- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-30
- Bylos Nr.
- 1S-698-658/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-52-1-01071-2012-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis, Albinas Antanaitis, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- T. A.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio ir Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
nerengiant teismo posėdžio apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. A. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. birželio 17 d. nutarimą Nr. 95-397 taikyti nuteistajam T. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Komisijos nutarimo ir pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
1. T. A. nuteistas Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1–2 dalimis, 5 dalies 1–2 punktais, nuteistas galutine 10 metų laisvės atėmimo bausme
2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2012 m. rugsėjo 17 d., bausmės pabaiga – 2022 m. rugsėjo 17 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dienai (2019 m. birželio 13 d.) – 3 metai 3 mėnesiai 4 dienos.
3. Komisija 2019 m. birželio 17 d. priėmė nutarimą Nr. 95-397, kuriuo nutarė T. A. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Komisija nutarime konstatavo, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema (pagal „OASys“ metodiką vertinimo rezultatas yra 16 balų). Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, drausmine tvarka baustas du kartus, neturi galiojančių nuobaudų, devynis kartus skatintas, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, lanko Anoniminių alkoholikų užsiėmimus, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, vyksta trumpalaikių išvykų į namus, sugrįžta laiku, savanoriškai dengia turimus finansinius įsipareigojimus. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė jam skirtas rekomendacijas. Komisija nutarime konstatavo, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2019 m. birželio 17 d. nutarimą Nr. 95-397 taikyti nuteistajam T. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, jog Komisijos nutarimas yra nepakankamai pagrįstas, nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybės charakteristika, jo padarytų nusikaltimų pobūdis, paskirtos bausmės dydis ir elgesys bausmės atlikimo metu. Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, konstatavo, jog byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą. Teismas padarė išvadą, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui.
II. Skundo esmė
5. Nuteistasis T. A. skundžia Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti dėl skundo naują sprendimą: patvirtinti Komisijos 2019 m. birželio 17 d. nutarimą Nr. 95-397 ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.
Šalies argumentai
5.1. Nuteistasis skunde nurodo, kad teismas turėjo vertinti tik ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos. Pažymi, kad apylinkės teismas išskirtinę reikšmę suteikė nusikalstamų veikų pobūdžiui, sunkumui ir kitoms aplinkybėms susijusiomis su apkaltinamuoju nuosprendžiu, tačiau tinkamai neįvertino aplinkybių, susijusių su nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu, nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių jo asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei. Teismas nukrypo į apkaltinamojo nuosprendžio vertinimą, kuris šiuo aspektu jau yra įvertintas, nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausme. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, negali būti vertinami tik nekintami kriminogeniniai veiksniai, nusikaltimo sunkumas, nusikaltimo pobūdis, atliktos ir neatliktos bausmės santykis, kitos aplinkybės nesusijusios su nuteistojo socialine reabilitacija.
5.2. Nuteistasis teigia, kad pagal BVK nuostatas, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos siejamos išimtinai tik su nuteistojo pataisos procesu pataisos įstaigose, t. y. vertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įgyvendinimo rezultatai ir nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai. Nesivadovaujant Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ir Europos Sąjungos teisės aktais, nesilaikant BK 41 straipsnyje įtvirtintų principų, esminių lygtinio paleidimo instituto tikslų, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti.
5.3. Nuteistasis pažymi, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus nuteistojo lygtiniam paleidimui. Iš esmės teigiamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, pastangos pasitaisyti, nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas, darbas, specialybės turėjimas, socialinių ryšių palaikymas ir nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimas laisvėje, sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad jam taikytinas lygtinis paleidimas. Socialinio tyrimo išvadose nurodytų pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys artimi kriminogeniniams veiksniai neturės lemiamos įtakos, nes svarbesnė yra pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir nustatyti pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai. Skunde pabrėžiama, kad esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, remtis dinaminių balų mažėjimu, vadovaujantis BVK 157 straipsnio 1 dalimi, imperatyviai nereikalaujama, todėl teismo išvada, jog dinaminių balų mažinimas mano atveju apibrėžia pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nėra objektyvi.
