- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-25
- Bylos Nr.
- 1S-221/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-52-1-01071-2012-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kęstutis Jucys
- Kaltinamasis
- K. M.
- Advokatai
- Ričardas Girdziušas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo K. M. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 6 d. nutarties, kuria kaltinamajam K. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2014 m. birželio 8 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-62-485/2014 K. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir BK 284 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad 2012 m. rugsėjo 15 d. apie 2 val. viešoje vietoje, t. y. prie naktinio baro „Feniksas“ pastato, esančio Vilniaus g. 20, Alytuje, kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupe su T. A., panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams menkavertę dingstį – kerštaudamas V. D. už pastarojo suduotą smūgį M. A., elgdamasis įžūliai, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, pašalinių žmonių akivaizdoje ir sutrikdęs jų rimtį, tyčia sudavęs smūgį nukentėjusiajam V. D. į galvą, nukentėjusiajam nubėgus ant važiuojamosios kelio dalies priešais gyvenamąjį namą Nr. 24, esantį Vilniaus gatvėje, Alytuje, jį pasivijęs vėl tyčia sudavė nukentėjusiajam smūgį kumščiu į veidą, o nukentėjusiam nuo smūgio pargriuvus ant važiuojamosios kelio dalies, gulinčiam bendrais veiksmais su T. A., tyčia įspyrė mažiausiai tris smūgius į galvą ir du smūgius į dešinę ranką. Nukentėjusiam atsistojus ir bėgant, K. M. kartu su T. A. pasivijo, ir sudavė smūgį kumščiu į galvą, taip bendrais veiksmais su T. A. padarė nukentėjusiajam V. D. poodinę kraujosruvą dešinio smilkinio srityje, kraujosruvą galvos minkštuose audiniuose dešinio smilkinio srityje, kraujosruvą dešiniajame smilkininiame raumenyje, dešinio smilkinkaulio žvyno skeveldrinį lūžimą, odos nubrozdinimus kaktos, nosies nugarėlės srityje, kraujosruvą apatinės lūpos gleivinėje, vidurinėje dalyje, poodines kraujosruvas dešinės plaštakos III-IV pirštų vidurinių-pamatinių falangų nugariniuose paviršiuose, paviršinį linijinį vertikalios krypties odos nubrozdinimą krūtinės ląstos kairėje pusėje, vidurinės raktikaulinės linijos projekcijoje, dėl kurių nukentėjusysis 2012 m. rugsėjo 15 d. mirė.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. nutartimi K. M. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas to paties teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas.
Kauno apygardos teismas 2014 m. birželio 6 d. nutartimi kaltinamajam K. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė dar trims mėnesiams, motyvuodamas tuo, kad jis kaltinamas dviejų tyčinių nusikaltimų padarymu, vienas iš jų priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Be to, už šį nusikaltimą baudžiamasis įstatymas numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę, anksčiau K. M. teistas, teistumas neišnykęs, todėl yra pagrindas manyti, jog būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Šalies argumentai
Kaltinamojo K. M. gynėjas advokatas Ričardas Girdziušas skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartį. Gynėjo tvirtinimu, tęsiant suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, visų pirma turi būti įvertintos tokios BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės, kaip kaltinamojo šeiminė padėtis, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimas, darbo santykiai, sveikatos būklė, ankstesnis teistumas, ryšiai užsienyje ir tik po to – nusikaltimo sunkumas ir gresianti laisvės atėmimo bausmė. Gynėjas skunde atkreipia dėmesį į tai, kad iki suėmimo K. M. gyveno su tėvais nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, mokėsi, pats nukentėjo įvykio metu, teisėsaugos pareigūnams pranešė apie jam žinomas įvykio aplinkybes, nebėgo ir nesislapstė. Be to, byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis turi tiek lėšų ir ryšių užsienyje, jog galėtų slėptis nuo teismo. Pažymi, kad nagrinėjant bylą buvo ištirta didžioji dalis įrodymų, todėl yra pagrindas manyti, jog kaltinimas padarius labai sunkų nusikaltimą nėra visiškai teisingas. Pasak gynėjo, BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti ir taikant K. M. vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones.
Prokurorė prašo kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo K. M. gynėjo skundas atmestinas.
Kauno apygardos teismas skundžiama nutartimi pratęsė suėmimo terminą kaltinamajam K. M. nepažeisdamas BPK 119, BPK 121, BPK 122, BPK 127 straipsnių nuostatų. Suėmimas gali būti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas tik esant BPK 122 straipsnio 7 dalyje ir 8 dalyje numatytoms sąlygoms ir bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui. Tokios sąlygos pratęsti K. M. suėmimą šioje byloje yra, nes jis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.
Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Svarstant kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumą bei pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas iš esmės nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Šiuo atveju svarbu, kad byloje būtų duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kaip jau minėta ankstesnėse Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse dėl suėmimo termino pratęsimo pagrįstumo K. M., patikrinus teismui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, kiek tai susiję su suėmimo termino pratęsimo pagrįstumu, darytina išvada, kad kaltinamajame akte esantys duomenys, t. y. pačių kaltinamųjų parodymai, liudytojų (L. P. ir kt.) parodymai, specialistų išvada bei kita baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis K. M. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant nuosprendį. Visi klausimai, susiję su K. M. nusikalstamais veiksmais ir jų teisiniu vertinimu, bus išspręsti pirmosios instancijos teisme.
Suėmimo terminas K. M. toliau tęsiamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. esant pagrįstam manymui, kad būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Priešingai negu teigiama kaltinamojo gynėjo skunde, tęsdamas suėmimo terminą teismas įvertino suėmimo pratęsimui reikšmingas, BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Nors K. M. padaręs du tyčinius nusikaltimus, iš kurių vienas – labai sunkus nusikaltimas, už kurį baudžiamasis įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę, ši aplinkybė nebuvo vertinta atskirai nuo kitų byloje esančių faktinių duomenų. Pagrįstai buvo įvertinta tai, kad K. M. anksčiau buvo teistas, teistumas neišnykęs. Ši aplinkybė neigiamai charakterizuoja asmenį, kaip linkusį nepaisyti įstatymų reikalavimų ir sustiprina manymą, kad būdamas laisvėje jis gali nesilaikyti švelnesnių kardomųjų priemonių sąlygų. Kaip jau buvo konstatuota ankstesnėse Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse, šių aplinkybių visetas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje K. M. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, todėl yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas pagrindas tęsti jam kardomosios priemonės – suėmimo terminą. Skunde nurodomi K. M. turimi socialiniai ryšiai Lietuvoje, jo elgesys po įvykio yra reikšmingos aplinkybės, tačiau nepakankama griežčiausiai kardomajai priemonei – suėmimui panaikinti.
Kaltinamajam K. M. taikomas suėmimas neabejotinai suvaržo jo teises, tačiau toks suvaržymas yra pateisinamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu, neprieštarauja nacionalinės teisės normoms. Apeliacinis teismas pritaria apygardos teismo išvadai, kad be kaltinamojo teisės į laisvę suvaržymo nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
Apeliacinio teismo nuomone, šiuo metu kaltinamajam K. M. taikoma kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, atitinkamai jo teisės suvaržytos nepažeidžiant nekaltumo prezumpcijos ir proporcingumo principų.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kaltinamojo K. M. gynėjo Ričardo Girdziušo skundą atmesti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.