Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Agnės Tikniūtės ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. T. (A. T.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. T. ieškinį atsakovams N. K., antstoliui Arminui Naujokaičiui dėl varžytinių akto panaikinimo ir restitucijos taikymo; tretieji asmenys: uždaroji akcinė bendrovė ,,Ober-Haus“ nekilnojamasis turtas, uždaroji akcinė bendrovė ,,Intrum Lietuva“, „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyrius, „Association of Underwriters known as Loyd‘s“, atstovaujamas uždarosios akcinės draudimo bendrovės ,,Colemont draudimo brokeris“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, kai byloje dalyvaujantis asmuo neinformuotas apie bylos nagrinėjimą

15. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neinformavo jo apie bylos nagrinėjimą, todėl teismo sprendimas naikintinas, esant absoliučiam sprendimo negaliojimo pagrindui (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

16. CPK 329 straipsnyje įtvirtinti atvejai, kai pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažįstamas negaliojančiu dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Vis dėlto procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Pagal nurodyto straipsnio 3 dalies 1 punktą, absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstama, jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą.

17. Asmens teisė būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam yra viena iš asmens teisės į teisingą teismą garantijų. Teisė į teisingą teismą – ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) saugoma vertybė, todėl kasacinio teismo praktikoje dėl procesinių dokumentų įteikimo instituto nuosekliai remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencija. Į šias principines nuostatas turi būti atsižvelgiama teismui konkrečioje byloje taikant civilinio proceso teisės normas, nustatančias procesinių dokumentų įteikimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-520-469/2018, 17–24 punktai). Tais atvejais, kai civilinės bylos išnagrinėjamos nedalyvaujant vienai iš proceso šalių, reikia įvertinti šias aplinkybes: 1) ar teismas buvo pakankamai rūpestingas informuodamas šalis apie teisminį procesą ir ar šalys gali būti laikomos atsisakiusiomis savo teisės stoti prieš teismą ir gintis; 2) ar nacionalinė teisė suteikia galimybę asmenims, sužinojusiems apie prieš juos priimtą teismo sprendimą, reikalauti naujo teismo proceso, atitinkančio rungimosi principą. Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali būti laikomas atsisakiusiu teisės stoti prieš teismą, išankstinė sąlyga yra ta, kad jis turi būti tinkamai informuotas apie tokią turimą teisę bei vykstantį teisminį procesą (sprendimų bylose Gyuleva prieš Bulgariją, par. 42; Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, par. 80, 87, 106; Aždajić prieš Slovėniją, par. 53, 58; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-378/2020, 28, 31 punktai).

18. CPK XI skyriaus antrajame skirsnyje reglamentuotas procesinių dokumentų įteikimas. Teismas procesinius dokumentus byloje dalyvaujančiam asmeniui gali įteikti įvairiais būdais: registruotąja pašto siunta, per antstolius, per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą, kitus byloje dalyvaujančius asmenis, per atstovus ir kt. (CPK 117, 118, 175¹ straipsniai). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymą CPK 123 straipsnio 1 dalis). Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (CPK 123 straipsnio 3 dalis).

19. Iš bylos duomenų nustatyta, kad apeliantas 2020 m. kovo 19 d. pateikė Vilniaus apygardos teismui ieškinį, prašydamas pripažinti antstolio Armino Naujokaičio 2019 m. liepos 29 d. varžytynių aktą negaliojančiu ab initio, taikyti restituciją ir grąžinti nuosavybės teises į gyvenamąjį namą ir žemės sklypą Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Teismas 2020 m. lapkričio 4 d. išsiuntė byloje dalyvaujantiems asmenims šaukimus į 2020 m. gruodžio 23 d. parengiamąjį teismo posėdį. Teismas, reaguodamas į koronaviruso (COVID–19) plitimo grėsmės Lietuvoje didėjimą, atsižvelgdamas į Teisėjų tarybos rekomendacijas dėl teismų darbo organizavimo, 2020 m. gruodžio 18 d. pranešimu „Dėl bylos nagrinėjimo nuotoliniu būdu“ informavo šalis ir trečiuosius asmenis, kad bylą nagrinės teismo posėdyje vaizdo konferencijų būdu, naudodamas vaizdo konferencijų programą „ZOOM“ ir išsiuntė nuotolinio teismo posėdžio nuorodą. Teismas atidėjo parengiamąjį posėdį, nes paštas grąžino teismui ne ieškovo pasirašytą, bet ieškovui turėjusią likti teismo šaukimo dalį. Teismas 2020 m. gruodžio 23 d. išsiuntė ieškovui šaukimą į 2021 m. sausio 21 d. parengiamąjį teismo posėdį, 2020 m. gruodžio 30 d. – pranešimą „Dėl bylos nagrinėjimo nuotoliniu būdu“. Teismo šaukimas 2021 m. sausio 6 d. įteiktas ieškovui. Teismas 2021 m. sausio 21 d. parengiamajame teismo posėdyje užbaigė pasirengimą nagrinėti bylą iš esmės ir išėjo į sprendimų priėmimo kambarį išspręsti atsakovų prašymo priimti sprendimą už akių. Teismas 2021 m. sausio 21 d. atnaujino bylos nagrinėjimą, nes ieškovas, likus dvidešimčiai minučių iki teismo posėdžio, elektroniniu paštu pateikė prašymą atidėti teismo posėdį. Ieškovas prašyme nurodė, kad neturi techninių priemonių prisijungti per programą „Zoom“, prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, dalyvaujant ieškovui ir atsakovams, skirti kitą teismo posėdį, kai pasibaigs karantinas.

22. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas neinformavo jo apie teismo posėdį, nesuteikė galimybės jame dalyvauti ir pasisakyti. Apeliantas teigė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad apeliantas gyveno ir dirbo Jungtinėje Karalystėje. CPK 8 straipsnyje įtvirtinta byloje dalyvaujančių asmenų pareiga bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantas yra ieškovas, kuris pateikė teismui ieškinį 2020 m. kovo 19 d., t. y. tuo metu, kai Lietuvoje jau buvo paskelbtas karantinas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimas „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“). Apeliantas procesiniuose dokumentuose nurodydavo, kad neturi galimybės dalyvauti teismo posėdžiuose nuotoliniu būdu, prašydavo skirti teismo posėdį po to, kai pasibaigs karantinas, bet, karantinui nepasibaigus, jis išvyko į Jungtinę Karalystę. Teismo šaukimas į 2021 m. vasario 18 d. teismo posėdį 2021 m. vasario 5 d. įteiktas asmeniškai apeliantui jo nurodytu adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), bet apeliantas 2021 m. vasario 17 d. prašyme atidėti teismo posėdį nurodė, kad negali grįžti į Lietuvą, nes yra Jungtinėje Karalystėje. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių apelianto būtinybę išvykti iš Lietuvos, taip pat jo buvimą Jungtinėje Karalystėje, grįžimą į Lietuvą.

25. Apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad apeliantas apie teismo procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą sužinojo iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO, nepagrįstas rašytiniais įrodymais, t. y. neaišku, kada apeliantas sužinojo apie teismo posėdį. Be to, pirmiau nurodytos aplinkybės paneigia apelianto argumentus, kad jis nežinojo apie bylos nagrinėjimą ir negalėjo naudotis internetu. Tai, kad teismo šaukimas apeliantui grąžintas neįteiktas, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindas konstatuoti, jog šis bylos dalyvis neinformuotas apie teismo posėdį. Ši aplinkybė įvertintina, atsižvelgiant į apelianto elgesį proceso metu, t. y. nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, taip pat į teismo veiksmus, atliktus, siekiant informuoti apeliantą apie bylos nagrinėjimą.

26. Pirmiau nustatyta, kad apeliantas elektroniniu paštu siųsdavo pirmosios instancijos teismui prašymus atidėti bylos nagrinėjimą, teismas į juos atžvelgdavo ir taip pat papildomai siųsdavo apeliantui procesinius dokumentus, informaciją apie bylos nagrinėjimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje procesinių dokumentų įteikimo prasme buvo rūpestingas, aktyvus ir nepažeidė pareigos informuoti apeliantą apie nagrinėjamos bylos eigą. Priešingai – apelianto elektroniniu paštu teikti prašymai atidėti teismo posėdį, nepateikiant juos pagrindžiančių duomenų yra pagrindas daryti išvadą, kad apeliantas turėjo prieigą prie interneto, galėjo dalyvauti teismo posėdžiuose nuotoliniu būdu, bet, pasinaudodamas Lietuvoje paskelbtu karantinu, nepagrįsdamas, kodėl negali atvykti į teismo posėdžius, nurodydamas, kad negali teismo posėdyje dalyvauti nuotoliniu būdu, nesirūpino greitu bylos išnagrinėjimu. Apelianto nurodyti argumentai nėra pagrindas konstatuoti, esant absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, įtvirtintą CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

27. Atsakovas antstolis A. Naujokaitis vykdė Vilniaus miesto 19–ojo notarų biuro 2015 m. gruodžio 10 d. vykdomąjį įrašą dėl 152 018,83 Eur skolos, 16 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš apelianto (skolininko) trečiajam asmeniui (hipotekos kreditoriui) „Luminor Bank As“ Lietuvos skyriui. Antstolis nukreipė išieškojimą į hipoteka įkeistą nekilnojamąjį turtą – į žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir nekilnojamasis turtas) (vykdomoji byla Nr. 0157/15/02228).

