Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotojo asmens V. S. ir pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Dainavos turtai“ atskiruosius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. gegužės 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-940-292/2018 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Dainavos turtai“ prašymą dėl baudos už laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą skyrimo, suinteresuotasis asmuo V. S.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėja UAB „Dainavos turtai“ kreipėsi į teismą su prašymu skirti suinteresuotajam asmeniui V. S. 300 Eur dydžio baudą už kiekvieną Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-373-835/2017 nustatytų apribojimų pažeidimo dieną, baudą skaičiuojant nuo 2017 m. gegužės 5 d. iki areštuoto turto faktinės padėties, buvusios iki 2017 m. gegužės 4 d. nutarties priėmimo, atstatymo dienos. Pareiškėja nurodė, kad suinteresuotasis asmuo šiurkščiai pažeidė nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes atliko žemės sklype esančio laikino statinio – picerijos „(duomenys neskelbtini)“ priestato (terasos su stogine) statybos darbus. Pažeidimo padariniai nėra pašalinti, o neteisėtų veiksmų rezultatas naudojamas komercinėje veikloje, siekiant gauti pelno.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria už laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimus paskirta bauda, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

CPK 314 straipsnyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.Nagrinėjamu atveju UAB „Dainavos turtai“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė 2018 m. gegužės 29 d. laikino statinio nuotraukas (7 t., e. b. l. 139–142). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos į bylą pateikti duomenys, kuriais grindžiama jos įrodinėtina pozicija baudos skyrimo klausimu, gali būti reikšmingi vertinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 180 str.). Teismas, įvertinęs tai, kad įrodymai buvo pateikti kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą, taigi suinteresuotajam asmeniui buvo sudaryta galimybė su jais susipažinti, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, priima ir prijungia pateiktus naujus rašytinius įrodymus ir juos vertina kartu su byloje esančių įrodymų visuma.

Dėl tinkamo informavimo apie procesą

Suinteresuotasis asmuo atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neinformavo jo atstovo advokato G. D. apie procesą, todėl advokatas nedalyvavo teismo posėdyje. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pagal 2014 m. sausio 8 d. teisinių paslaugų sutarties 2.2 punktą, V. S. juridines bei atstovavimo paslaugas teikia advokatai A. Č., G. D. arba S. B. (1 t., e. b. l. 60). Esant keliems šalies atstovams, teismas neturi pareigos apie posėdžio vietą ir laiką atskirai informuoti kiekvieną iš jų. Gindami kliento interesus advokatai turi kooperuotis (CPK 8 str.), todėl pakanka, kad apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką būtų informuotas bent vienas šalies atstovas (CPK 51 str. 1 d., 118 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas šaukimu, išsiųstu per EPP sistemą (7 t., e. b. l. 52), informavo suinteresuotojo asmens atstovą advokatą S. B. apie 2018 m. balandžio 30 d. teismo posėdį, todėl nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą tinkamai nepranešęs suinteresuotojo asmens atstovui. Teismas taip pat pažymi, kad visi pirmosios instancijos teismo posėdžio metu neišsakyti argumentai galėjo būti nurodyti atskirajame skunde ir bus įvertinti bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, todėl spręsti, kad, suinteresuotajam asmeniui ar jo atstovui nedalyvavus teismo posėdyje, kuriame byla išnagrinėta iš esmės, buvo pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, nėra pagrindo.

