Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-10-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-409/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2013-09-17Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2013-10-08Lietuvos apeliacinis teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2013-12-09Lietuvos apeliacinis teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2014-06-25Lietuvos apeliacinis teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2014-07-09Lietuvos apeliacinis teismas
  6. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2015-06-12Kauno apygardos teismas
  7. ApeliacijaNutartis · 2015-09-15Lietuvos apeliacinis teismas
  8. ApeliacijaNuosprendis · 2016-11-15Lietuvos apeliacinis teismas
  9. T-142-485/2017Nutartis · 2017-06-01Kauno apygardos teismas
  10. T-671-753/2017Nutartis · 2017-10-03Kauno apylinkės teismas
  11. Atskirasis skundasNutartis · 2017-11-07Kauno apygardos teismas
  12. TS-22-840/2018Nutartis · 2018-03-19Kauno apylinkės teismas
  13. T-1823-946/2018Nutartis · 2018-08-27Kauno apylinkės teismas
  14. Atskirasis skundasNutartis · 2018-10-03Kauno apygardos teismas
  15. T-162-485/2018Nutartis · 2018-11-15Kauno apygardos teismas
  16. Atskirasis skundasNutartis · 2019-03-01Kauno apygardos teismas
  17. Atskirasis skundasNutartis · 2019-05-15Kauno apygardos teismas
  18. Atskirasis skundasNutartis · 2019-09-30Kauno apygardos teismas
  19. T-15-297/2020Nutartis · 2020-01-16Alytaus apylinkės teismas
  20. Atskirasis skundasNutartis · 2020-02-06Kauno apygardos teismas
  21. Atskirasis skundasNutartis · 2020-07-24Kauno apygardos teismas
  22. Atskirasis skundasNutartis · 2020-08-20Kauno apygardos teismas
  23. T-380-878/2020Nutartis · 2020-09-18Alytaus apylinkės teismas
  24. Atskirasis skundasNutartis · 2020-10-29Kauno apygardos teismas
  25. Atskirasis skundasNutartis · 2021-05-12Kauno apygardos teismas
  26. T-116-485/2021Nutartis · 2021-07-08Kauno apygardos teismas
  27. T-171-448/2022Nutartis · 2022-04-14Alytaus apylinkės teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-08
Bylos Nr.
1S-409/2013
Teisminio proceso Nr.
1-52-1-01071-2012-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Kęstutis Jucys
Kaltinamasis
T. A.
Advokatai
Stasys Zabita
Kategorijos
Byla Nr. 1S-409/2013
Teisminio proceso Nr. 1-52-1-01071-2012-3Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.1.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 8 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Jucys,sekretoriaujant Laurai Gruodienei,prokurorui Dariui Alinskui,dalyvaujant gynėjui Stasiui Zabitai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo T. A. gynėjo advokato Stasio Zabitos skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutarties, kuria kaltinamajam T. A. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2013 m. rugsėjo 18 d.

Teisėjas, susipažinęs su pateiktos baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs kaltinamojo T. A. gynėjo advokato skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. A. kaltinamas tuo, kad 2012 m. rugsėjo 15 d. apie 02 val. 00 min., viešoje vietoje, t. y. prie naktinio baro „F“ pastato kieme, esančio (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupe su K. M., panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams menkavertę dingstį ir kerštaudamas V. D. už suduotą smūgį M. A., elgdamasis įžūliai, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, pašalinių žmonių akivaizdoje, tyčia sudavė mažiausiai du smūgius, o K. M. vieną smūgį kumščiais nukentėjusiajam V. D. į galvą. Po to nukentėjusiajam pradėjus bėgti ir nubėgus toliau nuo baro pastato ant važiuojamosios kelio dalies priešais gyvenamąjį namą Nr. XX, esantį (duomenys neskelbtini), jį pasiviję, K. M. tyčia sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį kumščiu į veidą, dėl ko nukentėjusysis pargriuvo ant važiuojamosios kelio dalies ir gulinčiam ant kelio, bendrais veiksmais su K. M., tyčia įspyrė mažiausiai tris smūgius nukentėjusiajam į galvą ir du smūgius į dešinę ranką, po to jam atsistojus ir pradėjus nuo jų bėgti, jį pasivijo ir kartu su K. M., gulinčiam V. D. tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu į galvą ir vieną kartą spyrė į juosmens sritį, vieną smūgį į galvos sritį. Taip bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam V. D. poodinę kraujosruvą dešinio smilkinio srityje, kraujosruvą galvos minkštuose audiniuose dešinio smilkinio srityje, kraujosruvą dešiniajame smilkininiame raumenyje, dešinio smilkinkaulio žvyno skeveldrinį lūžimą, odos nubrozdinimus kaktos, nosies nugarėlės srityje, kraujosruvą apatinės lūpos gleivinėje, vidurinėje dalyje, poodines kraujosruvas dešinės plaštakos III-IV pirštų vidurinių-pamatinių falangų nugariniuose paviršiuose, paviršinį linijinį vertikalios krypties odos nubrozdinimą krūtinės ląstos kairėje pusėje, vidurinės raktikaulinės linijos projekcijoje, dėl ko, nuo galvos smegenų pabrinkimo bei suspaudimo, kraujo išsiliejimo virš kietojo galvos smegenų dangalo dešinės smilkininės - momeninės skilčių srityje, dešinio smilkinkaulio skeveldrinio žvyno lūžimo, V. D. 2012 m. rugsėjo 15 d. apie 8 val. 00 min. mirė.

