Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. S. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-5430-835/2017 pagal pareiškėjo V. S. prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Dainavos turtai“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo.Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 15 d. sprendimu tenkino ieškovo UAB „Dainavos turtai“ ieškinį atsakovui V. S. dėl prievolės įvykdymo natūra ir įpareigojo atsakovą įvykdyti 2006 m. gegužės 12 d. Žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutarties 5.6 punkte nurodytą prievolę natūra – savo lėšomis nugriauti 0,2500 ha dydžio žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį laikiną statinį – piceriją „Palermo“, nustatant atsakovui vieno mėnesio terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nurodytiems veiksmams atlikti; atsakovui per teismo nustatytą terminą nurodytų veiksmų neatlikus, teismas leido ieškovei juos atlikti atsakovo lėšomis. Atsakovui minėtą teismo sprendimą apskundus, Kauno apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1740-555/2017 skundžiamą sprendimą pakeitė tik bylinėjimosi išlaidų dalyje, o likusią sprendimo dalį paliko nepakeistą. P. V. S. 2017 m. spalio 16 d. kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą, prašydamas atidėti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. sprendimo vykdymą vienerių metų laikotarpiui. Prašymą grindė tuo, kad laikinas statinys – picerija „Palermo“, esantis žemės sklype, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris teismo sprendimu turi būti nugriautas, yra nuomojamas UAB „Šalmėtė“, todėl vykdant teismo sprendimą, turėtų būti iš anksto inicijuojamas nuomos sutarties nutraukimas teismo tvarka, UAB „Šalmėtė“ darbuotojai (iš kurių dalis yra vienišos motinos) turėtų būti įspėti apie darbo sutarčių nutraukimą darbdavio iniciatyva, įmonė turėtų nutraukti kitas įrangos, prekių, maisto produktų pirkimo – pardavimo sutartis bei paslaugų teikimo sutartis. Be to, nurodė, kad laikino statinio nugriovimo organizavimui būtinos atitinkamos administracinės procedūros, kurių atlikti per teismo nustatytą terminą, t. y. iki 2017 m. spalio 28 d., nėra galimybės, todėl būtina atidėti sprendimo įvykdymą.Suinteresuotas asmuo „Dainavos turtai“ atsiliepimu prašė atmesti prašymą dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo bei skirti pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pareiškėjas su UAB „Šalmėtė“ yra sudaręs ne nuomos, o neterminuotą panaudos sutartį, kuri nėra įregistruota viešajame registre, todėl ji negali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis, be to, pareiškėjas ją gali nutraukti vienašališkai nesikreipdamas į teismą. Pažymėjo, kad ginčo statinys turėjo būti nugriautas dar iki 2006 m. gruodžio 31 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, tačiau to nepadaryta iki šiol. Be to, UAB „Šalmėtė“ vienintelis akcininkas ir direktorius yra pats pareiškėjas, kuris ne tik nesiėmė ir nesiima pastato griovimo darbų, bet iniciavo ir atliko laikino statinio statybos darbus, UAB „Šalmėtė“ priima naujus darbuotojus. Todėl atsižvelgiant į pareiškėjo nesąžiningą elgesį, suinteresuoto asmens nuomone, jam turi būti paskirta maksimalaus dydžio 5000 Eur bauda, 50 procentų šios baudos sumos priteisiant suinteresuoto asmens naudai. Prašymą dėl baudos paskyrimo suinteresuotas asmuo grindė tuo, kad prašyme atidėti sprendimo vykdymą nurodytos tikrovės neatitinkančios faktinės aplinkybės, nėra aišku, kokios kliūtys pareiškėjui trukdo vykdyti teismo sprendimą, pareiškėjas prašymą nagrinėjančiai teisėjai pareiškė nepagrįstą nušalinimą.