Dėl baudos skyrimo už nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pažeidimą pagrindų

CPK 145 straipsnio 1 dalies 6–7 punktuose įtvirtintos tokios laikinosios apsaugos priemonės: draudimas dalyvauti tam tikruose sandoriuose arba imtis tam tikrų veiksmų ir draudimas kitiems asmenims perduoti atsakovui turtą arba vykdyti kitas prievoles. CPK 145 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 1 dalies 6, 7, 8 ir 12 punktuose nustatytų apribojimų pažeidimą kaltiems asmenims teismo nutartimi gali būti skiriama iki 300 Eur bauda už kiekvieną pažeidimo dieną.Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai asmuo, įpareigotas teismo nutartimi vykdyti laikinąją apsaugos priemonę, kurią gali įvykdyti tiktai jis pats, nevykdo šios teismo nutarties, laikinųjų apsaugos priemonių įvykdymu suinteresuotas asmuo gali kreiptis tiesiogiai į teismą su pareiškimu dėl baudos paskyrimo teismo nutartimi įpareigotam asmeniui CPK 145 straipsnio 9 dalies tvarka arba į antstolį dėl teismo nutarties priverstinio vykdymo CPK 145 straipsnio 9 dalies, 152 straipsnio 6 dalies, 771 straipsnio nustatyta tvarka (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017).Apeliacinės instancijos teismas nustatė šias faktines bylos aplinkybes:Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 15 d. sprendimu įpareigojo atsakovą V. S. savo lėšomis nugriauti laikiną statinį – piceriją „(duomenys neskelbtini)“, nustatant atsakovui vieno mėnesio terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nurodytiems veiksmams atlikti, o šių veiksmų neatlikus, leido ieškovei UAB „Dainavos turtai“ juos atlikti atsakovo lėšomis. Kauno apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartimi pakeitė Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-421/2018 Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartį paliko nepakeistą.Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartimi ieškovės reikalavimų įvykdymo užtikrinimui buvo areštuotas V. S. priklausantis laikinas statinys – picerija „(duomenys neskelbtini)“, uždraudžiant atsakovui nurodytą nekilnojamąjį daiktą parduoti, įkeisti, išnuomoti ar kitais būdais juo disponuoti ar atlikti kitus veikmus, keičiančius šio turto faktinę ar teisinę padėtį.Antstolės D. K. 2017 m. gegužės 22 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu nustatyta, kad prie picerijos „(duomenys neskelbtini)“ pastatyta tvora, pro tvorą matosi, kad vyksta darbai, o 2017 m. liepos 28 d. protokolu konstatuota, jog prie picerijos yra terasa, padaryti terasos pamatai, pritvirtinti stulpai – atramos stogui, terasos grindys išklotos trinkelėmis (2 t., e. b. l. 153–175).Valstybinė teritorijų planavimo inspekcija 2017 m. birželio 13 d. pranešimu informavo, kad 2017 m. birželio 1 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje nustatyta, jog pastato (duomenys neskelbtini) rytinėje pusėje vykdomas nesudėtingo inžinerinio statinio kapitalinis remontas. V. S. teigimu, ant stulpelių bus statoma iki 1 m aukščio tvora, buvusi tvora pietinėje žemės sklypo pusėje pašalinta, įrengta vielos tinklo tvora (6 t., e. b. l. 106–107).Pareiškėja UAB „Dainavos turtai“ 2017 m. rugsėjo 5 d. kreipėsi dėl baudos suinteresuotajam asmeniui skyrimo ir nurodė, kad suinteresuotasis asmuo pažeidė Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartimi nustatytus apribojimus ir atliko laikino statinio – picerijos „(duomenys neskelbtini)“ terasos su stogine statybos darbus (2 t., e. b. l. 151–152).NŽT 2017 m. spalio 10 d. patikrinimo akte V. S. pasirašytinai pažymėjo, kad 2017 m. atlikta stoginės rekonstrukcija (6 t., e. b. l. 102–104).NŽT 2018 m. kovo 9 d. raštu „Dėl žemės naudojimo“ informavo, kad 2017 m. spalio 3 d. patikrinimo metu nustatyta, jog dalis terasos yra įrengta valstybinėje žemėje, o terasos stoginė užima apie 10 kv. m. valstybinės žemės ir už šį pažeidimą pradėta administracinio poveikio priemonių taikymo procedūra (6 t., e. b. l. 100). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytą teisinį reglamentavimą ir nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog suinteresuotasis asmuo nevykdė nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatyto draudimo keisti faktinę pastato ir žemės dalies padėtį bei už tai skyrė baudą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad faktinį situacijos padėties pasikeitimą įrodo NŽT 2018 m. kovo 9 d. raštas, kuriame nurodoma, jog naujai įrengtos terasos stoginė užima 10 kv. m. valstybinės žemės, dėl to pradėta administracinio poveikio priemonių taikymo procedūra, NŽT 2017 m. spalio 10 d. patikrinimo aktas, kuriame pats V. S. yra pažymėjęs, kad yra atlikta stoginės rekonstrukcija, taip pat faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai ir prie jų pridėtos nuotraukos (2 t., e. b. l. 133 ir e. b. l. 165), iš kurių akivaizdžiai matyti, jog prie laikino statinio yra pastatytos naujos konstrukcijos, kurios nėra tapačios suinteresuotojo asmens nurodytoms konstrukcijoms, buvusioms iki darbų atlikimo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad darbai buvo atliekami jau esant priimtam teismo sprendimui dėl statinio nugriovimo (sprendimas dar nebuvo įsiteisėjęs), galiojant teismo nustatytiems draudimams keisti faktinę statinio situaciją, todėl, net ir tuo atveju, jeigu įsigaliojus laikinosioms apsaugos priemonėms ir egzistavo anksčiau pastatyta stoginė ir/ar terasa, senas konstrukcijas išardžius naujų statyba nebuvo galima. Kaip teisingai nurodoma pareiškėjos atsiliepime į suinteresuotojo asmens atskirąjį skundą, statybos kvalifikavimas (pripažinimas rekonstrukcija ar remontu) nagrinėjamai bylai nėra reikšmingas, kadangi suvaržymais buvo uždrausta keisti ne tik teisinę, bet ir faktinę padėtį. Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo teigti, kad nebuvo atlikti jokie darbai, pažeidžiantys nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatytus draudimus.Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip neįrodytą, nepaneigiantį ginčijamos nutarties pagrįstumo suinteresuotojo asmens argumentą, kad statybos darbus galimai atliko UAB „Šalmėtė“. Argumentą, kad darbus atliko ne jis, suinteresuotasis asmuo grindžia prielaida, kuriai pagrįsti įrodymų į bylą neteikia (CPK 178 straipsnis). Šiuo aspektu teismas reikšminga pripažįsta aplinkybę, kad suinteresuotasis asmuo V. S. yra UAB „Šalmėtė“ direktorius ir vienintelis akcininkas (4 t., e. b. l. 130), todėl jam negali būti nežinoma, ar ši bendrovė atliko kokius nors veiksmus, kuriais galėjo būti pažeistos laikinosios apsaugos priemonės, ir, jei taip, tai kokius. Tačiau suinteresuotasis asmuo ne tik neteikė teismui jokių darbų užsakovą ir/ar vykdytoją patvirtinančių įrodymų, bet ir aplinkybę, kad darbus atliko ne jis, o UAB „Šaltmėtė“, įvardijo ne kaip faktą, bet kaip prielaidą, spėjimą. Be to, NŽT 2017 m. spalio 10 d. patikrinimo akte užfiksuota, kad patikrinimas vykdomas dalyvaujant V. S., kaip sklypo savininkui. Suinteresuotasis asmuo teikdamas paaiškinimus nurodė, kad 2017 m. atlikta stoginės rekonstrukcija, neteikė jokių duomenų apie tai, kad rekonstrukciją atliko ne jis (6 t., e. b. l. 102–104). Valstybinės teritorijų planavimo inspekcijos 2017 m. birželio 13 d. pranešime (6 t., e. b. l. 106–107) nurodoma, kad 2017 m. birželio 1 d. atliekant faktinių duomenų patikrinimą vietoje V. S. dalyvavo kaip statytojas, teikė paaiškinimus dėl darbų pobūdžio. Įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, vadovaudamasis CPK 185 straipsnyje įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad į bylą surinktų įrodymų visuma leidžia atmesti kaip nepagrįstą V. S. atskirojo skundo argumentą, jog nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatytų draudimų jis nepažeidė.

