Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo T. M. skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutarties, kuria kaltinamajam T. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2011 m. balandžio 28 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. M. kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2008 m. rugpjūčio 23 d. iki 2008 m. rugsėjo 5 d., dalyvaudamas organizuota grupe kartu su R. M., V. S., J. N. ir dviem asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, bendrais veiksmais, G. K. priklausančio namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini) rajone, 2008 m. rugpjūčio 23 d. R. M. ir V. S. pasinaudojus nukentėjusiosios L. B. pažeidžiamumu, t. y. sunkia jos materialine padėtimi ir panaudojus psichologinį smurtą grasinant ginklu susidoroti su ja ir jos šeimos nariais bei žinant, kad nukentėjusiajai L. B. yra XX metų, tokiu būdu palaužė jos valią priešintis ir užverbavo ją vykti į Jungtinę Karalystę dirbti prostitute. 2008 m. rugpjūčio 27 d. V. S. su R. M., automobiliu „XXX XX“, valst. Nr. XXX XXX, nuvežė nukentėjusiąją L. B. į butą, esantį (duomenys neskelbtini) mieste, ir laikė nelaisvėje, kur ją iki išvežimo prižiūrėjo asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas. 2009 m. rugpjūčio 28 d., apie 05. 00 val., R. M. ir J. N. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu automobiliu, nugabeno L. B. į degalinę „XXXX“, esančią (duomenys neskelbtini) mieste ir nukentėjusiąją įsodino į UAB „XXX XXX“ priklausantį mikroautobusą „XXX XXX“, valst. Nr. XXX XXX. R. M. apribojo nukentėjusiosios L. B. judesių laisvę, laikė už rankos bei neleido laisvai judėti. Atgabenus nukentėjusiąją iš Lietuvos Respublikos į Jungtinę Karalystę, (duomenys neskelbtini) miestą, adresu (duomenys neskelbtini), T. M. kartu su J. K. pasitiko nukentėjusiąją ir, panaudodamas psichinę prievartą bei grasinimus jos atžvilgiu, tokiu būdu atimdamas galimybę priešintis ir siekdamas pasipelnyti iš L. B. prostitucijos, laikė nukentėjusiąją nelaisvėje nuomojamame name, adresu (duomenys neskelbtini) mieste, kur ji buvo verčiama dirbti prostitute nuo 2008 m. rugpjūčio 29 d. iki 2008 m. rugsėjo 5 d., 20 val. 35 min.

Taip pat, T. M. kaltinamas tuo, kad 2008 m. rugpjūčio 29 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Jungtinėje Karalystėje, (duomenys neskelbtini), demonstruodamas akivaizdžią jėgų persvarą, sudarydamas įspūdį, kad nepaklusimo atveju tuoj bus panaudotas fizinis smurtas nukentėjusiosios L. B. atžvilgiu bei panaudodamas fizinį smurtą, suduodamas ranka vieną smūgį nukentėjusiajai į veidą, nustumdamas nukentėjusiąją ant lovos, tampydamas už plaukų, nuplėšdamas drabužius nuo jos kūno, kojomis užspausdamas gulinčiai nukentėjusiajai rankas ir taip atimdamas galimybę priešintis, tekino lytinę aistrą oraliniu būdu bei lytiškai santykiavo su nepilnamete L. B. prieš jos valią.

Taip pat, T. M. kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2009 m. vasario 3 d. iki 2009 m. gegužės mėnesio ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos, dalyvaudamas organizuota grupe su R. M., V. S., A. M., J. N., D. L. ir asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, bendrais veiksmais, t. y. A. M. nurodžius nukentėjusiąsias A. B. ir L. B., kaip merginas galinčias užsiimti prostitucija, 2009 m. vasario 3 d. apie 18 val. prie geležinkelio stoties (duomenys neskelbtini) mieste, V. S. ir R. M. pasinaudojus A. B. ir L. B. pažeidžiamumu, t. y. sunkia materialine padėtimi bei panaudojus apgaulę, melagingai žadant, kad iš prostitucijos galima uždirbti daug pinigų, įtikino ir taip užverbavo A. B. ir L. B. vykti į Jungtinę Karalystę dirbti prostitutėmis. 2009 m. vasario 4 d. apie 19 val. 30 min., V. S. kartu su R. M. atgabenus A. B. ir L. B. į asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, butą, adresu (duomenys neskelbtini) mieste, kur nukentėjusioji A. B. ir L. B. buvo laikomos iki 2009 m. vasario 8 d. R. M. nupirkus lėktuvo bilietus, 2009 m. vasario 8 d., 07 val. 30 min. jis kartu su R. M. ir V. S. automobiliu „XXX XX“, valst. Nr. XXX XX, nugabeno nukentėjusiąsias į Rygos oro uostą, iš kur R. M. lydint, lėktuvu nugabeno nukentėjusiąsias į Jungtinę Karalystę. D. L. su J. N. jas pasitiko ir laikotarpiu nuo 2009 m. vasario 9 d. iki 2009 m. gegužės mėnesio ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos laikė nuomojamame name, adresu (duomenys neskelbtini) mieste, kur jos buvo verčiamos dirbti prostitutėmis. Po to, 2009 m. balandžio 1 d. ir 2009 m. gegužės 18 dienomis, T. M. kartu su V. S. pervedė po 500 Lt A. M. į Pravieniškių 2 - ųjų pataisos namų sąskaitą, kaip atlygį už tai, kad nurodė nukentėjusiąsias A. B. ir L. B.

Taip pat, T. M. kaltinamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, įgijo smogiamojo-trupinamojo poveikio šaltąjį ginklą – kastetą, kurį vežiojosi ir laikė automobilyje „XXX XX“, valst. Nr. XXX XX, priklausančiam Ž. M., kol iki 2009 m. liepos 28 d. 19 val., automobilio apžiūros metu kastetą surado ir paėmė policijos pareigūnai.

