Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aloyzo Kruopio, Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Elenos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo S. D. gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 5 d. nutarties, kuria kaltinamajam S. D. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. sausio 7 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje S. D. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį, kaltinamas tuo, kad, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2016 m. rugpjūčio mėn., turėdamas tikslą neteisėtai disponuoti labai dideliais kiekiais narkotinių medžiagų, vykdyti jų kontrabandą ir taip gauti neteisėtas pajamas, subūrė organizuotą grupę, susidedančią iš D. E., T. R., N. Ž. (N. Ž.), pats betarpiškai parengė nusikalstamos veiklos planą, paskirstė užduotis tarp organizuotos grupės narių, davė jiems konkrečius nurodymus dėl neteisėto labai didelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimo, laikymo ir gabenimo kontrabandos būdu.

1.1. S. D., vykdydamas nusikalstamą sumanymą, 2016 m. birželio 13 d. surado automobilį „Peugeot 3008“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016 m. birželio 18 d. šią transporto priemonę VĮ „Regitra“ įregistravo organizuotos grupės nario N. Ž. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas vadovaujantis BK 39¹ straipsniu) vardu. S. D., tęsdamas paruošiamuosius veiksmus neteisėtam narkotinių medžiagų gabenimui, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, organizavo specialios, narkotinių medžiagų gabenimui pritaikytos, slėptuvės automobilyje įrengimą.

1.2. S. D., vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą, 2016 m. rugpjūčio mėn., ne vėliau kaip 2 dieną susitarė su užsienyje veikiančiu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu dėl labai didelio kiekio narkotinių medžiagų - kanapių dervos įgijimo. S. D. perdavė D. E. automobilį „Peugeot 3008“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su jame įrengtomis specialiomis slėptuvėmis, nurodė nuvykti į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą užsienio valstybę ir tenai neteisėtai įgyti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, ją paslėpti automobilyje įrengtose slėptuvėse ir kontrabandos būdu neteisėtai atgabenti į Lietuvos Respubliką.

1.3. D. E., vykdydamas S. D. užduotį, 2016 m. rugpjūčio 2 d. automobiliu „Peugeot 3008“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su jame įrengtomis specialiomis slėptuvėmis išvyko iš Lietuvos Respublikos, o S. D., kontroliuodamas D. E. veiksmus, išnuomotu automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vyko paskui D. E..

1.4. Organizuotos grupės narys D. E., vykdydamas savo užduotį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje užsienio valstybėje, ne vėliau kaip 2016 m. rugpjūčio 5 d. neteisėtai įgijo labai didelį kiekį - 86,795 kg narkotinės medžiagos - kanapių dervos, supakuotus į įvairaus dydžio paketus. Narkotinę medžiagą paslėpė automobilyje „Peugeot 3008“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įrengtose slėptuvėse ir tokiu būdu 2016 m. rugpjūčio 5 d., apie 7.00 val., išvengdamas muitinės kontrolės, neturėdamas leidimo, kontrabanda iš Lenkijos Respublikos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, (duomenys neskelbtini) pasienio punktą neteisėtai atgabeno labai didelį kiekį - 86,795 kg narkotinės medžiagos - kanapių dervos į Vilniaus miestą, S. D. nurodytą vietą - PC „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje, automobilių stovėjimo aikštelę, kur automobilį paliko, o automobilio užvedimo raktelius ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku perdavė S. D..

1.5. S. D., tęsdamas nusikalstamą sumanymą ir bendrais veiksmais su kitais organizuotos grupės nariais automobilyje „Peugeot 3008“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įrengtose slėptuvėse neteisėtai laikydamas labai didelį kiekį - 86,795 kg narkotinės medžiagos - kanapių dervos, toliau vykdė labai didelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimui reikalingus parengiamuosius veiksmus: 2016 m. rugpjūčio 7 d. S. D., iškvietęs organizuotos grupės narį N. Ž. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas vadovaujantis BK 39¹ straipsniu), perdavė jam automobilio „Peugeot 3008“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raktelius ir nurodė automobilį nuvaryti į kitą automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir būti pasirengus šiuo automobiliu išvykti iš Lietuvos Respublikos.

