Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-09-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-378/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2013-09-17Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2013-10-08Lietuvos apeliacinis teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2013-12-09Lietuvos apeliacinis teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2014-06-25Lietuvos apeliacinis teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2014-07-09Lietuvos apeliacinis teismas
  6. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2015-06-12Kauno apygardos teismas
  7. ApeliacijaNutartis · 2015-09-15Lietuvos apeliacinis teismas
  8. ApeliacijaNuosprendis · 2016-11-15Lietuvos apeliacinis teismas
  9. T-142-485/2017Nutartis · 2017-06-01Kauno apygardos teismas
  10. T-671-753/2017Nutartis · 2017-10-03Kauno apylinkės teismas
  11. Atskirasis skundasNutartis · 2017-11-07Kauno apygardos teismas
  12. TS-22-840/2018Nutartis · 2018-03-19Kauno apylinkės teismas
  13. T-1823-946/2018Nutartis · 2018-08-27Kauno apylinkės teismas
  14. Atskirasis skundasNutartis · 2018-10-03Kauno apygardos teismas
  15. T-162-485/2018Nutartis · 2018-11-15Kauno apygardos teismas
  16. Atskirasis skundasNutartis · 2019-03-01Kauno apygardos teismas
  17. Atskirasis skundasNutartis · 2019-05-15Kauno apygardos teismas
  18. Atskirasis skundasNutartis · 2019-09-30Kauno apygardos teismas
  19. T-15-297/2020Nutartis · 2020-01-16Alytaus apylinkės teismas
  20. Atskirasis skundasNutartis · 2020-02-06Kauno apygardos teismas
  21. Atskirasis skundasNutartis · 2020-07-24Kauno apygardos teismas
  22. Atskirasis skundasNutartis · 2020-08-20Kauno apygardos teismas
  23. T-380-878/2020Nutartis · 2020-09-18Alytaus apylinkės teismas
  24. Atskirasis skundasNutartis · 2020-10-29Kauno apygardos teismas
  25. Atskirasis skundasNutartis · 2021-05-12Kauno apygardos teismas
  26. T-116-485/2021Nutartis · 2021-07-08Kauno apygardos teismas
  27. T-171-448/2022Nutartis · 2022-04-14Alytaus apylinkės teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-09-17
Bylos Nr.
1S-378/2013
Teisminio proceso Nr.
1-52-1-01071-2012-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Kęstutis Jucys
Kaltinamasis
K. M.
Advokatai
Ričardas Girdziušas
Kategorijos
Byla Nr. 1S-378/2013
Proceso Nr. 1-52-1-01071-2012-3Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.1.1.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugsėjo 17 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Jucys,sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorei Linai Beinarytei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo K. M. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutarties, kuria kaltinamajam K. M. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2013 m. rugsėjo 8 d.

Teisėjas, susipažinęs su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir skundu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, K. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir BK 284 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad 2012 m. rugsėjo 15 d. apie 2 val. 00 min., viešoje vietoje, t. y. prie naktinio baro pastato (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupe su T. A., panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams menkavertę dingstį – kerštaudamas V. D. už pastarojo suduotą smūgį M. A., elgdamasis įžūliai, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, pašalinių žmonių akivaizdoje ir sutrikdęs jų rimtį, tyčia sudavęs smūgį nukentėjusiajam V. D. į galvą, nukentėjusiajam nubėgus ant važiuojamosios kelio dalies priešais gyvenamąjį namą Nr. 24, esantį Vilniaus gatvėje, Alytuje, jį pasivijęs vėl tyčia sudavė nukentėjusiajam smūgį kumščiu į veidą, o nukentėjusiam nuo smūgio pargriuvus ant važiuojamosios kelio dalies, gulinčiam bendrais veiksmais su T. A., tyčia įspyrė mažiausiai tris smūgius į galvą ir du smūgius į dešinę ranką. Nukentėjusiam atsistojus ir bėgant, K. M. kartu su T. A. pasivijo, ir sudavė smūgį kumščiu į galvą, taip bendrais veiksmais su T. A. padarė nukentėjusiajam V. D. poodinę kraujosruvą dešinio smilkinio srityje, kraujosruvą galvos minkštuose audiniuose dešinio smilkinio srityje, kraujosruvą dešiniajame smilkininiame raumenyje, dešinio smilkinkaulio žvyno skeveldrinį lūžimą, odos nubrozdinimus kaktos, nosies nugarėlės srityje, kraujosruvą apatinės lūpos gleivinėje, vidurinėje dalyje, poodines kraujosruvas dešinės plaštakos III-IV pirštų vidurinių-pamatinių falangų nugariniuose paviršiuose, paviršinį linijinį vertikalios krypties odos nubrozdinimą krūtinės ląstos kairėje pusėje, vidurinės raktikaulinės linijos projekcijoje, dėl kurių nukentėjusysis 2012 m. rugsėjo 15 d. mirė.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. nutartimi K. M. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas to paties teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas iki 2013 m. rugsėjo 8 d.

