- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-18
- Bylos Nr.
- T-380-878/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-52-1-01071-2012-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Nuteistasis
- K. M.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam K. M. patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
nuteistasis K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas 2015 m. birželio 12 d. Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 1 ir 2 punktus, laisvės atėmimu 10 metų.
Bausmės pradžia – 2012 m. rugsėjo 16 d., bausmės pabaiga – 2022 m. rugsėjo 16 d. Alytaus pataisos namuose bausmę atlieka nuo 2018 m. rugpjūčio 3 d.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija), išnagrinėjusi Alytaus pataisos namų administracijos pateiktą socialinio tyrimo išvadą dėl nuteistojo K. M. lygtinio paleidimo, 2020 m. rugpjūčio 26 d. priėmė nutarimą Nr. 357-176 taikyti nuteistajam K. M. lygtinį paleidimą. Nutarime nurodyta, kad nuteistasis yra atlikęs daugiau kaip 3/4 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, praeityje teistas vieną kartą. Anksčiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, nustatytų sąlygų nepažeidė. Nuteistajam suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos, jis dirba. Yra gautas pranešimas iš (duomenys neskelbtini), kad nuteistasis bus įdarbintas nuterminuotam laikotarpiui, nuteistąjį darbdaviai apibūdino kaip kruopštų ir atsakingą darbuotoją. Nuteistojo socialiniai ryšiai geri, bendrauja su artimaisiais, jaučia iš jų palaikymą. Jis geba įvardinti pagrindinius veiksnius, dariusius įtaką jo nusikalstamam elgesiui. Bausmės atlikimo metu stengėsi spręsti turimas elgesio ir mąstymo problemas - dalyvavo pozityvaus užimtumo programose, neatsisakė siūlomos intervencijos, reiškė norą ir toliau jose dalyvauti. Nuteistasis turi išsikėlęs realistiškus ilgalaikius ir trumpalaikius tikslus. Jaučiasi pasimokęs, suvokia savo poelgių pasekmes, nesilaiko kriminalinį elgesį palaikančių ar diskriminacinių nuostatų. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę vidaus tvarkos taisyklių laikėsi ne visuomet nuosekliai, tačiau nuobaudos yra negaliojančios, skatintas 4 kartus už nepriekaištingą elgesį. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ženkliai žemėjo nuo 58 balų iki 45 balų. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, Komisija sprendė, kad tikslinga nuteistajam švelninti teisinę padėtį ir jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam likusią bausmę atliekant neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam.
Komisijos 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą atsisakytina patvirtinti.
Motyvuojamoji dalis
Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, įstatyme nustatyta formalus ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalus pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, materialusis pagrindas – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant pirmiau nurodytų pagrindų visumai. Teismas pažymi ir tai, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus aplinkybių visumą (nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals, ir toks nuteistojo lygtinis paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis K. M. yra atlikęs BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą bausmės dalį, taigi, jis atitinka įstatyme numatytą formalų pagrindą lygtiniam paleidimui. Nuteistasis dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenę programose, aiškinamas temas įsisavino. Taip pat dalyvavo „Pykčio ir agresijos valdymo“ pozityvaus užimtumo programose, reguliariai dalyvauja anoniminių narkomanų susirinkimuose. Bausmės atlikimo metu nuo 2020 m. kovo 12 d. dirba, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, už nepriekaištingą elgesį paskatintas keturis kartus. Bausmės atlikimo metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika mažėjo. Palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Nurodytos aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, visgi jos nesudaro besąlyginio pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Jau minėta, kad taikyti lygtinį paleidimą galima tik esant formalaus bei materialiojo