Šiais veiksmais T. A. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. nutartimi kaltinamajam T. A. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dvidešimčiai dienų. Vėliau suėmimo terminai buvo tęsiami iki 2013 m. rugsėjo 18 d.

Skundžiama Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartimi kaltinamajam T. A. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams. Apygardos teismas nurodė, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamasis T. A. būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šalies argumentai

Kaltinamojo T. A. gynėjas advokatas Stasys Zabita skunde prašo Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartį panaikinti, nes ji nepagrįsta ir neteisėta.

Pažymi, kad suėmimas yra pati griežčiausia kardomoji priemonė, kuri turi būti taikoma tik išimtinais atvejais ir įstatymų numatyta tvarka. Gynėjo nuomone, Kauno apygardos teismas pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą kaltinamajam T. A., pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio, BPK 11 straipsnio, BPK 122 straipsnio 7 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio nuostatas bei neatsižvelgė į nacionalinę teismų praktiką.

Nurodo, kad teismas spręsdamas kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo klausimą turi įvertinti, ar pateiktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog būtent kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką. Gynėjo nuomone, byloje pateikta rašytinė medžiaga, įvykio vietos apžiūros protokolas, specialistų išvados, nėra esminiai duomenys, kurie leidžia manyti, jog būtent kaltinamasis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Be to, pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką, net ir tokiu atveju, kai byloje yra pakankamai patvirtinančių duomenų, kad būtent kaltinamasis padarė nusikalstamas veikas, nėra pakankamas pagrindas skirti kaltinamajam griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.

Atkreipia dėmesį į tai, kad Kauno apygardos teismas pratęsdamas griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymą, išsamiai nesvarstė BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, t. y. dokumentų paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, užstatas ir kt.

Šalies argumentai

Skunde gynėjas prašo atsižvelgti į tai, kad kaltinamąjį sieja stiprūs socialiniai ryšiai, iki suėmimo dirbo, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, praeityje neteistas, palaiko artimus ryšius su šeima, sužinojęs apie įvykį savanoriškai atvyko į policijos komisariatą duoti paaiškinimus.

Gynėjas prašo skundą tenkinti. Prokuroras prašo kaltinamojo T. A. gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo T. A. gynėjo Stasio Zabitos skundas atmestinas.

Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 12 nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą kaltinamajam T. A., BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio, 130 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad asmeniui pareikšti kaltinimai turi būti pagrįsti. Apeliacinis teismas mano, jog šioje baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, pagrįstai leidžiančių manyti, kad kaltinamasis T. A. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tai patvirtina duomenų visuma bei kaltinamajame akte nurodomi duomenys.

Apeliacinis teismas atkreipia kaltinamojo gynėjo dėmesį į tai, kad šiuo metu baudžiamoji byla nagrinėjama Kauno apygardos teisme, todėl įrodymų vertinimas yra ne Apeliacinio teismo kompetencija, sprendžiant suėmimo termino pratęsimo klausimą. Sprendžiant suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimus byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu. Pažymėtina, kad dėl tų pačių priežasčių šioje proceso stadijoje negali būti sprendžiamas klausimas, ar T. A. kaltas dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 – 4 dalyse numatytų pagrindų.