Kauno apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi kaltinamajam K. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė dar trims mėnesiams, motyvuodamas tuo, kad jis kaltinamas padaręs du tyčinius nusikaltimus, kurių vienas priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Už šį nusikaltimą baudžiamasis įstatymas numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę, kuri nors ir nėra absoliuti sąlygą taikyti suėmimą, tačiau jos pakanka manyti, jog būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas padarė išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.

Šalies argumentai

Kaltinamojo K. M. gynėjas skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutartį. Gynėjas skunde nurodo, kad pagal teismų praktiką, gresianti griežta laisvės bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, todėl turėtų būti įvertintos kitos BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės. Gynėjas teigia, kad Kauno apygardos teismas turėjo atsižvelgti į tai, jog kaltinamasis K. M. iki suėmimo gyveno su tėvais nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, mokėsi. Be to, skundžiamoje nutartyje nenurodyta, kad kaltinamasis turi pakankamai lėšų ir ryšių užsienyje, jog galėtų slėptis nuo teismo.

Gynėjo nuomone, BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būtų pasiekti ir kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.

Prokurorė prašo kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo K. M. gynėjo skundas atmestinas.

Suėmimas gali būti skiriamas tik esant BPK 122 straipsnio 7 dalyje ir 8 dalyje numatytoms sąlygoms ir bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui. Tokios sąlygos pratęsti K. M. suėmimą šioje byloje yra, nes jis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Svarstant kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumą bei pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas iš esmės nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Šiuo atveju svarbu, kad byloje būtų duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Patikrinus teismui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, kiek tai susiję su suėmimo termino pratęsimo pagrįstumu, darytina išvada, kad kaltinamajame akte esantys duomenys, t. y. pačių kaltinamųjų parodymai, liudytojų L. P., V. L. ir kitų parodymai, specialistų išvada bei kita baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis K. M. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį.

Kauno apygardos teismas skundžiama nutartimi pratęsė K. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pagrįstai nustatęs tam pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai pagrįstai manoma, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Pagal formuojamą teismų praktiką, nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. K. M. kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, kurių viena yra labai sunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 6 dalis). Už šį nusikaltimą sankcija numato itin griežtą laisvės atėmimo bausmę. Kaltinimo sunkumas bei gresiančios bausmės dydis leidžia skirti (pratęsti) suėmimą tuo pagrindu, jog kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, tačiau ši aplinkybė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Pasislėpimo tikimybę sustiprina tai, kad nors ir gyvena kaltinamasis su tėvais bei turi gyvenamąją vietą, nėra saistomas tvirtų socialinių ryšių. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad K. M. praeityje buvo teistas, teistumas neišnykęs. Nors ankstesnis asmens teistumas pats savaime nesudaro pagrindo taikyti jam šią kardomąją priemonę, tačiau neigiamai charakterizuoja asmenį, kaip linkusį daryti nusikalstamas veikas.

Todėl nurodytų aplinkybių visetas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje K. M. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, todėl yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas pagrindas tęsti jam kardomosios priemonės – suėmimo terminą.

Apeliacinis teismas pažymi, kad kaltinamajam K. M. taikomas suėmimas yra pateisinamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu, neprieštarauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normoms. Be šios asmens teisės suvaržymo nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Kita vertus, K. M. teisės suvaržytos nepažeidžiant nei proporcingumo, nei nekaltumo prezumpcijos principų, todėl toks kaltinamojo teisių suvaržymas šiuo metu yra pateisinamas. Kaltinamojo gynėjo skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia teismo išvadų. Esant šioms aplinkybėms, skundžiama nutartis teisėta ir pagrįsta, jos panaikinti skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis BPK 130 straipsniu,

nutaria:

Kaltinamojo K. M. gynėjo Ričardo Girdziušo skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Kęstutis Jucys