- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-04
- Bylos Nr.
- e2A-21-560/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23193-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dainius Rinkevičius, Jelena Šiškina, Eglė Surgailienė
- Ieškovas
- A. T.
- Atsakovas
- Nordea Bank AB
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Eglės Surgailienės ir Jelenos Šiškinos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal A. T. ieškinį atsakovui Nordea Bank AB, veikiančiam per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, kredito sutarties sąlygos pakeitimo, notaro išduoto vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. T. pateikė ieškinį, kuriuo prašė 1) pripažinti, kad atsakovas 2015-10-30 neteisėtai nutraukė 2008-06-03 kredito sutartį Nr. LL/08/06/08G, 2) pakeisti 2008-06-03 kredito sutarties Nr. LL/08/06/08G 2.8. punkto sąlygą dėl kredito grąžinimo dienos ir išdėstyti ją taip: „Kredito grąžinimo diena: 2022/05/31“, 3) pripažinti negaliojančiu notaro 2015-12-10 vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. MK-10759) nuo notaro vykdomojo įrašo sudarymo momento, 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008-06-03 ieškovas sudarė su atsakovu kredito sutartį Nr. LL/08/06/08G dėl 149 154,31 Eur. Ieškovas kas mėnesį turėjo mokėti palūkanas, o viso kredito grąžinimo terminas buvo nustatytas iki 2018-05-31. Prievolių užtikrinimui ieškovas 2008-06-03 sudarė hipotekos sandorį, kuriuo atsakovo naudai įkeitė jam nuosavybės teise priklausančius žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini). Ieškovas sutartį vykdė. Ieškovui vėluojant sumokėti 1 306,38 Eur įmoką, atsakovas 2015-10-30 vienašališkai nutraukė sutartį, nepaisydamas ieškovo prašymų pakeisti sutartį, atsakovui teikiamų įrodymų dėl turtinės padėties bei to, kad ieškovas uždelsė grąžinti tik labai nedidelę sumą. 2015-12-10 notaras atliko vykdomąjį įrašą. 2015-12-16 atsakovas kreipėsi į antstolio kontorą dėl ieškovui priklausančio turto pardavimo priverstine tvarka. Ieškovo nuomone, atsakovas be pagrindo atsisakė pakeisti ginčo sutartį, neteisėtai ją nutraukė ir tuo pagrindu neteisėtai kreipėsi dėl vykdomojo įrašo išdavimo. Ginčo sutartis yra vartojimo sutartimi. Nutraukus sutartį, sukeliamos pasekmės, kurios yra neproporcingos padarytam pažeidimui. Kadangi ieškovas neteisėtai nutraukė sutartį, jis neturėjo pagrindo kreiptis į dėl vykdomojo įrašo išdavimo. Tad toks vykdomasis įrašas yra negaliojantis.Atsakovas Nordea Bank AB, veikiantis per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovo mokėjimo prievolių pažeidimai prasidėjo jau sutarties vykdymo pradžioje. Bankas ragino ieškovą pašalinti sutarties vykdymo pažeidimus ir įspėjo apie dėl pažeidimų galinčias kilti teisines pasekmes, tačiau ieškovas pažeidimų per nustatytą terminą nepašalino. Kadangi ieškovo pažeidimai buvo nuolatiniai, sistemingi, todėl bankas 2015-10-15 pranešimu Nr. OUT-17222 apie vienašališką kredito sutarties nutraukimą nurodė ieškovui, kad nepašalinus pažeidimų, sutartis bus nutraukta. Kadangi pažeidimai nebuvo pašalinti, nuo 2015-10-30 bankas vienašališkai nutraukė sutartį. Sutartis buvo sudaryta su ieškovu individualiai suderinus visas sutarties specialiosios dalies sąlygas, įskaitant ir sąlygą dėl kredito gražinimo datos. Be to, ieškovas nepateikė jokių duomenų apie tai, kad jis per protingą terminą būtų prašęs atsakovo pakeisti kokias nors sutarties sąlygas. Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 13.2 punktas suteikė bankui teisę vienašališkai nutraukti sutartį dėl ieškovo mokėjimo prievolių pažeidimo, jeigu ieškovas per papildomą terminą nepašalina pažeidimų.