28. Trečiasis asmuo (turto vertintoja) UAB „Ober Haus“ nekilnojamasis turtas atliko pirmą nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizę ir 2016 m. gegužės 10 d. ekspertizės akte nustatė, kad pirmiau nurodyto turto rinkos vertė – 163 000 Eur. Antstolis 2016 m. gegužės 11 d. patvarkymu areštavo nekilnojamąjį turtą ir jį įkainojo eksperto nustatyta verte. Antstolis 2016 m. birželio 13 d. paskelbė apelianto nekilnojamojo turto varžytynes, nurodė, kad pradinė turto pardavimo kaina – 130 400 Eur.

29. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 29 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0157/15/02228/R, uždraudė varžytynėse ar bet kokiu kitu pagrindu perleisti kitiems asmenims žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius Vilniuje, (duomenys neskelbtini), iki ieškinio pateikimo teismui dienos (civilinėje byla Nr. e2-7282-545/2016). Antstolis 2016 m. liepos 7 d. patvarkymu sustabdė vykdymo veiksmus. Nurodytoje civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 31 d. sprendimu atmetė apelianto ieškinį atsakovui „Danske Bank A/S“, veikiančiam per „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialą, dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, kredito sutarties sąlygos pakeitimo, notaro išduoto vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu ir panaikino pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 4 d. nutartimi paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą (civilinė byla e2A-21-560/2018).

30. Antstolis, atnaujinęs vykdymo veiksmus, 2018 m. vasario 28 d. patvarkymu paskyrė antrą ekspertizę apelianto turto vertei nustatyti, ekspertizę pavedė atlikti tam pačiam turto vertintojui.

31. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 19 d. nutartimi patenkino antstolio prašymą ir leido antstoliui ir turto vertintojui (ekspertui) priverstinai patekti į namą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), siekiant atlikti turto ekspertizę (civilinė byla Nr. 2SP-17227-863/2018).

32. Trečiasis asmuo UAB „Ober-Haus“ nekilnojamasis turtas 2018 m. gegužės 4 d. ekspertizės akte nustatė nekilnojamojo turto rinkos vertę – 165 000 Eur. Antstolis 2018 m. gegužės 16 d. patvarkymu įkainojo nurodytą turtą eksperto nustatyta verte. Apeliantas 2018 m. gegužės 24 d. pateikė antstoliui prieštaravimus dėl ekspertizės aktu nustatytos turto rinkos vertės. Antstolis 2018 m. gegužės 24 d. patvarkymu pasiūlė apeliantui pateikti turto vertintojo kandidatūrą bei sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sutartą su teismo ekspertu ekspertizės kainą. Apeliantas antstolio nurodymų neįvykdė.

33. Antstolis 2018 m. birželio 18 d. patvarkymu paskelbė apelianto turto pirmąsias varžytynes, nurodė, kad pradinė turto pardavimo kaina – 132 000 Eur (80 proc. nuo 165 000 Eur sumos). Varžytynės 2018 m. liepos 19 d. patvarkymu paskelbtos neįvykusiomis, nes nedalyvavo nė vienas pirkėjas. Antstolis 2018 m. rugpjūčio 19 d. patvarkymu paskelbė antrąsias varžytynes, nurodė pradinę turto pardavimo kainą – 99 000 Eur (60 proc. nuo 165 000 Eur sumos). Antrosios varžytynės antstolio 2018 m. rugsėjo 10 d. patvarkymu paskelbtos neįvykusiomis, nes nedalyvavo nė vienas pirkėjas.

34. Antstolis 2018 m. spalio 23 d. patvarkymu paskyrė naują ekspertizę turto vertei nustatyti, kurią pavedė atlikti trečiajam asmeniui UAB „Ober-Haus“ nekilnojamajam turtui. Turto vertintojas 2019 m. vasario 13 d. ekspertizės akte nustatė turto rinkos vertę – 140 000 Eur. Antstolis 2019 m. vasario 14 d. patvarkymu įkainojo skolininkui priklausantį turtą eksperto nustatyta verte.

