Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. (A.) T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. T. ieškinį atsakovui Nordea Bank AB, veikiančiam per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, dėl kredito sutarties sąlygų pakeitimo ir notaro vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas A. T. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti, kad atsakovas Nordea Bank AB, veikiantis per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, 2015-10-30 neteisėtai nutraukė su ieškovu 2008 m. birželio 3 d. sudarytą kredito sutartį Nr. LL/08/06/08G; taip pat prašydamas pakeisti 2008 m. birželio 3 d. kredito sutarties 2.8 punkto sąlygą dėl kredito grąžinimo dienos ir išdėstyti ją taip: „Kredito grąžinimo diena 2022/05/31“, pripažinti negaliojančiu notaro M. K. 2015 m. gruodžio 10 d. vykdomąjį įrašą nuo notaro vykdomojo įrašo sudarymo momento, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 15 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo A. T. ieškinį dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, kredito sutarties sąlygų pakeitimo ir notaro vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu, pareikšto atsakovui Nordea Bank AB, veikiančiam per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių. Pirmus du ieškovo reikalavimus teismas laikė neturtiniais, o reikalavimą pripažinti notaro vykdomąjį įrašą negaliojančiu - turtiniu reikalavimu, kurio suma 149 154,31 Eur. Vadovaudamasis CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata, bei atsižvelgęs į tai, kad ieškovo reikalavimas viršija 43 500 Eur sumą, sprendė, kad byla teisminga Vilniaus apygardos teismui.

Ieškovas A. T. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2016 m. liepos 15 d. nutartį. Mano, jog reikalavimas pripažinti negaliojančiu notaro vykdomąjį įrašą yra neturtinio pobūdžio, todėl ieškovo ieškinys turi būti nagrinėjamas Vilniaus miesto apylinkės teisme. Pasak apelianto, šis reikalavimas yra išvestinis. Ieškovas įrodinėja, kad neteisėtai nutraukus ginčo sutartį, vykdomasis įrašas negalėjo būti išduotas. Kadangi pagrindinis reikalavimas yra neturtinio pobūdžio, yra įsitikinęs, kad ir išvestinis reikalavimas yra neturtinis. Pripažinus kredito sutarties nutraukimą neteisėtu, bet neginčijus vykdomojo įrašo, susiklostytų situacija, kad neteisėtai išduotas vykdomasis įrašas liktų galioti, t.y. būtų vykdytinas dokumentas. Be to, reikalavimas pripažinti vykdomąjį įrašą negaliojančiu nesukelia jokių turtinių pasekmių ginčo šalims – ieškovas negautų jokios turtinės naudos, o atsakovas nepatirtų turtinių praradimų – ieškovas toliau vykdytų prievoles pagal ginčo sutartį ir atsakovas gautų tai, dėl ko susitarė kredito sutartimi. Ieškovo reikalavimai nesusiję su mokėjimų pagal ginčo sutartį dydžio pakeitimu, sumažinimu.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį, kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. CPK yra numatytos taisyklės, pagal kurias nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. Bendroji rūšinio teismingumo taisyklė yra ta, kad visas bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27 ir 28 straipsniuose (CPK 26 straipsnio 1 dalis). CPK 27 straipsnis numato kategorijas bylų, kurios teismingos tik apygardos teismams kaip pirmosios instancijos teismams. Bylų teismingumo apygardos teismams nustatymo kriterijai yra ginčo dalykas (pobūdis), ginčo subjektų (šalių) teisinės padėties ypatumai, ginčo suma. CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip keturiasdešimt trys tūkstančiai penki šimtai eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Ieškinio kvalifikavimas (turtinis ar neturtinis) yra teisiškai reikšmingas, nes lemia civilinės bylos teismingumą ir ieškinio apmokestinimą, o tinkamas civilinės bylos teismingumo nustatymas – ir tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą.

Teismų praktikoje ne kartą buvo pažymėta, kad sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip ginčas dėl turto arba ginčas, tiesiogiai susijęs su turtu (žr., pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2008; 2015 m. lapkričio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-583-421/2015 kt.). Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad ginčo pripažinimą turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir šalies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, nuosavybė, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi. Taigi ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis, t. y. ji gerėja ar blogėja (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant, ar reikalavimas dėl vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu, pareikštas nagrinėjamoje byloje, yra turtinis, svarbu yra tai, kad ieškovo turtinė prievolė kyla iš Kredito sutarties. Ieškovas ieškiniu siekia nuginčyti minėtos sutarties nutraukimą, kurio pagrindu ir išduotas vykdomasis įrašas. Jokių papildomų turtinių prievolių šis dokumentas nesukuria. Jeigu teismas patenkintų ieškovo reikalavimą ir panaikintų vykdomąjį įrašą, prievolė pagal kredito sutartį, neišnyktų. Taigi, akivaizdu, kad reikalavimas dėl vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu yra išvestinis iš pirmojo reikalavimo dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu (kuris, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, yra neturtinis), ir nekeičia ieškovo turtinės prievolės apimties. Taigi, ginčas dėl kredito sutarties nutraukimo ir sutarties nutraukimo pasekmių yra neturtinis, todėl sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos, šiuo atveju pritaikytos netinkamai.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartyje padaryta išvada, kad reikalavimas pripažinti notaro vykdomąjį įrašą negaliojančiu laikytinas turtiniu ir teismingas Vilniaus apygardos teismui (CPK 27 str.), pripažintina nepagrįsta, todėl skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartis naikintina ir klausimas dėl ieškinio priėmimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.