Panevėžio apygardos teismo nutartis, e2A-586-739/2021

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-11-30
Bylos Nr.: e2A-586-739/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-08-3-00403-2021-5
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Sprendimas pakeistas iš dalies.

Teisėjai: Dalia Pranckienė (pirm.), Eigirdas Činka, Rita Dambrauskaitė
Atsakovas: A. T.
Ieškovas: E. T.
Trečiasis asmuo: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, "Julianus Inkaso", Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos Ukmergės rajono agentūra
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie SADM Panevėžio apskrities VTAS

Kategorijos

2.3.2.4.3Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės

Civilinė byla Nr. e2A-586-739/2021Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00403-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3.; 2.3.2.6.1.; 2.3.5.2.1.; 3.2.4.4.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.3. (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 30 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Ritos Dambrauskaitės ir Dalios Pranckienės (pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. T. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. liepos 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1472-837/2021 pagal ieškovės E. T. patikslintą ieškinį atsakovui A. T., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriui, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Julianus Inkaso“, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Ukmergės rajono agentūrai dėl santuokos nutraukimo esant vieno sutuoktinio kaltei, išlaikymo nepilnamečiams vaikams ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, ir prievolių padalinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė E. T. (toliau – ir ieškovė) teisme pareiškė ieškinį, kurį patikslino, atsakovui A. T. (toliau – ir atsakovas) ir prašė nutraukti tarp jos ir atsakovo (duomenys neskelbtini) skyriuje sudarytą santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl sutuoktinio A. T. kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę „T.“; nustatyti nepilnamečių vaikų K. T., gim. (duomenys neskelbtini) ir K. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su mama E. T.; priteisti iš A. T. išlaikymą nepilnamečiams vaikams K. T., gim. (duomenys neskelbtini), K. T., (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, po 250 Eur kiekvienam, pradedant nuo kreipimosi į teismą dienos ir tęsiant iki nepilnamečių vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant E. T.; priteisti K. T. ir K. T. 4000 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2021 m. sausio 25 d.; padalinti prievoles ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Ieškinyje nurodė, kad nuo pat santuokos pradžios ieškovė kentė atsakovo kaip sutuoktinio netinkamą elgesį, atsakovas su ieškove elgėsi kaip su daiktu, ją žemino, naudojo psichologinį ir fizinį smurtą ieškovės atžvilgiu. Teigė, kad yra faktinis pagrindas nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas.

3. Taip pat teigė, kad atsakovo ryšys su vaikais nėra geras, nes vaikai atsakovo bijo, vaikai yra labiau emociškai prisirišę prie savo mamos nei prie atsakovo, todėl geriausiai nepilnamečių vaikų interesus atitiks gyvenamosios vietos nustatymas su motina. Pasak ieškovės, vienam vaikui išlaikyti per mėnesį reikia apie 500 Eur, vien maistui per mėnesi vaikui reikia 250 Eur, rūbams ir avalynei per mėnesį vienam vaikui reikia 100 Eur, higienos ir medicinos reikmėms vienam vaikui per mėnesį reikia 50 Eur, žaislams ir lavinimo priemonėms per mėnesį kiekvienam vaikui reikia 30 Eur, būsto išlaidų tenkanti dalis vienam vaikui yra apie 90 Eur. Kadangi atsakovas yra jaunas ir darbingas vyras, galintis dirbti ir gauti pajamų bei pilnai užtikrinti nepilnamečių vaikų poreikius, manė, kad jis turi galimybių teikti išlaikymą savo vaikams mokėdamas kas mėnesį po 250 Eur kiekvienam vaikui. Kadangi atsakovas nuo 2020 m. birželio 1 d. visiškai neteikė išlaikymo vaikams, todėl už laikotarpį iki ieškinio padavimo dienos yra susidaręs dviem vaikams 4000 Eur išlaikymo įsiskolinimas.

