, 2018-10-15 – 600 Eur, 2018-11-30 – 2500 Eur (iš viso per 2018 m. - 7 630 Eur);

-2019-01-21 – 400 Eur, 2019-01-22 – 200 Eur, 2019-01-31 – 300 Eur, 2019-02-28 – 500 Eur, 2019-04-01 – 700 Eur, 2019-04-29 – 400 Eur, 2019-10-07 – 1000 Eur, 2019-11-08 – 2000 Eur, 2019-12-09 – 2000 Eur (iš viso per 2019 m. - 7 500 Eur) (el. b. medž. 2 t., 96-199 l.; 3 t., 1-73 l.);

- išgryninta iš viso buvo 16 308,19 Eur (el. b. medž. 9 t., 179-188 l.).

-2020-01-02 – 1500 Eur, 2020-03-16 – 1500 Eur, 2020-03-30 – 350 Eur, 2020-06-22 – 2000 Eur, 2020-07-29 – 3000 Eur, 2020-08-28 – 3000 Eur (iš viso per 2020 m. 11 350 Eur) (el. b. medž. 2 t., 4-15 l.).

159. Atsakovo savaitinis darbo užmokestis 2020-01-15 buvo 6448 N. kronos (NOK), kuris išmokėtas atskaičius 20 proc. – 2025 NOK (saldo pagrindas – 396 589 NOK mokesčiai valstybei) (el. b. medž. 2 t., 53-56 l.). Mokesčių apskaičiavimo pranešimas 2022 m. patvirtina, kad atsakovas nebuvo skolingas (duomenys neskelbtini) (el. b. medž. 2 t., 57-59, 60-62, 63-65 l.).

160. Nuo 2020-10-22 iki 2021-01-15 atsakovas gavo darbo paieškos išmokas iš Užimtumo tarnybos – 60,09-200,31 Eur kas mėnesį (el. b. medž. 4 t., 4 l.), 2020-09-30 nedarbo socialinio draudimo išmoka jam nebuvo skirta (el. b. medž. 4 t., 6-7 l.), tačiau nuo 2022-02-11 iki 2023-11-27 buvo mokamos nedarbo draudimo išmokos nuo 50,95 iki 58,63 Eur kas mėnesį (el. b. medž. 4 t., 8-10 l.). Nuo 2021-12-13 atsakovas vykdo individualią veiklą (pastatų remontas, restauravimas ir rekonstravimas, statybos baigimas ir apdaila) (el. b. medž. 1 t., 177 l.), 2021 m. atsakovas deklaravo 0 Eur pajamų, 2022 m. – 6090 Eur pajamų, atskaičius mokesčius - 5 265,45 Eur arba vidutiniškai 438,80 Eur per mėnesį (el. b. medž. 1 t., 173-176 l.). 2023-04-29 atsakovas sumokėjo Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos 213,15 Eur mokesčių (el. b. medž. 4 t., 11 l.). Iš atsakovo banko sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovui 2020-09-29 buvo išduota banko kortelė, ir atsakovas iš savo banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) į „Swedbank“, AB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2020-09-29 pervedė 2050 Eur, 2020-10-12 – 3000 Eur, 2020-11-09 – 150 Eur, 2020-12-28 – 230 Eur, taigi pervesta iš viso 5430 Eur (el. b. medž. 4 t., 77, 80 l.); 2021-05-23 įnešta 500 Eur, 2021-06-13 – 200 Eur, 2021-07-06 – 200 Eur, 2021-08-04 – 100 Eur, 2021-08-21 – 500 Eur, 2021-08-21 – 100 Eur, 2021-08-28 – 100 Eur, 2021-09-11 – 200 Eur, 2021-12-18 – 100 Eur, iš viso įnešta - 2 000 Eur (el. b. medž. 4 t., 80-90 l.); 2022-01-01-2022-12-31 atsakovas turėjo 7 913 Eur pajamų iš kitų asmenų bei įneštų grynųjų pinigų, 2023-01-01 – 2023-02-28 atsakovas turėjo 1 120 Eur pajamų iš kitų asmenų bei įneštų grynųjų pinigų (el. b. medž. 4 t., 91-106 l.). 2023 m. atsakovas turėjo 12 375,75 Eur pajamų iš individualios veiklos arba vidutiniškai po 1 031,31 Eur kas mėnesį (el. b. medž. 5 t., 123-125 l.). 2024 m. iš individualios veiklos atsakovas turėjo 4 571,54 Eur pajamų iš individualios veiklos (el. b. medž. 10 t., 14-17 l.).

161. 2022-03-16 Klaipėdos teritorinė muitinė pranešė atsakovui, kad šis turi sumokėti 583 Eur muito, baudos, delspinigių ir mokesčių už tai, kad pardavė į Lietuvą įvežtą deklaruotą automobilį Volkswagen Touran, kurio deklaruota muitinė vertė 1 517,23 Eur (el. b. medž. 4 t., 12-18 l.), minėtos sumos sumokėtos 2022-03-21. Atsakovui 2024-05-15 SoDra sprendimu buvo atidėtas 1004,88 Eur valstybinio socialinio draudimo įsiskolinimo mokėjimas jį išdėstant iki 2025-01-10 po 125,61 Eur įmokas kas mėnesį (el. b. medž. 5 t., 118-119 l.). 2025-05-14 sprendimu išdėstytas skolos mokėjimas iki 2025-09-30 mokant po 118,80 Eur kas mėnesį (el. b. medž. 10t., 7-10 l.). Atsakovas N. T. kas mėnesį perveda po 150 Eur paramos (el. b. medž. 5 t., 120, 127-128 l. 10 t., 36 l.), O. ir L. po 200 Eur (el. b. medž. 10 t., 35 l.).

162. Atsakovas 2023-03-28 kreipėsi į gydytoją dėl alkūnių riešų skausmo, diagnozuotas (duomenys neskelbtini), 2023-04-20 – dėl juosmens skausmo (el. b. medž. 2 t., 16 l.), 2023-05-11 diagnozuota (duomenys neskelbtini)juosmens sritis, 2023-06-08 - riešo kanalo tunelinis sindromas, 2023-10-30 diagnozuotas alkūninio nervo pažeidimas (el. b. medž. 3 t., 139-173 l.).

163. Ieškovės pajamos iš darbo teisinių santykių 2020-09-04 iki 2023-02-28 buvo vidutiniškai 1 116,29 Eur per mėnesį (nuo 839,76 Eur iki 2 969,81 Eur per mėnesį) (el. b. medž. 1 t., 67 l., 4 t., 72-73 l.). už 2023 m. birželio-rugpjūčio mėnesius vidutinis darbo užmokestis buvo 1 232,67 Eur (el. b. medž. 2 t., 89-90 l.). Ieškovė nuo 2020 m. rugsėjo iki 2022 m. sausio mėnesio gavo išmokas vaikams (el. b. medž. 4 t., 74 l.).

164. Ieškovė pateikė išrašus iš banko mobiliosios programėlės, iš kurių nustatyta, kad 2023 m. kovo mėnesį išlaidos prekybos centruose, restoranuose ir kavinėse, greito maisto restoranuose ir prekyvietėse bei kioskuose buvo 843,25 Eur, o 2025 m. rugpjūčio mėnesį – 1246,07 Eur (el. b. medž. 10 t., 61-62 l.).

Dėl santuokos nutraukimo dėl vieno (abiejų) sutuoktinio (-ių) kaltės.

165. Byloje kilo ginčas dėl santuokos nutraukimo pagrindo. Ieškovė nurodė, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis (duomenys neskelbtini)išėjo iš namų, apsigyveno su kita moterimi, ir nuo (duomenys neskelbtini)nebesirūpino šeima, neišlaikė vaikų, o atsakovas teigė, jog santuoka iširo abiejų sutuoktinių kaltės, nes abi šalys nebuvo lojalios viena kitai, nebesistengė išsaugoti santuokos, ieškovė nuolat jam priekaištavo dėl 2018 m. įvykusio įmonės bankroto N., dėl to, kad per mažai uždirba pinigų, įtarinėjo neištikimybe.

166. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 1 dalį sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką šiame skirsnyje nustatytais pagrindais, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 str. 2 d.). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 str. 3 d.). Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (šio kodekso 3.51-3.54 straipsniai) (CK 3.61 str.).

167. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; kt.).

168. Ieškovė teigė, kad atsakovas nuo (duomenys neskelbtini)nedirbo, neišlaikė vaikų, neprisidėjo prie šeimos poreikių tenkinimo. Byloje esantys rašytiniai įrodymai ir atsakovo paaiškinimai patvirtina, kad nuo 2020-01-02 iki 2020-08-28 atsakovas pervedė ieškovei iš viso 11 350 Eur, 2022-07-03 vaikų išlaikymui sumokėjo iš viso 900 Eur (už 3 mėnesius nuo 2022 m. gegužės iki 2022 m. liepos mėnesio kiekvienam nepilnamečiam vaikui sumokėdamas po 150 Eur), ir nuo 2022-07-03 reguliariai išlaiko nepilnamečius vaikus, jiems mokėdamas po 150 Eur per mėnesį. Dar daugiau, atsakovas nuo 2022-02-05 kas mėnesį pervesdavo pilnamečiam N. T. po 150 Lt, prisidėjo prie papildomų jo išlaidų padengimo (automobilio remonto, vairavimo teisių, mokyklos baigimo proga, gimtadienio ir kt.), taigi ieškovės teiginiai, kad atsakovas visiškai neprisidėjo prie vaikų išlaikymo atmestini kaip nepagrįsti (CPK 178 str.).

169. Paminėtina ir tai, jog laikotarpis nuo 2020-09-01 iki 2022 m. gegužės mėnesio buvo itin sudėtingas visų profesijų atstovams dėl pasaulyje kilusios Covid-19 pandemijos ir su tuo susijusių ribojimų, kurie be kita ko apėmė ir asmenų galimybes kontaktiniu būdu dirbti bei atitinkamai gauti pajamas. Tačiau nepaisant ribojimų, atsakovas nuo 2020-10-22 iki 2021-01-15 registravosi Užimtumo tarnyboje ir gavo darbo paieškos išmokas, nuo 2021-12-13 vykdo individualią veiklą, iki tol dirbo pavienius darbus, ką patvirtina ir jo banko sąskaitos išrašas, iš kurio nustatyta, kad nuo 2021-05-23 į banko sąskaitą yra įskaitomi grynieji pinigai. Taigi ieškovės teiginys, kad atsakovas nedirbo yra nepagrįstas (CPK 178 str.).

170. Galiausiai, iš atsakovo paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų, nustatyta, kad atsakovas 2021-04-20 prisidėjo prie vaiko baldų įsigijimo, atliko remontą namuose, pirko statybines medžiagas, vežiojo vaikus į mokyklą ir būrelius, mokėjo už kurą, maisto prekes, mobilaus ryšio paslaugas, tokiu būdu prisidėdamas prie šeimos gerbūvio.

171. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas 2022-01-01 paliko šeimą, tačiau kitų įrodymų, išskyrus ieškovės subjektyvų manymą, jog atsakovas iki 2022-01-01 buvo neištikimas, byloje nėra. Kaip matyti iš šalių paaiškinimų iki atsakovo sprendimo palikti šeimą tarp šalių jau nebuvo šiltų santykių, tarpusavio supratimo ir pagarbos vienas kitam. Ieškovė teismo posėdyje pripažino, kad įtampa tarp šalių atsirado dar atsakovui dirbant ir gyvenant N.. Tretysis asmuo N. S. teismo posėdyje nurodė, jog šalių santykiai įtempti buvo apie 4 m. iki atsakovo išėjimo 2022-01-01 gyventi atskirai. Iš šalių paaiškinimų matyti, kad 2018 m. buvo sustabdyta atsakovo įmonės N. veikla, areštuotos įmonės piniginės lėšos, įrankiai, atsakovui nustatyta prievolė sumokėti mokesčius N. valstybei, kitaip tariant iki tol buvęs vienas pagrindinių pajamų šaltinių šeimai dingo, atsirado didelės prievolės užsienio valstybei. Todėl labai tikėtina, kad šis įvykis paspartino šalių santykių atšalimą, atsirado ieškovės priekaištai atsakovui dėl patirtos verslo nesėkmės ir kartu baimė prarasti šeimos namus. Atsakovas, grįžus nuolat gyventi (duomenys neskelbtini), iki tol buvęs šeimoje svečiu (atsakovas nuolat N. dirbo nuo 2011 m. iki 2020-09-04), nesant ieškovės palaikymo, negebėjo puoselėti santykių su vaikais, pilnavertiškai įsijungti į šeimos dienotvarkę ir gyvenimą. Prie šalių santykių griūties prisidėjo ir tai, kad nuo 2021 m. vasaros ieškovė išsikraustė miegoti į vaikų kambarį. Šiame kontekste paminėtina ir tai, jog šalys kartu pas psichologą ar kitą santykių specialistą nesilankė, ieškovė nurodė, kad ji ėjo pas psichologą atskirai, jai jis teikė pagalbą asmeniškai. Atsakovas nurodė, kad jis siūlė kreiptis ieškovei į santykių specialistą, tačiau ieškovė atsisakė. Taigi iš esmės šalys nebuvo suinteresuotos stiprinti ir puoselėti tarpusavio santykius, nebuvo pakankamai lojalūs vienas kitam, nepalaikė vienas kito sudėtingu metu, nedėjo pastangų išsaugoti santuoką, negerbė vienas kito, tarp šalių nuolat kildavo konfliktai. Kad šalių santykiai itin konfliktiški net ir šalims gyvenant atskirai, patvirtina ir šioje byloje esantys įrodymai apie tai, kad šalys negeba taikiai pasidalinti kilnojamųjų daiktų, (duomenys neskelbtini)dėl kilusio konflikto buvo informuoti policijos pareigūnai, kurie skyrė atsakovui apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį (el. b. medž. 7 t., 179 l.).

172. Todėl įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes ir įrodymus, spręstina, kad dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai, nes abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs ir negerbė pakankamai vienas kito – dėl jų elgesio sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius; abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokai iširti, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pažymėtina, kad nutraukiant santuoką dėl abiejų kaltės nėra nustatomas kaltės mastas, t. y., kuris iš sutuoktinių labiau kaltas dėl santuokos iširimo. Konstatuotina, kad abu sutuoktiniai nesugebėjo dėl savo charakterio ypatumų, gyvenimo būdo, netolerancijos vienas kitam siekti šeimos darnos abipusiu sutarimu ir pagarba, todėl teismas pripažįsta, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų kaltės (CK 1.8 str. 1 d., 3.61 str. 2 d., CPK 270 str.). Nenustačius išimtinai vieno atsakovo kaltės santuokos iširimo, nėra pagrindo spręsti klausimo dėl neturtinės žalos priteisimo ieškovei iš atsakovo (CK 3.70 str. 2 d.), todėl daugiau dėl neturtinės žalos ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų nepasisakytina, o patikslintas ieškinys šioje dalyje atmestinas (CPK 270 str.).

173. Tarp šalių nėra ginčo dėl pavardžių nutraukus santuoką, todėl po santuokos nutraukimo šalims paliktinos santuokos metu turėtos pavardės – „T.“ ir „T.“ (CK 3.69 str.).

174. Kadangi šalys nereikalauja išlaikymo viena iš kitos, todėl šis klausimas šioje byloje nespręstinas.

Dėl turto balanso ir padalijimo

175. CK 3.118 straipsnyje nustatyta, jog dalijant sutuoktinių turtą visų pirma reikia nustatyti turto priklausomumą ir sudaryti jo balansą. Sudaręs dalijamo turto balansą, nustatęs turto vertę (CK 3.119 straipsnis) ir sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.117 ir 3.123 straipsniai), teismas turi konkrečiai paskirstyti dalijamą turtą abiem sutuoktiniams. Įstatymas reglamentuoja, kad nutraukiant santuoką, dalijamas turtas, sutuoktiniams priklausantis bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl pirmiausia nustatoma, koks sutuoktinių turtas priklauso jiems šia nuosavybės forma (CK 3.118 straipsnis).

176. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas CK 3.89 straipsnio 1 dalyje apibrėžtus kriterijus atitinkantis turtas. Aiškinant ir taikant materialiosios teisės normas, reglamentuojančias asmeninę sutuoktinių nuosavybę, būtina atsižvelgti į CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Ši prezumpcija yra įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo. Tarp sutuoktinių kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris laiko, kad tam tikras turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, tam pateikdamas rašytinius įrodymus, o įstatymui leidžiant – įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba pagrįsti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2006; 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2007; kt.).

177. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad šalys santuokos metu įgijo Turtą ir Žemės sklypą3. Ieškovė teigia, kad į Turtą buvo investuotos asmeninės piniginės lėšos (78 000 Lt), gautos (duomenys neskelbtini)pardavus ieškovės sesers N. S. butą, kai pagal žodinį susitarimą su sese ji turėtų nupirkti jai analogišką butą, o šiuo metu butų kainos yra apie 55 000 Eur, dėl to dalinant Turtą yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo ir jai priteisti 2/3 dalis Turto, o atsakovui 1/3 dalį. Atsakovas neigė susitarimą su ieškovės seserimi, kad pardavus butą gauti pinigai buvo panaudoti Žemės sklypui2 įsigyti ir kad yra pagrindas dalinant Turtą nukrypti nuo lygių dalių principo. Šalys su N. S. nesudarė rašytinės sutarties, kuria būtų nustatytas piniginių lėšų pobūdis ir šalių pareiga trečiajam asmeniui nupirkti butą. N. S. niekuomet nereikalavo jai nupirkti analogišką butą, tokio reikalavimo nepareiškė ir šioje civilinėje byloje.

178. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį, preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nukrypti nuo šio principo galima tik šio kodekso nustatytais atvejais.

179. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sutuoktinis, panaudojęs asmenines lėšas turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti, gali rinktis savo turtinių teisių gynimo būdą ir priklausomai nuo pasirinkto būdo tikėtis atitinkamų teisinių pasekmių: kompensacijos (CK 3.98 straipsnis) ir (ar) didesnės turto dalies gavimo (CK 3.123 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-687/2020 27 punktą). Įstatymas neįtvirtina būtinybės kompensaciją išmokėti pinigais, todėl tam tikrais atvejais dalijant bendrą sutuoktinių turtą kompensuojamos sumos dydžiu faktiškai gali būti nukrypstama nuo bendrosios jungtinės nuosavybės lygių dalių principo. Siekiant nustatyti, ar yra pagrindas taikyti CK 3.98 straipsnio 2 dalį, turi būti įvertintos šios aplinkybės: ar vienas iš sutuoktinių, ar jie abu iki sukurdami bendrąją jungtinę nuosavybę turėjo asmeninio turto; ar sutuoktinių turėtas asmeninis turtas buvo panaudotas kuriant bendrąją jungtinę nuosavybę; kokio dydžio asmeninės investicijos buvo padarytos kuriant bendrąją jungtinę nuosavybę ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020, 42, 43 punktai).

180. Nagrinėjamu atveju ieškovės prašymas nukrypti nuo lygių dalių principo yra paremtas tuo, jog Turtas buvo įgytas panaudojant asmenines lėšas. Kitaip tariant, ieškovė vietoje CK 3.98 straipsnio 2 dalyje nustatytos kompensacijos priteisimo, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės sutuoktinio lėšos, ieškovė prašo iš esmės jai kompensuoti Turto didesne dalimi. Taigi ieškovė turi pareigą įrodyti, kad Turtui įsigyti buvo panaudotas asmeninis jos turtas.

181. CK 3.89 straipsnis nustato, kas yra laikoma sutuoktinio asmeniniu turtu. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą asmenine sutuoktinio nuosavybe pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

182. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini)ieškovė pagal įgaliojimą pardavė seseriai N. S. priklausiusį butą ir gavo už jį 78 000 Lt. Seserys nepasirašė pinigų dovanojimo sutarties ar kitos sutarties, taip pat įgaliojime nėra nurodyta, kad pinigai, gauti už parduotą butą yra laikomi ieškovės asmenine nuosavybe. Iš nurodytos pinigų sumos tik 45 000 Lt 2006-05-24 buvo pervesta Žemės sklypo2 pardavėjai, tačiau vien šis veiksmas nereiškia, jog buvo panaudotos asmeninės lėšos, nes kitų piniginių lėšų šalys neturėjo.

183. Minėta, kad šalys (duomenys neskelbtini)laimėjo 130 000 Lt loterijoje, po 50 000 Lt kiekvienas iš sutuoktinių investavo į vertybinius popierius, dar po 15 000 Lt pasidalijo, o iš atsakovo banko sąskaitos išrašo nustatyta, kad iki 2006 m. buvo išsigryninta iš viso 49 930 Lt (el. b. medž. 5 t., 194-200 l.). Analogiško dydžio pinigų suma buvo ir ieškovės banko sąskaitoje.

184. Antra, nors šalys ne vėliau nei 2003-03-13 pirko Žemės sklypą1 ir statė jame gyvenamąjį namą, tačiau byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti Žemės sklypo1 pirkimo kainą, kiek investuota į gyvenamojo namo statybą. Aplinkybę, kad šalys 2006-05-24 nebeturėjo laimėtų pinigų, nes visus investavo į Žemės sklypą1 ir Namo1 statybą, turėjo įrodyti ieškovė, kuri tai teigė. Visgi iš 2007-04-12 Žemės sklypo1 ir Namo1 pardavimo sutarties matyti, kad Žemės sklypo1 vertė pardavimo metu buvo 55 519 Lt, taigi įvertinus tai, kad iki 2008 m. ekonominės krizės nekilnojamojo turto kainos nuolat kilo, tikėtina, kad 2003 m. Žemės sklypo1 kaina nesiekė 50 000 Lt ir buvo gerokai mažesnė.