Dėl baudos už laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą skyrimo momento ir baudos dydžio

Pagal CPK 145 straipsnio 9 dalį už laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą gali būti skirtina iki 300 Eur bauda už kiekvieną pažeidimo dieną. Pirmosios instancijos teismas V. S. baudą paskyrė nuo dienos, kada V. S. buvo įteikta teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (2017 m. gegužės 5 d.), iki 2017 m. liepos 28 d. antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo sudarymo dienos. Apeliacinės instancijos teismas atmeta pareiškėjos atskirojo skundo argumentą, kad bauda turėjo būti paskirta iki pažeidimų pašalinimo ar laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo pasibaigimo. Bauda už nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių, draudžiančių atlikti veiksmus, keičiančius turto faktinę ar teisinę padėtį, pažeidimą, gali būti taikoma iki tol, kol yra atliekami draudžiami veiksmai. Nagrinėjamu atveju tokiais veiksmais įvardijami patys statybos darbai, o ne naudojimasis jų rezultatu. Naudojimasis statiniu, kurį teismas įpareigojo nugriauti, nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebuvo uždraustas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Teismo procesinis sprendimas, kuriuo suinteresuotasis asmuo įpareigotas nugriauti statinį, įsiteisėjo 2017 m. rugsėjo 28 d. Būtent su teismo sprendimo vykdymu yra sietinas neteisėtos statybos padarinių šalinimas, kurį įgyvendinant bus pašalintos ir šia nutartimi nustatyto pažeidimo pasekmės. Dėl nurodytų aplinkybių taikyti baudą ir už laikotarpį, kai nebuvo atliekami faktinę padėtį keičiantys darbai, nėra pagrindo.Draudžiamus veiksmus patvirtina byloje pateiktas 2017 m. liepos 28 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, pagrindžiantis laikino statinio faktinės padėties pasikeitimą. Duomenų apie vėliau vykdytus pakeitimus į bylą nepateikta. NŽT 2018 m. kovo 29 d. raštas tik patvirtina, kad statybos darbai yra atlikti ir dėl jų yra pradėta administracinio poveikio priemonių taikymo procedūra, tačiau tai nelaikytina įrodymu, patvirtinančiu suinteresuotojo asmens tęstinius veiksmus, keičiančius faktinę turto padėtį. Tas pats pasisakytina ir apie pareiškėjos su atsiliepimu į suinteresuotojo asmens atskirąjį skundą pateiktas nuotraukas. Šios nuotraukos įrodo, kad faktinė laikinojo statinio padėtis yra pakitusi, tačiau ši faktinė aplinkybė jau yra konstatuota 2017 m. liepos 28 d. antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, todėl nuotraukos neįrodo, kad šiuo metu yra atliekami turto teisinę ir faktinę būklę keičiantys veiksmai (CPK 178 str.).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl baudos, skirtinos pagal CPK 145 straipsnio 9 dalį, dydžio, būtina vadovautis ir bendraisiais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, atsižvelgiant į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo nutarties neįvykdymo, nevykdymo motyvus ir poveikį skolininko ir išieškotojo turtiniams interesams, kad baudos dydis, lyginant jį su skolininko gaunama nauda, neskatintų nevykdyti laikinųjų apsaugos priemonių (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. spalio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017). Nagrinėjamu atveju reikšmingomis pripažįstamos kelios aplinkybės. Pirma, į bylą nepateikta duomenų, kurie leistų spręsti, kad padaryti pažeidimai sukelia poveikį pareiškėjos turtiniams interesams. Kaip matyti iš 2017 m. gegužės 4 d. nutarties (2 t., e. b. l. 86–87), laikinosiomis apsaugos priemonėmis pirmiausiai buvo siekiama užkirsti galimybę turto perleidimui ar teisių į jį suvaržymui, kad šie veiksmai nesąlygotų būtinybės inicijuoti naują teisminį procesą dėl neteisėtų suinteresuotojo asmens veiksmų padarinių šalinimo. Šia nutartimi nustatytas pažeidimas tokių pasekmių nesukurs, kadangi terasa ir stoginė turės būti nugriautos vykdant įsiteisėjusį teismo sprendimą. Griovimo darbus turės atlikti suinteresuotasis asmuo arba pareiškėja suinteresuotojo asmens lėšomis. Be to, pareiškėja neįrodinėjo, kad pažeidimas turėjo realios įtakos jos galimybėmis naudotis žemės sklypu. Antra, nors suinteresuotasis asmuo ginčo statinį naudoja ūkinei – komercinei veiklai, kaip minėta, tokia veikla nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebuvo uždrausta. Be to, pareiškėja neginčija aplinkybės, kad nurodyta vieta, kur vykdyti suvaržymus pažeidžiantys darbai, ūkinei veiklai (lauko kavinei) buvo naudojami iki tol. Trečia, paskirtoji bauda nėra vienintelė galima neteisėtų veiksmų pasekmė. Kaip matyti iš bylos medžiagos, dėl neteisėtų darbų, pastatant statinį ant valstybinės žemės, yra pradėta administracinio poveikio procedūra. Be to, vadovaujantis CPK 145 straipsnio 9 dalimi, manydama, kad jos interesai buvo pažeisti, pareiškėja turi teisę reikalauti su tuo susijusių nuostolių atlyginimo. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tiek paskirta bauda už kiekvieną pažeidimo dieną (po 5 Eur), tiek ir absoliučiu dydžiu apskaičiuota baudos suma – 420 Eur negali būti vertinama kaip neadekvati, pažeidžianti proceso dalyvių interesų pusiausvyros principą, protingumo ir teisingumo principus. Nurodytų aplinkybių visuma pripažįstama pagrindu atmesti atskirųjų skundų argumentus dėl ginčo esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad šalys neginčija pirmosios instancijos teismo nutarties dalies dėl išlaidų, susijusių su antstolių vykdomų faktinių aplinkybių konstatavimu, paskirstymo. Atskiraisiais skundais ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada dėl pareiškėjos turėtų atstovavimo išlaidų paskirstymo. Suinteresuotasis asmuo V. S. atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo priteistos atstovavimo išlaidos yra akivaizdžiai per didelės, todėl mažintinos. Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepriteisė pridėtinės vertės mokesčio, kuris buvo įtrauktas į bylinėjimosi išlaidas, o taip pat nepagrįstai apsiribojo tik posėdžių trukmės vertinimu bei neišsprendė klausimo dėl išlaidų už 2017 m. lapkričio 16 d. atsiliepimo į V. S. 2017 m. spalio 31 d. atskirąjį skundą parengimą. Apeliacinės instancijos teismas pareiškėjos argumentą dėl nepagrįstai nepriteisto PVM mokesčio laiko pagrįstu ir pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, yra išaiškinta, jog mokesčių įstatymai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas. Apmokestinimą PVM, taip pat apmokestinamųjų asmenų, PVM mokėtojų ir kitų asmenų prievoles, susijusias su šio mokesčio mokėjimu, nustato Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas. Teismai, nustatydami atlygintinas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, privalo vadovautis CPK normomis ir neturi pareigos priteistiną sumą vertinti bylos šalims kaip mokesčių mokėtojams galimai kilsiančių mokestinių prievolių bei teisių aspektu ir pagal tai koreguoti priteistiną išlaidų atlyginimą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-1075/2018, 2018 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-469/2018). Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, dėl priteistino bylinėjimosi išlaidų atlyginimo spręstina pagal bendrą pareiškėjos advokatui sumokėtą sumą (įskaitant PVM). Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, šalis, kurios naudai priimtas teismo procesinis sprendimas, turi teisę į atstovavimo išlaidų atlyginimą. Prašymas dėl tokių išlaidų atlyginimo turi būti pagrįstas išlaidų detalizacija. Šalies išlaidos advokato pagalbai priteisiamos atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, ne didesnės, kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos) (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Nurodytas teisinis reglamentavimas lemia, kad klausimą dėl išlaidų atlyginimo sprendžiantis teismas turi įvertinti išlaidų detalizaciją ir nuspręsti, ar išlaidos už atskirus procesinius veiksmus neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių. Teismas nustatė šias aplinkybes, susijusias su pareiškėjos atstovo veiksmais ir atstovavimo išlaidomis:Kaip matyti iš bylos medžiagos, už 2017 m. rugsėjo 4 d. prašymo dėl baudos skyrimo parengimą pareiškėja sumokėjo 324,75 Eur (2 t., e. b. l. 182–183). Maksimali priteisiama suma už tokio prašymo parengimą 327,04 Eur (0,4 * 817,60 Eur) (Rekomendacijų 7, 8.16 punktai). Teismui 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartimi (3 t., e. b. l. 31–32) atsisakius prašymą priimti, pareiškėja 2017 m. rugsėjo 21 d. pateikė atskirąjį skundą, už kurio parengimą sumokėjo 326,70 Eur (3 t., e. b. l. 146–147). Maksimali suma už šį procesinį veiksmą – 327,04 Eur (0,4 * 817,60 Eur) (Rekomendacijų 7, 8.15 punktai). Skundą pripažinęs pagrįstu teismas 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartį pasinaikino 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartimi (3 t., e. b. l. 53–54). 