- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-16
- Bylos Nr.
- 2-293-464/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00424-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Pareiškėjas
- M. B.
- Ieškovas
- A. T.
- Atsakovas
- N. K.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė ,,Ober-Haus“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo M. B. (M. B.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 24 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo M. B. prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovo A. T. (A. T.) ieškinį atsakovams N. K. ir antstoliui Arminui Naujokaičiui dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė ,,Ober-Haus“ nekilnojamasis turtas, uždaroji akcinė bendrovė ,,Intrum Lietuva“, Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, Association of Underwriters known as Loyd’s, atstovaujamas uždarosios akcinės draudimo bendrovės,,Colemont draudimo brokeris“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas M. B. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu atnaujinti procesą (b. l. 1–4) šio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2257-603/2021, priimtu sprendimu teismui nusprendus dėl neįtrauktų į tos bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas).
2. Prašyme nurodė, kad apie Vilniaus apygardos teismo nagrinėtą civilinę bylą Nr. 2-2257-603/2021 ir joje 2021 m. liepos 20 d. priimtą sprendimą, kuriuo ieškovo A. T. ieškinys dėl 2019 m. liepos 29 d. varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, buvo atmestas, jam tapo žinoma 2022 m. rugsėjo 13 d. Šiuo 2021 m. liepos 20 d. teismo sprendimu buvo nuspręsta ir dėl pareiškėjo, kuris nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą, materialinių teisių ir pareigų. Pareiškėjas gyvena A. T. priklausiusiame name, kuris ginčyto varžytynių akto pagrindu buvo perleistas atsakovui N. K.. Priimtas teismo sprendimas turi tiesioginę įtaką pareiškėjo teisėms gyventi ir būti registruotam ginčo turte.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 24 d. nutartimi (b. l. 73–74) pareiškėjo M. B. prašymo atnaujinti Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-2257-603/2021 procesą netenkino.
4. Teismas pažymėjo, kad byla, kurioje prašoma atnaujinti procesą, buvo pradėta pagal ieškovo A. T. ieškinį dėl 2019 m. liepos 29 d. varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. Ieškovas A. T. siekė savo nuosavybėn susigrąžinti gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini).
5. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad pareiškėjas M. B. gyvena name, kuris buvo parduotas vykdant priverstinio išieškojimo veiksmus, niekaip nėra susijusi su išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-2257-603/2021 dalyku. Sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-2257-603/2021, dėl pareiškėjo materialiųjų teisų ir pareigų nebuvo pasisakyta.
6. Teismas pažymėjo ir tai, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2159-465/2020 pareiškėjas jau yra iškeldintas iš ginčo turto, taigi yra pasikeitusi pareiškime nurodyta faktinė situacija. Be to, nors pareiškėjas tvirtino apie vykstantį teisminį procesą dėl turto iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu sužinojęs tik iš Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutarties, akivaizdu, kad apie tai jam buvo žinoma anksčiau, t. y. nagrinėjant Vilniaus miesto apylinkės teisme bylą dėl iškeldinimo (civilinė byla Nr. e2-2159-465/2020), kurioje pareiškėjas dalyvavo kaip atsakovas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
7. Pareiškėjas M. B. atskirajame skunde (b. l. 90–93) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 24 d. nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl turto perleidimo, todėl trečiaisiais asmenimis turėjo būti įtraukti ir ginčo turte gyvenę asmenys. Pareiškėjui ir kitiems namo gyventojams nebuvo suteikta teisė pasisakyti dėl byloje kilusių klausimų.
7.2. Teismo priimtas sprendimas turi tiesioginę įtaką pareiškėjo teisėms gyventi ginčo turte, todėl nepagrįsta teismo išvada, kad šis sprendimas neturi tiesioginės įtakos pareiškėjo materialinėms teisėms ir pareigoms.
7.3. Atmesdamas prašymą, teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą bei proceso atnaujinimą aiškinančią teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2006; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2014; 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2011; 2011 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2011).
