Kauno apygardos teismo nutartis

2020-02-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-59-348/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-02-06
Bylos Nr.
1S-59-348/2020
Teisminio proceso Nr.
1-52-1-01071-2012-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Jaliniauskas, Svetlana Jurgaitienė, Jurgis Kiškis
Nuteistasis
T. A.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-59-348/2020
Teisminio proceso Nr. 1-52-1-01071-2012-3Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgio Kiškio,

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo T. A. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. sausio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimą Nr. 95-736 taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. T. A. nuteistas Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1-2 dalimis, 5 dalies 1-2 punktais, nuteistas galutine 10 metų laisvės atėmimo bausme.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2012 m. rugsėjo 17 d., bausmės pabaiga – 2022 m. rugsėjo 17 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dienai (2019 m. lapkričio 25 d.) – 2 metai 9 mėnesiai 26 dienos.

Žemesnės instancijos teismas

3. Komisija 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. 95-736 nutarė nuteistajam T. A. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Komisija tokią išvadą padarė atsižvelgusi į tai, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 16 balų, kad reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. Bausmės atlikimo metu nuteistasis motyvuotai tęsia darbinę veiklą pataisos įstaigoje, savanoriškai dengia turimus finansinius įsipareigojimus, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, vyksta trumpalaikių išvykų į namus, sugrįžta laiku, pažeidimų fiksuota nebuvo, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, bausmę atlieką lengvosios grupės sąlygomis. Šiuo metu nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. sausio 6 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo T. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Teismas konstatavo, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį bei nurodė, kad nors nuteistasis T. A. ir daro pažangą mažinanti nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui.

Šalies argumentai

5. Skundu nuteistasis T. A. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. sausio 6 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą, kuriuo nutarta taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas formaliai išnagrinėjo Komisijos nutarimo patvirtinimo ar atsisakymo jį tvirtinti klausimą, nes nesivadovavo Lietuvos Respublikos lygtinį paleidimą reglamentuojančiais teisės aktais, t. y. Bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 157 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, 164 straipsnio 2 d., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalies nuostatomis, t. y. neatliko išsamios bei gilios analizės teisės aktų kontekste. Teigiama, kad nutartyje išdėstyti teismo motyvai, kurių pagrindu buvo atsisakoma patvirtinti Komisijos nutarimą nėra esminiai, o tik subjektyvūs, menamojo pobūdžio teiginiai, o esminių – pagrįstų teisės aktų nuostatomis, skundžiamoje nutartyje nėra.

5.2. Nuteistojo nuomone, skundžiama nutartis yra išankstinės neigiamos pozicijos išraiškos rezultatas, o tai patvirtina ir teismo nuostata, jog vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas ir tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, nes bausmės tikslai yra teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant. Anot nuteistojo, tokia skundžiama nutartis turėtų būti panaikinta ir priimta nauja nutartis – paliekant galioti Komisijos nutarimą.

5.3. Nuteistasis T. A. nurodo, kad jis atitinka ne tik formaliuosius, bet ir materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą. Teigia, kad šiuo metu jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, ir elgesio rizika nuo paskutinio ir pirminio vertinimų turi tendenciją mažėti, todėl, nuteistojo nuomone, teismo išvada apie tai, jog „nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią išvadą dar gali ar privalo mažinti – yra tik nepagrįstas formalaus pobūdžio bei neturinčio teisinio pagrindo neesminis teiginys.

5.4. Nuteistojo T. A. teigimu, tai, kad jis atitinka materialųjį pagrindą parodo socialinio tyrimo išvados turinys, iš kurios matyti, kad bausmės atlikimo metu jis turi teigiamą motyvaciją darbinei veiklai, nuo 2016 m. gruodžio 14 d. dirbo VĮ „(duomenys neskelbtini)“ siuvėjo pareigose, turi teigiamas nuostatas saviugdai ir savišvietai, su specifinėmis mokymosi problemomis nesusidurdavo, nuo 2016 m. birželio 26 d. suteikta teisė vykti be sargybos arba palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, kuomet jis įsidarbino automobilių padangų perdirbimo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, o nuo 2017 m. spalio 9 d. tęsia darbinę veiklą VĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbininko pareigose. Perkeltas į atvirąją koloniją pradėjo dirbti ūkio ir komunalinių paslaugų sferoje vyresniuoju darbininku ir sandėlininku. Taip pat baigė elgesio korekcinę programą „Elgesys – pokalbis – pasikeitimas“, lanko anoniminių alkoholikų užsiėmimus. Savanoriškai užsiima žemdirbyste – puoselėja šiltnamį ir augina daržoves prie savo gyvenamosios vietos pataisos namuose. Turi suformavęs savo ateities tikslus (dirbs, gražins pinigus už padarytą žalą, statysis namą, kurs šeimą) ir žino žingsnius kaip jų siekti. Socialines situacijas vertina teisingai, yra dėmesingas ir atidus, formuoja gerus darbo santykius su bendradarbiais ir vadovais, be to, priima naujas idėjas ir siekia praplėsti savo požiūrį. Nuo 2017 m. birželio 26 d. buvo suteikta teisė vykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos ribų, o šiuo metu jam suteikta teisė savaitgaliais dvejoms paroms parvykti į namus pas šeimą, t. y. išvykti už pataisos įstaigos ribų. Duomenų, kad jis būtų pažeidęs šią tvarką nėra.

