Kauno apygardos teismo nuosprendis

kaltinamieji T. A. ir K. M. 2012 m. rugsėjo 15 d. apie 02.00 val., viešoje vietoje – prie naktinio baro „F.“ pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, būdami apsvaigęs nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe, kerštaudami V. D. už pastarojo suduotą smūgį M. A., T. A. tyčia sudavė mažiausiai du smūgius, o K. M. vieną smūgį kumščiais nukentėjusiajam V. D. į galvą, po ko nukentėjusiajam pradėjus bėgti ir nubėgus toliau nuo baro pastato ant važiuojamosios kelio dalies priešais gyvenamąjį namą Nr. (duomenys neskelbtini), jį pasiviję, K. M. tyčia sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį kumščiu į veidą, dėl to pastarajam pargriuvus ant važiuojamosios kelio dalies, gulinčiam ant kelio bendrais veiksmais kaltinamieji T. A. ir K. M. tyčia įspyrė mažiausiai tris smūgius nukentėjusiajam į galvą ir du smūgius į dešinę ranką, po to jam atsistojus ir pradėjus nuo jų bėgti, jį pasiviję, gulinčiam V. D. kaltinamasis T. A. tyčia sudavė mažiausiai vieną smūgį kumščiu į galvą ir vieną kart spyrė į juosmens sritį, o K. M. vieną smūgį į galvos sritį, tuo kaltinamieji bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam V. D. poodinę kraujosruvą dešinio smilkinio srityje, kraujosruvą galvos minkštuose audiniuose dešinio smilkinio srityje, kraujosruvą dešiniajame smilkininiame raumenyje, dešinio smilkinkaulio žvyno skeveldrinį lūžimą, odos nubrozdinimus kaktos, nosies nugarėlės srityje, kraujosruvą apatinės lūpos gleivinėje, vidurinėje dalyje, poodines kraujosruvas dešinės plaštakos III-IV pirštų vidurinių-pamatinių falangų nugariniuose paviršiuose, paviršinį linijinį vertikalios krypties odos nubrozdinimą krūtinės ląstos kairėje pusėje, vidurinės raktikaulinės linijos projekcijoje, ko pasėkoje nuo galvos smegenų pabrinkimo bei suspaudimo, kraujo išsiliejimo virš kietojo galvos smegenų dangalo dešinės smilkininės-momeninės skilčių srityje, dešinio smilkinkaulio skeveldrinio žvyno lūžimo V. D. 2012 m. rugsėjo 15 d. apie 8.00 val. mirė. Tokiu būdu kaltinamieji tyčia nužudė V. D.

Tokiais savo veiksmais kaltinamieji T. A. ir K. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 129 str. 1 d.

Be to, kaltinamieji T. A. ir K. M. 2012 m. rugsėjo 15 d. apie 02.00 val., viešoje vietoje – prie naktinio baro „F.“ pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, būdami apsvaigęs nuo alkoholio, kerštaudami V. D. už pastarojo suduotą smūgį M. A., elgdamiesi įžūliai, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, pašalinių žmonių akivaizdoje, kaltinamasis T. A. tyčia sudavė mažiausiai du smūgius, o K. M. vieną smūgį kumščiais nukentėjusiajam V. D. į galvą, po ko nukentėjusiajam pradėjus bėgti ir nubėgus toliau nuo baro pastato ant važiuojamosios kelio dalies priešais gyvenamąjį namą Nr. (duomenys neskelbtini), jį pasiviję, K. M. tyčia sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį kumščiu į veidą, dėl ko pastarajam pargriuvus ant važiuojamosios kelio dalies, gulinčiam ant kelio bendrais veiksmais kaltinamieji T. A. ir K. M. tyčia įspyrė mažiausiai tris smūgius nukentėjusiajam į galvą ir du smūgius į dešinę ranką, po to jam atsistojus ir pradėjus nuo jų bėgti, jį pasiviję, gulinčiam V. D. kaltinamasis T. A. tyčia sudavė mažiausiai vieną smūgį kumščiu į galvą ir vieną kartą į juosmens sritį, o K. M. vieną smūgį į galvos sritį, tokiu būdu kaltinamieji sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Tokiais savo veiksmais kaltinamieji T. A. ir K. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1d.

Kaltinamasis M. A. 2012 m. rugsėjo 15 d., apie 02.00 val., viešoje vietoje – prie naktinio baro „F.“ pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, keršydamas V. D. už suduotą smūgį jam į veidą, nesilaikydamas elementarių moralės ir elgesio normų, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, pašalinių žmonių akivaizdoje, tyčia sudavė kumščiais du smūgius nukentėjusiajam V. D. į šonus, pastarajam nubėgus toliau nuo baro pastato ir pargriuvus ant važiuojamosios kelio dalies priešais gyvenamąjį namą Nr. (duomenys neskelbtini), pribėgęs įspyrė jam du kartus į dešinį šoną, taip V. D. sukėlė fizinį skausmą ir tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Tokiais savo veiksmais kaltinamasis M. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d.

Kaltinamasis T. A. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad tą vakarą jis, K. M., M. A., M. G. ir dar keletas žmonių susitiko bare. Vėliau jis su J. D. išėjo į lauką parūkyti. Ten įvyko kažkoks konfliktas. Vėliau jis sužinojo, kad konflikto pradžioje V. D. konfliktavo su kažkokiu vaikinu, juos išskyrė apsauginis, kažkam sudavė su lazda. Vėliau prie jo priėjo T. D. ir paprašė pasikviesti K. M., kad neįvyktų konfliktas. Jam beeinant prisijungė ir jo brolis M. A. Nuėjus pamatė, kad K. M. konfliktuoja su V. D. Tuo metu jo brolis M. A. pastūmė V. D., o šis jam smogė į veidą. Kaltinamasis dėl to supyko, puolė ginti savo brolį ir sudavė V. D. du smūgius į žandikaulį. K. M. irgi sudavė jam kelis smūgius, tačiau kur pataikė, kaltinamasis nebeatsimena. Tada V. D. nubėgo link tilto pusės, o jie liko stovėti ten kur ir buvo. Tada atėjo B. ir paklausė, kas M. A. sudavė į akį. Tuo metu kažkas sušuko ir parodė grįžtantį V. D. K. M. ėmė bėgti prie jo, o jie bėgo iš paskos. Pribėgęs K. M. sudavė vieną kartą kumščiu V. D. į galvos sritį, kur tiksliai pataikė, pasakyti negali. Tada V. D. perbėgo per kelią, jie jį nusivijo. Pribėgus V. D. jau gulėjo ant važiuojamosios kelio dalies, kaip jis nugriuvo, kaltinamasis nematė. Pribėgęs jam vieną kartą koja spyrė į šoną, į klubą. Tada kažkas sušuko, kad atvažiuoja automobilis ir reikia pasitraukti nuo kelio. Ką tuo metu darė M. A., jis nematė, nes buvo nugara į jį. K. M. su kitais bandė suduoti smūgius, ar pataikė, nematė. Po to kaltinamasis grįžo prie baro. Ten jį kažkas pašaukė vardu ir jis kitoje kelio pusėje pamatė V. D. su draugu. Kaltinamasis ėjo link jo, matėsi, kad V. D. pasiruošęs muštis. Tada atėjo daugiau žmonių, kaltinamasis pajuto smūgį, nugriuvo, jam buvo ne kartą spirta į galvą, į krūtinę. Matė kaip K. M. ir jo brolis nubėgo kažkur į tamsą. Kaltinamasis irgi ėjo ta kryptimi. Tada jis pamatė nubėgantį V. D., jam iš paskos irgi kažkas bėgo. Kaltinamasis ėmė vytis nukentėjusįjį, šis nugriuvo ant rąstų. Tada kaltinamasis pribėgo ir sudavė jam vieną smūgį į žandikaulį bei įspyrė į šoną, klubą. Po to pribėgo K. M., dar kažkas ir sudavė nukentėjusiajam kelis smūgius, kur tiksliai, nepamena. Tada V. D. nubėgo link prieplaukos. Kaltinamasis jo jau nebesivijo. Vėliau jis grįžo prie baro ir draugai jį parvežė namo.

