Utenos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės draudimo bendrovės „ERGO Insurance SE“, veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą atstovei B. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės draudimo bendrovės „ERGO Insurance SE“, veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą ieškinį atsakovui O. O. (O. O.) dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka, trečiasis asmuo nereiškiantis savarankiškų reikalavimų akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3) Priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas - 93 Eur žyminio mokesčio.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas – ieškovės regresinis reikalavimas atsakovui vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPD įstatymas) nuostatomis (3 straipsnio 2 dalimi, 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 16 straipsnio 1 dalimi) ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.251 straipsnio 1 dalies įtvirtintomis nuostatomis atlyginti patirtą žalą, priteisti palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas ir atsakovo prašymas taikyti ieškinio senatį arba sumažinti ieškovės reikalavimą CK 6.251 straipsnio 2 dalies pagrindu.

]Dėl teismo nustatytų aplinkybių.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2022 m. rugpjūčio 9 d. tarp ieškovės DB „ERGO Insurance SE“ ir atsakovo O. O. buvo sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria laikotarpiui, t. y. nuo 2022-08-10 iki 2023-08-09 buvo apdrausta automobilio AUDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė (I t., el.b.l. 6-10).

2022 m. rugsėjo 23 d., 19:55 val. (duomenys neskelbtini), dėl O. O., vairavusio automobilį AUDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, t. y. O. O. kliudė ir apgadino transporto priemonę TOYOTA RAV 4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio aplinkybes tyrusių Utenos AVPK Visagino PK pareigūnų įvykio vietos apžiūros metu surašytoje 2022-09-23 įvykio vietos pažymoje (ROIK: 07-22-9582098) užfiksuota, jog eismo įvykio metu atsakovas O. O. transporto priemonę AUDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo būdamas neblaivus (nustatytas 1,93 prom. neblaivumas), autoįvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės: atsakovo vairuojama AUDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (apgadintas priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės sparnas, variklio dangtis, priekinis dešinės pusės žibintas, priekinis dešinės pusės posūkio žibintas), transporto priemonės civilinės atsakomybės draudikas - „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialas ACB0789681 ir J. D. vairuojama transporto priemonė TOYOTA RAV 4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (apgadintas užpakalinio kairės pusės sparnas, užpakalinis bamperis, bagažinės dangtis), transporto priemonės civilinės atsakomybės draudikas – AB Lietuvos draudimas“ AED5654861. Kaltininko (atsakovo O. O.) atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-36522-22 (I t., el.b.l. 11-13).

Teismui pateiktoje ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-36522-22 medžiagoje (II t., el.b.l. 1-38), užfiksuota, jog O. O. (O. O.) 2022 m. rugsėjo 23 d., apie 19:55 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę AUDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatyta 1,93 promilių etilo alkoholio koncentracija jo iškvėptame ore (II t., el.b.l. 19), nepasirinko saugaus atstumo ir atsitrenkė į priekyje, ta pačia kryptimi, važiavusį automobilį TOYOTA RAV 4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo blaivi J. D.. Autoįvykio metu apgadintos abi transporto priemonės, žmonės nenukentėjo. 2022 m. spalio 19 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi patvirtintas Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro 2022 m. spalio 18 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-36522-22 (II t., el.b.l. 27-34) ir O. O. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, laidavimo terminą nustatant vieneriems metams. Taip pat paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones vieneriems metams ir šešiems mėnesiams ir jam priklausančios transporto priemonės AUDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas (II t., el.b.l. 3-7).

2023 m. sausio 11 d. ieškovė DB „ERGO Insurance SE“ informavo AB „Lietuvos draudimas“ jog TPVCAPD įstatymo 3 straipsnio 2 dalies pagrindu atlygina TOYOTA RAV 4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuostolius, padarytus valdant DB „ERGO Insurance SE“ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraustą transporto priemonę pagal 2023 m. sausio 10 d. AB „Lietuvos draudimas“ pretenziją Nr. R0003289327, tačiau ne 4017,13 Eur sumą, o 3.846,53 Eur sumą, atskaičius pinigų sumą už transporto priemonės dėvėtų detalių pakeitimą naujomis (nusidėvėjimą), kurį sudaro 6,54 procentai (170,60 Eur) naujų detalių (2608,49 Eur) vertės (I t., el.b.l. 32).Pateikta AUDATEX sistemos pagrindu apskaičiuotas transporto priemonės dėvėtų detalių pakeitimas naujomis (nusidėvėjimas), kurį sudaro 6,54 procentai (II t., el.b.l.42).

Remiantis 2023 m. sausio 12 d. mokėjimo nurodymu Nr. 342076 DB „ERGO Insurance SE“ pervedė AB „Lietuvos draudimas“ 3846,53 Eur sumą, mokėjimo paskirtis - pretenzija Nr. R0003289327 (I t., el.b.l. 104).

2023 m. sausio 18 d. ieškovė pateikė atsakovui O. O. pretenziją dėl žalos Nr. 7225154-2850_1-001 atlyginimo regreso tvarka, vadovaujantis TPVCAPD įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, numatančiu kad draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo. Siūloma 3.846.53 Eur sumą pervesti į ieškovės sąskaitą per 14 dienų ir nurodoma, jog jos neapmokėjus ieškovė kreipsis į teismą dėl priverstinio žalos išieškojimo (I t., el.b.l. 34, 35-36, 37).

2023 m. liepos 20 d. AB „Lietuvos draudimas“ kaip, pagal eismo įvykio deklaraciją atsakingam asmeniui, pateikė DB „ERGO Insurance SE“ pretenziją Nr. R00034102502, informuodama, jog AB „Lietuvos draudimas“ draudimo sutarčių pagrindu suteikė klientui pakaitinį automobilį remonto laikotarpiui, kuomet dėl eismo įvykio buvo apgadinta jam priklausantį transporto priemonė. AB „Lietuvos draudimas“ TPVCAPD įstatymo 16 straipsnio 1 dalies ir CK 6.251 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis prašė atlyginti draudikui turėtas 275 Eur išlaidas (11 d. x25 Eur), mokant UAB „Euroasista“ mokestį už nukentėjusiam per 2022-09-23 eismo įvykį klientui (apgadintas automobilis TOYOTA RAV 4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) suteiktą 11 dienų laikotarpiui pakaitinį automobilį (I t., el.b.l. 15-17).

2023 m. rugsėjo 9 d. ieškovė DB „ERGO Insurance SE“ informavo AB „Lietuvos draudimas“ jog TPVCAPD įstatymo 3 straipsnio 2 dalies pagrindu atlygina nuostolius 275 Eur sumoje, padarytus valdant DB „ERGO Insurance SE“ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraustą transporto priemonę, pagal 2023 m. liepos 20 d. AB „Lietuvos draudimas“ pretenziją Nr. R0003410502 (I t., el.b.l. 33).

Remiantis 2023 m. rugsėjo 4 d. mokėjimo nurodymu Nr. 368002 DB „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialas pervedė AB „Lietuvos draudimas“ 275 Eur sumą, mokėjimo paskirtis – draudimo išmoka 7225154-2850_1-001 (duomenys neskelbtini), R0003410502 (II t., b.l.42).