T. M. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka sulaikytas 2009 m. liepos 28 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 30 d. nutartimi T. M. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui, vėliau suėmimo terminai T. M. toliau buvo tęsiami.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo T. M. skundas atmestinas.

Panevėžio apygardos teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą kaltinamajam T. M., BPK 119 , 122, 127, 130 straipsnių reikalavimų nepažeidė.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sąlyga (conditio sine qua non) yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad asmeniui pareikšti kaltinimai turi būti pagrįsti. Apeliacinis teismas mano, jog šioje baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, pagrįstai leidžiančių manyti, kad kaltinamasis T. M. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tai patvirtina duomenų visuma bei kaltinamajame akte nurodomi duomenys.

Atkreipiamas kaltinamojo T. M. dėmesys į tai, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami, vertinami tik faktiniai duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti inkriminuotas nusikalstamas veikas. Šiuo metu baudžiamoji byla nagrinėjama Panevėžio apygardos teisme, įrodymų vertinimas dėl padarytų nusikalstamų veikų yra ne Apeliacinio teismo kompetencija sprendžiant suėmimo termino pratęsimo klausimą, todėl T. M. kaltumo (ar nekaltumo) klausimas nesvarstomas.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad suimtajam suėmimo terminas trims mėnesiams pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo bei darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Apeliacinio teismo nuomone, šiuos suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė pagrįstai. BPK numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų.

Vadovaujantis BPK 122 straipsnio 2 dalimi, šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu suėmimas skiriamas ar jo terminas pratęsiamas atsižvelgus į kaltinamojo (įtariamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog T. M. kaltinamas dviejų labai sunkių, penkių sunkių ir vieno apysunkio nusikaltimų padarymu, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato tik griežtas laisvės atėmimo bausmes. Taigi, vien tik šios aplinkybės iš esmės pakanka pratęsiant suėmimo terminą BK 122 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu. Tačiau atkreipiamas kaltinamojo dėmesys į tai, kad iš skundžiamos nutarties matyti, jog apygardos teismas paminėtu pagrindu pratęsdamas suėmimo terminą vertino ne vien tik gresiančios bausmės griežtumą. Teismas pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju ne mažiau reikšminga, kad T. M. turi ryšių užsienyje, praeityje yra teistas, nors jo teistumas yra išnykęs, tačiau tai jį neigiamai charakterizuoja. Bylos duomenys patvirtina, kad suimtasis iki suėmimo nedirbo, byloje nėra objektyvių duomenų, kad turėtų kitokį legalų pragyvenimo šaltinį. Tai, kad kaltinamasis žada įsidarbinti, turi žmoną ir nori susilaukti vaikų, neįrodo socialinių ryšių stiprumo ir nepašalina griežčiausios kardomosios priemonės taikymo galimybę.

Atmetamas kaltinamojo T. M. skundo argumentas, kad apygardos teismas nepagrįstai pratęsė suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu.

BK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas (įtariamas) bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu. Pagal suformuotą teismų praktiką pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

Atkreipiamas suimtojo dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos teismas nutartyje dėl šio suėmimo pagrindo pasisakė trumpai, tačiau Apeliacinio teismo nuomone, išdėstyta motyvacija pakankama. Iš bylos medžiagos matyti, kad T. M. buvo organizuotos grupės narys, jis kaltinamas nusikalstamas veikas padaręs ne atsitiktinai, o iš anksto suplanavęs, savo veiksmus derindavo su kitais organizuotos grupės nariais, tarpusavyje buvo pasiskirstę vaidmenimis. Taip pat, kaip jau aukščiau minėta, T. M. iki sulaikymo niekur nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, praeityje teistas, kas iš dalies rodo, kad suimtasis nėra linkęs laikytis įstatymų reikalavimų. Tai leidžia teismui pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje T. M. gali daryti naujas nusikalstamas veikas numatytas BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Skunde T. M. nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio nuostatuose įtvirtinta, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą. Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad suimtasis neteisingai suvokia kardomosios priemonės paskirtį (BPK 119 straipsnis). Taikydamas tam tikrą kardomąją priemonę, teismas siekia užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, bylos nagrinėjimą teisme bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Asmens laikymas suimtu nėra baudžiamojo poveikio priemonė, todėl kaltinamasis visiškai nepagrįstai tai įvardija, kaip tam tikrą bausmę.

Kaltinamojo T. M. prašymas vietoj suėmimo skirti švelnesnę kardomąją priemonę (užstatą) negali būti tenkinamas. Apeliacinis teismas pritaria Panevėžio apygardos teismo išvadai, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinti kaltinamojo T. M. dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio vykdymą, todėl sąlygos pratęsti suėmimo terminą nėra išnykusios. Pažymima, kad byla šiuo metu nagrinėjama pirmosios instancijos teisme ir yra jo žinioje. Apeliacinis teismas sutinka su skundo argumentais, kad suimtajam kardomojo kalinimo terminas taikomas ilgą laiką, tačiau apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl suėmimo termino pratęsimo, pakeisti bylos nagrinėjimo tvarkos ar jai daryti įtaką negali. BPK 127 straipsnyje nustatyti kardomosios priemonės – suėmimo taikymo trukmės terminai taikomi tik ikiteisminio tyrimo stadijoje, o savo žinioje bylą turinčio teismo tokie terminai nesaisto. Teismo nuomone, pratęsdamas kaltinamajam T. M. suėmimo terminą, apygardos teismas baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nepažeidė.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo T. M. skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.