I. P. instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-01-31 sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovo naudai 1 000,00 Eur advokatų procesinio dokumento ruošimo ir atstovavimo išlaidų. Teismas pažymėjo, jog sutarties nutraukimo momentu ieškovas sistemiškai ir nuolatos pažeidinėjo sutartį – nemokėjo palūkanų ir delspinigių. Toks sistemingas prievolę pažeidžiantis ieškovo elgesys yra esminis kredito sutarties pažeidimas, kadangi bankas negavo to, ką pagal sutartį pagristai tikėjosi gauti. Be to, minėtas ieškovo elgesys davė pagrindą bankui nesitikėti, kad kredito sutartis bus tinkamai vykdoma ateityje. Nors įsiskolinimo dydis yra nedidelis, tačiau ieškovas nemokėjo bankui sistemingai, ilgą laiką, darbo ir pakankamų pajamų kreditui padengti neturėjo, todėl toks ieškovo elgesys yra esminis sutarties pažeidimas, leidęs atsakovui padaryti išvadą, kad kredito sutartis nebus tinkamai vykdoma ateityje. Ieškovui apie kreditavimo sutarties nutraukimą banko pranešta tinkamai.Teismas nekonstatavo atsakovo sutarties pažeidimų, nes Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 straipsnio 5 dalis numato, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais, o nurodytos tvarkos-ginčo sutarties vienašalio nutraukimo tvarkos ir pagrindų atsakovas laikėsi. Be to, ieškovas pirmą kartą kreipėsi į banką raštu 2015-12-28 ir tik po ginčo sutarties nutraukimo, notaro vykdomojo įrašo išdavimo ir jo pateikimo vykdyti antstoliui, siekiant atnaujinti sutartį. Ieškovo prašymas dėl sutarties atnaujinimo pats savaime nesuteikia teisės nevykdyti sutarties. Ieškovas privalėjo numatyti ir įvertinti savo finansines galimybes įvykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus ir su tuo susijusias aplinkybes.Teismo vertinimu, ieškovo nuoroda į tai, kad jis yra vartotojas ir jo atžvilgiu taikoma papildoma teisių apsauga, turi nepilnamečių vaikų, neturi įtakos bylos baigčiai. Ieškovas su kreditavimo sąlygomis susipažino, įskaitant kredito grąžinimo terminą. Vartotojai negali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis, siekiant nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Įstatymo leidėjas nenumato jokių apribojimų išieškoti iš įkeisto turto, įskaitant ir gyvenamosios patalpos realizavimą, o vaikų turėjimas neatleidžia kredito gavėjo nuo prisiimtų prievolių vykdymo. Būtent ieškovas, o ne bankas, turi prievolę išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir užtikrinti jų teisę į gyvenamąją patalpą. Bankas po ginčo sutarties nutraukimo (2015-10-30) vykdomąjį įrašą paprašė išduoti 2015-12-10, per šį laikotarpį ir iki šiol ieškovas jokių įmokų bankui neatliko, duomenų apie tai, kad pajėgs vykdyti ginčo sutartį ateityje, nepateikė, jo gaunamos pajamos neaiškios. Ieškovas oficialiai nedirba, vadinasi, ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovą atnaujinti kreditavimo sutartį negalimas. Ieškovas 2016-02-24 rašte nurodytų įsipareigojimų neįvykdė, bankui jokių sumų nesumokėjo, ieškovo turtas areštuotas. Teismas ieškinį atmetė ir konstatavo, kad atsižvelgiant į tai netenka prasmės kredito sutarties sąlygų modifikavimas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas A. T. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2017-01-31 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog atsakovas neteisėtai nutraukė sutartį. Nutraukus sutartį dėl sumos, sudarančios nežymią dalį prievolių pagal sutartį, sukeliamos neproporcingos padarytam pažeidimui pasekmės. Be to, nutraukdamas sutartį atsakovas žinojo, kad ieškovas negalės iškart grąžinti visos kredito sumos, todėl atsakovo veiksmai buvo nukreipti į priverstinį kredito išieškojimą, nepasibaigus sutarties terminui. Esminis sutarties pažeidimas padarytas nebuvo. CK 6.209 straipsnio 3 dalies nuostatos netaikomos, jeigu neįvykdyta prievolė sudaro nedidelę sutarties neįvykdžiusios šalies sutartinių prievolių dalį, kaip buvo šiuo atveju. Atsakovas nepagrįstai sureikšmino eilinės įmokos svarbą, laikino nemokumo riziką perkėlė vien ieškovui, kai atsakovui taikytini didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Didelę reikšmę turi aplinkybė, kad prievolių pagal sutartį vykdymas buvo užtikrintas ir buto įkeitimu. Be to, atsakovas turėjo teisę prašyti, jog būtų papildomai užtikrintas sutarties vykdymas, tačiau to nepadarė. Sutartis yra vartojimo sutartis, todėl ją aiškinant taikytina palankiausio vartotojui sutarties aiškinimo taisyklė. Atsakovas piktnaudžiavo susidariusia padėtimi, nekreipė dėmesio, jog pagal sutartį įsigytame bute ieškovas gyveno su šeima. Staigus sutarties nutraukimas pažeidė vaikų interesus. Kadangi ieškovas neteisėtai nutraukė sutartį, jis neturėjo pagrindo kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, tad 2015-12-10 notaro vykdomasis įrašas yra negaliojantis nuo jo sudarymo.Sutarties sąlyga dėl kredito grąžinimo termino turi būti pakeista, išdėstant ją taip: „Kredito grąžinimo diena: 2022/05/31“, nes dėl sutarties nutraukimo ieškovui tapo nepalyginamai sudėtingiau įvykdyti sutartį, nors ieškovas ne kartą kreipėsi į atsakovą dėl nepagrįstai nutrauktos sutarties vykdymo, atsakovas atmetė visus ieškovo prašymus, dar iki sutarties nutraukimo ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl sutarties sąlygų vykdymo, bet ieškovas nesutiko su ieškovo sąlygomis. Atsakovas Nordea Bank AB, veikiantis per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog ieškovas neturi pagrindo remtis vartotojų teisių apsaugos normomis, siekdamas išvengti prievolių pagal sutartį vykdymo.Sąlygos dėl sutarties nutraukimo yra suderintos su ieškovu, sąžiningos ir pagrįstos.Bankas teisėtai nutraukė sutartį, kadangi sutartis buvo pažeista iš esmės sistemingai nemokant įmokų ir pažeidimai neištaisyti per pagrįstą terminą.Pagal sutartį nustatytas mokėjimų grafikas ir griežtas jo laikymasis turi esminės. Bankas negavo to, ko tikėjosi sudarydamas sutartį. Ieškovo prievolių nevykdymas, pajamų neturėjimas davė pagrindą bankui nesitikėti, kad sutartis bus vykdoma ateityje. Ieškovas dėl nutraukimo nepatirs jokių neįprastinių nuostolių, o pareiga užtikrinti vaikų gyvenamąją vietą tenka tik ieškovui (CK 6.217 straipsnio 2 dalis).Ieškovas nepašalino mokėjimo prievolių vykdymo pažeidimų per papildomai nustatytus terminus, taip pat ir per protingą terminą po nutraukimo. Nuo nutraukimo iki šiol Ieškovas nieko nėra mokėjęs ir pats pripažįsta, kad jo finansinė padėtis yra bloga (CK 6.217 straipsnio 3 dalis).Ieškovas niekada nėra kreipęsis į banką dėl sutarties galiojimo termino pakeitimo. Tai reiškia, kad ieškovas pažeidė CK 6.204 straipsnio 3 dalyje nustatytą ikiteisminę tokio ginčo sprendimo tvarką.Kadangi sutartis nutraukta teisėtai, notaras turėjo pagrindą išduoti vykdomąjį įrašą, kuris yra galiojantis ir privalomas vykdyti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinių ar procesinių teisės