Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-07-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-243/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-07-09
Bylos Nr.
1S-243/2014
Teisminio proceso Nr.
1-52-1-01071-2012-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Kęstutis Jucys
Kaltinamasis
T. A.
Advokatai
Aidas Mažeika
Kategorijos
Byla Nr. 1S-243/2014
Teisminio proceso Nr. 1-52-1-01071-2012-3Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 9 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Jucys,sekretoriaujant Jovitai Rožankevičienei,dalyvaujant prokurorei Loretai Pikelienei,gynėjui Aidui Mažeikai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo T. A. gynėjo advokato Aido Mažeikos skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 6 d. nutarties, kuria kaltinamajam T. A. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2014 m. birželio 18 d.

Teisėjas, susipažinęs su pateiktos baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs kaltinamojo gynėjo skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-62-485 T. A. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir BK 284 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad 2012 m. rugsėjo 15 d. apie 2 val., viešoje vietoje, t. y. prie naktinio baro „Feniksas“ pastato kieme, esančio Vilniaus g. 20, Alytuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupe su K. M., panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams menkavertę dingstį ir kerštaudamas V. D. už suduotą smūgį M. A., elgdamasis įžūliai, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, pašalinių žmonių akivaizdoje, tyčia sudavė mažiausiai du smūgius, o K. M. vieną smūgį kumščiais nukentėjusiajam V. D. į galvą. Po to nukentėjusiajam pradėjus bėgti ir nubėgus toliau nuo baro pastato ant važiuojamosios kelio dalies priešais gyvenamąjį namą Nr. 24, esantį Vilniaus g., Alytuje, jį pasiviję, K. M. tyčia sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį kumščiu į veidą, dėl ko nukentėjusysis pargriuvo ant važiuojamosios kelio dalies ir gulinčiam ant kelio, bendrais veiksmais su K. M., tyčia įspyrė mažiausiai tris smūgius nukentėjusiajam į galvą ir du smūgius į dešinę ranką, po to jam atsistojus ir pradėjus nuo jų bėgti, jį pasivijo ir kartu su K. M., gulinčiam V. D. tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu į galvą ir vieną kartą spyrė į juosmens sritį, vieną smūgį į galvos sritį. Taip bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam V. D. poodinę kraujosruvą dešinio smilkinio srityje, kraujosruvą galvos minkštuose audiniuose dešinio smilkinio srityje, kraujosruvą dešiniajame smilkininiame raumenyje, dešinio smilkinkaulio žvyno skeveldrinį lūžimą, odos nubrozdinimus kaktos, nosies nugarėlės srityje, kraujosruvą apatinės lūpos gleivinėje, vidurinėje dalyje, poodines kraujosruvas dešinės plaštakos III-IV pirštų vidurinių-pamatinių falangų nugariniuose paviršiuose, paviršinį linijinį vertikalios krypties odos nubrozdinimą krūtinės ląstos kairėje pusėje, vidurinės raktikaulinės linijos projekcijoje, dėl ko, nuo galvos smegenų pabrinkimo bei suspaudimo, kraujo išsiliejimo virš kietojo galvos smegenų dangalo dešinės smilkininės – momeninės skilčių srityje, dešinio smilkinkaulio skeveldrinio žvyno lūžimo, V. D. 2012 m. rugsėjo 15 d. apie 8 val. mirė.

Žemesnės instancijos teismas

Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. nutartimi kaltinamajam T. A. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis to paties ir Kauno apygardos teismo nutartimis.

Skundžiama Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartimi kaltinamajam T. A. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo pratęsimo pagrindą, neišnykus BPK 127 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytoms suėmimo sąlygoms.

Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad T. A. kaltinamas dviejų tyčinių nusikaltimų padarymu, iš kurių vienas priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai, už jį sankcijoje numatyta tik reali ir ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė. Be to, kaltinamasis turi ryšių užsienyje. Šios aplinkybės leido teismui daryti išvadą, kad būdamas laisvėje T. A. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šalies argumentai

Kaltinamojo T. A. gynėjas advokatas Aidas Mažeika skunde prašo Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartį panaikinti kaip nepagrįstą.

Skunde gynėjas pažymi, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką. Remdamasis byloje esančia teismo medicinos specialisto išvada, T. A. gynėjas tvirtina, kad faktinių duomenų, leidžiančių T. A. kaltinti tyčiniu nužudymu, ne daugėja, o mažėja. Didelė tikimybė, kad nukentėjusiojo mirtį sukėlęs sužalojimas negalėjo būti padarytas kaltinime nurodytais būdais, t. y. jį padarė ne kaltinamasis T. A., todėl jo veiksmai turėtų būti vertinami tik kaip viešosios tvarkos pažeidimas, už kurį įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę iki dviejų metų.

