- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-01
- Bylos Nr.
- 1S-157-317/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-52-1-01071-2012-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rimas Švirinas, Algirdas Jaliniauskas, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- T. A.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Šiugždinytės ir Rimo Švirino,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. A. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. sausio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. gruodžio 17 d. nutarimą taikyti nuteistajam T. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. T. A. nuteistas Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktu, jam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų. Bausmės pradžia – 2012 m. rugsėjo 17 d., bausmės pabaiga – 2022 m. rugsėjo 17 d. Komisijos posėdžio dieną likusi neatlikta bausmės dalis – 4 metai 1 mėnuo 28 dienos.
Žemesnės instancijos teismas
2. Komisijos 2018 m. gruodžio 17 d. nutarimu priimtas sprendimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti komisijos nutarimą taikyti nuteistajam T. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Šalies argumentai
3. Nuteistasis skundžia Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartį, prašo ją panaikinti, patvirtinti Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad teismas nepakankamai įvertino Komisijos pateiktų argumentų pagrįstumą bei teisės aktuose numatytos lygtinio paleidimo galimybės ir duomenų, reikšmingų sprendžiant lygtinio paleidimą klausimą. Pažymi, kad jo prašymas dėl lygtinio paleidimo nagrinėtas jau ne pirmą kartą, ir teismui atsisakius tvirtinti Komisijos nutarimą, jam buvo nustatomos naujos socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijos, kurias jis pilnai įvykdė, todėl teismui nebuvo net formalaus pagrindo netvirtinti Komisijos nutarimo. Tačiau, kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas vis tiek nurodo, kad nors rekomendacijos ir vykdomos, tačiau nėra pagrindo paleisti nuteistąjį lygtinai. Nuteistojo nuomone, tokia teismo nutartis yra niekinė, formali ir šabloniška, kurioje visiškai neargumentuota, neindividualizuotos konkrečios nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės.
4. Skunde nuteistasis nurodo, kad jo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo iki 16 balų, yra minimali, bausmę jis atlieka lengvosios grupės sąlygomis, pataisos namuose dirba, dalyvauja resocializacijos programose, periodiškai dengia priteistą civilinį ieškinį, nors ir buvo pažeidęs vidaus tvarkos taisykles, tačiau už jas skirtos nuobaudos jau negalioja ir jis pakankamai ilgą laiką vidaus tvarkos tiesyklių nepažeidinėja, 9 kartus skatintas už pavyzdingą elgesį ir gerą darbą, laisvėje turi šeimą, su kuria palaiko tvirtus socialinius ryšius, vyksta į trumpalaikes išvykas namo. Taip pat ir socialinio tyrimo išvadoje teigiamai įvertintas jo požiūris į nusikalstamą veiką, ateities planus ir elgesį ateityje.
5. Nuteistasis nurodo, kad pagal Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijas, lygtinis paleidimas turi būti taikomas visiems kaliniams, kurie laikomi atitinkančiais minimalius tampančių įstatymus gerbiančiais piliečiais asmenų reikalavimus, ir lygtinis paleidimas pagal šias rekomendacijas laikomas norma, bendrąja taisykle, o ne išimtimi ar nuteistajam teikiama privilegija. Tai suponuoja išvadą, kad atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą turi būti aiškiai ir detaliai argumentuotas. Nuteistojo vertinimu, nurodytų aplinkybių visuma patvirtina, kad jo elgesys pataisos įstaigoje itin teigiamas ir tai rodo jo atsakingumą ir motyvaciją keistis.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
7. Nuteistojo T. A. skundas atmetamas.
8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
9. Nuteistasis T. A. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos (daugiau kaip keturis penktadalius paskirtos bausmės). Tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus vertinimą OASys metodika, nuteistajam nustatyta žema – 16 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nors ši rizika pakankamai žema, bet nuo praeito tyrimo liko nepakitusi, taip pat nepakito ir dinaminių ir statinių balų santykis, 9 balai yra dinaminiai (kintami), kuriuos nuteistasis turi realią galimybę sumažinti.
10. BVK 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog atskirų bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuojančiuose BVK skyriuose numatytos pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį. Būtent iš to, kaip nuteistasis vykdo šias jam nustatytas priemones, sprendžiama, ar jo pataisos procesas yra pakankamas, o pažanga sudaro pagrindą spręsti, jog savo tikslų nuteistasis, būdamas laisvėje, sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog nuteistojo bausmės vykdymo procesas įvertinamas surašant socialinio tyrimo išvadą, kurioje nurodomi tiek nuteistojo kriminogeniniai veiksniai, tiek apibūdinami socialiniai aspektai ir bausmės atlikimo metu nustatytų priemonių laikymasis.
11. Socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės patvirtina, jog yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai. Jis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, galiojančių nuobaudų neturi, dalyvauja būrio visuomeniniame gyvenime, dirba, atlikdamas bausmę įgijo dvi specialybes, palaiko socialinius santykius su šeimos nariais. Šie aptartieji ir kiti socialinio tyrimo išvadoje nurodyti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai teigiamai apibūdina nuteistąjį, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis. Šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos jo pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
12. Sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, negali būti vertinamos vien tik svarstymo momentu esamos aplinkybės. Lygtinio paleidimo iš pataisos namų galimybę apsprendžia nuteistojo elgesys per visą bausmės atlikimo laiką, jo požiūris į padarytą nusikaltimą ir paskirtą bausmę, asmenybės bei kiti ypatumai. Nors nuteistasis per visą paskirtos bausmės laiką yra skatintas 9 kartus, tačiau jo elgesys vis tik nebuvo nepriekaištingas. Socialinio tyrimo ir kiti pateikti duomenys patvirtina, kad per bausmės atlikimo laiką T. A. vidaus tvarką yra pažeidęs tris kartus, du kartus jam buvo skiriamos nuobaudos. Po pirmojo paskatinimo nuteistasis pažeidė vidaus tvarkos taisykles, vėliau buvo paskatintas, ir vėl nubaustas drausmine tvarka. Taigi, paskatinimų ir nuobaudų santykis ir jų dinamika rodo, kad nuteistojo elgesio korekcija nebuvo nuosekli. Toks nuteistojo elgesys leidžia spręsti, jog nėra pakankama jo pažanga įsisąmoninant netinkamas elgesio strategijas ir dėl to net ir struktūrizuotoje aplinkoje kartojant priešingus visuomenėje nustatytai tvarkai pažeidimus. Šios aplinkybės pagrįstai apylinkės teismui neleido daryti vienareikšmiškos išvados apie nuteistojo siekį atsiriboti nuo nusikalstamumą skatinančių veiksnių.
13. Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir vėl nenusikals, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos. Nagrinėjamu atveju T. A. bausmę atlieka už nusikalstamos veikos kito asmens gyvybei, sukėlusios negrįžtamas pasekmes, padarymą. Pažymėtina, kad apylinkės teismas, šią aplinkybę įvertino kaip nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, todėl lygtinio paleidimo taikymo nuostatų nepažeidė. Teismas pagrįstai, kaip abejonę dėl pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, vertino nuteistojo požiūrį į padarytą nusikaltimą bei jo mąstymo ypatumus. T. A. tyčinį kito žmogaus nužudymą įvykdė bendrininkų grupėje, iš keršto. Teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis savo kaltę pripažino tik iš dalies. Nors Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad šiuo metu jis suvokia negrįžtamas savo elgesio pasekmes, tačiau iš duomenų apie asmens mąstymą ir elgesį matyti, kad nuteistasis įsivaizduoja, jog savitvardos problemų neturi, nemano turintis problemų susijusių su nusikalstamu elgesiu, ir vienintelę problemą įvardija tik laisvės atėmimo bausmės atlikimą. Elgdamasis nusikalstamai, negalvojo apie elgesio pasekmes aplinkai ir aplinkiniams. Tokie mąstymo ypatumai, įvertinus padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir priežastis, parodo, kad asmuo nepilnai suvokia paskirtos bausmės paskirtį ir tikslus. Ši aplinkybė neabejotinai rodo didesnį nuteistojo pavojingumą. Išlieka nuteistojo pakartotinio nusikaltimo rizikai artimi kriminogeniniai veiksniai: gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys.
14. BVK 157 straipsnyje aiškiai apibrėžta, kad teismas gali, o ne privalo taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kas reiškia, jog net ir esant jame numatytiems pagrindams, tik galimas svarstyti nuteistojo prašymas dėl lygtinio paleidimo taikymo, o ne besąlyginis jo taikymas, nevertinant kitų - materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo pagrindų. Akivaizdu, jog kiekvienas nuteistasis pasižymi tik jam būdingomis savybėmis, kriminogeniniais veiksniais, todėl kiekvienas nagrinėjamas lygtinio paleidimo klausimas, iš esmės, yra individualus. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad apylinkės teismas lygtinio paleidimo galimybės klausimą išnagrinėjo išsamiai ir padarė teisingą išvadą, jog visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste T. A. charakterizuojantys duomenys nesudaro pagrindo jau šiuo metu jį taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.
15. Įvertinusi visas aptartas aplinkybes, kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nutarties argumentams, jog nors šiuo metu nuteistojo elgesys ir kreipiamas teigiama linkme, tačiau negali būti vertinamas kaip akivaizdi ir įtikinanti jo pažanga savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Nuteistojo T. A. pataisos procesas tęstinas pataisos namuose įtvirtinant teigiamus nuteistojo socialinio elgesio modelius, padėsiančius jam adaptuotis visuomenėje ir skatinsiančius tik teisėtą jo elgesį, todėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o ją naikinti nuteistojo skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 puntu, 9 dalimi, kolegija
nutaria:
Nuteistojo T. A. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. sausio 28 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.