2023 m. rugsėjo 6 d. ieškovė pateikė atsakovui O. O. pretenziją dėl žalos Nr. 7225154-2850_1-001 atlyginimo regreso tvarka, vadovaujantis TPVCAPD įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, numatančiu kad draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo. Siūloma 275 Eur sumą pervesti į ieškovės sąskaitą per 14 dienų ir nurodoma, jog jos neapmokėjus ieškovė kreipsis į teismą dėl priverstinio žalos išieškojimo (I t., el.b.l. 38,39).

Atsakovas O. O. pateikė teismui 2024 m. spalio 15 d. Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio klientų aptarnavimo departamento Visagino skyriaus pažymą Nr. SP-3809 apie registraciją užimtumo tarnyboje, kurioje nurodoma, jog O. O. įregistruotas Užimtumo tarnyboje nuo 2024 m. kovo 4 d. (I t., el.b.l. 60-61). Taip pat atsakovas pateikė UAB „Moment Credit“ kredito mokėjimo grafiką (sutartis nepateikta), laikotarpis nuo 2024-10-22 iki 2028-01-22, nurodoma mėnesinė įmokos suma – 207,7 Eur (I t., el.b.l. 62-63) ir 2024-10-16 UAB „Nordecum“ sąskaitą Nr. SP1515734 dėl 2466,86 Eur sumos apmokėjimo iki 2024-11-16 (sąskaitos išrašymą pagrindžiančių dokumentų teismui nepateikta), su siūlymu dėl paskolos termino pratęsimo, sumojant 72,04 Eur sumą (I t., el.b.l. 93). Atsakovo pateikta su UAB „ESTO“ 2024 m. vasario 28 d. sudaryta vartojimo kredito linijos sutartis Nr. 1049326472, 900 Eur sumai (laikotarpis 2024-02-28 iki 2027-10-15) asmeninių poreikių tenkinimui, duomenų apie mokamą mėnesinę įmoką nėra (I t., el.b.l. 64-75) ir UAB „ESTO“ 2023 m. spalio 27 d. vartojimo kredito sutartis Nr. 38352176573, stacionaraus kompiuterio pirkimui išsimokėtinai 1326,48 Eur sumai laikotarpiui nuo 2023-10-28 iki 2028-10-15, mėnesinė įmoka -29,26 Eur (I t., el.b.l. 76-92).

Sprendžiant, ar ieškovės ieškinys pagrįstas, būtina nustatyti, ar ieškovė įrodė aplinkybes, kurios yra pagrindas atsirasti transporto priemonės savininkės (atsakovės) atsakomybei pagal CK 6.270 straipsnį. CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Nagrinėjamu atveju atsakovas civilinėje byloje aplinkybių, kurios šalintų jos civilinę atsakomybę, neįrodinėjo.

CK 6.270 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad didesnio pavojaus šaltinių valdytojams dėl šių šaltinių sąveikos padaryta žala atlyginama bendrais pagrindais. Taigi tais atvejais, kai sąveikauja keli didesnio pavojaus šaltiniai ir atsiranda žala, teisė į žalos atlyginimą įgyjama tik tuo atveju, jei nustatomos bendrosios būtinos civilinės atsakomybės sąlygos – atsakovo neteisėta veika, atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos bei kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai).

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsniu, abi šalys turi vienodą pareigą teikti savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą sudarančius įrodymus. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismų praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų vertinimo procedūra yra grindžiama tikėtinumo taisykle, t. y. teismas daro išvadą apie tam tikros aplinkybės egzistavimą, jeigu byloje surinkta medžiaga leidžia daryti prielaidą, jog yra didesnė tikimybė ją buvus, nei nebuvus. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieną įrodymą, bet ir įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010, 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2014). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010).

Byloje pateikti duomenys: žalos byla Nr. 3182053, kurioje apskaičiuota sąmata atliekant faktinį transporto priemonės TOYOTA RAV 4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) remontą (I t., el.b.l. 18-23), UAB „Tokvila“ AUDATEX sistemos pagrindu sudaryta transporto priemonės TOYOTA RAV 4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) remonto sąmata Nr. VM3368, apimanti keičiamų automobilio dalių, medžiagų, automobilio dažymo ir remonto darbus, viso 4017,13 Eur sumai (I t., el.b.l. 24-29), 2022 m. lapkričio 4 d. PVM sąskaita-faktūra 4017,13 Eur sumai serija 4T2 Nr. 209786 (I t., el.b.l. 30-31), automobilio TOYOTA RAV 4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) fotonuotraukos autoįvykio ir atliekamo remonto metu (I t., el.b.l. 105-159), AUDATEX sistemos pagrindu apskaičiuotas transporto priemonės dėvėtų detalių pakeitimas naujomis (nusidėvėjimas), kurį sudaro 6,54 procentai (II t., el.b.l.42), pagaliau tiek 2023 m. sausio 10 d. AB „Lietuvos draudimas“ pretenzijoje Nr. R0003289327 (II t., el.b.l. 14), tiek 2023 m. sausio 12 d. mokėjimo nurodyme Nr. 342076 užfiksuoti duomenys, jog DB „ERGO Insurance SE“ pervedė AB „Lietuvos draudimui“ ne prašomą 4017,13 Eur sumą, o atskaičius nusidėvėjimą sumažintą 3846,53 Eur sumą (I t., el.b.l. 104).), patvirtina, jog viso transporto priemonės TOYOTA RAV 4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), remonto išlaidos sudarė 4017,13 Eur, tačiau, įvertinus transporto priemonės dėvėtų detalių pakeitimas naujomis (nusidėvėjimą), kurį sudaro 6,54 procentai, AB „Lietuvos draudimui“ ieškovė išmokėjo 3846,53 Eur draudimo išmoką.

Ieškovės prašomą atlyginti išmokėtą draudimo išmoką be šios sumos sudaro ir 275 Eur išlaidos (11 d. x25 Eur) už nukentėjusiam per 2022-09-23 eismo įvykį klientui (apgadintas automobilis TOYOTA RAV 4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) suteiktą 11 dienų laikotarpiui pakaitinį automobilį (I t., el.b.l. 15-17). Taigi, iš viso, po žalos administravimo, atlygintina suma yra 4121,53 Eur. Ieškovė DB „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialas AB „Lietuvos draudimui“ 2023 m. sausio 12 d. mokėjimo nurodymu Nr. 342076 ir 2023 m. rugsėjo 4 d. mokėjimo nurodymu Nr. 368002, sumokėjo nurodytą sumą padarytai eismo įvykio metu žalai atlyginti (I t., el.b.l. 104) (II t., b.l.42). Taigi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad buvo padaryta žala.

Teismas kritiškai vertina atsakovo ir jo atstovo atsakovo teiginius, jog ieškinys yra nepagrįstas, kadangi byloje nėra pateikta jokia specialisto (eksperto)išvada apie transporto priemonės sugadinimą, o Utenos AVPK Visagino PK pateikta eismo įvykio informacija, užfiksuota procesiniuose dokumentuose negali būti pripažinta kaip žalos faktą ir dydį patvirtinantis įrodymas.

