Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Civilinė byla Nr. 2-841-516/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00424-2020-9 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.1.2; 3.1.14.3. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugpjūčio 27 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 24 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovo A. T. prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, civilinėje byloje Nr. e2-2912-603/2020 pagal ieškovo A. T. ieškinį atsakovams antstoliui A. N. ir N. K. dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, nustatė : I. Ginčo esmė 1. Ieškovas A. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti antstolio A. N. 2019 m. liepos 29 d. varžytynių aktą Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančiu ab initio, taikyti restituciją ir grąžinti nuosavybės teises į gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini). 2. Ieškovas taip pat prašė atidėti 2 022 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą iki galutinio teismo sprendimo priėmimo. Nurodė, kad sumokėjo 50 Eur žyminį mokestį už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o 2 022 Eur žyminio mokesčio sumokėti negali dėl šalyje įvesto karantino, viešojo gyvenimo apribojimo, saugantis nuo viruso. Dėl sustabdyto viešo gyvenimo, sustabdyta ir bankų veikla. Nurodė, kad dirba laisvai samdomu darbuotoju Jungtinėje Karalystėje, Rusijos Federacijoje ir Lietuvoje, tačiau darbai dėl pandemijos sustoję, naujų užsakymų negauna, turi taupyti lėšas savo ir mažamečių vaikų pragyvenimui. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 24 d. nutartimi netenkino ieškovo prašymo dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo, nustatė terminą iki 2020 m. balandžio 6 d. sumokėti 2 022 Eur žyminį mokestį. 4. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo nurodytas aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymus, sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti prašymo. Konstatavo, kad ieškovas neįrodė sunkios materialinės padėties, nes nepateikti jokie rašytiniai įrodymai apie jo turtinę padėtį. Nurodomos aplinkybės dėl apriboto viešo gyvenimo dėl karantino nepatvirtina ieškovo sunkios finansinės padėties. 5. Konstatavo, kad ieškovas neįrodė ir kitos žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo sąlygos – kad ateityje jo finansinė padėtis pasikeis ir atsiras galimybė sumokėti žyminį mokestį. III. Atskirojo skundo argumentai 6. Ieškovas A. T. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 24 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 6.1. Teismas, taikydamas žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimą, atleidimą nuo žyminio mokesčio mokėjimo reglamentuojančias teisės normas, turi atsižvelgti ne tik į ieškovo turtinę padėtį, bet ir į ekonominę bei nepaprastos padėties situaciją valstybėje. Griežtas žyminio mokesčio sumokėjimo reikalavimas, kai valstybėje siaučia pandemija, o ekonominis gyvenimas sustojęs, nėra laikytinas protingu teisės normų aiškinimu ir taikymu. Toks reikalavimas neatitinka visuomenės narių solidarumo principo. Esant pandemijai, žyminio mokesčio neatidėjimas iš esmės yra teisės į teisminę gynybą ribojimas. 6.2. Vyriausybės nutarimu yra sustabdytas viešasis gyvenimas Lietuvoje, sustojo ekonomika, klientai stabdo mokėjimus tiekėjams, bankai neišduoda paskolų, VMI ir Sodra skelbia atidedanti mokesčių mokėjimo ir deklaravimo terminus. Kadangi valstybė taiko lengvatas gyventojams dėl mokesčių mokėjimo, tai ir teismai turi imtis veiksmų ir protingai taikyti CPK normas bei atidėti ieškovui žyminio mokesčio sumokėjimą. 6.3. Ieškovas užsiima individualia veikla, tačiau dėl korona viruso visos veiklos sustojusios. Klientai neužsako darbų, nemoka už suteiktas paslaugas lėšų. Turi taupyti savo lėšas pragyvenimui. Žyminio mokesčio suma (2 022 Eur) būtų ieškovui ženklios išlaidos, be to, tokios sumos šiai dienai neturi. Teismas konstatuoja : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). 8. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta netenkinti prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą už ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. 9. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kuris suponuoja, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama prieinama teisminė gynyba. Tačiau teisė į teisminę gynybą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Civiliniame procese teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos konkrečios arba proporcinės pinigų sumos, kuri mokama už teismo atliekamus (atliktinus) procesinius veiksmus bylose, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis). 10. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į skirtingą dalyvaujančių byloje asmenų turtinę padėtį bei būtinybę užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą, numato atleidimo nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnis) bei žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo (CPK 84 straipsnis) institutus. 11. Nagrinėjamu atveju ieškovas A. T. prašė atidėti 2 022 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą už ieškinį iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas šioje byloje. 