Teisora
Registruotis

Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-10-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-474-312/2018

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2016-12-16Klaipėdos apylinkės teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2017-01-13Klaipėdos apygardos teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2018-01-25Vilniaus apygardos teismas
  5. ApeliacijaNutartis · 2018-10-26Vilniaus apygardos teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2018-12-28Kauno apygardos teismas
  8. TS-10-503/2019Nutartis · 2019-02-18Marijampolės apylinkės teismas
  9. T-413-806/2019Nutartis · 2019-03-26Vilniaus miesto apylinkės teismas
  10. E1-1516-908/2019Nutartis · 2019-06-06Vilniaus miesto apylinkės teismas
  11. T-349-720/2020Nutartis · 2020-02-12Kauno apylinkės teismas
  12. T-1693-1132/2020Nutartis · 2020-09-29Kauno apylinkės teismas
  13. T-1401-1078/2020Nutartis · 2020-12-17Vilniaus miesto apylinkės teismas
  14. T-569-1078/2021Nutartis · 2021-06-07Vilniaus miesto apylinkės teismas
  15. T-1104-1078/2021Nutartis · 2021-09-30Vilniaus miesto apylinkės teismas
  16. T-1366-369/2024Nutartis · 2024-10-24Vilniaus miesto apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-10-26
Bylos Nr.
1A-474-312/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-57365-2015-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Norkūnaitė Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pirm.), Jurgita Mačionytė
Nuteistasis
S. L.
Advokatai
Simona Balčiauskaitė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-474-312/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-57365-2015-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.5.2; (S) 1.2.14.1.2.6; 1.2.14.1.2.8; 2.1.7.4; 2.2.2.3.1.2; 2.3.4.6.2; 2.4.6.1
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. spalio 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Vitalijos Norkūnaitės Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Renatai Novickienei,dalyvaujant prokurorui M. J.,nuteistajam S. L. ir jo gynėjai advokatei Simonai Balčiauskaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. L. ir jo gynėjos advokatės Simonos Balčiauskaitės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 3 d. nuosprendžio, kuriuo S. L. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalyje (UAB „A.“ turto vagystė), ir jam paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, taip pat jis pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje (UAB „T.“ turto vagystė), ir jam paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, taip pat jis pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje (UAB „B. E.“ turto vagystė), ir jam paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, taip pat jis pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje (UAB „N. V.“ turto vagystė), ir jam paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, taip pat jis pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje (UAB „T. LT“ turto vagystė), ir jam paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir S. L. paskirta galutinė subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, S. L. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas trejų metų laikotarpiui, įpareigojant S. L. visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba registruotis darbo biržoje, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, vienerius metus neišeiti iš namų nuo 23.00 iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi. UAB „N. V.“ civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš V. L. ir S. L. solidariai priteista 11 367 eurų UAB „N. V.“ turtinei žalai atlyginti. UAB „A.“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš E. R., V. L. ir S. L. solidariai priteista 10 102,96 eurų UAB „A.“ naudai. UAB „T. LT“ civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš E. R., V. L. ir S. L. solidariai priteista 8 000 eurų UAB „T. LT“ turtinei žalai atlyginti ir 300 Eur jai suteiktoms teisinėms paslaugoms atlyginti. Iš S. L., V. L., E. R., R. T. solidariai priteista 34,76 eurai proceso išlaidų valstybei. Tuo pačiu nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį kaltais pripažinti E. R. ir V. L., pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 1 dalį kaltu pripažintas R. T., tačiau dėl šių asmenų apeliaciniai skundai nėra paduoti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. S. L. nuteistas už tai, kad jis, V. L. ir E. R., dalyvaudami organizuotoje grupėje, pagrobė didelės vertės svetimą turtą, t. y. iki 2015 m. spalio 5 d., tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, veikdami kartu, turėdami tikslą pagrobti didelės vertės svetimą turtą, susitarė įvykdyti automobilio vagystę, dėl to E. R., V. L. ir S. L. suplanavo vagystės eigą ir pasiskirstė vaidmenimis: E. R. išsinuomos savo vardu automobilį, o kiti organizuotos grupės nariai – S. L. ir V. L. – organizuos šio automobilio užvedimo rakto kopijos pagaminimą, po to E. R. automobilį grąžins savininkui. Išlaukus tam tikrą laiko tarpą, kad nekiltų įtarimas jų atžvilgiu, turima rakto kopija, be įsilaužimo žymių, pagrobs tą patį, prieš tai išnuomotą automobilį, kurį vėliau V. L., E. R. ir S. L. parduos ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims. E. R., vykdydamas iš anksto su kitais organizuotos grupės nariais V. L. ir S. L. aptartą planą, 2015 m. spalio 5 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, iš UAB „A.“, esančios (duomenys neskelbtini), savo vardu išsinuomojo UAB „A.“ priklausantį automobilį „Mercedes-Benz Sprinter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 5 d. iki 2015 m. spalio 6 d., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, S. L., kartu su kitu organizuotos grupės nariu V. L., turėdami tikslą ateityje iš UAB „A.“ pagrobti minėtą automobilį ir jį realizuoti, nuvyko į garažą, esantį (duomenys neskelbtini), ten dirbantis N. R., pastarųjų prašymu, pagamino minėto automobilio užvedimo rakto kopiją. Vykdydamas iš anksto aptartą planą, 2015 m. spalio 6 d. E. R. automobilį „Mercedes-Benz Sprinter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžino UAB „A.“. Po to, E. R., V. L. ir S. L. bendru sutarimu, išlaukus tam tikrą laiką, kad įtarimai nekristų jų atžvilgiu, E. R., laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 15 d., 20 val., iki 2015 m. spalio 16 d., 8.30 val., pasinaudodamas neteisėtai pagaminto automobilio užvedimo rakto kopija, iš namo kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė UAB „A.“ priklausantį automobilį „Mercedes-Benz Sprinter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), didelės 10 102,96 eurų vertės, kuriame buvo VšĮ „F. F.“ priklausantys daiktai: 18 vnt. lagaminų, kurių vieno vertė 29 eurai, visų bendra vertė 522 eurai, 2 vnt. portfelių, kurių vieno vertė 20 eurų, abiejų bendra vertė 40 eurų, moteriškas laikrodis, 20 eurų vertės, puodynė, 30 eurų vertės, japoniška lazda, 60 eurų vertės, portcigaras, 15 eurų vertės, senoviniai žiūronai, 90 eurų vertės, 3 vnt. sąsiuvinių, kurių vieno vertė 10 eurų, visų bendra vertė 30 eurų, 1 komplektas ramentų, 30 eurų vertės, geležinkeliečio plaktukas, 15 eurų vertės, geltonos spalvos vėliavėlė, 15 eurų vertės, 2 vnt. vaidybinių knygučių, kurių vienos vertė 80 eurų, abiejų bendra vertė 160 eurų, Lietuvos vėliava, 15 eurų vertės, LTSR vėliava, 15 eurų vertės, 3 vnt. vėliavų kotų, kurių vieno vertė 15 eurų, visų bendra vertė 45 eurai, 2 vnt. antrankių, kurių vieno vertė 8 eurai, abiejų bendra vertė 16 eurų, portcigaras, 10 eurų vertės, piniginė, 5 eurų vertės, dermantinis segtuvas – portfelis, 10 eurų vertės, stiklinė su metaliniais padėkliukais, 25 eurų vertės, žalios spalvos žirklės, 2 eurų vertės, vaidybinis laikrodis, 15 eurų vertės, 3 vnt. žiedelių, kurių vertė 3 eurai, senovinis zuikis, 20 eurų vertės, tušinukas, 4 eurų vertės, vaidybinis moteriškas laikrodis, 15 eurų vertės, pilkos spalvos stalinė lempa, 5 eurų vertės, 4 vnt. degtukų dėžučių, kurių vienos vertė 2 eurai, visų bendra vertė 8 eurai, metalinis tarybinės vėliavos antgalis, 5 eurų vertės, tarnybinis pakabinamas telefonas, 18 eurų vertės, tarnybinis telefonas, 15 eurų vertės, tušinukas su dėkliuku, 10 eurų vertės, metalinis portcigaras trims cigarams, 20 eurų vertės, antikvarinis peilis, 10 eurų vertės ir 10 vnt. laikraščių ir žurnalų, bendros 10 eurų vertės. Iš viso pagrobė UAB „A.“ priklausančio didelės vertės turto už 10 102,96 eurus ir VšĮ „F. F.“ priklausančio turto už 1 510 eurų. Tokiu būdu S. L., V. L., E. R., dalyvaudami organizuotoje grupėje, pagrobė didelės vertės svetimą turtą.

2. Taip pat jis nuteistas už tai, kad kartu su V. L. ir E. R., dalyvaudami organizuotoje grupėje, pagrobė svetimą turtą, t. y. iki 2015 m. spalio 5 d., tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, veikdami kartu, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, susitarė įvykdyti automobilio vagystę, dėl to S. L., V. L. ir E. R. suplanavo vagystės eigą ir pasiskirstė vaidmenimis: E. R. išsinuomos savo vardu automobilį, o kiti organizuotos grupės nariai S. L. ir V. L. organizuos šio automobilio užvedimo rakto kopijos pagaminimą, po to E. R. automobilį grąžins savininkui. Išlaukus atitinkamo laiko, kad nekiltų įtarimas jų atžvilgiu, turima rakto kopija, be įsilaužimo žymių, pagrobs tą patį prieš tai išnuomotą automobilį, kurį vėliau organizuotos grupės nariai S. L., V. L. ir E. R. parduos ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims. E. R., vykdydamas iš anksto su kitais organizuotos grupės nariais V. L. ir S. L. aptartą planą, 2015 m. spalio 22 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, iš UAB „T.“, esančios (duomenys neskelbtini), savo vardu išsinuomojo UAB „T.“ priklausantį automobilį „Mercedes-Benz Sprinter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 22 d., 12 val., iki 2015 m. spalio 23 d., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, S. L., kartu su kitu organizuotos grupės nariu V. L., turėdami tikslą ateityje iš UAB „T.“ pagrobti minėtą automobilį ir jį realizuoti, nuvyko į garažą, esantį (duomenys neskelbtini), ten dirbantis N. R., pastarųjų prašymu, pagamino minėto automobilio užvedimo rakto kopiją. Tada, vykdydamas iš anksto aptartą planą, 2015 m. spalio 23 d. E. R. automobilį „Mercedes-Benz Sprinter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžino UAB „T.“. Po to, bendru organizuotos grupės narių S. L., V. L. ir E. R. sutarimu, išlaukus tam tikrą laiką, kad įtarimai nekristų jų atžvilgiu, E. R., laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 17 d., 0 val., iki 2015 m. lapkričio 17 d., 10.00 val., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, pasinaudodamas neteisėtai pagaminto automobilio užvedimo rakto kopija, iš namo kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė UAB „T.“ priklausantį automobilį „Mercedes Benz Sprinter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), 1 210 eurų vertės. Tokiu būdu S. L., V. L., E. R., dalyvaudami organizuotoje grupėje, pagrobė svetimą turtą.