185. Trečia, šalims pagal (duomenys neskelbtini)kredito linijos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)su AB banku „(duomenys neskelbtini)“ buvo suteiktas 50000 Lt kreditas (el. b. medž. 2 t., 38-46 l.), kuris buvo imtas su tikslu įsigyti Žemės sklypą2. Iš ieškovės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), Žemės sklypo2 pardavėjai buvo pervesta tik 15 000 Lt, t. y., ir liko nepervesta 35 000 Lt, ieškovė šiuos banko sąskaitoje buvusius pinigus išgrynino (el. b. medž. 3 t., 110-112 l.).

186. Nurodyta patvirtina tik tai, kad šalys piniginių lėšų turėjo ir galėjo jas tikslingai panaudoti įgyjant nuosavybės teisę į Žemės sklypą2. Šiame kontekste paminėtina ir tai, jog būtent ieškovei, kuri teigė, jog šalys neturėjo pakankamai pinigų įsigyti Žemės sklypą2, tenka pareiga šį teiginį įrodyti, tačiau ieškovės pateiktų įrodymų (ieškovės paaiškinimai, trečiojo asmens N. S. paaiškinimai) neužtenka konstatuoti, kad būtent taip ir buvo (CPK 178 str.).

187. Taipogi paminėtina tai, kad kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto aiškinimo ir taikymo, taip pat yra konstatavęs, kad netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn. Teisinis reguliavimas, reikalaujantis aiškios sutuoktinio, panaudojančio savo lėšas turtui įgyti, valios išraiškos įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn reiškia ne ką kita, kaip bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos dominantę turtiniuose sutuoktinių santykiuose, taigi jeigu tokia valia nebuvo aiškiai išreikšta ir sutuoktiniai nesusitaria dėl nuosavybės teisių į turtą, toks turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012). Vertinant, ar ginčo turtas atitinka šioje teisės normoje įtvirtintą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, reikšminga yra ir tai, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį, kokie asmens veiksmai šiuo atžvilgiu buvo laikomi teisiškai reikšmingais ir garantavo teisėtų interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2009).

188. Nagrinėjamu atveju net ir nustačius, kad 45 000 Lt (13 032,90 Eur) buvo investuota (nors ir nebuvo būtinybės) įsigyjant Žemės sklypą2, ieškovė visiškai neįrodinėjo, kad Žemės sklypą2 įsigijo asmeninėn nuosavybėn. Žemės sklypas2 buvo įgytas santuokos metu, su tikslu jame pastatyti šeimai gyventi Namą2, Žemės sklypas2 visuomet buvo naudojamas ir iki šiol yra naudojamas šeimos poreikiams. Nors pirkimo-pardavimo sandorį (duomenys neskelbtini)sudarė tik ieškovė, tačiau sutartyje (el. b. medž. 1 t., 58-61 l.) nenurodyta, kad Žemės sklypas2 įgytas asmeninės nuosavybės teise, Žemės sklypas2 taip pat nėra registruotas kaip priklausantis ieškovei asmeninės nuosavybės teise. Šių aplinkybių visuma lemia išvadą, kad Žemės sklypas buvo įgytas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn nepaisant ieškovės sesers pinigų panaudojimo fakto. Todėl ieškovės patikslintas ieškinys dalyje nukrypimo nuo lygių dalių principo padalijant Turtą atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 270 str.). Taigi šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso Turtas, ir nėra aplinkybių, dėl kurių būtų galima nukrypti nuo lygių dalių principo dalinant Turtą.

189. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu, tačiau tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių).Kitais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D.V.v. A.V., bylos Nr. 3K-3-26/2006 ir kt.). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad vien tik buvusių sutuoktinių konfliktiški tarpusavio santykiai, nesant kitų kasacinio teismo praktikoje išvardytų veiksnių, neturėtų nulemti turto padalijimo natūra būdo netaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.T.v. K.T., bylos Nr. 3K-3-259-378/2015).

190. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus – šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas (nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, taip pat kitas svarbias) aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą. Teismui parenkant turto padalijimo būdą, taip pat dalijant turtą natūra, atsižvelgiama į objektyvius sutuoktinių poreikius, nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.V.v. I.V., bylos Nr. 3K-3-430/2011).

191. Šioje byloje visiškai įrodyta, kad nėra galimybių Turtą atidalinti į du vienodus turto vienetus, nepadarant žalos Turtui, kuriuose šalys galėtų atskirai gyventi, dėl Turto išplanavimo. Nustačius idealiąsias turto dalis (po ½ dalį kiekvienam sutuoktiniui) ir naudojimosi patalpomis tvarką, šalys neišvengiamai kasdien susitiktų bendrojo naudojimo patalpose. Todėl šalių santykiams išliekant itin konfliktiškiems, racionaliausia padalinti Turtą jį priteisiant ieškovei, o atsakovui priteisiant iš ieškovės kompensaciją už jai atitekusį Turtą. Toks Turto padalijimo variantas tinka abejoms šalims, todėl šioje dalyje patikslintas ieškinys ir patikslintas priešieškinis tenkintini visiškai (CPK 270 str.).

192. Sprendžiant dėl ieškovės atsakovui mokėtinos kompensacijos, paminėtina tai, kad pagal CK 3.117 straipsnio 3 dalį jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją. Pateikus adekvatų šios prievolės įvykdymo užtikrinimą, teismas kompensacijos išmokėjimą gali atidėti, bet ne ilgiau kaip dvejiems metams.

193. Nagrinėjamu atveju ieškovė neteikė adekvataus prievolės įvykdymo užtikrinimo, o atsakovas jo ir nereikalavo, tačiau prašė įpareigoti ieškovę sumokėti kompensaciją iš karto įsiteisėjus teismo sprendimui. Ieškovė nurodė, kad ji galės išmokėti atsakovui kompensaciją per 3 metus, nes turi kito nekilnojamojo turto (byloje yra tai patvirtinantys įrodymai), o jo nepakankant, ieškos kitų galimybių kompensacijai gauti. Šios ieškovės nurodytos aplinkybės nepagrindžia būtinybės nustatyti 3 metų terminą, ir neatskleidžia, kodėl būtent toks terminas yra reikalingas ieškovei reikiamai kompensacijos sumai gauti. Šiame kontekste paminėtina, kad siekiant realizuoti kitus turimus nekilnojamuosius daiktus, nėra reikalingas 3 m. terminas, pirkimo-pardavimo sandoriai yra sudaromi per žymiai trumpesnį terminą. Taip pat ieškovei priteisus Turtą, ji turės nekilnojamuosius daiktus, kuriuos galės įkeisti bankui, jei kreipsis dėl paskolos kompensacijai sumokėti gavimo. Kita vertus tenkinus ieškovės prašymą ir išdėsčius kompensacijos mokėjimą 3 metams, atsakovas nepagrįstai ilgai bus priverstas laukti kompensacijos, tokiu būdu apribojant jo galimybes įgyti kitą būstą. Esant šioms aplinkybėms, ieškovei nepasiūlius adekvataus prievolės sumokėti kompensaciją atsakovui įvykdymo užtikrinimo, nepagrįstai prašant nustatyti didesnį nei įstatyme numatytas kompensacijos sumokėjimo, nepagrindus savo prašymo, taip pat vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, ieškovės prašymas atmestinas (CPK 270 str.).

194. Ieškovė patikslintu ieškiniu taip pat prašė pripažinti jos asmenine nuosavybe Žemės sklypą3, kuris įgytas santuokos metu. Ieškovės ir trečiojo asmens N. S. teigimu Žemės sklypas3 buvo pirktas N. S. už jos pinigines lėšas.

195. Minėta, kad CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė, ir sutuoktinis, kuris laiko, kad tam tikras turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti šią prezumpciją. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal CK 3.88 ir 3.89 straipsnius turto priskyrimui prie asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės reikšmingi šie kriterijai: turto įsigijimo laikas ir pagrindas, turto pobūdis. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad norint pripažinti turtą asmenine nuosavybe, turi būti pagrindai, išdėstyti CK 3.89 straipsnyje. Pagal CK 3.89 straipsnio 2 dalį faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

196. Nagrinėjamoje byloje įrodyta, kad šalys pagal (duomenys neskelbtini)kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)banku (el. b. medž. 3 t., 89-92 l.) gavo 32 727,06 Eur (102 202,88 Lt) kreditą. 2008-04-18 Žemės sklypo3 pardavėjai buvo sumokėta 102 000 Lt suma, o nuosavybės teisė į Žemės sklypą3 buvo registruota ieškovės vardu. N. S. atliko 9 pavedimus (2011-08-25 – 2209,79 Lt, 2011-11-17 – 2416,96 Lt, 2012-02-21 – 2071,68 Lt, 2012-03-19 – 2071,68 Lt, 2012-04-17 – 2071,68 Lt, 2012-05-24 – 2071,68 Lt, 2012-06-20 – 2071,68 Lt, 2012-08-13 – 2071,66 Lt, 2012-09-18 – 1726,40 Lt iš viso 18 783,21 Lt), ieškovė įnešė grynaisiais pinigais iš viso 87 488,18 Lt (el. b. medž. 3 t., 115-119 l.), iš viso įnešta grynais ir sumokėta N. S. pavedimais 106 271,39 Lt suma. Atlikus kryžminį ieškovės įneštų piniginių sumų ir atsakovo ieškovei pervestų piniginių sumų patikrinimą, nustatyta, kad iki 2011-03-09 atsakovo pavedimai ieškovei neužfiksuoti, o būtent didžioji dalis ieškovės įneštų grynųjų pinigų yra iki nurodytos datos. Vėlesni ieškovės grynųjų pinigų įnešimai nesutampa su atsakovo ieškovei atliktais pavedimais, t. y., nesutampa sumos ir datos. Ieškovė nurodė teismo posėdyje, kad jos sesuo kartu su siuntiniais į Lietuvą įdėdavo grynuosius pinigus, kuriuos ji įnešdavo į banko sąskaitą ir taip padengdavo paimtą kreditą. Tretysis asmuo N. S. teismo posėdyje teigė, kad ji siuntė seseriai I. T. grynuosius pinigus, įdėdavo juos į voką ir kartu su siuntiniu arba siuntinyje perduodavo siuntinius vežančiam V. G., kuris siuntinius pristatydavo seseriai. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas V. G. patvirtino, kad dažnai veždavo N. S. siuntinius ieškovei, kad buvo padavusi siųsti ir vokus, kuriuos jis perdavė ieškovei. Taigi labiau tikėtina, kad kreditas bankui buvo grąžintas ne šalių, o ieškovės sesers N. S., kuri, sumokėjus visą kreditą bankui, turėjo įgyti nuosavybės teisę į Žemės sklypą3.