TPVCAPD įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas arba – šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytais atvejais – Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau – Biuras), vadovaudamasis įgaliotų asmenų ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ir dokumentais, įrodančiais padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį. Nustatant eismo įvykio aplinkybes ir kaltininko atsakomybę, turi būti vadovaujamasi eismo įvykio dalyvių pasirašyta eismo įvykio deklaracija ar kitu eismo įvykio dalyvių pasirašytu dokumentu apie įvykio aplinkybes arba kompetentingų institucijų išduotais dokumentais apie eismo įvykio aplinkybes.

Remiantis TPVCAPDĮ 19 straipsnio 16 dalimi, žalos administravimo ir išmokų mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 6 punkte nustatyta, kad eismo įvykio metu padarytos žalos dydis ir nukentėjusiems tretiesiems asmenims mokėtinos draudimo išmokos dydis nustatomas vadovaujantis Civiliniu kodeksu, TPVCAPDĮ, kitų teisės aktų nuostatomis ir atsižvelgiant į eismo įvykio dalyvių kaltės laipsnį dėl eismo įvykio, draudimo įmonės, apdraudusios atsakingo už padarytą žalą asmens civilinę atsakomybę (toliau vadinama – atsakingas draudikas), ar Biuro įgaliotų asmenų (paskirtų ekspertų) ataskaitas ar išvadas dėl žalos, nukentėjusio trečiojo asmens, apdraustojo pateiktus dokumentus dėl žalos, eismo įvykio aplinkybių ir eismo įvykio dalyvių atsakomybės, kitų šiose Taisyklėse nurodytų asmenų pateiktus dokumentus, leidžiančius nustatyti eismo įvykio aplinkybes ir padarytos žalos dydį.

Taisyklių 13 punkte nustatyta, kad nukentėjusio trečiojo asmens turtui (transporto priemonei ar kitam kilnojamajam ar nekilnojamajam turtui) padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas ar Biuras, vadovaudamasis atsakingo draudiko ar Biuro įgaliotų asmenų (ekspertų) ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ar išvadomis, įmonės, kurioje remontuojamas sugadintas turtas, pateiktais šio turto remonto išlaidų skaičiavimais ir (ar) atsižvelgdamas į įmonės, kuri turi teisę remontuoti sugadintą turtą, pateiktus šio turto remonto išlaidų skaičiavimus ar remonto išlaidų pagrindimo dokumentus, taip pat į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus žalos dydį įrodančius dokumentus.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nurodytos TPVCAPDĮ ir Taisyklių nuostatos žalos nustatymo aspektu vertintinos kaip reguliuojančios draudėjo pareigą pateikti atitinkamus dokumentus, reikalingus draudimo išmokai išmokėti, draudiko (Biuro) pareigą juos rūpestingai įvertinti, kitas draudėjo ir draudiko pareigas, taip pat tam tikrus procedūrinius reikalavimus, susijusius su žalos nustatymu ir draudimo išmokos išmokėjimu. Tačiau nėra teisinio pagrindo minėtas teisės aktų nuostatas vertinti kaip įpareigojančias draudiką nustatant žalos dydį (atitinkamai draudimo išmokos dydį) remtis konkrečiu ir vieninteliu žalos dydžio nustatymo metodu. Atvirkščiai, pirmiau nurodytos teisės aktų nuostatos (įskaitant ir bendrosios draudimo teisinius santykius reglamentuojančios nuostatos) kaip tik patvirtina draudiko pareigą vertinti visus jam pateiktus dokumentus ir įvertinti visas aplinkybes, įskaitant ir nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus žalos dydį įrodančius dokumentus, siekiant, kad žalos dydis būtų nustatytas taip, kad nukentėjusiam asmeniui žala būtų kompensuota visiškai, tiek, kiek tai leidžia privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą reglamentuojančios taisyklės. Visiškas nuostolių kompensavimo principas reikalauja, kad asmeniui padaryta žala, kiek tai objektyviai įmanoma, būtų nustatyta ne standartizuotu, bet individualiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-81-1075/2018 37 punktas).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs ir tai, kad nėra teisinio pagrindo TPVCAPDĮ ir Taisyklių nuostatas, reguliuojančias žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo tvarką, aiškinti kaip įtvirtinančias tam tikras įstatymo nustatytas įrodinėjimo priemones ir specifiškai susiaurinančias įrodinėjimo priemonių ratą tuo atveju, kai žalos atlyginimo dydis yra nustatomas pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles. Tai reiškia, kad iškilus ginčui dėl draudimo išmokos dydžio (žalos dydžio), draudimo išmokos dydis (žalos dydis) kiekvienu konkrečiu atveju bus įrodinėjamas remiantis CPK nustatytomis įrodinėjimo taisyklėmis ir leistinais įrodymais. Teismas ginčą dėl draudimo išmokos dydžio (žalos dydžio) sprendžia ir jos dydį nustato ne hipotetiniu būdu suteikdamas pirmenybę vienam ar kitam žalos dydžio nustatymo būdui, bet pagal įrodymų vertinimo civiliniame procese taisykles vertindamas kiekvienoje konkrečioje byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-81-1075/2018 38 punktas).

Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Jokie įrodymai, išskyrus oficialiuosius (CPK 197 straipsnio 2 dalis), teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Pagal kasacinio teismo jurisprudencijoje pateiktus įstatyme įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių išaiškinimus, bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas. Byloje esančius įrodymus teismas įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle, vadovaudamasis įstatymais. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Vertinant šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų, gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, yra logiškai pagrįstos bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200-219/2015).

Teismas neturi pagrindo abejoti ir nevertinti į bylą pateiktų procesinių dokumentų, kuriuose aiškiai, tiksliai ir išsamiai fiksuota eismo įvykio informacija, tai yra tiek administracinio nusižengimo byloje ROIK:07-22-9582098 eismo įvykio aplinkybes tyrusių Utenos AVPK Visagino PK pareigūnų 2022-09-29 įvykio vietoje pildytoje eismo įvykio pažymoje (I t., el.b.l. 11-13) užfiksuota eismo įvykio informacija, tiek ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-36522-22 pateikta analogiška informacija apie patį autoįvykį ir jo metu apgadintas transporto priemones (II t., el.b.l. 1-38). Pats atsakovas atliktų tyrimų metu, tai yra tiek administraciniame procese, tiek baudžiamajame procese, šių procesinių dokumentų ir jų pagrindu priimtų sprendimų neginčijo, su jais sutiko. Šiose procesiniuose dokumentuose konstatuoti faktai yra nenuginčyti ir jie laikytini oficialiais rašytiniais įrodymais (CPK 197 str. 1 d.).

Dėl eksperto išvados reikšmės įrodinėjimo priemonių sistemoje kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pasisakyta, jog eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis), tad ekspertizės išvados nebuvimas byloje savaime nedaro ieškinio nepagrįstu.

