- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-27
- Bylos Nr.
- 1S-110/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-50-1-00739-2008-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kęstutis Jucys
- Kaltinamasis
- A. M.
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamosios A. M. skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. kovo 31 d. nutarties, kuria A. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2011 m. balandžio 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. M. kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 157 straipsnio 2 dalyje, 307 straipsnio 3 dalyje ir 308 straipsnio 2 dalyje, t. y.: nuo 2007 m. rugsėjo 3 d. iki 2008 m. birželio mėnesio ikiteisminio tyrimo nenustatytos dienos, dalyvaudama organizuota grupe kartu su R. M., V. S., D. M. ir asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, bendrais veiksmais, G. K. priklausančiuose namuose, (duomenys neskelbtini) rajone, kartu su D. M., žinodama, kad nukentėjusioji L. B. yra XX metų, pasinaudodama jos pažeidžiamumu, tai yra sunkia materialine padėtimi, bei panaudodama apgaulę – nenurodydama tikrojo kelionės tikslo ir melagingai pažadėdama legalų ir gerai apmokamą darbą, tokiu būdu užverbavo ją vykti į Ispaniją, kartu su D. M. sutvarkė L. B. kelionės dokumentus, apgyvendino nukentėjusiąją iki išvykimo D. M. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) mieste, po to nuvežus ją prie vaistinės (duomenys neskelbtini) mieste, tikslus adresas nežinomas, perleido nukentėjusiąją R. M., kuris kartu su A. M. jo vairuojamu, ikiteisminio tyrimo nenustatytu automobiliu, nugabeno nukentėjusiąją į (duomenys neskelbtini) Vokietijos Federacinėje Respublikoje, po to asmeniui, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, pasitikus nukentėjusiąją ir R. M. atėmus iš L. B. asmens dokumentus bei panaudojus prieš ją psichinę prievartą ir grasinimus, tokiu būdu atėmė galimybę priešintis, siekiant pasipelnyti iš L. B. prostitucijos, laikė ją nelaisvėje nuomojamame name, adresu (duomenys neskelbtini), Vokietijos Federacinėje Respublikoje, kur ji buvo verčiama dirbti prostitute nuo 2007 m. rugsėjo 7 d. iki 2008 m. birželio mėnesio tyrimo nenustatytos dienos, tokiu būdu įtraukė ją į prostituciją ir pelnėsi iš jos prostitucijos.
2010 m. balandžio 12 d. A. M. sulaikyta pagal Europos arešto orderį ir pristatyta į Lietuvos Respubliką. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartimi nustatytas suėmimo terminas trims mėnesiams, skaičiuojant termino pradžią nuo 2010 m. spalio 2 d., vėliau suėmimo terminas buvo tęsiamas.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartimi A. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė trims mėnesiams. Teismas padarė išvadą, jog kaltinamoji būdama laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai).
Šalies argumentai
Kaltinamoji A. M. skunde prašo Panevėžio apygardos teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartį panaikinti, paskirti švelnesnę kardomąją priemonę ar kelias kardomąsias priemones ir ją iš suėmimo paleisti. Skunde teigia, kad kardomoji priemonė pratęsta nepagrįstai ir neteisėtai, todėl nutartis naikintina. Mano, kad nėra surinkta pakankamai objektyvių duomenų, kurie pagrįstų jos kaltę, jai inkriminuotų nusikalstamų veikų nepadarė. Kaltinamosios nuomone, teismas neatsižvelgė į jos sveikatos būklę. Nurodo, kad yra pasibaigęs jos neįgalumo pažymėjimo galiojimo terminas ir yra būtina atlikti medicininius patikrinimus jam pratęsti. Suėmimo terminas jai tęsiamas daugiau kaip 9 mėnesius, tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad ji jokio nusikaltimo nepadarė ir byloje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, kad ji padarė minėtas nusikalstamas veikas. Tik po to, kai pareigūnai kreipėsi teisinės pagalbos į Jungtinę Karalystę, byloje atsirado L. B. parodymai, kuriuose nėra jokių duomenų, kad ji (A. M.) padarė jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Nukentėjusiosios parodymus paneigė liudytojai I. K., I. D., V. L. Ikiteisminio tyrimo metu L. B. apklausoje ji (A. M.) nedalyvavo, dalyvavo tik vertėjai, o tai galėjo įtakoti nukentėjusiosios parodymus. Lietuvoje nukentėjusioji buvo apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją taip pat pažeidžiant BPK normas ir jos (kaltinamosios) teises, nes jai negalėjo užduoti klausimų bei gintis nuo nepagrįstų kaltinimų. Šiuo atveju teismas, pratęsdamas suėmimo terminą, tik paminėjo, jog ji buvo paieškoma, turi ryšių užsienyje.
