- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-08
- Bylos Nr.
- e2S-469-221/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01905-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Pareiškėjas
- V. S.
- Suinteresuotas asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Dainavos turtai“
- Kategorijos
- 3.1.18.5Vienos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimas kita
- 3.1.18.8Kiti su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, pakeitimu, panaikinimu susiję klausimai
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
- 3.4.5.20Bylų dėl teismo leidimų išdavimo, faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kitų bylų, kurios pagal CK bei kitus įstatymus nagrinėtinos supaprastinto proceso tvarka, nagrinėjimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. S. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. prašymą dėl teismo leidimo išdavimo, suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Dainavos turtai“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu, esant galiojančioms laikinosioms apsaugos priemonėms (žemės sklypo areštui), leisti vykdyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo procedūras su tikslu pertvarkyti žemės sklypą, atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo žemės sklypo dalis ir suformuoti atskirus žemės sklypus.
Pareiškėjas prašyme nurodė, kad Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 4 d. ir 2017 m. gegužės 5 d. nutartimis areštavo jam priklausantį 0,2500 ha dydžio žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį laikiną statinį – (duomenys neskelbtini), kuris 2013 m. kovo 12 d. UAB „Geoturtas“ parengtame naudojimosi žemės sklypu plane pažymėtas indeksais „G“ ir „2G“, 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), uždraudžiant nurodytus nekilnojamuosius daiktus parduoti, įkeisti, išnuomoti ar kitais būdais jais disponuoti ar atlikti kitus veiksmus, keičiančius šio turto faktinę ar teisinę padėtį. Pareiškėjas yra pradėjęs žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), atidalijimo procedūras – jis kreipėsi dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, siekdamas pertvarkyti žemės sklypus, atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo žemės sklypo dalis ir suformuoti atskirus žemės sklypus. Pareiškėjas gavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktą, kuriame konstatuota, jog žemės sklypo daliai yra registruotas juridinis faktas – areštas, todėl žemės sklypo dalis negali būti atidalijama. Teismo pritaikytas žemės sklypo areštas apriboja ne tik pareiškėjo teisę parduoti žemės sklypą ir jame esantį statinį (ko siekiama laikinosiomis apsaugos priemonėmis), tačiau ir kitas teises, nesusijusias su ginčo dalyku.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 2 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą.
Teismas nurodė, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 4 d. ir 2017 m. gegužės 5 d. nutartimis pareiškėjui uždrausta disponuoti jam priklausančia žemės sklypo dalimi (taip pat atlikti bet kokius kitus veiksmus, keičiančius turto faktinę ar teisinę padėtį) nenustatant jokių išimčių. Teismas sprendė, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių nuostatose nenumatyta teismo leidimo išdavimo galimybė tam, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas galėtų būti tvirtinamas esant galiojančiam žemės sklypo areštui. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie suinteresuoto asmens, kaip žemės sklypo bendrasavininko, pritarimą pareiškėjo iniciatyva parengtam projektui, priešingai, suinteresuotas asmuo nurodė, jog nesutinka su projektu ir jame nurodytais žemės sklypo atidalijimo sprendiniais.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad nutartis priimta teismui iš esmės klaidingai kvalifikavus pareiškėjo pateikto prašymo teisinį pagrindą, nes teismas pateiktą prašymą vertino kaip prašymą dėl teismo leidimo išdavimo ir nepagrįstai taikė teismo leidimų institutą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas. Pareiškėjo prašymas pateiktas toje pačioje byloje, kurioje Alytaus rajono apylinkės teismas nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl Alytaus rajono apylinkės teismas turėjo prašymą nagrinėti šioje byloje ir atsižvelgti į šios bylos kontekstą ir pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pobūdį ir mastą. Teikdamas prašymą, pareiškėjas siekė pasinaudoti savo procesine teise, įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 148 straipsnio 1 dalyje. Pareiškėjas neteikė prašymo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, jis pateiktu prašymu siekė pertvarkyti žemės sklypą, atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo žemės sklypo dalis nuo UAB „Dainavos turtai“ dalies ir suformuoti atskirus žemės sklypus. Tokio prašymo patenkinimas nepažeis taikomų laikinųjų apsaugos priemonių apimties, jų taikymo tikslų, laikinosios apsaugos priemonės ir toliau liks galioti, tačiau pareiškėjas galės įgyvendinti su sprendimo vykdymu nesusijusias savo, kaip žemės sklypo bendraturčio, teises.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo UAB „Dainavos turtai“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti pareiškėjo atskirąjį skundą. Atsiliepime nurodoma, kad, atidalijus žemės sklypo dalis, būtų suformuoti atskiri žemės sklypai ir žemės sklypas, kaip savarankiškas teisių objektas, nustotų egzistuoti, dėl to byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės – pareiškėjui priklausančios žemės sklypo dalies areštas – taptų iš esmės niekinėmis, kadangi neliktų paties nekilnojamojo daikto, kurio dalies atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Pareiškėjo subjektinė teisė reikalauti atidalinti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės egzistavo byloje taikant laikinąsias apsaugos priemones, todėl pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, apeliacinės instancijos teismas, palikdamas jas galioti, laikė, kad tokios apimties laikinosios apsaugos priemonės nagrinėjamu atveju yra būtinos ir nepažeidžia pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų. UAB „Dainavos turtai“, kaip žemės sklypo bendrasavininkė, nei raštu, nei žodžiu nėra pritarusi pareiškėjo iniciatyva parengtam projektui ir kategoriškai nesutinka su jame nurodytais žemės sklypo atidalijimo sprendiniais. Pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti savo, kaip žemės sklypo bendrasavininko, teises, turi visas galimybes kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žemės sklypo atidalijimo ir šiai teisei įgyvendinti byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas nėra būtinas. Nors teismas prašymą išnagrinėjo supaprastinto proceso tvarka, tačiau nagrinėdamas klausimą teismas iš esmės išanalizavo visus šalių argumentus, išdėstytus procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu, juos įvertino.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria atmestas prašymas leisti vykdyti žemės sklypo, kurio 1/2 dalis areštuota Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 4 d. ir 2017 m. gegužės 5 d. nutartimis, formavimo ir pertvarkymo procedūras, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir kartu garantuoti jo privalomumą (CPK 18 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis). Šiomis priemonėmis užtikrinami byloje pareikšti materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos procesiniais tikslais suvaržomos konkrečių asmenų materialiosios teisės.