Pagarsinus jo parodymus, duotus parengtinio tyrimo metu matyti, kad kaltinamasis paaiškino, jog prie baro M. A. nestipriai pastūmė V. D., o šis kumščiu smogė jam į veidą. Dėl to jis supyko ir keršydamas už brolį du kartus kumščiu smogė V. D. į dešinę veido pusę. K. M. V. D. sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą bei du-tris kartus į galvą iš už nugaros, kažkur žemiau pakaušio. V. D. pabėgo nuo baro pastato link (duomenys neskelbtini) tilto. Jis kartu su K. M. ir broliu M. puolė bėgti link jo. Pirmas pribėgo K. M. ir kumščiu trenkė jam tiesiai į veidą. V. D. išbėgo į važiuojamąją kelio dalį ir pargriuvo. Gulinčiam V. D. jis vieną kartą įspyrė į klubą. Jis pats stovėjo veidu į tilto pusę, nugara į žiedinę sankryžą. K. M. stovėjo jam iš kairės toje pačioje pusėje, arčiausiai V. D. galvos ir du kartu spyrė. Brolis M. stovėjo jam iš dešinės prie V. D. kojų. V. D. bėgantį šlaitu link medžių vijosi jis, o K. M. nusivijo jo draugą. V. D. bėgdamas užkliuvo už kažkokių sukrautų rąstų, bet greitai atsikėlė ir atsisėdo ant rąstų krūvos. Jis jam smogė kumščiu į dešinę veido pusę ir vieną kartą koja spyrė į dešinį šoną. Po to pribėgo K. M. su P. P. ir taip pat smūgiavo rankomis bei kojomis V. D. Abu jie rankomis ir kojomis taikė į galvą. Kiekvienas iš jų sudavė apie 2-3 smūgius. Nuo smūgių V. D. nenugriuvo, sėdėjo ant rąstų. Po suduotų smūgių V. D. nulipo nuo rąstų ir nubėgo T. g., prieplaukos link. Jis taip pat išbėgo į T. gatvę ir matė kaip V. D. bėgo vienas, įsuko į N. gatvę. Jis pats pribėgo prie (duomenys neskelbtini) sankryžos ir pamatė K. M. su V. D. draugu, kurie stovėjo prie privataus namo tvoros ir abu kalbėjosi. (t. 2, b. l. 166-168, 177-178, 173-174, 181-183).

Pagarsinus šiuos parodymus kaltinamasis paaiškino, kad juos tvirtina. Papildomai paaiškino, kad iš pradžių nukentėjusiajam sudavė gindamas savo brolį, o po to jau jam keršijo, nes supyko, kad šis sudavė jo broliui. Taip pat tvirtina, kad nukentėjusįjį mušė ir P. P. Po to jis, jo brolis, M. G. ir K. M. buvo susitikę, aiškinosi kas ką darė. Nutarė eiti į policiją ir sakyti viską kas kaip buvo. Kaltu prisipažįsta iš dalies, nes dalyvavo muštynėse. Dėl nužudymo savo kaltės nepripažįsta, nes su niekuo nesitarė žudyti V. D.. Jis į tą vietą, kur yra V. D. trauma, nesudavė nei vieno smūgio. Aiškina, kad nukentėjusįjį jie vijosi dviese. Nukentėjęs atsisuko pažiūrėti kas jam už nugaros, nepamatė rąstų ir krito ant jų. Kaip tiksliai galva trenkėsi, ar buvo kas išsikišę, jis nematė. Su civiliniu ieškiniu nesutinka, nes dėl V. D. nužudymo yra nekaltas. Pats jokio turto ar santaupų neturi.

Kaltinamasis K. M. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad tą vakarą susirinko bare atšvęsti išleistuvių. Išėjus į lauką parūkyti, prie jo priėjo nukentėjęs V. D., kuris buvo su savo draugu T. Nukentėjęs ėmė užgaulioti mergaites, negražiai kalbėti apie jo brolį. Tada prie jų priėjo M. A., kuris norėjo kaltinamąjį nusivesti į barą. Vos tik jis palietė V. D. ranka, šis iš karto smogė jam į veidą. Tada kaltinamasis nukentėjusiajam taip pat trenkė į veido sritį. Po to nukentėjęs jį pastūmė ir kaltinamasis nukrito ant laiptų. Kai jis atsikėlė, viskas jau buvo persikėlę ant gatvės krašto. Ten kažkas vyko, kaltinamasis pagalvojo, kad jo draugus muša, todėl nubėgo į tą vietą. Ten jis vienam spyrė į nugarą ir tik tada pamatė, kad tai T. A. Jis jį pakėlė ir atsiprašė. V. D. jau gulėjo ant žemės. Tada kaltinamasis jam įspyrė į dešinę šlaunį, į šoną ir atsitraukdamas spyrė į koją, tačiau pataikė į padą. Po to pribėgo nukentėjusiojo draugas T. ir kaltinamajam trenkė į veidą, nubloškė į šoną. Kaltinamasis jam trenkė atgal. Vėliau atsisukęs pamatė, kad V. D. bėga žemyn nuo kalno, jį kažkas dar vijosi. Pažvelgus į kitą pusę pamatė tamsiai apsirengusį vyruką ir nubėgo jam iš paskos. Vėliau priėjo P. ir ėmė jį gąsdinti. Dar vėliau priėjo tas tamsiai apsirengęs vyrukas ir L., jam grasino. Kaltinamasis dėl to tik nusijuokė ir grįžo prie baro. Į barą jų neįleido, todėl visi išsiskirstė. V. D. daugiau jis nematė. Ką darė T. A., jis nematė. Sekmadienį pas jį atėjo L. ir papasakojo, kad šeštadienį buvo susitikęs brolius A., T. A. gyrėsi, kad prie rąstų pasigavo nukentėjusįjį ir dar kartą sumušė. Vėliau jis nuvyko prie Nemuno žvejoti. Ten atvyko T. A., M. A., D. B. ir dar T. T. jam pats pasisakė, kad pasigavo nukentėjusįjį prie rąstų ir „davė malkų“. Kartu jie kalbėjosi, kad kažką padarė. Vėliau jis gavo iš savo mamos žinutę, kad jo ieško policija. Tada grįžo namo, pasiėmė pasą ir pats nuvyko į policiją, kad papasakotų kaip viskas buvo. Jis girdėjo T. A., liudytojų parodymus, mano, kad jie susitarę, meluoja. Apie rąstus jis išgirdo tik sekmadienį tiek iš L., tiek iš paties T. A.

Pagarsinus jo parodymus, duotus parengtinio tyrimo metu matyti, kad jis paaiškino, jog prie baro sukonfliktavo su V. D. Jiems abiems besiaiškinant priėjo M. A., kuris V. D. šiek tiek stumtelėjo į šoną ir liepė jam eiti su juo. V. D. kumščiu kirto M. A. į galvą. Tada jis užsimojo ir kumščiu smogė V. D. į galvos sritį. Smogė dešine ranka. Ant važiuojamosios kelio dalies, tuo metu gulėjo V. D. kairiuoju šonu, susirietęs ir abiem rankom užsidengęs galvą. Prie gulinčio V. D. buvo trise: jis, M. A. ir T. A. arba M. L. Jis pats kojomis spardė V. D. į šonus, į nugarą, ir kojas, įspyrė ne mažiau kaip 4-5 kartus. Kažkuriuo metu pamatė kaip V. D. sprunka gyvenamųjų privačių namų link. Bandė jį vytis. Bėgo N. gatve akmenimis grįstu keliu. Ten sustojęs aiškinosi su P. Šalia stovėjo M. L. ir dar kažkoks vyrukas, apsirengęs tamsiais rūbais. Kur V. D. nubėgo nematė, tik sekančią dieną iš M. L. sužinojo, kad jį nusivijo T. A. ir prie kažkokių rąstų ar malkų dar jį mušė. Susitikus prie Nemuno su Tadu ir M. A. bei jų draugais T. T. pasakojo, kad tą vaikiną pasigavo prie rastų ir „davė jam malkų“. Gulinčiam ant kelio V. D. arčiausiai galvos stovėjo T. A. Smūgius V. D. sudavė tik jie trise (t. 3, b. l. 65-66).

Pagarsinus šiuos parodymus jis paaiškino, kad daug kas jo parodymuose surašyta ne taip, perdėta, tarsi pagražinta. Tyrėja surašė taip, kaip jai patogiau. Taip pat paaiškino, kad muštynėse dalyvavo, sudavė V. D. į lūpą, nosį, čia savo kaltę pripažįsta. Dėl jo nužudymo neprisipažįsta, nes negalėjo to padaryti, nesudavė jam niekur į galvą aukščiau ar į smilkinį. Jis taip suduoti neturėjo ir galimybės, nes V. D. už jį daug aukštesnis. Jo mirties jis nesiekė. Su pareikštu civiliniu ieškiniu nesutinka, nes V. D. jis nenužudė. Kai jį sulaikė, jis mokėsi. Jokio turto neturi, nedirba.

Kaltinamasis M. A. savo kaltę pripažino ir paaiškino, kad tą vakarą buvo bare. Prie jo priėjo B. ir pasakė, kad lauke K. M. su kažkuo konfliktuoja. Kaltinamasis išėjęs į lauką pamatė, kad K. M. konfliktuoja su kažkokiu vaikinu su barzdele. Kaltinamasis norėjo K. M. nusivesti į šalį, prilietė to vaikino petį ir šis jam trenkė į veidą. Tada pribėgo kaltinamojo brolis T. A. ir trenkė tam vaikinui du kartus ranka į dešinį skruostą. K. M. taip pat trenkė vieną kartą jam į veidą, dešinę pusę, po to dar du kartus, tačiau kur pataikė, atsakyti negali. Pats kaltinamasis atsipeikėjęs trenkė V. D. iš už nugaros į šonus ir atsitraukė. V. D. nubėgo žemyn link tilto, paskui jį dar kažkas bėgo. Po to priėjo L. su B. ir klausė kaltinamojo kas jį sumušė, tačiau kaltinamasis pasakė, kad nežino. Kažkas sušuko „ ana tas“ , kaltinamasis atsisuko ir pamatė nukentėjusįjį grįžtantį nuo tilto pusės. Tada K. M., kaltinamasis, jo brolis T. A. ir dar vienas vaikinas bėgo link jo. Pribėgus V. D. jau gulėjo susirietęs ant žemės ir rankomis dengėsi galvą. Kaltinamasis jam du kartus įspyrė į dešinį klubą. K. M. nukentėjusiajam spyrė tris kartus į viršutinę kūno dalį, link galvos, bet ar pataikė kažkur, nematė. Po to atvažiavo mašina ir jie pasitraukė nuo kelio. Vėliau pamatė kaip V. D. bėga kitoje kelio pusėje, o jam iš paskos bėga jo brolis T. A., K. M. ir dar kažkoks vaikinas. Kaltinamasis juos nusivijo. V. D. įbėgo į kažkokį kiemą ir tada tas vaikinas jam spyrė į krūtinę. Kaltinamasis paklausė nukentėjusiojo kodėl šis jam trenkė, tačiau nukentėjęs tai paneigė. Po to kaltinamasis ėjo link baro, sutiko savo brolį, kuris pasakė, kad laikas važiuoti namo. Beeinant sutiko K. M., šis parodė sumuštą nosį, ranką, sakė, kad kažkam trenkė, nugriuvo, matė jo sumuštą ranką. Po to kaltinamasis išvažiavo namo. Rytojaus dieną jis su broliu važiavo į vestuves. Vakare paskambino pažįstama mergina, klausė ar pažįsta tokį vaikiną ir sakė, kad jį užmušė. Kaltinamasis tuo nepatikėjo. Kitą rytą prie tilto susitiko su K. M., sutarė, kad reikia eiti į policiją ir sakyti visą tiesą kaip buvo. Tame susitikime dalyvavo ir jo brolis. Mano, kad konfliktas kilo dėl jam suduoto smūgio. Jeigu ne tas smūgis, tai muštis jokios priežasties nebuvo. Šiuo metu jis dirba, pragyvenimo šaltinį turi. Tėvai išvykę į Angliją, gyvena vienas. Prie jokių rąstų jis nebuvo, nieko nežino. Apie juos sužinojo tik iš tyrėjos. Gailisi dėl to kas atsitiko.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė L. D. paaiškino, kad 2012-09-15 vyras skambino sūnui, jie jau nerimavo, o po to išvažiavo. Vyras iš pradžių nesakė, kur važiuoja. Abu nuvyko į jau anksčiau minėtą butą, ten jau buvo policija, kambaryje sėdėjo jaunimas. Policijos pareigūnai paklausė, ar jų sūnus V. D. Nukentėjusioji atpažino savo sūnų, jis gulėjo vonioje. Jo rankos buvo kruvinos, matėsi sužalojimai, rūbai buvo išpurvinti, įplėšti. Iš pradžių jiems niekas nieko neaiškino. Per šarvojimą L. papasakojo, kad prie baro „F.“ buvo muštynės, daug vaikinų buvo apstoję jos sūnų, o namo neskambino, nes negalvojo, kad viskas taip bus. Su sūnumi santykiai buvo artimi, jis turėjo daug planų, jis buvo jų viltis. Niekada nebuvo, kad jis su kuo nors muštųsi. Reiškia civilinį ieškinį po 200 000 litų iš kiekvieno kaltinamojo neturtinei žalai atlyginti. Taip pat reiškia civilinį ieškinį ir turtinei žalai atlyginti. Dabar konkrečios sumos nurodyti negali, tai nurodyta pačiame ieškinyje. Prašo ieškinį tenkinti.

Nukentėjęs ir civilinis ieškovas Ž. D. paaiškino, kad jam paskambino mama ir jie nuvyko į anksčiau minėtą butą. Ten rado savo mirusį brolį V. D. Vėliau jis paskambino brolio draugams, kurie pasakė, kad prie baro vyko konfliktas, kuriame dalyvavo jo brolis. Dar vėliau iš tyrėjos jis sužinojo, kad brolio mirtis yra smurtinė. Jo brolis buvo ramaus būdo, kas jam buvo tą vakarą, jis paaiškinti negali. Su broliu jie buvo labai artimi, juos siejo bendri draugai, bendri pomėgiai. Brolio mirtis jam sukėlė didelius išgyvenimus, stresą, pablogėjo gyvenimo kokybė. Civilinį ieškinį pilnai palaiko ir prašo jį tenkinti.

Liudytoja O. K. paaiškino, kad ji yra namo, kuriame mirė vaikinas, (duomenys neskelbtini) bendrijos pirmininkė. Nelaimė įvyko po jos butu esančiame bute Nr. 26. Tas butas išnuomotas, ten gyvena broliai ir sesuo. Tą naktį apie 12 valandą tame bute kažkas garsiai kalbėjosi. Ryte išėjus į kiemą jų namo gyventojas A. papasakojo, kad atsitiko nelaimė, buvo policija atvažiavusi, išvežė lavoną. Kiti kaimynai pasakojo, kad broliai, kurie nuomavosi tą butą, buvo nuėję į kavinę. Juos sumušė kiti vaikinai, kurių neįleido į kavinę. Vienam broliui buvo praskelta galva. Taip pat pasakojo, kad greitosios šaukti nenorėjo pats sumuštasis, sakė, kad pats pasveiks, išsivems ir išsigulės. Jis tiesiog nesuvokė, kad taip blogai gali būti. Ryte ji buvo nuėjusi į 26 butą, ten buvo brolis, sesuo ir močiutė. Jie sakė, kad tie vaikinai, kurie mušėsi, buvo girti ir jų neįleido į kavinę, o juos sumušė dėl to, kad juos į kavinę įleido. Nesimatė, kad bute būtų girtauta.

Pagarsinus liudytojos parodymus, duotus parengtinio tyrimo metu matyti, kad ji paaiškino, jog ji yra (duomenys neskelbtini) namo pirmininkė. Jos butas yra virš buto, esančio (duomenys neskelbtini). 2012-09-15 naktį ji kietai miegojo, nežino ar žemiau jos esančiame bute Nr. 26 buvo triukšmaujama. Ryte iš kaimynų sužinojo, kad minėtame bute rastas negyvas vaikinas. Pas kaimynes klausė ar jos negirdėjo tame bute triukšmaujant naktį, tačiau jos atsakė, kad girdėjusios tik garsiai bute kalbant ( t. 1, b. l. 123-124 ).

Liudytoja paaiškino, kad gal primiršo, ką tada sakė, tačiau viskas taip ir buvo kaip užrašyta. Apie tai, kad buvo užėjusi į 26 butą nepasakė, nes tyrėja to neklausė.

Liudytojas Ž. C. paaiškino, kad jis dirba naktiniame bare „F.“ salės tvarkos prižiūrėtoju. Tą naktį prie baro durų buvo konfliktas, ten susigrūmė du vaikina, t. y. nužudytasis ir kitas. Nužudytasis buvo aukštesnis su barzdele, o kitas žemesnis. Kai juos pamatė, jie buvo susikibę. Mažesniojo buvo suplėšyta rūbai, abu buvo išgėrę. Suduodant smūgių nematė. Mažesniojo veidas buvo ar tai kruvinas, ar tai purvinas. Liudytojas juos išskyrė ir nužudytajam buvo pasakyta, kad į barą jis daugiau nebus įleistas. Taip pat per langą matė nubėgančius 3 ar 5 žmones. Kitą savaitgalį apie tai, kad nužudė nukentėjusįjį, papasakojo jo draugas.

Liudytojas V. V. L. paaiškino, kad 2012-09-15 jis su V. D., T. L. ir L. P. buvo bare „F.“. Iš pradžių jie susitiko bute, ten išgėrė ir po to nuvyko į barą. Bare gėrė alų. Vienu metu liudytojas pamatė, kad liko vienas. Išėjęs į lauką parūkyti jis pamatė muštynes. Iš pradžių V. D. su kažkuo kivirčijosi, o po to tas kivirčas peraugo į muštynes. Liudytojas pamena kaip V. D. bėgo link tilto, po to pamatė jį gulintį ant važiuojamosios kelio dalies. Aplink jį buvo apie 6-7 žmonės ir jie jį gulintį spardė. Liudytojas nubėgo prie jų ir bandė ginti V. D., stumdėsi su kitais. V. D. kažkaip išsilaisvino ir nubėgo palei tvorą. Kiti jį nusivijo. Vėliau liudytojas V. D. rado privataus namo kieme. Jis jį apžiūrėjo, kraujosruvų ar durtinių žaizdų nebuvo. Tada atėjo L. P., jie iškvietė taksi ir nuvažiavo pas T. L. į butą. V. D. reikėjo vesti. Atvykus į butą jis iš karto nuėjo į vonią. Nebuvo keista, kad jis nori pabūti vienas vonioje, taip dažnai būdavo. Liudytojas apie porą kartų buvo užėjęs į vonią, matė, kad V. D. vemia. Liudytojas siūlė iškviesti greitąją, tačiau V. D. atsisakė. Po to liudytojas nuėjo miegoti ir apie 4 valandą ryto išėjo namo. Ryte sužinojo apie jo mirtį. Dėl ko jis mirė, nebuvo aišku. Jeigu būtų matę, kad V. D. kažkas negerai, jie būtų patys jį nuvežę į ligoninę arba namo, tačiau jiems nekilo jokio įtarimo. Liudytojas kaltinamųjų nepažinojo, ką jie konkrečiai darė, pasakyti negali. Taip pat negali konkrečiai pasakyti kas ir kaip sumušė V. D.

Liudytoja J. D. paaiškino, kad įvykio dieną buvo bare. Į barą ji atvyko su Ž. C., iš namų jas paėmė M. L. su broliais A. Prie stalo sėdėjo su broliais A., Ž. C., M. L., K. M., T. D., D. B., P. B., M. G.. Tą vakarą K. M. gėrė alkoholinius gėrimus, buvo įžūlus, prie visų kabinėjosi. Liudytoja su Ž. C. nutarė važiuoti namo. Išėjusi į lauką prie baro kampo pamatė, kad vyksta konfliktas. V. D. sudavė M. A. pirmą smūgį, po ko šis atsirėmė į sieną. Prie jų priėjo T. A. ir stumtelėjo V. D., tada šis jam trenkė. T. A. spardė V. D. į kojas, krūtinę. Tada atbėgo 3-4 V. D. draugai, prasidėjo muštynės. T. A. nukrito ant žemės, buvo spardomas. Po to atbėgo M. L. ir K. M., šis trenkė kažkuriam vaikinui, po to padėjo T. A. atsistoti. Vėliau visi nubėgo link Juozapavičiaus tilto. Kokiu eiliškumu jie bėgo, ji negali pasakyti. Taip pat negali pasakyti kiek buvo suduota smūgių. Važiuojamoje kelio dalyje muštynių taip pat nematė. Tada ji su Ž. nuėjo link nubėgusių vaikinų pažiūrėti kas ten vyksta, tačiau ten jau nieko nebebuvo. Po to pirmas grįžo T. A., akivaizdžių sužalojimų ji nematė. Jis tik skundėsi skausmais krūtinėje, duso. Po to atėjo K. M. Jam buvo sužalota nosis, skundėsi rankos skausmu. M. A. buvo sužalota akis. Liudytoja daro prielaidą, kad M. A. sužalojo V. D. Vėliau ji išvažiavo namo. Rytojaus dieną ji buvo pas Ž. C., paskambino V. ir pasakė, kad kažkas iš tose muštynėse dalyvavusių vaikinų numirė. Po to jos rado ir straipsnį spaudoje. V. D. iki to laiko nepažinojo. Muštynių dieną jis buvo apsirengęs dryžuotu megztuku. Tyrėja jai rodė nuotrauką, taip ji ir sužinojo jo vardą bei pavardę. Taip pat paaiškino, kad nuo rąstų jokiu garsų negirdėjo, pagalbos niekas nesišaukė.

Liudytojas D. B. paaiškino, kad įvykio metu buvo bare „F.“, ten išgėrė. Išėjus į lauką parūkyti jam kažkas pasakė, kad M. A. gavo į veidą. Priėjęs prie jo klausinėjo, kas įvyko. M. A. jam pasakė, kad įvyko konfliktas, jis pasakė, kad „ nenori konfliktuoti“, o vaikinas jam trenkė į veidą. Besišnekant kažkas riktelėjo: „čia tie patys“. Jis pamatė vaikiną dryžuotu megztuku, nubėgo link jo. T. A. ir K. M. prie bordiūro suklupo. Tas vaikinas dryžuotu megztuku irgi suklupo. K. M. iškrito telefonas, liudytojas jį paėmė. Jis matė kaip prie nugriuvusio vaikino dryžuotu megztuku stovi daug vaikinų. Ten stovėjo ir T. A. bei K. M., jie stovėjo ties nukentėjusiojo klubais. Nėra užtikrintas, kad jie spardė V. D. Vėliau matė, kaip nukentėjęs nubėgo Tilto gatvės link. Likusieji taip pat nubėgo šlaitu žemyn. Vėliau liudytojas grįžo prie baro. Konflikto važiuojamojoje kelio dalyje nematė. Kaltinamieji visi grįžo kartu. Jį patį namo parvežė E. B. Šeštadienį ryte jis susitiko su M. A., kuris jam pasakė, kad skambino S. V. ir pasakė, jog mirė sumuštas prie baro „F.“ žmogus. Vakare jis vežė A. į vestuves. Sekmadienį pas jį atvažiavo broliai A. ir jis įsėdo į jų automobilį. Kur važiuos nesakė, tačiau matėsi, kad jų akys ašarotos. Taip pat pasiėmė ir G. Nuvažiavo prie naujo tilto, ten jų jau laukė K. M. Liudytojas pasakė, kad nieko nemušė ir paėjo į šoną. Girdėjo kaip kaltinamieji šnekėjosi „kad neįmanoma, kad mes taip galėjome padaryti, nes iš visų jėgų nemušėme“. Ant T. A. ir K. M. rankų matė sužalojimus, jos buvo patinę. Kaltinamieji sakė, kad susižalojo griūdami.

Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus parengtinio tyrimo metu matyti, kad jis paaiškino, jog apie 01.30 val. išėjo į lauką parūkyti. Kažkas pasakė, kad M. A. nuo kažko gavo į veidą ir parodė, kad jis stovi netoli laiptų ant šaligatvio pastato gale. Nuėjo prie jo. Šalia stovėjo K. M., T. A., M. L.. M. A. pasakė, kad pastūmė V. D. ir jis jam trenkė. Tuo metu K. M. pradėjo rėkti ir rodyti į V. D., kuris buvo kitoje kelio pusėje ant šaligatvio. Jį pamatę K. M. ir broliai A. nubėgo prie jo. Likus apie 1 m iki V. D., T. A. ir K. M. suklupo užsikabinę už šaligatvio. Netoli kluptelėjusio K. M. ant asfalto atskiromis dalimis išbyrėjo mobiliojo ryšio telefonas, kurį dėl ryškiai raudonos spalvos atpažino kaip priklausantį K. M. ir nubėgo jo pakelti. Kai pribėgo pakelti telefoną, V. D. jau gulėjo lyg tai dešiniu šonu, veidu į žiedinės sankryžos pusę, rankomis apsikabinęs galvą. Nuo baro „F.“ pusės žiūrint, K. M. stovėjo V. D. kairėje, o T. A. stovėjo jo dešinėje. Abu stovėjo prie V. D. šonų-klubų ir jį spardė. Jis pats surinkęs telefono detales priėjo arčiau K. ir jį pašaukė norėdamas atiduoti telefoną, bet jis net nereagavo, tad apsisukęs grįžo prie baro ir jo telefoną atidavė P. B. Matė kaip nuo važiuojamosios kelio dalies apie trys muštynių dalyviai nubėgo šlaitu žemyn link krūmų. (t. 1, b. l. 175-177).

Pagarsinus šiuos parodymus liudytojas juos patvirtino ir patikslino, kad T. A. ir K. M. suklupo ant šaligatvio, o ne ant važiuojamosios kelio dalies.

Liudytoja J. K. paaiškino, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) GMS. Maždaug prieš metus buvo iškvietimas. Nuvykus rado mirusį žmogų. Jis buvo vonios kambaryje, sėdėjo atsirėmęs į sieną. Išorinių sužalojimų, kraujo nepastebėjo. Bute buvo dar gal keturi jaunuoliai. Jie sakė, kad grįžo iš miesto, tam vaikinui pasidarė bloga ir jis nuėjo į vonią vemti. Jie nuėjo miegoti, todėl nematė kas atsitiko. Buvo įtarta galvos trauma. Vaikinas buvo miręs prieš 1-2 valandas.

Liudytojas T. L. paaiškino, kad 2012-09-14 jis su L. P., V. D. ir V. L. nuvyko į barą „F.“. Išėjęs į lauką pamatė kažkokį susistumdymą. Matė kaip K. M. stumdėsi su V. D. Iš pradžių viskas buvo ant šaligatvio, po to persikėlė ant važiuojamosios kelio dalies. Matė ant žemės suklupusį V. D., jį buvo apsupę maždaug 4-5 vaikinai. Iš jų judesių liudytojas suprato, kad jie V. D. muša. Liudytojas pribėgo prie jų ir kažkuriam trenkė kumščiu į nugarą. Tada kažkas trenkė jam, jis pametė akinius. Po to sekė dar vienas smūgis ir liudytojas nusirideno nuo šlaito. Liudytojas grįžo į buvusią vietą, tačiau V. D. neberado. Pas jį buvo likusi V. D. striukė. Liudytojas jo ieškojo, tačiau nerado. Telefonu susisiekus su L. P. šis pasakė, kad iškvietė taksi ir važiuoja pas liudytoją į namus. Liudytojas sutiko juos grįžtančius prie namo laiptinės. V. D. kažkuris apsikabinęs atvedė į butą. Jis niekuo nesiskundė, kraujo nesimatė. Liudytojas siūlė iškviesti greitąją, tačiau V. D. atsisakė. Po to jis nuėjo į vonią, sakė, kad nori ten pabūti. Vėliau ten buvo užėjusi liudytojo sesuo, sakė, kad V. D. prašo vandens, nori išsivemti. Liudytojas ir pats buvo užėjęs į vonią, matė, kad V. D. pykina. Vėliau liudytojas užmigo. Prabudęs pamatė, kad jo sesuo bando V. D. prikelti, tačiau to padaryti jai nepavyko. Tada ji iškvietė greitąją pagalbą. Iš pradžių jie galvojo, kad jam bloga nuo išgerto alkoholio, nes jokių sužalojimų ant jo kūno nesimatė. Taip pat paaiškino, kad grįžus namo jam L. P. pasakojo, jog matė kaip K. M. sudavė smūgius V. D. Liudytojui nusiritus nuo šlaito, V. D. bėgo, jį kažkas nusivijo. Po to draugai rado V. D. gulintį prie namo, iškvietė taksi ir parvežė pas liudytoją į butą. Pats liudytojas negali nurodyti muštynių priežasties. Taip pat negali pasakyti, kas konkrečiai V. D. sumušė, kur jam sudavė smūgius, nematė.

Liudytoja Ž. C. paaiškino, kad 2012-09-14 ji su broliais A., J. D., P. B. ir kitais draugais buvo bare „F.“. Įbarą atvyko apie 22 valandą, visi vartojo alkoholinius gėrimus. Po vidurnakčio, kai jau ruošėsi namo, lauke prasidėjo sumaištis, buvo daug žmonių. Ji pati nematė, kad kažkas kažkam trenkė, tačiau susistumdymas buvo. Kur buvo kaltinamieji ir kiek truko muštynės, nežino. Aukšto vaikino dryžuotu megztuku nematė. Matė kaip nuo kelio pakilo T. A., o kodėl jis nugriuvo, nematė. Matė, kad kažkas bėgo link tilto, tačiau kas, nematė.

Iš pagarsintų jos parodymų, duotų parengtinio tyrimo metu matyti, kad ji paaiškino, jog 2012-09-15 po vidurnakčio matė muštynes prie baro „F.“ pastato, bet kas su kuo mušėsi nematė, nes vaizdą užstojo žmonės. Matė kaip (duomenys neskelbtini) gt. sankryžoje nuo kelio atsikėlė T. A. Prisimena, kad nuo šios muštynių vietos link tilto bėgo grupė vaikinų, iš kurių atpažino Tadą ir M. A. Prie baro pirmas sugrįžo T. A. ir pasakė, kad laikas važiuoti namo. Antras prie baro grįžo M. A. (t. 1, b. l. 164-165).

Liudytoja šiuos pagarsintus parodymus patvirtino ir papildomai paaiškino, kad matė kaip K. M. grįžo nuo tilto pusės su I. V. ir Ž. A. Jis sakėsi, kad jam sužalota nosis ir ranka. Link prieplaukos nubėgo daugiau kaip penki asmenys.

Liudytojas P. B. paaiškino, kad 2012-09-14 jis su broliais A., K. M., D. B., E., J., I., Ž. V. buvo bare „F.“, ten gėrė alkoholinius gėrimus. Išėjus į lauką parūkyti, pamatė, kad ant kelio kažkas vyksta. Buvo būrys žmonių, ten buvo ir kaltinamieji. Paskui lyg tai stumdytis pradėjo. Dabar tiksliai aplinkybių nebepamena.

Pagarsinus jo parodymus ( BPK 276 str. tvarka ), duotus parengtinio tyrimo metu matyti, kad jis paaiškino, jog stovėdamas lauke prie baro matė ant važiuojamosios kelio dalies apie 8 asmenis, tarp jų T. T. ir M. A., K. M., M. L.. Iš judesių suprato, kad vyksta susistumdymas. Šio incidento metu pro šalį pravažiavo 2-3 automobiliai. Vaikinai išsisklaidė nuo kelio. K. M., M. LT. T. ir M. A. ėjo link baro, o kiti apie 4 vaikinai ėjo link tilto, tačiau netrukus apsisuko ir ėjo atgal link baro. Pamatę juos grįžtančius broliai A., K. M. ir M. L. puolė bėgt link jų ir vieną iš jų nusivijo, o tie kiti du vaikinai patys nuėjo paskui bėgantį ir besivejančius. Grįžęs prie baro T. A. pasakojo, kad bėgęs nuo jų vyrukas pargriuvo ant kažkokių malkų ir „dar gavo“. Suprato, kad tas vyrukas dar buvo mušamas (t. 1, b. l. 166-167, 168-169).

Pagarsinus šiuos parodymus, liudytojas juos patvirtino.

Liudytojas E. V. paaiškino, kad jis susiskambino ir susitiko su L. P. prie to namo, kurio bute buvo rastas V. D. Kai jis atėjo, jie jau buvo atvažiavę su taksi ir V. D. sėdėjo ant šaligatvio bortelio. Po to visi nuėjo į butą. V. D. visą laiką buvo vonioje. Prieš užmiegant jie užeidavo į vonios kambarį, klausė, gal reikia ką padėti, siūlė iškviesti greitąją, tačiau V. D. atsisakė. Matė, kad jam bloga, tačiau nuo ko – paaiškinti negali. Apie jo girtumą taip pat tiksliai paaiškinti negali. V. D. nieko nekalbėjo, o kai jo klausdavo, jis nieko neatsakydavo ir niekuo nesiskundė. Draugai sakė, kad jie mušėsi prie baro „F.“, V. D. taip pat dalyvavo muštynėse. Kas su kuo mušėsi, liudytojas nežino, nes bare „F.“ jis nebuvo.

Pagarsinus jo parodymus, duotus parengtinio tyrimo metu matyti, kad jis paaiškino, jog 2012 -09-15 apie 03.00 val. iš kavinės „J. K.“ atėjo prie (duomenys neskelbtini), kur susitiko su pažįstamais P., V. ir dar vienu nepažįstamu jaunuoliu. V. sėdėjo ant bordiūro, buvo labai girtas, nieko nekalbėjo. Iškvietė taksi norėdami V. nuvežti į namus, bet pastarasis negalėjo nurodyti kur gyvena, tada nepažįstamas vaikinas visus pakvietė pas save į butą, kuriame V. nusirengė megztinį ir nuėjo į vonią. Nuėjęs jo pažiūrėti matė, kad vonioje privemta, o V. miega. Atsikėlę ryte pamatė, kad V. nekvėpuoja, iškvietė GMP, kuri atvykusi konstatavo mirtį. Minėtame bute išgertuvių metu jokių konfliktų nebuvo. Iš draugų sužinojo, kad V. dalyvavo muštynėse prie baro „F.“ (t. 1, b. l. 147-148).

Pagarsinus šiuos parodymus liudytojas paaiškino, kad juos tvirtina. Papildomai paaiškino, kad jis konkrečiai negali pasakyti ar V. D. buvo girtas. Taip pat nepamena, kad įsėdant ar išlipant iš taksi bei einant, V. D. būtų kur nors nukritęs ar į kažką atsitrenkęs.

Liudytojas E. L. paaiškino, kad 2012-09-14 vakare buvo bare „F.“. Pradžioje kažkas mušėsi ant kelio, po to kažkas kažkur nubėgo. Dabar jau neatsimena ką aiškino parengtinio tyrimo metu.

Pagarsinus jo parodymus ( BPK 276 str. tvarka ), duotus parengtinio tyrimo metu matyti, kad jis paaiškino, jog maždaug 70 m atstumu nuo baro pastato ant važiuojamosios kelio dalies matė muštynes, kuriose dalyvavo apie 7-8 žmones ir truko apie 15 sek., Kai jie nuo kelio pasitraukė, apie 5-6 vaikinai grįžo prie baro. Maždaug po 10 min. pamatė nuo (duomenys neskelbtini) tilto link baro ateinantį vaikiną, prie kurio nuėjo du-trys vaikinai ir pradėjo jį mušti. Visi atsidūrė ant važiuojamosios kelio dalies, vienas iš vyriškių pargriuvo, tačiau greitai atsistojo ir nubėgo link krūmų, o paskui jį nubėgo tie du-trys vaikinai ir dar keletas vaikinų prisijungė nuo baro (t. 1, b. l. 192-193).

Pagarsinus šiuos parodymus liudytojas paaiškino, kad juos tvirtina.

Liudytojas L. S. paaiškino, kad tą vakarą jis su draugais buvo bare „F.“. Prie jo priėjo E. M. ir pasakė, kad kilo konfliktas dėl vietos, t. y. jis atsisėdo į kažkokių vaikinų vietą ir jį išvijo. Liudytojas nuėjo išsiaiškinti kas vyksta. Tada jis pamatė V. D., kuris buvo su dar dviem draugais. Jis elgėsi labai agresyviai, grasino jam peiliu, liepė išeiti į lauką, tačiau liudytojas nesutiko. Vėliau jis išėjo į lauką, ten jį V. D. griebė už atlapų ir trenkė kakta jam į galvą. Vėliau atėjo apsauginis ir juos išskyrė. V. D. liudytojas matė pirmą kartą. Jis buvo šviesių plaukų, su barzdele, apsirengęs šviesiu dryžuotu megztiniu. Po to liudytojas su savo seserimi išvyko namo. Jam išeinant maždaug už 200 metrų, (duomenys neskelbtini) gatvėje, pusiaukelėje tarp baro „F.“ ir tilto matė kažkokias muštynes. Ten galėjo būti apie 10 žmonių. Kas su kuo mušėsi, jis pasakyti negali, nes tuo nesidomėjo.

Liudytojas P. L. paaiškino, kad 2012-09-14 jis su draugais buvo bare „F.“. Ten kilo konfliktas dėl kėdės, nes E. M. atsisėdo ant kėdės, o kiti atėję liepė jam atsistoti. Po to liudytojas išėjo į lauką ir pamatė, kad kažkas stumdosi, L. S. buvo susiėmęs už galvos. Dėl ko L. smogė tas kitas vaikinas, jis nežino. Po to pribėgo „kalinukas“ (teismo posėdyje liudytojas nurodė, kad tai kaltinamasis K. M.) ir paklausė, kas tai padarė. L. sesuo, ar kažkas kitas nurodė tą vaikiną dryžuotu megztiniu. Tada konfliktas persikėlė į gatvę, ant važiuojamosios kelio dalies. Kas su kuo konkrečiai mušėsi, kas kam sudavė ir kiek smūgių, liudytojas pasakyti negali. Jam atrodo, kad labiausiai konfliktavo K. M. ir V. D., kuris buvo neblaivus. Po to liudytojas su draugais išėjo į butą pas E. močiutę, o L. S. išvežė namo.

Liudytojas P. P. paaiškino, kad 2012-09-14 su draugais buvo bare „F.“. Iš toli lauke matė konfliktą, grupė žmonių (5-6 asmenys) vijosi vieną žmogų. Kaip jis atrodė, pasakyti negali. Jie nubėgo į apačią prie tilto. Kokios to konflikto priežastys, nežino. V. D. pažįsta. Tada jis buvo bare. Jie pasikalbėjo, tačiau jis buvo labai piktas, sakė jam – „eik, atstok, neerzink“. Po to pokalbio daugiau jo nematė. Vėliau buvo kalbama, kad vyko muštynės, V. D. buvo nužudytas, jį rado bute.

Liudytojas M. G. paaiškino, kad 2012-09-14 jis buvo bare „F.“. Kai kilo konfliktas jis buvo išvykęs. Po to jam kažkas paskambino ir pasakė, kad vyksta muštynės. Atvežus jį prie baro, jis pamatė, kad kalnu žemyn leidžiasi K. M. ir T. A. Liudytojas sekė jiems iš paskos. Prieš juos ėjo vaikinukas. K. M. pasakė „šitas“ ir bandė jam trenkti. Ar pataikė, nežino. Tada tas vaikinas perbėgo per kelią link miškelio, ten lyg tai malkos buvo sudėtos. Bebėgdamas jis suklupo ant malkų. Pribėgęs K. M. sudavė jam du smūgius ranka į galvos sritį, o T. A. spyrė koja du kartus į kūną tarp krūtinės ir kelių. Po to vaikinas atsistojo ir nubėgo žemyn. T. A. jo nebesivijo. Liudytojas grįžo į barą, T. A. ėjo iš paskos, o kur buvo K. M., jis nežino. Jeigu parengtinio tyrimo metu liudytojas sakė, kad tas vaikinas buvo dryžuotu megztiniu, tai taip ir buvo, nes tada geriau atsiminė. Rytojaus dieną jis su T. A. nuvažiavo prie Nemuno. Ten jau buvo K. M. Jis šnekėjosi su T. A. ir sakė, kad „vaidins“, jog ranką susimušė griūdamas, nes jo ranka buvo sumušta. Kodėl jis taip sakė, nežino.

Pagarsinus jo parodymus, duotus parengtinio tyrimo metu matyti, kad jis paaiškino, jog matė link (duomenys neskelbtini) tilto bėgančius vienas greta kito K. M. ir T. A. Jiems iš priekio ėjo nepažįstamas vaikinas, apsirengęs dryžuotą megztinį. K. M. užsimojo ir nepažįstamasis suklupo, bet greit atsistojęs ir nubėgo skersai kelio. K. M. su T. A. šį vaikiną nusivijo šlaitu žemyn iki padrikai sudėtos malkų krūvos, už kurios bėgantysis užsikabinęs pargriuvo ir krito priekiu ant pagalių prie krūvos krašto. T. A., stovėdamas vaikino dešinėje ties vidurine kūno dalimi, smogė vieną kartą rankos mostu iš viršaus į apačią ir iš karto jam spyrė iš viršaus. K. M. stovėjo vaikino kairėje, priešais T. A. ir rankos mostu iš viršaus vieną kartą smogė. Vaikiną, gulintį ant malkų mušė tik T. A. ir K. M. Vaikinas nebuvo užlipęs ant malkų krūvos, ant jos nesėdėjo. (t. 1, b. l. 180-181).

Pagarsinus šiuos parodymus liudytojas paaiškino, kad juos tvirtina. Taip pat paaiškino, kad su T. A. jie yra draugai, o K. M. yra tik jo pažįstamas.

Liudytojas E. B. paaiškino, kad 2012-09-14 jis atvažiavo į barą „F.“. Ten buvo M. G., T. A.. Bare prabuvo apie 15-20 minučių ir išvažiavo, muštynių nematė. Tik atvažiavęs matė kaip visi grįžo. Neatsimena, ar matė vaikiną dryžuotu megztiniu. Aplinkybių smulkiai nebeprisimena.

Pagarsinus jo parodymus ( BPK 276 str. tvarka ), duotus parengtinio tyrimo metu matyti, kad jis paaiškino, jog atvažiavęs prie baro pamatė kaip nuo šlaito pusės link važiuojamosios kelio dalies, ant kurios stovėjo apie 5-6 vaikinai, išbėgo vaikinas dryžuotu megztiniu, tačiau greitai pasileido bėgti šlaitu žemyn link prieplaukos, o paskui jį nubėgo ant kelio stovėję vaikinai. Netrukus vienas paskui kitą nuo šlaito pusės grįžo M. G. ir P. B., šiek tiek vėliau T. A., o nuo žiedinės sankryžos pusės grįžo K. M. su M. L. Kažkas pas juos paklausė „ar pagavai?“, K. M. atsakė „pagavom, va ranką susimušiau ar susilaužiau“. Dienos metu susitiko su M. G. ir pastarasis jam papasakojo, kad matė kaip „ant malkų nukritusį vaikiną pagavo K. M. ir T. A.“ (t. 1, b. l. 182-183).

Pagarsinus šiuos parodymus liudytojas paaiškino, kad juos tvirtina.

Liudytojas T. D. paaiškino, kad 2012-09-14 su draugais buvo bare „F.“. Prie baro buvo susistumdymas, ten stumdėsi gal 4 vaikinai. Vienas vaikinas pasakė – „ kas čia kiečiausias, tai aš – P.“. Tada K. M. nuėjo su jais aiškintis ir pastūmė vieną iš tų vaikinų. Vėliau matė kaip M. A. išbėgo iš baro ir bėgo link kelio pažiūrėti kas vyksta. Jis pastūmė prie kelio stovintį vaikiną ir šis sudavė jam ranka į veidą. Tada M. A. pasišaukė savo brolį. Atbėgo T. A., K. M., L. ir dar kažkas. Juos pamatęs tas vaikinas bėgo skersai kelią ir leidosi šlaitu žemyn, kiti jį nusivijo. Gal po 5 minučių jie grįžo ir T. A. su jo seserimi išvažiavo namo. Vėliau parėjo M. A. Jis buvo susiėmęs už akies, skundėsi, kad skauda galvą. Beeinant kažkas paskambino ir paklausė, ar jie turi K. M. telefoną. M. A. jį turėjo todėl jie grįžo prie baro. Ten sutiko K. M. ir atidavė jam telefoną. Šis rodė ištinusią ranką, skundėsi, kad skauda. Kodėl, nežino. Po to jie išėjo namo. Nežino, kodėl M. A. pastūmė tą vaikiną. Taip pat nematė, kad M. A. tą vakarą su kuo nors muštųsi.

Liudytojas L. P. paaiškino, kad 2012-09-15 jis su draugais buvo bare „F.“. Apie 2 valandą nakties išėjo į lauką parūkyti ir pamatė, kad tarp K. M. ir V. D. vyksta kažkoks konfliktas. Po to jie iššoko į važiuojamąją dalį ir prasidėjo muštynės, ten susirinko jau daugiau žmonių. V. D. susirietęs dengėsi rankomis galvą nuo smūgių, o kiti apstoję jį mušė. Tarp apstojusiųjų jis atpažino T. A., kadangi jis yra aukštas. L. bėgo ginti V. D., paskui jį bėgo kitas vaikinas ir bandė jam suduoti, tačiau liudytojas jį nustūmė. Po to V. D. kažkaip ištrūko iš jį supusių vaikinų ir nubėgo šlaito link. Jį nusivijo T. A. ir K. M. Liudytojas stovėjo ant šlaito viršuje ir prašė L. sutramdyti savo draugus, tačiau šis liepė nesikišti. L. nubėgo paskui V. D.. K. M., grįždamas ant šlaito pasakė : „aš jį paštyrinsiu“. Liudytojas V. D. ir Levulį rado kažkokiame kieme. L. pakėlęs V. D. megztuką žiūrėjo, ar jam nėra kur įdurta. V. D. buvo kažkoks apsvaigęs, mano, kad dėl sumušimo. Liudytojas siūlė iškviesti greitąją pagalbą, tačiau V. D. atsisakė. Po to jie su taksi grįžo prie L. namų. Atėjus į butą V. D. nusirengė megztinį ir sakė einąs į vonią nusivemti. Jie sėdėjo kambaryje ir kalbėjosi apie vykusias muštynes. Besikalbant liudytojas atsirėmė į sieną ir užmigo. Ryte rado vonioje V. D. negyvą. Jis gulėjo ant grindų atsirėmęs į ranką. Buvo iškviesta greitoji pagalba, tačiau jie pasakė, kad nieko nebegali padėti. Paties konflikto priežasčių jis nežino. Negali pasakyti kiek asmenų puolė V. D. T. A. ir K. M. jis tikrai matė. Viso galėjo būti 5-6 asmenys. Pasakyti ką konkrečiai darė T. A. ir K. M., pasakyti negali. Taip pat nieko negali pasakyti ir apie kaltinamojo M. A. veiksmus.

Liudytojas D. L. paaiškino, kad 2012-09-15 apie 2 valandą nakties vežė draugus iš svečių. Pravažiavus per tiltą pamatė, kad būrys jaunuolių ant važiuojamosios kelio dalies spardo vieną vaikiną. Kiek tiksliai tų vaikinų buvo, atsakyti negali. Galėjo būti apie 5-6. Kur kas sudavė smūgius taip pat tiksliai atsakyti negali, nes viskas vyko labai greitai. Mušamas vaikinas gulėjo ant šono ir buvo prisidengęs rankomis. Kai jie privažiavo, tie vaikinai nustojo mušti minėtą jaunuolį ir išsibėgiojo. Po to dešinėje pusėje matė kaip dviese vijosi vieną vaikiną. Ar vijosi tą patį vaikiną, kurį spardė, negali pasakyti.

Liudytoja I. R. paaiškino, kad 2012-09-15 apie 2 valandą nakties važiavo į (duomenys neskelbtini) centrą. Pravažiavus tiltą pamatė viduryje gatvės būrį žmonių. Privažiavus arčiau jie prasiskyrė ir liudytoja pamatė, kad vienas žmogus guli ir yra spardomas. Jis gulėjo ant šono. Spardė keliese, gal 4 žmonės. To gulinčio ji gerai nematė, nes prie automobilio ėmė muštis kiti asmenys. Po to pastebėjo, kad to gulinčio ant gatvės jau nebėra. Kur tiksliai buvo suduoti smūgiai gulinčiajam, ji pasakyti negali.

Liudytoja G. K. paaiškino, kad 2012 m. rugsėjo mėn. nuo 24 iki 2 valandos važiavo iš naktinio klubo. Važiuojant nuo Juozapavičiaus tilto link žiedinės sankryžos, pravažiavus barą ant gatvės pamatė gulintį žmogų, kurį ratu buvo apstoję 6-7 žmonės ir spardė. Tas žmogus gulėjo ant šono ir dengėsi rankomis galvą. Jam daugiausia spardė į galvos sritį. Gal mušė ir rankomis, to pasakyti tiksliai negali. Privažiavus sustojo ir tada tie vaikinai nustojo spardyti tą žmogų bei pasišalino. Tas žmogus buvo lyg juodaplaukis, gal su barzda ir ūsais, dryžuotu megztiniu. Paskui jis atsikėlė ir ėmė bėgti link (duomenys neskelbtini) tilto šaligatviu, o tie kiti vaikinai jį nusivijo. Rytojaus dieną liudytoja kompiuteryje perskaitė, kad tas žmogus mirė, todėl paskambino į policiją ir pranešė apie matytą įvykį. Iš kaltinamųjų ji pažįsta brolius A. Jų figūros išskirtinės, nes jie aukšti ir liekni. Tvirtinti, kad tarp spardančių asmenų buvo ir kaltinamieji broliai A., negali.

Liudytojas M. L. paaiškino, kad tą vakarą atvažiavo į barą. Pabuvęs išėjo į lauką ir prie pastato kampo pamatė, kad būrelis jaunuolių ginčijasi, stumdosi. Ten buvo K. M., P., tas vaikinas su barzdele. Paskui jie visi nubėgo per kelią. Beeidamas liudytojas susitiko Ž. A. ir I. V., jos jam liepė niekur neiti ir nesikišti. Matė, kad vienas vaikinas yra nukritęs ant kelio, prie jo matė vieną iš brolių A., tik negali pasakyti kurį. Taip pat matė, kad vienas tamsiai apsirengęs vaikinas smogė K. M. ir šis jį nusivijo. Broliai A. su tuo vaikinu, kuris buvo nukritęs ėmė bėgti link tilto pusės, o K. M. bėgo į priešingą pusę paskui juodai apsirengusį vaikiną. Liudytojas jam bėgo iš paskos ir šaukė broliams A., kad nepaliktų draugo vieno. Išbėgęs ant akmenimis grįsto kelio susiginčijo su tamsiai apsirengusiu vaikinu ir P., kuris grasino, kad jiems bus blogai. Liudytojas su K. M. iš to tik pasijuokė ir grįžo prie baro. Sutikę Ž. ir I. palydėjo iki namų ir patys grįžo namo. Šeštadienio vakarą jam paskambino M. A. ir pasakė, kad nori susitikti. Susitiko prie jaunimo parko. Ten atvyko ir T. A. Jie sakė, kad girdėjo gandą mieste, jog tas muštynėse dalyvavęs vaikinas mirė. Liudytojas tuo nepatikėjo. Tada T. A. pasakė, kad tas vaikinas buvo nukritęs prie rąstų ir jis jį daužė. Vaikinas buvo su languotu megztiniu ir barzdele. M. A. tylėjo. Iš to liudytojas padarė išvadą, kad tą vaikiną daužė T. T. Apie K. M. nieko nesakė. Taip pat liudytojas paaiškino, kad jis savo parodymų, duotų parengtinio tyrimo metu jau gerai neprisimena.

Pagarsinus liudytojo parodymus ( BPK 276 str. tvarka ), duotus parengtinio tyrimo metu matyti, kad jis paaiškino, jog matė kaip prie baro pastato, ant šaligatvio plokštumos prie laiptelių, stovėdami vienas priešais kitą aiškinasi K. M. ir V. D. Arčiau K. M. stovėjo M. T. T. Apanavičiai, arčiau V. D. stovėjo L. P. K. M. su V. D. susistumdė. Incidentas ant šaligatvio prie baro laiptų vyko keletą sekundžių, po to grupelė vaikinų pradėjo bėgti važiuojamąja kelio dalimi žemyn link (duomenys neskelbtini) tilto. Pirmas link tilto bėgo V. D., jį vijosi K. M., broliai A., o dar paskui juos bėgo V. D. draugai, t.y. L. P. su vaikinu, vilkėjusiu tamsius rūbus. Aiškiai matė kaip kelio viduryje už ištisinės juostos V. D. griuvo lygioje vietoje ir gulėjo susirietęs kairiuoju šonu, rankomis dengėsi galvą. Jam iš priekio stovėjo du vaikinai, iš kurių vienas tikrai buvo K. M., o antrasis – vienas iš brolių A., neatsimena kuris, T. T. ar M. K. M. stovėjo arčiau kojų, o A. stovėjo arčiau galvos. Kiekvienas iš jų gulinčiam V. D. spyrė po du kartus. Nematė, kad gulintį V. D. būtų spardę daugiau asmenų. Prie jų pribėgo kažkoks tamsiais rūbais apsirengęs vaikinas, smogė K. M. į galvą ir pradėjo bėgti, o K. M. jį nusivijo. Matė kaip V. D. atsistojęs nuo kelio pradėjo bėgti žemyn link tilto, o paskui jį T. T. ir M. A. Apie tai, kad prie rastų dar buvo mušamas V. D. sužinojo tos pačios kalendorinės dienos vakare iš paties T. A., kuris pasakė, kad mirė vaikinas dryžuotu megztiniu ir barzdele, sakė „aš jį daužiau kai nukrito prie rastų ir bandė sėstis“. T. A. nesakė, kad „mes daužėm“, bet aiškiai pasakė „aš jį daužiau“. Nesakė, kad K. M. irgi mušė, apskritai neįvardijo daugiau nė vieno asmens, kuris prie rąstų kartu su juo būtų daužęs V. D. ir iš jo pasakojimo buvo aišku, kad prie kažkokių rastų V. D. jis mušė vienas (t. 1, b. l. 178-179).

Pagarsinus parodymus liudytojas paaiškino, kad juos tvirtina. Papildomai paaiškino, kad K. M. buvo patinusi ranka, lūpa, iš nosies bėgo kraujas. Tai jis pastebėjo jau einant namo. Kuriuo metu K. M. patyrė sužalojimus, pasakyti negali. Matė kaip smogė K. M., kur pataikė, nematė. Gal ir sakė, kad smogė K. M. į galvą, šis po smūgio susvyravo. Taip pat tiksliai negali pasakyti, ar spyrė po du kartus, ar iš viso buvo tik du spyriai. Tiksliai nematė, ar K. M. spardė gulintį, tačiau ten jis buvo. Aiškina, kad daug kas užsimiršo, nes jo atmintis yra silpna, jau praėjo daug laiko.

Liudytoja S. V. paaiškino, kad viskas įvyko prieš pusantrų metų, ji žino, kad buvo muštynės, tačiau aplinkybių nebeatsimena.

Pagarsinus liudytojos parodymus ( BPK 276 str. tvarka ), duotus parengtinio tyrimo metu matyti, kad ji paaiškino, jog būdama prie baro „F.“ matė kaip K. M. vieną kartą ranka kirto V., kuris stovėjo ant šaligatvio prie laiptų. Nuo smūgio V. nenugriuvo. Vėliau veiksmas persikėlė ant važiuojamosios kelio dalies (duomenys neskelbtini) gatvėje. Matė kaip K. M. pribėgęs prie V. smogė jam 2-3 kartus į galvą, ko pasėkoje V. pargriuvo ant kelio. Po to gulintį V. spardė T. T. ir M. A. bei K. M. Netoliese stovėjo D. B., P. B., T. D., bet muštynėse nedalyvavo. Muštynės ant kelio truko trumpą laiką, mašinoms važiuojant visi nuo kelio išsisklaidė. Matė kaip nuo kelio atsistojęs V. nubėgo link krūmų, o paskui jį dar kažkas nubėgo, kas vyko toliau nematė (t. 1, b. l. 150-151,152-153).

Pagarsinus šiuos parodymus liudytoja paaiškino, kad juos tvirtina. Papildomai paaiškino, kad kai ją apklausinėjo, jai buvo tik 17 metų ir jai buvo šokas. Todėl jos paaiškinimai apklausų metu gali kažkiek skirtis, tačiau po įvykio ji tas aplinkybes atsiminė geriau. Dabar taip pat tvirtina, kad nukritusį nukentėjusįjį V. D. spardė K. M. ir broliai A.

Liudytojas E. G. paaiškino, kad smulkmenų ir aplinkybių nebeprisimena. Pamena tik, kad buvo konfliktas, jis persikėlė ant kelio, prasidėjo grumtynės, tačiau detalių nebepamena.

Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus parengtinio tyrimo metu matyti, kad jis paaiškino, jog matė kaip prie baro konfliktavo iš matymo pažįstamas „kalinukas“ su vaikinu, kuris buvo ilgesniais plaukais ir keletą dienų neskusta barzdele. Žodinio konflikto metu prie jų pribėgo „kalinuko“ du draugai, iš kurių vienam vyriškis su barzdele sudavė smūgį į veidą. Matė kaip veiksmui persikėlus ant važiuojamosios kelio dalies, „kalinukas“ griuvo nugara ant asfalto, į viršų pakeltomis rankomis. Incidento metu pro šalį sulėtinę greitį važiavo automobiliai. Vaikinai prasisklaidę nuo kelio ėjo link baro, kiti link (duomenys neskelbtini) tilto. Netrukus pamatė šaligatviu nuo tilto pusės grįžtančius tris vaikinus, kuriuos pamatęs „kalinukas“ su savo 2-3 draugais nusivijo šlaitu žemyn ir kas vyko toliau nematė (t. 1, b. l. 187-189).

Pagarsinus šiuos parodymus liudytojas juos patvirtino. Papildomai paaiškino, kad „kalinukas“ – tai kaltinamasis K. M. Anksčiau jo nebuvo matęs, nepažinojo. Jo pavardę ir pravardę jam pasakė tyrėja. T. A. pažįsta iš matymo. Jį pamatė kai atvažiavo prie baro. Po to T. A. taip pat dalyvavo tame konflikte. Kokius jis konkrečiai veiksmus atliko, pasakyti negali.

Liudytojas T. L. paaiškino, kad matė kaip ant žemės suklupusį V. D. buvo apsupę 4-5 vaikinai ir iš jų judesių jis suprato, kad jie jį muša. Vėliau L. P. jam pasakojo, kad matė kaip K. M. sudavė smūgius V. D.

Liudytojas P. B. paaiškino, kad grįžęs prie baro T. A. sakė, jog bėgęs nuo jų vyrukas pargriuvo ant kažkokių malkų ir „dar gavo“. Iš to liudytojas suprato, kad tas vyrukas dar buvo mušamas.

Liudytojas M. G. paaiškino, kad matė kaip bebėgdamas vaikinas suklupo prie sukrautų malkų. Tada pribėgęs K. M. sudavė jam du smūgius ranka į galvos sritį, o T. A. spyrė koja du kartus į kūną tarp krūtinė ir kelių. Parengtinio tyrimo metu jis aiškino, kad šiam nugriuvusiam vaikinui T. A. smogė vieną kartą rankos mostu iš viršaus į apačią ir iš karto spyrė iš viršaus. K. M. vieną kartą smogė rankos mostu iš viršaus į apačią. Šį vaikiną mušė tik T. A. ir K. M..

Liudytojas E. B. parengtinio tyrimo metu paaiškino, kad vaikiną dryžuotu megztiniu nusivijo grupė vaikinų. Po to sugrįžo K. M. ir T. A.. Paklausus, ar jį pagavo, K. M. pasakė „pagavom, va ranką susimušiau ar susilaužiau“. Vėliau jam M. G. pasakė, kad nukritusį ant malkų vaikiną pasigavo K. M. ir T. A..

Liudytojas L. P. paaiškino, kad tarp mušančiųjų V. D. matė ir K. M. bei T. A.

Liudytojas M. L. paaiškino, kad matė muštynes prie baro, ten buvo mušamas V. D.. Šeštadienio dieną jis buvo susitikęs su broliais A. ir T. A. jam prisipažino, kad tas vaikinas buvo nukritęs prie rąstų ir jis jį „daužė“. Parengtinio tyrimo metu jis nurodė, kad matė kaip gulinčiam V. D. K. M. ir vienas iš brolių A. įspyrė po du kartus.

Liudytoja S. V. paaiškino, kad ji matė kaip prie baro „F.“ K. M. smogė vieną kartą V. D. Vėliau muštynėms persikėlus ant važiuojamosios kelio dalies matė kaip K. M. 2-3 kartus smogė V. D. į galvą, ko pasekoje šis nugriuvo. Po to jį K. M. ir broliai A. spardė kojomis.

Parodymų patikrinimo vietoje metu T. A. parodė vietą (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje, kurioje V. D. sudavė du kartus kumščiu į dešinės pusės smakrą, K. M. dešinės rankos mostu kirto V. į veidą ir sudavė 2-3 smūgius iš už nugaros į galvą žemiau pakaušio. Po to, parodė vietą ant šaligatvio prie (duomenys neskelbtini) pažymėto namo, kur K. M. pribėgo prie V. D. ir smogė kumščiu į veidą (t. 2, b. l. 186-194).

2012-09-17 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad T. A. padarytas krūtinkaulio bei kairės alkūnės sąnario sumušimas, poodinės kraujosruvos kairio dilbio delniniame paviršiuje I delnakaulio projekcijoje, dešinio kelio sąnario priekiniame paviršiuje, paviršiniai odos nubrozdinimai kairio kelio sąnario priekiniame paviršiuje (t. 1, b. l. 75-76).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad V. D. mirtis įvyko nuo galvos smegenų pabrinkimo bei suspaudimo, kraujo išsiliejimo virš kietojo galvos smegenų dangalo dešinės smilkininės-momeninės skilčių srityje, dešinio smilkinkaulio skeveldrinio žvyno lūžimo galvos traumos pasėkoje (t. 1, b. l. 39-43).