Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo V. S. gynėjo advokato Algirdo Putnos skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. balandžio 13 d. nutarties, kuria kaltinamajam V. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2012 m. balandžio 28 d.

Teisėjas, susipažinęs su gauta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs kaltinamojo V. S. gynėjo skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo 3 d. iki 2008 m. birželio mėnesio ikiteisminio tyrimo nenustatytos dienos, dalyvaudamas organizuota grupe kartu su R. M., D. M., A. M. ir J. K., bendrais veiksmais, G. K. priklausančiuose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) rajone, D. M. ir A. M. žinant, kad nukentėjusioji L. B. yra XX metų (nepilnametė), pasinaudojus jos pažeidžiamumu, tai yra sunkia materialine padėtimi bei panaudojus apgaulę, užverbavo ją vykti į Ispaniją. D. M. kartu su A. M. sutvarkius nukentėjusiajai kelionės dokumentus, ją perleido R. M., kuris kartu su A. M., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu automobiliu, nugabeno nukentėjusiąją L. B. į Vokietijos Federacinę Respubliką, adresu (duomenys neskelbtini) miestas, kur R. M. atėmė iš L. B. asmens dokumentus bei panaudamas psichinę prievartą ir grasinimus jos atžvilgiu, tokiu būdu atėmė galimybę priešintis, siekdamas pasipelnyti iš jos prostitucijos, panaudojo fizinį smurtą, laikė ją nelaisvėje nuomojamame name, kur ji buvo verčiama dirbti prostitute nuo 2007 m. rugsėjo 7 d. iki 2008 m. birželio mėnesio ikiteisminio tyrimo nenustatytos dienos ir tokiu būdu įtraukė ją į prostituciją bei pelnėsi iš jos prostitucijos.

Taip pat, V. S. kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2008 m. rugpjūčio 23 d. iki 2008 m. rugsėjo 5 d. 20 val. 35 min., dalyvaudamas organizuota grupe kartu su R. M., J. N., R. V., V. K., bendrais veiksmais, G. K. priklausančio namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini) rajone, R. M. ir V. S. žinant, kad nukentėjusioji L. B. yra XX metų (nepilnametė), pasinaudojus jos pažeidžiamumu, tai yra sunkia materialine padėtimi bei panaudojus psichologinį smurtą, užverbavo ją vykti į Jungtinę Karalystę dirbti prostitute. R. M. apribojus nukentėjusiosios judesių laisvę, t. y. laikant už rankos ir neleidžiant laisvai judėti, UAB „S“ priklausančiu mikroautobusu „M“, valst. Nr. XXXX, nugabeno nukentėjusiąją L. B. į Jungtinę Karalystę, adresu (duomenys neskelbtini) miestas, kur T. M. kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, pasitikus nukentėjusiąją bei panaudojus psichinę prievartą ir grasinimus jos atžvilgiu, tokiu būdu atėmė galimybę priešintis, siekdami pasipelnyti iš jos prostitucijos, laikė ją nelaisvėje nuomojamame name, kur ji buvo verčiama dirbti prostitute nuo 2008 m. rugpjūčio 29 d. iki 2008 m. rugsėjo 5 d. 20 val. 35 min. ir tokiu būdu įtraukė ją į prostituciją bei pelnėsi iš jos prostitucijos.

Taip pat, V. S. kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2009 m. vasario 3 d. iki 2009 m. gegužės mėnesio, dalyvaudamas organizuota grupe kartu su R. M., J. N., R. V., D. L. ir A. M., bendrais veiksmais, A. M. nurodžius nukentėjusiąsias A. B. ir L. B. kaip merginas galinčias užsiimti prostitucija, 2009 m. vasario 3 d. apie 18 val., prie geležinkelio stoties, adresu (duomenys neskelbtini) mieste, R. M. kartu su V. S. pasinaudojo A. B. ir L. B. pažeidžiamumu, tai yra sunkia materialine padėtimi, bei panaudoję apgaulę, užverbavo A. B. ir L. B. vykti į Jungtinę Karalystę dirbti prostitutėmis, ir R. M. kartu su V. S. ir T. M., automobiliu nugabenę nukentėjusiais į R. oro uostą, iš kur R. M. lėktuvu nukentėjusiąsias nugabeno į Jungtinę Karalystę, kur laikotarpiu nuo 2009 m. vasario 9 d. iki 2009 m. gegužės mėnesio ikiteisminio tyrimo nenustatytos dienos, laikė nuomojamame name, (duomenys neskelbtini) mieste, kur jos buvo verčiamos dirbti prostitutėmis, tai yra įtraukė jas į prostituciją ir pelnėsi iš jų prostitucijos. Po to 2009 m. balandžio 1 d. ir 2009 m. gegužės 18 d., V. S. kartu su T. M. pervedė po 500 Lt A. M. į Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų sąskaitą, kaip atlygį už A. B. ir L. B.

V. S. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka sulaikytas 2009 m. liepos 28 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 30 d. nutartimi V. S. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui. Vėliau suėmimo terminas buvo tęsiamas iki 2012 m. balandžio 28 d.

Skunde atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarime Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ nurodoma, kad teismas, skirdamas (pratęsdamas) suėmimą, privalo tiksliai vykdyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatas, nurodančias, jog niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Be to, atsižvelgiant į BPK 122 straipsnio 7 dalį, suėmimas gali būti skiriamas tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Gynėjo nuomone, skundžiamojoje apygardos teismo nutartyje nurodyti kardomosios priemonės – suėmimo pagrindai numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir BK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nepagrįsti jokiais faktiniais įrodymais. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismas pratęsdamas kardomąją priemonę – suėmimą, privalo vadovautis ir baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais, t. y. nukentėjusiųjų, kaltinamųjų, liudytojų parodymais, jų patikimumu, nuoseklumu, o ne tik kaltinamuoju aktu. Prašoma atsižvelgti į tai, kad nukentėjusioji L. B. nuolat keičia parodymus, dalį jų paneigė.