4. Ieškovė patvirtino, kad ieškovė ir atsakovas turi bendrą kreditorių UAB „Julianus Inkaso“. Kadangi vartojimo kreditas buvo paimtas šeimos poreikiams, ieškovė teismo prašė nustatyti, jog nutraukus šalių santuoką, prievolė kreditorei UAB „Julianus Inkaso“ išlieka solidaria prievole. Nurodė, kad atsakovas turi du asmeninius kreditorius – Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūrą. Kadangi atsakovo skolos yra asmeninės, ieškovė teismo prašė nustatyti, kad nutraukus santuoką prievolės šiems kreditoriams išlieka asmeninėmis A. T. prievolėmis.

Atsiliepimas

5. Atsakovas atsiliepime su patikslintu ieškiniu nesutiko, teigė, kad ieškovė jį šmeižia ir yra jam neištikima.

6. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame prašė atsižvelgti į tai, kad siekiant apginti viešąjį interesą, atsakovui A. T. būtų priteista turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą.

7. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepime nurodė, kad A. T. buvo paskirta bauda, kurios jis iki šiol nesumokėjęs.

8. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad nepilnamečių gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka nepilnamečių vaikų interesus, o prašomas priteisti 250,00 Eur išlaikymas kiekvienam iš nepilnamečių vaikų nepažeistų jų teisių ir interesų. Nurodė, kad išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiams vaikams turėtų būti priteistas.

9. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Julianus Inkaso“ atsiliepimo neteikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2021 m. liepos 13 d. sprendimu patikslintą ieškinį patenkino – santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp E. T. ir A. T. nutraukė dėl atsakovo A. T. kaltės, po santuokos nutraukimo E. T. paliko pavardę „T.“, A. T. – „T.“, nustatė nepilnamečių vaikų K. T. ir K. T. gyvenamąją vietą su motina E. T., priteisė iš atsakovo nepilnamečiams vaikams po 250 Eur išlaikymą kiekvienam nuo kreipimosi į teismą dienos iki nepilnamečių vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę E. T., priteisė iš atsakovo jo nepilnamečiams vaikams 4000 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Taip pat nustatė, kad atsakovas su nepilnamečiais vaikais, gyvenančiais atskirai, gali matytis ir bendrauti be apribojimų. Nustatė, kad nutraukus santuoką, prievolė kreditorei UAB „Julianus Inkaso“ lieka solidaria E. T. ir A. T. prievole, o prievolės kreditorėms Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Ukmergės rajono agentūrai lieka asmeninėmis A. T. prievolėmis. Teismas priteisė iš atsakovo 75 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei ir 225 Eur žyminį mokestį bei 5,70 Eur pašto išlaidų valstybei.

11. Teismas iš Kauno apygardos prokuratūros 2016 m. gruodžio 8 d. Nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, 2016 m. lapkričio 25 d. Specialisto išvados, 2021 m. vasario 22 d. Vaiko nuomonės išklausymo akto nustatė, kad atsakovas naudojo smurtą prieš ieškovę, konstatavo, kad atsakovo elgesys (smurtavimas sutuoktinės atžvilgiu) niekaip nėra suderinamas su jo kaip sutuoktinio pareigomis, šeimos interesais ir iš esmės jiems prieštarauja bei yra nepriimtinas nei teisės, nei moralės požiūriu, todėl šalių santuoką nutraukė dėl atsakovo kaltės.

12. Teismas sprendė, kad atsižvelgus į turimus duomenis, nepilnamečių vaikų amžių ir poreikius, reikalavimas dėl 250 Eur išlaikymo dydžio vienam vaikui yra pagrįstas. Teismas, nustatydamas nurodyto dydžio išlaikymo prievolę atsakovui, pažymėjo, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais, o netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas gali būti pateisinami tik išimtiniais atvejais, nepriklausančiais nuo jų valios, priešingu atveju atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Kadangi byloje buvo nustatyta, jog atsakovas nuo šalių gyvenimo atskirai pradžios iki ieškinio padavimo teisme jokio išlaikymo vaikams neteikė, teismas sprendė, kad nurodytą laikotarpį atsakovas privalėjo teikti šiuo sprendimu nustatytą išlaikymą vaikams – po 250 Eur per mėnesį kiekvienam, todėl ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo – 4000 Eur priteisimo tenkino.

