Alytaus apylinkės teismo nutartis

2020-01-16 · Baudžiamoji byla Nr. T-15-297/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-01-16
Bylos Nr.
T-15-297/2020
Teisminio proceso Nr.
1-52-1-01071-2012-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Danguolė Urbanavičienė
Nuteistasis
K. M.
Kategorijos
Byla Nr. T-15-297/2020
Teisminio proceso Nr. 1-52-1-01071-2012-3Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.1 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. sausio 16 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Danguolė Urbanavičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo taikyti nuteistajam K. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

nuteistasis K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas 2018 m. vasario 27 d. Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 1 ir 2 punktus, laisvės atėmimu 10 metų.

Bausmės pradžia – 2012 m. rugsėjo 16 d., bausmės pabaiga – 2022 m. rugsėjo 16 d.

Alytaus pataisos namuose bausmę atlieka nuo 2018 m. rugpjūčio 3 d.

2019 m. gruodžio 3 d. nuteistasis K. M. pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos (asmens byla, II dalis, II tomas, b. l. 63).

Komisija, išnagrinėjusi nuteistojo prašymą, 2019 m. gruodžio 11 d. priėmė nutarimą prašymą tenkinti ir lygtinai paleisti nuteistąjį K. M. iš pataisos įstaigos, per likusios neatliktos bausmės dalį paskiriant baudžiamojo poveikio priemones. Nutarimą motyvavo tuo, kad nuteistasis atlikęs daugiau kaip 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Praeityje jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, jo sąlygų nepažeidė. Turi vidurinį išsilavinimą, pataisos namuose mokosi, įgijo apdailininko specialybę, šiuo metu siekia įgyti baldžiaus specialybę. Anksčiau pataisos įstaigoje dirbo, tačiau dėl didelio darbo krūvio dirbti atsisakė ir šiuo metu nedirba. Socialiniai ryšiai su artimaisiais geri, lankomas ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų metu. Nuteistasis pabrėžia santykių su šeima svarbą, laisvėje turi pastovią gyvenamąją vietą. Teigia, kad šiuo metu yra visiškai atsiribojęs nuo netinkamų draugų kompanijos. Bausmės atlikimo metu stengiasi spręsti turimas elgesio bei mąstymo problemas, akivaizdžiai pakeitė nuostatas – atsisakė kriminalinį elgesį palaikančių įsitikinimų, pakeitė požiūrį į darbą, buvo pradėjęs dirbti, tačiau vėliau darbo atsisakė dėl objektyvių priežasčių. Jis sprendžia narkotinių medžiagų vartojimo problemą, lanko Anoniminių narkomanų grupės užsiėmimus. Bausmės atlikimo laikotarpiu buvo baustas aštuonis kartus, tačiau nuobaudos negaliojančios, skatintas keturis kartus. Alytaus pataisos namuose bausmę atlieka nepažeisdamas vidaus tvarkos taisyklių, kas rodo teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, padarytas išvadas ir sugebėjimą pasimokyti iš praeities klaidų. Nuteistasis dalyvavo ne tik privalomose, bet ir papildomose socialinės reabilitacijos programose. Jo nusikalstamo elgesio rizika nuo paskutinio vertinimo sumažėjo 4 balais ir šiuo metu vertinama 54 balais. Komisija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, sprendė, jog tikslinga nuteistajam švelninti teisinę padėtį ir nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam likusią bausmę atliekant neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam.