CPK 148 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas gali dalyvaujančių byloje ir kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita. Laikinosios apsaugos priemonės pakeitimas iš esmės reiškia dviejų procesinių sprendimų priėmimą: vienos laikinosios apsaugos priemonės panaikinimą bei kitos priemonės taikymą. Siekiant teisingai išspręsti klausimą dėl pritaikytos vienos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo kita, būtina atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslą, ištirti faktines aplinkybes ir nustatyti, ar ši priemonė užtikrina ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymą, ar atitinka šalių interesų pusiausvyrą, proporcingumo bei ekonomiškumo principus. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimui prilyginami ir tie atvejai, kai nekeičiant taikytos laikinosios apsaugos priemonės rūšies, atsakovo atžvilgiu panaikinami tam tikri turtinio pobūdžio suvaržymai (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1166/2012).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškinio reikalavimams užtikrinti civilinėje byloje Nr. e2-373-835/2017 Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 4 d. ir 2017 m. gegužės 5 d. nutartimis buvo areštuotas pareiškėjui (atsakovui) priklausantis 0,2500 ha dydžio žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis laikinas statinys – (duomenys neskelbtini), kuris 2013 m. kovo 12 d. UAB „Geoturtas“ parengtame naudojimosi žemės sklypu plane pažymėtas indeksais „G“ ir „2G“, 1/2 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), uždraudžiant pareiškėjui (atsakovui) nurodytus nekilnojamuosius daiktus parduoti, įkeisti, išnuomoti ar kitais būdais jais disponuoti ar atlikti kitus veiksmus, keičiančius šio turto faktinę ar teisinę padėtį. Toje pačioje byloje pareiškėjas (atsakovas) padavė prašymą, esant galiojančioms laikinosioms apsaugos priemonėms (žemės sklypo areštui), leisti vykdyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo procedūras su tikslu pertvarkyti žemės sklypą, atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo žemės sklypo dalis ir suformuoti atskirus žemės sklypus.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šį prašymą vertino kaip prašymą dėl teismo leidimo išdavimo ir jį nagrinėdamas taikė teismo leidimų išdavimo institutą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas.
CPK 579 straipsnyje nustatyta, kad Civiliniame kodekse (toliau – CK) numatytais atvejais prašymai dėl teismo leidimų veiksmams atlikti išdavimo, pareiškimų ar faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kiti klausimai, pagal CK ir kitus įstatymus nagrinėtini supaprastinto proceso tvarka, nagrinėjami CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka, jeigu CPK nenumato kitos tokių prašymų nagrinėjimo tvarkos. Taigi, kreiptis į teismą dėl leidimo išdavimo galima tik tais atvejais, kai CK ar kituose civilinius santykius reglamentuojančiuose įstatymuose yra tiesiogiai nustatyta, kad toks klausimas yra sprendžiamas teisme supaprastinto proceso tvarka. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, teisės aktuose nėra numatyta teismo leidimo išdavimo galimybė tam, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas galėtų būti tvirtinamas esant galiojančiam žemės sklypo areštui. Iš civilinėje byloje Nr. e2-373-835/2017 pateikto prašymo turinio matyti, kad pareiškėjo (atsakovo) prašymas turėjo būti traktuojamas kaip prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, o ne kaip prašymas dėl teismo leidimo išdavimo.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo (atsakovo) prašymą vertinęs kaip prašymą dėl teismo leidimo išdavimo ir jį išnagrinėjęs supaprastinto proceso tvarka, netinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai nustatęs civilinėje byloje Nr. e2-373-835/2017 pateikto procesinio dokumento pobūdį ir jį išnagrinėjęs supaprastinto proceso tvarka, neišsiaiškino visų teisingam klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių, formaliai nurodydamas, kad esant pareiškėjo (atsakovo) nurodytai situacijai teismo leidimo išdavimo galimybė teisės aktuose nenumatyta, daro išvadą, jog nėra galimybės laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimą išspręsti apeliacinės instancijos teisme, todėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimą perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartį ir perduoti laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.