Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Zigmo Kavaliausko ir Vidmanto Mylės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. A., A. K. ir B. M. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šaulių rūmų 2022 m. birželio 7 d. nuosprendžio (patikslinto Šiaulių apylinkės teismo Šaulių rūmų 2022 m. birželio 14 d. nutartimi ir Šiaulių apylinkės teismo Šaulių rūmų 2022 m. liepos 7 d. nutartimi), kuriuo:

A. A. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmės dalis subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 30 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė 11 metų laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityta atlikta bausmė pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 30 d. nuosprendį; laisvės atėmimo bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos - 2022 m. birželio 7 d.

A. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. kovo 31 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmės dalimi ir paskirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityta atlikta bausmė pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. kovo 21 d. nuosprendį; laisvės atėmimo bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo sulaikymo dienos vykdant įsiteisėjusį nuosprendį; kaltinamajam A. K. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 21 d. nutartimi paskirtą kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą - nuspręsta pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

B. M. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir nubausta 1 metų 1 mėnesio laisvės apribojimo bausme, įpareigojant B. M. per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; visą bausmės laikotarpį dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei dalyvauti elgesio pataisos programoje; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. kovo 31 d. nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausmės dalimi ir paskirta galutinė 2 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant B. M. per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; visą bausmės laikotarpį dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei dalyvauti elgesio pataisos programoje; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityta atlikta bausmė pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. kovo 31 d. nuosprendį; kaltinamajai B. M. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti; B. M. išaiškinta, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 461 straipsnio 1 dalį, nuteistasis privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo, nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo, laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus, pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; B. M. išaiškinta, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 7 dalį laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis; B. M. išaiškinta, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalį, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nukentėjusiosios V. A. 1506,55 Eur civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista solidariai 1306,55 Eur iš V. A., A. A., A. K., K. V., B. M. nukentėjusiosios V. A. naudai.

Nukentėjusiosios V. A. 1500 Eur civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista 800 Eur iš V. A. nukentėjusiosios V. A. naudai.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus išlaidų iš kaltinamųjų V. A., A. A., A. K., K. V., B. M., M. Ž., R. Ž. nuspręsta nepriteisti.

Tuo pačiu nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį nuteisti V. A., K. V. ir M. Ž., pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį nuteista R. Ž., tačiau dėl jų apeliacinių skundų nepaduota.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai

Nuteistųjų A. A., A. K. ir B. M. apeliaciniai skundai atmestini.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

7. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai ir nutartys nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, privalo imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištiriamos visos bylos aplinkybės, pašalinami prieštaravimai ir abejonės, išaiškinamos tiek kaltinančios, tiek ir teisinančios kaltinamąjį aplinkybės, ir tik tuomet įvertinami surinkti duomenys bei priimamas teisingas sprendimas (BPK 20 straipsnis, 324 straipsnio 6 dalis). BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai keliami apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomosios dalies turiniui. Apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

Dėl įrodymų vertinimo ir A. A. bei B. M. kaltės padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas

9. Pažymėtina, kad įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros pozicijos, kad teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, tai yra jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, Nr. 2K-122/2013). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Ta aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistojo ar jo gynėjo lūkesčių, nėra nuosprendžio neišsamumą ar prieštaringumą patvirtinančios aplinkybės.

10. Įvertinus bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas A. A. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, bei B. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai nusprendė dėl A. A. ir B. M. kaltės padarius jiems inkriminuotus nusikaltimus. Skundžiamo nuosprendžio turinys atitinka baudžiamojo proceso įstatymo keliamus reikalavimus. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. A. kaltu padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, ir B. M. kalta padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis, tai yra apklausė nuteistuosius (tuo metu – kaltinamuosius) V. A., A. K., K. V., pačius A. A. ir B. M., nukentėjusiąją V. A., liudytojus R. K., G. U. , ištyrė (išvardino) dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti, o nuosprendį, laikydamasis BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, pagrindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, nepadarė procesinių pažeidimų, laikėsi BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalies nuostatų ir įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į vientisą loginę grandinę. Teismas tyrė bei analizavo tiek A. A. teisinančius, tiek jį kaltinančius įrodymus, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte, be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus – A. A. teisinančius – įrodymus (paties A. A. parodymus). Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo A. A. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką pagrįsta nuosprendyje išdėstytų bei įvertintų įrodymų visetu. Be to, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismas taip pat atliko įrodymų tyrimą ir papildomai apklausė A. A..

11. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečią nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, nustatyta BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), nurodyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Bendrininkavimą apibūdina bei atskleidžia šių objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis). Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, nustatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2008, 2K-400/2011, 2K-630/2011, 2K-657/2012, 2K-521/2013, 2K-315/2014, 2K-229-628/2020).

12. Viena iš bendrininkavimo formų – bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Taigi būtinas bendrininkų grupės požymis yra tas, kad joje turi būti bent du vykdytojai, t. y. mažiausiai du bendrininkai turi įvykdyti objektyviuosius bendros nusikalstamos veikos sudėties požymius. Pagal BK 24 straipsnio 1–3 dalių nuostatas, apibūdinančias bendrininkavimą ir bendrininkų rūšis, nusikaltimo bendravykdis yra asmuo, tiesiogiai dalyvavęs darant nusikalstamą veiką, o tai reiškia – savo veika įgyvendinęs nusikaltimo objektyviuosius požymius arba bent dalį jų (nustatytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-19/2014, 2K-265-1073/2018).

13. Įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Pagal teismų praktiką bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-P-218/2009). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Iš anksto numatytas, detalus nusikalstamos veikos padarymo planas, vaidmenų paskirstymas ir pan. nėra būtini bendrininkų grupės požymiai, nes tai sudėtingesnės ir pavojingesnės bendrininkavimo formos – organizuotos grupės (BK 25 straipsnio 3 dalis) požymiai. Nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad kėsinasi į tą patį objektą, bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdžiai (BK 24 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-229-628/2020).

15. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Sukčiavimo esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas, panaudojant apgaulę. Šio baudžiamojo įstatymo dispozicijoje objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai (apgaule savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas ar turtinės prievolės panaikinimas) suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-112/2012, 2K-7-255/2012, 2K-7-27-746/2015, 2K-433-507/2016, 2K-7-82-699/2018, 2K-104-1073/2020). Sukčiavimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti šia nusikalstama veika atsiradusius padarinius. Teismų praktikoje išaiškinta, kad sukčiavimas laikomas baigtu, kai dėl panaudotos apgaulės suklaidintas nukentėjusysis netenka turto ar teisės į turtą, negaudamas už jį tolygaus ekvivalento, o kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-150/2010, 2K-442/2014, 2K-263-696/2016).