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 5 d. nutartimi prašymą atmetė, priteisė iš pareiškėjo V. S. 1 359,50 Eur bylinėjimosi išlaidų suinteresuotam asmeniui UAB „Dainavos turtai“. Teismas, spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, priėmęs pareiškėjo kasacinį skundą ir 2017 m. lapkričio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3P-42/2017 tenkinęs pareiškėjo V. S. prašymą, sustabdė Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutarties vykdymą iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad šiuo atveju būtų netikslinga ir neprotinga tenkinti prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, nes galutinis rezultatas, kurio siekė pareiškėjas, šiai dienai yra pasiektas. Nežinant koks sprendimas išnagrinėjus bylą kasacine tvarka bus priimtas ir kokia nustatyta jo vykdymo tvarka, tenkinus pareiškėjo prašymą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. sprendimo atidėjimo, priimtas teismo sprendimas būtų perteklinis ir nesavalaikis. Todėl pareiškėjo prašymo dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo teismas netenkino. Spręsdamas dėl baudos skyrimo pareiškėjui, teismas laikė, kad aplinkybė, jog pareiškėjas pareiškė nušalinimą, bei tai, jog jis prieštarauja suinteresuoto asmens argumentams ir samprotavimams, nesudaro pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Todėl nenustatęs pareiškėjo sąmoningo veikimo prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą bei piktnaudžiavimo procesinės teisėmis, teismas netenkino suinteresuoto asmens prašymo dėl baudos pareiškėjui skyrimo. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teismas nustatė, kad suinteresuotas asmuo prašė priteisti iš pareiškėjo 2 359,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas konstatavo, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nustatytų maksimalių dydžių, tačiau atsižvelgęs į bylos sudėtingumą ir apimtį, į šalių procesinį elgesį byloje, prašomas priteisti išlaidas sumažino iki 1 359,50 Eur.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas V. S. prašo teismo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartį ir prašymą gražinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirąjį skundą apeliantas grindžia šiais argumentais:Teismas nepagrįstai netenkino pareikšto prašymo, konstatavęs, kad Lietuvos Aukščiausiajam Teismui byloje sustabdžius priimtų teismų sprendimų vykdymą, pareikštas prašymas yra perteklinis, nes sustabdžius priimto byloje sprendimo vykdymą, buvo pasiektas pareiškėjo siekiamas tikslas. Apeliantas pažymi, kad prašymas atmestas nepagrįstai teismui nepasisakius dėl prašyme nurodytų argumentų pagrįstumo. Be to, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui nepatenkinus kasacinio skundo, pareiškėjui būtų užkirstas kelias ateityje reikšti analogišką prašymą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, taip pabūtų pažeidžiamos jo teisės. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo stabdyti klausimo dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo nagrinėjimą, kol bus išnagrinėtas kasacinis skundas dėl to paties sprendimo pagrįstumo, tačiau teismo posėdyje apelianto atstovui pateikus tokį prašymą, pastarasis protokoline teismo nutartimi buvo netenkintas. Suinteresuotas asmuo UAB „Dainavos turtai“ prašo teismo atskirąjį skundą atmesti, priteisti iš pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais: Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad teismas atmetė pareikštą prašymą neįsigilinęs į jame pateiktus argumentus ir nepaneigęs jų pagrįstumo. Suinteresuoto asmens nuomone, priešingai, teismas vykusių teismo posėdžių metu detaliai išnagrinėjo visus šalių argumentus bei pateiktus įrodymus. Suinteresuotas asmuo sprendžia, kad šiuo atveju nėra jokių kliūčių teismo sprendimo įvykdymui. Sprendimas nėra įvykdytas dėl paties pareiškėjo neveikimo bei nesąžiningo elgesio, dirbtinai imituojant neva egzistuojančias kliūtis įsiteisėjusiam teismo sprendimui įvykdyti, siekiant išvengti sprendimo įvykdymo. Pažymi, kad atskirajame skunde pareiškėjas sąmoningai nutyli, kad jau yra gavęs Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atsakymą į savo pateiktą paklausimą, kuriame nurodoma, jog norint nugriauti nesudėtingąjį ar atskirai stovintį neypatingąjį statinį statybą leidžiantis dokumentas, kurį išduoda savivaldybės administracija, neprivalomas, o statinio projektas rengiamas statytojo pageidavimu. Pagal pateiktą išaiškinimą apie statybos (griovimo) darbų pradžią privaloma tik pranešti teisės aktų nustatyta tvarka, pranešimą pateikiant ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki statybos (griovimo darbų) pradžios. Tokiu būdu jokių teisinių kliūčių laikino statinio nugriovimui nėra, o kartu nėra ir poreikio atidėti sprendimo vykdymą.? Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas turėjo sustabdyti klausimo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo nagrinėjimą, kol bus išnagrinėtas kasacinis skundas dėl to paties sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Suinteresuoto asmens nuomone, CPK nenumatyta, kad sprendžiant klausimą dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuris yra apskųstas kasacine tvarka, vykdymo atidėjimo byla privalomai turi būti stabdoma. Pažymi, kad kasacinės instancijos teismui nusprendus panaikinti sprendimą, teismo nutartis dėl jo vykdymo tvarkos nustatymo automatiškai taptų nebeaktuali, tuo tarpu bylą išnagrinėjus kasacine tvarka ir sprendimą palikus galioti, jo vykdymo klausimas nebūtų toliau vilkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atmetė pareiškėjo (atsakovo) prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Sprendimo įvykdymo atidėjimą reglamentuoja CPK 284 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta, jog teismas turi teisę, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004, 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Sprendimo įvykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, reikia siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.Bylos duomenimis nustatyta, kad Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 15 d. sprendimu tenkino ieškovo UAB „Dainavos turtai“ ieškinį atsakovui V. S. dėl prievolės įvykdymo natūra ir įpareigojo atsakovą įvykdyti 2006 m. gegužės 12 d. Žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutarties 5.6 punkte nurodytą prievolę natūra – savo lėšomis nugriauti 0,2500 ha dydžio žemės sklype (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį laikiną statinį – piceriją „Palermo“, nustatant atsakovui vieno mėnesio terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nurodytiems veiksmams atlikti; atsakovui per teismo nustatytą terminą nurodytų veiksmų neatlikus, teismas leido ieškovei juo atlikti atsakovo lėšomis. Minėtas teismo sprendimas įsiteisėjo Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1740-555/2017 skundžiamą sprendimą iš esmės palikus nepakeistą. Nagrinėjamu atveju atsakovas 2017 m. spalio 16 d. kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą, prašydamas atidėti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. sprendimo įvykdymą vienerių metų laikotarpiui, nurodant, kad sprendimu nustatytas 1 mėnesio jo įvykdymo terminas nėra pakankamas, atsižvelgiant į turimas įvykdyti administracines procedūras.Susipažinus su skundžiamos teismo nutarties turiniu, matyti, kad pirmosios instancijos teismas prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo atmetė vieninteliu pagrindu, t. y. nustatęs, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, priėmęs pareiškėjo kasacinį skundą byloje, 2017 m. lapkričio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3P-42/2017 yra sustabdęs Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutarties vykdymą iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka. Todėl pareiškėjo prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo laikė pertekliniu ir nesavalaikiu. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas prašymą, nevertino jame nurodytų aplinkybių bei argumentų, susijusių su teismo sprendimo vykdymo atidėjimu, dėl jų iš esmės nepasisakė, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad teismas neatskleidė bylos esmės. Pažymėtina, kad kasacinio skundo padavimas ir paskesnis skundo priėmimo faktas pats savaime nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo ar nutarties teisinei galiai, nesustabdo šio sprendimo ar nutarties vykdymo. Asmuo, siekdamas sustabdyti kasacine tvarka skundžiamo (apskųsto) sprendimo ar nutarties vykdymą, prašymą turi pateikti kasaciniam teismui, ką šiuo atveju pareiškėjas ir padarė, o, kaip minėta, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tenkino pareikštą prašymą.Pastebėtina, kad teismo sprendimo įvykdymo sustabdymą ir sprendimo vykdymo atidėjimą reglamentuoja atskiros procesinės teisės normos, atitinkamai CPK 363 straipsnis bei CPK 284 straipsnis, kurių taikymas sukelia skirtingas teisines pasekmes. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas šiuos procesinius veiksmus nepagrįstai sutapatino, konstatuojant, kad kasacinės instancijos teismui sustabdžius teismo sprendimo vykdymą, kurį pareiškėjas prašo atidėti, yra neva pasiektas pareiškėjo prašyme nurodytas tikslas. Su šia teismo išvada apeliacinės instancijos teismas negali sutikti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokią išvadą pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo padaryti ir padarė 2017 m. lapkričio 21 d. nutartimi išnagrinėjęs 2017-10-12 pareiškėjo prašyme suformuluotą dar vieną prašymą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-373-835/2017, sustabdymo iki kol bus išnagrinėtas pareiškėjo prašymas dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo. Visų pirma, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui patenkinus kasacinį skundą ir panaikinus skundžiamus teismo sprendimus, pareiškėjui išnyktų pareiga vykdyti teismo sprendimą. Tuo tarpu atmetus kasacinį skundą ir palikus galioti skundžiamus teismų sprendimus, kasacinio teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės būtų panaikintos ir pareiškėjui kiltų pareiga nedelsiant įvykdyti teismo sprendimą, kurio atidėjimo šiuo atveju pareiškėjas siekia. Iš to seka, kad skundžiama nutartimi teismui išnagrinėjus pareiškėjo prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ir jį atmetus, pareiškėjas nebeteko teisės teikti pakartotinį prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl prašymo atidėti teismo sprendimo įvykdymą, turėjo detaliai išnagrinėti pareiškėjo nurodytas sprendimo vykdymo atidėjimo priežastis ir pasisakyti dėl jų pagrįstumo ir atitikimo CPK 284 straipsnyje nurodytoms išskirtinėms aplinkybės. Tuo tarpu teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo prašymo atidėti įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymą, bet nustatęs, kad dėl jo yra priimtas kasacinis skundas ir taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sprendimo įvykdymo sustabdymas kol byla bus išnagrinėta kasacine tvarka, turėjo spręsti ar gali nagrinėti pareiškėjo prašymą iš esmės, vertinant jame nurodytus argumentus dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo, ar prašymo nagrinėjimą sustabdyti iki nustos galioti įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo sustabdymas kasacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje, kurioje taip pat bus sprendžiama ir dėl šio sprendimo, kurio įvykdymą pareiškėjas prašo atidėti, teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 164 straipsnio 4 punktas). Pažymėtina, kad tokį prašymą apelianto atstovas buvo pareiškęs 2017 m. lapkričio 28 d. teismo posėdžio metu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks teismo veiksmas užtikrintų išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, nesuteikiant pranašumo skolininkui, o išieškotojui nesukeliant nepagrįstų nuostolių. Kadangi atskiruoju skundu nėra kvestionuojama skundžiamos nutarties dalys dėl baudos pareiškėjui skyrimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, apeliacinės instancijos teismas dėl šių skundžiamos nutarties dalių plačiau nepasisako. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą, apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir, kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareikšto prašymo atidėti teismo sprendimo įvykdymą, visai nepasisakė dėl prašyme nurodytų aplinkybių ir argumentų, kurios nagrinėjamo klausimo kontekste yra esminės bylos aplinkybės. Pirmos instancijos teismui nepasisakius dėl minėtų aplinkybių, byla apeliacinės instancijos teisme būtų nagrinėjama visa apimtimi naujais aspektais, o tokia situacija prieštarautų tiek apeliacinės instancijos paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas tenkinti atskirąjį skundą, panaikinti skundžiamą nutartį ir perduoti klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.