13. Teismas nustatė, kad šalys turi bendrą kreditorę UAB „Julianus Inkaso“. Kadangi tarp šalių ginčo dėl kreditorinių įsipareigojimų padalinimo ir prievolių pobūdžio nekilo, atsakovas šios prievolės pobūdžio neginčijo, todėl 598,77 Eur skolą šiai kreditorei po santuokos nutraukimo teismas pripažino solidaria šalių prievole. Be to, teismas sprendė, kad nutraukus santuoką, prievolės kreditorėms Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Ukmergės rajono agentūrai, lieka asmeninėmis A. T. prievolėmis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

14. Apeliaciniu skundu atsakovas A. T. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. liepos 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį tenkinant iš dalies, taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

14.1. Apeliantas teigia, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovė buvo neištikima jau apie 3 metus, ji ir dabar gyvena su kitu vyru, todėl, pasak apelianto, ši faktinė aplinkybė preziumuoja ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo.

14.2. Taip pat teigia, kad pirmos instancijos teismo priteistas išlaikymo dydis neatitinka proporcingumo principo, nes apeliantui, šiuo metu negaunančiam pajamų, realiai tenka didesnė vaikų išlaikymo našta, nei pati ieškovė kada nors yra skyrusi. Mano, kad teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Ieškovė niekada tokio dydžio, kuris yra priteistas, sumų vaikų išlaikymui nėra skyrusi ir to teismui neįrodė, nes uždirba tik apie 800 Eur. Todėl apeliantui nesuprantamas teismo sprendimas nukrypti nuo lygių dalių vaikų išlaikymui, nes abu tėvai turėtų prisidėti vienodomis sumomis.

14.3. Pasak apelianto, jo individuali veikla tik registruota, bet veiklos nebevykdo ir iš jos pajamų neturi, ieškosi kito darbo, gyvena iš to, kiek uždarbiaudamas gauna pas kitus asmenis kaime ir pats gyvena kaimiškai, iš to kas užauginta. Be to, nurodo, kad ir teismas buvo nustatė, jog atsakovas turi didelių įsiskolinimų valstybei.

14.4. Teigia, kad išlaikymą sūnui ir dukrai sutiktų mokėti po 110 eurų kiekvienam, be to, sutinka su įsiskolinimu už 8 mėnesius, tačiau tik su 1760 eurų suma.

14.5. Atsakovas prašo apeliacinėje instancijoje mažinti ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, jei ieškinys nebūtų patenkintas ta apimtimi, kurios prašė ieškovė ir jos turėtos išlaidos negalėtų būti priteistos pilna apimtimi, t. y. 75 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat prašo, kad atitinkamai būtų mažinamas iš atsakovo valstybei priteistas 225 Eur žyminis mokestis.

14.6. Apeliantas nesutinka dėl jam priteistų kreditorinių įsipareigojimų, nes apie paskolą, paimtą ieškovės, jam nebuvo žinoma, ji nebuvo imta šalims gyvenant kartu, ieškovė nuslėpė, kad jau trys metai šalys pastoviai nebegyvena. Taip pat nesutinka, kad prievolės valstybei pripažintos asmeninėmis atsakovo prievolėmis, nes baudos buvo paskirtos dėl atsakovo vykdomos individualios veiklos, tačiau tai buvo šeimos vienintelis pragyvenimo šaltinis. Nurodo, jog ieškovė, jiems gyvenant santuokoje, nedirbo nei vienos dienos. Teigia, kad prieš 4 metus teisme iškeltoje byloje dėl santuokos nutraukimo, Valstybinė mokesčių inspekcija bei Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Ukmergės rajono agentūra neprieštaravo dėl solidarių prievolių, tačiau šalys susitaikė ir teismo procesas dėl santuokos nutraukimo baigėsi.