17. Nukentėjusiosios V. A. parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodymais (BPK 20 straipsnio 2 dalis) – tai D. N., kuriam Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartimi taikytos priverčiamos medicinos priemonės, ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2019 m. balandžio 12 d. su juo susisiekė asmuo iš įkalinimo įstaigos, atsiuntė jam SMS žinutę, kad yra gauta 1500 Eur perlaida ir prašė juos nuimti, jis juos nuėmė 2019 m. balandžio 13 d., tada atvykusiam asmeniui perdavė dalį pinigų, kitą dalį norėjo pasilikti sau, tačiau iš įkalinimo įstaigos asmuo vėl su juo susisiekęs nurodė, kad jis gali pasilikti tik 100 Eur, o likusius pinigus turi perduoti tam atvykusiam asmeniui, todėl likusią sumą jis perdavė prie savo bendrabučio merginai, atvykusiai kartu su asmeniu paimti pinigų (11 t., b. l. 166-170, 173-176); taip pat iš dalies nuteistojo V. A. ikiteisminio tyrimo ir pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, kad jis sukčiavimą įvykdė paskambinęs nukentėjusiajai V. A. ir prisistatęs pareigūnu apgaulės būdu išviliojo iš jos pinigines lėšas (8 t., b. l. 28-31, 49-52, 15 t., b. l. 68-69); paties nuteistojo A. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad jis turėjo D. N. kontaktinį telefono numerį ir žinojo, kad jis yra patiklus, todėl jo telefono numerį paprašytas davė V. R. (8 t., b. l. 131-132, 152-155); nuteistojo K. V. ikiteisminio tyrimo ir pirmosios instancijos teismo posėdyje duoti parodymai, kad V. R., būdamas pataisos namuose, paprašė jo nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) ir iš vieno asmens paimti pinigus, jis kartu su drauge G. U. nuvyko į (duomenys neskelbtini) ir susitikęs su asmeniu paėmė iš jo pinigus, iš pradžių asmuo perdavė ne visus pinigus, todėl teko dar kartą važiuoti pas jį paimti likusių pinigų, už šią paslaugą gavo įsipilti kuro, pavalgyti, bei dar jam buvo paskolinta pinigų, be to, iš paimtų pinigų dalį išsiuntinėjo kitiems žmonėms, nes jam taip buvo nurodyta, o likusius pinigus kitą dieną perdavė nepažįstamam asmeniui (10 t., b. l. 151-154, 159-161, 14 t., b. l. 13-14); bei liudytojos G. U. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, kad ji kartu su K. V. vyko į (duomenys neskelbtini) paimti pinigų, kuriuos perdavė kažkoks vaikinas, kadangi iš pradžių buvo perduoti ne visi pinigai, tai jie vyko į to asmens namus paimti likusių pinigų (2 t., b. l. 54-57, 14 t., b. l. 122); o taip pat rašytinė bylos medžiaga – 2019 m. balandžio 12 d. V. A. pareiškime (1 t., b. l. 5-15), 2019 m. balandžio 15 d. kratos protokole (11 t., b. l. 93-99), 2019 m. balandžio 18 d. daiktų apžiūros protokole (11 t., b. l. 100-110), 2019 m. balandžio 15 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole (11 t., b. l. 122-123), 2019 m. balandžio 23-27 d. daiktų apžiūros protokole (11 t., b. l. 124-142) užfiksuotomis aplinkybėmis, duomenimis apie D. N. turimas sąskaitas bankuose (11 t., b. l. 80-81), 2019 m. balandžio 16 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole (5 t., b. l. 131-133), 2019 m. balandžio 16 d. kitų objektų apžiūros protokole (5 t., b. l. 134-140), 2019 m. balandžio 17 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole (5 t., b. l. 156-158), 2019 m. gegužės 6 d. kitų objektų apžiūros protokole (5 t., b. l. 159-163), 2019 m. liepos 23 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašte Nr. (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 166), 2019 m. liepos 23 d. el. paštu gautame UAB „(duomenys neskelbtini)“ laiške (5 t., b. l. 169), 2019 m. rugpjūčio 20 d. kitų objektų apžiūros protokole (5 t., b. l. 170-172), 2019 m. rugpjūčio 27 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašte su priedais Nr. (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 175-176), 2019 m. rugsėjo 10 d. kitų objektų apžiūros protokole (5 t., b. l. 177-178), 2020 m. balandžio 24 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašte su priedais Nr. (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 194-195), 2020 m. gegužės 22 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašte su priedais Nr. (duomenys neskelbtini) (6 t., b. l. 3-4), 2020 m. rugpjūčio 19 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ rašte su priedais (6 t., b. l. 11-200, 7 t., b. l. 1-96), 2020 m. rugpjūčio 24-28 d. kitų objektų apžiūros protokole (7 t., b. l. 97-101), 2020 m. vasario 19 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ rašte Nr. (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 190-191), 2020 m. rugsėjo 1 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ rašte su priedais Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugsėjo 1 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ rašte su priedais Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. rugsėjo 7 d. kitų objektų apžiūros ir 2020 m. spalio 21 d. apžiūros protokoluose (4 t., b. l. 150-180, 5 t., b. l. 1-23), 2020 m. rugsėjo 1 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ rašte su priedais Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. spalio 26 d. kitų objektų apžiūros protokole (5 t., b. l. 1, 24-41), 2019 m. rugpjūčio 19 d. (duomenys neskelbtini) pataisos namų rašte su priedais Nr. (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 61-74), 2019 m. spalio 9 d. lydraščio ir 2019 m. spalio 18 d. apžiūros protokole (5 t., b. l. 75-77, 78-80), 2020 m. birželio 5 d. (duomenys neskelbtini) pataisos namų rašte su priedais Nr. (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 95-103), 2020 m. rugpjūčio 19 d. (duomenys neskelbtini) pataisos namų rašte su priedais Nr. (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 110-113), 2020 m. spalio 2 d. Lietuvos antstolių rūmų rašte su priedais (5 t., b. l. 120-128), atliktoje elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos analizėje (2 t., b. l. 136-182, 3 t., b. l. 1-169) užfiksuotos aplinkybės. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad visi šie duomenys papildo vieni kitus ir bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro vieningą įrodymų visumą, neabejotinai patvirtinančią nuteistųjų A. A. ir B. M. kaltę dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, todėl teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo jais nesiremti.