pagrindų visumai ir būtina nustatyti aplinkybes, leidžiančias pagrįstai manyti, jog nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, daro išvadą, kad, nors K. M. nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, tačiau šiuo metu daryti išvadą, kad nuteistasis laisvėje sugebės sėkmingai integruotis į visuomenę, laikytis įstatymų ir nenusikalsti, dar negalima. Atkreipiamas dėmesys, kad iš nustatytų nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos 45 balų dinaminių balų yra didesnė dalis – net 25 balai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu ir mąstymu ne tik gali, bet ir privalo sumažinti ar visiškai panaikinti. Nuteistajam vis dar nustatomi trys kriminogeniniai veiksniai – ankstesni teisės pažeidimai, lėšų tvarkymas ir pajamos, ir gyvenimo stilius ir draugai. Tuo atveju, kai yra nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinus nuteistojo K. M. elgesio ir mąstymo pasikeitimą bausmės atlikimo metu, turimų elgesio problemų sprendimą, išlikusius kriminogeninius veiksnius, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, pagrindo nėra. Nuteistasis K. M. nusikalto veikdamas bendrininkų grupėje, jis pripažino, jog laisvėje pasiduodavo kitų neigiamai įtakai, kad užsiimdavo tokia veikla, kuri privesdavo prie nusikaltimų padarymo. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo tarpasmeninių įgūdžių lygis yra tik patenkinamas, jis pripažino, kad jį ištikdavo nekontroliuojamo pykčio protrūkiai. Įstaigos vidaus tvarkos taisyklių jis laikėsi ne visuomet, nes bausmės atlikimo metu aštuonis kartus buvo baustas drausmine tvarka, pažymėtina, kad nuobaudos buvo skirtos už šiurkščius pažeidimus (už narkotinių medžiagų vartojimą, atsisakymą atlikti nuobaudą), ir nors šiuo metu nuobaudos yra negaliojančios, tai charakterizuoja nuteistąjį neigiamai, o vertinant jo gebėjimą pasirinkti tinkamus elgesio modelius, leidžia daryti išvadą, kad jam sunku paklusti nustatytai tvarkai ir reikalavimams. Kaip minėta, nuteistasis bausmės atlikimo metu už nepriekaištingą elgesį paskatintas keturis kartus. Tačiau vertinant nuteistojo pastangas keisti elgesį teigiama linkme, teismas pastebi, kad nuo paskutinės drausminės nuobaudos paskyrimo 2017 m. lapkričio 22 d. iki klausimo dėl jo lygtinio paleidimo nagrinėjimo, t. y. beveik per trejus metus, jis paskatintas tik du kartus – 2018 m. gruodžio 19 d. ir 2019 m. birželio 25 d. Teismo vertinimu, nuteistajam paskirtų paskatinimų ir turėtų drausminių nuobaudų santykis nerodo išskirtinai pavyzdingo elgesio viso bausmės atlikimo metu, priešingai, patvirtina nepakankamą jo elgesio korekciją.
Nusikaltimą nuteistasis padarė veikdamas bendrininkų grupėje, o šiame kontekste būtina įvertinti tai, kad nuteistojo gyvenimo stilius ir draugai išlieka kriminogeniniu veiksniu, todėl nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis laisvėje sugebės pasirinkti tinkamus elgesio modelius bei atsisakyti bendravimo su neigiamos reputacijos asmenimis.
Pažymima ir tai, kad vienas iš sėkmingos integracijos į visuomenę veiksnių yra pozityvus užimtumas ir finansinis stabilumas, teigiama darbinė motyvacija ir gebėjimas užsitikrinti pastovų pajamų šaltinį. Šiuo atveju duomenų apie nuteistojo legalaus darbo stažą iki bausmės atlikimo nėra. Jis teigia, kad laisvėje dirbo atsitiktinius neoficialius darbus Lietuvoje ir Anglijoje, buvo priklausomas nuo artimųjų, pragyvendavo daugiausia iš tėvų darbo užmokesčio. Bausmės atlikimo metu nuteistasis irgi nerodė didelių pastangų dirbti. 2015 m. rugsėjo 21 d. atvykęs atlikti bausmę į (duomenys neskelbtini) pataisos namus, jis dirbti atsisakė ir per visą bausmės atlikimo laiką šioje pataisos įstaigoje nedirbo. Nuo 2018 m. rugpjūčio 3 d. bausmę atlieka (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, norą įsidarbinti išreiškė tik 2018 m. spalio 11 d. ir buvo įdarbintas vyr. tvarkiniu, tačiau jau 2019 m. sausio 10 d. paprašė atleisti jį iš darbo, motyvuodamas tuo, kad nesuspėja atlikti visų paskirtų darbų. Tik nuo 2020 m. kovo 13 d. jis dirba (duomenys neskelbtini). Toks nuteistojo K. M. požiūris į darbą pataisos namuose leidžia pagrįstai abejoti, kad jis laisvėje sugebės užsiimti prasminga veikla, dirbti bei sėkmingai įsilieti į visuomenę.