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje iškilęs ginčas yra susijęs su atlygintinos žalos (mokėtinos draudimo išmokos) dydžio nustatymu ir nėra susijęs nei su atsisakymu mokėti draudimo išmoką, nei su draudimo išmokos sumažinimo atvejais, taikytina CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, pagal kurią šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Atkreiptinas dėmesį į tai, jog teismas, siekdamas patikslinti šalių pareigas įrodinėti teisiškai reikšmingas aplinkybes, ne kartą priminė šalims ir jų atstovams, pareigą pateikti teismui argumentus ir įrodymus, kuriais grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai (CPK 7 st. 2 d., 42 str.), siūlė šalims teikti papildomus duomenis, tame tarpe pasinaudoti ir specialistų ekspertų pagalba, tačiau šalys (teik ieškovė, tiek atsakovas) šia teise nepasinaudojo.

Teismas kritiškai vertina atsakovo atstovo teiginius, jog dalis ieškovės pateiktų kaip automobilio TOYOTA RAV 4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuotraukų nepatvirtina, jog atvaizduotas būtent šis automobilis ir jo detalės, kadangi ne visose nuotraukose yra automobilio identifikaciniai numeriai, be to nuotraukos nėra aprašytos ir nepakankamai informatyvios dėl automobilio sugadinimų. Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą dėl eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių ir jų apgadinimų lokalizacijos. Pažymėtina, jog tiek eismo įvykio aplinkybes tyrusių Utenos AVPK Visagino PK pareigūnų įvykio vietoje pildytoje eismo įvykio pažymoje (I t., el.b.l. 11-13)., tiek ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-36522-22 medžiagoje (II t., el.b.l. 1-38) užfiksuota, jog atsakovas O. O. transporto priemonę AUDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus atstumo ir atsitrenkė į priekyje, ta pačia kryptimi, važiavusį automobilį TOYOTA RAV 4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). autoįvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės: atsakovo vairuojama AUDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini): apgadintas priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės sparnas, variklio dangtis, priekinis dešinės pusės žibintas, priekinis dešinės pusės posūkio žibintas, o J. D. vairuojamos transporto priemonės TOYOTA RAV 4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinti: užpakalinio kairės pusės sparnas, užpakalinis bamperis, bagažinės dangtis. Nors ne visose ieškovės pateiktose nuotraukose (iš eismo įvykio ir remonto dirbtuvių), matomas automobilio TOYOTA RAV 4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacijos numeris, tačiau tiek ta pati šiose nuotraukose esama aplinka, automobilio spalva, markė, užfiksuotų apgadinimų žymės, jų pobūdis ir lokalizacija sutampa su aukščiau paminėtuose į bylą pateiktuose pareigūnų dokumentuose apibrėžtais tiek automobilio TOYOTA RAV 4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tiek atsakovui priklausančios transporto priemonės AUDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimais ir nekelia jokių abejonių dėl visose ieškovės pateiktose nuotraukose užfiksuotas automobilis TOYOTA RAV 4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Nagrinėjamu atveju atsakovas, nesutikdamas su pareikštu ieškiniu, kėlė klausimą ne dėl transporto priemonės sugadinimo fakto, o dėl draudimo išmokos dydžio pagrįstumo (automobilio remonto, suteikto pakaitinio automobilio nuomos kaštų), tačiau pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu nei atsakovas, nei jo atstovas nenurodė jokių argumentų dėl to, kokie iš sudarytos transporto priemonės TOYOTA RAV 4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) remonto sąmatoje Nr. VM3368, 2022 m. lapkričio 4 d. PVM sąskaitoje-faktūroje serija 4T2 Nr. 209786 nurodytų atliktų darbų ir (ar) reikalingų detalių būtų nesusiję su įvykusiu eismo įvykiu. Vien subjektyvaus pobūdžio, niekuo nepagrįstos atsakovo ir jo atstovo abejonės dėl eismo įvykio metu padarytų transporto priemonės sugadinimų ir/ar jų remonto įkainių, teismui nesudaro pagrindo daryti bent jau minimalią prielaidą, jog transporto priemonės TOYOTA RAV 4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų šalinimo kaštai gali būti mažesni nei 3846,53 Eur.

Teismas jau nurodė, kad atsakovo ir jo atstovo išsakytos abejonės dėl ieškovės pateiktų nuotraukų, nes ne visose jų matyti automobilio identifikaciniai numeriai ar nėra pridėti papildomi paaiškinimai kas jose fiksuojama, pačios savaime nesudaro pagrindo abejoti teismui pateiktuose įrodymuose užfiksuotais sugadinimų šalinimo kaštais. Pažymėtina, kad išmokant draudimo išmoką buvo įvertintas transporto priemonės nusidėvėjimas.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nors pakaitinės transporto priemonės nuomos išlaidos tiesiogiai nėra nurodytos transporto priemonių valdytojų civilinę atsakomybę reglamentuojančiuose teisės aktuose, kaip draudiko atlygintinos išlaidos, tačiau TPVCAPDĮ 2 straipsnio 5 dalis eismo įvykio žalą, be kita ko, alternatyviai apibrėžia ir kaip žalą, kuri atsirado vėliau, kaip eismo įvykio padarinys, o CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktą be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius taip pat įskaičiuojamos ir protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nuostoliai, kaip nukentėjusio asmens padarytos išlaidos, turi atitikti tokius požymius: 1) jos yra priverstinės, 2) jos yra būtinos, 3) jos yra protingos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016).

Teismo vertinimu, šioje byloje esančių įrodymų bei nustatytų aplinkybių ieškovės sumokėtos išlaidos dėl pakaitinio automobilio nuomos yra vertintinos kaip priverstinės ir atitinkančios būtinumo kriterijų. Teismo vertinimu išmokėta 275 Eur dydžio išmoka už nukentėjusiam per 2022-09-23 eismo įvykį klientui (apgadintas automobilis TOYOTA RAV 4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) suteiktą 11 dienų laikotarpiui pakaitinį automobilį (11 d.x25 Eur) yra protinga, o atsakovo atstovo nurodyti argumentai, jog nenurodžius automobilio markės negalima spręsti ar nebuvo pasirinktas brangiausias automobilis ir ar šie kaštai negalėjo būti mažesni nepaneigia šių išlaidų pagrįstumo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovo atstovas nepateikė teismui jokių šias jo nurodytas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų (pvz., automobilių nuomos rinkos kainų dydžio ir jų neatitikties ieškinio reikalavimams; duomenų, jog neteisingai nurodytas laikotarpis; jog pakaitinis automobilis buvo nebuvo suteiktas, juo nebuvo naudotasi ir pan.)), o apsiribojo tik subjektyviu šių aplinkybių vertinimu, tačiau, teismo vertinimu, net jei šios aplinkybės ir pasitvirtintų, tai nepaneigtų atsakovo pareigos atlyginti dėl jo neteisėtų veiksmų atsiradusią žalą.

