Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-1013-513/2019

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-10-24
Bylos Nr.: e2A-1013-513/2019
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Aušra Maškevičienė, Irma Čuchraj, Erika Misiūnienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
Atsakovas: E. G.
Trečiasis asmuo: K. D., uždaroji akcinė bendrovė „Verslo žinios“

Kategorijos

2.2.1.8Fizinio asmens garbės ir orumo gynimas
2.2.2.12Juridinio asmens dalykinės reputacijos gynimas
2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
3.3.1.18.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-1013-513/2019Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00984-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.8; 2.2.2.12; 2.6.10.2.4.2; 3.3.1.18.3; 3.1.7.6; 3.3.1.20. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 24 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Maškevičienės ir Erikos Misiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovo E. G. apeliacinius skundus dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį E. G. dėl dalykinės reputacijos gynimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir pagal trečiojo asmens K. D. pareikštą savarankišką reikalavimą atsakovui E. G. dėl tikrovės neatitinkančios informacijos, žeminančios garbę ir orumą, paneigimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Verslo žinios“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašė pripažinti, kad atsakovo E. G. paskleista informacija per 2016-04-27 neįvykusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinį akcininkų susirinkimą, pasakant teiginius: „tik neseniai sužinojau apie neteisėtus sandorius, dėl kurių bendrovei padaryta turtinė žala bei apie bendrovės turto pasisavinimą stambiu mastu“; „2008 metais bendrovės valdyba buvo nusprendusi bendrovės vardu nupirkti savas akcijas iš akcininkės (duomenys neskelbtini), mokant jai už vieną akciją 24,5 Lt, o tik kovo mėnesį sužinojau, kad bendrovė nupirko savas akcijas iš kitos akcininkės - (duomenys neskelbtini), mokant už vieną akciją 49,90 Lt, o iš akcininkės (duomenys neskelbtini) akcijas tuo pačiu metu nupirko (duomenys neskelbtini) K. D., neva sumokėdamas 800 000 Lt grynais“; „valdybos sprendimo pirkti akcijas mokant už vieną akciją 49,90 Lt nebuvo, bendrovei padaryta žala 1 173 448 Lt, o K. D. sandoris yra apsimestinis, siekiant neteisėtai užvaldyti bendrovės turtą realiai pinigai nebuvo sumokėti“, neatitinka tikrovės ir žemina UAB „(duomenys neskelbtini)“ reputaciją. Taip pat prašė pripažinti, kad savaitraštyje „Verslo žinios“ 2017-01-13 publikacijoje „(duomenys neskelbtini)“, teiginiai „turiu duomenų dėl galimo klastojimo. Kyla negerų įtarimų dėl to, kas vyksta įmonėje“, neatitinka tikrovės ir žemina bendrovės dalykinę reputaciją. Prašė pripažinti, kad atsakovo E. G. paskleista informacija 2016-10-05 atsiliepime į apeliacinį skundą Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-6267-980/2016 – „tokiais veiksmais tikėtinai siekiama išvengti atsakovo (duomenys neskelbtini) atsakomybės už 2008 m. galimai pasisavintą atsakovo turtą – akcijas, kurios turėjo būti įsigytos atsakovo, o ne (duomenys neskelbtini)“, „ieškovo įsitikinimu, nesąžiningas atsakovo elgesys gali būti paaiškinamas tik siekiu išvengti atsakomybės dėl 2008 m. įvykdytų atsakovo akcijų įsigijimų, kuomet ženklią atsakovo akcijų dalį atsakovo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), priešingai valdybos sprendimui, galimai įsigijo iš atsakovo lėšų ir taip padarė reikšmingos žalos pačiam atsakovui“ – neatitinka tikrovės ir žemina UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalykinę reputaciją.

2. Ieškovė taip pat prašė įpareigoti atsakovą per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo paneigti melagingas žinias apie neteisėtai sudarytą akcijų pirkimo sandorį iš (duomenys neskelbtini) ir raštu informuoti apie tai akcininkus (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Rašte apie melagingų žinių paneigimą atsakovas privalo parašyti: „Pripažįstu, kad mano 2016-04-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkams viešai paskleistos žinios apie tai, kad 2008 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdyba buvo nusprendusi pirkti akcijas iš akcininkės (duomenys neskelbtini), mokant jai už vieną akciją 24,5 Lt, o vietoje to (duomenys neskelbtini) K. D. be valdybos sprendimo nupirko bendrovės savas akcijas iš kitos akcininkės, mokant už vieną akciją 49,90 Lt, tuo padarydamas bendrovei žalą, pasisavindamas bendrovės lėšas, neatitinka tikrovės ir yra melagingos. Pripažįstu, kad 2008-06-13 vertybinių popierių pirkimo-pardavimo sandoris Nr. 80 perkant akcijas iš (duomenys neskelbtini) po 49,90 Lt už vieną akciją buvo sudarytas teisėtai, remiantis valdybos sprendimu, man apie jį buvo žinoma kaip (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esu jį raštiškai suderinęs, jokių duomenų apie galimus klastojimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturiu“, ir priteisti iš atsakovo 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

3. Ieškovė nurodė, kad atsakovas E. G. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), jam priklauso (duomenys neskelbtini) bendrovės akcijų. Atsakovas bendrovėje dirbo nuo (duomenys neskelbtini) ir buvo atleistas iš darbo DK 120 straipsnio 2 dalies pagrindu (darbdavio iniciatyva dėl svarbių priežasčių, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) valdybos sprendimu). Valdybos nariams nesutikus išpirkti atsakovo turimas akcijas, jis pradėjo grasinti užversiąs bendrovę skundais ir ieškiniais, pareiškė ieškinį Klaipėdos miesto apylinkės teismui reikalaudamas įpareigoti pateikti jam valdybos protokolus už 10 metų bei pradėjo skleisti bendrovės dalykinę reputaciją žeminančias ir tikrovės neatitinkančias žinias.

4. Trečiasis asmuo K. D. pareiškė savarankišką reikalavimą, kuriuo prašė pripažinti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-04-27 visuotiniame akcininkų susirinkime atsakovo E. G. pasakyti teiginiai – „2008 m. valdyba buvo nusprendusi bendrovės vardu nupirkti (duomenys neskelbtini) jai priklausančias bendrovės akcijas, mokant už vieną akciją 24,5 Lt“, kad „nebuvo valdybos sprendimo pirkti akcijas iš (duomenys neskelbtini) mokant už vieną akciją 49,90 Lt“ ir kad „K. D. sandoris su (duomenys neskelbtini) yra apsimestinis, siekiant neteisėtai užvaldyti bendrovės turtą, realiai pinigai nebuvo sumokėti“; 2016-10-05 atsiliepime į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą civilinėje byloje Nr. e2-6267980/2016: „tokiais veiksmais tikėtinai siekiama išvengti atsakovo (duomenys neskelbtini) atsakomybės už 2008 m. galimai pasisavintą atsakovo turtą – akcijas, kurios turėjo būti įsigytos atsakovo, o ne (duomenys neskelbtini)“, „ieškovo įsitikinimu, nesąžiningas atsakovo elgesys gali būti paaiškinamas tik siekiu išvengti atsakomybės dėl 2008 m. įvykdytų atsakovo akcijų įsigijimų, kuomet ženklią atsakovo akcijų dalį (duomenys neskelbtini), priešingai vadybos sprendimui, galimai įsigijo iš atsakovo lėšų ir taip padarė reikšmingos žalos pačiam atsakovui“; savaitraštyje „Verslo žinios“ 2017-01-13 publikacijoje „(duomenys neskelbtini)“ teiginiai (duomenys neskelbtini), atsisakydamas pateikti valdybos posėdžių protokolus, ne tik piktnaudžiauja savo įgaliojimais, bet ir tikėtina, kad su susijusiais asmenimis siekia perimti pelningiausias „(duomenys neskelbtini)“ veiklas“, „turiu duomenų dėl galimo klastojimo. Kyla negerų įtarimų dėl to, kas vyksta įmonėje“ – yra neatitinkantys tikrovės ir žeminantys ieškovo garbę ir orumą.

5. Trečiasis asmuo K. D. taip pat prašė įpareigoti atsakovą pirmame po teismo sprendimo įsiteisėjimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotiniame akcininkų susirinkime ir pirmame po teismo sprendimo įsiteisėjimo valdybos posėdyje paneigti tikrovės neatitinkančias žinias, nurodant, kad (duomenys neskelbtini) K. D. nesudarė jokių apsimestinių sandorių, nepadarė ir nėra padaręs savo veiksmais jokios žalos bendrovei, kad jis su susijusiais asmenimis nesiekia užvaldyti pelningiausiųjų bendrovės veiklos sričių; nėra suklastojęs jokių bendrovės dokumentų, taip pat ir 2008 m. valdybos protokolo dėl bendrovės savų akcijų supirkimo bei priteisti iš atsakovo 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Atsiliepimas

6. Trečiasis asmuo nurodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, o nuo (duomenys neskelbtini)eina UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) pareigas, nuo (duomenys neskelbtini) yra bendrovės (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog atsakovas, atleistas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, reikalavo išpirkti jo turimas bendrovės akcijas, šantažavo, grasino, pradėjo viešai skleisti tikrovės neatitinkančią informaciją kitiems valdybos nariams, akcininkams ir netgi spaudoje. Anksčiau nurodytais teiginiais atsakovas pažemino trečiojo asmens garbę ir orumą, nes jie neatitinka tikrovės. Paskleisdamas tokią informaciją akcininkams ir valdybos nariams atsakovas sudarė galimybę abejoti trečiojo asmens sąžiningumu, tinkamu (duomenys neskelbtini) ir netgi apkaltino nusikalstama veika, t. y. žalos įmonei darymu, dokumentų klastojimu, toliau tendencingai skleidžia apie trečiąjį asmenį tikrovės neatitinkančią informaciją, apie neva jo nusikalstamus veiksmus parašė skundą Klaipėdos APVK Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriui, todėl trečiasis asmuo patyrė neturtinę žalą. Atsakovas sąmoningai ir tikslingai toliau žemina trečiojo asmens garbę ir orumą, siekia sukurti tarp (duomenys neskelbtini) bendradarbių ir bendrovės akcininkų apie jį neigiamą nuomonę, nepasitikėjimą. Pažymi, jog yra ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), šios pareigos taip pat suponuoja, kad asmuo yra sąžiningas, nepriekaištingos reputacijos, todėl po publikacijos „Verslo žiniose“ jaučia diskomfortą ir emocinę įtampą bendraudamas ir su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojais bei akcininkais.

7. Atsakovas E. G. atsiliepimu ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį ir trečiojo asmens K. D. savarankišką ieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstus. Argumentavo, jog iš ieškinio nėra aišku, su kuriais ir kokiais akcininkais ieškovas sieja reputacijos pažeidimą ir (ar) nuostolių atsiradimą, todėl atsakovas negali tinkamai ir konkrečiai atsikirsti į ieškovo samprotavimus. Dėl trečiojo asmens reikalavimo nurodė, kad nėra tiksliai aišku, kokius atsakovo žodžius, pasakytus 2016-04-27 visuotiniame akcininkų susirinkime, siekiama paneigti, t. y. ar tik susirinkime išreikštą nuomonę, ar vėliau procesiniame dokumente ir publikacijoje išreikštą subjektyvų vertinimą. Pažymėjo, jog akcininkų susirinkime atsakovas tik išreiškė savo nuomonę, kad ieškovės (duomenys neskelbtini) veikla kelia abejonių, nes yra įtarimų, jog ieškovė 2008 m. galėjo įsigyti akcijas, mokėdama žymiai didesnę kainą nei buvo nutarta valdybos susirinkime. Teigė, jog publikacijoje ir atsiliepime taip pat buvo atspindėta atsakovo nuomonė ir įtarimai dėl galbūt neteisėtų veikų, t. y. subjektyvus situacijos vertinimas, o ne konstatuotas nusikalstamos veikos buvimas, t. y. ne žinia. Argumentavo, kad reikalavimas paneigti asmens nuomonę yra esmingai nesuderinamas su pamatinėmis žmogaus teisėmis ir Konstitucijos saugomais gėriais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Plungės apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. sprendimu ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinys atmestas; trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, K. D. ieškinys patenkintas iš dalies ir pripažinta, kad atsakovo E. G. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-04-27 visuotiniame akcininkų susirinkime pasakyti teiginiai – „2008 m. valdyba buvo nusprendusi bendrovės vardu nupirkti (duomenys neskelbtini) jai priklausančias bendrovės akcijas, mokant už vieną akciją 24,5 Lt“, kad „nebuvo valdybos sprendimo pirkti akcijas iš (duomenys neskelbtini) mokant už vieną akciją 49,90 Lt“ ir kad „K. D. sandoris su (duomenys neskelbtini) yra apsimestinis, siekiant neteisėtai užvaldyti bendrovės turtą, realiai pinigai nebuvo sumokėti“, neatitinka tikrovės ir žemina trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, K. D. garbę ir orumą. Atsakovas E. G. įpareigotas pirmame po teismo sprendimo įsiteisėjimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotiniame akcininkų susirinkime ir pirmame po teismo sprendimo įsiteisėjimo valdybos posėdyje paneigti tikrovės neatitinkančias žinias, nurodant, kad „2008 metais valdybos sprendimas pirkti akcijas iš (duomenys neskelbtini) mokant už vieną akciją 49,90 Lt buvo, K. D. sandoris su (duomenys neskelbtini) nebuvo apsimestinis ir nebuvo siekta neteisėtai užvaldyti bendrovės turtą, bei jis nėra šiais savo veiksmais padaręs žalos bendrovei“. Iš atsakovo E. G. trečiajam asmeniui, pareiškusiam savarankiškus reikalavimus, K. D. priteistas 6 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas bei 352,80 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kita trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, K. D. ieškinio dalis atmesta. Atsakovui E. G. iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteista 2291,18 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, K. D. 916,47 Eur bylinėjimosi išlaidų. Trečiajam asmeniui UAB „Verslo žinios“ iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteista 547,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, K. D. 219,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

9. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalykinės reputacijos teismas nurodė, jog juridinio asmens dalykinė reputacija ginama teismo, kai konstatuojamas realus faktinis jos sumenkėjimas kaip paskleistų duomenų padarinys, todėl teismas, vertindamas poreikio riboti saviraiškos laisvę juridinio asmens dalykinės reputacijos naudai pagrįstumą, turi atsižvelgti į realius faktinius padarinius: į tai, koks yra paskleistos informacijos paplitimo mastas, poveikis ir realiai patirta žala.

10. Teismas vertino, jog atsakovo tik nedidelei UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų grupei išsakyti kaltinimai buvo nukreipti ne prieš pačią bendrovę, o tiesiogiai prieš jos (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, jog atsakovas išreiškė susirūpinimą tuo, kad dėl neteisėtų (duomenys neskelbtini) veiksmų bendrovei buvo padaryta turtinė žala, pasisavintas turtas, tačiau atsakovas neišsakė jokių kaltinimų ar abejonių dėl pačios bendrovės ir jos valdybos, kaip vieno iš valdymo organo, veiklos, tuo labiau, kad jis pats buvo (duomenys neskelbtini). Turto pasisavinimu atsakovas apkaltino tik (duomenys neskelbtini) ir dėl jo veiksmų prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo. Teismas pažymėjo, jog pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatus (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini), tačiau ne vienasmenis valdymo organas, todėl jis negali būti tapatinamas su bendrove. Teismas nurodė, jog kaltinimai buvo išsakyti tik siauram ratui su bendrove susijusių asmenų, o ne viešoje erdvėje, renginyje, žiniasklaidos priemonėje, be to, nustatė, kad pasitikėjimas bendrovės valdymo organu (valdyba) nebuvo prarastas, nes net ir atšaukus valdybos narius, į naująją valdybą išrinkti tie patys valdybos nariai. Be to, savaitraštyje „Verslo žinios“ 2017-01-13 publikacijoje „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtino, kad ji į valdybos narių ginčus nesikiša tuo patvirtindama, kad tai yra tik vidinis valdybos narių ginčas, neturintis įtakos akcininkės sprendimams. Įvertinęs nustatytas aplinkybes teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog Y per 2016-04-27 neįvykusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinį akcininkų susirinkimą pasisakymai buvo nukreipti prieš ieškovę ir pakenkė jos dalykinei reputacijai.

11. Dėl savaitraštyje „Verslo žinios“ 2017-01-13 publikacijoje „(duomenys neskelbtini)“ išspausdintų atsakovo teiginių teismas nurodė, jog svarbu vertinti ne atskiras pasisakymo frazes, o visą straipsnio kontekstą. Teismas nustatė, jog straipsnyje išspausdinti ne tik atsakovo teiginiai, bet pirmiausia K. D. paaiškinimai, kurie atskleidžia kilusių diskusijų esmę, t. y. tarp šalių kilo ginčas dėl to, jog E. G. buvo atsisakyta pateikti visus bendrovės valdybos protokolus su priedais nuo 2007 m., tačiau Klaipėdos miesto apylinkės teismas ir Klaipėdos apygardos teismas įpareigojo įmonę pateikti visus reikalaujamus protokolus ir priedus, o iš E. G. pasisakymo galima suprasti, kad jis su teismų sprendimais nesutinka. Teismas nurodė, jog būtent reaguodamas į K. D. pasisakymus E. G. išreiškė savo poziciją šiais klausimais pabrėždamas abejones dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) veiksmų teisėtumo. Teismas darė išvadą, jog šiuo atveju E. G. pasisakymai yra formuluojami kaip manymas, įtarimas, tačiau jokių faktų, konkrečių kaltinimų nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei (duomenys neskelbtini) nepareikšta, išskyrus dėl K. D. atsisakymo pateikti valdybos posėdžių protokolus, o šį atsisakymą Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-08-18 sprendimu pripažino neteisėtu. Teismas konstatavo, jog nėra pagrindo daryti išvadą, kad nurodyti teiginiai savaitraštyje „Verslo žinios“ pažeistų UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalykinę reputaciją ir jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad tai atsitiko, ieškovė nepateikė.

Atsiliepimas

12. Dėl atsakovo E. G. teiginių 2016-10-05 atsiliepime į apeliacinį skundą Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-6267-980/2016 teismas nurodė, jog vadovaujantis CK 2.24 straipsnio 9 dalimi, šio straipsnio nustatytos asmens garbės ir orumo gynimo taisyklės netaikomos teismo proceso dalyviams, kurie už teismo posėdžio metu pasakytas kalbas bei teismo dokumentuose paskelbtus duomenis neatsako, juo labiau, kad šių pagrįstumas jau buvo įvertintas Klaipėdos apygardos teismo 2017-01-05 nutartimi.

Žemesnės instancijos teismas

13. Nagrinėdamas trečiojo asmens K. D. savarankiškų reikalavimų pagrįstumą teismas nurodė, jog Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogaus orumą gina įstatymas. Garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visumą: pirma, žinių paskleidimo faktą, t. y. ar ši informacija tapo žinoma trečiajam asmeniui, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą. Teismas pažymėjo, jog CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai.

14. Teismas nurodė, jog nėra ginčo dėl atsakovo viešo pareiškimo bendrovės akcininkams neįvykusiame visuotiniame akcininkų susirinkime apie (duomenys neskelbtini). Teismas nustatė, kad atsakovo teiginiai neatitinka tikrovės ir buvo pateikti kaip žinia, tikrai įvykęs faktas, nes atsakovas tvirtino, kad 2008 m. valdybos sprendimas buvo bendrovės vardu nupirkti (duomenys neskelbtini) jai priklausančias bendrovės akcijas, mokant už vieną akciją 24,5 Lt, o valdybos sprendimo pirkti akcijas iš (duomenys neskelbtini) mokant už vieną akciją 49,90 Lt nebuvo, kad K. D. sandoris su (duomenys neskelbtini) buvo apsimestinis, siekiant neteisėtai užvaldyti bendrovės turtą, realiai pinigai nebuvo sumokėti, nors iš byloje išanalizuotų duomenų darytina priešinga išvada, t. y. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai apkaltintas realiai pasisavinęs bendrovės turtą. Teismas nurodė, jog šiuos teiginius atsakovas atkartojo ir 2017-01-12 pranešime Klaipėdos apygardos prokuratūrai bei atsiliepime į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą civilinėje byloje Nr. e2-6267-980/2016. Teismas nurodė, jog duomenys apie nusikaltimo padarymą asmeniui, kuriam nepateikti kaltinimai ir jis nėra pripažintas kaltu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, yra įžeidžiantys ir jų žeminančio pobūdžio nereikia įrodinėti (Konstitucijos 31 straipsnis). Teismas pažymėjo, kad nepateikti įrodymai apie tai, kad trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu būtų pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, priešingai, Klaipėdos apskrities VPK 2017-03-24 nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą nenustačius K. D. veikoje nusikalstamos veikos požymių. Todėl teismas atsakovo nepagrįstus kaltinimus K. D., siekiant sumenkinti jo asmenį bei jam pakenkti, vertino kaip neatitinkančius geros moralės, etikos normų, įstatymų nuostatų ir pripažino žeminančiais asmens garbę ir orumą. Teismas nustatė, kad atsakovo išsakyti teiginiai tapo žinomi tretiesiems asmenims, kurie į šią informaciją sureagavo, pradėjo abejoti (duomenys neskelbtini) autoritetu, todėl konstatavo tikrovės neatitinkančių bei įžeidžiamo turinio duomenų paskleidimo pašaliniams asmenims faktą.

15. Savaitraštyje „Verslo žinios“ 2017-01-13 publikacijoje „(duomenys neskelbtini)“ išspausdintus teiginius teismas vertino kaip E. G. išsakytą nuomonę, susiformavusią teismo sprendimo pagrindu, subjektyvų nustatytų faktų vertinimą, kuriems tiesos ir tikrumo kriterijai netaikomi, teiginiuose pavartoti žodžiai „tikėtina“, „galimo“, „kyla įtarimų“ leidžia teigti, kad jais yra keliamos abejonės K. D. veiklos teisėtumu, o ne skleidžiamos žinios ar faktai, žeminantys trečiojo asmens K. D. garbę ir orumą. Šią trečiojo asmens ieškinio dalį teismas atmetė. Taip pat nurodė, jog proceso dalyviai turi absoliutų imunitetą ir neatsako pagal CK 2.24 straipsnį dėl garbės ir orumo pažeidimo už teismo posėdžio metu pasakytas kalbas ar teismo procesiniuose dokumentuose paskelbtus duomenis.

16. Teismas konstatavo, jog visuotiniame akcininkų susirinkime išsakytais teiginiais pakirstas ilgametis pasitikėjimas K. D., kaip (duomenys neskelbtini), abejonės jo gera reputacija, o teisminiai nagrinėjimai neabejotinai sukėlė neigiamus išgyvenimus, kurie turėjo neigiamo poveikio ir sveikatai, todėl atsakovo paskleisti neatitinkantys tikrovės ir trečiojo asmens garbę bei orumą žeminantys duomenys, susiję su įžeidžiamais kaltinimais, padarė trečiajam asmeniui nepataisomą žalą ir ji turi būti atlyginta. Teismas vertino, jog K. D. reikalaujama iš atsakovo priteisti 10 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė, nes patenkintas tik vienas iš jo pareikštų reikalavimų, todėl, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, apimtį, žinių paplitimą, suma mažintina iki 6 000 Eur. Taip pat atsakovas įpareigotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotiniame akcininkų susirinkime ir pirmame po teismo sprendimo įsiteisėjimo valdybos posėdyje paneigti teismo pripažintas tikrovės neatitinkančiomis žinias.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

17. Ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys, ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliantė pažymi, jog sprendimo dalies, kuria atmestas reikalavimas dėl 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, neskundžia.

18. Apeliantė argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, netinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas, neatskleidė bylos esmės, nevertino rašytinių įrodymų ir liudytojų parodymų. Argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog bendrovės dalykinė reputacija nepažeista, prieštarauja Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 1 ir 10 dalims, kuriose įtvirtinta, jog bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas ir veikia bendrovės vardu. Teigia, jog juridinio asmens veikla neatsiejama nuo fizinių asmenų, per kuriuos jis veikia, veiklos. Dėl to atsakovui paskleidus tikrovės neatitinkančią informaciją apie (duomenys neskelbtini) buvo pažeminta ir įmonės dalykinė reputacija, kilo akcininkų ir darbuotojų nepasitikėjimas, bendrovė patyrė neturtinę žalą ir organizacinius nepatogumus. Teigia, jog teismas, pripažinęs, kad neturtinę žalą patyrė (duomenys neskelbtini), besąlygiškai turėjo pripažinti, kad ją patyrė ir įmonė, juo labiau, kad ir liudytojai parodė, jog buvo sunerimę dėl bendrovės veiklos.