Komisijos 2019 m. gruodžio 11 d. nutarimą atsisakytina patvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies nuostatas laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, šio elgesio teigiami ar neigiami pokyčiai, mąstysenos adekvatumas, dedamos pastangos mažinti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kiti duomenys, padedantys įvertinti nuteistojo asmenybės polinkius, puoselėjamas vertybes ir pan. (Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 8 d. nutartis byloje Nr. 1S-185-290/2019). Taigi, taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl Komisijos nutarime padarytos išvados neįpareigoja teismo nuteistąjį lygtinai paleisti.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis K. M. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, todėl formaliai atitinka įstatymo – BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas sąlygas. Nuteistasis dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenę programose, aiškinamas temas įsisavino. Taip pat dalyvavo „Pykčio ir agresijos valdymo“ pozityvaus užimtumo programose, reguliariai dalyvauja anoniminių narkomanų susirinkimuose. Galiojančių drausminių nuobaudų neturi, už nepriekaištingą elgesį paskatintas keturis kartus. Bausmės atlikimo metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika mažėjo. Nurodytos aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, visgi jos nesudaro besąlyginio pagrindo spręsti apie galimybę taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Jau minėta, kad pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo ir vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika bei nustatyta akivaizdi ir ženkli nuteistojo pažanga mažinant veiksnius, praeityje lėmusius jo nusikalstamą elgesį, ir leidžianti pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nenusikals. K. M. tokia pažanga nenustatyta. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, t. y. 54 balai pagal OASys, iš jų net 34 balai yra dinaminiai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu dar gali sumažinti ar visiškai panaikinti. Paskirta laisvės atėmimo bausme siekiama nuteistojo išskirtinai teigiamos elgesio korekcijos, kuri leistų manyti, kad paleistas į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo atveju minėti tikslai dar nepasiekti, nes nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nuo ankstesnio jo vertinimo sumažėjo tik keturiais balais, kas nepatvirtina akivaizdžios nuteistojo pažangos koreguojant elgesį teigiama linkme. Nuteistasis K. M. nusikalto veikdamas bendrininkų grupėje, jis pripažįsta, jog laisvėje pasiduodavo kitų įtakai, kad užsiimdavo tokia veikla, kuri privesdavo prie nusikaltimų padarymo. Ir nors Komisija nutarime nurodo, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu stengiasi spręsti elgesio ir mąstymo problemas, o socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistasis sugeba įvardinti pagrindinius veiksnius, turėjusius įtakos jo nusikalstamam elgesiui, visgi, atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo gyvenimo stilius ir draugai išlieka kriminogeniniu veiksniu, bausmės atlikimo metu jis laikosi nuteistųjų tarpe vyraujančių neoficialiai pripažintų taisyklių, spręstina, jog nuteistojo elgesio, mąstymo bei nuostatų korekcija teigiama linkme šiuo metu nėra pakankama. Taigi, šios nuteistąjį nepalankiai charakterizuojančios aplinkybės rodo nepakankamą nuteistojo pažangą mažinant jo nusikalstamą elgesį įtakojusius veiksnius. Bausmės atlikimo metu nuteistasis buvo baustas drausmine tvarka aštuonis kartus, pažymėtina, kad nuobaudos buvo skirtos už grubius pažeidimus (už narkotinių medžiagų vartojimą, atsisakymą atlikti nuobaudą). Ir nors šiuo metu nuobaudos yra negaliojančios , tai charakterizuoja nuteistąjį neigiamai, o vertinant jo gebėjimą pasirinkti tinkamus elgesio modelius, leidžia daryti išvadą, kad jam sunku paklusti nustatytai tvarkai ir reikalavimams. Kaip minėta, teigiamai įvertinta ir tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu už nepriekaištingą elgesį paskatintas keturis kartus. Tačiau vertinant nuteistojo pastangas keisti elgesį teigiama linkme, teismas pastebi, kad nuo paskutinės drausminės nuobaudos paskyrimo 2017 m. lapkričio 22 d. iki klausimo dėl jo lygtinio paleidimo nagrinėjimo, t. y. daugiau nei per dvejus metus, jis paskatintas tik du kartus – 2018 m. gruodžio 19 d. ir 2019 m. birželio 25 d. Teismo vertinimu, nuteistajam paskirtų paskatinimų ir turėtų drausminių nuobaudų skaičius nerodo išskirtinai pavyzdingo elgesio viso bausmės atlikimo metu, priešingai, patvirtina jo nepakankamą elgesio korekciją. Pažymima ir tai, kad vienas iš sėkmingos integracijos į visuomenę veiksnių yra pozityvus užimtumas ir finansinis stabilumas, teigiama darbinė motyvacija ir gebėjimas užsitikrinti pastovų pajamų šaltinį. Šiuo atveju duomenų apie nuteistojo legalaus darbo stažą iki bausmės atlikimo nėra. Jis teigia, kad laisvėje dirbo atsitiktinius neoficialius darbus Lietuvoje ir Anglijoje, taip pat kad buvo priklausomas nuo artimųjų, pragyvendavo iš tėvų darbo užmokesčio, tačiau pinigų neužtekdavo. Bausmės atlikimo metu nuteistasis nerodo didelių pastangų dirbti. 2015 m. rugsėjo 21 d. atvykęs atlikti bausmę į Pravieniškių pataisos namus, jis dirbti atsisakė ir per visą bausmės atlikimo laiką šioje pataisos įstaigoje nedirbo. Nuo 2018 m. rugpjūčio 3 d. bausmę atlieka Alytaus pataisos namuose, norą įsidarbinti išreiškė 2018 m. spalio 11 d. ir buvo įdarbintas vyr. tvarkiniu, tačiau jau 2019 m. sausio 10 d. paprašė atleisti jį iš darbo, motyvuodamas tuo, kad nesuspėja atlikti visų paskirtų darbų. Toks nuteistojo K. M. požiūris į darbą pataisos namuose leidžia pagrįstai abejoti, kad jis laisvėje sugebės užsiimti prasminga veikla, dirbti bei sėkmingai įsilieti į visuomenę. Nepakankamą nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką rodo ir nuteistojo atsainus požiūris į finansinių įsipareigojimų vykdymą. Jis turi solidariai priteistą 7 266,68 Eur civilinį ieškinį, kurio nedengia, tuo tarpu per metus į asmeninę sąskaitą nuteistasis gavo 1 722,89 Eur ir savo reikmėms išleido 1 689,44 Eur. Nuteistojo asmens byloje nėra jokių duomenų, kad nuteistasis dėjo pastangas bausmės atlikimo metu dirbti ir gauti pajamas, kad atsirastų reali galimybė mokėti ieškinį. Toks nuteistojo požiūris į finansinių įsipareigojimų vykdymą jį charakterizuoja neigiamai. Be kita ko, neįvykdyti dideli finansiniai įsipareigojimai laisvėje gali lemti finansinį nestabilumą, lėšų pragyvenimui trūkumą, tuo tarpu finansinis stabilumas yra vienas iš sėkmingos probacijos ir integracijos į visuomenę veiksnių. Be abejonės, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu keitėsi teigiama linkme, tačiau teismo nustatytų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma šiuo metu dar neleidžia konstatuoti akivaizdžios jo pažangos ir daryti išvadą, kad nuteistasis laisvėje sugebės ilgą laiką pasirinkti tinkamus elgesio modelius, juolab kad ir Komisijos nariai, spręsdami klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam, nebuvo vieningi – penki Komisijos nariai balsavo už nuteistojo lygtinį paleidimą, du – prieš.

Taigi, teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytus kriminogeninius veiksnius, sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis K. M. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus K. M. iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl Komisijos sprendimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą yra nepagrįstas, dėl ko Komisijos nutarimą atsisakytina tvirtinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2, 4 dalimis,

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. gruodžio 11 d. nutarimą taikyti nuteistajam K. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutarties nuorašus išsiųsti nuteistajam ir prokurorui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Danguolė Urbanavičienė