Esant tokioms aplinkybėms, spręstina, kad atsakovas nepateikė duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog ieškovės pateikti paskaičiavimai apie patirtos žalos dydį yra neteisingi ir neatitinkantys tikrovės, t. y. kad atitinkamo dydžio draudimo išmoka buvo išmokėta nepagrįstai ar neatitinka realios nukentėjusiam asmeniui padarytos žalos dydžio. Ieškovė pateikė savo reikalavimą pagrindžiančius įrodymus, patvirtinančius išmokėtos draudimo išmokos pagrįstumą ir realumą, o atsakovui nepakanka vien tik reikšti abejones, jei jis siekia sumažinti atlygintinos žalos dydį. Aplinkybę, kad yra pagrindas mažinti atlygintinos žalos sumą, atsakovas turėjo pagrįsti. Pažymėtina, jog įstatymų leidėjas nustatė ne tik kiekvienos šalies pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi, t. y. vadinamąją įrodinėjimo pareigą, bet ir šią pareigą šalims paskirstė. Ieškovė privalėjo įrodyti ieškinio pagrindą, o atsakovas įrodyti nesutikimo su ieškiniu pagrindą, t. y. turi įrodyti savo atsikirtimų į ieškinį pagrįstumą. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos teisinės pasekmės – tokios aplinkybės pripažįstamos neįrodytomis. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodė aplinkybių, jog automobiliui TOYOTA RAV 4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), padarytos žalos dydis yra mažesnis nei ieškovės reikalaujama priteisti suma (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28 punktas).

Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; ir kt.). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016 23 punktą).

Dėl ieškinio senaties taikymo.

Atsakovas ir jo atstovas prašo byloje taikyti ieškinio senatį. Prašymas motyvuojamas tuo, jog ieškovė ieškiniu pateikė du atskirus reikalavimus, tai yra dėl 3 846,53 Eur nuostolių atlyginimo (išmokėtos draudimo išmokos už automobilio TOYOTA RAV4, valst. numeris (duomenys neskelbtini) apgadinimą) ir dėl 275 Eur sumos, tai yra išlaidų dėl pakaitinio automobilio suteikimo. Reikalavimui dėl 3 846,53 Eur nuostolių atlyginimo suėjęs Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, todėl ši reikalavimo dalis turi būti atmesta. Ieškinys gal būt galėtų būti patenkintas dėl paskutinėje sąskaitoje nurodytos 275 Eur sumos, nes ieškinys teisme gautas iki ieškinio senaties termino pasibaigimo. Prašo priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, draudikui įvykdžius prievolę atlyginti nukentėjusiesiems nuostolius, patirtus dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu, deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia prievolės įvykdymu (CK 6.123 straipsnio 1 dalis), išskyrus tuos atvejus, kai draudimo išmoka iki galo nepadengiami nukentėjusiųjų nuostoliai. Jei draudiko išmoka visiškai atlygina nukentėjusiojo nuostolius, tai deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia visa apimtimi ir Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (22 straipsnio 1 dalis) pagrindu atsiranda draudiko teisė regreso tvarka reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, vairavęs techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai ją naudoti draudžia teisės aktai, ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties. Toks draudiko reikalavimas transporto priemonės valdytojui – atsakingam už žalos padarymą asmeniui – kildinamas iš transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinių santykių, tai suponuoja, kad šiems reikalavimams taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB „Ergo Lietuva“ v. G. B., V. B., bylos Nr. 3K-3-382/2009).

Tarp šalių nėra ginčo, jog tai yra regresinė prievolė ir jai taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 7 dalis). Tačiau ginčo šalys nesutaria dėl to, nuo kada turi būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas tuo atveju, kai draudimo išmoka, padengianti visą nukentėjusio asmens patirtą žalą išmokoma dalimis.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką ieškinio senaties termino eigos pradžios momento nustatymas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas pagal teismui šalių pateiktus įrodymus (žr., pvz.. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. A. v. Z. V., AB „Lietuvos draudimas“, notarė G. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-154/2007; 2008 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga, Vilniaus miesto savivaldybės taryba, VĮ Registrų centro Vilniaus filialas, bylos Nr. 3K-7-38/2008; kt.).

Analizuojant bylos medžiagą nustatyta, jog 2023 m. sausio 10 d. AB „Lietuvos draudimas“ pateikė ieškovei DB „ERGO Insurance SE“, pagal eismo įvykio deklaraciją atsakingam asmeniui, pretenziją Nr. R0003289327, informuodama, jog AB „Lietuvos draudimas“ apdraustos ir 2002-09-23 įvykio (duomenys neskelbtini) metu nukentėjusios, transporto priemonės TOYOTA RAV 4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), žalos atlyginimui išmokėjo 4017,13 Eur draudimo išmoką ir reikalaudama CK 6.1015 str. pagrindu išmokėti AB „Lietuvos draudimas“ minėtą draudimo išmoką (II t., el.b.l. 14). 2023 m. sausio 11 d. ieškovė DB „ERGO Insurance SE“ informavo AB „Lietuvos draudimas“ jog TPVCAPD įstatymo 3 straipsnio 2 dalies pagrindu atlygina TOYOTA RAV 4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuostolius, padarytus valdant „ERGO Insurance SE“ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraustą transporto priemonę pagal 2023 m. sausio 10 d. AB „Lietuvos draudimas“ pretenziją Nr. R0003289327, tačiau ne 4017,13 Eur suma, o mažesne -3.846,53 Eur suma, tai yra atskaičius pinigų sumą už transporto priemonės dėvėtų detalių pakeitimą naujomis (nusidėvėjimą), kurį sudaro 6,54 procentai (170,60 Eur) naujų detalių (2608,49 Eur) vertės (I t., el.b.l. 32). Remiantis 2023 m. sausio 12 d. mokėjimo nurodymu Nr. 342076 DB„ERGO Insurance SE“ pervedė AB „Lietuvos draudimas“ 3846,53 Eur sumą, mokėjimo paskirtis - pretenzija Nr. R0003289327 (I t., el.b.l. 104). 2023 m. sausio 18 d. ieškovė pateikė atsakovui O. O. pretenziją dėl žalos Nr. 7225154-2850_1-001 atlyginimo regreso tvarka, vadovaujantis TPVCAPD įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, numatančiu kad draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo. Siūloma 3.846.53 Eur sumą pervesti į ieškovės sąskaitą per 14 dienų ir nurodoma, jog jos neapmokėjus ieškovė kreipsis į teismą dėl priverstinio žalos išieškojimo (I t., el.b.l. 34, 35-36, 37). Duomenų apie atliktą apmokėjimą teismui nepateikta.