5.5. Nuteistasis T. A. skunde nurodo, kad teismas be pagrindo akcentavo tai, kad jis padarė vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimus (du atvejai), nes jis to neneigė ir pripažįsta, kad buvo laikotarpių, kada jis nesielgė nepriekaištingai, tačiau paskutinį kartą baustas buvo seniai. Be to, skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai visiškai nekreipė dėmesio į jam paskirtus 10 paskatinimų, kurie neleidžia daryti neigiamos išvados, kad jo požiūris į nustatytų taisyklių laikymąsi yra neigiamas. Trumpalaikės išvykos į namus, darbas be palydos ar sargybos už pataisos įstaigos ribų bei nuteistojo sutikimas su taikoma priežiūra ir suvokimas, kad ji gali būti jam naudinga, gebėjimas bendrauti su jį prižiūrinčiais pareigūnais, administracijos, ūkio dalies darbuotojais, vengimas tvarkos drumstėjų ir destruktyvių grupių leidžia komisijai daryti pagrįstą išvadą, kad jis daro akivaizdžią pažangą, siekdamas sumažinti nusikalstamo elgesio riziką, kas ir sudaro teisinį pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, jis nesutinka su teismo motyvais, kurie jį neigiamai charakterizuoja. Teismas nurodė kriminogeninius veiksnius: gyvenimo stilių ir draugus, mąstymą ir elgesį, tačiau jų nuteistasis jau negalės pakeisti, nes jie yra įvertinti kaip statiniai kriminogeninių veiksnių taškai. Nesutinka su teismo išvada, kad yra likusi nemaža neatliktos bausmės dalis. Nuteistasis skunde teigia, kad BVK 157 straipsnyje nėra numatyta, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo teismas turi atsižvelgti į nuteistojo neatliktos bausmės termino dydį, todėl toks dirbtinai išplėsto įstatymo taikymas neatitinka lygtinį paleidimą numatančiuose įstatymuose nustatytų principų ir neturi jokio teisinio pagrindimo. Be to, nuteistasis T. A. nurodo, kad jis iš dalies pripažino kaltę dėl sunkaus nusikaltimo su negrįžtamomis pasekmėmis padarymo ir nurodo, kad visada gailėsis ir permastys kilusias šios nelaimės pasekmes.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimų į nuteistojo T. A. skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

7. Nuteistojo T. A. skundas atmestinas.

8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo matyti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

9. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

10. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad T. A. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Tai sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau vien šių formalių pagrindų sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtiniam paleidimui taikyti taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, jog T. A. priklauso žemos rizikos grupei – 16 balų, todėl sprendžiat klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą šiuo atveju, būtina įvertinti nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir spręsti, ar ji sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

11. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema (16 balų pagal OASys metodiką). Statiniai svertiniai balai sudaro 13 balų, o 3 balai yra dinaminiai, kuriuos nuteistasis savo pastangomis dar gali realiai sumažinti. Be to, BVK 157 straipsnio 1 dalis remtis vien OASys metodika imperatyviai nereikalauja, todėl, net ir nustačius žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, teismas gali padaryti išvadą, jog visų duomenų apie nuteistąjį kontekste nėra pagrindo manyti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, kiekvienu atveju atskirai įvertinamos visos reikšmingos aplinkybės, turinčios įtakos išvadai dėl neabejotinos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesniojo teismo nuomone, nuteistojo siekis kuo greičiau išeiti į laisvę negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų. Nuteistojo skunde nurodomos teigiamos aplinkybės savaime nepaneigia tų aplinkybių, dėl kurių, teismo nuomone, taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos šiuo metu netikslinga.

