- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-03
- Bylos Nr.
- 1S-753-238/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-52-1-01071-2012-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Kęstutis Dargužis, Algerdas Urbšys
- Nuteistasis
- T. A.
- Advokatai
- Aidas Mažeika
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė) ir Algerdo Urbšio,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. A. gynėjo advokato Aido Mažeikos skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. liepos 23 d. nutarimą Nr. 95-204 taikyti nuteistajam T. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. T. A. nuteistas Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktu, jam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų. Bausmės pradžia – 2012 m. rugsėjo 17 d., bausmės pabaiga – 2022 m. rugsėjo 17 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 4 metai 1 mėnuo 28 dienos (Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas, dieną, t. y. 2018 m. liepos 19 d.).
Žemesnės instancijos teismas
2. Komisijos 2018 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 95-204 nutarta nuteistajam T. A. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 4 metų 1 mėnesio 28 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Komisija tokią išvadą padarė atsižvelgusi į tai, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką vertinimo rezultatas yra 16 balų ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo laikotarpiu du kartus baustas drausmine tvarka, šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, aštuonis kartus skatintas, dirba, lankė Anoniminių alkoholikų įžanginę grupę, šiuo metu pakartotinai lanko Anoniminių alkoholikų užsiėmimus, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, savanoriškai dengia priteistus ieškinius. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
3. Kauno apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo T. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos konstatavęs, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Šalies argumentai
4. Skunde nuteistojo T. A. gynėjas advokatas Aidas Mažeika prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą, kuriuo nutarta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4.1. Skunde nurodo, kad du nusikaltimus nuteistasis padarė idealiąja sutaptimi, t. y. tuo pačiu metu, tais pačiais veiksmais ir toje pačioje vietoje, ir tai nebuvo keli vienas po kito sekę nusikaltimai. Nors nusikaltimą T. A. ir padarė bendrininkų grupėje, tačiau pirmos instancijos teismas pažymėjo, kad susitarimas bendriems veiksmas šioje byloje kilo spontaniškai nukentėjusiajam V. D. smogus į veidą M. A., bendrininkų susitarimas reiškėsi konkliudentiniais veiksmais – pritariant vienas kito veiksmams ir kartu juos atliekant t. y. tai nebuvo bendrininkų iš anksto ciniškai suplanuotas ir įvykdytas nusikaltimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo T. A. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo V. D. elgesys. Teisme T. A. paaiškino, kad jis sudavė nestiprius smūgius, todėl nemano, kad jie galėjo sukelti nukentėjusiojo mirtį (dėl šios priežasties jis dalinai prisipažino padaręs nusikaltimą), bylos nagrinėjimo teisme metu ekspertai paaiškino, kad pas nukentėjusįjį buvo labai plonas smilkinkaulis, tam tikra anomalija ir jam sulaužyti reikėjo silpnesnio smūgio, nei įprastai, t. y. galima teigti, kad įprastomis sąlygomis T. A. veiksmai nebūtų sukėlę tokių sunkių pasekmių. T. A. laisvė suvaržyta jau beveik 6 metus, todėl negalima teigti, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos nepatyrė tam tikrų suvaržymų ir kitų neigiamų pasekmių. Sutiktina su teismo teiginiu, kad neatliktoji bausmės dalis dar gana didelė, tačiau 6 metai praleisti nelaisvėje, iš kurių 4 metai tardymo izoliatoriuose, neturėtų būti vertinami kaip per trumpas paskirtos bausmės atlikimas.
4.2. Skunde teigiama, kad teismo teiginys, jog T. A. tris kartus pažeidė pataisos įstaigoje nustatytą tvarką neatitinka tikrovės. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 62 straipsnio (Pataisos įstaigų rūšys) 1 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę vykdančios pataisos įstaigos yra šių rūšių: pataisos namai, nepilnamečių pataisos namai, kalėjimai, atviros kolonijos ir laisvės atėmimo vietų ligoninės. Visi trys pažeidimai buvo padaryti tardymo izoliatoriuose, kuriuos BVK priskiria kardomąjį kalinimą vykdančioms įstaigoms, taigi pataisos įstaigoje T. A. buvo tik skatinamas. Tai, kad T. A. nuobaudos buvo paskirtos tik kardomojo kalinimo įstaigose, o vėliau, pataisos namuose jis buvo tik skatinamas, suponuoja išvadą, jog žiūrint chronologiškai (nuobauda, paskatinimas, nuobauda, paskatinimas, paskatinimas, nuobauda, paskatinimas, paskatinimas, paskatinimas, paskatinimas, paskatinimas), t. y. vertinat pažangą, progresas į teigiamą pusę yra akivaizdus.
4.3. Skunde taip pat nurodo, kad T. A. suvokia alkoholio žalą, dėl šios priežasties savo noru pradėjo lankyti AA grupės užsiėmimus ir tik jam tai pradėjus daryti savo iniciatyva, 2018 m. vasario 12 d. nutarimu Nr. 93-96 jis buvo įpareigotas tai daryti (ką jis savo iniciatyva ir taip darė). Bausmės atlikimo metu alkoholinių gėrimų vartojimo faktų fiksuota nebuvo, todėl darytina išvada, kad jis yra kritiškas alkoholio atžvilgiu, jo nevartoja ir neketina vartoti, todėl tikimybė, kad pavartojęs alkoholio gali prarasti savitvardą, turėtų būti atmesta. Teismas pažymėjo, kad nuteistajam priteistas 53917,27 Eur civilinis ieškinys, bet neįvertino tokių aplinkybių, kad antstolio nurodymu patvarkymo vykdymas sustabdytas, tačiau nežiūrint į tai T. A. savo iniciatyva kas mėnesi perveda po 50 Eur antstoliui į depozitinę sąskaitą pagal prašymus ir turi suformulavęs savo ateities tikslus – dirbti ir grąžinti pinigus už padarytą žalą.
4.4. Nors socialinio tyrimo išvadoje ir nurodyta, kad išlieka nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantis artimas kriminogeniniams veiksnys – gyvenimo stilius ir draugai, tačiau toje pačioje išvadoje konstatuojama, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis nebuvo pastebėtas bendraujantis su neigiamai charakterizuojamais nuteistaisiais, yra iniciatyvus, stengiasi rodyti teigiamą pokytį, stengiasi atsiriboti nuo buvusio gyvenimo stiliaus ir draugų, o pozityvūs socialiniai ryšiai gali veikti kaip apsauginis faktorius pakartotinai nebenusikalsti. T. A. nusikalstamo elgesio rizika nustatyta 16 balų (žema), iš kurių 9 balai yra kintantys, likusieji susiję su nusikalstamo elgesio istorija, todėl jų mažėjimas yra ribotas. Vertinant nuteistojo pakartotinės nusikalstamos rizikos pokytį bausmės atlikimo laikotarpiu, rizika sumažėjo nuo 33 balų iki 16 balų.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo T. A. gynėjo advokato Aido Mažeikos skundas atmetamas.
6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo matyti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.
7. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).
8. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad T. A. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau minėta, lygtiniam paleidimui taikyti taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad T. A. priklauso žemos rizikos grupei – 16 balų. Sprendžiat klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, ir šiuo atveju turi būti įvertina pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir nustatymas aplinkybės, ar ji sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis T. A. anksčiau neteistas, tačiau bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes – nužudymą. Tokio pobūdžio nusikaltimas atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, ir nors tai neabejotinai jau buvo įvertinta nuosprendžiu T. A. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, ši aplinkybė taip pat neturėtų būti sumenkinama.
10. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema (16 balų pagal OASys metodiką), sumažėjusi nuo 33 balų, tačiau dar daugiau nei pusė (9 balai) yra dinaminiai (kintami), todėl darytina išvada, kad nuteistasis turi realią galimybę juos sumažinti. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra vertinama vien tik tyrimo pagal OASys metodiką rezultatais. BVK 157 straipsnio 1 dalis remtis vien šia metodika imperatyviai nereikalauja, todėl, net ir nustačius žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys metodiką, teismas gali padaryti išvadą, jog visų duomenų apie nuteistąjį kontekste nėra pagrindo manyti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, kiekvienu atveju atskirai įvertinamos visos reikšmingos aplinkybės, turinčios įtakos išvadai dėl neabejotinos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
11. Pažymoje apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus nurodoma, kad nuteistasis vidaus tvarkos taisykles yra pažeidęs tris kartus, dėl ko jam du kartus buvo skiriamos nuobaudos. Nors apylinkės teismas nurodė, kad nuteistasis tris kartus pažeidė pataisos namų taisykles, kuomet jis tą darė areštinėje ir tardymo izoliatoriuje, vidaus tvarkos taisyklių pažeidimo vieta šiuo atveju neturi esminės reikšmės vertinant nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu. Nuteistasis savo elgesį koreguoja tik nuo 2017 m., kuomet nuobauda buvo panaikinta prieš terminą, o drausmės pažeidimų jis nebedarė, t. y. praėjus beveik penkeriems metams nuo bausmės pradžios. Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo elgesio pokyčiai nuo bausmės pradžios nebuvo nuoseklūs, nes tuo pat metu, kai buvo skatinamas, jis buvo ir baudžiamas drausmine tvarka. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis nepakankamai stengėsi koreguoti savo elgesį ir gyvenimo būdą, o tai leidžia spręsti apie neigiamas nuteistojo nuostatas ir požiūrį į taikomą priežiūrą bei nustatytus draudimus. Be to, nustatytas ir reikšmingas pakartotinio smurtinio nusikalstamumo rizikai reikšmingas veiksnys – gyvenimo stilius ir draugai. Šių duomenų kontekste darytina išvada, kad nuteistasis dar nėra pasiruošęs integruotis į visuomenę, kadangi net būdamas įkalinimo įstaigoje, kurioje jam taikomi griežti apribojimai, nuteistasis jų nesilaikė, dėl ko negalima daryti išvados, kad laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
12. Aukštesnysis teismas pripažįsta, kad pastaruoju metu yra gana nemažai teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių (bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, nustatyti pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai, ši rizika yra sumažėjusi, nuteistasis pastaruoju metu nepažeidinėja vidaus tvarkos taisyklių ir yra skatinamas), tačiau atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog T. A. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Aukštesnysis teismas neturi pakankamo pagrindo patikėti nuteistuoju, kol byloje nėra pakankamų objektyvių duomenų, leidžiančių neabejotinai manyti, jog nuteistasis iš tiesų pasitaisė. Nuteistojo T. A. gynėjo advokato Aido Mažeikos skunde nurodomos nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės savaime nepaneigia tų aplinkybių, dėl kurių, teismo nuomone, taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos šiuo metu netikslinga.
13. Lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą.
14. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro besąlyginio pagrindo išvadai, kad nuteistasis T. A. padarė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Todėl nuteistojo T. A. gynėjo advokato Aido Mažeikos skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo T. A. gynėjo advokato Aido Mažeikos skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.