Atsiliepimas

15. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir palikti galioti skundžiamą teismo sprendimą.

Šalies argumentai

15.1. Ieškovė teigia, kad atsakovas nepateikė jokių ieškovės kaltės įrodymų, todėl nėra pagrindo teigti ir pripažinti, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Mano, kad apeliacinis skundas šioje dalyje nepagrįstas ir atmestinas.

15.2. Be to, nurodo, kad atsakovas nepateikė duomenų apie savo pajamas, pasak jo, jis niekur nedirba ir pajamų neturi, tačiau atsakovas nepateikė jokių duomenų, dėl kokių priežasčių jis nedirba, neieško darbo jau daugelį metų ir nesistengia prisidėti prie vaikų išlaikymo. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad jis teikė bent kažkokį išlaikymą vaikams. Mano, kad svarbu, jog atsakovas iš esmės pripažįsta aplinkybę, kad išlaikymo neteikė, tiesiog skunde nurodo, kad skola yra per didelė ir sutinka, jog skolos dydis būtų apskaičiuojamas vertinant, jog vieno mėnesio išlaikymo suma vienam vaikui yra 110 eurų.

Žemesnės instancijos teismas

15.3. Nors atsakovas nesutinka su teismo sprendimu, kuriuo prievolė kreditorei UAB „Julianus Inkaso“ pagal nutrauktą vartojimo kredito sutartį išlieka solidaria E. T. ir A. T. prievole, vartojimo kreditas buvo imtas ieškovės vardu šeimos poreikių patenkinimui, tai yra ruošiant vaikus mokyklai, tuo metu atsakovas pajamų neturėjo, todėl būtent pats atsakovas įkalbėjo ieškovę savo vardu skolintis, nes atsakovas to daryti negalėjo dėl baudų ir antstolių.

15.4. Pažymi, kad atsakovas vykdė individualią veiklą, kurioje ieškovė net nedalyvavo. Vykdydamas individualią veiklą atsakovas privalėjo elgtis apdairiai ir rūpestingai, privalėjo elgtis sąžiningai ieškovės atžvilgiu ir teisėtai vykdyti veiklą, mokėti mokesčius ir pan. Deja, atsakovas neteisėtai ir nesąžiningai vykdė individualią veiklą, dėl ko jam buvo paskirtos baudos, susidarė mokestinės nepriemokos, tuo tarpu ieškovė negali būti atsakinga už atsakovo neteisėtą elgesį.

Atsiliepimas

16. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos prašo skundą nagrinėti teismo nuožiūra, teigia, kad sprendimas trečiojo asmens atžvilgiu yra teisėtas ir pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

18. Apeliacijos dalyką sudaro teismo sprendimo, kuriuo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka dėl atsakovo kaltės, priteistas iš atsakovo išlaikymas nepilnamečiams vaikams po 250 Eur, mokėtinų kas mėnesį, taip pat priteistas 4000 Eur išlaikymo įsiskolinimas ir padalintos prievolės kreditoriams, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Atsakovas nesutinka, kad santuoka nutrūko vien dėl jo kaltės, taip pat nesutinka su nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžiu, argumentuodamas sunkia savo turtine padėtimi ir sutikdamas vaikams mokėti po 110 Eur per mėnesį, tuo pačiu nesutinka su mažesne išlaikymo įsiskolinimo suma, be to, mano, kad teismas nepagrįstai prievolę pagal vartojimo kreditą paliko solidaria buvusių sutuoktinių prievole, o prievoles valstybei – asmeninėmis atsakovo prievolėmis.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

19. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus, kurių nebuvo pateikęs pirmos instancijos teismui. Atsakovas pateikė teismui duomenis apie savo pajamas 2018–2020 m.

20. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teisėjų kolegija sprendžia, jog minėti atsakovo pateikti duomenys gali būti reikšmingi teisingam apeliaciniu skundu keliamo klausimo dėl atsakovo turtinės padėties išsprendimui, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, kadangi ieškovė dėl jų galėjo pasisakyti atsiliepime į apeliacinį skundą, todėl proceso dalyvių teisės į operatyvų procesą nebus pažeistos. Darytina išvada, kad yra pagrindas pasinaudoti CPK 314 straipsnyje numatyta išimtimi ir priimti atsakovo pateiktus naujus įrodymus.

Dėl santuokos nutraukimo, esant vieno iš sutuoktinių kaltei

21. Byloje nustatyta, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini), jos turi nepilnamečius vaikus K. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. T., gim. (duomenys neskelbtini). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad šalys 2017 m. teismui buvo pateikusios prašymą nutraukti santuoką bendru sutarimu, tačiau byla nutraukta šalims susitaikius (civilinė byla Nr. 2YT-7794-488/2017). Nagrinėjamoje byloje ieškinį pateikė ieškovė E. T., prašydama santuoką tarp šalių nutraukti dėl kito sutuoktinio (atsakovo) kaltės, pirmosios instancijos teismas šį ieškovės reikalavimą patenkino.

Žemesnės instancijos teismas

22. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria nuspręsta šalių santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendė, kad atsakovas naudojo smurtą prieš sutuoktinę, o tai, pasak teismo, nėra suderinamas su sutuoktinio pareigomis, šeimos interesais ir iš esmės jiems prieštarauja bei yra nepriimtina nei teisės, nei moralės požiūriu. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovė buvo jam neištikima, gyvena su kitu vyru, todėl prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

23. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.60 str. 2 d. sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nurodytos CK 3.26–3.30 str., 3.35–3.36 str., 3.85 str. ir 3.92 str., t. y. lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos.

24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, teismui nustatant kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). CK 3.27 straipsnio 1 dalis numato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, remti moraliai bei materialiai, ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo.

25. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009, 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010, 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010, 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011, 2012 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2012, 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015, 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-611/2016 ir kt.).

26. CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktus, patvirtinančius, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis). Be to, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016). Sprendžiant dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių santuokos nutraukimo bylose konstatuota, kad sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, jeigu kito sutuoktinio kaltė nepreziumuojama (CK 3.60 str. 3 d.), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

27. Nors apeliantas teigia, kad ieškovė buvo jam neištikima, tokių savo argumentų niekuo nepagrindė ir neįrodė (CPK 178 straipsnis), o aplinkybė, kad ieškovė po šalių pradėjimo gyventi skyrium sukūrė naujus santykius, nesudaro pagrindo pripažinti, kad ji yra kalta dėl santuokos iširimo, t. y. nėra pagrindo preziumuoti ieškovės kaltės. Nors ieškovės nurodytas smurtavimo atvejis įvyko dar 2016 m. ir po to šalys susitaikė, kartu gyveno, tačiau kad atsakovas ir toliau nesielgė su ieškove kaip lojalus ir kitą gerbiantis sutuoktinis patvirtina išvadą teikiančios institucijos pateiktoje vaiko nuomonėje atsispindintis atsakovo nepagarbus elgesys su ieškove, o tuo pačiu ir su nepilnamečiais vaikais, nes konfliktai vyko vaikų akivaizdoje. Taigi, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad atsakovas pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, dėl to bendras šalių gyvenimas tapo negalimas, o ieškovės kaltės atsakovas šiuo konkrečiu atveju neįrodė (CPK 178 straipsnis).

Dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo

28. Apeliaciniame skunde ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimu priteista 250 Eur išlaikymo suma kiekvienam vaikui. Apeliantas teigia, kad teismas nevertino tiek jo, tiek ieškovės galimybių teikti tokio dydžio išlaikymą, mano, kad abu tėvai turi lygiomis dalimis prididėti prie vaikams teiktino išlaikymo, o šiuo atveju nei ieškovas dėl savo sunkios materialinės padėties, nei ieškovė dėl gaunamo atlyginimo dydžio negali teikti kiekvienam vaikui po 250 Eur per mėnesį.

