Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Jurgos Vasiliauskienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. L. (toliau – V. L.) skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2018 m. lapkričio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta patenkinti nuteistojo V. L. skundą dėl Kybartų pataisos namų paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2018 m. lapkričio 2 d. nutarimo Nr. LK-198, kuriuo nuteistajam netaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. V. L. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį (5 nusikalstamos veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir galutinė subendrinta bausmė skirta laisvės atėmimas trejiems metams. Į bausmę, vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, įskaitytas laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime - suėmime išbūtas laikas nuo 2016 m. liepos 5 d. iki 2018 m. gegužės 3 d.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia 2016 m. liepos 5 d., jos pabaiga – 2019 m. liepos 5 d.

3. Komisijos 2018 m. lapkričio 2 d. priimtu nutarimu Nr. LK-198 nutarta netaikyti nuteistajam V. L. lygtinio paleidimo, nustačius, kad šiuo metu negalima daryti išvados, jog nuteistasis, būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals.

4. Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nutartimi nuteistojo V. L. skundas dėl Komisijos nutarimo atmestas.

5. Nuteistasis V. L. skundžia Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1. Skunde V. L. teigia, jog jo skundas, dėl Komisijos nutarimo buvo pateiktas tuo pagrindu, kad šiame oficialiame dokumente buvo įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija apie nuteistojo pakartotinio elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, kurią sudaro 34 statiniai ir 40 dinaminių balų. Statiniai balai esą skirti už keturis ankstesniu ir penktą dabartinį teistumą. Nuteistojo teigimu yra akivaizdu, kad Kybartų pataisos namų administracija pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balą jo atžvilgiu tiesiog prasimanė, o su aprobuota OASys metodika šis balas neturi absoliučiai nieko bendra. V. L. teigia, kad jo atžvilgiu atliktas vertinimas neturi visiškai nieko bendro su aprobuota OASys metodika. Nurodo, kad yra teistas du kartus, taigi jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas yra dirbtinai padidintas ne mažiau kaip 30 balų. V. L. teigia, kad dėl minėtų skundo argumentų pirmosios instancijos teismas nieko nepasisakė, dėl to jo skundo neišnagrinėjo, kas yra Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pažeidimas ir absoliutus pagrindas minėtai nutarčiai panaikinti.

5.2. Nuteistasis nurodo, kad Komisija jį diskriminavo atžvilgiu tų asmenų, kuriems lygtinis paleidimas buvo taikytas esant net 115 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinta žmogaus teisė nepatirti diskriminuojančio elgesio yra absoliuti ir šios teisės pažeidimas yra absoliutus Komisijos priimto nutarimo negaliojimo pagrindas.

5.3. Skunde taip pat teigiama, kad Komisijos nutarime nenurodyti jokie vertinamieji kriterijai, taip nusižengiant ir oficialios konstitucinės doktrinos aiškumo reikalavimui ir Europos Tarybos rekomendacijos Rec(2003)22 18, 20 reikalavimams. V. L. skunda teikė ir dėl to, jog teismui yra privaloma to paties bei aukštesnės instancijos teismo praktika. Aukščiau paminėtus nuteistojo argumentus pirmosios instancijos teismas ignoravo, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnį.

6. Nuteistojo V. L. skundas atmestinas.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

8. Nuteistasis V. L. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė (75 balai pagal OASys), tačiau jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką turi būti įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Iš šių balų statiniai veiksniai sudaro 35 balus, jų sumažinti nėra galimybės, tačiau gali tik blogėti, o kintantys veiksniai – 40 balų ir yra galimybė juos mažinti.

9. Bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabilitacijos planą nuteistasis vykdo – 2018 – 2019 mokslo metais į Marijampolės profesinio rengimo centrą dėl vietų stokos priimtas nebuvo, kadangi nuteistasis turi staliaus – baldžiaus, tekintojo, mūrininko – betonuotojo specialybes, aktyviai lankė ir pabaigė pozityvaus užimtumo programą „Pilietiškumo ugdymo kelias“, tačiau skatintas nebuvo, nes nebuvo praėjęs 3 mėnesių terminas nuo paskutinio gauto paskatinimo, dėl pasekmių ir priežasčių nesuvokimo lanko psichologo konsultacijas, taip pat lanko pozityvaus užimtumo programą „Žalioji oazė“, supranta, kad turimus civilinius ieškinius reikia padengti, teigia, kad įsidarbinęs tai padarys, o būdamas pataisos namuose neturi galimybių ieškinius dengti, išėjęs į laisvę žada dirbti ir iš gaunamo darbo užmokesčio padengti jam priteistus ieškinius, papildomai aktyviai dalyvauja Socialinės reabilitacijos skyriaus organizuojamuose sporto renginiuose, lanko jogos užsiėmimus.

10. Abejonių V. L. pasiruošimu laikytis įstatymų ir nenusikalsti kelia jo mąstymas ir elgesys – nuteistojo tarpasmeniniai santykiai ne visai atitinka amžių, aplinkybes – natūralumo, rišlaus kalbėjimo stoka. V. L. supranta, kad turi problemų, tačiau jų vertinime yra tam tikrų prieštaravimų, dėl savo nesėkmių yra linkęs kaltinti kitus bei ignoruoja savo elgesio pasekmes platesne prasme, įvertindamas jas tik sau. Nuteistasis turi susikūręs tam tikrus konkrečius tikslus, bet stokoja žingsnių jų įgyvendinimui. Nuteistasis turi nesuprantamų vertinimų, susijusių su nusikalstamumu. V. L. žino ryšį tarp jo nusikaltimų ir veiklos, tačiau šį ryšį sumenkina. Jam taip pat svarbus statusas draugų, bičiulių tarpe. Save vertina gerai, ypač kompanijose su panašiomis vertybėmis bei suvokia, jog tai nėra plačiai priimtinas požiūris. Taip pat išlikę nemažai kriminogeninių veiksnių, tokių kaip ankstesni nusikalstami veiksmai, nuostatos į darbą, gyvenimo būdas, mąstymo nelankstumas, savo elgesio priežasčių, pasekmių suvokimo stoka, tam tikra motyvacijos stoka išsikeliant bei siekiant tikslų, nuostatos į priežiūrą ir visuomenę.

11. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio išėjus į laisvę modelius, kas padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Byloje nėra duomenų, kad svarstant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo būtų pažeistos jo procesinės teisės.

12. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra teisinio pagrindo tenkinti nuteistojo V. L. skundą, o Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nutartį panaikinti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo V. L. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. lapkričio 28 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.