12. Teigiamai T. A. elgesį apibūdina tai, kad jis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, nuo 2017 m. birželio 26 d. jam suteikta teisė vykti be sargybos arba palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, o nuo 2018 m. gruodžio 18 d. jam suteikta teisė trumpalaikių išvykų metu parvykti į namus iki 2 parų. Per visą bausmės laikotarpį 10 kartų skatintas, dirba, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, savanoriškai dengia finansinius įsipareigojimus. Nors šios teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės patvirtina, kad jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, tačiau vis dėl to nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu T. A. jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

13. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad T. A. bausmę atlieka už nesunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų padarymą, t. y. viešoje vietoje drauge su bendrininkais, kerštaudamas aukai už suduotą smūgį savo broliui, sudavė daugybinius smūgius nukentėjusiajam į galvos ir veido sritį, nukentėjusiajam bandant pasišalinti iš konflikto, jis buvo pasivejamas ir toliau mušamas, ko pasėkoje nuo patirtų sužalojimų nukentėjusysis mirė ir nors, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susijusios su padarytų nusikaltimų sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Šiuo atveju apelianto padarytų nusikaltimų pobūdis ir pavojingumas bei likusi bausmės dalis sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui, į ką ir pagrįstai atsižvelgė apylinkės teismas.

14. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kuri savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. T. A. bausmę atlieka ne tik už nesunkaus nusikaltimo padarymą, bet ir už vieną tyčinį labai sunkaus nusikaltimo padarymą ir nors nuteistasis šiuo metu ir charakterizuojamas iš esmės teigiamai, bausmę stengiasi atlikti tinkamai, pakartotinio nusikaltimo rizika yra žema, tačiau kolegijos vertinimu, nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje vis tik nepasižymėjo tokiomis savybėmis, kurios leistų jį vertinti itin teigiamai ir sudarytų pagrindą manyti, jog jis daro akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir paleistas lygtinai, laikysis įstatymų ir nenusikals. Tokį manymą pagrindžia ir tai, kad T. A. per bausmės atlikimo laiką padarė 3 nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų pažeidimus, 2 kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis už administracijos reikalavimų nevykdymą ir uždraustų daiktų gaminimą, įsigijimą bei laikymą ir nors šios nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį, nes nuteistojo elgesio pokyčiai nuo bausmės pradžios nebuvo nuoseklūs, nes tuo pat metu, kai buvo skatinamas, jis buvo baudžiamas ir drausmine tvarka. Šios aplinkybės rodo nuteistojo tam tikrą neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi atliekant bausmę, o sprendžiant dėl lygtinio paleidimo vertintinas visas nuteistojo resocializacijos procesas.

15. Abejonių, jog T. A. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals, teisėjų kolegijai kelia ir nuteistojo mąstymas bei elgesys. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistojo teigimu, jis savitvardos problemų neturi, nemano turintis problemų, kurių išspręsti nesugebėtų pats, ypač kas būtų susiję su jo nusikalstamu elgesiu. Didžiausia problema nuteistajam yra tai, kad reikia atlikti laisvės atėmimo bausmę. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis, spręsdamas savo problemas, naudojo smurtą. Elgdamasis nusikalstamai negalvojo apie savo elgesio pasekmes aplinkai ir aplinkiniams. Tokie mąstymo ypatumai, įvertinus padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir priežastis, parodo, kad asmuo nepilnai suvokia paskirtos bausmės paskirtį ir tikslus.

16. Aukštesnysis teismas pažymi, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Nagrinėjamu atveju tiek padaryta nusikalstama veika, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu. Aukštesniojo teismo nuomone, apylinkės teismo nutartyje nurodytos išvados yra teisingos, jomis abejoti nėra pagrindo, jos nėra paneigtos kitais bylos duomenimis, todėl joms pritartina.

17. Lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą.

18. Pripažintina, kad pastaruoju metu yra teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių – kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nuteistasis vykdo jam sudarytą socialinės reabilitacijos planą, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, stebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai, tačiau pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra paskatinamoji priemonė, kuri skiriama nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, už nepriekaištingą elgesį, dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, tačiau atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad šiuo metu, atlikus tokio dydžio bausmės dalį, dar nėra pagrindo teigti, jog T. A. neabejotinai daro akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas neturi pagrindo patikėti nuteistuoju ir manyti, kad jis ateityje nenusikals, kol byloje nėra pakankamų objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, jog nuteistasis iš tiesų pasitaisė, o bausmės tikslai jau pasiekti. Taigi pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutarė:

atmesti nuteistojo T. A. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. sausio 6 d. nutartį.

Ši apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Algirdas JaliniauskasSvetlana JurgaitienėJurgis Kiškis