12. CPK 84 straipsnyje nurodoma, kad teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo instituto tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, todėl šio instituto taikymas yra tikslingas tuo atveju, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau bus pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą. Tokiu būdu asmeniui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo surinkti reikiamą sumokėti sumą. Šios nuostatos yra laikomasi ir teismų praktikoje, kurioje pasisakyta, kad jeigu asmens turtinė padėtis žyminio mokesčio mokėjimo metu yra komplikuota, bet yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė padėtis gali pagerėti, žyminio mokesčio mokėjimas jam gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017; 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1445-236/2018; 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1319-464/2019). 13. Taigi sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą turi būti įrodytos dvi sąlygos: 1) turtinė prašančiojo asmens padėtis procesinio veiksmo, už kurį reikalaujama sumokėti žyminį mokestį, atlikimo momentu tikrai yra komplikuota ir sudėtinga; 2) finansiniai sunkumai, su kuriais asmuo susidūrė, yra laikini. Atsižvelgiant į tai, prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nagrinėjančiam teismui turi būti pateikti ne tik įrodymai, galintys suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymai, kad sprendimo priėmimo dieną jis turės galimybę sumokėti žyminį mokestį, jei ieškinys bus atmestas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-612-516/2015; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017; 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1081-516/2019; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1320-790/2019; 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1319-464/2019). 14. Nagrinėjamu atveju apeliantas A. T. prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo iš esmės grindė tuo, kad dėl šalyje siaučiančios COVID-19 pandemijos ekonominis ir viešas gyvenimas sustojęs, valstybė taiko mokesčių lengvatas, atidėti deklaravimo terminai, klientai neužsako darbų, nemoka už suteiktas paslaugas lėšų, todėl turi taupyti, be to, tokios sumos šiai dienai jis neturi. Ieškinyje, prašydamas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, nurodė, kad dirba laisvai samdomu darbuotoju Jungtinėje Karalystėje, Rusijos Federacijoje ir Lietuvoje, tačiau darbai dėl pandemijos sustoję, o naujų užsakymų negauna. 15. Visų pirma, pažymėtina tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo 2020 m. kovo 16 d. dėl siaučiančios COVID -19 pandemijos paskelbtas karantinas šiuo metu yra atšauktas. Priešingai nei teigia apeliantas, nei tuo metu, kai šalyje buvo paskelbtas karantinas, nei šiuo metu jį atšaukus nebuvo ir nėra visiškai sustabdytas ekonominis ir (ar) viešasis gyvenimas, o tik taikyti tam tikri ribojimai, kurie vėliau palaipsniui buvo švelninami. Nors, apelianto teigimu, dėl paskelbtos pandemijos jis nebegauna užsakymų ir pajamų, tačiau nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė visiškai jokių šiuos teiginius pagrindžiančių duomenų, t. y. neįrodė, kad dėl taikomų ribojimų ir vis dar tebesitęsiančios COVID-19 pandemijos jo turtinė (finansinė) padėtis pablogėjo tiek, kad jis šiuo metu neturi galimybės sumokėti reikiamos 2 022 Eur žyminio mokesčio sumos už ieškinį ar kad dėl paminėtų priežasčių tokios sumos sumokėjimas jam (jo šeimai) iš tiesų būtų labai didelės išlaidos (CPK 178 straipsnis). Minėta, kad asmuo, prašantis atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, turi pateikti teismui pakankamus įrodymus, kad jo turtinė (finansinė) padėtis šiuo metu yra sunki ir komplikuota, tačiau ateityje turės galimybę sumokėti reikiamą sumą. Turtinę (finansinę) asmens padėtį galėtų įrodyti teismui pateikti duomenys apie apelianto (jo šeimos) gaunamas pajamas, bankuose turimas santaupas, taip pat išrašai iš Nekilnojamojo turto registro apie turimą nekilnojamąjį turtą ir kt. Nepaisant to, apeliantas apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais apie šalyje siaučiančią COVID-19 pandemiją, taikomus ribojimus, valstybės taikomas mokesčių lengvatas, atidedamus deklaravimo terminus ir pan., kurie, kaip jau minėta, nesant byloje absoliučiai jokių duomenų apie prastą apelianto finansinę (turtinę) padėtį, nėra pakankamas pagrindas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. 16. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog apeliantui nepateikus jokių duomenų ir neįrodžius savo šiuo metu sunkios finansinės (turtinės) padėties, dėl ko jis nėra pajėgus sumokėti 2 022 Eur žyminį mokestį už ieškinį, nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą išsprendė neteisingai, netinkamai taikydamas ar aiškindamas procesinės teisės normas, reglamentuojančias procesinio dokumento trūkumų šalinimą, ar netinkamai vertindamas įrodymus. Priešingai nei teigia apeliantas, įstatymų leidėjo nustatytas reikalavimas sumokėti atitinkamo dydžio mokestį, nepateikus jokių savo prastą finansinę (turtinę) padėtį pagrindžiančių duomenų, negali būti aiškinamas kaip asmens, paduodančio atitinkamą procesinį dokumentą, procesinių teisių suvaržymas, šiuo atveju, kaip teigia apeliantas – teisės į teisminę gynybą ribojimas. 17. Atsižvelgiant į tai, apelianto A. T. atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis iš esmės paliktina nepakeista. 18. Kadangi skundžiama nutartimi nustatytas terminas (iki 2020 m. balandžio 6 d.) ieškinio trūkumams ištaisyti jau yra pasibaigęs, tokį terminą iš naujo nustato apeliacinės instancijos teismas (CPK 7 straipsnis), išaiškindamas, kad įrodymai apie žyminio mokesčio sumokėjimą teikiami pirmosios instancijos teismui. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutaria : Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą. Nustatyti ieškovui A. T. terminą iki 2020 m. rugsėjo 11 d. įskaitytinai sumokėti trūkstamą 2 022 Eur (dviejų tūkstančių dvidešimt dviejų eurų) žyminį mokestį už ieškinį ir pateikti Vilniaus apygardos teismui sumokėjimo faktą patvirtinančius įrodymus. Teisėja Rasa Gudžiūnienė