19. Nesutinka su teismo išvadomis, kad akcininkams nebuvo padarytas neigiamas įspūdis, ir pažymi, kad tokia išvada prieštarauja liudytojų parodymams. Be to, 2016-05-18 neeilinio akcininkų susirinkimo metu akcininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai inicijavo ir balsavo už visos valdybos atšaukimą ir atsakovo išrinkimą į valdybą iš naujo bei pareiškė, kad valdybos narių konfliktai neigiamai veikia UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos rezultatus ir kelia susirūpinimą dėl turimų akcijų vertės praradimo. Pažymi, jog neigiama akcininkės nuomonė susiformavo ne apie (duomenys neskelbtini), bet būtent apie įmonę. Mano, kad teismas klaidingai interpretavo akcininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo pasisakymus tiek 2016-05-18 neeiliniame akcininkų susirinkime, tiek išsakytus spaudoje, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesikiša į ginčą, nes toks pareiškimas reiškė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedalyvavo teisminiuose procesuose. Mano, kad citata iš publikacijos apie nesikišimą negali būti vertinama kaip įrodymas, jog akcininkė nebuvo suabejojusi bendrovės dalykine reputacija, nes, priešingai, paskleistą informaciją susiejo su neigiamais veiklos rezultatais ir akcijų vertės sumažėjimu. Pažymi, jog buvę valdybos nariai išrinkti iš naujo ne dėl to, kad neprarado pasitikėjimo, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, bet dėl to, kad patys už save balsavo, o nė vienas smulkusis akcininkas už juos nebalsavo.

20. Apeliantė pažymi, jog asmuo pripažįstamas pažemintu, jeigu tikrovės neatitinkantys duomenys apie jį tapo žinomi nors vienam asmeniui, todėl teismas nepagrįstai atsakovo veiksmus vertino mažareikšmiais nurodydamas, jog informacija paskleista tik nedidelei akcininkų grupei, kuriai priklausė 39,1 proc. balsų.

Šalies argumentai

21. Apeliantės teigimu, atsakovas neišreiškė susirūpinimo, bet tiesiogiai apkaltino (duomenys neskelbtini) neteisėtais veiksmais, visi liudytojai parodė, jog kalbėdamas atsakovas naudojosi užrašais, vardijo skaičius, todėl atsakovo pasisakymams taikytinas tiesos kriterijus ir tai yra žinia, o ne nuomonė ir abejonės. Pažymi, jog atsakovas ne kartą procesiniuose dokumentuose ir teisme duodamas parodymus nurodė, jog valdybos sprendimo protokolas suklastotas, liudytojai meluoja ir pan., nors turėjo prieigą prie bendrovės akcijų apskaitos registro ir turėjo duomenis apie visus sandorius, susijusius su akcijomis, pats būdamas (duomenys neskelbtini), derino sandorius, pervedė pinigus už akcijas, svarstė ir tvirtino vadovo metinius pranešimus bei finansų apskaitos rinkinius.

22. Nesutinka ir su publikacijos „Verslo žiniose“ vertinimu. Teigia, jog teismo išvados klaidingos, neparemtos bylos duomenimis, atsakovas asmeniškai nedalyvavo teismo posėdžiuose, todėl teismas nesiaiškino, kad atsakovas interviu kalba skirtingus, nesusijusius teisminius procesus dėl bendrovės dalykinės reputacijos pažeminimo ir ikiteisminio tyrimo dėl 2008 m. protokolo klastojimo, o žurnalistė to nesuprato, netikrino informacijos ir nurodė, kad vienintelis straipsnio šaltinis – teismo nutartis dėl protokolų nepateikimo. Pažymi, jog straipsnio išspausdinimo dieną jokie teisminiai procesai dėl protokolų nepateikimo jau nebevyko, o (duomenys neskelbtini) komentavo būtent visų valdybos posėdžių protokolų pateikimo galimam konkurentui problemą, tą įrodo ir (duomenys neskelbtini) susirašinėjimas su žurnaliste, tuo tarpu atsakovas komentavo visai kitus teisminius procesus. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, šių atsakovo pasisakymų nevertindamas kaip žinios, nukrypo nuo teismų praktikos, pagal kurią kai asmuo, pareikšdamas nuomonę apie įvykius, reiškinius ar poelgius, paskelbia naujas žinias ar nuomonę pateikia taip, kad tai sudaro naują informaciją apie asmenį, tai pažeista garbė ir orumas turi būti ginami. Nurodo, jog publikacijoje atsakovas – ilgametis (duomenys neskelbtini) – būtent ir paskleidė žinią, jog jis turi faktų apie galimą klastojimą bendrovėje ir yra pagrindo manyti, kad (duomenys neskelbtini) kartu su kitais valdybos nariais ar savo artimais giminaičiais siekia užvaldyti bendrovės vertingą turtą.

23. Apeliantė argumentuoja, jog teismas nepagrįstai nevertino ir netyrė daugelio pateiktų duomenų konstatuodamas, jog negali išeiti už ieškinio ribų. Pažymi, jog nekeitė ieškinio dalyko, o pateikė papildomus įrodymus, kuriuos teismas nepagrįstai atsisakė vertinti nurodydamas, jog garbės ir orumo gynimo taisyklės netaikomos proceso dalyviams. Apeliantės teigimu, ji įrodė, kad atsakovas sąmoningai melavo, o ne dėstė savo nuomonę, tačiau teismas tai ignoravo.

24. Nurodo, jog bendrovė turi nepriekaištingą dalykinę reputaciją, yra įsteigta daugiau kaip prieš 40 metų, 30 metų teikia finansinę paramą įvairioms organizacijoms, aktyviai dalyvauja miesto socialiniame gyvenime, o viešai paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija neabejotinai pakenkė reputacijai. Ikiteisminių tyrimų metu ir teisme pripažinta, kad atsakovas sąmoningai melavo ir tyčia piktavališkai kenkė bendrovės ir (duomenys neskelbtini) reputacijai, tačiau teismas nesiaiškino atsakovo elgesio motyvų ir darė nepagrįstą išvadą, kad įmonės reputacijai nepakenkta.

Šalies argumentai

25. Atsakovas E. G. (apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. dalį, kuria patenkintas trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, K. D. ieškinys, ir priimti naują sprendimą – trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, K. D. ieškinį atmesti.

26. Apeliantas argumentuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino neįvykusiame 2016-04-27 akcininkų susirinkime jo, kaip (duomenys neskelbtini), išsakytą nuomonę apie pažeidimus įmonėje, kuriuos galbūt yra padaręs (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), konstatuodamas, jog buvo paskleisti teiginiai, o ne nuomonė. Teigia, kad teismas tinkamai neįvertino neįvykusiame 2016-04-27 akcininkų susirinkime išsakytos nuomonės turinio ir jos pareiškimo tikslo bei būdo, t. y. kad nuomonė pareikšta (duomenys neskelbtini), įmonės akcininkų susirinkimo metu, tinkamai neįvertino nuomonės pareiškimo formos ir jos patikimumo, aplinkybės, kad atsakovas turėjo pakankamą faktinį pagrindą jo išreikštoms abejonėms kilti, kad jo nuomonę nulėmė ir neteisėti trečiojo asmens K. D. veiksmai, kurie konstatuoti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kad informacija buvo susijusi ne su šio asmens privačiu gyvenimu, o su jo veikla. Taip pat teismas, nesant jokių įrodymų apie patirtą neturtinę žalą, deklaratyviais ir prieštaringais teiginiais priteisė neturtinės žalos atlyginimą, kuris neatitinka nei bylos aplinkybių, nei protingumo ir sąžiningumo principų, o įpareigojimas paneigti tikrovės neatitinkančias žinias yra perteklinis.

27. Apeliantas argumentuoja, jog, kiek prisimena, 2008 m. įmonės valdyba nusprendė nupirkti (duomenys neskelbtini) ir jos vyro akcijas po 25,40 Lt už vieną akciją, 2013 m. priimtas analogiškas sprendimas pirkti (duomenys neskelbtini) priklausančias akcijas po 25,40 Lt už vieną akciją, tokią pačią akcijų pirkimo kainą nurodė ir trečiasis asmuo 2016 m. sausio mėnesio susirinkime, tačiau iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų jam tapo žinoma, kad akcijos nupirktos brangiau. (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui atsisakius pateikti valdybos posėdžių protokolus, atsakovui kilo pagrįstų įtarimų dėl (duomenys neskelbtini) veiklos teisėtumo, kuriuos jis išsakė 2016-04-27 akcininkų susirinkime. Pažymi, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-08-18 sprendimu ir Klaipėdos apygardos teismo 2017-01-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-45-253/2017 konstatuota, kad trečiojo asmens atsisakymas pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos protokolų kopijas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

28. Argumentuoja, kad darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Dalyvaudamas viešoje diskusijoje dėl opios bendrojo intereso problemos, asmuo gali tikėtis tam tikro „perdėjimo, hiperbolizavimo ar provokacijos lygio“, kuris turėtų būti neišvengiamai toleruojamas demokratinėje visuomenėje, be to, būtina įvertinti, ar asmuo turėjo duomenų, kurie leido jam susidaryti viešai išreikštą nuomonę ir jos išraiška nepažeidė visuomenėje susiformavusių etikos normų. Vertinant saviraiškos laisvės ribojimo ir asmens garbės ir orumo, reputacijos gynimo proporcingumą, svarbus ir asmens, apie kurį viešinama informacija, pakantumo kritikai laipsnis, t. y. turi būti vertinamas asmens vaidmuo visuomenėje (veiklos pobūdis ir pan.) bei kilusios diskusijos svarba visuomenėje. Apelianto manymu, būtent šių kriterijų nepaisė pirmosios instancijos teismas ir nepagrįstai jo išsakytas abejones ir nuomonę vertino kaip paskleistas žinias vertindamas tik atskiras frazes, o ne visą turinį, nors 2016-04-29 rašte užfiksuotos aplinkybės įrodo, kad jo išsakyti teiginiai buvo tik jo nuomonė.

29. Pažymi, kad 2016-04-29 rašte nurodė aplinkybes, kurios sudarė pagrindą jo nuomonei susiformuoti, pvz., jam neseniai tapo žinoma, kad tuo metu, kai ieškovė įsigijo akcijas iš (duomenys neskelbtini), tuo pačiu metu trečiasis asmuo, (duomenys neskelbtini), taip pat nupirko (duomenys neskelbtini) akcijas sumokėdamas grynaisiais pinigais 800 000 Lt, o šią aplinkybę nustatė ir pirmosios instancijos teismas. Pažymi, kad nuomonę išreiškė akcininkų susirinkime, dalyvaujant tik siauram ratui žmonių – akcininkų, todėl ir šios aplinkybės lemia, kad atsakovas siekė ne pažeisti trečiojo asmens garbę ir orumą, o pasidalyti nuomone apie įmonėje galbūt daromus pažeidimus. Argumentuoja, jog ne tik turėjo pakankamai duomenų nuomonei susiformuoti, bet iki akcininkų susirinkimo siekė patikrinti, ar tokia jo nuomonė pagrįsta, tačiau pats trečiasis asmuo savo neteisėtais veiksmais (protokolų nepateikimu) nesudarė tokios galimybės, o tai tik dar labiau sustiprino jo nuomonę apie įmonėje galbūt daromus pažeidimus.

30. Apeliantas argumentuoja, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas yra būtent 2016-04-27 neįvykusio akcininkų susirinkimo metu paskleista informacija, o susirinkimo metu jokių kaltinimų trečiajam asmeniui pasisavinus turtą nereiškė, tik nurodė, kad kreipsis į teisėsaugos institucijas, todėl nepagrįstos teismo išvados, kad jis apkaltino trečiąjį asmenį bendrovės turto pasisavinimu. Mano, kad skundžiamajame sprendime, vertinant 2016-04-27 neįvykusiame akcininkų susirinkime pasakytas frazes, nepagrįstai pateikiamos nuorodos į 2017-01-12 pranešimą Klaipėdos apygardos prokuratūrai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo K. D. bei atsiliepimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą civilinėje byloje Nr. e2-6267-980/2016, nes tai pažeidžia CK 2.24 straipsnio 9 dalį.

31. Nurodo, jog akcininkai turi ne tik teisę, bet ir pareigą aktyviai domėtis įmonės veikla, kontroliuoti įmonės valdymo organus, kurie privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. CK 2.87 straipsnio 4 dalis draudžia juridinio asmens valdymo organams naudoti juridinio asmens turtą savo asmeninei naudai gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo. Trečiasis asmuo, būdamas (duomenys neskelbtini), pagal savo pareigų pobūdį privalo būti pakantus akcininkų kritikai, nes (duomenys neskelbtini), todėl akcininkų susirinkime išsakyta nuomonė, kad galbūt (duomenys neskelbtini) pasinaudojo įmonės turtu siekdamas įgyti asmeninės naudos, niekaip negalėjo įžeisti (duomenys neskelbtini) garbės ir orumo. Taip pat nurodo, jog trečiasis asmuo reikalavimą pareiškė tik po publikacijos laikraštyje „Verslo žinios“, beveik po metų nuo akcininkų susirinkimo, todėl mano, kad jo išsakytos nuomonės akcininkų susirinkime trečiasis asmuo nelaikė įžeidžiančia jo garbę ir orumą.

Atsiliepimas

32. Atsakovas E. G. atsiliepimu prašo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą atmesti, o E. G. apeliacinį skundą patenkinti. Nesutinka su apeliantės argumentais, jog pripažinus neįvykusiame akcininkų susirinkime jo pasakytus žodžius apie (duomenys neskelbtini) (trečiąjį asmenį) pažeidžiančiais šio asmens garbę ir orumą, besąlygiškai turėjo būti pripažinta, kad buvo pažeminta ir ieškovės dalykinė reputacija. Mano, kad ieškovė nepagrįstai (duomenys neskelbtini) sutapatina su pačia įmone. Argumentuoja, jog CK 2.23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad juridinis asmuo turi savarankišką teisinį subjektiškumą (veiksnumą ir teisnumą) ir negali būti tapatinamas su kitais asmenimis, taip pat turinčiais savarankišką subjektiškumą.

33. Nurodo, jog negali prisiminti, kokie buvo tikslūs jo pasakyti žodžiai 2016-04-27 neįvykusiame akcininkų susirinkime, tačiau pažymi, jog išreiškė abejones apie tai, kad trečiojo asmens akcijų įsigijimo aplinkybės iš (duomenys neskelbtini) ir jos vyro kelia rimtų abejonių ir, tikėtina, kad už akcijas buvo sumokėta ieškovui per (duomenys neskelbtini) perkant (duomenys neskelbtini) tą pačią dieną perleistas akcijas. Teigia, jog tokiai nuomonei susiformuoti turėjo pakankamą pagrindą, nes jo prisiminimu, ieškovės valdyba nusprendė pirkti akcijas po 25,40 Lt, o ne 49,90 Lt; 2008 metais ieškovė (duomenys neskelbtini) akcijas įsigijo po 49,90 Lt už akciją; trečiasis asmuo tuo pačiu metu kaip ir ieškovė iš (duomenys neskelbtini) akcijas įsigijo žymiai pigiau, t. y. po 35,00 Lt už akciją, o atsiskaitymo aplinkybės įtartinos, nes trečiasis asmuo iki sandorio sudarymo grynaisiais pinigais sumokėjo itin didelę sumą – 884 800,00 Lt, keliančių abejonių, ar trečiasis asmuo realiai turėjo galimybę sumokėti tokią sumą, be to, vėliau ieškovė pirko savo akcijas iš kitų asmenų mažesne kaina, o (duomenys neskelbtini) vengė jam pateikti valdybos posėdžių protokolus, todėl jis negalėjo patikrinti savo nuomonės teisingumo. Pažymi, jog trečiojo asmens vengimas pateikti prašomus dokumentus tik sustiprino jo abejones apie tai, kad įmonėje galbūt buvo padaryti pažeidimai. Argumentuoja, jog ir pats yra (duomenys neskelbtini), jo išsakyta nuomonė niekaip negalėjo pažeisti ieškovės dalykinės reputacijos, nes buvo išsakyta apie trečiojo asmens, kaip (duomenys neskelbtini), veiklą ir buvo išsakyta tik akcininkams, kurie yra tiesiogiai suinteresuoti sėkminga įmonės veikla ir privalo aktyviai ja domėtis, kontroliuoti įmonės valdymo organus. Pažymi, jog iš akcininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017-04-24 rašto matyti, kad akcininkei kilo abejonių dėl ieškovės veiklos ne dėl išsakytos nuomonės susirinkime, bet dėl prastėjančių ieškovės finansinių rezultatų, dėl to, kad įmonėje nėra investuojamas sukauptas rezervas, o jis perskirstomas, todėl ieškovė negeba užtikrinti didesnio efektyvumo, naujų produktų vystymo bei pardavimų augimo ir praranda konkurencingumą rinkoje. Taip pat argumentuoja, kad ieškovė neįrodinėjo ir nepateikė jokių duomenų apie tai, kad jos dalykinė reputacija realiai būtų pažeista.

34. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl jo išsakytos nuomonės laikraščio „Verslo žinios“ publikacijoje. Teigia, kad pavartoti žodžiai „tikėtina“, „galimo“, „kyla įtarimų“, kurie išsakyti kaip pamąstymai, abejonė, susirūpinimas dėl apeliantės (duomenys neskelbtini) veiklos teisėtumo, taip pat sakinių konstrukcijos, minčių dėstymas ir loginės paskelbtos informacijos sąsajos būtent ir leidžia teigti, kad tai jo manymas, įtarimas, situacijos vertinimas, subjektyvus požiūris.

Atsiliepimas

35. Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, K. D. atsiliepimu atsakovo E. G. apeliacinį skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas teisingai ir visapusiškai išnagrinėjo bylą ir pateiktus įrodymus, tinkamai įvertino atsakovo pasisakymus pažeidžiančiais garbę ir orumą. Argumentuoja, kad atsakovas skundą grindžia tikrovės neatitinkančiais teiginiais ir aplinkybėmis, iškreipė liudytojų parodymus, neigia įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-11933-1067/2017 nustatytus faktus, kad 2008-05-30 valdybos protokolas nesuklastotas, valdybos sprendimas teisėtas. Pažymi, kad atsakovas pats dalyvavo valdybos posėdyje, vykdė valdybos sprendimą ir visos aplinkybės jam buvo žinomos. Taip pat nurodo, kad atsakovas neigia ikiteisminio tyrimo Nr. 04-2-00128-17 metu nustatytus faktus, kad K. D. nepasisavino jokio įmonės turto, nesuklastojo valdybos 2008-05-30 protokolo, akcijų pirkimo sandoris su (duomenys neskelbtini) nėra apsimestinis, taip pat neigia ikiteisminio tyrimo Nr. M-2-04-00019-17 metu nustatytus faktus, kad nuo 2000 metų iki (duomenys neskelbtini), t. y. iki atleidimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, atsakovas turėjo prieigą prie bendrovės akcijų apskaitos dokumentų programos, juos stebėjo ir nukopijavo į savo asmeninį kompiuterį.

36. Nesutinka su apelianto argumentais, kad jis tik išreiškė savo nuomonę, o ne paskleidė žinias, teigia, kad toks apelianto teiginys prieštarauja bylos aplinkybėms ir teismų praktikai. Teigia, jog atsakovo pasisakymuose akcininkų susirinkimo metu nebuvo jokių dvejonių, atsakovas paskelbė faktus, naudojo užrašus, minėjo skaičius, kategoriškai teigė, kad 2016 m. kovo mėnesį sužinojo apie bendrovėje padarytus nusižengimus, kuriais padaryta žala akcininkų interesams, taip pat pareiškė, kad kreipsis į teisėsaugą ir visi teisme apklausti liudytojai patvirtino, kad atsakovas nereiškė dvejonių, o jo teiginiai buvo kategoriški. Įmonei ir trečiajam asmeniui siekiant apginti savo garbę ir orumą buvo 2016 m. gruodį pareikštas ieškinys, o atsakovas, siekdamas įrodyti, kad jo pareiškimai yra tiesa, kreipėsi į policiją su pareiškimu dėl 2008-05-30 valdybos posėdžio protokolo suklastojimo ir pripažinimo negaliojančiu. Civilinėje byloje Nr. e2-11933-1067/2019 konstatuota, kad valdybos sprendimas teisėtas, protokolas nesuklastotas, o atsakovas apie valdybos sprendimą žinojo nuo pat jo priėmimo, pats jį vykdė, suderino akcijų pirkimo– pardavimo sutartį, pervedė pinigus (duomenys neskelbtini). Mano, kad teismas pagrįstai įvertino atsakovo pareiškimus kaip žinią, o ne nuomonę.

37. Pažymi, kad atsakovas savo nuomonei susiformuoti neturėjo jokio faktinio pagrindo. Nurodo, kad 2008-05-30 valdybos protokolas nesuklastotas, valdyba nusprendė pirkti iš (duomenys neskelbtini) akcijas po 49,90 Lt, teisme nustatytas faktas, kad atsakovui apie šį sprendimą buvo žinoma nuo priėmimo dienos. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad atsakovas iki pat atleidimo turėjo prieigą prie visų akcijų apskaitos dokumentų.

38. Nurodo, kad atsakovas ne kartą jį apkaltino padarius nusikalstamas veikas (bendrovės turto pasisavinimu, protokolo suklastojimu, apsimestinio sandorio sudarymu), apie kurias pirmą kartą pareiškė neįvykusio visuotinio akcininkų susirinkimo metu. Pažymi, kad atsakovo teiginiai, jog nepateikimas valdybos protokolų dar labiau sustiprino jo abejones, nesusiję su nagrinėjama byla. Nurodo, kad atsakovas atleistas (duomenys neskelbtini), o 2016 m. balandį netikėtai pareikalavo 10 metų valdybos protokolų, t. y. daugiau nei 100, nepaaiškinęs, kam jų reikia, todėl kilo įtarimų, kad atsakovas konfidencialią informaciją ketina pateikti konkuruojančiai įmonei.

39. Pažymi, kad atsakovo teiginiai išsakyti ne siauram akcininkų ratui, bet akcininkams, turintiems 39,1 proc. akcijų, o tai yra akcijų paketas, galintis daryti lemiamą įtaką sprendimams ir bendrovės valdymui, be to, susirinkime dalyvavo bendrovės administracijos vadovai ir pagrindiniai specialistai, kurie teisme patvirtino, kad atsakovo kaltinimai greitai paplito tarp darbuotojų ir akcininkų bei kitų asmenų, jo interesai neginčijamai buvo pažeisti, jis viešai apkaltintas nusikaltimo padarymu ir pažemintas, jam padaryta neturtinė žala, suabejota jo reputacija, patyrė didžiulį stresą, apie kaltinimus jam sužinojo ne tik darbuotojai, bet ir šeimos nariai, akcininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ iniciatyva atšaukta visa valdyba, o jis atleistas iš (duomenys neskelbtini) pareigų, akcininkai buvo sunerimę ir norėjo jo paaiškinimų ir paneigimų, vyko darbuotojų susirinkimai, kuriuose jis aiškino apie ginčus ir teisminius procesus, tačiau galutinai atkurti savo reputaciją galės tik įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo bus konstatuotas jo garbės ir orumo pažeidimas, o iki tol valdybos posėdžiuose jaučia diskomfortą, patiria neigiamus išgyvenimus.

Atsiliepimas

40. Trečiasis asmuo UAB „Verslo žinios“ atsiliepimu ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą, o atsakovo E. G. apeliacinį skundą prašo patenkinti. Nurodo, jog pagal Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 11 dalies 1 ir 2 punktus viešosios informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai skleisdami informaciją visuomenei, neturi iškraipyti teisingos, nešališkos informacijos bei nuomonių ir panaudoti tai savanaudiškiems tikslams ir privalo būti objektyvūs ir nešališki, pateikti kuo daugiau nuomonių ginčytinais politikos, ekonomikos ir kitais visuomenės gyvenimo klausimais. Publikacijoje pateikė šalių nuomones apie valdybos posėdžių protokolų nepateikimo faktus, vykusius teisminius procesus, atskleidė ginčo tarp šalių esmę, taip pat straipsnyje pateikti nepriklausomų specialistų, įmonių vadovų komentarai apie konkurencijos teisės ir konfidencialumo pareigos pažeidimus. Teigia, jog apeliantė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovo teiginius išskiria iš bendro straipsnio konteksto ir juos vertina atskirai nuo publikacijos turinio, subjektyviai. Nesutinka su apeliantės argumentais, jog buvo paskleista žinia, o ne nuomonė, teigia, kad apeliantė, iš sakinio išskirdama frazę „turiu duomenų dėl galimo klastojimo“, vertina ją izoliuotai nuo publikacijos visumos. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šalių pasisakymai publikacijoje atskleidė kilusių diskusijų esmę, t. y. kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl to, jog atsakovui atsisakyta pateikti visus bendrovės valdybos protokolus. Pažymi, jog atsakovas neteigė, kad yra būtent taip, kaip jis sakė, o, priešingai, išreiškė savo nepasitikėjimą, susirūpinimą, o pagrįsta kritika yra ginama, jeigu ji išreiškiama tinkamai, neįžeidžiant asmens, o turint tikslą išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti.

Žemesnės instancijos teismas

41. Nesutinka su apeliantės teiginiais, kad prieš publikuojant E. G. pasisakymus apie galimą dokumentų klastojimą bendrovėje turėjo būti paklaustas (duomenys neskelbtini) K. D. Nurodo, jog straipsnio idėja kilo iš teismų sprendimų, kurie įpareigojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti E. G. visus reikalaujamus protokolus ir priedus, o publikacijoje pateikiamas E. G. atsakymas („Ponas G. atsikerta, ...“) į K. D. argumentus apie bendrovės valdybos protokolų nepateikimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad „iš publikacijos teksto aišku, jog būtent reaguodamas į šiuos K. D. pasisakymus, E. G. išreiškė savo poziciją šiais klausimais“. Būtent tokiu būdu buvo realizuota Visuomenės informavimo įstatymo ir Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekse įtvirtinta nuostata dėl atsakymo teisės, taip pat ir nuostata dėl nuomonių įvairovės užtikrinimo. Pažymi, jog geroji žurnalistinė praktika, profesiniai standartai reikalauja pašnekovą cituoti pažodžiui, tiksliai, be interpretacijų, o papildomos (ne pagrindine straipsnio tema) minties apie „galimą klastojimą“ pateikimas ar straipsnio dalies pavadinimas nekeičia nei pasisakymo pagrindinio turinio, nei straipsnio temos ar viso konteksto. Sutinka su teismo išvada, kad publikacija nepadarė neigiamo poveikio bendrovės reputacijai, nes apeliantė nepateikė jokių šiuos savo teiginius pagrindžiančių įrodymų, tik nurodė, kad liudytojai savo parodymuose minėjo neigiamą atsakovo pasisakymų pobūdį ir neigiamas emocijas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinis skundas atmestinas, E. G. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

42. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

43. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

44. Apeliacijos objektas – Plungės apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo nustatymas. Ginčijamu sprendimu ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinys dėl dalykinės reputacijos gynimo atmestas; o trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, K. D. ieškinys patenkintas iš dalies ir pripažinta, kad atsakovo E. G. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-04-27 neįvykusiame visuotiniame akcininkų susirinkime pasakyti teiginiai – „2008 m. valdyba buvo nusprendusi bendrovės vardu nupirkti (duomenys neskelbtini) jai priklausančias bendrovės akcijas, mokant už vieną akciją 24,5 Lt“, kad „nebuvo valdybos sprendimo pirkti akcijas iš (duomenys neskelbtini) mokant už vieną akciją 49,90 Lt“ ir kad „(duomenys neskelbtini) sandoris su (duomenys neskelbtini) yra apsimestinis, siekiant neteisėtai užvaldyti bendrovės turtą, realiai pinigai nebuvo sumokėti“ – neatitinka tikrovės ir žemina K. D. garbę ir orumą. Atsakovas E. G. įpareigotas pirmame po teismo sprendimo įsiteisėjimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotiniame akcininkų susirinkime ir pirmame po teismo sprendimo įsiteisėjimo valdybos posėdyje paneigti tikrovės neatitinkančias žinias, nurodant, kad „2008 metais valdybos sprendimas pirkti akcijas iš (duomenys neskelbtini) mokant už vieną akciją 49,90 Lt buvo, K. D. sandoris su (duomenys neskelbtini) nebuvo apsimestinis ir nebuvo siekta neteisėtai užvaldyti bendrovės turtą, bei jis nėra šiais savo veiksmais padaręs žalos bendrovei“. Iš atsakovo E. G. trečiajam asmeniui, pareiškusiam savarankiškus reikalavimus, K. D. priteistas 6 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

45. Apeliantė UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo priimti su apeliaciniu skundu pateiktus įrodymus: UAB „(duomenys neskelbtini)“ neeilinio akcininkų susirinkimo 12 valdybos narių balsavimo biuletenius, 2016-05-04 bendrųjų balsavimo biuletenių registrą, 25 bendruosius balsavimo biuletenius, 2016-05-18 akcininkų registravimo sąrašą, 2016-04-27 visuotinio akcininkų susirinkimo registravimo rezultatus, 2016-04-27 akcininkų registravimo sąrašą (e. bylos t. 6, b. l. 19–78). Apeliantės teigimu, šie įrodymai paneigia teismo išvadas, kad atsakovo 2016-04-27 tikrovės neatitinkantys pareiškimai buvo nukreipti į bendrovę ir nepadarė žalos bendrovės reputacijai. Nurodo, jog pateikti duomenys įrodo, kad akcininkų grupė, kuriai paskleista informacija, Akcinių bendrovių įstatymo požiūriu buvo itin reikšminga, nes jai priklausė 39,1 proc. visų bendrovės balsų. Taip pat pateikti įrodymai paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atsakovo pareiškimai nepadarė įtakos akcininkų sprendimui renkant naujus valdybos narius, nes, priešingai, įrodo, kad nė vienas iš akcininkų, išskyrus A. G. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, nebalsavo už tų pačių valdybos narių išrinkimą į naują valdybą; be to, tie patys nariai išrinkti ne todėl, kad valdyba neprarado pasitikėjimo, o todėl, kad patys už save balsavo. Argumentuoja, kad šių įrodymų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neteikė todėl, kad nebuvo nagrinėjamos aplinkybės dėl akcininkų grupės reikšmingumo bendrovės valdymui ir valdybos narių perrinkimo priežastys.

46. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

47. Įvertinusi teikiamų įrodymų sąsajumą su šioje byloje nagrinėjamu klausimu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija mano, jog minėti įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, be to, nėra tiesiogiai susiję su šioje byloje kilusio ginčo dalyku, o aplinkybės dėl bendrovės reputacijos ir žalos byloje buvo įrodinėjamos kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija nepriima kartu su apeliaciniu skundu pateiktų naujų rašytinių įrodymų.

Dėl faktinių aplinkybių

48. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008-05-30 valdybos posėdyje, kuriame dalyvavo K. D., A. G., R. K., E. G., A. B., vienbalsiai nuspręsta iš (duomenys neskelbtini) nupirkti UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastąsias vardines akcijas po 49,90 Lt už vieną akciją (e. bylos t. 1, b. l. 14). 2008-06-13 VP pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 80 (duomenys neskelbtini) pardavė, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ nupirko 23516 paprastąsias vardines akcijas po 49,90 Lt, sutarties vertė – 1 173 448,40 Lt (e. bylos t. 1, b. l. 12).

49. 2016-04-29 rašte „Dėl E. G. viešo pareiškimo“ užfiksuota, kad „2016-04-27 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinėje bendrovės narys E. G. bendrovės akcininkų akivaizdoje viešai pasisakė dėl, jo nuomone, bendrovėje padarytų nusižengimų. E. G. pareiškė, kad 2008 m. valdyba buvo nusprendusi bendrovės vardu pirkti iš (duomenys neskelbtini) jai priklausančias bendrovės akcijas po 24,5 Lt už vieną akciją. Tik šių metų kovo mėnesį E. G. neva sužinojo, kad iš tikrųjų bendrovė nupirko iš (duomenys neskelbtini) virš 23000 savų akcijų po 49,90 Lt už vieną akciją, o dar 22000 bendrovės akcijų tuo pačiu metu K. D. nupirko iš (duomenys neskelbtini) asmeniškai, sumokėdamas jai grynais 800 000 Lt. E. G. pareiškė, kad valdybos sprendimas buvo ne toks, ne tokia nustatyta akcijų kaina, o K. D. sandoris yra apsimestinis. E. G. pareiškė, kad sužinojo apie išvardintus faktus tik 2016 m. kovo mėnesį ir siekdamas apginti pažeistus akcininkų interesus dėl bendrovėje padarytų nusižengimų kreipsis į teismus ir teisėsaugą“ (e. bylos t. 1, b. l. 23). Rašte nurodyta, jog šį E. G. pareiškimą 2016-04-27 neįvykusiame akcininkų susirinkime girdėjo bendrovės akcininkai G. B., A. G., V. K., G. M., R. P., B. P., R. P., I. R., UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai J. K.-S. ir G. J.

50. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismo sprendime neteisingai nurodyta neįvykusio akcininkų susirinkimo data, t. y. nurodoma 2016-04-29 ir 2016-04-26, tačiau iš bylos duomenų matyti, jog turi būti 2016-04-27.

51. Remiantis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-08-18 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-6267-980/2016 patenkino E. G. ieškinį ir įpareigojo atsakovę UAB „(duomenys neskelbtini)“ per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pateikti ieškovui atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos posėdžių protokolų nuo 2007-01-01 ir jų priedų kopijas. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2017-01-05 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi sprendimą palikus nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-11-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-415-248/2017 apygardos teismo nutartis palikta nepakeista.

52. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-11-21 pareiškė ieškinį atsakovui E. G. dėl dalykinės reputacijos gynimo.

53. E. G. 2016-12-21 padavė prašymą Valstybinei mokesčių inspekcijai atlikti K. K. ir K. D. tyrimą dėl jų 2008 metais vykdytų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo–pardavimo sandorių. Valstybinė mokesčių inspekcija 2017-01-18 raštu nurodė, kad kontrolės procedūros gali būti atliekamos tik už einamuosius ir 5 praėjusius metus (e. bylos t. 1, b. l. 162).

54. Klaipėdos apygardos prokuratūroje 2017-01-12 gautas E. G. pareiškimas dėl galbūt padarytos nusikalstamos veikos dėl K. D. ir kitų asmenų neteisėtų veiksmų, jame nurodyta, jog K. D. galbūt neįvykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. balandžio mėn. valdybos sprendimo, susijusio su akcijų pirkimu–pardavimu, bei galbūt apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė didelę turtinę žalą. Klaipėdos apygardos prokuratūros 2017-04-06 nutarimu netenkintas E. G. skundas dėl Klaipėdos apskrities VPK 2017-03-24 nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. M-2-04-00019-17 K. D. nenustačius jo veikoje nusikalstamos veikos požymių, panaikinimo. Nutarimas įsiteisėjęs.

55. 2017-01-13 laikraštyje „Verslo žinios“ publikuotas straipsnis, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, kurio dalyje, pavadintoje „Kažką klastoja“, pacituotas E. G.: „Ponas G. atsikerta, kad „(duomenys neskelbtini) p. D., atsisakydamas pateikti valdybos posėdžių protokolus, ne tik piktnaudžiauja savo įgaliojimais, bet ir, tikėtina, kad su susijusiais asmenimis siekia perimti pelningiausias „(duomenys neskelbtini)“ veiklas. „Turiu duomenų dėl galimo klastojimo. Kyla negerų įtarimų dėl to, kas vyksta įmonėje, tačiau plačiau galėčiau apie tai papasakoti tik pasibaigus teisiniams ginčams“, - savo versiją pateikia p. G.“ (e. bylos t. 2, b. l. 10–13).

56. Trečiasis asmuo K. D. 2017-03-08 pareiškė savarankišką reikalavimą atsakovui E. G. dėl garbės ir orumo gynimo.

Žemesnės instancijos teismas

57. Atsakovas E. G. 2017-03-28 pareiškė priešieškinį dėl 2008-05-30 valdybos sprendimo, kuriuo nuspręsta iš (duomenys neskelbtini) įsigyti 23516 UAB „(duomenys neskelbtini) ” paprastųjų vardinių akcijų po 49,90 Lt. Priešieškinis išskirtas į atskirą Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinę bylą Nr. e2-11933-1067/2017, kurioje 2017-10-16 sprendimu E. G. ieškinys atmestas. Klaipėdos apygardos teismo 2018-04-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-373-826/2018 sprendimas paliktas nepakeistas (e. bylos t. 2, b. l. 29–35, 193–193, t. 3, b. l. 58–66).

58. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūroje 2017-04-12 gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo E. G. pagal BK 168 straipsnį ir 198 straipsnio 1 dalį dėl neteisėto elektroninių duomenų įgijimo, laikymo, pasisavinimo ir panaudojimo. Ikiteisminis tyrimas Nr. 04-2-00128-17 nutrauktas E. G. padarytą veiką pripažinus mažareikšme, nutarimas įsiteisėjo Klaipėdos apygardos teismui 2018-06-01 priėmus nutartį palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2018-04-13 sprendimą patvirtinti prokuroro 2018-04-12 nutarimą.

59. Nustatyta, kad E. G. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), atleistas iš darbo pagal DK 120 straipsnio 2 dalį (darbdavio iniciatyva dėl svarbių priežasčių, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) valdybos sprendimu). Iš faktinių bylos aplinkybių ir pirmosios instancijos teismo apklaustų liudytojų parodymų matyti, jog atsakovas po atleidimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ siekė, kad įmonė išpirktų jo turimas akcijas, tačiau atsakovo pasiūlymas dėl per didelės kainos nebuvo priimtinas. Liudytojai parodė, jog atsakovas primygtinai reikalavo bendrovės valdybos narių išsipirkti jo akcijas, šiems nesutikus grasino, šantažavo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, jog tarp ginčo šalių yra kilęs konfliktas, iš išdėstytų aplinkybių matyti, jog šalys viena kitai reiškia ieškinius, skundus, inicijuoja ikiteisminius tyrimus ir pan. Teisėjų kolegijos nuomone, šios aplinkybės taip pat yra svarbios vertinant, ar atsakovo išsakyti teiginiai pažeidžia garbę ir orumą bei dalykinę reputaciją.

Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinio skundo

60. Apeliantai apeliacinius skundus argumentuoja iš esmės tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus ir faktines bylos aplinkybes. Apeliantės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ginčijama sprendimo dalimi atmestas jos ieškinys dėl dalykinės reputacijos gynimo. Atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus ir reikalavimus, teisėjų kolegija pasisako dėl skundžiamos teismo sprendimo dalies.

61. Tiek juridinio asmens dalykinė reputacija, tiek ir asmens saviraiškos laisvė yra saugomos ir ginamos vertybės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnis, 1 protokolo 1 straipsnis, CK 2.24 straipsnio 8 dalis). Pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (toliau – Konvencija) juridinio asmens dalykinė reputacija dėl savo ekonominės vertės gali būti saugoma ir ginama kaip turtas, t. y. vertybė, saugotina pagal Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnį (nuosavybės apsauga) (žr., pvz., mutatis mutandis, Iatridis v. Greece (GC), no. 31107/96, judgement of 25 March 1999, par. 54). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT arba Teismas) savo jurisprudencijoje pabrėžia būtinybę, sprendžiant klausimą dėl juridinio asmens dalykinės reputacijos apsaugos ribų, visuomenės suinteresuotumą atvira diskusija dėl verslo praktikos derinti su konkuruojančiu interesu apsaugoti komercinę sėkmę ir įmonės gyvybingumą ne tik akcininkų ir įmonės darbuotojų naudai, bet ir platesnei ekonominei gerovei.

62. EŽTT saviraiškos laisvę vertina kaip vieną esminių demokratinės visuomenės pagrindų ir vieną svarbiausių jos pažangos bei kiekvieno individo raidos sąlygų; jo sprendimuose yra pabrėžiama, kad ši laisvė taikytina ne tik ,,informacijai“ arba „idėjoms“, kurios priimamos palankiai, laikomos neužgauliomis ar nevertomis dėmesio, bet ir toms, kurios įžeidžia, šokiruoja ar trikdo. Kaip ir dauguma konvencijose įtvirtintų garantijų, saviraiškos laisvė nėra absoliuti, ja besinaudojantys asmenys (tiek žurnalistai, tiek kiti asmenys) privalo elgtis sąžiningai ,,informacijos adresato“ atžvilgiu, siekti pateikti tikslią ir patikimą informaciją, laikytis etikos normų (žr. sprendimus bylose Hertel v. Switzerland, no. 25181/94, judgment of 25 August 1998, par. 46, Steel and Morris v. United Kingdom, no. 68416/01, judgment of 15 February 2005, par. 87; Flux v. Moldova (No. 6), no. 22824/04, judgment of 29 July 2008, par. 26).

63. Juridinio asmens dalykinė reputacija ginama ne tik nuo ją žeminančių tikrovės neatitinkančių žinių skleidimo, bet ir nuo nesąžiningos, neturinčios objektyvaus faktinio pagrindo kritikos, nuomonės ar vertinimo. Nuomonei, kaip saviraiškos būdui, asmens dalykinės reputacijos pažeidimo aspektu taikomi mažesni apribojimai negu žinių skleidimui. EŽTT požiūriu, siekiant tam tikrus teiginius priskirti konkrečiai kategorijai (faktų konstatavimui (žiniai) ar vertinamiesiems teiginiams (nuomonei), būtina atsižvelgti į visą bylos aplinkybių kontekstą: teiginių formuluotes, jų pateikimo aplinkybes, formą ir būdą, ar pateiktas realios situacijos vertinimas, ar nuomonės pareiškimas be jokio faktinio pagrindo, ar vyko gyva diskusija, visuomeninė akcija ir pan. Skirtingai negu faktiniai teiginiai, vertinamieji (nuomonės) negali būti įrodomi, tačiau jiems taip pat neturi trūkti faktinio pagrindo.

64. Asmens dalykinė reputacija suprantama kaip jo geras vardas, teigiamas vertinimas ir požiūris visuomenėje, verslo aplinkoje. Šios vertybės laikomos pažeistomis, jeigu įrodoma, kad pasikeitė asmens savybių, elgesio, veiklos, rezultatų vertinimas ar požiūris į jį, kad teigiamas vertinimas sumažėjo ar tapo neigiamas. Juridinio asmens dalykinė reputacija ginama, kai konstatuojamas realus faktinis jos sumenkėjimas kaip paskleistų duomenų padarinys, todėl teismas, vertindamas poreikio riboti saviraiškos laisvę juridinio asmens dalykinės reputacijos naudai pagrįstumą, taip pat turi atsižvelgti į realius faktinius padarinius: į tai, koks yra paskleistos informacijos paplitimo mastas, poveikis ir realiai patirta žala. Kasacinio teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad civilinėje byloje dėl juridinio asmens pažeistos reputacijos gynimo būtent ieškovas turi įrodyti, jog jo dalykinė reputacija realiai nukentėjo, sumenkinta atsakovui paskleidus žinias, faktinius duomenis, kurie neatitinka tikrovės, arba jeigu asmens dalykinė reputacija pažeista nuomonės, kritikos ar kitokių subjektyvių įsitikinimų skleidimu, tai turi būti nustatyta, kad subjektyvaus pobūdžio teiginiai nepagrįsti ir neobjektyvūs; o asmuo, juos paskleidęs, yra nesąžiningas ir kaltas dėl jų skleidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006; 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2009; 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2010; 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2012).

65. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje esančius rašytinius įrodymus ir pirmosios instancijos teismo posėdžiuose apklaustų liudytojų parodymus, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog tiek 2016-04-27 neįvykusio visuotinio akcininkų susirinkimo metu, tiek „Verslo žinios“ 2017-01-13 straipsnyje „(duomenys neskelbtini)“ atsakovo E. G. teiginiai buvo išsakyti ne apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet apie (duomenys neskelbtini) K. D. Vienas iš pagrindinių apeliantės UAB „(duomenys neskelbtini)“ argumentų, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nebuvo pažeista įmonės dalykinė reputacija, nes juridinio asmens veikla neatsiejama nuo fizinių asmenų, per kuriuos jis veikia, veiklos. Dėl to atsakovui paskleidus tikrovės neatitinkančią informaciją apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) buvo pažeminta ir pačios įmonės dalykinė reputacija, o teismui pripažinus, kad neturtinę žalą patyrė (duomenys neskelbtini), apeliantės teigimu, besąlygiškai turėjo būti pripažinta, kad ją patyrė ir įmonė. Apeliantės argumentai pripažintini nepagrįstais, nes apeliantė nepagrįstai sutapatina bendrovę su jos (duomenys neskelbtini) ir juridinio asmens dalykinę reputaciją su fizinio asmens garbe ir orumu. Tai, kad vadovaujantis CK ir Akcinių bendrovių įstatymo nuostatomis, juridinis asmuo veikia per savo valdymo organus, per juos įgyja ir realizuoja civilines teises ir pareigas, savaime nereiškia, kad juridinis asmuo turi būti sutapatinamas su (duomenys neskelbtini).

66. Kaip minėta, ieškovė, teigdama, kad pažeista jos dalykinė reputacija, turėjo įrodyti, kad po atsakovo išsakytų teiginių pasikeitė požiūris į ją, tačiau, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, tokių įrodymų ieškovė nepateikė. Byloje nėra duomenų, kad po 2016-04-27 neįvykusio visuotinio akcininkų susirinkimo ar 2017-01-13 straipsnio „Verslo žinios“ būtų sumenkęs ar tapęs neigiamas ieškovės ar jos veiklos vertinimas, kad būtų realiai paveiktas ieškovės tiekėjų / pirkėjų, verslo partnerių, darbuotojų elgesys. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo išsakyti teiginiai neabejotinai galėjo būti nemalonūs ir sukelti neigiamas emocijas juos girdėjusiems akcininkams, tačiau, byloje nesant įrodymų, tai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad buvo pakenkta įmonės dalykinei reputacijai.

67. Ieškovei argumentuojant, kad būtent dėl atsakovo išsakytų teiginių buvo atšaukta įmonės valdyba, iš bylos duomenų matyti priešingai. 2016-04-27 neįvykus visuotiniam akcininkų susirinkimui, 2016-05-18 įvyko pakartotinis eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas. Iš susirinkimo protokolo matyti, kad 9 darbotvarkės klausimu svarstyta dėl valdybos nario E. G. atšaukimo, priežastis – netinkamai vykdė pareigas, neleistinai elgėsi, t. y. įvairiais būdais šantažavo valdybos narius reikalaudamas pirkti iš jo akcijas, nėra lojalus bendrovei, aktyviai bendrauja su konkurente UAB „(duomenys neskelbtini)“ (e. bylos t. 1, b. l. 24–27). Protokole užfiksuota, jog akcininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliota atstovė prieštaravo vieno valdybos nario atšaukimui ir siūlė atšaukti visą valdybą. Nors šiuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmu apeliantė kaip įrodymu dėl reputacijos pablogėjimo grindžia savo reikalavimus, tačiau iš 2016-06-06 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvados „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastabų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pakartotinio akcininkų susirinkimo, vykusio 2016-05-18, protokolo netikslumus“ 4 punkto matyti, jog, atsižvelgiant į pastabas, 2016-05-18 susirinkimo protokolo 9 darbotvarkės klausimo 6 pastraipa išdėstyta nauja redakcija ir nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) K. D. pritarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotos atstovės prieštaravimui atšaukti (duomenys neskelbtini) (e. bylos t. 1, b. l. 28–30). Be to, pačios apeliantės prašyme dėl naujų įrodymų pridėjimo nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ balsavo už tų pačių valdybos narių išrinkimą. Taigi priešingai nei nurodo apeliantė, nei protokole, bei byloje nėra užfiksuota jokių duomenų apie tai, kad valdyba būtų buvusi atšaukta būtent dėl atsakovo pareiškimų neįvykusio akcininkų susirinkimo metu ir pats apeliantės (duomenys neskelbtini) nesutiko dėl (duomenys neskelbtini) – atsakovo – atšaukimo. Priešingai, 2016-06-06 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvados dėl protokolo 5 punktu atsižvelgta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastabas ir protokolo 12 klausimo 2 punktas išdėstytas naujai, užfiksuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ siūlo visus klausimus dėl akcininkų ir valdybos narių išspręsti vietoje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017-04-24 rašte Nr. 84 dar kartą nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos narių tarpusavio konfliktai yra įmonės vidaus reikalas, kuris turi būti išspręstas valdybos viduje (e. bylos t. 4, b. l. 115–117), tokia pati UAB „(duomenys neskelbtini)“ pozicija nurodyta ir 2017-01-13 straipsnyje, kuriame pažymėta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliantės valdybos veikloje nedalyvauja. Aplinkybė, kad atsakovo teiginiai išsakyti įtakingam akcininkų ratui, galinčiam daryti lemiamą įtaką sprendimams, taip pat savaime nesudaro pagrindo konstatuoti įmonės reputacijos pablogėjimą. Apeliantė nepateikė jokių duomenų, kad akcininkai, girdėję E. G. pareiškimus, dėl jų būtų priėmę kokius nors sprendimus ar jiems padarę įtakos.