2017 m. spalio 16 d. teismui pateikti prašymai dėl papildomų įrodymų prijungimo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, taip pat įvyko teismo posėdis, kurio trukmė 18 min. Už prašymų parengimą ir pateikimą teismui, pasirengimą teismo posėdžiui ir dalyvavimą jame pareiškėja sumokėjo 408,38 Eur (3 t., e. b. l. 146–147). Vadovaujantis Rekomendacijų 7, 8.17 punktais, maksimali suma už nurodytų prašymų parengimą sudaro 167,74 Eur (838,70 * 0,1 * 2). Nors teismo posėdis truko 18 min. (3 t., e. b. l. 149–150), o, vadovaujantis Rekomendacijų 9 punktu, teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis, apvalinimo metu laiką iki 30 min. atmetant, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Rekomendacijų 8.19 punkte numatyta, jog atlygis gali būti priteisiamas ne tik už atstovavimą teisme, bet ir už teisines konsultacijas bei pasirengimą teismo posėdžiui. Aptariamame teismo posėdyje klausimas išnagrinėtas iš esmės, todėl pasirengimas šiam posėdžiui buvo būtinas. Nurodytą aplinkybę teismas vertina kaip patvirtinančią 83,87 Eur (838,70 * 0,1) išlaidų už vieną pasirengimo teismo posėdžiui ir dalyvavimo jame valandą pagrįstumą. Teismas sutinka su suinteresuotojo asmens atskirojo skundo argumentu, kad didesnės sumos priteisimas negalėtų būti pagrįstas įvertinus skundo sudėtingumą ir aplinkybę, jog visais su byla susijusiais klausimais pareiškėją atstovauja tas pats advokatas, kuriam bylos aplinkybės yra žinomos. Dėl nurodytų priežasčių pagrįsta pripažįstama sąskaitos už 2017 m. spalio 16 d. atliktus veiksmus dalis – 251,61 Eur (167,74 Eur + 83,87 Eur). Kaip teisingai nurodoma pareiškėjos atskirajame skunde, pirmosios instancijos teismas neišsprendė išlaidų už 2017 m. lapkričio 16 d. atsiliepimo į atskirąjį skundą dėl 2017 m. spalio 20 d. nutarties (4 t., e. b. l. 126–129), kurių suma – 332,75 Eur (5 t., e. b. l. 29–31) atlyginimo klausimo. Sistemiškai aiškinant Rekomendacijų 7, 8.15–8.16 punktus, maksimali suma už tokio dokumento parengimą sudaro 335,48 Eur (838,70 * 0,4).Pareiškėjos atstovas taip pat dalyvavo 2018 m. vasario 15 d. teismo posėdyje, kurio trukmė – 17 min. (5 t., e. b. l. 172–173). Byla neišnagrinėta iš esmės, nes buvo iškeltas klausimas dėl bylos sustabdymo, atidėjus nutarties priėmimą ir paskelbimą byla sustabdyta 2018 m. vasario 22 d. nutartimi (5 t., e. b. l. 182–184). Kaip ir 2017 m. spalio 16 d. posėdžio atveju, dalyvavimui posėdyje buvo reikalingas pasirengimas (aplinkybių, dėl ko klausimas grąžintas nagrinėti iš naujo, įvertinimas), todėl pagrįstomis pripažįstamos ne visos 363 Eur išlaidos (6 t., e. b. l. 110–111), bet išlaidų už vieną pasirengimo teismo posėdžiui ir dalyvavimo jame valandą suma – 85,08 Eur (850,80 * 0,1) (Rekomendacijų 7, 8.19 punktai). Šią sumą viršijančias išlaidas teismas vertina kaip viršijančias būtinojo poreikio sąlygą.Už 2018 m. kovo 1 d. atskirojo skundo dėl 2018 m. vasario 22 d. nutarties parengimą pareiškėja sumokėjo 332,75 Eur (6 t., e. b. l. 108–109). Maksimali suma už šį veiksmą – 340,32 Eur (850,80 * 0,4) (Rekomendacijų 7, 8.15 punktai).Už pasirengimą 2018 m. balandžio 30 d. teismo posėdžiui ir dalyvavimą jame pareiškėja sumokėjo 363 Eur sumai (6 t., e. b. l. 108–109). Posėdis truko 1 val. (6 t., e. b. l. 113–114). Papildomas pasiruošimas šiam posėdžiui nebuvo būtinas, kadangi pareiškėjos atstovas pasiruošti bylos nagrinėjimui iš esmės turėjo prieš 2018 m. vasario 15 d. teismo posėdį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atlyginama gali būti tik išlaidų dalis už 1 val. – 88,48 Eur (884,48 Eur * 0,1) (Rekomendacijų 7. 