Apeliacinis teismas pritaria Kauno apygardos teismo išvadai, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebūtų galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinti T. A. dalyvavimą bylos nagrinėjime teisme ir nuosprendžio įvykdymą, nes už nusikaltimus, dėl kurių padarymo jam pareikšti kaltinimai, įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę, todėl sąlygos pratęsti suėmimo terminą nėra išnykusios. BPK numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų.

Kauno apygardos teismas pratęsė T. A. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nustatęs tam pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Apeliacinio teismo nuomone, šį suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindą Kauno apygardos teismas nustatė pagrįstai.

BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į nuteistojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Be to, tiek remiantis įstatymo formuluote (BPK 122 straipsnio 2 dalis), tiek iš teismų praktikos matyti, jog atskirais atvejais, kai remiantis minėtomis aplinkybėmis, t. y. nusikaltimo sunkumu bei įstatyme numatytos griežtos laisvės atėmimo bausmės tikimybe, galima padaryti išvadą, kad kaltinamasis (įtariamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, vien jų gali pakakti skirti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

Byloje nustatyta, kad T. A. kaltinamas padaręs labai sunkų ir nesunkų nusikaltimus, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę (BK 11 straipsnis). Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis nusikalstamas veikas galimai padarė bendrininkų grupe, buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Bylos duomenys patvirtina, kad T. A. tėvai gyvena užsienyje, jis pats kurį laiką buvo ten išvykęs. Apeliacinio teismo nuomone, šios nurodytos aplinkybės, nusikaltimų sunkumas bei gresiančios griežtos bausmės tikimybė leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, laisvės atėmimo, kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

Apeliacinis teismas atsižvelgia į gynėjo skunde nurodytas aplinkybes, t. y. kad kaltinamąjį sieja stiprūs socialiniai ryšiai, iki suėmimo dirbo, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, praeityje neteistas, palaiko artimus ryšius su šeima, sužinojęs apie įvykį savanoriškai atvyko į policijos komisariatą duoti paaiškinimus ir pan., tačiau šios aplinkybės nepaneigia pirmosios instancijos teismo nurodyto suėmimo termino pratęsimo pagrindo ir negali būti pakankamas pagrindas griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti.

Skunde prašoma atsižvelgti į tai, kad BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus galima pasiekti ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, t. y. paskiriant dokumentų paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, užstatą ir kt. Tačiau, Apeliacinio teismo nuomone, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje T. A. pakeisti kardomąją priemonę – suėmimą į kitą švelnesnę kardomąją priemonę nėra pagrindo.

Atkreipiamas kaltinamojo T. A. gynėjo dėmesys ir į tai, kad remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo bei nacionaline teismų praktika, suėmimo trukmės pagrįstumas turi būti įvertinamas kiekvienoje byloje atsižvelgiant į konkrečias jos savybes. Besitęsiantis suėmimas konkrečioje byloje gali būti pateisinamas tik esant aiškioms tikro viešojo intereso apraiškoms, kuris, įvertinus nekaltumo prezumpciją, nusveria teisę į laisvę. Apeliacinis teismas įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes taip pat konstatuoja, kad kaltinamojo T. A. teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo bei laikantis BPK nustatytų reikalavimų, ir toks suimtojo teisių suvaržymas šiuo metu yra pateisinamas. Pusiausvyra tarp galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumo ir griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymo išlaikyta.

Apeliacinis teismas įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes konstatuoja, kad nėra teisinių argumentų naikinti Kauno apygardos nutartį. Apygardos teismas pratęsdamas kaltinamajam T. A. kardomosios priemonės – suėmimo terminą atsižvelgė į nacionalinę bei EŽTT jurisprudenciją, nepažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Baudžiamojo proceso kodekso normų ir nacionalinės teisės praktikoje suformuotų principų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis BPK 130 straipsniu,

nutaria:

Kaltinamojo T. A. gynėjo advokato Stasio Zabitos skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Kęstutis Jucys