- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-15
- Bylos Nr.
- 1S-365-593/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-52-1-01071-2012-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis, Daiva Jankauskienė, Kęstutis Dargužis
- Nuteistasis
- K. M.
- Kategorijos
- 2.5.14Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nerijaus Meilučio,
nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo K. M. (toliau – K. M.) skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2019 m. balandžio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. kovo 13 d. nutarimą Nr. 357-22 taikyti nuteistajam K. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. K. M. Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, nuteistas galutine subendrinta 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausme.
2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2012 m. rugsėjo 16 d., bausmės pabaiga – 2022 m. rugsėjo 16 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. 2019 m. kovo 13 d. Komisijos nutarimu Nr. 357-22 nutarta nuteistajam K. M. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, tačiau Alytaus apylinkės teismas 2019 m. balandžio 11 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė.
Šalies argumentai
4. Skundu apygardos teismui nuteistasis K. M. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4.1. Skundu teigiama, jog pagal Lietuvos Respublikoje galiojantį teisinį reguliavimą, lygtinio paleidimo taikymui būtina nustatyta, jog nuteistas asmuo yra atlikęs būtinąją jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir mažėja. Nagrinėjamu atveju K. M., jo paties teigimu, yra atlikęs būtinąją bausmės dalį, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 58 balus, ji mažėjo 5 balais, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju K. M. atitinka lygtinio paleidimo taikymui būtinas sąlygas. Darant šią išvadą atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad realią laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka pirmąjį kartą, pataisos namuose buvo skatintas, mokosi, lygtinio paleidimo atveju bus įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kas suteiktų galimybę K. M. tinkamai vykdyti savo finansinius įsipareigojimus. Be to, nuteistasis yra dirbęs ir pataisos namuose, laisvėje turės gyvenamąją vietą, palaiko artimus socialinius ryšius su savo artimaisiais – mama, tėčiu, broliu ir sutuoktine, turinčia du vaikus. Atsiradusi atsakomybė tiek už žmoną, tiek už jos vaikus, nuteistojo įsitikinimu, leidžia pagrįstai spręsti apie jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimą. Būtent šių aplinkybių visuma, pasak K. M., rėmėsi Komisija, nusprendusi taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Tuo tarpu atsisakydamas patvirtinti šį nutarimą pirmosios instancijos teismas, nuteistojo teigimu, rėmėsi jo požiūriu į izoliacijos sąlygas, padarytų nusikaltimų pobūdžiu, nesančiomis drausminėmis nuobaudomis, tokiu būdu savavališkai ir nepagrįstai nustatęs papildomas, t. y. perteklines ir įstatyme nenumatytas lygtinio paleidimo sąlygas. Šios aplinkybės, be kita ko, jau buvo įvertintos nustatant K. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus, todėl pakartotinis jų vertinimas yra nepagrįstas.
4.2. Skundu nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl pataisos namuose nuteistajam paskirtų drausminių nuobaudų. K. M. teigimu, šiuo metu pataisos namuose jam skirtos drausminės nuobaudos jau nebegalioja, todėl laikoma, jog nuteistasis pataisos įstaigoje baustas nebuvo. Be to, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis nenumato galimybės sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą atsižvelgti į nuteistajam pataisos namuose taikytas drausmines poveikio priemones, todėl šių aplinkybių vertinimas, atsisakant taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nuteistojo įsitikinimu, yra nepagrįstas. Iš esmės analogiškais motyvais nesutinkama ir su apylinkės teismo teiginiais dėl nuteistojo padarytų nusikaltimų sunkumo. Ši aplinkybė jau buvo įvertinta apkaltinamuoju nuosprendžiu skiriant K. M. atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmę, todėl negali būti pakartotinai vertinama ir sprendžiant jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Būtiną lygtiniam paleidimui bausmės dalį jis jau yra atlikęs. Motyvuodamas aukščiau aptartus argumentus ir nesutikdamas su skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvais nuteistasis remiasi Europos Tarybos rekomendacijomis dėl lygtinio paleidimo taikymo.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo K. M. skundas atmetamas.
6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš šio straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
7. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad K. M. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, pakankamą asmens lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos taikant jam intensyvią priežiūrą, kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Ir vis tik, vien tik šių aplinkybių, kaip teisingai pažymėta ir skundžiama nutartimi, K. M. lygtiniam paleidimui nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta 58 balų rizika, kas prilyginama vidutinei rizikos grupei, todėl šiuo atveju būtina įvertinti ir K. M. pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti itin akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.
7.1. Nors skundu apygardos teismui teigiama, kad apylinkės teismas iš esmės negalėjo iš naujo vertinti nuteistąjį charakterizuojančių duomenų, privalėdamas tik patikrinti Komisijos nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą, tačiau su šiais nuteistojo teiginiais nesutiktina. Atliekant nuteisto asmens nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimą, tuo pačiu ir sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos nustatytas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau, priešingai nei tai teigiama K. M. skundu, jų neišskiriant, t. y. nesuteikiant joms jokio prioriteto. Jos vertinamos visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, plotmėje, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog Komisijos nutarime konstatuotos išvados teismo neriboja. Esant šių duomenų visumai, vien tik tai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas Komisijos nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, aptarė ir kitas, Komisijos nutarime nepaminėtas, nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jų pagrindu atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam, nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nutarties panaikinimui.
8. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, visų pirma pažymėtina, kad vis dar išskiriami keli K. M. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – lėšų tvarkymas ir pajamos, gyvenimo stilius ir draugai bei nuostatos, galintys neabejotinai paskatinti nuteistąjį nusikalsti ir ateityje. Remiantis vieningai šiuo klausiu formuojama teismų praktika, tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Tačiau įvertinus K. M. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo vis tik nėra.
9. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę K. M. atlieka už kelių nusikalstamų veikų, viena kurių priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, padarymą, o nusikaltimo įvykdymas siejamas ir su kito asmens neteisėtais veiksmais, kas ne tik didina nuteistojo pavojingumą visuomenei, bet ir atskleidžia antivisuomenines jo nuostatas ir rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Šią išvadą sustiprina dar ir tai, kad šis teistumas K. M. nėra pirmasis – praeityje jis buvo teistas dar vieną kartą, už ką jam buvo paskirta su realiu laisvės atėmimu nesusijusi bausmė (taikytos BK 75 straipsnio nuostatos), kas, įvertinus tai, jog asmuo ir vėl nusikalto, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, jog teismo parodyto pasitikėjimo nuteistasis nepateisino, išlaikyti tinkamo savo elgesio ilgesnį laikotarpį nesugebėjo, vėl nusikalto, be kita ko, padarydamas ir labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį. Nors šios aplinkybės, kaip tai teisingai pažymima nuteistojo skunde, negali būti laikomos absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau, tiek kiek jos atskleidžia K. M. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Neabejotina, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio.
10. Svarbu paminėti ir tai, kad nuteistojo elgesys nebuvo tinkamai koreguojamas net ir jo bausmės atlikimo metu – per visą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo laiką drausminėmis nuobaudomis už pataisos namuose egzistuojančių taisyklių pažeidimus jis buvo baustas net 8 kartus, dar vieną kartą – apsiribota jo svarstymu drausminėje komisijoje. Drausminė nuobauda už itin šiurkštaus pažeidimo padarymą – atsisakė atlikti nuobaudą, K. M. buvo paskirta dar 2017 m. lapkričio 22 d., jos galiojimas baigėsi tik 2018 m. lapkričio 22 d., kas suponuoja pagrįstą išvadą, kad nuteistojo elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme stebima kiek trumpiau nei vienerius metus, o tai nėra pakankamas laikotarpis išvadai, jog asmens elgesio korekcija jau yra pakankama jo lygtiniam paleidimui. Nors nuteistajam paskirtos drausminės nuobaudos šiuo metu nebegalioja, tačiau vien tai, jog jos buvo paskirtos neabejotinai patvirtina, jog net ir atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę nuteistasis negeba prisitaikyti prie jam taikomų ribojimų, todėl abejotina, jog jų K. M. laikysis ir lygtinio paleidimo atveju. Juo labiau, jog nusikaltimą K. M. įvykdė apsvaigęs nuo alkoholio, o pataisos namuose net tris kartus buvo baustas už psichotropinių medžiagų vartojimą, bet savo priklausomybę tiek psichotropinėms medžiagoms, tiek ir alkoholiui neigia ir jokių pastangų, siekdamas atsisakyti šio pakartotinį nusikalstamą elgesį neabejotinai galinčio paskatinti veiksnio, nededa, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog K. M. kritiškai nevertina savo elgesio ir nesiekia pasitaisyti.
11. Vertintina ir tai, kad K. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika prilyginama vidutinei, kuriai esant nuteistojo elgesys privalo pasižymėti išimtinai teigiamomis savybėmis ir itin pavyzdingu elgesiu bausmės vykdymo metu. Tačiau, remiantis anksčiau aptartais duomenimis, taip vertinti K. M. asmenį teisinio pagrindo nėra. Be to, kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma yra 20 balų, kas leidžia pagrįstai teigti, jog jo elgesio korekcija mažinant nusikalstamo elgesio riziką nuo esamų 58 balų yra galima.
12. Svarbu paminėti ir tai, kad pataisos namuose nuteistasis dirbo mažiau kaip du mėnesius, pasiprašė atleidžiamas iš darbo, teigdamas, kad nesuspėja atlikti visų darbų, kas atskleidžia itin menką jo darbinę motyvaciją ir neleidžia pagrįstai manyti, jog jo darbas laisvėje galėtų veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo jo pakartotinio nusikalstamumo. Juo labiau, kad tik atvykęs į pataisos namus, jis, net ir turėdamas pakankamai didelius finansinius įsipareigojimus, dirbti atsisakė, civilinio ieškinio nedengė, nors iš artimųjų gaudavo tam tikras pajamas, tačiau visas jas išleisdavo savo asmeninių poreikių tenkinimui.
13. Spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus K. M. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kas ir skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad K. M. elgesio korekcija vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, t. y. jog taikoma probacija pasieks tikslą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo K. M. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. balandžio 11 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.