8.19 punktai).Apibendrindamas nutarties 32 pastraipoje nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pagrįstomis ir būtinomis pripažįstamos 1 742,12 Eur pareiškėjos atstovavimo išlaidos (324,75 Eur + 326,70 Eur + 251,61 Eur + 332,75 Eur + 85,08 Eur + 332,75 Eur + 88,48 Eur). Apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstą atmeta suinteresuotojo asmens atskirojo skundo argumentą dėl išlaidų dydžio nepagrįstumo. Tokia išlaidų suma ne tik neviršija teisės aktuose nustatytų ribų, dėl ko pareiškėja įgijo teisėtą lūkestį tikėtis jų atlyginimo sėkmingos bylos baigties atveju, bet ir atitinka bylos nagrinėjimo metu atliktų procesinių veiksmų apimtį ir įvairovę (CPK 98 straipsnis). Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visų išlaidų atlyginimo proceso dalyvis gali tikėtis tik tuo atveju, jeigu ginčas išsprendžiamas jo naudai. Jeigu reikalavimas tenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos tarp šalių skirstomos proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų dydžiui (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju pareiškėjos prašymas buvo patenkintas iš dalies. Pareiškėja ne tik prašė taikyti suinteresuotajam asmeniui sankciją už laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimą, bet ir nurodė konkretų sankcijos dydį bei laikotarpį, už kurį sankcija turi būti taikoma. Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi konstatavo pažeidimą, tačiau pritaikė mažesnės apimties sankciją. Kad byla nebuvo visa apimtimi išnagrinėta pareiškėjos naudai, patvirtina ir faktas, jog pareiškėja teikė atskirąjį skundą. Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi priteisė pareiškėjai iš suinteresuotojo asmens 1 239,37 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimą. Ši suma sudaro apie 70 proc. šios nutarties 32 pastraipoje nurodytos pagrįsta pripažintos 1 742,12 Eur išlaidų sumos. Tokia išlaidų paskirstymo proporcija nepažeidžia CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto principo, kadangi esminis ginčo klausimas dėl pažeidimo konstatavimo išspręstas pareiškėjos naudai, o spręsdamas klausimą dėl baudos dydžio ir laikotarpio, už kurį bauda nustatyta, teismas labiau pagrįsta pripažino suinteresuotojo asmens poziciją. Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas atlygintinų išlaidų dydis negali būti vertinamas kaip neatitinkantis teisės aktuose nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, neužtikrinantis šalių interesų pusiausvyros, todėl, patikslinus šios sumos apskaičiavimo pagrindus, nutarties rezoliucinė dalis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kartu teismas pažymi, kad išvada dėl atstovavimo išlaidų skirstymo proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams negali būti vertinama kaip turinti įtakos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria pareiškėjai iš trečiojo asmens priteistas išlaidų antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą atlyginimas, teisėtumui ir pagrįstumui. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais buvo grindžiamas pažeidimo faktas. Šis faktas buvo įrodytas. Aptariamos išlaidos nebuvo susijusios su atmesta prašymo dalimi dėl baudos dydžio, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjai visų išlaidų antstolei atlyginimą (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme

Pirmosios instancijos teismo nutartį palikęs nepakeistą apeliacinės instancijos teismas sprendžia bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese paskirstymo klausimą. Pareiškėja pateikė duomenis, kad už atskirojo skundo ir atsiliepimo į suinteresuotojo asmens atskirąjį skundą parengimą sumokėjo po 350,90 Eur (8 t., e. b. l. 99–100). Kadangi pareiškėjos atskirasis skundas buvo atmestas, už jo parengimą turėtų išlaidų atlyginimas pareiškėjai nepriklauso. Kita vertus, teismui atmetus suinteresuotojo asmens skundą, pareiškėjai priteisiamas už atsiliepimo į skundą parengimą sumokėtų išlaidų atlyginimas – 350,90 Eur, kuris neviršija maksimalios Rekomendacijų 7, 8.15–8.16 punktų pagrindu apskaičiuojamos sumos (884,80 Eur * 0,4 = 353,92 Eur).Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos neskirstomos, nes neviršija CPK 96 straipsnio 6 dalyje nurodytos sumos. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. balandžio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Dainavos turtai“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 350,90 Eur (trijų šimtų penkiasdešimties eurų 90 ct) atstovavimo išlaidų apeliaciniame procese atlyginimą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.