29. Pagrindiniai vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

30. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas).

31. Plėtodama pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

32. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu minimali mėnesinė alga atskaičius mokesčius sudarė apie 468 Eur. Taigi ieškovės pateiktos vaikų išlaikymo išlaidos iš esmės yra tik nedidele suma didesnės nei minimali mėnesinė alga, tačiau atsakovas šioje byloje neįrodinėjo mažesnių vaikų poreikių ir jiems tenkinti reikalingų mažesnių sumų, o savo atsikirtimus išimtinai grindė sunkia savo turtine padėtimi. Teisėjų kolegija, įvertinus tai, kad apeliaciniu skundu atsakovas neįrodinėjo, jog 500 Eur dydžio lėšos tokio amžiaus (8 ir 15 metų) nepilnamečiams vaikams nebūtinos, nereikalingos ar objektyviai per didelės, neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad šalių vaikų poreikiams reikalinga suma per mėnesį yra 500 Eur.

33. Nors apeliantas teigia, kad jo turtinė padėtis yra sunki, CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio nutartina kiekvienu atveju individualiai, įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).

34. Apeliacinės instancijos teismui atsakovas pateikė rašytinius įrodymus (pajamų deklaracijas), kuriose matosi, jog 2018-2020 metais atsakovas iš vykdomos individualios veiklos pajamų negavo. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde atsakovas teigdamas, kad santuokos metu tik jis išlaikė šeimą bei teikdamas teismui rašytinius įrodymus apie tai, kad dar šalims gyvenant santuokoje negavo jokių pajamų, sau prieštarauja ir nesiekia atskleisti savo tikrosios turtinės padėties, siekia parodyti ją blogesnę, negu iš tikrųjų yra, juo labiau kad duomenų apie 2021 m. pajamas byloje iš viso nėra. Be to, apeliantas tik deklaratyviai nurodo, kad ieškosi darbo, bet jo nesugeba rasti, o jokių tokius teiginius patvirtinančių objektyvių duomenų neteikia (CPK 178 straipsnis). Kadangi ir prievolių dydis kreditoriams negali paneigti įstatymu numatytos tėvų pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, spręstina, kad atsakovas finansiškai yra pajėgus mokėti savo nepilnamečiams vaikams ieškovės prašomo dydžio išlaikymą.

35. Vis dėlto, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis gali būti mažinamas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Nors iš tėvų priteistinas išlaikymas neturi būti privalomai mažinamas išmokų suma tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020), šioje konkrečioje byloje, nesant neginčijamų įrodymų apie tai, kad šalių turtinė padėtis leistų jiems ir be valstybės pagalbos tenkinti visus nepilnamečių vaikų poreikius, ne tik būtinuosius, teisėjų kolegija sprendžia, kad vaikams reikalingas išlaikymo dydis mažintinas valstybės mokama išmoka, kuri šiuo metu siekia 70 Eur. Todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas mažintinas iki 215 Eur kiekvienam vaikui ((500-70)/2 Eur).

36. Nors atsakovas apeliaciniame skunde taip pat teikė argumentus, kad ieškovė nėra pati pajėgi teikti tokio paties išlaikymo, kokio prašo iš atsakovo, o, pasak apelianto, kiekvienas iš tėvų turi lygiomis dalimis prisidėti prie vaikams teiktino išlaikymo, tokie apelianto argumentai nėra pagrįsti. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tas iš tėvų, su kuriuo vaikai gyvena skyrium, turėtų daugiau materialiai prisidėti prie vaikų išlaikymo. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, jog kai vaikas(vaikai) lieka su vienu iš tėvų, būtent tam tėvui ar motinai, su kuriuo lieka vaikas (vaikai) neišvengiamai tenka didesnė vaikui teikiamo aprūpinimo dalis, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

37. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl apelianto itin sunkios turtinės padėties, dėl ieškovės turtinės padėties ir jos galimybių prisidėti prie vaikams teiktino išlaikymo yra nepagrįsti ir atmestini, tačiau atsižvelgusi į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje yra pagrindas sumažinti nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo sumą valstybės teikiama išmoka ir priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams po 215 Eur per mėnesį teiktiną išlaikymą.