197. Aiškinantis teismo posėdyje Žemės sklypo3 pirkimo-pardavimo aplinkybes, nustatyta, kad atsakovas apytiksliai žinojo, kurioje vietoje yra Žemės sklypas3, tačiau jis nedalyvavo Žemės sklypo3 paieškoje (Žemės sklypo3 važiavo apžiūrėti ieškovė, N. S. ir dar vienas asmuo, nuvažiavus dėl kitų skelbimų, paaiškėjo, kad žemės sklypai N. S. netinka dėl formos ir dėl to, kad nebus galimybių statyti gyvenamąjį namą, po ko nusprendė paklausinėti kaimynų, gal kažkas parduoda žemės sklypą, ir pardavėjos artimoji giminaitė nurodė pardavėjos kontaktus, su kuria buvo susisiekta – trečiojo asmens paaiškinimai), derybose dėl kainos (Žemės sklypo3 kaina iš pradžių buvo mažesnė), sudarant pirkimo-pardavimo sutartį (pirkimo-pardavimo sutartį sudarė ieškovė ir Žemės sklypo3 pardavėja), jam nebuvo žinomos Žemės sklypo3 padalinimo aplinkybės (Žemės sklypo3 plotas 50 ha, jis yra žemės ūkio paskirties, tokios paskirties ir ploto žemės sklype ūkininkas gali statyti ūkiui reikalingus statinius, tačiau N. S. ketino, pakeitusi žemės naudojimo paskirtį, padalinti Žemės sklypą3 į keletą žemės sklypų, kad būtų galima statyti gyvenamuosius namus) ir jo ypatumai (kas yra bendrasavininkis, kur yra trifazis). Visas nurodytas aplinkybes smulkiai paaiškino N. S., kas tik patvirtina tai, jog ji ketino įsigyti Žemės sklypą3 kaip savininkė, turėjo planą, ką toliau darys su Žemės sklypu3, turėjo lūkesčius Žemės sklypą3 naudoti kaip savininkė, tačiau neįregistravus nuosavybės teisės į šį žemės sklypą, tokių veiksmų dėl objektyvių priežasčių (nesutiko atsakovas) negalėjo atlikti.

198. Šiuo atveju nustačius, kad visą kainą už Žemės sklypą3 sumokėjo N. S., šalims Žemės sklypo3 kainos negrąžinus jai, taip pat neperleidus nuosavybės teisės į Žemės sklypą3, ir tenkinus atsakovo prašymą padalinti Žemės sklypą3 santuokos nutraukimo byloje, būtų pažeistos trečiojo asmens N. S. teisės. Tuo tarpu pripažinus Žemės sklypą3 ieškovės asmenine nuosavybe (didžiausia Žemės sklypo3 kainos dalis buvo sumokėta N. S. perduotais grynaisiais pinigais), ir ieškovei perleidus Žemės sklyp3 seseriai, jos teisės ir teisėti interesai nenukentėtų. Esant šių aplinkybių visumai, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, atsakovui neįrodžius, kad Žemės sklypas3 buvo įsigytas šalių piniginėmis lėšomis, šalių šeimos poreikiams tenkinti, spręstina, kad ieškovės patikslintas ieškinys šioje dalyje visiškai pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 270 str.).

199. Tarp šalių nėra ginčo dėl transporto priemonių vertės ir padalijimo bei kompensacijų priteisimo, todėl šioje dalyje patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkina visiškai (CPK 270 str.).

200. Taigi šalių balansą sudaro Turtas, kurio vertė yra 197 000 Eur ir transporto priemonės Honda FR-V, 1000 Eur vertės, ir Audi A6, 4000 Eur vertės. Šalys kreditorių neturi. Nurodyti daiktai padalintini taip: ieškovei priteistinas Turtas, o atsakovui iš ieškovės priteistina 98 500 Eur kompensacija už jai atitekusį didesnės vertės turtą, bei ieškovei priteistina transporto priemonė Honda FR-V, atsakovui priteistina transporto priemonė Audi A6, ir ieškovei iš atsakovo priteistina 1500 Eur kompensacija už atsakovui atitekusį didesnės vertės kilnojamąjį daiktą (CPK 270 str.). Žemės sklypas3 pripažintinas asmenine ieškovės nuosavybe.

Dėl galimybės taikyti santuokos nutraukimo pasekmes sutuoktinių turtinėms teisėms nuo faktinio gyvenimo skyrium

201. Atsakovas 2025-09-05 teismo posėdyje pareiškė prašymą taikyti santuokos nutraukimo pasekmes nuo faktinio gyvenimo skyriumi. Ieškovė nesutiko su šiuo atsakovo prašymu.

202. CK 3.67 straipsnyje reglamentuojama santuokos nutraukimo įtaka sutuoktinių turtinėms teisėms. Pagal bendrąją CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Tačiau sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis).

203. Teisinis reglamentavimas, suteikiantis galimybę sutuoktiniui, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos nutraukimo, prašyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktiniams turtines pasekmes sukeltų nuo faktinio gyvenimo skyrium dienos siejamas su galimybe išvengti turtinių pasekmių, atsirandančių dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymo (CK 3.87 straipsnio 1 dalis) ir sutuoktinių prievolių bendrumo (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Kadangi sutuoktiniams kartu nebegyvenant tampa sudėtingiau priimti bendrus sprendimus dėl bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto disponavimo ir bendrų prievolių prisiėmimo, daryti įtaką kito sutuoktinio priimamiems sprendimams, teismas, įvertinęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, gali paankstinti santuokos nutraukimo turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentą. Taikant CK 3.67 straipsnio 2 dalį, santuokos nenutraukę, tačiau kartu gyventi nustoję sutuoktiniai, gali išvengti turto įgijimo bendrojon jungtinėn nuosavybėn ir bendrų prievolių atsiradimo. Teismo sprendimas, nustatantis santuokos nutraukimo turtinių pasekmių atsiradimo momentą, turi įtakos tiek sutuoktinių tarpusavio teisėms ir pareigoms, tiek jų kreditorių teisėms, todėl gali būti priimtas tik sutuoktinio (ar abiejų sutuoktinių) prašymu bei išanalizavus ir nustačius sutuoktinių faktinio gyvenimo skyrium aplinkybes, taip pat įvertinus, ar šiuo prašymu nėra siekiama dirbtinai išvengti prievolių kreditoriams. Kasacinis teismas taip pat išaiškino, sisteminis CK 3.67 straipsnio 2 dalies ir CK 3.61 straipsnio 3 dalies aiškinimas lemia, kad kai kaltais dėl santuokos iširimo pripažįstami abu sutuoktiniai, bet kuris iš jų gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis). Abiejų sutuoktinių kaltė dėl santuokos iširimo nėra kliūtis teismui taikyti CK 3.67 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Kartu teismų ne kartą buvo išaiškintina, kad minėta įstatymo nuostata reiškia, kad nuo tos dienos, kai sutuoktiniai pradeda gyventi skyrium, kiekvieno turtas įgytas nuo gyvenimo skyrium dienos laikytinas kaip asmeninė nuosavybė ir nėra dalijamas, tačiau turtas įgytas santuokoje ir gyvenant kartu, turi būti dalijamas pagal vertę, esančią sprendimo priėmimo metu (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1134-538/2016 ir kt.).

204. Nagrinėjamu atveju šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir atsakovas reiškia prašymą taikyti santuokos nutraukimo pasekmes nuo šalių gyvenimo skyriumi pradžios. Byloje nėra ginčo dėl to, kad šalys pradėjo atskirai gyventi nuo 2022-01-01, nuo šios dienos jie nebeveda bendro ūkio, kiekvienas vykdo savo prievoles. Nenustatyta, kad santuokos nutraukimo pasekmių taikymas nuo 2022-01-01 turėtų neigiamos įtakos šalių įsipareigojimams tretiesiems asmenims. Esant šių aplinkybių visumai, atsakovo prašymas tenkintinas ir laikytina, kad santuokos nutraukimo pasekmės kyla nuo 2022-01-01.

Dėl kompensacijos už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą, žalos atlyginimo, taip pat dėl kompensacijos už bendro turto pagerinimą priteisimo

205. CK 3.98 straipsnio 3 dalis numato, kad sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai įrodoma, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad CK 3.98 straipsnio 1–3 dalyse nurodytas aplinkybes dėl sutuoktinio teisės į kompensaciją privalo įrodyti tas sutuoktinis, kuris reikalauja kompensacijos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2006).

206. Pagal CK 3.115 straipsnio 1 dalį jeigu iš bendro sutuoktinių turto buvo sumokėtos baudos už vieno sutuoktinio padarytus teisės pažeidimus, taip pat atlyginta žala, padaryta vieno sutuoktinio veiksmais, tai kaltas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą. Jeigu sandoris buvo sudarytas tik vieno sutuoktinio asmeniniams poreikiams tenkinti ir įvykdytas pasinaudojant turtu, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tai tas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą (CK 3.115 str. 2 d.).

207. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 21 496,12 Eur kompensaciją už tai, kad jis šalių pinigines lėšas, gautas iš atsakovo darbo teisinių santykių, panaudojo savo įmonės N.skoloms sumokėti. Atsakovas neneigė, kad po 2018 m., kai jo įmonės veikla buvo sustabdyta, ir atsirado mokestinės skolos N., jis liko dirbti N. ir nuo jo gautų pajamų buvo nuskaičiuojama po 20 proc. skoloms grąžinti. Tačiau atsakovas nesutiko su ieškovės reikalavimu.

208. Byloje nustatyta, kad atsakovas 2011 m. įsteigė individualią įmonę N.. Atsakovo darbo užmokestis dirbant šioje įmonėje buvo pagrindinis ir didžiausias šalių šeimos pajamų šaltinis, šios pajamos buvo naudojamos tiek kasdieniniams šeimos poreikiams tenkinti, tiek ir šalių Namo2 statyboms vykdyti. Šios aplinkybės ieškovei buvo žinomos, ji sutiko su tokiu atsakovo veiklos modeliu, investavo gautas pinigines lėšas į šalių bendrą Turtą, tenkino vaikų poreikius. Ieškovė iš gautų piniginių lėšų taip pat pirkdavo atsakovui skrydžio ar keltų bilietus, kad šis galėtų grįžti ar išvykti į N., pirko jam maistą. Nėra ginčo dėl to, kad atsakovo įmonės veikla buvo sustabdyta ir atsakovas, kaip įmonės savininkas, (duomenys neskelbtini) įgijo prievolę sumokėti N. valstybinei mokesčių inspekcijai 396 589 NOK, nuo jo darbo užmokesčio kas savaitę buvo nuskaitoma po 20 proc. gauto darbo užmokesčio (apie 2025 NOK). Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, jog atsakovas (duomenys neskelbtini)grįžo nuolat gyventi ir dirbti, taigi mokesčių N. nebemokėjo, o (duomenys neskelbtini)duomenimis jis buvo nebeskolingas.