Nuteistasis pateikė Komisijai (duomenys neskelbtini) pažymą, patvirtinančią galimybę jam įsidarbinti paleidus lygtinai, tačiau vertinant tą aplinkybę, jog laisvėje jis nevengė nelegalaus darbo, o pataisos namuose ilgą laiką dirbti nepageidavo, abejotina ir tuo, kad, būdamas laisvėje, nuteistasis oficialiai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu įgytomis piniginėmis lėšomis. Vertinant aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas pažymi, kad anksčiau pateikta (duomenys neskelbtini) pažyma nėra teisiškai įpareigojanti bei negarantuoja, kad paleistas lygtinai nuteistasis realiai įsidarbins bei turės legalų pragyvenimo šaltinį, tuo labiau, kad jo paties požiūris į darbą pataisos namuose kelia abejonių ir leidžia spręsti, kad jis išėjęs į laisvę nesieks įgyti pajamų neteisėtais būdais. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas ne kartą pasisakė dėl pažymų (pranešimų) apie nuteistųjų įdarbinimą deklaratyvumo (Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartis byloje Nr. 1S-1257-6658/2016, 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartis byloje Nr. 1S-1123-634/2016, 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis byloje Nr. 1S-1022-317/2017).
Sprendžiant, ar taikoma probacija bus sėkminga ir asmuo laikysis įstatymų bei nenusikals, taip pat vertintinas ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumas tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Aplinkybės, susijusios su nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai nevertinamos sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, jog vertinant nuteistojo pažangą atliekant bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiuos veiksnius pašalinti. Nuteistasis K. M. anksčiau teistas vieną kartą, jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau teismo parodytas pasitikėjimas jo elgesiui įtakos neturėjo, jis vėl nusikalto, padarydamas du nusikaltimus, iš kurių vienas yra labai sunkus. Ši aplinkybė rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei ir padarytų nusikaltimų pobūdis bei pavojingumas sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui.
Sėkmingos integracijos į visuomenę veiksniai yra ir finansinis stabilumas bei gebėjimas laisvėje užsitikrinti pastovų pajamų šaltinį. Nuteistasis turi solidariai priteistą 7 266,68 Eur civilinį ieškinį, kurio nedengia, tuo tarpu per metus į asmeninę sąskaitą nuteistasis gavo 1 722,89 Eur ir savo reikmėms išleido 1 689,44 Eur. Nuteistojo asmens byloje nėra jokių duomenų, kad nuteistasis dėjo pastangas bausmės atlikimo metu dirbti ir gauti pajamas, kad atsirastų reali galimybė mokėti ieškinį. Toks nuteistojo požiūris į finansinių įsipareigojimų vykdymą jį charakterizuoja neigiamai. Be kita ko, neįvykdyti dideli finansiniai įsipareigojimai laisvėje gali lemti finansinį nestabilumą, lėšų pragyvenimui trūkumą, tuo tarpu finansinis stabilumas yra vienas iš sėkmingos probacijos ir integracijos į visuomenę veiksnių. Taigi, dideli finansiniai įsipareigojimai, tai kad nuteistasis bausmę atlieka taip pat ir už labai sunkų smurtinį nusikaltimą (BK 129 straipsnio 1 dalis), socialinio tyrimo išvadoje nurodyta aplinkybė, kad laisvėje nuteistasis nedirbo, vengė dirbti ir pataisos namuose, leidžia pagrįstai abejoti, kad nuteistasis laisvėje sieks įgyti pajamų tik teisėtais būdais, juolab kad lėšų tvarkymas ir pajamos pripažinti jo kriminogeniniu veiksniu. Be abejonės, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu keitėsi teigiama linkme ir jo teigiama charakteristika pataisos namų administracijos šiuo metu tinkamai įvertinta, nes kaip lengvinanti nuteistojo padėtį pritaikyta priemonė – jam suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos. Tačiau teismo nustatytų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma šiuo metu dar neleidžia konstatuoti akivaizdžios jo pažangos koreguojant elgesį bei mąstymą teigiama linkme ir daryti išvadą, kad nuteistasis laisvėje sugebės ilgą laiką pasirinkti tinkamus elgesio modelius, tuo tarpu likusi neatlikta bausmės dalis yra pakankamai didelė (bausmės pabaiga 2022 m. rugsėjo 16 d.). Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad Komisija, priimdama sprendimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, nebuvo vieninga, du Komisijos nariai balsavo už lygtinio paleidimo nuteistajam taikymą, du – prieš, ir, balsams pasiskirsčius po lygiai, balsavimo rezultatą nulėmė Komisijos pirmininko balsas.
Taigi, teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, nustatytus kriminogeninius veiksmus, sprendžia, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu keitėsi teigiama linkme, tačiau šiuo metu dar nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis K. M. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai jį paleidus iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl Komisijos sprendimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra nepagrįstas, dėl ko Komisijos nutarimą atsisakytina tvirtinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1, 7 dalimis, Baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2, 7 dalimis,
nutaria:
atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą taikyti nuteistajam K. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Nutarties nuorašus išsiųsti nuteistajam ir prokurorui.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.