38. Kadangi byloje nekilo ginčo, kad atsakovas neteikė savo nepilnamečiams vaikams išlaikymo laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2021 m. sausio 25 d., sumažinus vaikams teiktino išlaikymo sumą, mažintina ir išlaikymo įsiskolinimo suma iki 3440 Eur (8 mėn. x 215 Eur)x2).

Dėl kreditorinių įsipareigojimų

39. Apeliaciniame skunde atsakovas taip pat nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria nuspręsta, kad nutraukus santuoką, prievolės kreditorėms Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Ukmergės rajono agentūrai, lieka asmeninėmis A. T. prievolėmis. Apelianto teigimu, baudos buvo paskirtos dėl jo vykdomos individualios veiklos, tačiau tai buvo šeimos vienintelis pragyvenimo šaltinis, nes ieškovė visus 12 metų nedirbo, ją ir vaikus išlaikė atsakovas.

40. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, 2012 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012).

41. Byloje nustatyta, kad prievolės valstybės biudžetui šiuo atveju susidarė dėl atsakovo nemokėtų mokesčių valstybei – aplinkos teršimo mokesčio, privalomųjų sveikatos draudimo įmokų, pridėtinės vertės mokesčio, gyventojų pajamų mokesčio, taip pat dėl gautų administracinių teisės pažeidimų baudų ir dėl įsiskolinimo pagal kitų Lietuvos institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus.

42. Nors atsakovas teigia, kad prieš 4 metus teisme dėl santuokos nutraukimo valstybės institucijos neprieštaravo dėl solidarių atsakovo su ieškove prievolių, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), civilinėje byloje Nr. 2YT‑7794‑488/2017 prašyme nutraukti santuoką bendru sutarimu pareiškėjai nurodė, kad A. T. prievolės Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Socialinio draudimo fondo valdybai yra jo asmeninės prievolės ir A. T. sutiko jas sumokėti vienasmeniškai, kadangi, pasak pareiškėjų, jos kilo iš jo vykdomos individualios veiklos.

43. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinus priežastis dėl kurių kilo šios prievolės valstybės biudžetui, t. y. kad jos kilo ne iš sandorių, o dėl atsakovui vykdant individualią veiklą padarytų teisės pažeidimų, byloje nesant duomenų, kad ieškovė prisidėjo prie atsakovo individualios veiklos ir galėjo daryti įtaką ją vykdant, daroma išvada, kad prievolės valstybės biudžetui yra atsakovo asmeninės prievolės, ką pagrįstai nustatė ir pirmosios instancijos teismas (CK 3.115 straipsnio 1 dalis).

44. Apeliantas taip pat nesutinka, kad prievolė kreditorei UAB „Julianus Inkaso“ pagal nutrauktą vartojimo kredito sutartį po santuokos nutraukimo išlieka solidaria E. T. ir A. T. prievole. Pasak apelianto, jam apie paskolą nebuvo žinoma, ji nebuvo imta šalims gyvenant kartu, ieškovė nuslėpė, kad jau trys metai šalys pastoviai negyvena kartu, ieškovė ne kartą buvo išėjusi gyventi atskirai.