5.4. Skunde pabrėžiama, kad nuteistasis, įkalintas ilgiems nelaisvės metams, neturint paskato koreguoti savo elgesį teigiama linkme, socialiai reabilituotis, patiria ne tik suvaržymus, tačiau ir neigiamus įkalinimo veiksnius, todėl apkaltinamuoju nuosprendžiu skirta bausmė ir BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai ne visada pasiekiami net atlikus visą laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje. Skunde atkreipiamas dėmesys į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką ir Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendaciją Rec(2003)22 „Dėl lygtinio paleidimo (parolio)“. Nuteistasis teigia, kad šiuo atveju teisingumo principas jau yra pasiektas, bausmė paskirta ir ji yra atliekama. Lygtinio paleidimo taikymas nuteistajam, kuris atitinka tiek formaliąsias, tiek materialiąsias sąlygas, neprieštarauja progresyvaus bausmės atlikimo principui, bausmės esmei ir teisingumo principui. Lygtinai paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos, būtų įgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei teisingumo principas, būtų įtvirtinta nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, nes nuteistasis bausmę tęstų kontroliuojamas Probacijos tarnybos darbuotojų.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nuteistojo T. A. skundas atmetamas.
6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.
7. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo visas lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl netvirtina Komisijos nutarimo. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. T. A. savo skunde aukštesnės instancijos teismui nepateikė jokių naujų duomenų, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas. Nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos nurodė klaidingai. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.
8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis T. A. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos (pusę paskirtos bausmės). Šios aplinkybės sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta nutarties 6 punkte, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus pakartotinį vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistajam T. A. nustatoma žema – 16 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Tai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau vien tik šios aplinkybės jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka. Šiuo atveju būtina įvertinti ir T. A. pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog jis yra pasiruošęs savo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.
9. Kaip minėta, bylos duomenys patvirtina, jog individualų socialinės reabilitacijos planą ir Komisijos numatytas priemones nuteistasis vykdo – jis dalyvavo įvairiose privalomose ir papildomose socialinės reabilitacijos programose pozityvaus užimtumo priemonėse. Teigiamai T. A. elgesį apibūdina ir tai, kad jis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, nuo 2017 m. birželio 26 d. jam suteikta teisė vykti be sargybos arba palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, o nuo 2018 m. gruodžio 18 d. jam suteikta teisė trumpalaikių išvykų metu parvykti į namus iki 2 parų. Per visą bausmės laikotarpį yra 9 kartus skatintas, dirba, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais (tėvais, broliu), savanoriškai dengia finansinius įsipareigojimus. Į tai pataisos namų administracijos buvo tinkamai reaguota – už jo gerą elgesį, sąžiningą darbą ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje buvo taikytos paskatinimo priemonės – prailgintas pasivaikščiojimo laikas, panaikinta prieš terminą nuobauda, perkeltas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę, suteikti papildomi trumpalaikiai ir ilgalaikis pasimatymai. Taigi, toks elgesys yra tiek toleruotinas, tiek formuojantis manymą, kad nuteistasis savo elgesį koreguoja reikiama linkme, tiek, galų galiausiai, įvertintas pataisos namų administracijos. Vis dėlto, nors šios teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės patvirtina, kad jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, tačiau visgi nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu T. A. jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.
10. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors, kaip jau minėta, nuteistasis buvo ne kartą skatintas, tačiau jis taip pat yra pažeidęs nustatytas vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus. T. A. 2 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, t. y. už uždraustų daiktų gaminimą, įsigijimą arba laikymą, įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymą, bei už dar 1 drausmės pažeidimą nuobauda skirta nebuvo. Nors nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį, kadangi nuteistojo elgesio pokyčiai nuo bausmės pradžios nebuvo nuoseklūs, nes tuo pat metu, kai buvo skatinamas, jis buvo ir baudžiamas drausmine tvarka. Šios aplinkybės rodo nuteistojo tam tikrą neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi atliekant bausmę, o sprendžiant dėl lygtinio paleidimo vertintinas visas nuteistojo resocializacijos procesas.
11. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams pažymėtina, kad socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriami du T. A. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys. Pažymėtina, kad jie nustatyti vertinant tiek T. A. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šių duomenų kontekste, įvertinus T. A. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, nėra pagrindo teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nagrinėjamu atveju.
12. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, pažymėtina, kad T. A. nors anksčiau neteistas, tačiau analizuojamu atveju jis buvo pripažintas kaltu už nusikalstamos veikos, sukėlusios negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, padarymą. Nusikaltimas įvykdytas veikiant bendrininkų grupėje, iš keršto. Teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis savo kaltę pripažino tik iš dalies. Šios aplinkybės visumoje neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei ir nors tai neabejotinai jau buvo įvertinta nuosprendžiu T. A. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, ši aplinkybė taip pat neturėtų būti sumenkinama. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai su kitomis aplinkybėmis įvertino ir atliktos bausmės, bei likusios bausmės santykį.
13. Abejonių, jog T. A. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals, teisėjų kolegijai kelia ir nuteistojo mąstymas ir elgesys. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistojo teigimu, jis savitvardos problemų neturi, nemano turintis problemų, kurių išspręsti nesugebėtų pats, ypač kas būtų susiję su jo nusikalstamu elgesiu. Didžiausia problema nuteistajam yra ta, kad reikia atlikti laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, kad nuteistasis spręsdamas savo problemas naudojo smurtą. Elgdamasis nusikalstamai, negalvojo apie savo elgesio pasekmes aplinkai ir aplinkiniams. Tokie mąstymo ypatumai, įvertinus padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir priežastis, parodo, kad asmuo nepilnai suvokia paskirtos bausmės paskirtį ir tikslus. Ši aplinkybė neabejotinai rodo didesnį nuteistojo pavojingumą.
14. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir teiginiai dėl artimų nuteistojo socialinių ryšių su savo artimaisiais. Neabejotina, jog šis faktorius gali veikti kaip apsauginis nuo galimo pakartotinio nuteistųjų nusikalstamo elgesio, tačiau, įvertinus tai, kad ši aplinkybė, t. y. šeimos buvimas, egzistavo ir iki nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, už kurios padarymą (nesunkų nusikaltimą) kartu nuteistas ir jo brolis, leidžia pagrįstai spręsti, jog T. A. būnant laisvėje, ji nebuvo pakankama siekiant atgrasyti jį nuo jo nusikalstamo elgesio. Dėl to ir šiuo atveju abejotina, jog nuteistojo šeima gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamumo jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju.
15. Taigi, byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad T. A. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Manyti priešingai teisėjų kolegijai neleidžia ir nuteistojo pateikta Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos Rec(2003)22 „Dėl lygtinio paleidimo (parolio)“ analizė. Teismas visų pirma vadovaujasi įstatymu. Nors ir neabejotina, jog visais atvejais taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos siekiama jo tinkamos resocializacijos ir reintegracijos į visuomenę, tačiau toks sprendimas turi būti priimamas tik tinkamai įvertinus asmens, kurį ketinama paleisti į laisvę, asmenybę, jo elgesį pataisos namuose bei jo elgesio korekciją, kuri turi sudaryti neabejotiną pagrindą manyti, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Aukščiau aptartų duomenų visumoje įvertinus nuteistojo T. A. asmenybę charakterizuojančių duomenų visumą, kategoriškai teigti, jog jam paskirta laisvės atėmimo bausmė jau pasiekė jai keliamus tikslus, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Nuteistojo elgesio korekcija jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos šioje T. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar nėra pakankama.
16. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys dar nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad jis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam T. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, todėl apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista, o skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 puntu, 9 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo T. A. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.