Kaltinamoji nurodo, kad į Vokietiją buvo išvykusi pas draugą, tačiau nuolat gyveno pas tėvus. Pažymi, kad turi tvirtus socialinius ryšius Lietuvoje, kadangi gyvena su tėvais, jais rūpinasi, o kad buvo išvykusi aplankyti draugo į Vokietiją, nesudaro pagrindo manyti, jog turi ryšių užsienyje, nes nėra susijusi šeimyniniais ryšiais su Vokietijoje gyvenančiu draugu ar darbo santykiais užsienyje.
Suimtosios nuomone, teismas visiškai neatsižvelgė į jos sunkią sveikatos būseną (50 procentų darbingumo netekimas dėl cukraligės bei kitų CNS susirgimų). Ji sunkiai serga, jai reikalinga nuolatinė gydytojų priežiūra ir gydymas, ko ji negali gauti būdama suimta.
Suimtoji teigia, kad jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad ji galėjo ar yra linkusi daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nėra. Vien tai, kad ji šiuo metu nedirba, turi užsienyje draugą nėra pakankamas pagrindas teigti, jog ji darys naujas nusikaltimas veikas. Taip pat teigia, kad jai pragyvenimui lėšų pakanka, nes buvo ir turėtų būti mokama neįgalumo pašalpa.
Prokurorė prašo kaltinamosios skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamosios A. M. skundas atmetamas.
Panevėžio apygardos teismas, pratęsdamas A. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų nepažeidė.
Skiriant arba pratęsiant suėmimą yra būtina turėti pakankamai duomenų, kurie leistų pagrįstai manyti, jog suimtoji galėjo padaryti jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamoji galėjo padaryti jai inkriminuojamas veikas. Teismo nuomone, byloje pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad A. M. galėjo padaryti veikas, kurių padarymu ji kaltinama. Tokie duomenys yra nukentėjusiosios L. B., liudytojos G. K., kaltinamojo R. M. parodymai bei kita bylos medžiaga. Apeliacinis teismas pažymi, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamojo pobūdžio, todėl skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį (ar išteisinamąjį) nuosprendį. Svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo suimtosios kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami, vertinami tik faktiniai duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamoji galėjo padaryti nusikalstamas veikas. Skunde minimi nukentėjusiosios, liudytojų I. K., I. D., V. L. parodymai ir rašytinė bylos medžiaga parodymai šioje proceso stadijoje negali būti vertinami, nes tai yra pirmosios instancijos teismo bylos nagrinėjimo dalykas. Kaltinamosios A. M. skundo argumentas, kad ji kalta neprisipažįsta, nes jai inkriminuojamų nusikaltimų nepadarė, yra atmestinas, nes šioje proceso stadijoje suimtosios kaltės klausimas nėra sprendžiamas.
Kaltinamajai A. M. suėmimo terminas pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamoji bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.
Apeliacinio teismo nuomone, apygardos teismo nustatyti suėmimo skyrimo bei termino pratęsimo pagrindai yra pagrįsti. BPK 122 straipsnio 2 dalis numato, kad tokiu atveju, kai pagrįstai manoma, kad kaltinamoji bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į kaltinamosios šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Be to, Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo teismo, tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. A. M. kaltinama labai sunkaus ir dviejų sunkių (BK 11 straipsnis) nusikaltimų padarymu, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtas ir ilgalaikes laisvės atėmimo bausmes. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamoji buvo paieškoma, dėl to buvo išduotas Europos arešto orderis. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamoji turi ryšių užsienyje.
Kaltinamosios skundo argumentai, kad ji turi tvirtus socialinius ryšius Lietuvoje, nes gyvena su tėvais, jais rūpinasi, į Vokietiją išvyko aplankyti draugo, tačiau tai nesudaro pagrindo manyti, jog turi ryšių užsienyje, nes nėra susijusi šeimyniniais ryšiais su Vokietijoje gyvenančiu draugu ar darbo santykiais užsienyje, atmestini, nes ryšių užsienio šalyse turėjimas nėra saistomas būtinybės, kad minėti ryšiai būtų panaudoti darbo santykiuose ar šeiminiams ryšiams. Teismo nuomone, ryšių užsienyje traktavimui pakanka, kad asmuo turėtų užsienio šalyje draugų ar pažįstamų, pas kuriuos galėtų pasislėpti nuo Lietuvos teisėsaugos pareigūnų. Apeliacinis teismas pažymi, kad šios aplinkybės, nusikaltimo sunkumas bei gresiančios labai griežtos bausmės tikimybė leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamoji, būdama nesuimta, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kaltinamosios A. M. skundo argumentas, kad apygardos teismas nepagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindą yra atmestinas. Šiuo pagrindu galima skirti arba pratęsti suėmimo terminą, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų patvirtina informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. A. M. inkriminuojamos nuskalstamos veikos yra įtrauktos į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą, be to, jai inkriminuojami nusikaltimai susiję su lėšų gavimu iš nusikalstamos veikos. Nors kaltinamoji skunde ir teigia, kad piniginių lėšų, kurias gauna iš neįgalumo pašalpos jai užtenka pragyvenimui, tačiau tai nepaneigia teismo argumento, kad jos pragyvenimo šaltinis galėjo būti ne tik neįgalumo pašalpa, bet ir pajamos gautos iš nusikalstamos veikos. Atsižvelgiant į nusikalstamų veikų, kurių padarymu kaltinama A. M. pobūdį, sunkumą ir pavojingumą, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad minėtų aplinkybių pakanka pagrįstam manymui, jog ji būdama neizoliuota darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Nors kaltinamoji skunde teigia, kad ji yra suimta 9 mėnesius, tačiau tai neprieštarauja BPK 127 straipsnio nuostatoms, nes bylą perdavus teisminiam nagrinėjimui, teismas nebesaistomas šio straipsnio reikalavimų.
Kaltinamoji skunde nurodo, kad jai yra reikalingas specialus gydymas, kuris jai nėra užtikrinamas būnant suimtai bei tai, kad pasibaigė jos neįgalumo pažymėjimo galiojimo terminas, kurį reikia pratęsti. Teismui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad dėl tam tikrų susirgimų A. M. negali būti laikoma suimta. Bylos duomenys patvirtina, kad jai nustatytas cukrinis diabetas. Akivaizdu, kad esant tokiam susirgimui prireikus skubios pagalbos tinkamas gydymas gali būti užtikrinamas laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Dėl neįgalumo pažymėjimo pratęsimo suimtoji gali kreiptis į jos suėmimo laikymo vietos administraciją. Esant šioms aplinkybėms, kaltinamosios A. M. teisės suvaržytos nepažeidžiant nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, nei Baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų. Apeliacinio teismo nuomone, šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo būtų neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų kardomųjų priemonių skyrimo tikslų.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kaltinamosios A. M. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.