45. Bendromis sutuoktinių prievolės yra laikomos tokios prievolės, kurios atitinka CK 3.109 straipsnyje nustatytus kriterijus. Sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidarioji, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidariąsias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis (specialioji įstatymo norma) taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų šeimos namų ūkiui išlaikyti ir vaikų auklėjimui bei švietimui užtikrinti, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Solidarioji sutuoktinių prievolė pagal tokius sandorius neatsiranda, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

46. Byloje nekilo ginčo, kad vartojimo kreditas ieškovei buvo suteiktas dar šalims esant santuokoje, o atsakovas niekaip nepaneigė, kad kreditas imtas ne vaikų išlaikymui, paruošimui mokyklai, o kitai paskirčiai. Jis nepateikė įrodymų, jog vartojimo kredito gavimo metu visapusiškai aprūpino vaikus ir skyrė lėšų, reikalingų tinkamam vaikų paruošimui mokyklai, tam jiems būtinų prekių įgijimui. Dėl to spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nusprendė prievolę kreditorei UAB „Julianus Inkaso“ pagal nutrauktą vartojimo kredito sutartį po santuokos nutraukimo palikti solidaria E. T. ir A. T. prievole.

Dėl bylos procesinės baigties

47. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir skundžiamas teismo sprendimas keistinas, iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis mažintinas iki 215 Eur, o išlaikymo įsiskolinimas – iki 3440 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose

48. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis), jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-611/2021).

49. Patenkinęs ieškinį visiškai, pirmosios instancijos teismas iš atsakovo ieškovei priteisė 75 Eur jos sumokėtą žyminį mokestį, valstybei priteisė likusį 225 Eur žyminį mokestį bei 5,70 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Kadangi apeliacinis skundas tenkinamas tik dėl išlaikymo dydžio ir jo įsiskolinimo sumažinimo, ta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovei iš atsakovo priteistos bylinėjimosi išlaidos -75 Eur žyminis mokestis, paliekama nepakeista. Taip pat paliekama nepakeista ta sprendimo dalis, kuria iš atsakovo valstybei priteista 5,70 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Keistina yra ta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovo valstybei buvo priteistas 225 Eur žyminis mokestis, tai yra vietoje pirmos instancijos teismo priteisto 225 Eur žyminio mokesčio, iš atsakovo priteisiamas 183 Eur už turtinį reikalavimą likęs (dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (258 Eur – 75 Eur)) priteisti žyminis mokestis (CPK 80 straipsni 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

50. Apie turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme ieškovė duomenų nepateikė, atsakovas prie apeliacinio skundo pridėjo rašytinius įrodymus, kad už apeliacinio skundo paruošimą advokatei sumokėjo 200 Eur, taip pat sumokėjo 100 Eur žyminio mokesčio, nuo likusios dalies mokėtino žyminio mokesčio atsakovas buvo atleistas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi.

51. Teisėjų kolegija, sprendžia, kad šioje konkrečioje byloje, atsižvelgus į bylos esmę ir priežastis dėl ko susidarė bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, yra pagrindas nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1–3 dalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Svarbu tai, kad nagrinėjamu atveju apeliacinis skundas patenkintas tik iš dalies ir tik dėl dalies reikalavimo sumažinti priteistą išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą, byloje nekilo ginčo, kad atsakovas nemoka ir ilgą laiką iki bylos iškėlimo teisme nemokėjo nepilnamečiams vaikams išlaikymo, todėl spręstina, kad šioje konkrečioje byloje sąžininga ir teisinga atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas palikti jam pačiam, nepriteisiant jų dalies iš ieškovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalis 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. liepos 13 d. sprendimo dalis dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei žyminio mokesčio išlaidų atlyginimo valstybei pakeisti.

Priteisti iš atsakovo A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams K. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 215 Eur (du šimtus penkiolika eurų) kiekvienam mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis išlaikymo sumą, pradedant nuo kreipimosi į teismą dienos (2021 m. sausio 26 d.) iki nepilnamečių vaikų pilnametystės, indeksuojant ją kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo nepilnamečiams vaikams K. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3440 Eur (trijų tūkstančių keturių šimtų keturiasdešimties eurų) išlaikymo įsiskolinimą.

Priteisti iš atsakovo A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 183 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio, įmokos kodas 5660.

Likusias sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Teisėjai Eigirdas ČinkaRita DambrauskaitėDalia Pranckienė