18. Nuteistasis A. A. apeliaciniame skunde, abejodamas D. N. parodymų patikimumu, nurodo, kad D. N. yra sergantis asmuo, kuris baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu ir vėliau nesuprato savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti, todėl negalėjo būti apklausiamas ir dalyvauti procese. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais ir pažymi, jog nors D. N. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 23 d. nutartimi taikytos priverčiamos medicinos priemonės ir fakto, kas jis serga psichikos sutrikimu, niekas neginčija, tačiau pats savaime D. N. sveikatos sutrikimas nelemia jo negebėjimo duoti parodymus. Pažymėtina, jog D. N. parodymai įvertinti nesuteikiant jiems išskirtinumo, kartu su kitais bylos įrodymais, atsižvelgus į byloje nustatytų aplinkybių visumą, jų loginį ryšį, tai yra įvertinta visų įrodymų visumą. Abejoti D. N.nurodytomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo.

19. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. A. nurodo, kad jis paprašytas V. R. pasakė jam turėtą D. N. telefono numerį, tačiau asmeniškai pats su juo nekalbėjo, apie planuojamą daryti nusikalstamą veiką nieko nežinojo, jokios naudos iš to nesiekė ir neturėjo, taigi jo veikoje nėra subjektyviosios pusės. Žinodamas apie ketinamą daryti nusikalstamą veiką jis telefono numerio nebūtų sakęs. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šie apeliacinio skundo argumentai nepaneigia A. A. kaltės ir nešalina jo atsakomybės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. A. paprašytas V. R. davė būtent D. N. telefono numerį, su kuriuo anksčiau vykdė sukčiavimus, o ne kokio kito asmens telefono numerį.

20. Nuteistosios B. M. teigimu, apie tai, kad pinigai gauti sukčiavimo būdu, ji nežinojo, nes jai niekas to nepaaiškino, kaip matosi iš pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ perlaidų, brolis A. K. nuolat kas kelias dienas prašydavo tai pervesti, tai nuimti pinigų, todėl ji manė, kad jis tikrai pardavinėja telefonus. Tačiau teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus. Tiek B. M., tiek A. K. inkriminuota veika buvo padaryta A. K. atliekant laisvės atėmimo bausmę ir jokia veikla, tame tarpe telefonu prekyba, teisėtai užsiimti negalėjo. Be to, B. M. netrukus po šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos su broliu A. K. padarė dar kelias nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, dėl kurių padarymo ji visiškai pripažino savo kaltę ir yra nuteista Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. kovo 31 d. nuosprendžiu, todėl teigti, kad B. M., gaudama į savo banko sąskaitą nemažas sumas pinigų iš skirtingų asmenų, nesuprato, jog tie pinigai gauti neteisėtu būdu, nėra pagrindo.

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas, o įrodinėjimo procesas neturi ir negali būti begalinis. Teismas kiekvienu atveju turi teisę nuspręsti dėl įrodymų pakankamumo. Nagrinėjamu atveju, kaip jau aptarta, A. A. ir B. M. kaltei pagrįsti pakanka byloje surinktų ir ištirtų įrodymų, kurie tarpusavyje sudaro logiškai bei nuosekliai susijusią įrodymų grandinę. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje atlikti visi procesiniai veiksmai, kuriais surinktas pakankamas įrodymų kiekis, leidžiantis daryti pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje bei 182 straipsnio 1 dalyje, ir kad jas padarė būtent A. A. ir B. M..

22. Vadovaudamasi anksčiau paminėtų duomenų visuma, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistieji A. A. ir B. M. betarpiškai realizavo visus jiems inkriminuotų nusikaltimų požymius, kurie, beje, aiškiai atskleidžia jų veikimą tiesiogine tyčia. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 7 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – A. A. ir B. M. išteisinti dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų, nėra pagrindo.

23. Teisėjų kolegija, apibendrindama nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. A. kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, o B. M. pripažindamas kalta pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė, tinkamai vertino šių nusikalstamų veikų sudėties požymius nagrinėdamas A. A. ir B. M. atliktus neteisėtus veiksmus ir kitas aplinkybes. Tiek A. A. veiksmai, tiek B. M. veiksmai buvo reikšmingi siekiant bendro nusikalstamo rezultato. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, iš esmės visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas. Vien tai, kad šiuo atveju nuteistiesiems A. A. ir B. M. nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir tai, kad teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi nuteistieji, nesant esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, savaime nėra pagrindas teigti, kad teismas netinkamai vertino įrodymus ir naikinti ar keisti teismo sprendimą.

Dėl nuteistiesiems A. A., A. K. ir B. M. paskirtos bausmės

24. Nuteistojo A. A. apeliaciniame skunde bausmės dydžio ar rūšies klausimai nėra keliami, motyvai, susiję su paskirtų bausmių individualizavimu nenurodyti, tačiau įvertinus tai, kad apeliaciniu skundu buvo prašoma nuteistąjį išteisinti, pasisakytina ir dėl nuteistajam paskirtos bausmės. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

25. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Pirmosios instancijos teismas A. A. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą nubaudė laisvės atėmimu 1 metama 4 mėnesiams. Skirdamas bausmę A. A. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, tai yra į tai, kad A. A. padėjo padaryti vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), veikė tiesiogine tyčia, į kaltininko asmenybę – į tai, kad A. A. teistas, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, nevedęs, atlieka laisvės atėmimo bausmę, nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad yra dvi nuteistojo A. A. atsakomybę sunkinančios aplinkybės (tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte) ir būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas)), o jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

26. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai nuteistojo A. A. atžvilgiu bus pasiekti jam už nusikalstamą veiką paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Pirmosios instancijos teismo nuteistajam A. A. už nusikalstamą veiką paskirta bausmė nėra per giežta ar aiškiai neteisinga, mažinti ją ar paskirti švelnesnę kitos rūšies bausmę nėra teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam A. A. už nusikalstamą veiką paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė ir galutinė subendrinta bausmė yra tinkamai individualizuotos, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, todėl keisti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 7 d. nuosprendį dėl nuteistajam A. A. paskirtos bausmės nėra pagrindo.

27. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. K. prašo pakeisti jam skirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę į bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Pirmosios instancijos teismas A. K. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, nubaudė laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams. Skirdamas bausmę nuteistajam A. K. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, tai yra į tai, kad A. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), veikė tiesiogine tyčia, į kaltininko asmenybę – į tai, kad A. K. naują nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas, nusikalto teistumui neišnykus, nebaustas administracine tvarka, nevedęs, nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu, bausmę atlikęs, dirba. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad yra dvi nuteistojo A. A. atsakomybę sunkinančios aplinkybės (tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte) ir būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas)), o jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

28. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai nuteistojo A. K. atžvilgiu bus pasiekti jam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią laisvės atėmimo bausmę, mažesnę už šio straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Pirmosios instancijos teismo nuteistajam A. K. už nusikalstamą veiką paskirtą bausmė ir galutinė subendrinta bausmė nėra per giežtos ar aiškiai neteisingos, mažinti jas ar paskirti švelnesnes kitos rūšies bausmes A. K. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad nuteistajam A. K. ankstesniais teismų nuosprendžiais už nusikalstamas veikas skirtos mažesnės laisvės atėmimo bausmės teigiamo poveikio nepadarė, jis nekeitė savo elgesio ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas.

29. Pažymėtina, kad vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Tai, kad nuteistasis A. K. savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė. A. K., būdamas anksčiau teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, be abejonės žinojo apie gresiančią bausmę už šios nusikalstamos veikos padarymą, tačiau to nepaisė ir vėl nusikalto. Todėl tenkinti nuteistojo A. K. apeliacinį skundą ir keisti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 7 d. nuosprendį A. K. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Tad A. K. apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

30. Pirmosios instancijos teismas B. M. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą nubaudė laisvės apribojimu 1 metams 1 mėnesiui. Skirdamas bausmę B. M. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, tai yra į tai, kad B. M. padaryti vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), veikė tiesiogine tyčia, į kaltininko asmenybę – į tai, kad B. M. teista, teistumas neišnykęs, bausta administracine tvarka, išsituokusi, turi mažametį vaiką, dirba. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad yra dvi nuteistosios atsakomybę sunkinančios aplinkybės (tai, kad ji nusikalstamą veiką padarė veikdama bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte) ir būdama recidyvistė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas)), o jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

31. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai nuteistosios B. M. atžvilgiu bus pasiekti jai už nusikalstamą veiką paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, mažesnę nei laisvės apribojimo bausmės vidurkis. Pirmosios instancijos teismo nuteistajai už nusikalstamą veiką paskirta bausmė nėra per giežta ar aiškiai neteisinga, mažinti ją ar paskirti švelnesnę kitos rūšies bausmę nėra teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajai B. M. ž už nusikalstamą veiką paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajai paskirta bausmė ir galutinė subendrinta bausmė yra tinkamai individualizuotos, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį.

32. Nuteistoji B. M. apeliaciniame skunde nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu jai paskirtos bausmės subendrinimu su jau atlikta ankstesniu nuosprendžiu jai paskirta bausme. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, teismas, paskyręs B. M. 1 metų 1 mėnesio laisvės apribojimo bausmę, šią bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, subendrino dalinio sudėjimo būdu su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. kovo 31 d. nuosprendžiu B. M. paskirta laisvės apribojimo bausme.

33. Veiką, už kurią B. M. nuteista nagrinėjamoje byloje, ji padarė iki Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. kovo 31 d. nuosprendžio priėmimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias bausmes bendrino, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 9 dalimi. Nuteistoji B. M. nurodo, kad bausmę, paskirtą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. kovo 31 d. nuosprendžiu, ji jau buvo atlikusi iki nuosprendžio priėmimo šioje byloje, tačiau aiškinant BK 63 straipsnio 9 dalies taisykles teismų praktikoje yra nurodyta, kad kai priėmus nuosprendį (ar net kelis) nustatoma, jog asmuo iki šių nuosprendžių priėmimo dar yra padaręs vieną ar kelias nusikalstamas veikas, teismas, paskyręs bausmę (bausmes), ją (jas) subendrina su pirmesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės pirmesniu nuosprendžiu subendrintos – su subendrinta bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, tais atvejais, kai nuteistasis yra visiškai atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, teismas, skirdamas galutinę subendrintą bausmę, privalo laikytis BK 63 straipsnio 9 dalies reikalavimų ir bendrinti nauju nuosprendžiu už nusikalstamas veikas paskirtas bausmes su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o į bausmės laiką įskaityti atliktą bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-519/2013, 2K-133/2012, 2K-585/2010, 2A-7-3/2014, 2K-151-489/2019, 2K-109-628/2022). Taigi, nagrinėjamoje byloje, subendrinus skundžiamu nuosprendžiu paskirtą laisvės apribojimo bausmę su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. kovo 31 d. nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausme, į nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu B. M. paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaityta ši pagal ankstesnį nuosprendį atlikta bausmė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, daryti išvadą, kad B. M. pirmosios instancijos teismas paskyręs bausmę ir šią bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, subendrinęs su jau atlikta Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. kovo 31 d. nuosprendžiu B. M. paskirta laisvės apribojimo bausme, pablogino B. M. teisinę padėtį nėra pagrindo. Todėl keisti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 7 d. nuosprendį dėl nuteistajai B. M. paskirtos bausmės nėra pagrindo.