68. Apeliantei dėstant kritiką straipsnio autorei pažymėtina, kad jokių savarankiškų reikalavimų trečiajam asmeniui UAB „Verslo žinios“ ar straipsnį parašiusiai žurnalistei ieškovė nereiškė, todėl jos argumentai, kad žurnalistė nesiaiškino ar nesuprato situacijos, nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamoje byloje. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad tarp (duomenys neskelbtini) ir straipsnį rašiusios žurnalistės vyko elektroninis susirašinėjimas (e. bylos t. 5, b. l. 11–12).

69. CK 2.24 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, jog šio straipsnio nustatytos asmens garbės ir orumo gynimo taisyklės netaikomos teismo proceso dalyviams, kurie už teismo posėdžio metu pasakytas kalbas bei teismo dokumentuose paskelbtus duomenis neatsako. Atsižvelgdama į teisinį reglamentavimą teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog teismo proceso dalyviai turi absoliutų imunitetą ir neatsako pagal CK 2.24 straipsnį dėl garbės ir orumo pažeidimo už teismo posėdžio metu pasakytas kalbas ar teismo procesiniuose dokumentuose paskelbtus duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2005). Dėl to plačiau neanalizuotinas ieškovės reikalavimas pripažinti žeminančiais jos reputaciją atsakovo Klaipėdos miesto apylinkes teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-6267-980/2016 teiktuose procesiniuose ir kituose dokumentuose ir teismo posėdžių metu išdėstytus teiginius.

70. Apeliantei argumentuojant, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir pridėjo prie bylos ikiteisminių tyrimų Nr. 04-2-00128-17 ir Nr. M-2-04-00019-17 medžiagas, tačiau jų neanalizavo, pažymėtina, kad ieškovė nenurodė, kokie konkrečiai ikiteisminių tyrimų medžiagų procesiniai dokumentai įrodo ir pagrindžia jos teiginius apie tai, kad pakenkta jos dalykinei reputacijai, kad atsakovas melavo ir pan. Taigi ieškovė nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlė teismui, nors būtent ji turėjo įrodyti savo teiginių ir reikalavimų pagrįstumą (CPK 178 straipsnis). Taip pat pažymėtina, kad visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, ypač to, kuris nutrauktas arba iš viso atsisakyta jį pradėti, negali būti įrodymu civilinėje byloje. Teismų praktikoje šiuo klausimu laikomasi nuostatos, jog skiriasi baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindai, tikslai, kaltės samprata, taip pat skirtinga šių atsakomybės rūšių taikymo tvarka. Civilinė atsakomybė atsiranda pažeidus civilinės teisės normas, ja siekiama kompensuoti nukentėjusiojo patirtus nuostolius bei atkurti iki teisės pažeidimo buvusią turtinę padėtį, o baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik už įstatyme numatytas veikas, kurios yra socialiai pavojingos visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2013). Taigi net ir tuo atveju, jeigu baudžiamojoje byloje nebūtų konstatuota asmens neteisėtų veiksmų baudžiamosios teisės požiūriu, tai neapriboja galimybės įrodinėti šio asmens nesąžiningumo civiliniu teisiniu požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2013). Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir tirtų įrodymų, nustatytų faktų analizės teisinis vertinimas negali turėti oficialiojo, turinčio didesnę įrodomąją galią rašytinio įrodymo statuso, nes tokiu būdu būtų pažeisti vieni iš pagrindinių civilinio proceso principų, įtvirtintų CPK 6, 12–14 straipsniuose (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2013; 2013 m. 2013 m. gruodžio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-685/2013; kt.).

71. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus, pirmosios instancijos teismo posėdžių metu apklaustų liudytojų parodymus, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad visi atsakovo 2016-04-27 neįvykusio akcininkų susirinkimo metu ir spaudoje išsakyti teiginiai buvo nukreipti ne į ieškovę UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet į (duomenys neskelbtini) K. D. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad dėl atsakovo pasisakymų būtų realiai nukentėjusi jos dalykinė reputacija. Pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino byloje esančius įrodymus ir faktines aplinkybes, nenukrypo nuo teismų praktikos ir padarė pagrįstą išvadą, kad nėra teisinio pagrindo patenkinti ieškovės ieškinį.

Dėl atsakovo E. G. apeliacinio skundo

72. Apeliantas E. G. ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkintas trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, K. D. ieškinys, t. y. pripažinta, kad atsakovo E. G. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-04-27 neįvykusiame visuotiniame akcininkų susirinkime pasakyti teiginiai – „2008 m. valdyba buvo nusprendusi bendrovės vardu nupirkti (duomenys neskelbtini) jai priklausančias bendrovės akcijas, mokant už vieną akciją 24,5 Lt“, kad „nebuvo valdybos sprendimo pirkti akcijas iš (duomenys neskelbtini) mokant už vieną akciją 49,90 Lt“ ir kad „K. D. sandoris su (duomenys neskelbtini) yra apsimestinis, siekiant neteisėtai užvaldyti bendrovės turtą, realiai pinigai nebuvo sumokėti“ – neatitinka tikrovės ir žemina trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, K. D. garbę ir orumą, atsakovas įpareigotas paneigti šiuos teiginius pirmame po teismo sprendimo įsiteisėjimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotiniame akcininkų susirinkime ir pirmame po teismo sprendimo įsiteisėjimo valdybos posėdyje ir iš atsakovo trečiajam asmeniui, pareiškusiam savarankiškus reikalavimus, priteistas 6 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

73. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad žinia – tai informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Tai reiškia, kad faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2013). O nuomonė yra asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2007).

74. Siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės, svarbiausia yra įvertinti pateikiamos informacijos kontekstą, formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Vertinant, ar paskleista informacija yra žinia, ar nuomonė, negalima apsiriboti atsietu pažodiniu traktavimu, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstą, aplinkybes ir pan. Darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016; 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-219/2019).

75. EŽTT praktikoje taip pat aiškiai atskiriami fakto konstatavimas ir vertinamieji teiginiai. Faktų buvimas gali būti įrodomas, o vertinamųjų teiginių teisingumo negalima įrodyti. Kai teiginiai yra vertinamojo pobūdžio, jų reiškimo ribos, apribojimo proporcingumas gali priklausyti nuo to, ar turima pakankamai faktų ginčijamam teiginiui pagrįsti, nes vertinamojo pobūdžio teiginys, neturintis faktinio pagrindo, gali peržengti leistinas ribas (žr. EŽTT 2007 m. sausio 9 d. sprendimą byloje Kwiecien prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 51744/99).Taigi žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas.

76. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jo pasakyti teiginiai 2016-04-27 neįvykusiame visuotiniame akcininkų susirinkime įvertinti kaip žinia, o ne nuomonė. Apeliacinės instancijos teismas apelianto teiginius pripažįsta nepagrįstais.

77. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ operacijų akcijomis registravimo žurnalo laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2013-12-31 matyti, kad 2008-05-15 (duomenys neskelbtini) perleido 23516 akcijų (duomenys neskelbtini), kuri už vieną akcija mokėjo 49,80 Lt (VP operacijų išrašai), ir 20291 akciją – K. D., kuris už vieną akciją mokėjo po 35 Lt (VP operacijų išrašai). 2008-06-13 (duomenys neskelbtini) 23516 akcijų perleido UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri už vieną akciją mokėjo po 49,90 Lt (VP operacijų išrašai). 2013-12-17 (duomenys neskelbtini) perleido 14755 akcijų UAB „(duomenys neskelbtini)“ už vieną akciją po 25,40 Lt (e. bylos t. 1, b. l. 61–77).

78. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2008-05-30 valdybos posėdyje (protokolas Nr. 3) atsakovas dalyvavo ir balsavo už sprendimą nupirkti (duomenys neskelbtini) turimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas po 49,90 Lt už vieną akciją (e, bylos t. 1, b. l. 14), 2008-06-13 sudaryta akcijų pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 80, kurioje taip pat yra ir atsakovo parašas (e. bylos t. 1, b. l. 12–13). CPK 182 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2018-04-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-373-826/2018 nustatytos faktinės aplinkybės, jog vykdydamas 2008-06-13 akcijų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 80 E. G. savo asmeniniu generatoriumi pervedė (duomenys neskelbtini) už jos parduotas akcijas 339 854,03 Eur, kaip ir buvo nurodyta valdybos sprendime bei akcijų pirkimo sutartyje. Atsakovas tuo metu ėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) pareigas ir pagal pareiginę instrukciją (3.1.1, 3.3.2, 3.3.11, 3.3.15, 4.1.3 punktai) kontroliavo visų finansinių operacijų teisėtumą, buvo atsakingas už valdybos sprendimų vykdymą, taip pat jam buvo suteikta teisė atlikti bendrovės operacijas asmeniniu bankiniu generatoriumi, jis turėjo atlikti bendrovės finansines operacijas bei užtikrindamas kontrolę kiekvieną dieną paruošti ir pateikti generaliniam direktoriui ataskaitą apie įvykdytas finansines operacijas (6.2.1 punktas) (e. bylos t. 1, b. l. 9–11). Šių aplinkybių ir įrodymų pagrindu konstatuotina, kad atsakovui buvo arba turėjo būti žinoma apie 2008-05-30 valdybos sprendimą ir jo turinį nuo jo priėmimo dienos. Be to, iš 2017-01-18 valdybos posėdžio protokolo Nr. 1 matyti, kad atsakovas, net ir po atleidimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, savo asmeninėje laikmenoje turėjo išsaugojęs įmonės dokumentų – vertybinių popierių registrų, akcijų pirkimo–pardavimo žurnalų, akcijų apskaitos programos kopijas ir šią aplinkybę raštu pats pripažino (e. bylos t. 1, b. l. 176–178).

79. Nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priešingai nei teigia apeliantas, jis neturėjo jokio objektyvaus pagrindo abejoti valdybos sprendimo ir akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių teisėtumu. Nekeičia teisinio vertinimo ir pripažintini nepagrįstais apelianto argumentai, jog pats (duomenys neskelbtini) vėliau teismo pripažintais neteisėtais veiksmais nesudarė jam sąlygų patikrinti kilusių įtarimų pagrįstumą, t. y. nedavė valdybos protokolų. Šių (duomenys neskelbtini) veiksmų teisėtumas, analizuotas akcininko teisių požiūriu, buvo kitos civilinės bylos nagrinėjimo dalykas, o šioje byloje vertinant atsakovo pareiškimus reikšmingos 78 punkte aptartos faktinės aplinkybės.

80. Pažymėtina, jog byloje nėra 2016-04-27 neįvykusio akcininkų susirinkimo metu atsakovo pasisakymų garso įrašo, todėl nėra galimybės nustatyti tikslaus pasisakymų turinio ir konkrečių formuluočių. Tiek 2016-04-29 raštas „Dėl E. G. pareiškimo“, tiek liudytojų parodymai yra subjektyvūs, tačiau įvertinus šiuos įrodymus apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad labiau tikėtina, jog atsakovas apkaltino (duomenys neskelbtini) sudarius neteisėtą sandorį ir padarius žalą įmonei ir ši informacija neįvykusiame akcininkų susirinkime buvo pateikta kaip žinia, faktų konstatavimas, o ne nuomonė, išreiškianti požiūrį į tam tikrus faktus, t. y. iš liudytojų parodymų matyti, jog atsakovas neabejojo savo teiginių tikrumu, pateikė informaciją kaip egzistuojantį faktą, nurodė konkrečius skaičius, kuriuos turėjo užsirašęs, teigė, kad valdybos protokolas suklastotas, kad neteisėtu sandoriu įmonei padaryta žala, kad turi faktų ir kreipsis į teisėsaugą. Tai, kad atsakovas neabejojo savo teiginių tikrumu, liudija ir vėlesni jo veiksmai – kreipimasis į teisėsaugos institucijas ir teismą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas susirinkime paskleidė apie trečiąjį asmenį žinią, o ne nuomonę, nes minėtus teiginius pateikė ne kaip savo subjektyvų egzistuojančių faktinių duomenų vertinimą ar požiūrį į juos, o kaip teiginius apie objektyviai egzistuojančius dalykus, aiškiai nurodydamas, kad (duomenys neskelbtini) sudarė neteisėtą sandorį su (duomenys neskelbtini) ir padarė įmonei žalą. Iš liudytojų parodymų nustatyta, kad atsakovo teiginiuose nebuvo dvejonių, jie nepateikti kitokia forma, kuri sudarytų pagrindą kvalifikuoti juos kaip nuomonę. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, padarydamas ginčijamas išvadas, tinkamai įvertino įrodymus, laikėsi kasacinio teismo formuojamos praktikos, o apelianto argumentai, kad susirinkimo metu jokių kaltinimų (duomenys neskelbtini) nereiškė, pripažintini nepagrįstais.