35. Antstolis 2019 m. kovo 13 d. patvarkymu paskelbė apelianto turto pirmąsias varžytynes, nurodė, kad pradinė turto pardavimo kaina – 112 000 Eur (80 proc. nuo 140 000 Eur sumos). 2019 m. balandžio 12 d. patvarkymu pirmosios varžytinės paskelbtos neįvykusiomis, nes nedalyvavo nė vienas pirkėjas. Antstolis 2019 m. gegužės 3 d. patvarkymu paskelbė antrąsias varžytynes, nurodė pradinę turto pardavimo kainą – 84 000 Eur (60 proc. nuo 140 000 Eur sumos). VĮ Registrų centras 2019 m. birželio 3 d. pranešime nurodė, kad antrosios varžytinės įvyko, maksimali pasiūlyta kaina – 86 084 Eur, jas laimėjo atsakovas N. K..

36. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi netenkino apelianto skundo, kuriame šis prašė atšaukti 2019 m. gegužės 3 d. paskelbtas antrąsias varžytynes, iš naujo įkainoti turtą ir paskirti pakartotinę ekspertizę turto vertei nustatyti (civilinė byla Nr. 2YT-25876-566/2019).

Dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu

37. Apeliantas prašo panaikinti nekilnojamojo turto pardavimo iš varžytynių aktą, nes, jo nuomone, turtas parduotas už per mažą kainą, t. y. parduotas už 86 016 Eur mažesnę kainą negu nurodyta turto vertė Nekilnojamojo turto registre.

38. CPK 602 straipsnyje įtvirtinti pagrindai, kuriems esant turto pardavimo iš varžytynių aktas gali būti pripažintas negaliojančiu. Vienas tokių pagrindų yra tuomet, jeigu turtas parduotas už mažesnę kainą, negu ji turėjo būti nustatyta CPK 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

39. Pagal CPK 718 straipsnį, pirmą kartą rengiamose (pirmosiose) varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro aštuoniasdešimt procentų CPK 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos. CPK 681 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos (CPK 681 straipsnio 2 dalis). Įstatymų leidėjas taip pat įtvirtino vykdymo proceso dalyvių (skolininko ir išieškotojo) teisę pareikšti prieštaravimus dėl turto įkainojimo (CPK 681 straipsnio 3 dalis).

40. CPK 722 straipsnyje reglamentuotos antrosios varžytynės. Antrosios varžytynės vyksta tokiomis pačiomis sąlygomis ir tvarka kaip ir pirmosios varžytynės su ta išimtimi, kad antrosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro šešiasdešimt procentų CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka nustatytos turto kainos (CPK 722 straipsnio 1 dalis).

41. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018, 20 punktas). Tinkamas turto įkainojimas lemia ne tik turto realizavimo eigą, bet ir tolesnius išieškojimo vykdymo padarinius. Pavyzdžiui, turtą varžytynėse pardavus už mažesnę kainą, negu ji turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali turto pardavimo aktus pripažinti negaliojančiais CPK 602 straipsnio 6 punkto pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018, 21 punktas). Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).

42. CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyto pagrindo konstatavimas bei varžytynių akto (ar, atitinkamai, turto perdavimo išieškotojui akto) pripažinimas negaliojančiu galimas tik tada, kai turto pardavimo iš varžytynių kaina yra esmingai mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, o gauta už turtą suma neproporcinga to turto rinkos vertei ir taip neproporcingai apribojamos skolininko nuosavybės teisės; ar kaina yra esmingai mažesnė, turi būti sprendžiama pagal individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2012).

43. Pirmiau nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolis, siekdamas teisingai įkainoti turtą (gyvenamąjį namą ir žemės sklypą), paskyrė tris turto vertinimo ekspertizes, kurias pavedė atlikti turto vertintojui. UAB „Ober Haus“ nekilnojamasis turtas 2016 m. gegužės 2 d. ekspertizės akte nustatyta, kad apeliantui priklausančio nekilnojamojo turto vertė yra 163 000 Eur, 2018 m. gegužės 4 d. ekspertizės akte – 165 000 Eur, 2019 m. vasario 8 d. ekspertizės akte – 140 000 Eur. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantas, nesutikdamas su antstolio nustatyta turto verte (140 000 Eur), skundė antstolio veiksmus, prašė panaikinti antstolio 2019 m. gegužės 3 d. patvarkymą, kuriuo paskelbtos antrosios turto varžytynės. Antstolio veiksmų teisėtumas, taip pat turto įkainojimo pagrįstumas įvertintas įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2YT-25876-566/2019). Nors nurodytos ir šios bylų dalykai skiriasi (vienoje byloje ginčijamas antstolio patvarkymas, kuriuo paskelbtos antrosios turto varžytynės, kitoje – turto pardavimo iš varžytynių aktas, apeliantas jas grindžia ta pačia aplinkybe – per maža turto kaina. Vilniaus miesto apylinkės teismas įvertino apelianto argumentą, kad, VĮ Registrų centro masinio vertinimo 2019 m. sausio 1 d. duomenimis, apelianto turtas įvertintas 172 100 Eur, bet parduotas varžytynėse tik už 86 084 Eur. Kitoje byloje teismas išaiškino, kad ekspertizės metu atliekamas individualus turto vertinimas, įvertinamos konkretaus turto savybės, nusidėvėjimas, masinis vertinimas paprastai atliekamas, darant prielaidą, kad turto atžvilgiu nėra jokių materialinių įsipareigojimų, kurie galėtų turėti įtakos turto ar jo dalies nustatytajai vertei ar prekinėms savybėms. Teismas nusprendė, kad byloje esantis turto kainos nustatymo ekspertizės aktas turi didesnę įrodomąją galią negu VĮ Registrų centro masinis turto rinkos vertės nustatymas (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2YT-25876-566/2019).

44. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas ignoruoja ankstesnius teismų išaiškinimus ir jais nesivadovauja, pareikštus reikalavimus grindžia anksčiau teismų įvertintais ir atmestais argumentais. Apeliantas nepateikė į bylą naujų įrodymų, individualaus turto įvertinimo akto, kurie būtų pagrindas kitaip vertinti nekilnojamojo turto pardavimo kainą. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad antstolio veiksmai, susiję su turto vertės nustatymu ir jo pardavimu, nelaikytini profesionaliais ir tinkamais, nes jis nesiėmė visų veiksmų, kad turtas būtų parduotas už rinkos kainą. Akcentuotina tai, kad antstolis vykdymo procese skyrė tris turto vertinimo ekspertizes ir turtą įkainojo pagal ekspertizės aktuose nustatytą vertę. Tam, kad turtas būtų įvertintas ne tik iš išorės, bet ir iš vidaus, antstolis kreipėsi į teismą, prašydamas išduoti leidimą antstoliui ir UAB „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto vertintojui (ekspertui) priverstinai patekti į namą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), siekiant atlikti išsamią turto ekspertizę (šios nutarties 31 punktas). Antstolis iš viso paskelbė penkerias (trejas pirmąsias ir dvejas antrąsias) turto varžytynes, trejos varžytynės paskelbtos neįvykusiomis, nes jose nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis. Apeliantas nenurodė, kokių konkrečių veiksmų neatliko antstolis, nustatydamas pradinę turto pardavimo kainą. Apeliantas neįrodė, kad antstolis nesilaikė pareigos įkainoti skolininkui priklausantį turtą rinkos kaina ir dėl to jis parduotas už per mažą kainą (CPK 178 straipsnis).

45. Be to, iš bylos duomenų nustatyta, kad antstolis, nustatydamas pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą, vadovavosi CPK 681,718, 722 straipsniuose įtvirtintomis turto kainos nustatymo taisyklėmis. Antstolis teisingai nustatė, kad pradinė parduodamo turto iš pirmųjų varžytynių kaina sudaro aštuoniasdešimt procentų, o pradinė parduodamo turto iš antrųjų varžytynių kaina sudaro šešiasdešimt procentų įkainuoto turto vertės (šios nutarties 35 punktas). Dėl to aplinkybė, kad VĮ Registrų centro nurodyta nekilnojamojo turto rinkos vertė didesnė 86 016 Eur negu kaina, už kurią parduotas turtas, nėra pagrindas konstatuoti, kad turtas parduotas už mažesnę kainą, negu ji turėjo būti nustatyta CPK 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir pripažinti negaliojančiu turto pardavimo iš varžytynių aktą (CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad antstolis, siekdamas nustatyti turto rinkos kainą, ėmėsi visų teisėtų priemonių, kad apgintų išieškotojo ir skolininko teises, užtikrintų vykdymo proceso dalyvių teisėtų interesų pusiausvyrą.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

46. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino ginčui reikšmingas aplinkybes, taikė materialiosios ir proceso teisės normas. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nėra pagrindas naikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas ir apeliacinis skundas atmestinas.

47. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 30 d. nutartimi atidėjo apeliantui 2 022 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą iki galutinio teismo procesinio sprendimo priėmimo. Atmetus apeliacinį skundą, nurodytos bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybei iš apelianto (CPK 84 straipsnis).

48. Byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė duomenų, patvirtinančių bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, dydį, todėl jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš apelianto A. T. (A. T.) (a. k. (duomenys neskelbtini) 2 022 Eur (du tūkstančius dvidešimt du eurus) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Žyminis mokestis mokėtinas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.