209. Nagrinėjamu atveju būtina pabrėžti, kad atsakovo prievolės N. valstybinei mokesčių inspekcijai atsirado dėl jo vykdytos darbo veiklos, o šiai darbo veiklai, ir su tuo neišvengiamai susijusioms prievolėms (mokėti darbo užmokestį kitiems darbuotojams, mokėti kitus mokesčius ir kt.) ieškovė pritarė. Dar daugiau, ieškovė pritarė atsakovo sprendimui likti N. ir dirbti po (duomenys neskelbtini)įmonės veiklos sustabdymo, tuo pripažindama, kad atsakovas grąžindamas įmonės įsiskolinimą veikia šeimos labui. Taigi atsakovo vykdytos prievolės atitinka CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkto požymius, todėl laikytina, kad, atsakovui vykdant prievoles N. valstybinei mokesčių inspekcijai, iš esmės buvo tenkinami šeimos poreikiai, kad skolų išieškojimas nebūtų nukreiptas į šalių bendrą Turtą ir/ar ieškovės gaunamą darbo užmokestį. Esant šioms aplinkybėms, spręstina, kad ieškovės minėtas reikalavimas yra nepagrįstas, todėl atmestinas (CK 270 str.).

210. Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 25 850 Eur žalos atlyginimą, nes ieškovė neteisėtai panaudojo santuokines lėšas įgyjant butą, esantį (duomenys neskelbtini), 1375 Eur kompensaciją už bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, ieškovei pervedus pinigines lėšas savo seseriai ir jos sutuoktiniui, 10 000 Eur kompensaciją už bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, ieškovei pervedus pinigines lėšas trečiajam asmeniui N. S., 2500 Eur kompensaciją, panaudojus atsakovo asmenines lėšas šeimos turtui pagerinti ir 900 Eur kompensaciją už atsakovo grąžintas socialinio draudimo išmokas kreditoriui. Ieškovė su nurodytais atsakovo reikalavimais nesutiko. Toliau pasisakytina dėl kiekvieno atsakovo reikalavimo atskirai.

211. Atsakovas teigė, kad (duomenys neskelbtini)butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo nupirktas už šalių laimėtus pinigus ieškovės mamai A. S., su kuria susitarta, jog ji butą, esantį (duomenys neskelbtini), perleis šalims, tačiau šis butas buvo padovanotas ieškovei. Ieškovė šias aplinkybes neigė, ir byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių buvus tokį susitarimą, šalys ir A. S. rašytinio susitarimo nesudarė, o tokio susitarimo sudarymo aplinkybes ir sąlygas turėjo įrodyti atsakovas.

212. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį sudarė A. S., už butą buvo sumokėta 10 000 Lt kaina, ir A. S. įgijo nuosavybės teisę į butą. Atsakovo teiginio, kad už butą buvo sumokėta 15 000 Lt suma nepatvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, o aplinkybę, kad 2023-01-30 išgrynintą 15 000 Lt sumą ieškovė panaudojo butui pirkti, ieškovė neigė. Be to, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog 2003-03-31 A. S. padovanojo butą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovei. Atsakovas neginčija nei pirkimo-pardavimo sutarties, nei dovanojimo sutarties, neprašo šių sandorių pripažinti negaliojančiais, taigi iš esmės neįrodinėja neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina taip pat tai, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini), A. S. padovanojo ieškovei, tačiau dovanojimo sutartis buvo sudaryta iki buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, t. y., (duomenys neskelbtini), kas paneigia atsakovo versiją dėl įvykių eigos. Be to, šalys iki sudarant (duomenys neskelbtini)buto pirkimo-pardavimo sutartį jau buvo įsigiję Žemės sklypą1, planavo ir ilgainiui pradėjo gyvenamojo namo statybas, todėl nuosavybės teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ar butą, esantį (duomenys neskelbtini), šalims nebuvo aktuali.

213. Antra, atsakovas teigia, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 51 700 Eur, todėl būtent tokios vertės turtą šalys būtų turėjusios, jei ieškovė nebūtų neteisėtai panaudojusi šeimos piniginių lėšų. Todėl žalos atlyginimas yra ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), dabartinės vertės, t. y., 25 850 Eur. Visgi iš (duomenys neskelbtini)pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad butas buvo parduotas už 10 000 Lt (2 896,20 Eur), taigi, atsakovui neginčijant (duomenys neskelbtini)pirkimo-pardavimo sutarties, jis galėtų nebent prašyti priteisti 1 448,10 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą, tačiau tokio reikalavimo atsakovas nereiškia. Taigi atsakovas neįrodinėjo ir neįrodė žalos dydžio.

214. Atsakovui neįrodžius neteisėtų veiksmų, žalos dydžio, ir juo labiau priežastinio ryšio ir ieškovės kaltės, nėra pagrindo tenkinti šį atsakovo reikalavimą (CPK 270 str.).

215. Be to, atsakovui dar (duomenys neskelbtini)buvo žinoma, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise, tai jis patvirtino notarui (duomenys neskelbtini)pareiškime-sutikime, tačiau niekuomet nereiškė jokių pretenzijų į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Reikalavimai, susiję su šiuo turtu pareikšti pateikus 2024-08-12 priešieškinį teismui. Pagal CK 1.124 straipsnį bendrasis ieškinio senaties terminas yra 10 metų, pagal CK 1.125 straipsnio 9 dalį reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas, ir šiuo atveju, atsakovas praleido maksimalų ieškinio senaties terminą sandoriams ginčyti (terminas baigėsi 2016-01-06), taip pat ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti (terminas baigėsi 2009-01-06), o ieškovė prašo taikyti ieškinio senatį. Nors atsakovas teigė, kad apie minėtus sandorius jis sužinojo tik prasidėjus santuokos nutraukimo bylai, tačiau šis atsakovo teiginys atmestinas kaip nepagrįstas, nes apie dovanojimo sandorį atsakovas žinojo jau 2006-01-05 (CPK 178 str.). Esant šioms aplinkybėms, atsakovui reikalavimui priteisti iš ieškovės 25 850 Eur žalos atlyginimą taikytina ieškinio senatis ir tai yra savarankiškas pagrindas atmesti atsakovo reikalavimus (CPK 270 str.).

216. Minėta, kad atsakovas prašo priteisti 1375 Eur kompensaciją už bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, ieškovei pervedus pinigines lėšas savo seseriai ir jos sutuoktiniui. Ieškovė neneigė, kad pervedė keletą kartų savo sesei R. M. ir jos sutuoktiniui pinigines lėšas, tačiau nurodė, kad ji naudojo ne bendras šeimos pinigines lėšas, o jos mamos jai perduotas pinigines lėšas (grynaisiais pinigais), kurios buvo skirtos R. M. padengti kreditorinius įsipareigojimus. Šioje byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad R. M. ir R. M. iš viso buvo pervesta 7925,96 Lt (2295,52 Eur), ir šios piniginės lėšos ieškovei nebuvo grąžintos, taip pat nebuvo į ieškovės banko sąskaitą įneštos kaip grynieji pinigai, kas paneigia ieškovės versiją, jog jai jos mama duodavo grynuosius pinigus, kuriuos ji įnešdavo į savo banko sąskaitą, o po to – pervesdavo savo sesei ar jos sutuoktiniui. Tik labai nedidelė dalis piniginių lėšų ieškovei buvo grąžinta (100 Lt), taip pat nedidelė dalis pinginių lėšų buvo įnešta grynaisiais pinigais, o po to pervesta R. M. ar R. M. (1 420 Lt). Todėl nesant kitų rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų ieškovės teiginius, spręstina, kad atsakovas įrodė, jog 2295,52 Eur suma buvo panaudota ne šeimos poreikiams tenkinti, o ieškovės sesers ir jos šeimos poreikiams tenkinti, todėl atsakovas pagrįstai reikalauja priteisti iš ieškovas kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą (CK 3.98 str. 3 d.), tačiau kompensacija mažintina iki 1147,76 Eur, tenkinant atsakovo reikalavimą iš dalies (CPK 270 str.).

217. Atsakovas taip pat prašo priteisti iš ieškovės 10 000 Eur kompensaciją už bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, laikotarpiu nuo 2022-07-30 iki 2022-12-16 pervedus ieškovės seseriai N. S. iš viso 20 000 Eur. Ieškovė neneigė, kad nurodytą sumą pervedė sesei, o tai patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, tačiau teigė, kad mirus J. M., N. S. priėmė mirusiosios palikimą, kurį be kita ko sudarė ir 25 580 Eur grynieji pinigai, iš kurių 16 200 Eur N. S. davė ieškovei. Ieškovės teigimu, ji 16 200 Eur panaudojo šeimos poreikiams tenkinti, dar 3800 Eur buvo sumokėta sesei už automobilį Honda Civic, jo parvežimą ir remontą. Todėl ji grąžino 20 000 Eur sumą sesei.

218. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad santuokos nutraukimo pasekmės yra taikytinos nuo 2022-01-01, o ieškovės pavedimai seseriai atlikti laikotarpiu nuo 2022-07-30 iki 2022-12-16, taigi tuo metu, kai šalys jau gyveno atskirai, nebevedė bendro ūkio ir nebeturėjo bendrų piniginių lėšų. Esant šioms aplinkybėms, spręstina, kad atsakovo reikalavimas priteisti jam 10 000 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą yra nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 270 str.).

219. Sprendžiant dėl 2500 Eur kompensacijos, panaudojus atsakovo asmenines lėšas šeimos turtui pagerinti, pagrįstumo paminėtina tai, kad ieškovė neneigė, jog jai 2019-10-23 atsakovo mama G. T. pervedė 5000 Eur, nurodydama mokėjimo paskirtyje „Dovana“, o šią aplinkybę patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai. G. T. nesudarė rašytinės dovanojimo sutarties, todėl piniginių lėšų dovanojimo paskirtis nustatytina iš kitų įrodymų.

220. Teismo posėdyje liudytoja apklausta G. T. nebuvo nuosekli, viena vertus ji teigė, kad 5000 Eur ji dovanojo asmeniškai sūnui, kita vertus nurodė, kad ji reiškia reikalavimą dėl šios piniginės sumos grąžinimo, kas leidžia suprasti, jog ji laiko ieškovę turint prievolę grąžinti paskolintą pinigų sumą. Liudytoja G. T. taip pat nurodė, kad tuo pačiu metu ji atliko pavedimą savo dukrai ir analogišką pavedimą – sūnui. Tačiau iš mokėjimo pavedimų nustatyta, kad ieškovei 2019-10-23 pervesta 5000 Eur, o V. M. 2020-02-24 pervesta 3000 Eur, taigi skiriasi pavedimų datos ir sumos. Galiausiai, G. T. yra atsakovo mama, todėl tikėtina, kad suinteresuota duoti atsakovui palankius parodymus ir jos parodymais teismas vadovaujasi tik tiek, kiek juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai.