Atsiliepimas
8. Atsakovas antstolis A. Naujokaitis atsiliepime į atskirąjį skundą (b. l. 96–97) prašo Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 24 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
Šalies argumentai
8.1. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jis gyvena ar gyveno ginčo name, nėra susijusios su antstolio vykdytu priverstinio pardavimo procesu ir jo teisėtumo vertinimu. Turto pardavimo procesas buvo vykdomas laikantis CPK nustatytos tvarkos. Skolininkas antstolio neinformavo apie asmenis, gyvenančius nurodytu adresu, o ir jei būtų nurodęs apie gyventojus, procesiniai dokumentai, susiję su turto pardavimo veiksmais, nebūtų jiems siunčiami, nes jie nėra ir nebuvo proceso šalys vykdomojoje byloje.
8.2. Aplinkybė, kad antstolio priverstinai parduodamame name gyveno kiti asmenys, nesudaro pagrindo teigti, kad buvo pažeistos pareiškėjų teisės. Parduodamas turtas buvo įkeistas banko naudai, o viešuose registruose nebuvo atliktų įrašų apie sudarytas sutartis.
Atsiliepimas
9. Atsakovas N. K. atsiliepime į atskirąjį skundą (b. l. 95) prašo civilinę bylą nutraukti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
9.1. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių duomenų apie tai, kad A. T. buvo jam perleidęs turto valdymo teisę kokiu nors teisiniu pagrindu. A. T. nuosavybės teisė į turtą niekada nebuvo apribota (suvaržyta) pareiškėjo M. B. naudai. Jokių turto suvaržymų pareiškėjo naudai neperėmė ir naujas turto savininkas – N. K..
9.2. Civilinėje byloje Nr. 2-2257-603/2021 buvo išspręstas ginčas dėl daiktinių teisių į turtą, pareiškėjas jokių daiktinių teisių į jį neturi ir nelaikytinas suinteresuotu asmeniu. Negali būti ginama pareiškėjo subjektinė teisė, kurios pareiškėjas neturi.
9.3. Pareiškėjas negali ginti ir A. T. subjektinių teisių net jei jos būtų pažeistos, todėl pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2257-603/2021 nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka, o byla nutrauktina CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Teismų praktika, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, suformuota taip, kad šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016, 18, 19 punktai; 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016, 43 punktas).
11. Proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas. Dėl šios priežasties asmuo, besikreipiantis su prašymu atnaujinti procesą, privalo įrodyti esant bent vieną CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2013; 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148381/2021, 38–39 punktai).
12. Nagrinėjamu atveju apeliantas M. B. įrodinėjo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta pagrindą – jo teigimu, teismo sprendimu buvo nuspręsta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų.
13. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu procesas atnaujinamas nustačius vieno pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisės būti išklausytam, pažeidimą. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas tam, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2006; 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2011; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-355/2014). Pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019, 34 punktas; 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-381/2021, 45 punktas).
14. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su skundžiamoje nutartyje teismo padaryta išvada, kad apeliantas neįrodė jo įvardyto pagrindo procesui išnagrinėtoje byloje atnaujinti. Apelianto atskirajame skunde dėstomi nepagrįsti argumentai, kad nagrinėjant prašomą atnaujinti bylą buvo spendžiama ir pasisakyta dėl jo bei kitų asmenų teisės gyventi name, kitokios išvados nesuponuoja.
15. Teisminio nagrinėjimo dalyką apibrėžia ieškinio turinį sudarantys elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Asmuo, kreipdamasis į teismą dėl, jo manymu, pažeistos subjektinės teisės ar įstatymo saugomo intereso, ieškinyje nurodo tokio pažeidimo aplinkybes (faktinį pagrindą) ir pasirenka teisių gynimo būdą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Šie ieškinio turinį sudarantys elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką ir bylos nagrinėjimo ribas. Ginčas privalo būti išspręstas pagal ieškovo konkretiems asmenims (atsakovams) pareikštus reikalavimus, pats teismas negali nei suformuluoti už ieškovą ieškinio dalyko ir pagrindo, nei, spręsdamas bylas, pakeisti ieškinio dalyko ar faktinio pagrindo ar taikyti alternatyvius pažeistų teisių gynimo būdus (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-429-701/2017, 31 punktas).