Dėl civilinio ieškinio

34. Nuteistasis A. A. apeliaciniu skundu prašo civilinį ieškinį, reiškiamą jo atžvilgiu, atmesti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusioji V. A. pareiškė civilinį ieškinį 3006,55 Eur sumai, kurią sudaro 2019 m. balandžio 12 d. 1500 Eur perlaida D. N. vardu bei 6,55 Eur mokesčiai už perlaidą bei 2019 m. balandžio 13 d. 1500 Eur palikti (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 97-99). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatęs, kad nukentėjusioji V. A. apgaulės įtakoje 2019 m. balandžio 12 d. pervedė 1500 Eur D. N. vardu bei sumokėjo už šią perlaidą 6,55 Eur mokesčių, be to, kad K. V. atlygino nukentėjusiajai V. A. 200 Eur (15 t., b. l. 130, 132), nukentėjusiosios V. A. civilinį ieškinį dėl 1506,55 Eur tenkino iš dalies ir likusią sumą 1306,55 Eur priteisė solidariai iš V. A., A. A., A. K., K. V., B. M., nes šių asmenų nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai V. A. buvo padaryta turtinė žala. Taigi pirmosios instancijos teismas klausimą dėl civilinio ieškinio priteisiant turtinę 1306,55 Eur žalą solidariai iš V. A., A. A., A. K., K. V., B. M., išsprendė tinkamai.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

35. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

36. Šiaulių apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartimi nuteistiesiems A. A., A. K. ir B. M. buvo paskirti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinkti gynėjai advokatai. Apeliacinės instancijos teisme 2022 m. gruodžio 1 d. gauta patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo 14.2.3, 11 punktais, prašoma iš B. M. valstybės naudai priteisti 285 Eur už nuteistajai suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme. 2023 m. sausio 11 d. gauta patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo 14.2.3, 11, 30.1 punktais, prašoma iš A. A. valstybės naudai priteisti 479,48 Eur už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme. 2023 m. sausio 18 d. gauta patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo 6 punktu, prašoma iš A. K. valstybės naudai priteisti 385 Eur už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

37. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021). Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistųjų A. A., A. K. ir B. M. apeliacinius skundus. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šia nutartimi nusprendė atmesti šiuos apeliacinius skundus, laikydama juos nepagrįstais, o pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti galioti nepakeistą. Gynėjai nuteistiesiems A. A., A. K. ir B. M. buvo paskirti ne BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais. Bylos duomenimis nuteistieji A. A. ir A. K. iki nusikalstamos veikos padarymo nedirbo (8 t., b. l. 111, 183), nusikalstamą veiką padarė atlikdami laisvės atėmimo bausmę, skundžiamu nuosprendžiu jiems paskirtos ilgos laisvės atėmimo bausmės. Nuteistoji B. M. dirba (10 t., b. l. 45), tačiau yra išsituokusi, augina mažametį sūnų (10 t., b. l. 25), pačios nuteistosios B. M. teigimu, šiuo metu jos finansinės padėtis sinki, nes turi daug skolų. Byloje nėra jokių duomenų apie A. A., A. K. ir B. M. realią turtinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistųjų A. A., A. K. ir B. M. gynėjai advokatai prašė valstybės patirtų išlaidų už nuteistiesiems suteiktą teisinę pagalbą nepriteisti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus prašymai priteisti valstybei teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą A. A., A. K. ir B. M. apeliacinės instancijos teisme netenkintini.???

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų A. A., A. K. ir B. M. apeliacinius skundus atmesti.

Iš A. A., A. K. ir B. M. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už jiems suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai neišieškoti.