Gynėjas nurodo, kad kuo ilgiau asmuo yra laikomas suėmime, tuo kruopščiau turi būti tikrinami įrodymai, pagrindžiantys asmeniui pareikštus kaltinimus, bei faktai, įrodantys būtinybę tokį asmenį laikyti suėmime. Vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, gynėjas nurodo, kad suėmimas negali būti nuolat tęsiamas, remiantis tik formaliais teiginiais, jog asmuo gali bėgti (slėptis) tik dėl to, jog yra (įtariamas) kaltinamas sunkių nusikaltimų padarymu ir dėl to jam gresia griežta įstatymo sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Skunde pažymima, kad T. A. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, darbdavys pasiruošęs vėl priimti jį į darbą, kas rodo, jog kaltinamasis saistomas tvirtais socialiniais ryšiais. Gynėjo teigimu, BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti paskyrus T. A. užstatą, t. y. netaikant pačios griežčiausios kardomosios priemonės.

Gynėjas prašo skundą tenkinti. Prokurorė prašo kaltinamojo T. A. gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo T. A. gynėjo Aido Mažeikos skundas atmetamas.

Kauno apygardos teismas pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą kaltinamajam T. A. nepažeidė BPK 119, BPK 121, BPK 122, BPK 127, BPK 130 straipsnių bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų. Suėmimas gali būti skiriamas tik esant BPK 122 straipsnio 7 dalyje ir 8 dalyje numatytoms sąlygoms ir bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui. Tokios sąlygos pratęsti kaltinamajam T. A. suėmimo terminą šioje byloje yra, nes jis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Be to, BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Svarstant kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumą bei pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas iš esmės nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Šiuo atveju svarbu, kad byloje būtų duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Kaltinamajame akte esantys duomenys, t. y. iš dalies paties suimtojo parodymai, kito kaltinamojo K. M., liudytojo L. P. parodymai, teismo medicinos specialistų išvados, įvykio vietos apžiūros protokolas bei kita baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis T. A. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Atsakant į gynėjo skundo argumentus dėl duomenų pakankamumo, pažymėtina, kad šis kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį.

Kauno apygardos teismas skundžiama nutartimi pratęsė kaltinamajam T. A. kardomosios priemonės – suėmimo terminą nustatęs tam pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. esant pagrįstam manymui, kad būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

Suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu gali būti taikomas atsižvelgiant į (įtariamojo) kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Teismų praktikoje nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. T. A. inkriminuojami du tyčiniai nusikaltimai, iš kurių vienas – labai sunkus nusikaltimas gyvybei (BK 11 straipsnio 6 dalis), už kuriuos sankcijose numatytos griežtos laisvės atėmimo bausmės. Kaltinimo sunkumas bei gresiančios bausmės dydis leidžia skirti (pratęsti) suėmimą tuo pagrindu, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, tačiau ši aplinkybė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, priešingai negu teigiama skunde, pratęsdamas T. A. suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, numatytu pagrindu teismas įvertino ir kitas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagrįsta teismo išvada, kad bylos duomenys apie tai, kad T. A. yra gyvenęs užsienyje, užsienio valstybėje gyvena jo tėvai, rodo jo turimus ryšius užsienyje. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis nėra saistomas tvirtų socialinių ryšių Lietuvoje, sustiprina pasislėpimo tikimybę ir leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti jam galimai gresiančios bausmės, T. A. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Gynėjo skunde nurodoma kaltinamojo turima nuolatinė gyvenamoji vieta, galimybė dirbti arba teigiama charakteristika iš Kauno tardymo izoliatoriaus yra reikšmingos aplinkybės, tačiau nepakankamos griežčiausiai kardomajai priemonei – suėmimui panaikinti. Kaltinamajam T. A. taikomas suėmimas neabejotinai suvaržo jo teises, tačiau toks suvaržymas yra pateisinamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu, neprieštarauja nacionalinės teisės normoms. Pusiausvyra tarp kaltinamojo galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumo ir griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymo išlaikyta, proporcingumo principas nepažeistas. Atsakant į kaltinamojo gynėjo skundo prašymą taikyti T. A. švelnesnę kardomąją priemonę, pažymėtina, kad be kaltinamojo teisės į laisvę suvaržymo nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Šiuo metu kaltinamajam T. A. taikoma kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis BPK 130 straipsniu,

nutaria:

Kaltinamojo T. A. gynėjo advokato Aido Mažeikos skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Kęstutis Jucys