Skunde nurodoma, kad byloje nėra jokių patvirtinančių duomenų, jog suimtasis turėtų giminių ar draugų kitose šalyse, Didžiojoje Britanijoje turėjo tik verslo ryšių, kurie seniai nutrūkę.

Atkreipia dėmesį į tai, kad Panevėžio apygardos teismas pratęsdamas griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymą, išsamiai nesvarstė BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Pažymi, kad kaltinamojo žmona sutiko sumokėti 20 000 Lt užstatą, todėl yra pakankamas pagrindas V. S. kardomosios priemonės – suėmimo termino nepratęsti ir skirti kitą kardomąją priemonę – užstatą.

Kaltinamojo V. S. gynėjas prašo skundą tenkinti. Prokuroras prašo kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. S. gynėjo Algirdo Putnos skundas atmetamas.

Panevėžio apygardos teismo 2012 m. balandžio 13 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą kaltinamajam V. S. BPK 119 straipsnio, BPK 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio, 130 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad asmeniui pareikšti kaltinimai turi būti pagrįsti. Apeliacinis teismas mano, jog šioje baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, pagrįstai leidžiančių manyti, kad kaltinamasis V. S. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tai patvirtina duomenų visuma bei kaltinamajame akte nurodomi duomenys. Apeliacinis teismas pažymi, kad šiuo metu baudžiamoji byla nagrinėjama Panevėžio apygardos teisme, todėl įrodymų vertinimas yra ne Apeliacinio teismo kompetencija, sprendžiant suėmimo termino pratęsimo klausimą. Sprendžiant suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimus byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu. Pažymėtina, kad dėl tų pačių priežasčių šioje proceso stadijoje negali būti sprendžiamas klausimas, ar V. S. kaltas dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Skunde prašoma atsižvelgti į nukentėjusiųjų, liudytojų ir kitų kaltinamųjų parodymus duotus teisme, tačiau nagrinėjant skundą dėl kardomosios priemonės pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, šie parodymai negali būti vertinami, kadangi tai yra pirmosios instancijos teismo bylos nagrinėjimo dalykas.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 – 4 dalyse numatytų pagrindų.

Apeliacinis teismas pritaria Panevėžio apygardos teismo išvadai, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebūtų galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinti V. S. dalyvavimą bylos nagrinėjime teisme ir nuosprendžio įvykdymą, nes už nusikaltimus, dėl kurių padarymo jam pareikšti kaltinimai, įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę, todėl sąlygos pratęsti suėmimo terminą nėra išnykusios. BPK numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų. Panevėžio apygardos teismas pratęsė V. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nustatęs tam pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte – kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte – kaltinamasis darys naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Apeliacinio teismo nuomone, šiuos suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė pagrįstai, todėl suimtojo V. S. gynėjo skundo argumentai, kad Panevėžio apygardos teismas nepagrįstai, suimtajam pratęsė kardomosios priemonės – suėmimo terminą, atmetami.

BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis (įtariamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į kaltinamojo (įtariamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Be to, tiek remiantis įstatymo formuluote (BPK 122 straipsnio 2 dalis), tiek iš teismų praktikos matyti, jog atskirais atvejais, kai remiantis minėtomis aplinkybėmis, t. y. nusikaltimo sunkumu bei įstatyme numatytos griežtos laisvės atėmimo bausmės tikimybe, galima padaryti išvadą, kad kaltinamasis (įtariamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, vien jų gali pakakti skirti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu, suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas (įtariamas) bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.

Byloje nustatyta, kad V. S. kaltinamas trijų labai sunkių, penkių sunkių ir vieno apysunkio nusikaltimų padarymu, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę (BK 11 straipsnio 4, 5, 6 dalys). Be to, byloje nustatyta, kad kaltinamasis iki suėmimo neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, niekur nedirbo, inkriminuojami nusikaltimai susiję su lėšų gavimu iš nusikalstamos veikos, praeityje teistas (teistumas išnykęs), turi ryšių užsienyje. Apeliacinio teismo nuomone, šios nurodytos aplinkybės, nusikaltimų sunkumas bei gresiančios griežtos bausmės tikimybė leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, laisvės atėmimo, suimtasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Gynėjo skunde nurodyta aplinkybė, kad V. S. neturi ryšių užsienyje prieštarauja bylos medžiagai.

Skunde prašoma atsižvelgti į tai, kad BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus galima pasiekti ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis ir nurodoma, kad yra galimybė sumokėti užstatą. Apeliacinio teismo nuomone, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje V. S. pakeisti kardomąją priemonę – suėmimą į užstatą nėra pagrindo. Apeliacinis teismas įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes pritaria Panevėžio apygardos teismo išvadoms dėl suėmimo termino pratęsimo V. S. Suimtojo V. S. teisės suvaržytos laikantis BPK nustatytų reikalavimų ir toks kaltinamojo teisių suvaržymas šiuo metu yra pateisinamas, todėl nėra teisinių argumentų naikinti Panevėžio apygardos nutartį. Apygardos teismas pratęsdamas kaltinamajam V. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminą atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ reikalavimus, nepažeidė BPK normų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo V. S. gynėjo Algirdo Putnos skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2012 m. balandžio 13 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.