2023 m. liepos 20 d. AB „Lietuvos draudimas“ DB „ERGO Insurance SE“, kaip pagal eismo įvykio deklaraciją atsakingam asmeniui, pateikė pretenziją Nr. R00034102502, informuodama, jog AB „Lietuvos draudimas“ draudimo sutarčių pagrindu suteikė klientui pakaitinį automobilį remonto laikotarpiui, kuomet dėl eismo įvykio buvo apgadinta jam priklausantį transporto priemonė. AB „Lietuvos draudimas“ TPVCAPD įstatymo 16 straipsnio 1 dalies ir CK 6.251 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis prašė atlyginti draudikui turėtas 275 Eur išlaidas (11 d. x25 Eur), mokant UAB „Euroasista“ mokestį už nukentėjusiam per 2022-09-23 eismo įvykį klientui (apgadintas automobilis TOYOTA RAV 4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) suteiktą 11 dienų laikotarpiui pakaitinį automobilį (I t., el.b.l. 15-17). 2023 m. rugsėjo 9 d. ieškovė DB „ERGO Insurance SE“ informavo AB „Lietuvos draudimas“ jog TPVCAPD įstatymo 3 straipsnio 2 dalies pagrindu atlygina nuostolius 275 Eur sumoje, padarytus valdant DB „ERGO Insurance SE“ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraustą transporto priemonę, pagal 2023 m. liepos 20 d. AB „Lietuvos draudimas“ pretenziją Nr. R0003410502 (I t., el.b.l. 33). Remiantis 2023 m. rugsėjo 4 d. mokėjimo nurodymu Nr. 368002 DB „ERGO Insurance SE“ pervedė AB „Lietuvos draudimas“ 275 Eur sumą, mokėjimo paskirtis – draudimo išmoka 7225154-2850_1-001 (duomenys neskelbtini), R0003410502 (II t., b.l.42). 2023 m. rugsėjo 6 d. ieškovė pateikė atsakovui O. O. pretenziją dėl žalos Nr. 7225154-2850_1-001 atlyginimo regreso tvarka, vadovaujantis TPVCAPD įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, numatančiu kad draudikas , išmokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo. Siūloma 275 Eur sumą pervesti į ieškovės sąskaitą per 14 dienų ir nurodoma, jog jos neapmokėjus ieškovė kreipsis į teismą dėl priverstinio žalos išieškojimo (I t., el.b.l. 38,39). Duomenų apie atliktą apmokėjimą teismui nepateikta.

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškininiu pareiškimu per Teismų informacinę sistemą EPP – 2024 m. rugsėjo 4 d. (I t., el.b.l. 1).

Tais atvejais, kai ieškinio dalykas yra iš regresinių prievolių atsirandantys reikalavimai, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (CK 1.127 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad tiek kreditorius, tiek skolininkas turi žinoti apie pagrindinę prievolę ir jos įvykdymo terminus.

Kasacinis teismas, pirmiau nurodytas nuostatas aiškindamas civilinėje byloje, kurioje draudimo bendrovė, išmokėjusi draudimo išmoką, regreso tvarka siekė išieškoti dalį išmokėtos draudimo išmokos iš draudėjo, yra konstatavęs, kad situacijoje, kai draudikas reiškia ieškinį draudėjui dėl dalies draudimo išmokos grąžinimo pagal privalomojo transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartį, kai draudimo išmoką išmokėjo draudiko korespondentas kitoje valstybėje, nes toje kitoje valstybėje įvyko žalą sukėlęs eismo įvykis, ieškinio senaties termino pradžia turi būti laikomas tas momentas, kai draudikas atliko mokėjimą savo korespondentui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2012). Tokios pozicijos dėl ieškinio senaties termino pradžios, kai reiškiamas regresinis reikalavimas priteisti draudimo išmoką, sumokėtą dėl užsienio valstybėje įvykusio eismo įvykio, skaičiavimo [nuo draudimo išmokos išmokėjimo] laikytasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-292/2014. Jos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo parengtoje Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgoje (AC-34-1).

Svarbu atkreipti dėmesį į šioje byloje, kad ieškovės atsiskaitymas su AB „Lietuvos draudimas“ (kaip 2002-09-23 įvykio Taikos pr. 54, Visaginas metu nukentėjusios transporto priemonės TOYOTA RAV 4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) draudike, išmokėjusia draudimo išmoką už minėto automobilio remontą ir draudimo sutarčių pagrindu suteikusia klientui pakaitinį automobilį remonto laikotarpiui) vyko du kartus - 2023 m. sausio 12 d. mokėjimo nurodymu Nr. 342076 (I t., el.b.l. 104) ir 2023 m. rugsėjo 4 d. mokėjimo nurodymu Nr. 368002 (II t., el.b.l. 42), taigi prievolė buvo vykdoma dalimis; iš viso buvo sumokėta 4121,53 Eur Eur nuostolių, susijusių su draudžiamuoju įvykiu, atlyginimo. Atsakovas laikosi pozicijos, kad tokiu atveju atgręžtinis reikalavimas turi būti reiškiamas per vienerius metus nuo kiekvienos sumos išmokėjimo momento. Teismas su tokiais argumentais nesutinka.

Reikalavimo perėjimą regreso tvarka pagal įstatymus reglamentuojančio CK 6.114 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad regreso tvarka reikalavimas pagal įstatymus pereina trečiajam asmeniui, kai asmuo įvykdo prievolę, kurią jis turėjo vykdyti su kitais skolininkais arba kurią įvykdyti buvo pagrįstai suinteresuotas. Taigi reikalavimo perėjimas trečiajam asmeniui siejamas su visos prievolės įvykdymu. CK 1.127 straipsnio 4 dalyje ieškinio senaties termino pradžia taip pat siejama su pagrindinės prievolės, bet ne jos dalies, įvykdymo momentu. Nurodytas teisinis reglamentavimas teikia pagrindą daryti išvadą, kad draudikas, pagrindinę prievolę įvykdęs dalimis, siekdamas pareikšti regresinį reikalavimą kitam atsakingam draudikui, remdamasis CK 1.127 straipsnio 4 dalimi, tai turi padaryti per vienerių metų ieškinio senaties terminą nuo visos draudimo išmokos (paskutinės jos dalies) sumokėjimo arba atsiskaitymo su draudimo išmoką išmokėjusiu korespondentu (jeigu prievolę nukentėjusiam asmeniui įvykdė draudiko patikėtinis kitoje valstybėje) dienos. Pažymėtina, kad toks aiškinimas neužkerta kelio draudimo išmoką sumokėjusiam draudikui reikšti atgręžtinio reikalavimo po kiekvienos jos dalies sumokėjimo, tačiau to daryti jo neįpareigoja. Be to, jis atitinka proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principus (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165-686/2017).

Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad pats atsakovas savo atsiliepime nurodo, jog CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytas sutrumpintas ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (I t., el.b.l. 56), t. y. nuo tada, kai ieškovas išmoka 100 proc. išmokos.

Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad paskutinis ieškovės mokėjimas AB „Lietuvos draudimas“ buvo atliktas 2023 m. rugsėjo 4 d.; ieškovės ieškinys teisme gautas 2024 m. rugsėjo 4 d. Šių duomenų pagrindu teismas daro išvadą, kad ieškovė savo regresinį reikalavimą atsakovui pateikė nepraleidęs ieškinio senaties termino (CK 1.125 straipsnio 7 dalis, 1.127 straipsnio 4 dalis).

Dėl CK 6.251 straipsnio 2 dalies taikymo.

Ieškovė teigia, jog atsakovo prašymas sumažinti ieškovės reikalavimą CK 6.251 straipsnio 2 dalies pagrindu yra nepagrįstas. Įvykio metu ir ieškinio pateikimo teismui metu atsakovas dirbo, gavo pajamas, tai, jog šiuo metu jis nedirbantis turi finansinių įsipareigojimų - nėra pagrindas mažinti ieškovės reikalavimą. Atsakovas padarė pavojingą nusikalstamą veiką- vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, o tai, kad jis gailėjosi ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą – nepanaikina veikos pavojingumo. Be to, atsakovas yra darbingas, tai yra gali dirbti ir gauti papildomas pajamas.