81. Pažymėtina, jog garbė ir orumas ginami ne tik nuo juos žeminančių tikrovės neatitinkančių žinių skleidimo, bet ir nuo nesąžiningos, neturinčios objektyvaus faktinio pagrindo kritikos, nuomonės ar vertinimo. Sutiktina su apelianto argumentais, kad K. D. pagal eitas pareigas ir darbo pobūdį yra viešasis asmuo, todėl turi būti pakantesnis kritikai. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad viešajam asmeniui taikoma mažesnė pažeidžiamų teisių apsauga, t. y. viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pačiu asmeninių teisių gynimo mastu kaip privatus asmuo. Viešasis asmuo turi pakęsti ir toleruoti apie jį skelbiamą, nors ir nevisai tikslią informaciją, kuri privataus asmens atžvilgiu galėtų būti vertinama kaip garbės ir orumo pažeidimas.

82. Pagal CK 2.24 straipsnio 6 dalį paskleidęs tikrovės neatitinkančius duomenis asmuo atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės, jeigu tie duomenys yra paskelbti apie viešąjį asmenį bei jo valstybinę ar visuomeninę veiklą, o juos paskelbęs asmuo įrodo, kad jis veikė sąžiningai siekdamas supažindinti visuomenę su tuo asmeniu ir jo veikla. Taigi, sprendžiant klausimą dėl asmens, paskleidusio duomenis apie viešąjį asmenį, atsakomybės, svarbiausia yra duomenų paskleidimo tikslas ir juos paskleidusio asmens elgesys. Kai duomenis paskleidęs asmuo veikia sąžiningai, turėdamas tikslą informuoti visuomenę apie viešąjį asmenį ir jo veiklą tokiais klausimais, kuriuos visuomenė turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti, tai informacijos nereikšmingi netikslumai ar agresyvi kritika nėra pagrindas tam asmeniui taikyti atsakomybę. Kai asmuo skelbia duomenis apie viešąjį asmenį turėdamas tikslą jį pažeminti, atsakomybė taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015; 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-219/2019). Nors nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika suformuota sprendžiant klausimą dėl viešosios informacijos skleidėjo atsakomybės, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, suformuluoti vertinimo kriterijai taikytini ir nagrinėjamu atveju. Taigi, nors viešajam asmeniui taikoma mažesnė pažeidžiamų teisių apsauga, tačiau jo pakantumo ir tolerancijos skelbiamai informacijai pareiga neeliminuoja duomenis skleidžiančio asmens pareigos veikti sąžiningai.

83. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas turėjo žinoti apie 2008-05-30 valdybos sprendimą ir jo turinį nuo jo priėmimo dienos ir neturėjo jokio objektyvaus pagrindo abejoti valdybos sprendimo ir akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių teisėtumu, savo asmeninėje laikmenoje turėjo išsaugojęs įmonės dokumentų – vertybinių popierių registrų, akcijų pirkimo–pardavimo žurnalų, akcijų apskaitos programos kopijas, t. y. šių aplinkybių kontekste nėra teisinio pagrindo išvadai, kad atsakovas galėjo sąžiningai klysti. Vertinant 48–59 punktuose išdėstytas faktines aplinkybes, tai, kad tarp šalių buvo kilęs konfliktas (duomenys neskelbtini) atsisakius pirkti atsakovo turimas įmonės akcijas jo siūloma kaina, darytina išvada, kad atsakovo siekis buvo pažeminti trečiąjį asmenį (duomenys neskelbtini), todėl atsakovui kyla atsakomybė.

84. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog trečiasis asmuo K. D., atsakovui apie jį paskleidus tikrovės neatitinkančias žinias, neabejotinai patyrė išgyvenimus, buvo pažemintas kaip (duomenys neskelbtini), dėl to patyrė neturtinę žalą. Pritartina pirmosios instancijos teismo išdėstytiems motyvams dėl neturtinės žalos kilimo ir jie plačiau nekartojami, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, priteistas patirtos neturtinės žalos atlyginimo dydis nėra pagrįstas, neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų (CK 1.5 straipsnis).

85. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai – neturtinės žalos padarymo padariniai, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis ir kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės – įtvirtinti CK 6.250 straipsnyje. Teismo funkcija – remiantis šiais kriterijais kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusio asmens patirtą dvasinį skausmą, kitus neigiamus išgyvenimus.

86. Bylose dėl asmens garbės ir orumo gynimo neturtinės žalos atlyginimo priteisimas priklauso nuo paskleistų žinių pobūdžio, paplitimo, paskleidusiojo tikslų, kaltės laipsnio ir kitų aplinkybių, taip pat turi būti atsižvelgta, ar paskleisti duomenys yra apie privatų ar viešąjį asmenį. EŽTT praktikoje akcentuojama, kad nepakankamos kompensacijos, kaip ir pernelyg didelės, priteisimas gali sukelti pagarbos materialinėms Europos Žmogaus Teisių Konvencijos teisėms (privatumo, nuosavybės, saviraiškos laisvės) problemas. Kaip minėta, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ne kartą pažymėta, kad svarbiausiu asmens garbės ir orumo gynimo būdu laikytinas garbę ir orumą žeminančių, tikrovės neatitinkančių žinių paneigimas, o neturtinės žalos dydis negali turėti dominuojančio vaidmens; priteisiama neturtinė žala gali būti minimali ar artima minimaliai, net ir tuo atveju, kai pažeidimai gana skaudūs. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į nustatytas faktines ir teisines bylos aplinkybes, šalių konfliktiškus tarpusavio santykius, tai, kad žinios paskleistos nedideliame asmenų rate, tai, kad nėra jokių duomenų apie pablogėjusią asmens sveikatą ar dėl paskleistų žinių jis būtų praradęs darbą ir pareigas, nagrinėjamu atveju pagrįstas, teisingas ir protingas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra 1 000 Eur.

87. Siekiant apginti asmens garbę ir orumą nėra perteklinis teismo įpareigojimas paneigti tikrovės neatitinkančius ir žeminančius teiginius pirmame po teismo sprendimo įsiteisėjimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotiniame akcininkų susirinkime ir pirmame po teismo sprendimo įsiteisėjimo valdybos posėdyje, t. y. tame pačiame asmenų rate, kuriems ši žinia buvo paskleista. Juo labiau, kad ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ne kartą pažymėta, kad svarbiausiu viešojo asmens garbės ir orumo gynimo būdu laikytinas garbę ir orumą žeminančių, tikrovės neatitinkančių žinių paneigimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011; 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016; kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

88. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-701/2018). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-01-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 2018-01-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-378/2018, 2018-07-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-276-687/2018). Be to, teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

89. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį, apeliacinių skundų argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Skundžiamame sprendime išsamiai atskleistos ir įvertintos faktinės aplinkybės, o apeliantų nesutikimas su įrodymų ir bylos aplinkybių vertinimu nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis. Atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas reiškia ne naują arba pakartotinį bylos nagrinėjimą kitos instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301, 312-314, 320 straipsniai). Vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantai, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos.

90. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė teisines ir faktines bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Apeliaciniuose skunduose nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

91. Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, plačiau jų nekartodamas mano, kad sprendimas yra iš esmės teisėtas ir pagrįstas, keistinas tik priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

92. Kiti apeliacinių skundų argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

93. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi ir 98 straipsnio 1 dalimi šalis, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, turi teisę į patirtų išlaidų, taip pat ir už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbą, atlyginimą, kuris priteisiamas proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį ir apeliacinį skundą atmetus, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

94. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad trečiojo asmens, pareiškiančio savarankišką reikalavimą, K. D. reikalavimas patenkintas 60 proc., nes iš prašyto priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydžio jam priteista 6 000 Eur, ir atitinkamai priteisė 60 proc. jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiu vertinimu nesutinka.

95. K. D. reikalavimas iš esmės yra patenkintas, t. y. apginta jo pažeista garbė ir orumas, nepaisant aplinkybės, kad nėra priteistas visos prašytos neturtinės žalos atlyginimo dydis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo mažinti trečiajam asmeniui priteistino bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydį. EŽTT 2013 m. liepos 18 d. sprendime byloje Klauz prieš Kroatiją, pareiškimo Nr. 28963/10, konstatavo teisės į teisminę gynybą pažeidimą, nes kitos šalies patirtų atstovavimo išlaidų prisidėjimo prie paties pareiškėjo atstovavimo išlaidų efektas buvo toks, kad jis prarado beveik visą jam priteistą kompensaciją: tenkinus ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo, pareiškėjas buvo įpareigotas padengti kitos šalies atstovavimo išlaidas, ir galutinė jo gauta suma buvo sumažinta dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų, nepaisant fakto, kad teismai vienodai buvo nusprendę, jog jis turi teisę į kompensaciją dėl patirtos neturtinės žalos. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. liepos 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2014 ir 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016, atsižvelgdamas į tai, kad buvo visiškai tenkintas ieškovo reikalavimas pripažinti jo dalykinės reputacijos pažeidimą, o reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą tenkintas iš dalies, į CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatytą galimybę nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, EŽTT praktiką, siekį užtikrinti ieškovo teisę į teisminę gynybą, nusprendė, kad yra pagrindas bylinėjimosi išlaidų tarp kasatoriaus ir ieškovo neskirstyti pagal tenkintų ir atmestų reikalavimų dalį ir palikti šalims jų turėtas išlaidas.

96. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija sprendžia, jog trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, K. D. turi teisę į visų patirtų išlaidų atlyginimą, todėl jam iš atsakovo priteistinas 588 Eur išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (e. bylos t. 2, b. l. 20, t. 4, b. l. 106–108, 111), atlyginimas. Duomenų apie išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, K. D. nepateikė, todėl šis klausimas nespręstinas.

97. Atsakovas E. G. gynėsi nuo dviejų ieškinių (UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir K. D.) pirmosios instancijos teisme ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinio skundo. Iš viso pirmosios instancijos teisme E. G. patyrė 4 582,37 Eur išlaidų (e. bylos t. 5, b. l. 25–41, 92–96), todėl atmetus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš jos atsakovui priteisė pusę jo patirtų išlaidų, t. y. 2 291,18 Eur.

98. Apeliacinės instancijos teisme E. G. patyrė 3 039 Eur išlaidas, iš jų 135 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą, 2178,00 Eur už apeliacinio skundo parengimą, 726,00 Eur už atsiliepimo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą parengimą (e. bylos t. 6, b. l. 124–130). Atmetus UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą, atsakovui iš jos priteistinas 726 Eur patirtų išlaidų atlyginimas. Konstatavus, kad K. D. reikalavimas yra patenkintas, nepaisant aplinkybės, kad sumažintas priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydis, ir atsižvelgiant į 94 punktą iš trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, atsakovui nepriteistinas išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimas.

99. Trečiasis asmuo UAB „Verslo žinios“ prašė iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, K. D. priteisti iš viso 1095,00 Eur išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą. Atmetęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį pirmosios instancijos teismas pagrįstai trečiajam asmeniui iš ieškovės priteisė 547,50 Eur išlaidų atlyginimą. Patenkinus K. D. reikalavimą, iš jo išlaidos UAB „Verslo žinios“ nepriteistinos.

100. Trečiasis asmuo UAB „Verslo žinios“ už atsiliepimą į apeliantės UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinio skundo parengimą patyrė 450 Eur išlaidų (e. bylos t. 6, b. l. 111–113), kurios priteistinos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“.

101. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytus argumentus keistina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą atmesti, atsakovo E. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Sumažinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. vasario 18 d. sprendimu trečiajam asmeniui, pareiškusiam savarankiškus reikalavimus, K. D. iš atsakovo E. G. priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydį iki 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų).

Panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. vasario 18 d. sprendimo dalį dėl priteisto bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo ir šią dalį išdėstyti taip:

„Priteisti trečiajam asmeniui K. D. 588 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus) patirtų išlaidų atlyginimą iš atsakovo E. G..

Priteisti atsakovui E. G. 2 291,18 Eur (du tūkstančius du šimtus devyniasdešimt vieną eurą 18 centų) patirtų išlaidų atlyginimą iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Priteisti trečiajam asmeniui UAB „Verslo žinios“ 547,50 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt septynis eurus 50 centų) patirtų išlaidų atlyginimą iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“.“

Kitą Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. vasario 18 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Atsakovui E. G. priteisti 726 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Trečiajam asmeniui UAB „Verslo žinios“ priteisti 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Teisėjos Irma ČuchrajAušra MaškevičienėErika Misiūnienė