- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-09
- Bylos Nr.
- 1S-494/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-52-1-01071-2012-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kęstutis Jucys
- Kaltinamasis
- K. M.
- Advokatai
- Ričardas Girdziušas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo K. M. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutarties, kuria kaltinamajam K. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2013 m. gruodžio 8 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje 1-260-485/2013 K. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir BK 284 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad 2012 m. rugsėjo 15 d. apie 2 val. 00 min., viešoje vietoje, t. y. prie naktinio baro „Feniksas“ pastato, esančio Vilniaus g. 20, Alytuje, kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupe su T. A., panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams menkavertę dingstį – kerštaudamas V. D. už pastarojo suduotą smūgį M. A., elgdamasis įžūliai, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, pašalinių žmonių akivaizdoje ir sutrikdęs jų rimtį, tyčia sudavęs smūgį nukentėjusiajam V. D. į galvą, nukentėjusiajam nubėgus ant važiuojamosios kelio dalies priešais gyvenamąjį namą Nr. 24, esantį Vilniaus gatvėje, Alytuje, jį pasivijęs vėl tyčia sudavė nukentėjusiajam smūgį kumščiu į veidą, o nukentėjusiam nuo smūgio pargriuvus ant važiuojamosios kelio dalies, gulinčiam bendrais veiksmais su T. A., tyčia įspyrė mažiausiai tris smūgius į galvą ir du smūgius į dešinę ranką. Nukentėjusiam atsistojus ir bėgant, K. M. kartu su T. A. pasivijo, ir sudavė smūgį kumščiu į galvą, taip bendrais veiksmais su T. A. padarė nukentėjusiajam V. D. poodinę kraujosruvą dešinio smilkinio srityje, kraujosruvą galvos minkštuose audiniuose dešinio smilkinio srityje, kraujosruvą dešiniajame smilkininiame raumenyje, dešinio smilkinkaulio žvyno skeveldrinį lūžimą, odos nubrozdinimus kaktos, nosies nugarėlės srityje, kraujosruvą apatinės lūpos gleivinėje, vidurinėje dalyje, poodines kraujosruvas dešinės plaštakos III-IV pirštų vidurinių-pamatinių falangų nugariniuose paviršiuose, paviršinį linijinį vertikalios krypties odos nubrozdinimą krūtinės ląstos kairėje pusėje, vidurinės raktikaulinės linijos projekcijoje, dėl kurių nukentėjusysis 2012 m. rugsėjo 15 d. mirė.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. nutartimi K. M. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas to paties teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas.
Kauno apygardos teismas 2013 m. lapkričio 25 d. nutartimi kaltinamajam K. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė dar trims mėnesiams, motyvuodamas tuo, kad jis kaltinamas dviejų tyčinių nusikaltimų padarymu, vienas iš jų priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Už šį nusikaltimą baudžiamasis įstatymas numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę, todėl yra pagrindas manyti, jog būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Šalies argumentai
Kaltinamojo K. M. gynėjas skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutartį. Gynėjo tvirtinimu, nusikaltimo sunkumas ir gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, todėl turėtų būti įvertintos kitos BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės. Gynėjas teigia, kad, spręsdamas suėmimo pratęsimo klausimą, teismas turėjo atsižvelgti į tai, jog K. M. iki suėmimo gyveno su tėvais nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, mokėsi, t. y. saistomas tvirtais socialiniais ryšiais. Be to, kaltinamasis įvykio metu pats nukentėjo, nepabėgo ir nesislapstė, byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis turi ryšių užsienyje, jog galėtų slėptis nuo teismo. Pasak gynėjo, BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti ir taikant K. M. vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones.
Prokurorė prašo kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo K. M. gynėjo skundas atmestinas.
Kauno apygardos teismas skundžiama nutartimi pratęsė suėmimo terminą kaltinamajam K. M. nepažeisdamas BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių nuostatų. Suėmimas gali būti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas tik esant BPK 122 straipsnio 7 dalyje ir 8 dalyje numatytoms sąlygoms ir bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui. Tokios sąlygos pratęsti K. M. suėmimą šioje byloje yra, nes jis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.
Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Svarstant kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumą bei pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas iš esmės nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Šiuo atveju svarbu, kad byloje būtų duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Patikrinus teismui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, kiek tai susiję su suėmimo termino pratęsimo pagrįstumu, darytina išvada, kad kaltinamajame akte esantys duomenys, t. y. pačių kaltinamųjų parodymai, liudytojų (L. P. ir kt.) parodymai, specialistų išvada bei kita baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis K. M. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį.
BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. esant pagrįstam manymui, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, suėmimas skiriamas ar jo terminas tęsiama įvertinus BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes: kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Pagal formuojamą teismų praktiką, nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Tik įvertinus šių aplinkybių visumą, galima spręsti, ar yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Taigi, nors K. M. padaręs du tyčinius nusikaltimus, iš kurių vienas – sunkus nusikaltimas, už kurį baudžiamasis įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę, tačiau šios aplinkybės negali būti vertinamos atsiejamai nuo visų byloje esančių faktinių duomenų. Tai, kad K. M. turi tvirtus socialinius ryšius Lietuvoje (gyvena su tėvais), tačiau tai nėra pakankamas pagrindas griežčiausiai kardomajai priemonei – suėmimui panaikinti. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad K. M. praeityje buvo teistas. Šių aplinkybių visetas sustiprina pasislėpimo tikimybę ir leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje K. M. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, todėl yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas pagrindas tęsti jam kardomosios priemonės – suėmimo terminą.
Kauno apygardos teismas, pratęsdamas K. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodyta, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Kita vertus, kaltinamojo teisės suvaržytos nepažeidžiant nei proporcingumo, nei nekaltumo prezumpcijos principų, todėl šiuo metu yra pateisinamas. Apeliacinio teismo nuomone, šiuo metu kaltinamajam K. M. taikoma kardomoji priemonė - suėmimas yra adekvati jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, atitinkamai jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kaltinamojo K. M. gynėjo Ričardo Girdziušo skundą atmesti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.