normų, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.Bylos duomenimis nustatyta, kad 2008-06-03 šalys sudarė kredito „Laisvai“ sutartį Nr. LL/08/06/08G, pagal kurią atsakovas suteikė ieškovui 149 154,31 Eur dydžio kreditą iki 2018-05-31, t. y. 10 m., ieškovas kas mėnesį turėjo mokėti tik palūkanas pagal grafiką, o visą kredito sumą grąžinti 2018-05-31. Ieškovas nuo 2013 m. vasario mėn. vėlavo sumokėti palūkanas. Tai patvirtina banko 2013-02-22, 2013-09-09 raštai apie vėlavimą mokėti ir sutarties nutraukimą bei 2014-09-03, 2015-02-04, 2015-09-02 reikalavimai mokėti skolą. 2015-10-15 raštu Nr. UOT-17222 bankas pranešimu apie vienašalį sutarties nutraukimą informavo ieškovą, kad jo skola bankui sudaro 1 306,38 Eur ir ieškovas įpareigotinas sumokėti nurodytą skolą iki 2015-10-30, priešingu atveju bankas vienašališkai nutrauks kreditavimo sutartį. Rašte nurodyta, kad neįvykdžius šių sąlygų, bankas vykdys priverstinį skolos išieškojimą iš hipoteka įkeisto ieškovo nekilnojamojo turto. Nurodytas raštas pristatytas/įteiktas gavėjui 2015-10-20. Ieškovas 1 306,38 Eur skolos iki 2015-10-30 nesumokėjo, todėl nuo nurodytos dienos sutartis banko iniciatyva vienašališkai nutraukta. 2015-12-10 Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro notaras M. K. išdavė bankui notaro vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. MK-10759) dėl 151 695,64 Eur skolinio įsipareigojimo sumos, 16 procentų sutartinių metinių palūkanų nuo 150 653,57 Eur sumos nuo 2015-11-13 iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo bei 323,19 Eur vykdomojo įrašo atlikimo išlaidų, kurį bankas 2015-12-17 pateikė antstoliui A. N. priverstinai vykdyti. 2015-12-28 ieškovas kreipėsi į banką su rašytiniu prašymu atnaujinti nutrauktą kredito sutartį, nurodydamas, kad įsipareigojimų vykdymą garantuos jo žmona D. T.. 2016-01-19 raštu Nr. OUT-1066 bankas nurodė, kad atsakymo dieną skola pagal sutartį sudaro 156 124,15 Eur, ieškovo turtas areštuotas antstolių I. B., R. K. ir I. K. trečiųjų asmenų naudai, todėl ginčo sutarties atnaujinimas neįmanomas. Bankas įsipareigojo sustabdyti priverstinio išieškojimo procesą, parduodant bankui įkeistą turtą iš varžytinių tik tuo atveju, jei ieškovas iki 2016-02-20 sumokės bankui 5 000,00 Eur skolos, 323,19 Eur vykdymo išlaidų ir pateiks sumokėjimą patvirtinančius įrodymus. Ieškovas šio reikalavimo neįvykdė. 2016-02-24 ieškovas pakartotinai kreipėsi į banką, prašydamas leisti 5 323,19 Eur sumą sumokėti dalimis iki 2016-07-15, o iki 2016-03-31 įsipareigojo padengti visus kitus įsiskolinimus 2 500,00 Eur sumai. Bankas 2016-03-17 raštu Nr. OUT-4686 informavo ieškovą, kad sutiktų skolos sumokėjimo terminą pratęsti iki 2016-04-11, o su kitomis sąlygomis nesutinka, nes ieškovas neįvykdė nei vienos banko nurodytos sąlygos, įmokų nemoka. Ieškovo skola skaičiuojama nuo 2015-05-31, jo 2015-06-29 ir 2015-07-13 sumokėtos sumos (520,00 Eur ir 4,00 Eur) įskaitytos įmokoms padengti iki 2015-04-15, po 2015-05-31 ieškovas jokių įmokų neatliko.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