221. Byloje esantys rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad ieškovė 2020-06-05 sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)500 Eur avansą už tvorą ir vartus, o 2020-09-16 – 3745 Eur už tvorą ir vartus, t. y., iki pinigų dovanojimo buvo sudaryti sandoriai dėl tvoros ir vartų pirkimo ir įrengimo, buvo žinoma tiksli tvoros ir vartų pirkimo ir įrengimo suma ir ji yra labai artima G. T. pervestai sumai. Šių aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad labiau tikėtina, jog 5000 Eur suma buvo skirta būtent į šalių Turto sudėtį įeinančios tvoros ir vartų pirkimui bei įrengimui, o ne asmeniniam atsakovo naudojimo. Todėl yra pagrindas šioje dalyje patikslintą priešieškinį atmesti (CPK 270 str.).

222. Atsakovas prašo priteisti iš ieškovės 900 Eur kompensaciją, nes jis vienas grąžino kreditoriui 1800 Eur socialinio draudimo išmokų vaikams permoką. Ieškovė su tokiu atsakovo reikalavimu nesutiko, teigė, kad atsakovas pats atsakingas už susidariusią permoką, nes laiku neinformavo kreditoriaus apie vaikų išmokų, dydžio pasikeitimą. Atsakovas atsikirsdamas nurodė, kad vaikų išmokas gaudavo ieškovė, ir ji jo neinformavo apie tai, kad išmokų dydis pasikeitė. Visgi iš 2021-01-18 N. institucijos NAV įspėjimo matyti, kad ši institucija savarankiškai atlieka socialinio draudimo išmokų vaikams perskaičiavimus, kai gauna oficialią informaciją iš atitinkamos valstybės (šiuo atveju Lietuvos Respublikos). Taigi dėl susidariusios permokos nei viena iš šalių nėra atsakingos, visgi prievolė grąžinti permoką egzistavo.

223. CK 3.109 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą. Pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga. Pagal CK 6.9 straipsnio 1 dalį solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis.

224. Kaip atsakovas nurodė teismo posėdyje – jis pervesdavo ieškovei ne tik išmokas vaikams, bet ir dalį savo darbo užmokesčio. Byloje nėra ginčo dėl to, jog laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2020-09-01 atsakovas atliko pavedimus iš savo N. turėtos banko sąskaitos ieškovei, jo laikotarpiu nuo 2020-01-02 iki 2020-08-28 pervestos sumos sudaro 11 350 Eur, taigi žymiai didesnę sumą, nei už laikotarpį nuo 2019-01-01 iki 2020-12-31 paskaičiuota socialinio draudimo išmokų vaikams permoka (1538,68 Eur), kas leidžia daryti išvadą, jog atsakovas pervedė ieškovei visas vaikams išlaikyti skirtas pinigines lėšas.

225. Byloje esantys rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina, kad už laikotarpį nuo 2019-01-01 iki 2020-12-31 buvo susidariusi 17616 NOK socialinio draudimo išmokų vaikams permoka, apie kurią atsakovas buvo informuotas 2021-01-18 pranešimu. Atsakovas su tikslu uždirbti pajamas ir grąžinti susidariusią permoką, 2022-04-22 išvyko į N.. Atsakovo paaiškinimai ir banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad atsakovas 2023-03-16 šią permoką grąžino N. institucijai NAV. Ieškovė neprisidėjo grąžinant šią permoką, nors abejoms šalims, vaikų tėvams, tenka solidari pareiga kreditoriui įvykdyti prievolę, susijusią su šalių vaikų poreikių tenkinimu (laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2020-09-01 gautos piniginės lėšos neabejotinai buvo panaudotos šalių vaikų poreikiams tenkinti, todėl ir pareiga grąžinti permoką yra bendra) (CK 3.109 str. 2 d.). Permoka grąžinta iš atsakovo asmeninių lėšų, nes santuokos nutraukimo pasekmės yra taikomos nuo 2022-01-01, t. y., nuo šios datos laikoma, kad visos piniginės lėšos yra asmeninis kiekvienos iš šalių turtas. Esant šioms aplinkybėms, spręstina, kad atsakovo reikalavimas priteisti iš ieškovės kompensaciją už tai, kad jis įvykdė šalių bendrą prievolę kreditoriui yra pagrįstas (CK 6.9 str. 1 d.), tačiau tenkintinas iš dalies priteisiant iš ieškovės atsakovui 769,34 Eur (1538,68/2) kompensaciją (CPK 270 str.).

226. Kadangi šalys turi vienarūšius piniginius priešpriešinius reikalavimus, jie įskaitytini ir iš ieškovės atsakovui priteistina iš viso 98 917,10 Eur kompensacija (98500+1147,76+769,34-1500).

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

227. Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 str. 1 d., 2 d.).

228. Tarp šalių nėra ginčo dėl nepilnamečio vaiko L. T. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove. Išvadą teikianti institucija išvadoje nurodė, kad ieškovė tinkamai rūpinasi nepilnamečiu vaiku, gyvenimo sąlygos yra tinkamos. Nepilnametis vaikas gyvena adresu G(duomenys neskelbtini). Nepilnametis vaikas išreiškė norą nuolat gyventi su mama (el. b. medž. 3 t., 179-180 l.). Todėl atsižvelgiant į šalių paaiškinimus, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, vaiko nuomonę, išvadą teikiančios institucijos išvadą, manytina, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas kartu su motina geriausiai atitiks nepilnamečio vaiko interesus, todėl patikslintas ieškinys šioje dalyje tenkintinas visiškai (CPK 270 str.).

229. Tarp šalių nėra ginčo dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku, nei viena iš šalių nereiškė reikalavimo dėl konkrečios bendravimo tvarkos nustatymo. Nepilnametis vaikas šiuo metu yra 17 m. amžiaus, turi savo nuomonę apie bendravimą su tėvu, teigė, kad niekas jam bendrauti su tėvu netrukdo. Visgi bendravimas su nepilnamečiu vaiku nėra reguliarus, tėvo ir vaiko ryšys yra silpnas, manytina, kad iš dalies tai įtakojo tarp šalių nuolat kylantys konfliktas, tačiau tikėtina, kad ateityje, esant abipusiam norui ir stengiantis, jis gali būti atkurtas. Esant šioms aplinkybėms, klausimas dėl konkrečios bendravimo tvarkos nespręstinas.

Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo

230. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis numato, kad tėvų pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais ir iki pilnametystės juos išlaikyti. Kad abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką bei jį prižiūrėti numato ir CK 3.155 straipsnis, 3.156 straipsnis bei 3.192 straipsnio 1 dalis. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 str.). Tėvo ar motinos atsisakymas nuo pareigų savo nepilnamečiui vaikui negalioja (CK 3.159 str. 1 d.). Tėvų prievolė išlaikyti savo vaikus yra absoliuti, todėl tėvai (kiekvienas jų) turi teikti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011).

231. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Išlaikymas priteistinas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.).

232. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

233. Ieškovė šioje byloje prašo priteisti nepilnamečiam vaikui O. T. nuo 2023-03-01 iki 2025-01-09 300 Eur išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumas indeksuojant nuo jų priteisimo momento, ir L. T. nuo 2023-03-01 iki 2025-01-01 išlaikymą po 300 Eur, išlaikymą sumą indeksuojant nuo priteisimo momento, o nuo 2025-01-01 iki pilnametystės po 375 Eur išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumas indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Ieškovė nurodė, kad nepilnamečių vaikų poreikiai yra tokie: 1) L.: maistas - 200,00 Eur; apranga - 200,00 Eur; mokymosi priemonės - 50,00 Eur; korepetitoriai (matematika, lietuvių) - 200,00 Eur; higienos prekės (dantų pasta, prausimosi priemonės, šampūnas, skalbimo priemonės ir t.t.) - 100,00 Eur; vaistai ir vitaminai - 30 Eur; su sporto užsiėmimais susijusios išlaidos - 20,00 Eur; būsto išlaikymo išlaidos per mėnesį - 100,00 Eur (telefonas, internetas, spotify ir t.t.); namų apyvokos daiktai (patalynė, rankšluosčiai ir kt. buities daiktai) – 50 Eur; kitos nenumatytos išlaidos - 50,00 Eur; bendra minimali išlaidų, skirtų nepilnamečio L. išlaikymui suma per mėnesį sudaro vidutiniškai 1000,00 Eur; 2 ) O.: maistas - 200,00 Eur; apranga - 200,00 Eur; mokymosi priemonės - 50,00 Eur; higienos prekės (dantų pasta, prausimosi priemonės, šampūnas, skalbimo priemonės ir t.t.) - 100,00 Eur; vaistai ir vitaminai - 30 Eur; tinklinio treniruotės - 40,00 Eur (iš jų 10 už užsiėmimus, kiti pinigai skiriami varžyboms, sportinei aprangai, viešbučių apmokėjimui išvykus į varžybas, papildomam maistui); būsto išlaikymo išlaidos per mėnesį - 100,00 Eur (telefonas, internetas, spotify ir t.t.); namų apyvokos daiktai (patalynė, rankšluosčiai ir kt. buities daiktai) – 50 Eur; kitos nenumatytos išlaidos - 50,00 Eur; bendra minimali išlaidų, skirtų nepilnamečio O. išlaikymui suma per mėnesį sudaro vidutiniškai 820,00 Eur.

234. Atsakovas nesutiko su vaikų išlaikymui nurodytais poreikiais. Neginčijo poreikio maistui. Prašė mažinti poreikius aprangai iki 50 Eur, mokymosi priemonėms – 20 Eur, higienos priemonėms – 20 Eur, namų apyvokos prekėms iki 30 Eur, kitoms nenumatytoms išlaidoms – 20 Eur. Mano, kad nerealu būstui 100 Eur mokėti, per metus išeina 1200 Eur, kaip granulių kiekis visiems metams. Atsakovas nežinojo, kiek mokama už telefonus. 2022 m. O. sporto būrelis buvo nemokamas, L. gal kažką ir lankė, vyksta į varžybas, tačiau nežinojo apie išlaidas, gal mokykla apmokėdavo. Dėl vaistų ir vitaminų nieko nežino, nes jo neinformavo, kad yra trūkumas ar kad kažkokias ligas reikia gydyti. Mano, kad nereikia L. korepetitorių, žino, kad sunkiau sekėsi lietuvių kalba ir matematika, tačiau broliai bendrom jėgom jam padeda, mergaitei samdomi korepetitoriai.

235. Ieškovė vaikų poreikių neįrodinėjo rašytiniais įrodymais, teigė, kad poreikius paskaičiavo, remdamasi MMA dydžiu, todėl ji neturi pareigos juos įrodinėti. Iš ieškovės banko sąskaitos išrašų nustatyta, kad 2023 m. vaikams buvo mokamos 408,66 Eur išmokos, arba po 204,33 Eur kiekvienam nepilnamečiam vaikui. 2023-01-01 MMA dydis atskaičius mokesčius buvo 633 Eur. Taigi ieškovės nurodyti abiejų vaikų poreikiai (1000 Eur ir 820 Eur) gerokai viršija 1 MMA dydį, todėl ieškovė turėjo pareigą įrodyti vaikų poreikius.

236. Teismui išdavus teismo liudijimą buvo gauti ieškovės banko sąskaitos išrašai (el. b. medž. 1 t., 21-35 l., 63 l., 66 l., 2 t., 48 l., 3 t., 101-102 l., 5 t., 51-96 l.) patvirtina, kad 2023 m. sausio-vasario mėnesiais 1 vaikui vaistams ir vitaminams išleista vidutiniškai 11,18 Eur, rūbams ir avalynei - 44,06 Eur, būstui - 87,48 Eur (žiemos mėnesiai). Pagal nurodyta atitinkamai mažintini vaikų poreikiai: vaistams ir vitaminams iki 15 Eur, rūbams ir avalynei iki 50 Eur, būstui, įvertinus tai, kad žiemą daugiau sumokama mokesčių dėl šildymo kaštų, iki 80 Eur.

237. Teismas sutinka su ieškove, kad kai kurias išlaidas pagrindžiančių įrodymų nėra galimybių gauti, o būtent neįmanoma gauti įrodymų apie korepetitorių teikiamas paslaugas. Atsakovas teismo posėdyje neginčijo, jog L. yra sunkiau mokytis, atsakovas išreiškė viltį, kad jam broliai padeda. Visgi brolių pagalba ruošiantis baigiamiesiems egzaminams yra nepalyginama su mokytojo profesionalo pagalba, todėl laikytina, kad ieškovė įrodė, jog L. korepetitoriams kas mėnesį reikalinga bent 200 Eur suma.

238. Atsakovas taip pat iš esmės neginčijo ir išlaidų vaikų sporto užsiėmimams, nes šių išlaidų nežinojo, neginčijo, kad vaikai sportu užsiima, o ieškovės banko sąskaitos išrašas patvirtina išlaidas L. būreliui. Todėl darytina išvada, kad ieškovė įrodė, jog L. būreliui reikalinga 20 Eur suma, o O. sporto užsiėmimams – bent 40 Eur suma.

239. Ieškovė visiškai neįrodinėjo rašytiniais įrodymais išlaidų higienos prekėms (dantų pasta, prausimosi priemonės, šampūnas, skalbimo priemonės ir t.t.), namų apyvokos daiktams (patalynė, rankšluosčiai ir kt. buities daiktai) ir kitų nenumatytų išlaidų. Šiame kontekste paminėtina tai, jog tiek higienos prekės, tiek ir namų apyvokos prekės nėra perkamos kiekvieną mėnesį, paprastai šių daiktų užtenka ilgesniam laikui, o nenumatytos išlaidos iš viso neapibrėžtos. Esant šioms aplinkybėms, poreikiai higienos prekėms mažintini iki 40 Eur, namų apyvokos prekėms iki 30 Eur, o nenumatytos išlaidos iki – 30 Eur.

240. Taigi L. poreikiai 2023-03-01 buvo: maistas - 200,00 Eur; apranga - 50,00 Eur; mokymosi priemonės - 50,00 Eur; korepetitoriai (matematika, lietuvių) - 200,00 Eur; higienos prekės (dantų pasta, prausimosi priemonės, šampūnas, skalbimo priemonės ir t.t.) - 40,00 Eur; vaistai ir vitaminai - 15 Eur; su sporto užsiėmimais susijusios išlaidos - 20,00 Eur; būsto išlaikymo išlaidos per mėnesį - 80,00 Eur (telefonas, internetas, spotify ir t.t.); namų apyvokos daiktai (patalynė, rankšluosčiai ir kt. buities daiktai) – 30 Eur; kitos nenumatytos išlaidos - 30,00 Eur; bendra minimali išlaidų, skirtų nepilnamečio L. išlaikymui suma per mėnesį sudaro vidutiniškai 715 Eur. O.: maistas - 200,00 Eur; apranga - 50,00 Eur; mokymosi priemonės - 50,00 Eur; higienos prekės (dantų pasta, prausimosi priemonės, šampūnas, skalbimo priemonės ir t.t.) - 40,00 Eur; vaistai ir vitaminai – 15 Eur; tinklinio treniruotės - 40,00 Eur; būsto išlaikymo išlaidos per mėnesį - 80,00 Eur (telefonas, internetas, spotify ir t.t.); namų apyvokos daiktai (patalynė, rankšluosčiai ir kt. buities daiktai) – 30 Eur; kitos nenumatytos išlaidos - 30,00 Eur; bendra minimali išlaidų, skirtų nepilnamečio O. išlaikymui suma per mėnesį sudaro vidutiniškai 535,00 Eur. Ieškovė į vaikų poreikius neįtraukė transporto išlaidų, tačiau šeimai gyvenant užmiestyje šios išlaidos įtrauktinos į vaikų poreikius, nes neabejotinai yra patiriamos. Todėl atitinkamai kiekvieno vaiko poreikiai padidintini 20 Eur transporto išlaidoms (atitinkamai L. tenkanti išlaikymo suma – 735 Eur, o O. – 555 Eur).

241. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokią teisės aiškinimo taisyklę: pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Kita vertus kasacinis teismas yra konstatavęs ir tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023).

242. Nagrinėjamu atveju iš įrodymų apie atsakovo turtinę padėtį 2023-03-01 matyti, kad atsakovas dirbo, vykdė individualią veiklą bei gavo vidutiniškai apie 800 Eur, atskaičius mokesčius. Atsakovas asmenine nuosavybės teise nekilnojamųjų daiktų neturi, transporto priemonę naudoja darbo funkcijoms vykdyti. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad atsakovo galimybės 2023-03-01 teikti vaikams išlaikymą buvo ribotos. Esant šioms aplinkybėms vaikų poreikius tikslinga mažinti ieškovės gaunamų išmokų vaikams suma, atitinkamai L. tenkanti išlaikymo suma turėtų būti 531 Eur (735-204), o O. 351 Eur (555-204). Taigi kiekvienam iš tėvų tenkanti išlaikymo dalis, laikant, kad tėvų pareigos išlaikyti vaikus yra lygios, yra atitinkamai L.- 265,50 Eur (suapvalinus – 266 Eur), o O. - 175,50 Eur (suapvalinus – 176 Eur). Atsakovas nurodė, kad kiekvienam vaikui gali skirti po 200 Eur išlaikymo.

243. Vertinant tėvų galimybes teikti vaikams išlaikymą, pastebėtina, kad ieškovės turtinė padėtis 2023-03-01 buvo geresnė, nei atsakovo (žr. aukščiau), nes ji asmeninės nuosavybės teise turi nekilnojamųjų daiktų, kurių bendra 2014 m. masinio vertinimo metu nustatyta vertė buvo 33 031 Eur (2023-03-01 vertė neabejotinai turėjo būti didesnė), taip pat ieškovė dirbo ir gavo su darbo teisiniais santykiais susijusias pajamas, kurios vidutiniškai buvo apie 1190 Eur kas mėnesį. Atsakovas nurodė, kad jis retkarčiais susiduria su sveikatos problemomis, dėl kurių jis negali kartais dirbti, ką iš dalies patvirtina ir šioje byloje esantys rašytiniai įrodymai. Tačiau atsakovo nurodytos sveikatos problemos yra trumpalaikės, atsakovui darbingumo lygis nenustatytas. Šiame kontekste taip pat paminėtina, kad atsakovas, dirbdamas užsienyje gavo reikšmingo dydžio pajamas. Taigi nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo nukrypti nuo lygių tėvų pareigų principo, todėl laikytina, kad abi šalys turėjo panašias galimybes vaikams teikti išlaikymą. Todėl iš atsakovo priteistina L. išlaikymui 266 Eur išlaikymo, mokamo periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, o O. išlaikymui priteistina po 200 Eur išlaikymo (tolią sumą atsakovas nurodė galintis skirti kiekvienam vaikui), mokamo periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, ieškovę paskiriant vaikams išlaikyti skirtų lėšų uzufruktore (CK 3.190 str. 1 d., CPK 270 str.).

244. Ieškovė prašė indeksuoti priteisiamą išlaikymą vaikams nuo bylos iškėlimo teisme dienos, motyvuodama tuo, jog bylos nagrinėjimas užtruko, o vaikų poreikiai nuolat didėjo. Sutiktina su ieškovės teiginiu, kad vaikų poreikiai nuolat didėja, atsižvelgiant į tai, kad kyla vartojimui skirtų prekių ir paslaugų kainos, o ši aplinkybė laikytina visuotinai žinoma ir neįrodinėtina (CPK 182 str. 1 p.). Tačiau išlaikymo sumos vaikams yra indeksuojamos ne nuo jų priteisimo momento, o nuo teismo sprendimo priėmimo momento (CK 3.208 str.). Kad tik priėmus teismo sprendimą pradedamos indeksuoti išlaikymo sumos, patvirtina ir gausi teismų praktika (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2025 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-684/2025, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68-313/2020 ir kt.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtinto Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo (Žin., 2008, Nr. 82-3263) (toliau – Aprašas) periodinės išmokos indeksuojamos atsižvelgiant į praėjusių metų gruodžio mėnesio, palyginti su ankstesnių metų gruodžio mėnesiu, vartotojų kainų indeksą (VKI), kurį apskaičiuoja ir Oficialiosios statistikos portale skelbia Valstybės duomenų agentūra (https://osp.stat.gov.lt/kainu-indeksai-pokyciai-ir-kainos). Periodinės išmokos indeksuojamos, kai VKI lygus 101 arba didesnis (Aprašo 3 p.). Periodinės išmokos indeksuojamos kartą per metus einamųjų metų vasario mėnesį (Aprašo 4 p.). Neindeksuojamos tos periodinės išmokos, kurios įsiteisėjusiu teismo sprendimu paskirtos arba pakeistos per paskutinius 6 mėnesius iki vasario 1 dienos (Aprašo 7 p.). Todėl ieškovės prašymas indeksuoti vaikams skirto išlaikymo sumas nuo 2023-03-01 yra nepagrįstas ir atmestinas, o išlaikymas vaikams indeksuotinas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 270 str.).

245. Ieškovė taip pat prašo nepilnamečiam vaikui L. T. priteisti 375 Eur išlaikymą nuo 2025-01-01 iki vaiko pilnametystės. Šį prašymą ieškovė motyvuoja padidėjusiais vaiko poreikiais. Šiame kontekste paminėtina tai, kad vadovaujantis CK 3.201 straipsnio 1 dalimi teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Taip pat priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra) (CK 3.201 str. 2 d.). Taigi klausimas dėl priteisto išlaikymo vaikui padidinimo gali būti sprendžiamas tik po sprendimo priėmimo. Ieškovei pareiškus prašymą padidinti nuo 2025-01-01 L. skirto išlaikymo dydį iki 375 Eur ir tokį išlaikymą priteisti vaikui iki pilnametystės, nors sprendimas dėl vaikų išlaikymo dar nėra priimtas, spręstina, kad toks ieškovės prašymas yra nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 270 str.).

246. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą ieškovei, kuri viena išlaikė nepilnamečius vaikus, paskaičiuotą nuo 2020-09-01 iki atitinkamai N. T. - jo pilnametystės (2021-04-12), o kitiems vaikams iki 2023-03-01, iš viso 17 520 Eur. Atsakovas su šiuo reikalavimu nesutiko, nurodydamas, kad tuo metu šalys gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, abu išlaikė nepilnamečius vaikus, be to, iki grįžtant iš N. jis buvo ieškovei pervedęs iš viso 11 350 Eur vaikų išlaikymui.

247. Nagrinėjamo klausimo kontekste svarbu pažymėti, kad ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą ne vaikams, o jai pačiai. Tokį reikalavimą ieškovė turi teisę pareikšti, nes kai vienas iš tėvų nevykdo vaiko (vaikų) išlaikymo prievolės, tačiau ją visa apimtimi vykdo kitas iš tėvų, išlaikymo prievolės asmeninis pobūdis ir neperleidžiamumo savybė negali būti kliūtis konstatuoti, kad faktiškai išlaikymą už abu tėvus teikė tik vienas iš tėvų, ir pripažinti šiam teisę į turėtų išlaidų atlyginimą. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad jeigu tinkamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas vieno iš tėvų sąskaita, tai kreditoriaus nepilnamečio vaiko interesas gauti išlaikymą nepažeidžiamas, bet kartu tai reiškia, kad vienas iš tėvų vykdė savo ir dar kito asmens prievoles (CK 6.50 straipsnis). Tai sudaro pagrindą išvadai, kad šio asmens, kuris faktiškai visa apimtimi vienas teikė išlaikymą nepilnamečiam vaikui, interesai yra pažeisti. Tam iš tėvų, kuris vykdo savo paties ir kito iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymo prievoles, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku – nepilnamečio vaiko išlaikymo neteikusiu ir neteikiančiu vienu iš tėvų (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje tai yra teisė atgauti už kitą tėvą įvykdytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį. Reikalavimo teisių prisiteisti už kitą iš tėvų teiktą išlaikymą įgijimui netrukdo asmeninis išlaikymo prievolės pobūdis, nes abu tėvai turi tapačią bendrą prievolę išlaikyti vaiką ir šios prievolės asmeniškumas nepaneigiamas vienam iš tėvų bendros prievolės kontekste įgyjant kompensacinės paskirties atgręžtinį reikalavimą į įsiskolinusį vieną iš tėvų. Kai vienas iš tėvų teikia visišką išlaikymą vaikui iš asmeninio turto už abu tėvus, tai jis įgyja teisę į teikto išlaikymo atlyginimą, bet išlaikymo prievolė vaikui laikoma tinkamai įvykdyta (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010). Taigi nagrinėjamu atveju ieškovė turėjo įrodyti, kad ji viena už abu tėvus teikė vaikams išlaikymą, ir įrodyti, kiek ji iš viso turėjo išlaidų vaikų išlaikymui, ir kokia jų dalis tenka kiekvienam iš tėvų. Ieškovė nenurodė, kiek ji turėjo išlaidų vaikų išlaikymui ir išlaidų vaikų išlaikymui negrindė rašytiniais įrodymais, nors išlaidos gali būti pagrįstos būtent tokiais įrodymais.

248. Ieškovė teigė, kad jai sesuo N. S. 2019 m. perdavė 16 200 Eur grynųjų pinigų, kuriuos sesuo paveldėjo, ir šiuos pinigus ji naudojo vaikų poreikiams tenkinti. Visgi 16 200 Eur grynųjų pinigų perdavimo ieškovei fakto nepatvirtina jokie rašytiniai įrodymai, šią aplinkybę ieškovė grindė savo ir trečiojo asmens N. S. (ji yra ieškovės artimasis giminaitis, taigi suinteresuotas duoti ieškovei palankius paaiškinimus), paaiškinimais. Atsakovas nesutiko su nurodyta aplinkybe, teigė, kad jam ieškovė niekuomet neužsiminė, jog jai sesuo perdavė minėtą pinigų sumą. Pažymėtina, kad nurodytą aplinkybę ieškovė nurodė tik bylos nagrinėjimo metu išreikalavus jos banko sąskaitos išrašą, iš kurio nustatyta, jog ieškovė per kelis kartus 2022 m. pervedė trečiajam asmeniui 20 000 Eur sumą, ir atsakovui pareiškus reikalavimą dėl kompensacijos už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą priteisimo. Prieš tai tiek procesiniuose dokumentuose, tiek ir teismo posėdyje teigė, kad ji viena išlaikė vaikus iš savo gaunamo darbo užmokesčio. Be to, iš ieškovės banko sąskaitos išrašo matyti, kad ji 2020-01-01 – 2023-03-01 reguliariai atsiskaitydavo savo banko kortele ir/ar už prekes ir paslaugas apmokėdavo elektroninės bankininkystės pagalba, išlaidų dydis išskyrus tuos laikotarpius, kai šeima keliavo užsienyje, ir kai buvo perkamas kietasis kuras šildymui, buvo daugmaž stabilus, nežymiai didėjantis, ieškovė per visą 2020-09-01 – 2023-03-01 laikotarpį grynųjų pinigų į savo banko sąskaitą neįnešė. Atsižvelgiant į šias įrodymus, minėtą ieškovės procesinį elgesį ir paaiškinimų nenuoseklumą, nesant byloje ieškovės nurodomas aplinkybes patvirtinančių rašytinių įrodymų, atsakovui prieštaraujant ieškovės nurodytoms aplinkybėms, ieškovės ir trečiojo asmens teiginiai apie galimai vaikų poreikiams patenkinti panaudotus grynuosius pinigus atmestini kaip nepagrįsti.

249. Išdavus teismo liudijimą ir išreikalavus ieškovės banko sąskaitos išrašą, įvertinus ieškovės patirtas išlaidas, ir iš jų atėmus vaikų išmokas, nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo mėnesį kiekvienam iš tėvų tenkanti išlaikymo dalis yra 121,83 Eur, 2020 m. spalio mėnesį – 44,01 Eur, 2020 m. lapkričio mėnesį – 94,80 Eur, 2020 m. gruodžio mėnesį – 85,75 Eur, 2021 m. sausio mėnesį – 20,35 Eur, 2021 m. kovo mėnesį – 16,45 Eur, 2021 m. balandžio mėnesį – 43,41 Eur, 2021 m. gegužės mėnesį – 118,84 Eur, 2021 m. rugsėjo mėnesį – 25,09 Eur, 2021 m. spalio mėnesį – 99,47 Eur, 2021 m. gruodžio mėnesį – 25,02 Eur, 2022 m. sausio mėnesį – 20,46 Eur, 2022 m. vasario mėnesį – 504,38 Eur, 2022 m. kovo mėnesį – 258,75 Eur, 2022 m. gegužės mėnesį – 60,53 Eur, 2022 m. birželio mėnesį – 425,73 Eur, 2022 m. liepos mėnesį – 36 Eur, 2022 m. rugpjūčio mėnesį – 389,27 Eur, 2022 m. rugsėjo mėnesį – 55,66 Eur, 2022 m. spalio mėnesį – 192,04 Eur, 2022 m. lapkričio mėnesį – 147,59 Eur, 2022 m. gruodžio mėnesį – 168,91 Eur, 2023 m. sausio mėnesį – 103,51 Eur, 2023 m. vasario mėnesį – 239,93 Eur. 2021 m. vasario, birželio, liepos, rugpjūčio, lapkričio mėnesiais ir 2022 m. balandžio mėnesį visas išlaidas vaikams padengė išmokos vaikams. Taigi iš viso už laikotarpį nuo 2020-09-01 iki 2023-03-01 kiekvienas iš tėvų turėjo prisidėti prie vaikų išlaikymo bent 3 297,78 Eur suma.

250. Minėta, kad atsakovas ieškovei nuo 2020-01-01 iki 2020-08-28 pervedė iš viso 11 350 Eur. Imant didžiausią 2020 m. vienam iš tėvų tenkančių sumą – 121,83 Eur – laikytina, kad už laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2020-08-31 atsakovas turėjo sumokėti bent 974,64 Eur vaikų išlaikymui. Taigi atsakovas už laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2020-08-28 pervedė ieškovei net daugiau, nei ji faktiškai patyrė išlaidų nepilnamečių vaikų išlaikymui (11 350-974,64-3297,78 Eur=7 077,58 Eur likutis, kurį ieškovė galėjo panaudoti būsto pagerinimui, papildomoms vaikų išlaidoms). Esant šioms aplinkybėms, spręstina, kad ieškovės patikslintas ieškinys dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 270 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 270 straipsniais, 279 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies, patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės I. T., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo E. T., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini)Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokos metu turėtą pavardę - „T

“.

Nustatyti nepilnamečio vaiko L. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove I. T., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo E. T., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams O. T., gim. (duomenys neskelbtini), po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2023-03-03) iki O. T. pilnametystės ((duomenys neskelbtini)), išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, ir L. T., gim. (duomenys neskelbtini), po 266 Eur (du šimtus šešiasdešimt šešis eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2023-03-03) iki L. T. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka.

Paskirti ieškovę I. T., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų O. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. T., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Pripažinti 50/98 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., asmenine I. T., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybe.

Santuokos nutraukimo pasekmes taikyti nuo 2022-01-01.

1) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančius (duomenys neskelbtini)

2) transporto priemonę HONDA, FR-V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini);

- priteisti atsakovui E. T., a. k. (duomenys neskelbtini) transporto priemonę AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini)priteisti iš ieškovės I. T., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui E. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 98 917,10 Eur (devyniasdešimt aštuonių tūkstančių devynių šimtų septyniolikos eurų, 10 ct) kompensaciją.

Kitoje dalyje patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį atmesti.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis santuokos apskaitos įrašą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.