1.6. S. D., toliau vadovaudamas N. Ž., 2016 m. rugpjūčio 10 d. nurodė N. Ž. kitos dienos ankstų rytą automobiliu „Peugeot 3008“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su jame paslėptu labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų vykti per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną ir neteisėtai kontrabandos būdu pergabenti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų bei toliau vykti iki Rusijos Federacijos Sankt-Peterburgo miesto.

1.7. N. Ž., vykdydamas jam paskirtą užduotį, 2016 m. rugpjūčio 11 d. automobiliu „Peugeot 3008“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) specialiai įrengtose slėptuvėse, nuo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteisėtai gabeno labai didelį kiekį 86,795 kg narkotinės medžiagos - kanapių dervos, turėdamas tikslą išvengiant muitinės kontrolės bei neturint leidimo narkotines medžiagas pergabenti per Lietuvos Respublikos sieną - (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės postą, esantį Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), tačiau 2016 m. rugpjūčio 11 d., apie 06.00 val., N. Ž. vairuojamas automobilis buvo sulaikytas teisėsaugos pareigūnų ties (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės punktu, o slėptuvėje gabenta narkotinė medžiaga buvo surasta ir išimta. Tokiu būdu S. D., veikdamas organizuotoje grupėje, neteisėtai, įgijo, laikė ir kontrabandos būdu gabeno labai didelį kiekį - 86,795 kg narkotinės medžiagos - kanapių dervos.

2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka S. D. 2016 m. rugpjūčio 11 d. buvo laikinai sulaikytas. Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis šio teismo, Kauno apygardos teismo bei Vilniaus apygardos teismo nutartimis.

3. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 5 d. nutartimi kaltinamajam S. D. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais. Teismas padarė išvadą, kad nė viena iš švelnesnių kardomųjų priemonių nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

4. Kaltinamojo S. D. gynėjas advokatas L. Belevičius skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 5 d. nutartį ir paskiri kaltinamajam S. D. kardomąją priemonę 20 000 Eur dydžio užstatą bei bet kurią kitą už suėmimą švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą.

4.1. Skunde nurodo, kad skundžiama nutartis neatitinka nacionalinių ir tarptautinių teismų praktikoje suformuluotų reikalavimų, anot gynėjo, teismo nutarties motyvai patvirtina, jog suėmimo termino pratęsimo klausimas buvo sprendžiamas formaliai, nesigilinant, ar tebeegzistuoja būtinieji suėmimo taikymo pagrindai ir, ar ši kardomoji priemonė yra neišvengiama procesiniams tikslams pasiekti.

4.2. Gynėjo nuomone, šioje baudžiamojoje byloje nėra jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių S. D. turi būti laikomas suimtas taip ilgai.

4.3. Teismas, konstatavęs, kad S. D. gali bėgti, slėptis nuo teismo, šio pagrindo buvimą motyvavo vien tik gresiančios bausmės griežtumu. Gynėjas nurodo, kad nors S. D. ir nėra vedęs, tačiau turi draugę (partnerę) N. G., su kuria veda bendrą ūkį, turi nuolatinę gyvenamąją vietą (S. D. yra nurodęs, kad turi galimybę gyventi viename iš dviejų butų, jis pageidautų gyventi bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur šiuo metu gyvena jo partnerė N. G., tačiau turi galimybę gyventi ir bute (duomenys neskelbtini)), turi mažametį vaiką, paleistas į laisvę turėtų darbo vietą ir nuolatines pajamas. Šios aplinkybės, pasak gynėjo, rodo, kad S. D. socialiai ryšiai su Lietuvos Respublika yra pakankamai tamprūs. Skundžiamos nutarties teiginiai, esą S. D. turi ryšių užsienio valstybėse, nėra pagrįsti bylos duomenimis. S. D. ryšiai užsienio valstybėse nebuvo nustatyti, juo labiau nenustatyti tokio tamprumo ir pobūdžio ryšiai, kurie leistų jam slėptis nuo teisėsaugos užsienyje.

4.4. Skundžiamoje nutartyje nurodytas suėmimo taikymo pagrindas - manymas, kad S. D. laisvėje gali daryti naujas nusikalstamas veikas, gynėjo nuomone, deklaratyvus, neparemtas pakankamais faktiniais duomenimis, grindžiamas teismo prielaidomis ir spėjimu. Siekiant bent minimaliai pagrįstai prognozuoti tikimybę, jog kaltinamasis ateityje gali daryti naujas nusikalstamas veikas byloje turi būti surinkti konkretūs duomenys apie planuojamus, rengiamus asmens nusikalstamus veiksmus ateityje. Šiuo atveju teismas net nebandė tikrinti kokie bylos duomenys pagrindžia teiginį, jog S. D. ateityje gali daryti nusikalstamas veikas ir nenurodė, kokie objektyvūs duomenys patvirtintų šį manymą. Anot gynėjo, byloje nėra objektyvių duomenų, kad kaltinamasis planuoja daryti naujas nusikalstamas veikas. Vien kaltinamajam inkriminuojamų veikų skaičius, šių veikų pavojingumas, pobūdis, bendrininkavimo forma, tęsiant suėmimą daugiau nei metus, nebegali pagrįsti neabejotino teiginio, kad kaltinamasis ir ateityje darys nusikalstamas veikas. Šioje baudžiamojo proceso stadijoje asmuo yra tik kaltinamas nusikalstamų veikų padarymu, šie kaltinimai yra grindžiami tik pirminiais duomenimis, kurių visapusiškai dar nepatikrino teismas, todėl negalima pagrįstai ir neabejotinai teigti, jog nusikalstamos veikos buvo padarytos ir, kad kaltinamasis ateityje bus pripažintas kaltu dėl jų padarymo bei nuteistas. Net jei kaltinamasis praeityje ir darė kokias nors veikas, tai neleidžia neabejotinai manyti, jog jis analogiškas veikas darys ir ateityje. Jau pats ilgą laiką vykstantis baudžiamasis procesas daro itin didelį poveikį kiekvienam jo dalyviui, tiek dėl buvimo kaltinamojo procesiniame statuse, tiek dėl taikomų griežtų prievartos priemonių, todėl jau vien dalyvavimas procese gali keisti kaltinamojo elgesį ateityje. Be suėmimo BPK yra numatytos ir kitos kardomosios priemonės, kurių kiekviena gali būti taikoma ir siekiant atgrasyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, suteikiant galimybę teisėsaugos institucijoms kontroliuoti jo elgesį ir nebūnant suimtam. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. sausio 5 d. nutartyje byloje Nr. 1S-4-165/2018 konstatavo, jog net ir pripažinus, kad egzistuoja tikimybė, jog kaltinamasis gali daryti naujas nusikalstamas veikas, teismas net ir tokiu atveju nėra įpareigotas skirti pačią griežčiausią kardomąją priemonę; teismas turi teisę parinkti bet kurią kitą kardomąją priemonę, kuri galėtų apriboti asmens polinkį nusikalsti.

4.5. Skunde gynėjas nurodo ir tai, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalis garantuoja kiekvieno suimto asmens teisę būti paleistam proceso metu, jo paleidimą sąlygojant garantijomis, kad jis atvyks į teismą. Šios garantijos turi būti taikomos kiekvienam asmeniui, todėl ypatingai pratęsiant suėmimo terminą ilgesniam laikotarpiui, turi būti nurodomi pagrįsti ir įtikinami motyvai kodėl švelnesnės kardomosios priemonės negali padėti pasiekti siekiamų tikslų. Baudžiamojo proceso įstatyme numatyta kardomoji priemonė užstatas yra skirta užtikrinti, jog asmuo nesislėps nuo baudžiamojo proceso, neatliks jokių procesui trukdančių veiksmų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Įmokėtos užstato sumos netekimo galimybė įvykdžius naują nusikalstamą veiką ar atlikus kokius nors vykstančiam procesui kliudančius veiksmus paprastai įtariamąjį ar kaltinamąjį motyvuoja kur kas stipriau nei kitos kardomosios priemonės, kurių sąlygų pažeidimo pasekmės nėra tokios akivaizdžios ir konkretizuotos. Tokios pozicijos laikosi ir Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje Stogmuller v. Austria pažymėjęs, jog pabėgimo pavojus yra pakankamas pagrindas sulaikymui, tačiau galimybė paskirti užstatą labai sumažina pabėgimo tikimybę ir besitęsiantis sulaikymas vien šiuo pagrindu yra nepateisinamas. Byloje pateiktas mokėjimo nurodymas, patvirtinantis, jog S. D. partnerė N. G. į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą kaip užstatą už S. D. sumokėjo 20 000 eurų. Gynėjo nuomone, atsižvelgiant į kaltinamojo bei jo šeimos turtinę padėtį, tokio dydžio užstato suma yra pakankama tam, kad užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, o taikoma kartu su intensyvia priežiūra eliminuotų bet kokias, net ir teorinio lygmens, kaltinamojo intencijas daryti naujas nusikalstamas veikas. Gynėjo nuomone, kaltinamasis S. D. nėra išimtinai pavojingas asmuo, kurį būtinai reikėtų laikyti izoliuotą nuo visuomenės, jam inkriminuojamos veikos (vienas epizodas disponavimo narkotinėmis medžiagomis ir kontrabanda) taip pat nėra išskirtinai pavojingos ar padarytos išskirtinėmis aplinkybėmis, dėl kurių S. D. negalėtų būti taikoma jokia kardomoji priemonė, išskyrus suėmimą. Pasak gynėjo, teismų praktika rodo, jog švelnesnės už suėmimą kardomosios priemonės yra skiriamos ir labiau neigiamai apibūdinamiems asmenims nei S. D., ir kaltinamiems sunkesnėmis veikomis.

5. Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.

6. Skundas atmetamas.

7. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 5 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Teismas pratęsdamas kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, laikėsi BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų, taip pat nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

8. Remiantis BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti nusikalstamą veiką, tačiau šioje proceso stadijoje byloje surinkti duomenys neanalizuojami ir nevertinami BPK 20 straipsnio prasme. Kaltinamojo kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimai sprendžiami tik bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami ir įvertinami.

8.1. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, daro išvadą, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis S. D. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys užfiksuoti liudytojų parodymuose, kratų, apžiūrų protokoluose ir jų prieduose, specialisto išvadoje, taip pat kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje.

9. BPK 122 straipsnio 8 dalyje įtvirtina kardomosios priemonės - suėmimo sąlygą - suėmimas gali būti skiriamas tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. S. D. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

10. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas kaltinamajam suėmimo terminą pagrįstai pratęsė nustatęs du pagrindus: kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas); kaltinamasis darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

11. Skiriant suėmimą arba pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, reikia atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, t. y. į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, jog nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis šia aplinkybe galima daryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, jos gali pakakti tam, jog asmeniui būtų skirtas arba pratęstas suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

11.1. S. D. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, priskiriamas sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 5, 6 dalys). Už jam inkriminuojamo labai sunkaus nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas numato tik itin griežtą laisvės atėmimo bausmę. Taigi kaltinimo sunkumas bei gresiančios bausmės dydis leidžia skirti suėmimą (pratęsti jo terminą) šiuo pagrindu. Kita vertus, nors gresiančios bausmės griežtumas yra svarbus elementas vertinant bėgimo (slėpimosi) nuo teisingumo pavojų, tačiau būtina atsižvelgti ir į kitas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Priešingai nei skunde nurodo kaltinamojo gynėjas, vertindamas grėsmę, jog kaltinamasis būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo teismo, apygardos teismas atsižvelgė ne tik į kaltinamajam gresiančios bausmės griežtumą, bet įvertino ir kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis teistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, iki suėmimo buvo įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (t. 8, b. l. 1), iš Sodros duomenų bazės išrašo matyti, kad S. D. oficialiai niekada nėra dirbęs (t. 8, b. l. 2), byloje nėra duomenų apie tai, kad jis turėtų nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ar kito vertingo privalomo registruoti turto. Šios aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, jog tvirti socialiniai, darbiniai ar turtiniai ryšiai su Lietuvos Respublika kaltinamojo nesieja. Skundžiamoje nutartyje įvertintos ir aplinkybės apie kaltinamojo galimai turimus ryšius užsienyje, kuriais pasinaudodamas jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nedetalizuojama, kokio pobūdžio turi būti asmens ryšiai užsienyje, dėl kurių galima spręsti apie bėgimo (slėpimosi) tikimybę. BPK 122 straipsnio 2 dalis įpareigoja teismą įvertinti faktą, ar tokie kaltinamojo ryšiai objektyviai egzistuoja. Šiuo atveju tarptautinis nusikalstamų veikų pobūdis rodo tokių ryšių galimai esant. Vertinant suimtojo asmenybę griežčiausios kardomosios priemonės taikymo aspektu, svarbu ir tai, kad byloje yra duomenys, jog kitame ikiteisminiame tyrime (duomenys neskelbtini) S. D. buvo pareikšti įtarimai dėl nusikalstamų veikų numatytų BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 5, 6, 9 punktuose, BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 6, 9 punktuose, BK 249 straipsnio 1 dalyje padarymo. Apygardos teismas atsižvelgė ir į tai, kad kaltinamasis turi mažametį vaiką, sugyventinę, galimai turėtų gyvenamąją vietą, tačiau šiuo atveju, tai, kad kaltinamasis turi tam tikrus socialinius ryšius, juos įvertinus kartu su nusikaltimų, kuriuos padaręs jis kaltinamas, pobūdžiu, pavojingumu ir griežtos laisvės atėmimo bausmės grėsme, nesudaro pagrindo teigti, jog tokie socialiniai ryšiai kaltinamąjį saisto taip, kad duotų pagrindą manymui, jog jis nebėgs (nesislėps) nuo teismo. Atsižvelgtina ir į tai, kad esantys socialiniai ryšiai, nesulaikė kaltinamojo nuo galimo naujų nusikalstamų veikų darymo. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad priešingai, nei teigia kaltinamojo gynėjas, Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis S. D. būdamas laisvėje, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, gali bėgti ar slėptis nuo teismo.

12. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo darys naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nustatytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.

12.1. S. D. kaltinamas nusikaltimų, kurie patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą, galimu padarymu. Jau minėta, kad S. D. teistas, Kauno apygardos teismo 2007 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu padaręs BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartimi S. D. taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Naujas nusikalstamas veikas jis kaltinamas padaręs neišnykus teistumui, be to, kaip jau minėta dėl S. D. atliekamas dar vienas ikiteisminis tyrimas. Šios aplinkybės neigiamai apibūdina suimtojo asmenybę ir padidina naujų nusikalstamų veikų padarymo riziką. Būtina įvertinti ir tai, kad kaltinamajam inkriminuoti nusikaltimai nelaikytini atsitiktiniais, jie buvo iš anksto suplanuoti. Kaltinamasis iki sulaikymo nedirbo, o jo galbūt padarytos nusikalstamos veikos yra savanaudiško pobūdžio, susijusios su nelegalių pajamų gavimu. Nors gynėjas skunde nurodo, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog kaltinamasis planuoja daryti naujas nusikalstamas veikas, tačiau BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytam suėmimo pagrindui konstatuoti užtenka pagrįsto manymo, kad kaltinamasis, būdamas nesuimtas, darys naujus nusikaltimus, ir nėra būtina nustatyti, kad asmuo rengiasi daryti naujus nusikaltimus. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad aptartos aplinkybės leido apygardos teismui pagrįstai manyti, jog kaltinamasis S. D. būdama laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, taip pat ir nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Šios išvados nepaneigia gynėjo skunde nurodomos aplinkybės, kad S. D. paleistas iš suėmimo įsidarbintų ir turėtų nuolatines pajamas.

13. S. D. suimtas jau pakankamai ilgą laiko tarpą, jis buvo sulaikytas 2016 m. rugpjūčio 11 d., tačiau toks suėmimo laikotarpis šioje konkrečioje byloje yra pateisinamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose yra nurodęs, jog atsižvelgiant į pakankamai ilgą suimtojo kalinimo laiką, tik išskirtinės priežastys gali pateisinti tolimesnį suėmimo taikymą. Negalima sutikti su gynėjo skundo argumentu, kad šioje byloje tokių išimtinių aplinkybių nenustatyta. Šioje baudžiamojoje byloje išskirtinės priežastys, pateisinančios ilgalaikį kaltinamojo laikymą suimtu, yra S. D. asmenybės pavojingumas (praeityje teistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, kaltinamas padaręs sunkų ir labai sunkų nusikaltimus, jam pareikšti įtarimai dėl labai sunkių nusikaltimų, kurie galimai buvo padaryti laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu pataisos namuose), jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdis, sunkumas, mastas. Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį, viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Atsižvelgdama į baudžiamojo įstatymo numatytą bausmę už S. D. inkriminuojamą sunkiausią nusikalstamą veiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju suėmimo taikymo terminas nepažeidžia paminėtos normos, o Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatose toks terminas nėra konkrečiai apibrėžtas. Baudžiamoji byla, kurioje kaltinimai pareikšti S. D., 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartimi perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje ir nagrinėjama pagal nustatytą posėdžių grafiką. Papildomai pažymėtina, kad viešojo intereso apsauga, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Šiame procese viešąjį interesą sudaro ne tik siekis izoliuoti tokį asmenį nuo visuomenės, kad ji būtų apsaugota nuo tolimesnių galimų nusikalstamų veikų, bet ir tikslas netrukdomai ištirti ir įvertinti teisme pavojingas nusikalstamas veikas. Įvertinus nusikaltimų, kurių padarymu kaltinamas S. D., pobūdį ir sunkumą, jo asmenybę, pagrįstai manytina, jog toks asmuo yra pavojingas visuomenei. Kaltinamojo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų.

14. Atsižvelgęs į tai kas išdėstyta, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad apygardos teismas tinkamai įvertino visumą aplinkybių, kurios reikšmingos, sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės suėmimo kaltinamajam S. D. termino pratęsimo. Šiuo metu kaltinamojo S. D. teisės suvaržytos laikantis BPK numatytų reikalavimų, esant reikšmingiems ir pakankamiems suėmimo taikymo pagrindams, toks kaltinamojo teisių suvaržymas yra pateisinamas. Pripažinus, kad suėmimo terminas kaltinamajam pratęstas pagrįstai bei įvertinus S. D. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, pobūdį, sunkumą, teisėjų kolegija nemato galimybės taikyti kaltinamajam S. D. kitą, švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą, jomis siekiant užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus. Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamos nutarties išvada, kad 20 000 eurų dydžio užstatas baudžiamosios bylos aplinkybių kontekste, nėra pakankama priemonė užtikrinti, kad asmuo dalyvaus baudžiamajame procese bei užkirs kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus taikant vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones, priešingai nei teigiama kaltinamojo gynėjo skunde, šioje proceso stadijoje galimybės nėra. Griežčiausios kardomosios priemonės taikymas kaltinamajam S. D. yra pateisinamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normoms. Kaltinamojo gynėjo skunde išdėstyti argumentai nepaneigia būtinumo šioje proceso stadijoje ir toliau S. D. taikyti griežčiausią kardomąją priemonę.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo S. D. gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundą atmesti.

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 5 d. nutartimi kaltinamajam S. D. pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.