Iki pateikiant motyvus dėl konkrečių apeliacinio skundo argumentų, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad jame ieškovas nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, pakartotinai išdėstė ieškinyje pateiktą savo nuomonę ir argumentus, kurie jau buvo įvertinti pirmosios instancijos teismo ir dėl jų aiškiai ir išsamiai pasisakyta. Ieškovas, skųsdamas teismo sprendimą nenurodė, kokias materialinės ar proceso teisės normas netinkamai taikė ir/ar aiškino pirmosios instancijos teismas ir kokios aplinkybės būtų pagrindu naikinti skundžiamą sprendimą, o tiesiog perrašė ieškinį, siekdamas bylos pernagrinėjimo.Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, argumentuotai pateikdamas tik pagrindines išvadas dėl ginčo dalyko, kurios teikia pagrindą pripažinti, jog bylos esmė iš tikrųjų atskleista, o ją atskleidus tinkamai aiškintos ir taikytos byloje aktualios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2011-06-14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011). Taigi, apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms ir motyvams nagrinėjamoje byloje, toliau pasisako dėl esminių ginčo aspektų.Ieškovo teigimu, ginčo sutartis nutraukta neteisėtai. Teisėjų kolegija su šiuo ir jį detalizuojančiais ieškovo argumentais nesutinka. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, atsakovas turėjo pagrindą nutraukti sutartį. Ieškovas sistemingai pažeidinėjo sutartį, kurią sudarė laisva valia, kuri buvo nenuginčyta ir galiojanti, tad turėjo įstatymo galią šalims. Ieškovui buvo žinomos potencialios sutarties pažeidimo pasekmės, ieškovas ne kartą buvo prašomas pašalinti sutarties pažeidimus, informuotas apie ketinimą nutraukti ginčo sutartį, jei sutarties pažeidimai nebus pašalinti, o jie pašalinti nebuvo. Šios ir kitos pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės yra pakankamu pagrindu spręsti, jog ieškovas padarė esminį sutarties pažeidimą, suteikiantį teisę atsakovui vienašališkai nutraukti ginčo sutartį tiek sutarties, tiek įstatymo pagrindu (CK 6.217 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, pritardama atsakovo argumentui, pažymi, jog aplinkybė, kad ieškovas yra vartotojas (ginčo sutarties 3.1. punktas nustato, jog kreditas bus suteiktas kredito gavėjo vartojimo poreikiams tenkinti), savaime nesuteikia teisės išvengti prievolių, prisiimtų teisėtai sudaryta sutartimi. Tuo tarpu ieškovo asmeniniai įsipareigojimai savo šeimai pareigai vykdyti minėtas ieškovo sutartines prievoles nagrinėjamu atveju įtakos taip pat nedaro.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismui pagrįstai pripažinus, kad ginčo sutartis buvo nutraukta teisėtai, prielaidų tenkinti ieškovo reikalavimą 2015-12-10 notaro vykdomąjį įrašą pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo momento nebuvo. Tuo tarpu reikalavimas dėl sutarties sąlygos, nustačiusios kredito grąžinimo terminą, pakeitimo taip pat atmestas pagrįstai, nes nutrauktos sutarties sąlygos pakeistos būti negali, t. y. nėra galimas neegzistuojančio objekto modifikavimas. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog pagrindo tenkinti apeliacinį skundą bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą šio apeliacinio skundo motyvais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme
Kadangi apeliacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu apeliacinis skundas atmestas, ieškovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atmetamas, o atsakovo – tenkinamas, iš ieškovo atsakovo naudai priteisiant 979,47 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Ieškovo A. T. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo A. T. atsakovo Nordea Bank AB, veikiančio per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, naudai 979,47 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.