CK 6.263 str. 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, o padaryta turtinė žala (taip pat ir neturtinė žala) turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens.

Vadovaujantis CK 6.251 straipsnio nuostatomis padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, tačiau teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių.

Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT), spręsdamas bylas dėl nuostolių atlyginimo, ne kartą yra pabrėžęs, jog: „žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatyme nustatytų ar leistų išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Asmens teisė į turtinės ir neturtinės (materialinės ir moralinės) žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis Nr. 3K-3-216/2005). Tad nuostolių (žalos) atlyginimo mažinimas, kaip vieno ir pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo – išimtis, turi būti taikomas labai atsargiai ir tik tais atvejais, kai byloje konstatuotos jos taikymo sąlygos, ir sąžiningumas, protingumas ir teisingumas iš tiesų reikalauja sumažinti nuostolių atlyginimo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010).

Vienas iš nuostolių atlyginimo dydžio mažinimo kriterijų, įtvirtintų CK 6.251 straipsnio 2 dalyje, – atsakomybės prigimtis yra subjektyvios prigimties faktorius, suprantamas kaip atsakomybės kilimo pagrindas – atsakomybė kilo be kaltės ar už kaltais veiksmais padarytą žalą.

CK 6.248 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Tame pačiame straipsnyje teigiama, jog skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (1 dalis), ir ji (kaltė) gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu (2 dalis). Nors teisės doktrinoje pripažįstama, kad civilinei atsakomybei atsirasti kaltės forma paprastai reikšmės neturi, tačiau sutinkama su tuo, jog kaltės forma yra svarbi sprendžiant atsakomybės dydžio sumažinimo klausimus. Kaltės formos apibrėžiamos šitaip: 1) tyčia laikytinas toks elgesys, kuriuo aiškiai siekiama padaryti žalos kitam asmeniui ar turtui arba, nors ir nesiekiama, tačiau asmens elgesys sukėlė aiškiai numatomą grėsmę tokiai žalai atsirasti ir tas asmuo nesiėmė priemonių užkirsti kelią žalos atsiradimui; 2) neatsargumu laikytinas toks elgesys, kai žalos padaryti nesiekiama, tačiau elgesys neatitinka normalių, įprastai reikalaujamų atidaus, rūpestingo asmens elgesio kriterijų.

Remiantis bylos medžiaga (Eismo įvykio aplinkybes tyrusių Utenos AVPK Visagino PK pareigūnų įvykio vietos apžiūros metu surašytos 2022-09-23 įvykio vietos pažymos (ROIK: 07-22-9582098) ((I t., el.b.l. 11-13) ir ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-36522-22 medžiagos (II t., el.b.l. 1-38) duomenimis)) nustatyta, jog atsakovas O. O. (O. O.) 2022 m. rugsėjo 23 d., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę AUDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatyta 1,93 promilių etilo alkoholio koncentracija jo iškvėptame ore (II t., el.b.l. 19), nepasirinko saugaus atstumo ir atsitrenkė į priekyje, ta pačia kryptimi, važiavusį automobilį TOYOTA RAV 4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo blaivi J. D.. Autoįvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. 2022 m. spalio 19 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi patvirtintas Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro 2022 m. spalio 18 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-36522-22 (II t., el.b.l. 27-34) ir O. O. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, laidavimo terminą nustatant vieneriems metams. Taip pat paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones vieneriems metams ir šešiems mėnesiams ir jam priklausančios transporto priemonės AUDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas (II t., el.b.l. 3-7). Tiek Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro 2022 m. spalio 18 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-36522-22 (II t., el.b.l. 27-34), tiek ją patvirtinančioje 2022 m. spalio 19 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje konstatuota, jog atsakovas padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 281¹ straipsnio 1 dalyje). Nutartyje teismas konstatavo, ne tik atsakovo nusikalstamos veikos padidintą pavojingumą, bet ir tai, jog atsakovo girtumas buvo autoįvykio, kurio metu buvo apgadintos transporto priemonės - priežastis: “O. O. nustatytas 1,93 promilių girtumo laipsnis rodo itin sumenkusią žmogaus reakciją ir gebėjimą tinkamai valdyti padidinto pavojaus šaltinį. Atitinkamai, tai kelia dar didesnį pavojų kelyje eismo saugumui pačio įtariamojo bei kitų asmenų turtui, sveikatai ar netgi gyvybei. Čia būtina pažymėti ir tai, kad įtariamasis vairavo transporto priemonę mieste, kai gatvėse eismas yra intensyvus ir eismo įvykių rizika yra išaugusi. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nusikalstamos veikos padarymo metu dėl savo girtumo O. O. negebėjo tinkamai valdyti transporto priemonės, kadangi atsitrenkė į ta pačia kryptimi važiavusio kito automobilio galą. (I t., el.b.l. 3-7), šios nutarties atsakovas neskundė, todėl šiame procesiniame dokumente konstatuoti faktai yra nenuginčyti, o nutartis laikytina oficialiu rašytiniu įrodymu (CPK 197 str. 1 d.). Taigi, nagrinėjamu atveju atsakomybė atsakovui kyla už kaltais veiksmais padarytą žalą.

CK 6.251 straipsnio 2 dalyje ir 6.282 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos teisės normos taikytinos žalą padariusio asmens atžvilgiu, vertinant jo turtinę padėtį bei turtinės padėties įtaką nuostolių atlyginimo dydžiui sumažinti. CK neatskleidžia žalą padariusio asmens turtinės padėties įvertinimo bei taikymo kriterijų, todėl šis klausimas paliekamas spręsti teismų praktikai. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad atsakomybę mažinančių sąlygų įrodinėjimas tenka atsakovui, kuris teigia esant tokias sąlygas ir yra suinteresuotas sumažinti savo atlygintinos žalos dydį ar visiškai išvengti žalos atlyginimo (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-915/2017, 40 punktas). Be to, ši teisės norma negali būti taikoma tada, kai atsakingas už padarytą žalą asmuo neįrodo, kad objektyviai jam nėra galimybių atlyginti padarytą žalą. Sprendžiant apie tokios galimybės turėjimą ar neturėjimą, teismui būtina išsiaiškinti, ar aplinkybės, dėl kurių daroma išvada apie žalą padariusio asmens sunkią padėtį, yra pastovaus ir ilgalaikio pobūdžio. Tai reiškia, kad turi būti įvertinama ne tik žalą padariusio asmens turtinė padėtis, egzistuojanti bylos nagrinėjimo metu, bet ir šio asmens sveikatos būklę, šeiminę ir socialinę padėtį apibūdinančios bei kitos reikšmingos aplinkybės, kurios gali daryti įtaką jo turtinei padėčiai tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 21 d. nutartis Nr. 3K-3-116/2005).

Teismo vertinimu, atsakovo nurodytos aplinkybės (atsakovo finansinė padėtis) nesudaro pagrindo sumažinti nuostolių atlyginimo dydį.