16. Prašomos atnaujinti civilinės bylos procesas buvo pardėtas pagal ieškovo A. T. ieškinį atsakovams N. K. ir antstoliui A. Naujokaičiui dėl 2019 m. liepos 29 d. varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, grąžinant ieškovui nuosavybės teises į gyvenamąjį namą ir žemės sklypą. Ieškovas, kuriam priklausiusi turtą įsigijo didžiausią kainą pasiūlęs atsakovas, įrodinėjo tai, kad ginčo turtas buvo parduotas už kainą, mažesnę nei ji turėjo būti nustatyta (CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
17. Taigi, bylos nagrinėjimo dalyką sudarė faktinių aplinkybių, susijusių su varžytynėse parduodamo turto rinkos vertės nustatymu, tyrimas bei vertinimas. Tiek pirmosios instancijos teismas 2021 m. liepos 20 d. sprendimu, tiek ir jo teisėtumą bei pagrįstumą instancine tvarka patikrinęs Lietuvos apeliacinis teismas (b. l. 6–16), ištyrę ir įvertinę bylos medžiagą, nenustatė CPK 681, 718, 723 straipsniuose įtvirtintų pradinės turto kainos nustatymo taisyklių pažeidimo. Kitaip tariant, išnagrinėtoje byloje buvo sprendžiama turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, įkainojimo teisingumo klausimas.
18. Apelianto atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su jo ar kitų asmenų, kurie nėra ir nebuvo ginčo turto savininkais (dėl to ginčo nėra), teisės gyventi ginčo turte nesudarė bylos nagrinėjimo dalyko. Dėl ginčo turte gyvenusių ir (ar) gyvenančių asmenų materialinių teisių ar pareigų teismai jokiu aspektu nesprendė ir nepasisakė. Be to, apeliantas nei prašyme atnaujinti procesą, nei atskirajame skunde nenurodė, kaip aplinkybė, kad apeliantas gyvena ginčo turte, yra susijusi su byloje nagrinėto varžytynių akto teisėtumu ir pradinės turto pardavimo kainos nustatymu, kokios įtakos šis faktas galėtų turėti vertinant akto teisėtumą. Apeliantas nenurodė jokių argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad tuo atveju, jei jis būtų buvęs įtrauktas į bylos nagrinėjimą, būtų buvęs priimtas kitoks, nei yra priimtas, procesinis sprendimas dėl ginčo dalyko.
19. Be to, skundžiamoje nutartyje pagrįstai pažymėta, kad apeliantas teisę būti išklausytam, kiek tai susiję su jo teise gyventi ginčo turte, yra realizavęs kitoje civilinėje byloje. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) esančių duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2159-465/2020 pagal N. K. ieškinį apeliantui ir kitiems asmenims dėl jų iškeldinimo iš turto, kuris buvo parduotas ginčo varžytynių akto pagrindu. Toje byloje apeliantas turėjo galimybę teikti paaiškinimus bei juos pagrindžiančius įrodymus, susijusius su teise toliau gyventi ginčo name.
20. Kita vertus, atmestini kaip nepagrįsti ir atsakovo N. K. atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai, kad procesas pagal asmens, kuris neturi suinteresuotumo bylos baigtimi, negali vykti ir todėl turi būti nutrauktas. Pagal CPK 365 straipsnio 1 dalį neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys turi teisę paduoti prašymą atnaujinti procesą vieninteliu CPK 366 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju, t. y. jo 7 punkte nustatytu pagrindu. Tik pati šalis, kuri dalyvavo nagrinėjant bylą, neturi teisės inicijuoti proceso atnaujinimo šiuo pagrindu, nes tokio pobūdžio prašymas turi būti reiškiamas išskirtinai asmens, manančio, kad teismo sprendime, kuris priimtas jam nedalyvaujant byloje, pasisakyta ir dėl jo teisių ar pareigų (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-229-516/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1296-302/2016).
21. Taigi, priešingai nei teigia atsakovas, šis teisinis pagrindas ir yra skirtas asmenimis, kuriems kyla abejonių dėl jų teisių tinkamo įgyvendinimo. Todėl ir procesas pagal tokio asmens, kurio suinteresuotumo nustatymas sudaro nagrinėjimo iš esmės dalyką, yra galimas ir turi vykti. Priešingu atveju tokios teisės įgyvendinimas taptų neįmanomas.
22. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai identifikavo nagrinėjamam klausimui aktualias aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė tiek proceso teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimo galimybę, tiek ir jas aiškinant suformuotą kasacinio teismo praktiką. Todėl teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.