3. Taip pat jis nuteistas už tai, kad kartu su V. L. ir E. R., dalyvaudami organizuotoje grupėje, pagrobė svetimą turtą, t. y. iki 2015 m. spalio 5 d., tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, veikdamas kartu, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, susitarė įvykdyti automobilio vagystę, dėl to E. R., V. L. ir S. L. suplanavo vagystės eigą ir pasiskirstė vaidmenimis: E. R. išsinuomos savo vardu automobilį, o kiti organizuotos grupės nariai S. L. ir V. L. organizuos šio automobilio užvedimo rakto kopijos pagaminimą, po to E. R. automobilį grąžins savininkui. Išlaukus atitinkamo laiko, kad nekiltų įtarimas jų atžvilgiu, turima rakto kopija, be įsilaužimo žymių, pagrobs tą patį, prieš tai išnuomotą automobilį, kurį vėliau organizuotos grupės nariai V. L., E. R. ir S. L. parduos ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims. E. R., vykdydamas iš anksto, su kitais organizuotos grupės nariais V. L. ir S. L. aptartą planą, 2015 m. spalio 5 d., 16.30 val., iš UAB „T. LT“, esančios (duomenys neskelbtini), savo vardu išsinuomojo UAB „T. LT“ priklausantį automobilį „Mercedes-Benz Sprinter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 5 d., 16.30 val., iki 2015 m. spalio 6 d., 16.00 val., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, S. L., kartu su kitu organizuotos grupės nariu V. L., turėdami tikslą ateityje iš UAB „T. LT“ pagrobti minėtą automobilį ir jį realizuoti, nuvyko į garažą, esantį (duomenys neskelbtini), ten dirbantis N. R. pastarųjų prašymu pagamino minėto automobilio užvedimo rakto kopiją. Tada pagal iš anksto aptartą planą, 2015 m. spalio 6 d., 16.00 val., E. R. automobilį „Mercedes-Benz Sprinter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžino UAB „T. LT“. Po to, E. R., V. L. ir S. L. bendru sutarimu, išlaukus tam tikrą laiką, kad įtarimai nekristų jų atžvilgiu, E. R., laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 4 d., 20.00 val., iki 2016 m. sausio 5 d., 8.00 val., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, pasinaudodamas neteisėtai pagaminto automobilio užvedimo rakto kopija, iš (duomenys neskelbtini), pagrobė UAB „T. LT“ priklausantį automobilį „Mercedes Benz Sprinter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), 8 000 eurų vertės. Tokiu būdu S. L., V. L., E. R., dalyvaudami organizuotoje grupėje, pagrobė svetimą turtą.

4. Taip pat jis nuteistas už tai, kad kartu su V. L. ir R. T., dalyvaudami organizuotoje grupėje, iki 2015 m. spalio 19 d., tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, turėdami tikslą pagrobti didelės vertės svetimą turtą, susitarė įvykdyti automobilio vagystę, dėl to organizuotos grupės nariai, S. L., V. L., R. T. suplanavo vagystės eigą ir pasiskirstė vaidmenimis, o būtent, kad R. T. išsinuomos savo vardu automobilį, o kiti organizuotos grupės nariai S. L. ir V. L. organizuos šio automobilio užvedimo rakto kopijos pagaminimą, po to R. T. automobilį grąžins savininkui. Išlaukę tam tikrą laiko tarpą, kad nekiltų įtarimas jų atžvilgiu, turima rakto kopija, be įsilaužimo žymių, pagrobs tą patį, prieš tai išnuomotą automobilį, kurį vėliau organizuotos grupės nariai S. L., V. L., R. T. parduos ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims. S. L., V. L. ir R. T., vykdydami iš anksto aptartą planą, 2015 m. spalio 23 d., apie 10.00 val., iš UAB „S.“, esančios (duomenys neskelbtini), R. T. savo vardu išsinuomavus UAB „B. E.“ priklausantį automobilį „Volkswagen Caravelle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (kuriuo pagal 2015 m. spalio 5 d. panaudos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi UAB „S.“ su teise perduoti jį naudotis tretiesiems asmenims), S. L. ir V. L. laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 23 d., 10.00 val., iki 2015 m. spalio 24 d., 10.00 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, turėdami tikslą ateityje iš UAB „B. E.“ pagrobti minėtą automobilį ir jį realizuoti, nuvyko į garažą, esantį (duomenys neskelbtini), ten dirbantis N. R. pastarųjų prašymu pagamino minėto automobilio užvedimo rakto kopiją. Tada, vykdydamas iš anksto aptartą planą, 2015 m. spalio 24 d. R. T. automobilį „Volkswagen Caravelle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžino UAB „S.“. S. L., V. L. ir R. T. bendru sutarimu, išlaukus tam tikrą laiką, kad įtarimas nekristų jų atžvilgiu, R. T., laikotarpyje nuo 2015 m. lapkričio 18 d., 23.05 val., iki 2015 m. lapkričio 19 d., 9.30 val., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, pasinaudodamas neteisėtai pagaminto automobilio užvedimo rakto kopija, iš namo kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė UAB „B. E.“ priklausantį automobilį „Volkswagen Caravelle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), didelės 13 500 eurų vertės, kuriame buvo UAB „B. E.“ priklausantys daiktai: elektrinis gręžtuvas „Makita“, 100 eurų vertės, grąžtų komplektas „Bosh“, 40 eurų vertės, grąžtų komplektas, 30 eurų vertės, dulkių siurblys, 50 eurų vertės, keturi vienetai ratų gaubtų R16, kurių vieno vertė 10 eurų, visų bendra vertė 40 eurų, vienas ratų gaubtas R16, 10 eurų vertės, atsuktuvas su keičiamais antgaliais, 18 eurų vertės, įtampos keitiklis, 90 eurų vertės, magnetola „Pioneer AVIC“, 150 eurų vertės, iš viso pagrobė UAB „B. E.“ priklausančio didelės vertės turto už 14 028 Eur. Tokiu būdu, dalyvaudami organizuotoje grupėje, S. L., V. L. ir R. T. pagrobė didelės vertės svetimą turtą.

5. Taip pat jis nuteistas už tai, kad kartu su V. L., dalyvaudami organizuotoje grupėje, iki 2015 m. spalio 19 d., tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, turėdami tikslą pagrobti didelės vertės svetimą turtą, susitarė įvykdyti automobilio vagystę, S. L. ir V. L. suplanavus vagystės eigą ir pasiskirsčius vaidmenimis, o būtent, kad V. L. išsinuomos savo vardu automobilį ir kartu su S. L. organizuos šio automobilio užvedimo rakto kopijos pagaminimą, po to V. L. automobilį grąžins savininkui. Išlaukus tam tikrą laiko tarpą, kad nekiltų įtarimas jų atžvilgiu, turima rakto kopija, be įsilaužimo žymių, pagrobs tą patį, prieš tai išnuomotą automobilį, kurį vėliau organizuotos grupės nariai V. L. ir S. L. parduos V. L. pažįstamam asmeniui. S. L. ir V. L., vykdydami iš anksto aptartą planą, 2015 m. spalio 19 d., apie 9.00 val., iš UAB „N. V.“, esančios (duomenys neskelbtini), V. L. savo vardu išsinuomojus automobilį „Volkswagen Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) S. L., 2015 m. spalio 20 d., laikotarpiu nuo 13.14 val. iki 15.15 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, kartu su V. L., turėdami tikslą ateityje iš UAB „N. V.“ pagrobti automobilį ir jį realizuoti, nuvyko į garažą, esantį (duomenys neskelbtini), ten N. R., pastarųjų prašymu, pagamino minėto automobilio užvedimo rakto kopiją. Tada, vykdydamas iš anksto aptartą planą, 2015 m. spalio 21 d. V. L. automobilį „Volkswagen Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžino UAB „N. V.“. Po to, S. L. ir V. L. bendru sutarimu, išlaukus tam tikrą laiką, kad įtarimą nekristų jų atžvilgiu, V. L., laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 12 d., 6.00 val. iki 2015 m. gruodžio 13 d., 11.00 val., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, pasinaudodamas neteisėtai pagaminto automobilio užvedimo rakto kopija, iš namo kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė UAB „N. V.“ priklausantį automobilį „Volkswagen Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), didelės 11 367 eurų vertės. Tokiu būdu, S. L. ir V. L., dalyvaudami organizuotoje grupėje, pagrobė didelės vertės svetimą turtą.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

6. Apeliaciniu skundu nuteistasis S. L. ir jo gynėja advokatė Simona Balčiauskaitė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 3 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį: S. L. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (5 epizodai) išteisinti, civilinius ieškinius S. L. atžvilgiu atmesti.

7. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad įrodymai, kuriais pirmosios instancijos teismas vadovavosi, konstatuodamas S. L., E. R. ir V. L. dalyvavimą organizuotoje grupėje, pagrobiant UAB „A.“ priklausantį automobilį Mercedes-Benz Sprinter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepatvirtina, kad S. L. būtų prisidėjęs prie nusikalstamos veikos padarymo ar vykdęs kokią nors jam pavestą užduotį. J. B., Ž. D., N. F. parodymai iš esmės tik patvirtina faktą, kad buvo pagrobtas automobilis, tačiau nepatvirtina jokių aplinkybių, susijusių su automobilio pagrobimu, nepatvirtina, kad automobilis buvo pagrobtas S. L., V. L. ir E. R. dalyvaujant organizuotoje grupėje. N. R., apklausiamas teisme, nurodė, kad automobilio Mercedes-Benz Sprinter raktelius prašė programuoti E. R.. Taip pat N. R. paaiškino, kad, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, jog dėl atpažinimo galėjo klysti, jautė tyrėjos spaudimą, bijojo. Pagarsinus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis parodymų netvirtino, nurodė, kad apklausos metu tyrėja jam viską diktavo, ji susiejo konkrečius automobilius su konkrečiais asmenimis, be tyrėjos pagalbos nebūtų taip pasakęs, apie S. L. davė tokius parodymus, nes jį pažinojo iš anksčiau, jis pas jį atvarydavo automobilius taisymui, kreipdavosi dėl raktelių. Teisme apklausta tyrėja M. P. taip pat patvirtino, kad N. R. apklausiamas negalėjo nurodyti konkrečių automobilių, detalių, nes jų neprisiminė. Tyrėja I. K. negalėjo nurodyti N. R. apklausos detalių, t. y. kaip buvo apklausinėjama, kaip vyko atpažinimai, ar jie vyko, kaip, kada buvo apžiūrimas kompiuteris, kaip N. R. buvo šaukiamas į apklausą ir pan., nors vėliau teigė, kad apklausą prisimena ir viskas vyko teisėtai. Pirmoji N. R. apklausa vyko 2016 m. sausio 20 d. pas tyrėją I. K., antroji – 2016 m. sausio 27 d. pas tyrėją M. P.. Apeliantų teigimu, keista, kaip per vieną apklausą N. R. galėjo nurodyti konkrečias aplinkybes, o praėjus trumpam laiko tarpui daug aplinkybių neprisiminė. Liudytojomis apklaustų tyrėjų parodymus reikėtų vertinti itin atsargiai, nes jos davė parodymus apie savo tarnybinių pareigų atlikimą. Nustačius, kad jos apklausas atliko netinkamai, darė spaudimą liudytojui, joms grėstų atsakomybė, todėl šių liudytojų paaiškinimai laikytini šališkais. Taigi, apklausiamas teisme N. R. pagrįstai nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jis davė neteisingus parodymus, parodymus diktavo ir konkrečius asmenis su transporto priemonėmis jis susiejo tyrėjos nurodytas, patirdamas spaudimą ir bijodamas, kad jam kils problemų, uždarys jo servisą, nurodė neteisingas aplinkybes apie raktelius prašiusius padaryti asmenis, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi tokiais N. R. parodymais. N. R. ikiteisminio tyrimo metu taip pat nurodė, kad galimai S. L. galimai su V. L. buvo atvykęs pas jį į servisą 2015 m. spalio 5 d., o kitą dieną galimai V. L. atvyko vienas. Kaip matyti iš UAB „E.“ pateiktos sekimo programos, UAB „A.“ priklausantis automobilis prie N. R. serviso buvo 2015 m. spalio 6 d., apie 15 val. ir vėliau, šiai transporto priemonei antras raktelis galimai buvo gaminamas 2015 m. gegužės 6 d., 15.14 val. E. R. 14.39 val. dar buvo (duomenys neskelbtini), šalia N. R. dirbtuvių, todėl, tikėtina, kad pats E. R. atvarė automobilį prie N. R. serviso ir galimai vėliau išvyko. Tuo tarpu duomenų, kad tuo metu, kai buvo programuojamas automobilio Mercedes-Benz Sprinter raktas, S. L. būtų buvęs (duomenys neskelbtini) (šalia N. R. serviso) byloje nėra. S. L. kaltės nepagrindžia ir 2016 m. vasario 24 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2015 m. spalio 5 d., nuo 16.26 val. iki 20.03 val., S. L. buvimo vieta sutampa su automobilio važiavimo maršrutu. Nėra jokių duomenų, kad S. L. 2015 m. spalio 5 d. buvo Vilniuje, tuo tarpu pagal byloje esančias bazinių stočių išklotines 18.12 val. jis buvo Krikščiukaičio g. 6, Kaune, 18.48 val. buvo Vaižganto g. 13, Kaune, t. y. tarnybiniame pranešime, neteisingai nurodoma, kad laikotarpiu, kai automobilis stovėjo prie N. R. serviso, S. L. buvo šalia, nes tuo metu jis buvo kitose Kauno vietose. Tarnybiniame pranešime taip pat neteisingai nurodoma, kad S. L. ir automobilio vieta 2015 m. spalio 6 d., nuo 15.08 val. iki 17.52 val., sutampa. 2015 m. spalio 6 d., 15.08 val., fiksuota S. L. buvimo vieta Partizanų g., Kaune, tuo tarpu servisas, prie kurio stovėjo automobilis, yra (duomenys neskelbtini), duomenų apie S. L. buvimo vietą nuo 15.08 val. iki 17.52 val. byloje nėra. Be to, prisijungimai prie bazinių stočių yra tik orientaciniai duomenys apie galimą asmens buvimo vietą. Baudžiamojoje byloje nėra celės veikimo duomenų, todėl negalima nustatyti, kokiu spinduliu galima jungtis prie bazinės stoties. Šiuo atveju, apeliantų teigimu, svarbu pažymėti, kad E. R. nurodė, jog automobilių vagystes padarė vienas, raktus N. R. prašė pagaminti pats ir pats jam mokėjo. N. R. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad E. R. jam matytas, jis darė jam raktelius, remontuodavo mašinas, žino jį kaip asmenį, kuris turi servisą. V. L. taip pat patvirtino, kad jokios organizuotos grupės veikloje jis nedalyvavo, nieko bendro su automobilio Mercedes-Benz Sprinter vagystėmis neturi, kartu su S. L. nebuvo pas N. R. gaminti raktų. S. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis nedalyvavo jokiame nusikaltime, pas N. R. nėra buvęs nei su V. L., nei su E. R., su Mercedes markės automobiliu pas N. R. nėra buvęs, raktų nėra prašęs daryti. Byloje nėra duomenų, paneigiančių S. L., E. R., V. L. parodymus. Vien ta aplinkybė, kad visi trys nuteistieji buvo pažįstami bei bendraudavo telefonu, nesant jokios informacijos apie pokalbių turinį, susitikdavo pakalbėti, parūkyti, jokiu būdu nepatvirtina, kad jie veikė organizuota grupe, pasiskirstę vaidmenimis. S. L. kaltė grindžiama intensyviu bendravimu telefonu, tačiau 2015 m. spalio 5 d. – 2015 m. spalio 6 d. tarp S. L. ir E. R. buvo tik 14 ryšių, dalis pokalbių nevykdavo. Jų tarpusavio bendravimas negali būti neginčijamu ir pakankamu įrodymu, pripažįstant jų dalyvavimą nusikalstamoje veikoje. Byloje nėra duomenų, kad automobilio vagystės metu S. L. bendravo su kuriuo nors iš nuteistųjų, ar buvo kartu pagrobiant transporto priemonę. Kaip nurodė S. L., 2015 m. spalio 15 d. buvo jo uošvio gimtadienis ir jis jame dalyvavo, tą patvirtino ir liudytoja L. N.. Liudytojas N. F. nurodė, kad automobilis iš kiemo išvažiavo greitai, namo kieme daugiau pašalinių žmonių ar automobilių nebuvo. Ši aplinkybė patvirtina, kad S. L. nedalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė automobilio Mercedes Benz vertę. Byloje esanti VĮ „Regitra“ pateikta pirkimo - pardavimo sutartis patvirtina, kad UAB „A.“ automobilį įsigijo už 7 500 Eur, kas reiškia, kad automobilis nėra didelės vertės. Todėl S. L. veiksmai neteisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 3 dalį. Nuteistiesiems nebuvo inkriminuojama tyčia pagrobti tris automobilius Mercedes Benz Sprinter, susitarimas daryti kelias nusikalstamas veikas nebuvo įrodinėjamas, jis neaptartas ir skundžiamame nuosprendyje. Nustačius, kad automobilis nėra didelės vertės, veika turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, todėl veikimas organizuota grupe nėra galimas.

8. Apeliaciniame skunde pažymima, kad tai, jog S. L. nedalyvavo ir automobilio Mercedes-Benz Sprinter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio UAB „T.“, vagystėje, patvirtina nuteistųjų E. R., V. L. parodymai, S. L. parodymai, taip pat N. R. parodymai, kad raktelius Mercedes Benz Sprinter automobiliui prašė programuoti vienas asmuo, o teisme kaip asmenį, prašiusį programuoti raktelius, N. R. atpažino E. R.. Duomenys apie S. L. mobiliojo ryšio telefono prisijungimus prie bazinių stočių patvirtina, kad jis tuo metu, kai buvo programuojamas raktas automobiliui Mercedes-Benz Sprinter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (2015 m. spalio 22 d., 18.42 val.) buvo kitoje vietoje - tuo metu fiksuoti prisijungimai prie bazinių stočių, esančių Varnių g. 48, Kaune ir Raudondvario 7-asis takas, Kaune. S. L. kaltė dėl šio automobilio vagystės grindžiama ir 2016 m. vasario 23 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nustatyta, kad automobilis buvo prie S. L. sodo sklypo su namu, kuris registruotas sūnaus, gyvenančio JAV, vardu. Dėl šių aplinkybių E. R. nurodė, kad iš sodo namelio su išsinuomotu mikroautobusu išvežė šiukšles, kurios buvo maišuose. Iš 2015 m. lapkričio 17 d. automobilio judėjimo maršruto galima matyti, kad automobilis buvo pavogtas 01.36 val. (fiksuotas automobilio pajudėjimas). Tuo metu S. L. buvo namuose t. y. fiksuotas prisijungimas prie bazinės stoties, naudojant interneto duomenis. Taigi, apeliantų teigimu, nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad S. L. dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pavogto Mercedes-Benz Sprinter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė yra 1 210 Eur, todėl neteisingai nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, nes tai nėra didelė vertė.

9. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad nei vienas iš pirmosios instancijos teismo įrodymais pripažintų duomenų nepagrindžia S. L. dalyvavimo automobilio Mercedes-Benz Sprinter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio UAB „T. LT“, vagystėje. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi N. R. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nes liudytojas teisme jų nepatvirtino. Teismas nurodė, kad N. R. teigė, jog S. L. už Mercedes-Benz Sprinter raktelių gamybą jam du kartus sumokėjo po 50 Eur. N. R. tokių parodymų nedavė. Ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad S. L. su kitu asmeniu pas jį su Mercedes-Benz Sprinter buvo 2015 m. spalio 5 d., tą dieną buvo pagamintas raktelis ir jam sumokėti pinigai, kitą dieną su S. L. buvęs asmuo atvyko vienas ir jam jis programavo raktelį kitam Mercedes-Benz Sprinter. Vogtų automobilių rakteliai gaminti nuo 2015 m. spalio 6 d., t. y. jeigu 2015 m. spalio 5 d. ir buvo pagamintas raktelis, tai ne automobiliams, kurių vagystės buvo inkriminuojamos šioje byloje. S. L. pas N. R. darėsi raktą jo įmonei priklausančiam automobiliui, kurio markė yra Volkswagen, ir S. L. sumokėjo N. R. už šio automobilio raktelio padarymą. Išdėstytos aplinkybės, apeliantų nuomone, patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino N. R. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, neteisingai juos interpretavo. Taip pat teismas S. L. kaltę šiame epizode grindė tuo, kad jo mobiliojo ryšio telefonas 2016 m. sausio 4 d., nuo 20.45 val. iki 21.40 val., buvo Vilniuje. S. L. parodė, kad kai pas jį buvo atvažiavęs E. R., jie sėdėjo ir rūkė automobilyje, po ko jis išėjo namo ir paliko savo telefoną. Šiuos parodymus patvirtino ir E. R. bei L. N.. Nors pirmosios instancijos teismas šiuos parodymus laikė tik gynybine versija ir tuo pagrindu atmetė, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kurie juos paneigtų. Be to, net ir laikantis pozicijos, kad S. L. 2016 m. sausio 4 d. vakare buvo Vilniuje, tai nepatvirtina, kad jis dalyvavo pagrobiant automobilį. Apeliantams iš nuosprendžio turinio nėra aišku, kokiais įrodymais yra grindžiamas nuteistųjų susitarimas vogti automobilius, ar visus tris aptartus nusikaltimus jungė vieninga tyčia, ar nuteistieji buvo susitarę dėl pavienių nusikaltimų darymo, nėra aišku, kokie įrodymai patvirtina, kad nuteistieji skirstėsi vaidmenimis ir panašiai. Be to, pagal byloje esančią sutartį matyti, kad UAB „T. LT“ automobilį pirko už 4 700 Eur, civilinio ieškovo atstovas nurodė, kad automobilio vertė yra 8 000 Eur. Atsižvelgiant į tai, teismas neteisingai nustatė iš UAB „Traffic Lt“ pagrobto automobilio vertę.

10. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, inkriminuotos nusikalstamos veikos nėra intensyvios. Nėra aišku, dėl kokių priežasčių E. R. nuomavosi automobilius iš V. Š., tačiau duomenų, kad būtų daryti minėto automobilio rakteliai, ar jį būtų kėsintasi pavogti, byloje nėra. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad neįtikėtina, jog vagystes E. R. padarė vienas, tačiau jis prašė draugų pagalbos, važiuojant į Vilnių, vairuojant išnuomotus autobusiukus. Dėl parodymų keitimo apeliantai pažymi, kad E. R. teisė keisti savo parodymus, jis paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu sakė ne tiesą, nes tai buvo jo pozicija, tikėjosi sušvelninti savo padėtį. Teisme, duodamas parodymus, J. J. patvirtino, kad E. R. prašymu vyko su juo į Vilnių, vairavo išnuomotą automobilį. J. J. teisme buvo apklausiamas 2018 m., kai po įvykio buvo praėję daugiau nei dveji metai, jis nurodė, kad aplinkybių nesureikšmino, todėl realu, kad jis tiksliai negalėjo prisiminti visų aplinkybių ir tikslaus laiko. Teismas nurodė, kad automobilis Aleksote buvo paliktas ne popietės metu, o vėlai vakare (21.33 val.), tačiau popietė gali būti labai platus terminas, apimantis visą laiką po pietų. J. J. nurodė, kad grįžo į Kauną popietės metu, kai dar dirbo parduotuvės, važinėjo po Kauną, vakarop paėmė draugę, važiavo iškrauti baldų ir tik vėliau paliko automobilį sutartoje vietoje, Aleksote esančioje plovykloje. Apeliantų teigimu, J. J. parodymai sutampa su apžiūros protokolo duomenimis, nes J. J. nurodė, kad automobilį pasiėmė ne iš tos pačios vietos, kur paliko, taip pat patvirtino, kad automobilį pasiėmė iš Studentyno ir vairavo į Vilnių. Taigi, J. J. parodymai iš esmės sutampa su GPS sekimo programos užfiksuotais duomenimis, o pirmosios instancijos teismas juos vertino iškraipydamas. Kaip matyti iš GPS sekimo programos užfiksuotų duomenų, automobilis prie N. R. serviso buvo atvarytas 12.36 val., tuo metu ir iki išvykimo į Vilnių E. R. buvo Kaune ir galėjo pats paprašyti N. R. pagaminti automobilio užvedimo raktą. Liudytojas J. J. nurodė, kad automobilio raktai buvo palikti automobilyje, kuris apie 3 valandas stovėjo prie N. R. serviso ir N. R. vienas galėjo pagaminti raktelį. Taip pat apelianto kaltės nepatvirtina ir telefoninių skambučių duomenys. Nei S. L., nei V. L. neneigė, kad yra pažįstami, bendraudavo telefonu ir susitikdavo. Byloje nėra jokių duomenų, kad minėti asmenys telefonu bendravo dėl nusikalstamų veikų, už kurias jie yra nuteisti, darymo. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė, kad E. R. ir S. L. parodymai dėl daiktų išvežimo iš sūnaus sodo yra prieštaringi. S. L. nurodė, kad buvo išvežami nereikalingi daiktai, E. R. – kad šiukšlės. Akivaizdu, kad nereikalingi daiktai ir yra laikomi šiukšlėmis, tai galėjo būti statybinės atliekos (kibirai, metalo, medžio atliekos, atraižos). Nuteistieji nebuvo apklausiami, kokios tiksliai šiukšlės buvo vežamos. Taip pat teismas nurodė, kad S. L. įmonė turėjo automobilį Volkswagen Caravelle, tačiau šis automobilis yra keleivinė transporto priemonė (keleivinis mikroautobusas) ir ja vežti šiukšlių nėra galimybės. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio nėra aišku, kaip aplinkybė, kad išnuomotas mikroautobusas stovėjo prie S. L. sūnui priklausančio sodo, patvirtina S. L. kaltę. Pirmosios instancijos teismas visus duomenis, kurie paneigia kaltinimą, vertino kritiškai. Tarp jų ir liudytojo N. R. parodymus, duotus teisme. N. R. teisme davė nuoseklius parodymus, kad turi daug klientų. Natūralu, kad asmuo negali prisiminti visų asmenų ir to, su kokiais automobiliais jie buvo atvykę, su kuo buvo atvykę ir kaip atrodė, kokius darbus užsakė. Taip pat teismas atmetė E. R. versiją, kad jis automobilius vogė kazacho prašymu. E. R. teigė, kad kazachui jis paduodavo raktus ir parodydavo, kur stovi automobilis, kazachas pasiimdavo jį vienas. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, E. R. parodymai yra nenuoseklūs, nes jis, nurodydamas, kad kazachas yra senas jo pažįstamas, negalėjo pateikti jo telefono numerio. Kaip matyti iš E. R. parodymų, jis paaiškino, kad kazachai dažnai keičia telefono numerius, o jis, kai numeris nebereikalingas, jį ištrina. Nors pirmosios instancijos teismas liudytojos L. N. parodymus laikė nenuosekliais, tačiau liudytoja nuosekliai paaiškino aplinkybes, susijusias su E. R. atvykimu 2016 m. sausio 4 d., nurodė, kad jis buvo atvažiavęs, S. L. su juo išėjo parūkyti, vėliau grįžo ir E. R. naktį atvežė S. L. telefoną, nurodydamas, kad jis paliko jį automobilyje. Liudytoja neneigė, kad pažįsta E. R., nurodė, kad susipažino, jam lankant vyrą. Tai, kad ji pažįsta E. R. ir jo žmoną, kad E. R. buvo su šeima pas juos atvažiavęs, nepagrindžia teismo išvados, kad L. N. parodymai yra nenuoseklūs, nes nėra aišku, apie kokį laikotarpį liudytoja kalbėjo. Šie parodymai tik patvirtina, kad minėti asmenys bendrauja, kas paaiškina ir jų bendravimą mobiliaisiais telefonais ir susitikimus.

11. Apeliaciniame skunde pažymima, kad nei vienas iš pirmosios instancijos teismo įrodymais pripažintų duomenų nepagrindžia S. L. dalyvavimo automobilio Volkswagen Caravelle, valst. nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio UAB „B. E.“, vagystėje. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi N. R. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kurių jis nepatvirtino, apklausiamas teisme. Be to, teismas remiasi tik 2016 m. sausio 27 d. N. R. duotais parodymais, nevertindamas to, kad duodamas parodymus 2016 m. sausio 20 d. jis apie Volkswagen markės automobilių raktelių gamybą davė visai kitokius parodymus. Esant parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, prieštaravimams, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į tai neatsižvelgė. N. R. parodymai, duoti pirmosios apklausos metu, patvirtina, kad dėl automobilio VW Multivan (krovininio) S. L. su kitu asmeniu nebuvo atvykęs, o tai patvirtina S. L. poziciją, kad su aptariama vagyste jis nėra susijęs. S. L. turi automobilį VW Multivan, tačiau neprisimena, ar juo buvo atvykęs pas N. R., pas N. R. buvo daug kartų, dėl šių priežasčių N. R. galėjo ir susimaišyti ir ikiteisminio tyrimo metu, apklausiant jį antrą kartą, duoti klaidingus parodymus. N. R. 2016 m. sausio 27 d. vykusios apklausos metu nurodė, kad kai buvo daromas raktelis VW Transporter (pagal bylos medžiagą - Multivan), aplink garažą buvo daug žmonių, kas taip pat galėjo įtakoti N. R. parodymų neteisingumą, t. y. atsižvelgiant į tai, kad buvo daug žmonių, ir jeigu tarp jų buvo S. L. ir kuris nors iš nuteistųjų, N. R. galėjo neteisingai suprasti, kad jie atvyko kartu. N. R. nei vienoje apklausoje nebuvo nurodęs, kad darė raktelius VW Caravelle markės automobiliui. Teismas nevertino tos aplinkybės, kad bet kuris asmuo, kuris užsiima raktelių programavimu, gali naudoti tokios pačios rūšies hermetiką. R. T., kuris nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios teigė, kad automobilį pavogė vienas, nurodė, kad raktą padaryti prašė pats, nurodė, kad N. R. matytas, bet jo nepažįsta. N. R., teisme pamatęs R. T., taip pat nurodė, kad jis matytas, o tai patvirtina, kad R. T. galėjo pats paprašyti daryti raktą. Teismas R. T. parodymus vertino kritiškai, nes ikiteisminio tyrimo metu jis nenurodė, kad raktą darė pas N. R. servise, o nurodė, kad jį darėsi Savanorių pr. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad Savanorių pr. ribojasi su (duomenys neskelbtini), todėl R. T. galėjo suklysti. Be to, R. T. teigė, kad gali parodyti vietą, kur darėsi raktą, tačiau tokia galimybė jam sudaryta nebuvo. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų R. T. ir S. L. ryšius, susitarimą daryti nusikalstamą veiką, nėra jokių duomenų, kad S. L. būtų vykęs į Klaipėdą. Apeliantų teigimu, atpažinimas pagal nuotrauką, kurio metu atpažįstančiuoju buvo N. R., buvo atliktas pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 192 straipsnio nuostatas, neparodžius asmens atpažinti gyvai. Šiuo atveju nebuvo jokių kliūčių N. R. atpažinti asmenis gyvai, todėl atpažinimas iš nuotraukų laikomas neteisėtu.

12. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nei vienas iš pirmosios instancijos teismo įrodymais pripažintų duomenų nepagrindžia S. L. dalyvavimo automobilio Volkswagen Multivan, valst. nr. (duomenys neskelbtini) vagystėje. N. R. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, nepatvirtino, paaiškino, kad neteisingai atpažino S. L.. Teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad N. R. nepaneigė savo parodymų, susijusiu su tuo, kad V. L. buvo atvykęs su S. L.. Vis dėlto, liudytojas nurodė, kad gali būti, kad S. L. buvo atvykęs su E. R. ir/ar V. L.. Minėti asmenys yra draugai, jie bendravo, tai jie pas N. R. galėjo atvykti drauge ir ne dėl pavogtų automobilių raktelių gamybos. Be to, teismas remiasi N. R. parodymais, kad dėl VW Multivan automobilio S. L. paklausė jo ir tik vėliau atvyko darytis raktelio, o tai patvirtina, kad V. L. mintis kilo nespontaniškai. Be to, pats S. L. turi VW Multivan automobilį, tai jis galėjo teirautis būtent dėl savo automobilio. Apeliantų teigimu, N. R. parodymai nėra nuoseklūs, jis painioja automobilių modelius, todėl jo parodymai turi būti vertinami itin atidžiai. V. L. parodymų nenuoseklumas, skirtingai nei nurodo teismas, negali būti laikomas įrodymu, pagrindžiančiu S. L. kaltę. V. L. teigė, kad jis VW Multivan vagystę padarė vienas, S. L. neigė dalyvavęs VW Multivan vagystėje organizuotoje grupėje, neigė, kad prašė padaryti pavogtam automobiliui užvedimo raktą. Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų šiuos nuteistųjų parodymus, todėl teismas nepagrįstai S. L. pripažino kaltu.

13. Apeliaciniame skunde apibendrinama, kad byloje nėra patikimų, neginčijamų duomenų, kad S. L. veikė organizuotoje grupėse su kitais nuteistaisiais, darant nusikalstamas veikas. Surinktų įrodymų visuma neleidžia konstatuoti, kad S. L. veiksmuose yra BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių visuma. Nors jo kaltė grindžiama telefoninių pokalbių išklotinėmis, iš kurių matosi nuteistųjų tarpusavio bendravimas, byloje nėra jokių duomenų, kad pokalbiai buvo susiję su nusikalstamomis veikomis. Taip pat nėra jokių duomenų, leidžiančių spręsti, kad jis žinojo apie grobiamo turto vertę. Net laikantis pozicijos, kad S. L. buvo kartu su E. R. ar V. L. darant raktelius, nėra jokių duomenų, kad jis žinojo, kokiu tikslu rakteliai yra daromi. Atsižvelgiant į tai, kad S. L. kaltė buvo grindžiama N. R. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kurių jis nepatvirtino teisme, o ir ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra prieštaringi, nenuoseklūs, kiti įrodymai, tokie kaip aptarnaujančių mobiliojo ryšio operatorių bokštų (celių) išklotinių bei mobiliojo ryšio telefonų abonentinių numerių skambučių išklotinių analizės duomenys, negali būti pakankamu pagrindu apkaltinamojo nuosprendžio S. L. atžvilgiu priėmimui.

Atsiliepimas

14. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Šalies argumentai

15. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

16. Apeliacinis skundas atmestinas.

17. Vilniaus miesto apylinkės teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, nustatė visus būtinuosius BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius ir S. L. pagrįstai pripažino kaltu dėl to, kad jis, veikdamas skirtingų sudėčių organizuotose grupėse, pagrobė svetimą turtą, t. y. penkis automobilius.

Dėl liudytojo N. R. parodymų vertinimo

18. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Vadovaujantis BPK 301 straipsnio 1 dalimi, nuosprendis pagrindžiamas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Tačiau ši norma neturi būti suprantama tiesiogiai, kad nuosprendyje remiamasi tik tais kaltinamųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka. BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-253/2013, 2K-332/2013 ir kt.). Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių.

Žemesnės instancijos teismas

19. Nagrinėjamu atveju, esant prieštaravimų tarp liudytojo N. R. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, siekiant patikrinti kitus surinktus įrodymus, jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, apklausos metu buvo siekiama pašalinti kilusius neaiškumus.

20. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas pavogtų automobilių Mercedes–Benz Sprinter užvedimo raktų kopijas daręs N. R. patvirtino, kad tokių užsakymų pateikime dalyvavo nuteistasis S. L.. Liudytojas nurodė, kad 2015 m. spalio mėnesį pas jį į autoservisą buvo atvykę du vyrai, vienas iš jų – S. L., kurie prašė pagaminti automobilio Mercedes–Benz Sprinter užvedimo rakto kopiją, ką N. R. ir padarė. Liudytojas nurodė, kad S. L. jam yra pažįstamas, jis gyvena (duomenys neskelbtini), kartais užsuka pas jį į autoservisą, jų mamos yra kaimynės. Liudytojo teigimu, kitą dieną į autoservisą atvyko vyras, kuris prieš tai buvo atvykęs su S. L. (V. L.), tačiau jau su kitu automobiliu Mercedes-Benz Sprinter, jam taip pat reikėjo pagaminti raktą šiam automobiliui. N. R. jį pagamino. Spalio mėnesio pabaigoje į jį vėl kreipėsi V. L., jam vėl reikėjo pagaminti raktą automobiliui Mercedes-Benz Sprinter, jis atvažiavo be automobilio, atsivežė jo užvedimo spynelę su užvedimo raktu. Liudytojas taip pat kaip ir prieš tai suprogramavo raktą. Tas pats pasikartojo ir maždaug po mėnesio, gal net gruodžio pradžioje. Už darbus su N. R. atsiskaitydavo tiek V. L., tiek S. L..

21. Atliekant asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką veiksmus, N. R. atpažino S. L. kaip asmenį, prašiusį suprogramuoti automobilio Mercedes–Benz Sprinter užvedimo raktą. BPK 192 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad atpažinimas gali būti daromas pagal asmens nuotrauką, jei jo negalima parodyti. Sutiktina su apeliacinio skundu argumentu, kad nagrinėjamu atveju, liudytojui N. R. S. L., o taip pat ir kitus nuteistuosius, duodant atpažinti pagal jų nuotraukas, buvo padarytas BPK 192 straipsnio 6 dalies pažeidimas, tačiau jis laikomas neesminiu. Ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas Klaipėdoje, o N. R. apklausinėjo Kaune, todėl jam nuteistieji atpažinimui nebuvo parodyti gyvai, nors pagal įstatymą tai turėjo būti padaryta. Vis dėlto, apklausų metu N. R. nurodė, kad asmenis, atvykdavusius dėl raktų gamybos, atpažinti galėtų, vieną iš jų seniai pažįsta, apibūdino šių asmenų išvaizdą, po atpažinimo nurodė, pagal kokius asmens bruožus tai padarė. Laikytina, kad ir tuo atveju, jei liudytojui būtų parodyti patys nuteistieji, o ne tik jų nuotraukos, atpažinimų rezultatai būtų tokie patys. Šiuo atveju atliekant asmenų parodymo atpažinti pagal jų nuotraukas veiksmus buvo laikytasi įstatyme numatytos tvarkos, taigi, priimto nuosprendžio teisėtumui minėtas pažeidimas įtakos neturėjo.

22. Nors apklausiamas teisme liudytojas N. R. tik iš dalies patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodė, kad dėl žmonių atpažinimo galėjo klysti, jautė tyrėjos spaudimą, S. L. minėjo todėl, kad jį pažįsta jau 10 metų, jis ir anksčiau yra kreipęsis dėl automobilių raktelių gamybos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus laikė patikimais ir nesivadovavo teisme pasikeitusia liudytojo pozicija, kuri sutapo su E. R. išdėstytąja, t. y. kad tai jis buvo atvažiavęs pas N. R. dėl automobilių Mercedes–Benz Sprinter užvedimo raktų gamybos. Ikiteisminio tyrimo metu atliekamo asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu N. R. E. R. neatpažino, nors tiek atpažinimas, tiek apklausos vyko praėjus vos keliems mėnesiams nuo įvykių, todėl jis visas aplinkybes prisiminė geriau nei apklausiamas teisme. Be to, nelogiškas teiginys, kad N. R. ikiteisminio tyrimo metu nurodė S. L., nes jis yra senas jo klientas. Ilgą laiką dirbdamas autoservise N. R. turi daug pastovių klientų, kaip pats nurodė, dėl automobilių raktelių gamybos į jį kreipiasi apie 10 žmonių per dieną, tačiau šiuo atveju liudytojas nurodė būtent S. L.. Nors N. R. teisme teigė, kad jautė tyrėjos psichologinį spaudimą, tačiau šį liudytoją apklaususios tyrėjos kategoriškai paneigė dariusios jam bet kokią įtaką, nurodė, kad prieš apklausą išaiškino liudytojui jo teises ir pareigas, jis savanoriškai davė parodymus, viską papasakojo, vėliau perskaitė apklausų protokolus, juos pasirašė, pretenzijų dėl jų turinio neturėjo. Natūralu, kad praėjus dvejiems metams tyrėjos negalėjo detaliai prisiminti N. R. apklausų, nes atlikdamos savo darbines funkcijas jos apklausia daug žmonių. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo manyti, kad apklausas atlikusios tyrėjos buvo suinteresuotos daryti liudytojui neteisėtą įtaką. Be to, vertinant liudytojo N. R. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų turinį, matyti, kad liudytojas detaliai nurodė S. L. ir V. L. apsilankymo autoservise aplinkybes, apibūdino jų išvaizdą, automobilių užvedimo raktų gamybos procesą, tokių aplinkybių tyrėjos jam padiktuoti negalėjo, nes jos joms nebuvo žinomos. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad parodymus jis davė ir apie automobilį, dėl kurio vagystės ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas. Apeliaciniame skunde klaidingai nurodoma, kad vienos ikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos metu liudytojas prisiminė konkrečias aplinkybes, o kitos apklausos metu jų nurodyti negalėjo, nes apklausų objektas buvo skirtingas. 2016 m. sausio 20 d. N. R. buvo apklausiamas tiek apie Mercedes–Benz Sprinter, tiek apie Volkswagen automobilių užvedimo raktų gamybą, o 2016 m. sausio 27 d. – plačiau apie Volkswagen markės automobilius. Taigi, aptartos aplinkybės patvirtina, kad N. R., apklausiamas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu, parodymus davė laisva valia, papasakojo tai, kas jam yra žinoma apie byloje nagrinėjamus įvykius, be kita ko ir tai, kad S. L. buvo pas jį atvykęs dėl automobilio Mercedes–Benz Sprinter užvedimo rakto kopijos darymo, tuo tarpu pirmosios instancijos teisme jis savo parodymus pakeitė, o teismas nuosprendyje išsamiai pasisakė dėl šių parodymų prieštaringumo ir pagrįstai juos vertino kritiškai. N. R. pažinojo S. L., jis ne kartą buvo lankęsis jo dirbtuvėse anksčiau, N. R. remontuodavo jam automobilius, todėl laikytina, kad nuteistąjį liudytojas tikrai atpažino ir su niekuo nesumaišė. Svarbu ir tai, kad V. L. N. R. nepažinojo, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, nepaisant to, jog tam tikrais atvejais V. L. atvykdavo vienas, Mercedes–Benz Sprinter užvedimo raktų gamybą organizavo būtent S. L., daug metų kreipdavęsis į N. R. automobilių remonto klausimais.

23. Atlikus šio liudytojo ir nuteistųjų parodymų analizę, matyti, kad jų pirmosios instancijos teisme pasakojamos versijos yra suderintos, tarp teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų yra prieštaravimų, E. R., R. T., V. L. prisiima atsakomybę dėl atitinkamų vagysčių padarymo, siekdami, kad S. L. išvengtų baudžiamosios atsakomybės. Vis dėlto baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad S. L. taip pat dalyvavo skirtingų sudėčių organizuotose grupėse ir darė BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytus nusikaltimus.

Dėl automobilio Mercedes–Benz Sprinter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystės

24. Sprendžiant dėl nuteistojo S. L. kaltės, buvo vertinta surinktų įrodymų visuma – kaltinamųjų ir liudytojų parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai, apžiūros protokolai, savanoriško daiktų ir dokumentų pateikimo protokolai, tarnybiniai pranešimai, kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga, nurodoma, kodėl vieni įrodymai vertinami kritiškai ir atmetami, o kitais vadovaujamasi. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis.

25. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad liudytojų N. F., Ž. D. ir J. B. parodymai tiesiogiai nepatvirtina, kad nuteistasis S. L. dalyvavo automobilio Mercedes–Benz Sprinter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystėje. Šių liudytojų nurodytos aplinkybės patvirtina patį automobilio vagystės faktą ir tam tikras vagystės aplinkybes bei tai, kad šį automobilį buvo išsinuomojęs E. R.. Vis dėlto, S. L. dalyvavimas nusikalstamoje veikoje yra pagrįstas kitų baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma. Šie įrodymai, kartu su liudytojo N. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, taip pat paneigia ir nuteistojo E. R. versiją, kad automobilį jis pavogė vienas. Nors E. R. nurodė, kad jis prašė draugų, o būtent J. J., pagalbos vairuojant nuomotus mikroautobusus, tačiau šią poziciją jis išdėstė tik pirmosios instancijos teisme, ikiteisminio tyrimo metu apie J. J. pagalbą neužsiminė. Teismas pagrįstai nustatė, kad liudytojo J. J. parodymai prieštarauja objektyviems duomenims, t. y. GPS sekimo programa užfiksuotam automobilio Mercedes–Benz Sprinter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) judėjimo maršrutui 2015 m. spalio 6 d.

26. Skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, baudžiamojoje byloje surinkti duomenys nepatvirtina, kad automobilio Mercedes–Benz Sprinter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užvedimo rakto kopijos darymo metu E. R. buvo šalia N. R. dirbtuvių. Apžiūrėjus N. R. kompiuterį, buvo nustatyta, kad šio automobilio raktas buvo gaminamas 2015 m. spalio 6 d., 15.14 val. Vėliau, kaip apklausos metu nurodė pats N. R., jis atliko pagaminto rakto adaptaciją, t. y. kelis kartus užvedė ir užgesino automobilio variklį. Iš GPS sekimo programos matyti, kad 2015 m. spalio 6 d., 15.28 val., keturis kartus yra užvedamas ir iš karto užgesinamas automobilio Mercedes–Benz Sprinter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) variklis, kas reiškia, kad tuo metu buvo atliekama naujai pagaminto rakto adaptacija, o tai reiškia, kad tuo metu automobilis dar buvo N. R. autoservise, adresu (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu, atlikus E. R. naudoto abonentinio numerio išklotinės analizę pagal bazinių stočių, per kurias atlikti ryšiai, adresus, nustatyta, kad 2015 m. spalio 6 d. 15.44 val. E. R. yra Trakų r., Krivašiūnuose. Per 15 min. E. R. negalėtų įveikti tokio atstumo (nuo (duomenys neskelbtini) iki Krivašiūnų, Trakų r.). Atlikus S. L. naudoto abonentinio numerio išklotinės analizę pagal bazinių stočių, per kurias atlikti ryšiai, adresus, nustatyta, kad 2015 m. spalio 6 d., 14.39-14.54 val., jis yra Taikos pr. 94, Kaune, o 15.08 val. – Partizanų g. 10C, Kaune. Tai reiškia, kad S. L. aptariamo automobilio rakto gamybos metu buvo netoli N. R. autoserviso. Iš GPS sekimo programos matyti, kad tą pačią dieną 17.48 val. automobilis Mercedes–Benz Sprinter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo degalinėje, netoli Gariūnų turgavietės. 2015 m. spalio 6 d., 17.50-17.52 val., S. L. fiksuotas būtent Gariūnų g. 71, Vilniuje. Šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistojo S. L. ir automobilio Mercedes–Benz Sprinter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) judėjimo maršrutai sutampa. Nuteistojo ir automobilio judėjimo maršrutai sutampa ir 2015 m. spalio 5 d., t. y. tiek S. L., tiek automobilis juda iš Vilniaus pusės į Kauną ir važinėja Kaune, gatvės, kuriose yra užfiksuota automobilio buvimo vieta ir panašiu metu S. L. buvimo vieta, yra netoli viena kitos. Be to, 2015 m. spalio 5 d., 16.15 val., degalinėje „Lukoil“, esančioje adresu Kauno g. 47, Vievyje, vaizdo stebėjimo kameromis užfiksuotas asmuo, savo išvaizda labai panašus į nuteistąjį S. L.. Nors, kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde, bazinių stočių duomenys yra tik orientaciniai, sprendžiant apie asmens buvimo vieta, tačiau šiuo atveju jie yra vertinami visumoje su kitais baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis ir patvirtina, kad S. L. 2015 m. spalio 5 d. – 2015 m. spalio 6 d. važiavo automobiliu Mercedes–Benz Sprinter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Teismų praktikoje pripažįstama, kad įrodinėjant asmens kaltę GSM ryšio bazinių stočių duomenys, jeigu jie gauti teisės aktų nustatyta tvarka, laikomi įrodymais ir vertinami visų bylos duomenų kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-150/2008, Nr. 2K-32/2010 ir kt.).

27. Taigi, išdėstytos aplinkybės paneigia nuteistųjų parodymus, kad automobilį Mercedes–Benz Sprinter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) E. R. pavogė vienas, o S. L. su šia vagyste nesusijęs. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad šie asmenys 2015 m. spalio 5 d. – 2015 m. spalio 6 d. tarpusavyje bendravo telefonu. Nors tai savaime S. L. kaltės neįrodo, tačiau, vertinant surinktų įrodymų visumą, patvirtina, kad nuteistieji nusikalstamos veikos darymo metu palaikė ryšį. Skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas 14 ryšių per dvi dienas laiko intensyviu bendravimu. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad S. L. paties automobilio nuvaryme nedalyvavo, nes 2015 m. spalio 15 d. šventė uošvio gimtadienį, tačiau šis veiksmas jam ir nėra inkriminuotas. Nustatyta, kad S. L. nusikaltimą padarė veikdamas organizuotoje grupėje, o organizuotos grupės nariai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką. Nebūtina, jog kiekvienas grupės narys tiesiogiai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnyje numatytus objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius, tačiau tokie organizuotoje grupėje veikiantys bendrininkai, nepriklausomai nuo jų vaidmens, laikomi nusikaltimo vykdytojais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-75-648/2017).

28. Vagystė, padaryta dalyvaujant organizuotoje grupėje (BK 178 straipsnio 3 dalis), inkriminuojama tuo atveju, kai grupė atitinka BK 25 straipsnio 3 dalyje numatytus požymius. Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Pagal teismų praktiką, sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-275/2012, 2K-35/2013, 2K-301-924/2015). Organizuotą grupę, be susitarimo ir tyčios požymių, išskiria būtent vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-96/2012, 2K-303-699/2015, 2K-545-489/2015).

29. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad šiuo atveju veikimas organizuotoje grupėje negalimas, apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka. Nepaisant to, kad baudžiamojoje byloje nebuvo nustatinėjama asmenų tyčia pagrobti būtent tris automobilius Mercedes–Benz Sprinter, organizuotos grupės požymiui nustatyti pakanka to, kad du arba daugiau asmenų susitaria daryti vieną sunkų nusikaltimą ir kiekvienas iš jų atlieka tam tikrą vaidmenį. Aptariamu atveju S. L., E. R. ir V. L., kurie tarpusavyje buvo pažįstami, dirbo su automobiliais susijusius darbus, susitarė pagrobti didelės vertės svetimą turtą, t. y. automobilį Mercedes–Benz Sprinter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasiskirstė vaidmenimis – E. R. turėjo šį automobilį išsinuomoti, S. L. ir V. L. pasirūpinti jo užvedimo rakto kopijos gamyba, E. R., pasinaudojant šiuo raktu, po kurio laiko turėjo automobilį pavogti. Kiekvieno iš asmenų užduotis buvo orientuota į bendro tikslo siekimą, t. y. automobilio vagystę. Nusikalstamos veikos mechanizmas buvo kruopščiai apgalvotas, tokiu pačiu būdu, dalyvaujant S. L., per trumpą laiką buvo pavogti penki mikroautobusai, trys iš jų – veikiant su E. R. ir V. L.. Taigi, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė vagystės kvalifikuojantį požymį – veikimą organizuotoje grupėje.

30. Apeliaciniame skunde yra ginčijamas ir kitas BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymis – didelė turto vertė. BK 190 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Nepaisant to, kad civilinis ieškovas UAB „A.“ automobilį Mercedes–Benz Sprinter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo už 7 500 Eur, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagrobto turto vertė nustatoma, remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Turto vertė gali būti nustatoma pagal pirkimo – pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus. Tais atvejais, kai nuosavybė į daiktą atsirado pirkimo – pardavimo sandorio pagrindu ir byloje yra duomenys apie daikto įsigijimo kainą, tačiau daiktas pagrobiamas praėjus laikotarpiui, turinčiam reikšmės jo kainai, daikto vertė nustatoma pagal faktinę turto vertę (didmenines, rinkos ar komiso kainas) nusikalstamos veikos padarymo metu. Taigi, pirkimo – pardavimo sandorio kaina yra ne vienintelis pagrobto turto vertės nustatymo kriterijus. Civilinio ieškovo UAB „A.“ atstovas J. B. apklausiamas pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad į turtinės žalos dydį įeina ne tik pavogto automobilio Mercedes Benz Sprinter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo kaina, bet ir automobilio remonto kaina. UAB „A.“ perka automobilius su defektais, o paskui juos remontuoja. Minėtas automobilis turėjo variklio ir kėbulo defektų, kurie buvo pašalinti. Pavogtas automobilis buvo naudotas, bet techniškai tvarkingas. Liudytojas Ž. D. patvirtino, kad jis buvo išsinuomavęs minėtą automobilį, jis buvo švarus, nesurūdijęs, techniškai tvarkingas. Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad pavogto automobilio vidutinė kaina su PVM - 15 680 Eur. UAB „A.“ nurodė mažesnę automobilio Mercedes Benz Sprinter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę nei jo rinkos kaina, bet didesnę nei pirkimo kaina. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į automobilio remonto darbus, 10 102,96 Eur sumą pagrįstai pripažino pagrobto turto verte. Tokia suma viršija 250 MGL, todėl laikoma, kad didelės vertės požymis nustatytas tinkamai.

Dėl automobilio Mercedes–Benz Sprinter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystės

31. Sprendžiant dėl nuteistojo S. L. kaltės, buvo vertinta surinktų įrodymų visuma – kaltinamųjų ir liudytojų parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, apžiūros protokolai, savanoriško daiktų pateikimo protokolai, tarnybiniai pranešimai, kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga, nurodoma, kodėl vieni įrodymai vertinami kritiškai ir atmetami, o kitais vadovaujamasi. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis.

32. Apžiūrėjus N. R. kompiuterį, buvo nustatyta, kad automobilio Mercedes–Benz Sprinter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raktas buvo gaminamas 2015 m. spalio 22 d., 18.42 val. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad tuo metu S. L. buvimo vieta yra fiksuota kitose Kauno vietose, tačiau, atlikus S. L. naudoto abonentinio numerio išklotinės analizę pagal bazinių stočių, per kurias atlikti ryšiai, adresus, nustatyta, kad Varnių g. 48, Kaune S. L. buvimo vieta fiksuota 17.53-17.59 val., o Raudondvario 7-asis takas, Kaune – 19.04 val. Šie duomenys nepaneigia išvados, kad 18.42 val. jis buvo adresu (duomenys neskelbtini), turint omenyje tai, kad, kaip nurodė N. R., užvedimo rakto gamyba užtrunka apie pusę valandos (iki valandos).

33. Iš GPS sekimo programos matyti, kad automobilis Mercedes–Benz Sprinter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2015 m. spalio 23 d. 12.19–13.10 val. stovėjo prie (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu yra S. L. sodo sklypas su namu, registruotas S. L. sūnaus E. L., gyvenančio Jungtinėse Amerikos Valstijose, vardu. Nors E. R. ir S. L. teigia, kad tuo metu iš sodo namelio buvo išvežamos šiukšlės (nereikalingi daiktai), šis argumentas vertinamas kritiškai. Apklausos ikiteisminio tyrimo metu S. L. parodė, kad turėjo įmones, nuomojo automobilius – tiek lengvuosius, tiek mikroautobusus, tarp jų buvo ir Volkswagen Caravelle. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nelogiška, jog S. L., pats turėdamas mikroautobusų, prašytų, kad E. R. su nuomotu automobiliu išvežtų nereikalingus daiktus iš jo sodo namelio. Suprasdamas šios versijos nelogiškumą, S. L. teisme parodymus pakeitė ir ėmė teigti, kad neturėjo kuo išvežti daiktų, nes pas jį buvo tik keleiviniai automobiliai, tačiau tokie parodymai laikytini jo gynybine versija. E. R. patvirtino, kad S. L. turėjo įvairių automobilių – ir lengvųjų, ir mikroautobusų, taip pat ir Volkswagen Caravelle.

34. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad automobilio Mercedes–Benz Sprinter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystės metu (2015 m. lapkričio 17 d., 01.36 val.) S. L. buvo namuose, tačiau šie veiksmai jam ir nėra inkriminuoti. Nustatyta, kad S. L. nusikaltimą padarė veikdamas organizuotoje grupėje, o organizuotos grupės nariai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką. Šiuo atveju S. L., E. R. ir V. L., kurie tarpusavyje buvo pažįstami, dirbo su automobiliais susijusius darbus, susitarė pagrobti svetimą turtą, t. y. automobilį Mercedes–Benz Sprinter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasiskirstė vaidmenimis – E. R. turėjo šį automobilį išsinuomoti, S. L. ir V. L. pasirūpinti jo užvedimo rakto kopijos gamyba, E. R., pasinaudojant šiuo raktu, po kurio laiko turėjo automobilį pavogti. Kiekvieno iš asmenų užduotis buvo orientuota į bendro tikslo siekimą, t. y. automobilio vagystę. Nusikalstamos veikos mechanizmas buvo kruopščiai apgalvotas, tokiu pačiu būdu, dalyvaujant S. L., per trumpą laiką buvo pavogti penki mikroautobusai, trys iš jų – veikiant su E. R. ir V. L.. Taigi, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė vagystės kvalifikuojantį požymį – veikimą organizuotoje grupėje. Apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad automobilio Mercedes–Benz Sprinter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė nėra didelė, tačiau nusikaltimas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį buvo kvalifikuotas, esant organizuotos grupės požymiui.

Dėl automobilio Mercedes–Benz Sprinter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystės

35. Sprendžiant dėl nuteistojo S. L. kaltės, buvo vertinta surinktų įrodymų visuma – kaltinamųjų ir liudytojų parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai, apžiūros protokolai, savanoriško daiktų pateikimo protokolai, tarnybiniai pranešimai, kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga, nurodoma, kodėl vieni įrodymai vertinami kritiškai ir atmetami, o kitais vadovaujamasi. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis.

36. Apžiūrėjus N. R. kompiuterį, buvo nustatyta, kad automobilio Mercedes–Benz Sprinter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raktas buvo gaminamas 2015 m. spalio 6 d., 12.09 val. Nors liudytojas N. R. S. L. pirmąjį apsilankymą nurodo buvus 2015 m. spalio 5 d., tačiau jis galėjo sumaišyti tikslią dieną, nes S. L. ir V. L. per trumpą laiką pas N. R. lankėsi labai dažnai. Be to, jo kompiuteryje nebuvo rasta duomenų apie automobilio Mercedes–Benz Sprinter rakto gamybą 2015 m. spalio 5 d. Atlikus S. L. naudoto abonentinio numerio išklotinės analizę pagal bazinių stočių, per kurias atlikti ryšiai, adresus, nustatyta, kad 2015 m. spalio 6 d., 11.43 val., S. L. yra Partizanų g. 10C, Kaune, kryptimi į N. R. autoservisą, 12.39 val. – Kovo 11-osios g. 130A, Kaune, kuri yra netoli (duomenys neskelbtini), 13.43-14.54 val. jis fiksuojamas įvairiose (duomenys neskelbtini) vietose. Tuo metu jis telefonu bendrauja su E. R.. Taigi, rakto gaminimo metu S. L. buvo netoli N. R. autoserviso, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir palaikė ryšį su kitu organizuotos grupės nariu.

37. Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje surinktų duomenų, automobilio Mercedes–Benz Sprinter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystės metu (2016 m. sausio 4 d. vakare) S. L. buvimo vieta buvo fiksuota Vilniuje. Nors jam nebuvo inkriminuoti šio automobilio vagystės veiksmai, už šiuos veiksmus kaltu pripažintas E. R., tačiau tai, kad abu organizuotos grupės nariai nusikaltimo padarymo metu buvo Vilniuje, bendravo telefonu, vertinant visumą surinktų įrodymų, tik patvirtina, kad buvo bendrininkaujama. 2016 m. sausio 4 d., 22.39 val., fiksuotas E. R. prisijungimas prie bazinės stoties, adresu Petkaučiznos k., Kaišiadorių sen., 22.46-22.51 val. S. L. taip pat fiksuojamas Kaišiadorių r. Abiejų asmenų judėjimo kryptis – Vilnius-Kaunas. Nors apeliaciniame skunde nurodoma versija, kad S. L. mobiliojo ryšio telefonas buvo likęs E. R. automobilyje, tačiau pirmosios instancijos teismas tinkamai šią versiją paneigė, pagrįstai L. N. parodymus vertino kritiškai, nes juose įžvelgė prieštaravimų, be to, ji buvo S. L. sugyventinė (šiuo metu – sutuoktinė). Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad E. R. teigė, jog iš S. L. išvyko prieš 22 val., tuo tarpu 21.27 val. fiksuojamas jo abonentinio numerio prisijungimas prie bazinės stoties, adresu Jankausko g. 1, Vilniuje, kryptimi į įvykio vietą (duomenys neskelbtini).

38. Taigi, šiuo atveju S. L., E. R. ir V. L., kurie tarpusavyje buvo pažįstami, dirbo su automobiliais susijusius darbus, taip pat susitarė pagrobti svetimą turtą, t. y. automobilį Mercedes–Benz Sprinter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasiskirstė vaidmenimis – E. R. turėjo šį automobilį išsinuomoti, S. L. ir V. L. pasirūpinti jo užvedimo rakto kopijos gamyba, E. R., pasinaudojant šiuo raktu, po kurio laiko turėjo automobilį pavogti. Kiekvieno iš asmenų užduotis buvo orientuota į bendro tikslo siekimą, t. y. automobilio vagystę. Nusikalstamos veikos mechanizmas buvo kruopščiai apgalvotas, tokiu pačiu būdu, dalyvaujant S. L., per trumpą laiką buvo pavogti penki mikroautobusai, trys iš jų – veikiant su E. R. ir V. L.. Taigi, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė vagystės kvalifikuojantį požymį – veikimą organizuotoje grupėje.

39. Kaip jau minėta, turto pirkimo – pardavimo sandorio kaina yra ne vienintelis pagrobto turto vertės nustatymo kriterijus. Civilinio ieškovo UAB „T. Lt“ atstovas apklausiamas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad automobilio Mercedes-Benz Sprinter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė yra 8 000 Eur, paaiškino, kad automobilis buvo parvarytas iš užsienio, jis buvo su defektu, tačiau automobilį sutvarkė, jis buvo tinkamas eksploatavimui, į jį įdėta brangi įranga. Vagystės dieną automobilis buvo be defektų. Automobilio vidutinė rinkos kaina su PVM – 7 730 Eur. Nors automobilis buvo pirktas už 4 700 Eur, tačiau tokia jo kaina buvo ne Lietuvoje, be to, jis buvo remontuotas, į jį įdėta brangi įranga, todėl pirmosios instancijos teismas šio automobilio verte laikė 8 000 Eur sumą.

Dėl automobilio Volkswagen Multivan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystės

40. Sprendžiant dėl nuteistojo S. L. kaltės, buvo vertinta surinktų įrodymų visuma – kaltinamųjų ir liudytojų parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai, apžiūros protokolai, tarnybiniai pranešimai, kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga, nurodoma, kodėl vieni įrodymai vertinami kritiškai ir atmetami, o kitais vadovaujamasi. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis.

41. Kaip jau aptarta anksčiau, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino liudytojo N. R. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patikimais, kadangi jie sutampa su kitais baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis. Ikiteisminio tyrimo metu N. R. nurodė, kad pas jį į autoservisą Volkswagen Transporter automobiliu buvo atvykę du vyrai (S. L. ir V. L.), S. L. prašymu jis pagamino šio automobilio užvedimo raktą. Kitoje ikiteisminio tyrimo metu vykusioje apklausoje liudytojas nurodė, kad iš pradžių S. L. pas jį atvyko vienas ir paklausė, ar jis galėtų padaryti raktą Volkswagen Multivan automobiliui, kitą dieną automobiliu Volkswagen Transporter arba Volkswagen Multivan atvyko V. L. ir N. R. padarė jam prašomą raktą. Nors liudytojas nurodo skirtingus automobilių modelius, tačiau užsakymą rakto gamybai jis vis tiek sieja su S. L. ir V. L.. Natūralu, kad N. R. negalėjo tiksliai prisiminti, kuriuo metu nuteistieji prašė pagaminti raktą kuriam automobiliui, nes per trumpą laiką jie liudytojo autoservise su analogiškais užsakymais lankėsi dažnai. Be to, pažymėtina, kad N. R. savanoriškai pradėjo kalbėti apie Volkswagen markės automobilius, nors toje apklausoje buvo apklausiamas apie automobilius Mercedes-Benz Sprinter. Liudytojas N. R. ikiteisminio tyrimo metu iš nuotraukos atpažino S. L. kaip asmenį, kuris prašė pagaminti automobilio Volkswagen Multivan raktą.

42. Taigi, šiuo atveju S. L. ir V. L., kurie tarpusavyje buvo pažįstami, dirbo su automobiliais susijusius darbus, susitarė pagrobti didelės vertės svetimą turtą, t. y. automobilį Volkswagen Multivan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasiskirstė vaidmenimis – V. L. turėjo šį automobilį išsinuomoti, S. L. ir V. L. pasirūpinti jo užvedimo rakto kopijos gamyba, V. L., pasinaudojant šiuo raktu, po kurio laiko turėjo automobilį pavogti. Kiekvieno iš asmenų užduotis buvo orientuota į bendro tikslo siekimą, t. y. automobilio vagystę. Nusikalstamos veikos mechanizmas buvo kruopščiai apgalvotas, tokiu pačiu būdu, dalyvaujant tiek S. L., tiek V. L., per trumpą laiką buvo pavogti penki mikroautobusai. Taigi, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė šios vagystės kvalifikuojantį požymį – veikimą organizuotoje grupėje.

Dėl automobilio Volkswagen Caravelle, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vagystės

43. Sprendžiant dėl nuteistojo S. L. kaltės, buvo vertinta surinktų įrodymų visuma – kaltinamųjų ir liudytojų parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai, apžiūros protokolai, savanoriško daiktų pateikimo protokolai, specialisto išvados, tarnybiniai pranešimai, kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga, nurodoma, kodėl vieni įrodymai vertinami kritiškai ir atmetami, o kitais vadovaujamasi. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis.

44. N. R., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad 2015 m. spalio pabaigoje jis tiems patiems vyrams, kuriems gamino raktą automobiliui Volkswagen Transporter (kaip jau minėta, tai buvo automobilis Volkswagen Multivan), t. y. S. L. ir V. L., gamino dar vieną raktą Volkswagen markės automobiliui, tai taip pat buvo mikroautobusas, jie labai panašūs, todėl jų atskirti negali. Vėliau, liudytojo teigimu, policijos pareigūnai jam rodė šį raktą, kurį jis atpažino. Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų, N. R. buvo parodytas automobilio Volkswagen Caravelle, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užvedimo raktas, kurį pastarasis atpažino kaip savo gamybos.

45. Nors R. T. apklausiamas teigė, kad šį automobilį pavogė vienas, tačiau ikiteisminio tyrimo metu, atliekant asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką veiksmus, N. R. R. T. neatpažino, tačiau atpažino S. L. ir V. L. kaip asmenis, kurie prašė pagaminti antrą automobilio Volkswagen Caravelle užvedimo raktą. Pažymėtina, kad asmenų atpažinimo veiksmai vyko praėjus vos trims mėnesiams po įvykio, todėl jų rezultatai laikomi patikimais. Be to, ikiteisminio tyrimo metu R. T. nurodė, kad raktą darėsi Savanorių pr., Kaune, tuo tarpu N. R. autoservisas yra (duomenys neskelbtini), taip pat R. T. teigė, kad N. R. jis nepažįsta. Taigi, aptartos aplinkybės patvirtina, kad būtent S. L., o ne R. T., kreipėsi į N. R., prašydamas padaryti antrą automobilio Volkswagen Caravelle, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), raktą.

46. Automobilis Volkswagen Caravelle, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo išnuomotas nuo 2015 m. spalio 23 d., 10.00 val., iki 2015 m. spalio 24 d., 10.00 val., kas reiškia, kad jo užvedimo rakto kopija buvo padaryta būtent šiuo laikotarpiu. Kaip matyti iš liudytojo N. R. parodymų, duomenys apie padarytus Volkswagen markės automobilių raktus jo kompiuteryje neišsisaugo, nes šių raktų programavimo procedūra yra kitokia. Atlikus S. L. naudoto abonentinio numerio išklotinės analizę pagal bazinių stočių, per kurias atlikti ryšiai, adresus, nustatyta, kad 2015 m. spalio 23 d. jis ne vieną kartą yra fiksuotas (duomenys neskelbtini) ir aplinkinėse vietose, t. y. netoliese nuo N. R. autoserviso.

47. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad S. L. būtų vykęs į Klaipėdą, tačiau jam tokie veiksmai ir nėra inkriminuoti. Vis dėlto baudžiamojoje byloje automobilio Volkswagen Caravelle, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos ir vagystės laikotarpiais yra užfiksuotas aktyvus bendravimas tarp S. L., V. L. ir R. T.. 2015 m. spalio 23 d. V. L. daugiau nei 10 kartų skambino R. T., taip pat rašė jam trumpąsias žinutes (SMS), taip pat jis 6 kartus skambino S. L.. 2015 m. lapkričio 18-19 d. taip pat fiksuojami šių asmenų tarpusavio ryšiai. Šie duomenys, vertinant juos visumoje su kitais, patvirtina bendrininkavimo faktą.

48. Taigi, šiuo atveju S. L., V. L. ir R. T., kurie tarpusavyje buvo pažįstami, dirbo su automobiliais susijusius darbus, susitarė pagrobti didelės vertės svetimą turtą, t. y. automobilį Volkswagen Caravelle, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pasiskirstė vaidmenimis – R. T. turėjo šį automobilį išsinuomoti, S. L. ir V. L. pasirūpinti jo užvedimo rakto kopijos gamyba, R. T., pasinaudojant šiuo raktu, po kurio laiko turėjo automobilį pavogti. Kiekvieno iš asmenų užduotis buvo orientuota į bendro tikslo siekimą, t. y. automobilio vagystę. Nusikalstamos veikos mechanizmas buvo kruopščiai apgalvotas, tokiu pačiu būdu, dalyvaujant S. L., per trumpą laiką buvo pavogti penki mikroautobusai. Taigi, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė šios vagystės kvalifikuojantį požymį – veikimą organizuotoje grupėje.

49. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas S. L. veiksmuose tinkamai nustatė BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikaltimų sudėties požymius, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 3 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo S. L. ir jo gynėjos advokatės Simonos Balčiauskaitės apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Jurgita MačionytėVitalija NorkūnaitėVirginija Pakalnytė – Tamošiūnaitė