Remiantis bylos medžiaga nustatyta, jog įvykio metu ir ikiteisminio tyrimo metu (nutarimo surašymo data - 2022 m. spalio 18 d.) atsakovas buvo nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), iki tol gyvenęs ir dirbęs (duomenys neskelbtini) (III t. el.b.l. 27), Užimtumo tarnyboje atsakovas registruotas tik nuo 2024 m. kovo 4 d. (I t., el.b.l. 60-61), tačiau į ieškovės 2023 m. sausio 18 d. ir 2023 m. rugsėjo 6 d atsakovui pateiktas pretenzijas dėl autoįvykio metu padarytos žalos atlyginimo, atsakovas nereagavo, tai yra per metus laiko, turėdamas darbą ir gaudamas pastovias pajamas, nesumokėjo ieškovei nei cento, Remiantis teismų formuojama praktika, CK 6.251 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas priteisintos žalos mažinimo kriterijus - šalių tarpusavio santykiai - aiškintinas kaip šalis sieję ryšiai, susiklostę iki žalos padarymo momento ar po žalos kilimo ir pasireiškę abiejų šalių bendradarbiavimu arba bent vienos iš šalių (dažniausiai žalą padariusio asmens) geranorišku palankumu kitai šaliai. Atsakovas su ieškovu nebendradarbiavo, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų (įvykiu nesidomėjo, žalos (ar jos dalies) neatlygino).

Nors atsakovas nurodo, jog iš esmės neturintis asmeninių lėšų, tačiau jokių duomenų, pagrindžiančių šiuos teiginius nepateikė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog atsakovas, pripažįstantis kaltę, nesiėmė veiksmų dėl ginčo sureguliavimo ikiteisminiu būdu, taip pat iš dalies nesutikdamas su ieškovės ieškininiais reikalavimais ir prašydamas dėl sunkios materialinės padėties sumažinti priteisiną žalos sumą, nepasinaudojo galimybe kreiptis dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo ir advokato paskyrimo byloje (siekiant sumažinti patiriamas išlaidas), o byloje atstovaujamam advokatui išmokėjo 847 Eur (I t., el.b.l. 160-166). Teismui nepateikta jokių duomenų pagrindžiančių tai, ar atsakovas gauna/negauna socialines išmokas ir ar turi/neturi savo vardu nekilnojamąjį turtą. Teismas išnagrinėjo atsakovo į bylą pateiktus duomenis apie jo turimus kreditorinius įsipareigojimus (atsakovas pateikė UAB „Moment Credit“ kredito mokėjimo grafiką (sutartis nepateikta), laikotarpis nuo 2024-10-22 iki 2028-01-22, nurodoma mėnesinė įmokos suma – 207,7 Eur (I t., el.b.l. 62-63) ir 2024-10-16 UAB „Nordecum“ sąskaitą Nr. SP1515734 dėl 2466,86 Eur sumos apmokėjimo iki 2024-11-16 (sąskaitos išrašymą pagrindžiančių dokumentų teismui nepateikta), su siūlymu dėl paskolos termino pratęsimo, sumojant 72,04 Eur sumą (I t., el.b.l. 93). Atsakovo pateikta su UAB „ESTO“ 2024 m. vasario 28 d. sudaryta vartojimo kredito linijos sutartis Nr. 1049326472, 900 Eur sumai (laikotarpis 2024-02-28 iki 2027-10-15) asmeninių poreikių tenkinimui, duomenų apie mokamą mėnesinę įmoką nėra (I t., el.b.l. 64-75) ir UAB „ESTO“ 2023 m. spalio 27 d. vartojimo kredito sutartis Nr. 38352176573, stacionaraus kompiuterio pirkimui išsimokėtinai 1326,48 Eur sumai laikotarpiui nuo 2023-10-28 iki 2028-10-15, mėnesinė įmoka -29,26 Eur (I t., el.b.l. 76-92)) ir daro pagrįstą išvadą, jog šie įsipareigojimai prisiimti išskirtinai asmeninio poreikio tenkinimui ir yra laikino pobūdžio (terminuoti). Teismas, vertindamas atsakovo turtinę padėtį ir atsižvelgdamas ne tik bylos nagrinėjimo metu egzistuojančią objektyvią atsakovo finansinę situaciją (turimus laikino pobūdžio finansinius įsipareigojimus), taip pat įvertina ir kitus bylai reikšmingus ir su nagrinėjamu kriterijumi (turine padėtimi) susijusius veiksnius - tai, jog atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas, duomenų apie turimas sveikatos problemas, trukdančias atsakovui įsidarbinti ir dirbti bei gauti pajamas, teismui nėra pateikta.

Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas ir aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, konstatuoja jog atsakovas neįrodė, kad objektyviai neturi galimybių atlyginti padarytą žalą ar kad dėl visiško nuostolių ieškovei atlyginimo jam atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių, todėl nėra pagrindo atsakovo prašymą tenkinti ir sumažinti ieškovei priteistinos žalos dydį.

Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principų (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Pagal rungimosi principą kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas, įvertinęs įrodymus, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, remdamasis logikos dėsniais, spręsdamas apie gautų faktinių duomenų tikrumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams nustatyti bei atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes sprendžia, kad byloje surinktų duomenų pakanka konstatuoti, jog ieškinys dėl žalos atlyginimo regreso tvarka yra pagrįstas, atsakovas neįrodė faktinių aplinkybių, atleidžiančių jį nuo pareigos atlyginti ieškovės išmokėtą draudimo išmoką ar sudarančių pagrindą sumažinti ieškovei priteistinos žalos dydį, tad iš atsakovo ieškovei priteisiama išmokėtos draudimo išmokos dydžio žalos suma - 4121,53 Eur.

Prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir nustatytais terminais (CK 6.38 ir 6.63 straipsniai). Atsakovas ieškovės reikalavimo atlyginti žalą nevykdė, prievolė yra piniginio pobūdžio, todėl reikalavimas tenkinamas, iš atsakovo priteisiamos 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. rugsėjo 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 ir 6.210 straipsniai).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas 93 Eur žyminis mokestis (I t., el.b.l. 3), todėl šios išlaidos priteistinos ieškovei iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nustatyta, jog valstybė procesiniams dokumentams įteikti turėjo 16,16 Eur išlaidų, todėl ši suma priteistina iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-268, 270, 282 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei draudimo bendrovei „ERGO Insurance SE“, veikiančiai per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą (juridinio asmens kodas 10017013), iš atsakovo O. O. (O. O.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4121,53 Eur (keturis tūkstančius vieną šimtą dvidešimt vieną eurą 53 ct) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. rugsėjo 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 93 Eur (devyniasdešimt tris eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo O. O. (O. O.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 16,16 Eur (šešiolika eurų 16 ct) pašto išlaidų, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: (duomenys neskelbtini), esančią AB ,,Citadele“ bankas, banko kodas 72900 arba (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas, banko kodas 70440, arba (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800, arba (duomenys neskelbtini), esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, banko kodas 74000, arba (duomenys neskelbtini), esančią ,,Swedbank“ AB, banko kodas 73000 arba (duomenys neskelbtini), esančią UAB ,,Medicinos bankas“, banko kodas 72300 arba (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank AB, banko kodas 40100, arba (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank AB, banko kodas 21400. (Įmokos kodas 5662).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmuose.