Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis, 1A-45-487/2021

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2021-11-18
Bylos Nr.: 1A-45-487/2021
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-37838-2016-1
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Jolanta Čepukėnienė, Alenas Piesliakas, Regina Pocienė
Nuteistasis: S. D., D. E., T. R.
Advokatai: Linas Belevičius, Jonas Kvaraciejus

Kategorijos

1.1.4.5.2Organizuota grupė (BK 25 str. 3 d.)
1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
1.1.8.1.2Švelnesnės bausmės skyrimas, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 str. 3 d.)
1.2.17.1.3Strateginių prekių, nuodingųjų, stipriai veikiančių, narkotinių, psichotropinių medžiagų arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrabanda (BK 199 str. 3 d.)
1.2.23.2.2.2Neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų arba jų platinimas (BK 260 str. 3 d.)
2.2.4.3Kaltinamojo akto turinys (BPK 219 str.)
2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
2.4.6.4.1Jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-45-487/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37838-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.5.2; 1.1.8.1.1; 1.1.8.1.2; 1.2.17.1.3; 1.2.23.2.2.2; 2.2.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.4.6.4.1.;2.4.6.4.2.; 2.4.6.4.3; 2.4.6.4.4 (S)

LIETUVOS Apeliacinis teismasNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 18 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Aleno Piesliako, Reginos Pocienės,

sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei,dalyvaujant prokurorui Rolandui Imbrasui,nuteistiesiems S. D., D. E., T. R.,gynėjams advokatams Linui Belevičiui, Jonui Kvaraciejui, Dianai Višinskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų S. D., T. R. ir nuteistojo D. E. gynėjo advokato Jono Kvaraciejaus apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nuosprendžio, kuriuo:

S. D. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje ir BK 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 3 dalyje, bei nuteistas:

- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 13 (trylikai) metų;

- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir S. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 13 (trylikai) metų.

Pirmus 5 (penkerius) bausmės metus paskirta atlikti kalėjime.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalimi, S. D. pripažintas pavojingu recidyvistu.

D. E. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje ir BK 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 3 dalyje, bei nuteistas:

- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams;

- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir D. E. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

T. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje ir BK 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 3 dalyje, bei nuteistas:

- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams;

- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir T. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė konfiskuotas automobilis „Peugeot 3008“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nuosprendžiu S. D. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį bei BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį už tai, kad, veikdamas organizuotoje grupėje, neteisėtai, įgijo, laikė ir kontrabandos būdu gabeno labai didelį kiekį – 86,795 kg narkotinės medžiagos – kanapių dervos šiomis aplinkybėmis:

1.1. S. D. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau, kaip 2016 m. rugpjūčio mėnesį, turėdamas tikslą neteisėtai disponuoti labai dideliais kiekiais narkotinių medžiagų, vykdyti jų kontrabandą ir taip gauti neteisėtas pajamas, subūrė organizuotą grupę, susidedančią iš D. E., T. R., N. Ž. (N. Ž.), pats betarpiškai parengė nusikalstamos veiklos planą, paskirstė užduotis tarp organizuotos grupės narių, davė jiems konkrečius nurodymus, dėl neteisėto labai didelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimo, laikymo ir gabenimo kontrabandos būdu.

1.2. Vykdydamas nusikalstamą sumanymą 2016 m. birželio 13 d. surado automobilį „Peugeot 3008“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir šią transporto priemonę VĮ „Regitra“ 2016 m. birželio 18 d. įregistravo organizuotos grupės nario N. Ž. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal BK 39¹ straipsnį) vardu. Tęsdamas paruošiamuosius veiksmus neteisėtam narkotinių medžiagų gabenimui, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis organizavo specialios, narkotinių medžiagų gabenimui pritaikytos slėptuvės automobilyje įrengimą.

1.3. Vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą, 2016 m. rugpjūčio mėnesį, ne vėliau kaip 2 dieną susitarė su užsienyje veikiančiu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu dėl labai didelio kiekio narkotinių medžiagų – kanapių dervos įgijimo. Perdavė D. E. automobilį „Peugeot 3008“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su jame įrengtomis specialiomis slėptuvėmis ir nurodė nuvykti į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą užsienio valstybę, kur neteisėtai įgyti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, ją paslėpti automobilyje įrengtose slėptuvėse ir kontrabandos būdu neteisėtai atgabenti į Lietuvos Respubliką.

1.4. D. E., vykdydamas S. D. užduotį, 2016 m. rugpjūčio 2 d. automobiliu „Peugeot 3008“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su jame įrengtomis specialiomis slėptuvėmis išvyko iš Lietuvos Respublikos, o S. D., kontroliuodamas D. E. veiksmus, išnuomotu automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vyko paskui D. E..

1.5. Organizuotos grupės narys D. E., vykdydamas savo užduotį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje užsienio valstybėje, ne vėliau kaip 2016 m. rugpjūčio 5 d. neteisėtai įgijo labai didelį kiekį – 86,795 kg narkotinės medžiagos – kanapių dervos, supakuotos į įvairaus dydžio paketus. Narkotinę medžiagą paslėpė automobilyje „Peugeot 3008“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įrengtose slėptuvėse ir tokiu būdu išvengdamas muitinės kontrolės, neturėdamas leidimo, kontrabanda iš Lenkijos Respublikos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Lazdijų pasienio punktą, 2016 m. rugpjūčio 5 d., apie 7.00 val., neteisėtai atgabeno labai didelį kiekį – 86,795 kg narkotinės medžiagos – kanapių dervos į Vilniaus miestą, S. D. nurodytą vietą – PC „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelę, kur automobilį paliko, o automobilio užvedimo raktelius ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku perdavė S. D..

1.6. S. D., tęsdamas nusikalstamą sumanymą ir bendrais veiksmais su kitais organizuotos grupės nariais automobilyje „Peugeot 3008“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įrengtose slėptuvėse neteisėtai laikydamas labai didelį kiekį – 86,795 kg narkotinės medžiagos – kanapių dervos toliau vykdė labai didelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimui reikalingus parengiamuosius veiksmus: 2016 m. rugpjūčio 7 d. iškvietęs organizuotos grupės narį N. Ž. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal BK 39¹ straipsnį) perdavė automobilio „Peugeot 3008“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raktelius ir nurodė automobilį nuvaryti į kitą automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), ir būti pasirengus šiuo automobiliu išvykti iš Lietuvos Respublikos.

1.7. S. D. toliau vadovaudamas N. Ž., 2016 m. rugpjūčio 10 d. nurodė N. Ž. kitos dienos ankstų rytą automobiliu „Peugeot 3008“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su jame paslėptu labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų vykti per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną ir neteisėtai, kontrabandos būdu pergabenti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų ir toliau vykti iki Rusijos Federacijos, Sankt-Peterburgo miesto.

1.8. N. Ž. 2016 m. rugpjūčio 11 d., vykdydamas jam paskirtą užduotį, automobiliu „Peugeot 3008“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) specialiai įrengtose slėptuvėse, nuo Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) neteisėtai gabeno labai didelį kiekį – 86,795 kg narkotinės medžiagos – kanapių dervos, turėdamas tikslą išvengiant muitinės kontrolės bei neturint leidimo narkotines medžiagas pergabenti per Lietuvos Respublikos sieną – Lavoriškių pasienio kontrolės postą, esantį Vilniaus raj., Lavoriškių kaime, tačiau 2016 m. rugpjūčio 11 d., apie 6.00 val., N. Ž. vairuojamas automobilis buvo sulaikytas teisėsaugos pareigūnų ties Lavoriškių pasienio kontrolės punktu, o slėptuvėje gabenta narkotinė medžiaga buvo surasta ir išimta.

2. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nuosprendžiu D. E. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį bei BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį už tai, kad veikdamas organizuotoje grupėje neteisėtai įgijo, laikė ir kontrabandos būdu gabeno labai didelį kiekį – 86,795 kg narkotinės medžiagos – kanapių dervos:

2.1. D. E. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2016 m. rugpjūčio mėnesį, dėl savanaudiškų paskatų, dalyvavo organizuotos grupės užsiimančios neteisėtu disponavimu labai dideliais kiekiais narkotinių medžiagų, jų gabenimu kontrabanda ir susidedančios iš S. D., N. Ž., T. R., veikloje. Dalyvaudamas organizuotos grupės veikloje pats betarpiškai vykdė jam pavestas tam tikras atskiras užduotis, susijusias su neteisėtu narkotinių medžiagų įgijimu, laikymu ir gabenimu kontrabandos būdu.

2.2. Organizatoriui S. D. 2016 m. rugpjūčio mėnesį, ne vėliau kaip 2 dieną susitarus su užsienyje veikiančiu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu dėl labai didelio kiekio narkotinių medžiagų – kanapių dervos įgijimo, D. E. iš S. D. perėmė automobilį „Peugeot 3008“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su jame įrengtomis specialiomis slėptuvėmis ir vykdydamas atskirą užduotį 2016 m. rugpjūčio 2 d. išvyko iš Lietuvos Respublikos turėdamas tikslą S. D. nurodytoje, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, įgyti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, jas paslėpti automobilyje įrengtose slėptuvėse ir kontrabandos būdu neteisėtai atgabenti į Lietuvos Respubliką.

2.3. Tęsdamas bendrą nusikalstamą sumanymą ir vykdydamas savo atskirą užduotį, D. E. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje užsienio valstybėje ne vėliau kaip 2016 m. rugpjūčio 5 d. neteisėtai įgijo labai didelį kiekį – 86,795 kg narkotinės medžiagos – kanapių dervos, supakuotos į įvairaus dydžio paketus. Narkotinę medžiagą paslėpė automobilyje „Peugeot 3008“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įrengtose slėptuvėse ir tokiu būdu išvengdamas muitinės kontrolės, neturėdamas leidimo, kontrabanda iš Lenkijos Respublikos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Lazdijų pasienio punktą, 2016 m. rugpjūčio 5 d., apie 7.00 val., neteisėtai atgabeno labai didelį kiekį – 86,795 kg narkotinės medžiagos – kanapių dervos į Vilniaus miestą, S. D. nurodytą vietą – PC „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelę, kur automobilį paliko, o automobilio užvedimo raktelius ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku perdavė S. D..

3. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nuosprendžiu T. R. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį bei BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį už tai, kad veikdamas organizuotoje grupėje neteisėtai įgijo, laikė, gabeno ir kontrabandos būdu į Lietuvos Respubliką atgabeno labai didelį kiekį – 86,795 kg narkotinės medžiagos - kanapių dervos:

3.1. T. R. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip nuo 2016 m. rugpjūčio mėnesio, dėl savanaudiškų paskatų dalyvavo organizuotos grupės, užsiimančios neteisėtu disponavimu labai dideliais kiekiais narkotinių medžiagų, jų gabenimu kontrabanda ir susidedančios iš S. D., D. E., N. Ž., veikloje. Dalyvaudamas organizuotos grupės veikloje pats betarpiškai vykdė jam pavestas tam tikras atskiras užduotis, susijusias su kurjerio, neteisėtai gabenančio narkotines medžiagas, suradimu, kurjerio veiklos, jam kontrabandos būdu gabenant narkotines medžiagas, kontrole ir grupės veikloje turėjo atskirą vaidmenį, turintį užtikrinti kurjerio lojalumą ir tinkamą funkcijų vykdymą.

3.2. Vykdydamas organizatoriaus S. D. suformuotą užduotį surasti asmenis, galinčius užsiimti narkotinių medžiagų pervežimu, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2016 m. birželio 18 d. surado N. Ž., kaip asmenį, galintį automobiliu vykti į Rusijos Federaciją, pastarajam apgaulingai nurodydamas, kad bus reikalinga tik pervežti automobilį ir S. D. perdavė N. Ž. kontaktus.

3.3. S. D. nuslėpus nuo N. Ž. tikrąjį kelionės tikslą – narkotinių medžiagų gabenimą ir susitarus dėl N. Ž. veiksmų (automobilio nugabenimo į Rusijos Federaciją), T. R., tęsdamas bendrą nusikalstamą sumanymą ir atlikdamas atskirą vaidmenį, skirtą užtikrinti, kad N. Ž. neatsisakytų suplanuotų veiksmų, naudodamas konspiraciją – tik tarpusavio ryšio palaikymui skirtus telefonus, kontaktavo su N. Ž., perduodamas pastarajam S. D. nurodymus susijusius su automobilio technine priežiūra ir draudimu.

3.4. Kitiems organizuotos grupės nariams 2016 m. rugpjūčio 2 d. išvykus į užsienio valstybę, ten neteisėtai įgijus ir 2016 m. rugpjūčio 5 d. kontrabandos būdu į Lietuvos Respubliką atgabenus labai didelį kiekį – 86,795 kg narkotinės medžiagos – kanapių dervos, T. R., atlikdamas savo vaidmenį, toliau kontroliavo N. Ž. elgesį, nurodydamas pastarajam būti pasiruošus kelionei į Rusijos Federaciją, o S. D. nurodžius N. Ž. išvykti 2016 m. rugpjūčio 11 d., T. R., toliau kontroliuodamas kurjerio veiklą, nurodė N. Ž. informuoti jį apie sėkmingą sienos kirtimą.

4. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nuosprendis buvo pakeistas, nurodant S. D. paskirtą galutinę subendrintą 13 (trylikos) metų laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose, taip pat iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinant aplinkybes, kad:

- S. D. organizavo narkotinių medžiagų įgijimą, susitariant su užsienyje veikiančiu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu; organizavo slėptuvės automobilyje „Peugeot 3008”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įrengimą bei davė nurodymą D. E. įgyti ir paslėpti narkotines medžiagas automobilyje;

- D. E. neteisėtai įgijo labai didelį kiekį – 86,795 kg narkotinės medžiagos – kanapių dervos ir šią narkotinę medžiagą paslėpė automobilyje „Peugeot 3008”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

- T. R. apgaulingai nurodė N. Ž., jog jam reikės tik pervežti automobilį; S. D. nuslėpė nuo N. Ž. tikrąjį kelionės tikslą – narkotinių medžiagų gabenimą; aplinkybę, jog davė nurodymus susijusius su automobilio technine apžiūra, bei savanaudiškas paskatas dalyvaujant organizuotos grupės veikloje.

5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 26 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis buvo panaikinta ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

5.1. Išnagrinėjus bylą kasacine tvarka priimtoje nutartyje konstatuota, jog abiejų instancijų teismų sprendimai (pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo nutartis) priimti nesilaikant jų surašymui keliamų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) reikalavimų. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad jame nuteistųjų S. D., D. E. ir T. R. veiksmai padarant jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas dalyvaujant organizuotos grupės veikloje aprašyti atskirai, nesujungiant į bendrą visumą. Kasacinės instancijos teismo toks bendrai padarytų nusikalstamų veikų aprašymas pripažintas ydingu, neleidžiančiu tinkamai nustatyti bendrininkavimo sudėtį atskleidžiančių objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumą. Šios pirmosios instancijos teismo padarytos klaidos neištaisė ir apeliacinės instancijos teismas, priimtoje nutartyje bendrai nenurodęs, už kokius konkrečiai nusikalstamus veiksmus jie yra nuteisti, nors iš apskųsto nuosprendžio aprašomosios dalies pašalino atskiras nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybes. Dėl to iš dalies nebeaišku, už ką nuteistieji yra nuteisti.

5.2. Taip pat pripažinta, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 27 d. nutarties motyvai yra prieštaringi. Nors nutartyje konstatuota, kad S. D., D. E. ir T. R., darydami nusikalstamas veikas, veikė išvien kaip organizuotos grupės nariai (nutarties 44 punktas), bet pasisakant dėl neįrodytų aplinkybių (nutarties 50 punktas), narkotinių medžiagų įgijimas pašalintas tik vienam D. E., o S. D. pašalintas tik organizavimas įgyti narkotines medžiagas. Mažinant nuteistiesiems S. D. ir D. E. inkriminuotų veiksmų apimtį, nebuvo pasisakyta dėl T. R. veiksmų apimties. Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu T. R. nuteistas už S. D. suformuotos užduoties vykdymą, bet S. D. nėra inkriminuotas nei užduoties T. R. suformavimas, nei nurodymų per jį N. Ž. davimas. Be to, apibendrinant nuteistųjų S. D. ir D. E. padarytas nusikalstamas veikas, jiems nurodytas tik narkotinių medžiagų gabenimas kontrabandos būdu, t. y. pagal BK 199 straipsnio 3 dalyje nurodytą požymį, nedetalizuojant, ar nuteistieji narkotines medžiagas gabeno ir pagal BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytą požymį.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

6. Nuteistojo S. D. apeliaciniame skunde prašoma: 1) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nuosprendžio dalį ir S. D. išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių; arba 2) už nusikaltimo, numatyto BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskirti bausmę, atitinkančią minimalią bausmės ribą arba mažesnę už minimalią ribą, nustatant bausmės atlikimo vietą – pataisos namuose.

6.1. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų tyrimą, vertindamas įrodymus, surašydamas nuosprendį, padarė esminius BPK pažeidimus (pažeidė nekaltumo prezumpciją, BPK 20 straipsnio 5 dalyje, 301-307 straipsniuose išdėstytus reikalavimus) dėl kurių buvo apribotos įstatymo garantuojamos kaltinamojo teisės ir kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą, ir priimti teisingą nuosprendį (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis).

6.2. Skunde nesutinkama su apygardos teismo išvadomis, kad S. D. disponavo 2016 m. rugpjūčio 11 d. N. Ž. vairuotame automobilyje „Peugeot“ rasta narkotine medžiaga, organizavo šios medžiagos įgijimą ir ją įgijo, kad ši medžiaga buvo įgyta užsienio valstybėje ir tuo pačiu automobiliu atgabenta į Lietuvos Respubliką, kad S. D. žinojo, jog automobilyje yra paslėpta narkotinė medžiaga. Apelianto teigimu, tokios teismo išvados neatitinka bylos faktinių aplinkybių, kas nulėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą ir neteisingos bausmės paskyrimą.

6.3. Teigiama, jog bylos įrodymai nepatvirtina, kad S. D. nurodė D. E. automobiliu „Peugeot“ vykti į nenustatytą užsienio valstybę, įgyti kanapių dervą, ją paslėpti automobilyje įrengtose slėptuvėse ir kontrabandos būdu atgabenti į Lietuvą. S. D. ir D. E. tarpusavio bendravimo turinys ikiteisminio tyrimo metu neužfiksuotas. S. D. neigė davęs nurodymus D. E. dėl narkotinės medžiagos įgijimo, paslėpimo ir atgabenimo, šią aplinkybę neigė ir D. E., kitų įrodymų, kurie paneigtų jų parodymus, byloje nėra.

6.4. Taip pat neįrodyta ir tai, jog 86,795 kg kanapių dervos buvo įgyta 2016 m. rugpjūčio 2-5 d. nenustatytoje užsienio valstybėje, paslėpta automobilio „Peugeot“ slėptuvėje ir 2016 m. rugpjūčio 5 d. buvo pergabenta per Lietuvos valstybės sieną kontrabandos būdu, išvengiant muitinės kontrolės ir neturint leidimo. Apelianto teigimu, faktas, kad 2016 m. rugpjūčio 11 d. automobilyje „Peugeot“ buvo rasta narkotinė medžiaga, dar neįrodo, jog ta pati medžiaga buvo įgyta ir automobilyje buvo paslėpta 2016 m. rugpjūčio mėnesį nuo 2 iki 5 dienos, kuomet šiuo automobiliu važinėjo D. E.. Kaip nurodoma skunde, 86,795 kg kanapių dervos įgijimo ir patalpinimo į slėptuvę automobilyje „Peugeot“ aplinkybės byloje nėra nustatytos. Nuteistasis tvirtina, kad jis ir D. E. užsienio valstybėse narkotinės medžiagos neįgijo, jos automobilyje „Peugeot“ neslėpė, šio automobilio niekam perdavę nebuvo, apie automobilyje įrengtą slėptuvę nieko nežinojo. Tokie nuteistųjų parodymai byloje nepaneigti. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad D. E. automobiliu „Peugeot“ į Lietuvą grįžo 2016 m. rugpjūčio 5 d., o automobilis N. Ž. buvo perduotas 2016 m. rugpjūčio 10 d., todėl kanapių derva automobilyje galimai buvo paslėpta 5 dienų laikotarpyje, kai automobilis buvo Vilniaus mieste.

6.5. Be to, bylos įrodymai nepatvirtina, kad S. D. subūrė organizuotą grupę, parengė nusikalstamos veikos padarymo planą ir davė nurodymus grupės nariams. Byloje nenustatyta, kad D. E. atliko kokį nors nusikalstamą vaidmenį, taip pat nenustatyta, kad kokius nors veiksmus, kurie galėtų būti vertinami kaip bendrininkavimas, būtų atlikęs ir T. R.. Byloje apklausti asmenys nedavė parodymų apie organizuotos grupės subūrimą, bendrininkų parinkimą, nusikaltimo plano sukūrimą, apie S. D. nusikalstamus nurodymus T. R. ir D. E., tokios aplinkybės neužfiksuotos ir techniniais būdais ar kitais įrodymų šaltiniais.

6.6. Skunde teigiama, kad S. D. inkriminuoti veiksmai, susiję su N. Ž. (2016 m. rugpjūčio 7 d. N. Ž. iškvietimas, automobilio „Peugeot“ raktelių jam perdavimas, nurodymas automobilį pergabenti į kitą aikštelę, 2016 m. rugpjūčio 10 d. nurodymas N. Ž. kitos dienos rytą vykti į Rusijos Federaciją) savaime nėra nusikalstami. S. D. nuosekliai teigė, nežinojęs apie automobilyje „Peugeot“ paslėptas narkotines medžiagas. Nuteistojo tvirtinimu, jis veiksmus, susijusius su disponavimu automobiliu „Peugeot“, vairuotojo suradimu, vykimu į užsienį, atliko vykdydamas T. K. prašymus, nežinodamas, jog automobilyje yra įrengtos slėptuvės, kuriose gali būti patalpinta narkotinė medžiaga. Teisme ištirti įrodymai (apklausti liudytojai M. B. ir S. Š., M. B. pateikti dokumentai) vienareikšmiai patvirtina, kad S. D. pažinojo T. K. ir su juo bendravo, todėl galėjo gauti T. K. prašymus atlikti veiksmus, susijusius su disponavimu automobiliu „Peugeot“. T. K. tyrimo metu nebuvo apklaustas, nes mirė (nusižudė), todėl byloje yra likęs vienintelis įrodymų šaltinis – S. D. parodymai, kurie nėra paneigti objektyviais bylos duomenimis. S. D. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu nedavė parodymų apie savo pažįstamą T. K., nes nenorėjo jam pakenkti, tačiau po pastarojo mirties suprato, kad nebėra prasmės slėpti jo veiksmų ir davė parodymus.

6.7. Byloje neįrodyta, kad S. D. žinojo apie automobilyje ,,Peugeot“ buvusią narkotinę medžiagą ir kad tyčia disponavo narkotine medžiaga, t. y. kad jo tyčia apėmė neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinės medžiagos kiekiu. Nenustatyta ir tai, kad S. D. organizavo arba įrengė slėptuvę automobilyje. Automobiliu važinėjusių N. Ž. ir D. E. parodymai patvirtina, jog naudojantis automobiliu slėptuvių nebuvo matyti, jokie automobilio išoriniai požymiai neleido manyti, kad automobilyje yra įrengtos slėptuvės, automobilyje nesijautė jokio specifinio kvapo, iš kurio būtų galima manyti, jog automobilyje slepiamos narkotinės medžiagos. Kaip jau minėta, S. D. visus veiksmus, susijusius su disponavimu automobiliu „Peugeot“, atliko T. K. prašymu, šiam nurodžius, jog automobilis turi būti išgabentas į užsienį pardavimo tikslu. Apie tai, kad automobilyje yra paslėpta narkotinė medžiaga, T. K. nuteistajam S. D. nesakė ir jis apie tai nieko nežinojo. Iš N. Ž. parodymų negalima spręsti, kad S. D. jam davė užduotį būti narkotikų kurjeriu. Teisme N. Ž. parodė, kad S. D. su juo bendravo atvirai, neslėpė savo išvaizdos, nesimaskavo, skambindavo ar rašydavo jam į telefoną, bendravimo metu buvo ramus, nesinervino, neliepė saugoti automobilio, nesakė, kad jame galėtų būti vertingas krovinys, tiesiog nurodė, jog automobilį reikės palikti Rusijoje, o atgal į Lietuvą reikės grįžti autobusu. Tokios N. Ž. nurodytos aplinkybės patvirtina S. D. parodymus, kad automobilis į Rusiją turėjo būti išvarytas pardavimo tikslu ir ten paliktas. Vienintelis duomenų šaltinis, iš kurio būtų galima manyti, kad S. D. galėjo žinoti apie nelegalų krovinį automobilyje, yra ikiteisminio tyrimo metu duoti N. Ž. parodymai, kad S. D. jam prieš kelionę sakė, jog paduos paketėlį su „spaisu“, tačiau nieko taip ir neperdavė. Tačiau toks vienintelis, nekonkretizuotas sakinys negali būti laikomas pakankamu S. D. kaltės įrodymu. Be to, tokius parodymus davė ne nešališkas liudytojas, o nuo baudžiamosios atsakomybės dėl savo duotų parodymų turinio atleistas bendraįtariamasis, todėl tokio asmens parodymų patikimumas privalo būti vertinamas itin kruopščiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-276-976/2015).

6.8. Anot nuteistojo, apygardos teismas, nustatydamas bausmės dydį ir bausmės atlikimo vietą, netinkamai pritaikė BK bendrosios dalies nuostatas, reglamentuojančias bausmės skyrimą. Skiriant bausmę, didesnę už sankcijos vidurkį, buvo remtasi neteisinga informacija apie S. D. asmenybę ir šeiminę padėtį. Nors skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad S. D. yra nevedęs (išsiskyręs), bet iki sulaikymo jis gyveno faktinėje santuokoje (partnerystėje) su N. G., jie vedė bendrą ūkį, kartu augina bendrą mažametį vaiką, N. G. buvo sumokėjusi už jį užstatą. Iki suėmimo S. D. buvo registruotas Darbo biržoje, t. y. jis buvo ne nedirbantis, o bedarbis, ieškantis darbo valstybės nustatyta tvarka. S. D. anksčiau teistas vieną kartą už kitokio pobūdžio nusikalstamą veiką, bausmę yra atlikęs, todėl jo ankstesnis teistumas neleidžia daryti išvados, kad jis nuolat darė nusikalstamas veikas, kad nusikaltimų darymas buvo jo gyvenimo būdas ir pajamų šaltinis. Pažymima, kad nagrinėjamoje byloje nusikaltimo dalykas – narkotinė medžiaga buvo paimta policijos pareigūnų, į apyvartą nepateko ir realių žalingų pasekmių visuomenės narių sveikatai nesukėlė. Be to, skiriant bausmes pagal BK 260 straipsnio 3 dalį kitiems organizuotos grupės nariams D. E. ir T. R., buvo pritaikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir paskirtos mažesnės už sankcijos minimumą bausmės vadovaujantis tomis pačiomis inkriminuotos veikos pavojingumą apibūdinančiomis aplinkybėmis kaip ir S. D.. Atsižvelgiant į tai, S. D. taip pat skirtina minimali sankcijoje numatyta bausmė arba mažesnė už minimumą bausmė. Taip pat skundžiamame nuosprendyje nemotyvuota, kodėl S. D. buvo nustatyta pirmus 5 laisvės atėmimo bausmės metus atlikti kalėjime, taip pažeidžiant BK 50 straipsnio 3 dalies nuostatas. Apelianto nuomone, nėra jokių objektyvių aplinkybių, sudarančių pagrindą bausmės atlikimo vietą nustatyti kalėjimą, o ne pataisos namus, kadangi nei jo asmenybė, nei padaryta nusikalstamą veika negali būti apibūdinami kaip išskirtinai pavojingi, todėl apygardos teismo sprendimas dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikti kalėjime yra nepagrįstas ir naikintinas.

7. Nuteistojo T. R. apeliaciniame skunde prašoma panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nuosprendžio dalį ir priimti T. R. atžvilgiu naują – išteisinamąjį nuosprendį, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

7.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog T. R., veikdamas organizuotoje grupėje ir turėdamas atskirą užduotį bei vykdydamas atskirą vaidmenį, bendrais veiksmais neteisėtai įgijo, laikė, gabeno ir kontrabandos būdu į Lietuvos Respubliką atgabeno labai didelį kiekį – 86,795 kg narkotinių medžiagų – kanapių dervos, yra neteisinga ir pagrįsta tik prielaidomis.

7.2. Teigiama, kad T. R. nusikaltimų, už kuriuos yra nuteistas, nepadarė, byloje nėra tiesioginių ar netiesioginių jo kaltės įrodymų. T. R. nežinojo apie narkotines medžiagas ar disponavimą jomis, nesitarė su niekuo dėl nusikalstamos veikos padarymo, neperdavinėjo N. Ž. jokių nurodymų dėl nusikaltimo padarymo ir N. Ž. veiksmų nekontroliavo. T. R. nežinojo, kad kontrabandos būdu į Lietuvos Respubliką buvo atgabentos narkotinės medžiagos ir jas N. Ž. vairuojamu automobiliu bus bandoma pervežti į Rusijos Federaciją. Kaip nurodoma skunde, T. R. pažįsta S. D. nuo vaikystės ir šis jam pasiūlė nuvaryti automobilį į Maskvą, ten jį parduoti ir parvežti gautus pinigus, bet T. R. tokio pasiūlymo atsisakė ir pasiūlė tai padaryti N. Ž., S. D. prašymu suorganizavo pastarojo ir N. Ž. susitikimą, tačiau pats jame nedalyvavo. Apeliantas pažįsta N. Ž. daug metų, su juo nuolat bendraudavo, jų santykiai buvo draugiški, todėl siūlydamas darbą neturėjo jokio tikslo klaidinti N. Ž.. Su pastaruoju kontaktavo, domėjosi, kaip jam sekasi padėti S. D. dėl automobilio pervarymo, nes rūpinosi N. Ž., kad šiam nieko nenutiktų, taip pat jautė atsakomybę ir prieš S. D., nes jam pasiūlė N. Ž., kaip asmenį galintį padėti nuvaryti automobilį, ir nenorėjo, kad N. Ž. pavestų S. D..

7.3. Pažymima, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu T. R. nuolat naudojosi keliais telefonų numeriais, kurių nė vienas nebuvo konspiracinis ir visais jais buvo bendraujama įvairiais klausimais. Be to, skundžiamo nuosprendžio motyvuojamoje dalyje telefono Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai priskirtas S. D., kadangi šiuo numeriu naudojosi nuteistojo brolis G. R.. Apeliantas teigia, kad jo pokalbiai su broliu nėra susiję su N. Ž., o jų pokalbiuose minimas „P.“ yra S. D.. Telefono Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi S. D., kuris su T. R. kontaktavo, norėdamas susisiekti su G. R., kuris jam buvo skolingas pinigų.

7.4. Taip pat nurodoma, kad T. R. yra vedęs, turi du mažamečius vaikus, nuo 2018 m. sausio 31 d. dirba MB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2018 m. birželio 7 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo-ekspeditoriaus pareigose, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra vieną kartą teistas už nusikaltimą, kuris nesusijęs su narkotinėmis medžiagomis, vykdo jam skirtus viešuosius darbus, laikosi įstatymų ir nedaro nusikalstamų veikų, į nusikaltimus, ypatingai susijusius su narkotinėmis medžiagomis, žiūri kritiškai.

8. Nuteistojo D. E. gynėjo advokatas Jono Kvaraciejaus apeliaciniame skunde prašoma panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nuosprendį D. E. atžvilgiu ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį.

8.1. Skunde nurodoma, kad apygardos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas, priimdamas nuosprendį, buvo šališkas, pažeidė BPK 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą nekaltumo prezumpciją, BPK 20 straipsnio 1, 4, 5 dalių nuostatas ir 241 straipsnio 2 dalyje nurodytą reikalavimą imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištirtos bylos aplinkybės.

8.2. Apelianto nuomone, byloje surašytas kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka BPK 219 straipsnio 3, 4 punktuose, o skundžiamas nuosprendis, kurio aprašomoji dalis paraidžiui perkelta iš kaltinamojo akto, neatitinka BPK 305 straipsnio l dalyje išdėstytų reikalavimų. Kaltinamajame akte ir teismo nuosprendyje nenurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės (padarymo vieta, laikas, iš kokios valstybės S. D. susitarė įgyti narkotines medžiagas; kokioje valstybėje ir kokiu būdu D. E. jas įgijo). Be to, kaltinamajame akte nėra nurodyti ir D. E. kaltinantys duomenys, todėl teismas, pagrįsdamas D. E. kaltę netiesioginiais įrodymais, pats suformulavo iš esmės naują kaltinimą ir kaltinamajam atėmė teisę gintis nuo kaltinimo.

8.3. Teigiama, kad D. E. nepadarė jam inkriminuotų nusikaltimų ir byloje nėra D. E. kaltumą patvirtinančių įrodymų. D. E. nebuvo pažįstamas nei su N. Ž., nei su T. R. ir nusikalstamoje veikloje su jais nedalyvavo. D. E., S. D. prašymu, vyko į Olandiją, ten nakvojo ir grįžo į Lietuvą, tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie D. E. sąsajas su narkotinėmis medžiagomis. D. E. nieko nežinojo apie automobilyje įrengtą slėptuvę ir narkotinių medžiagų gabenimą ir šias aplinkybes patvirtina bylos medžiaga. Ikiteisminio tyrimo metu byloje buvo atliktos ekspertizės, kurios nepatvirtino, kad D. E. būtų kontaktavęs su narkotinėmis medžiagomis, jų pakuotėmis, įrengtomis slėptuvėmis (nenustatyti biologiniai pėdsakai), tačiau teismo nuosprendyje ekspertizės ir jų išvados neaptartos, tai, apelianto nuomone, rodo teismo šališkumą. D. E. bendravimo su S. D. metu automobilis ,,Peugeot“ buvo sekamas, tačiau iš sekimo protokolų nematyti, kad S. D. būtų rodęs D. E. automobilyje esančias slėptuves. Byloje kaip liudytojas apklaustas N. Ž. parodė, kad muitinėje automobilis buvo ardomas 3-4 val., tai, apelianto teigimu, įrodo, kad patekimas į slėptuves yra sudėtingas. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad D. E. buvo apmokomas išardyti slėptuves, paslėpti narkotines medžiagas. Byloje nėra ir jokių daiktinių įrodymų, patvirtinančių, kad D. E. būtų ardęs slėptuves. Byloje nenustatyta, kur ir kokiu būdu buvo įgytos narkotinės medžiagos, nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad narkotinės medžiagos buvo įgytos užsienio valstybėje ir pergabentos per Lietuvos valstybinę sieną. Anot apelianto, narkotinės medžiagos į automobilį ,,Peugeot“ galėjo būti pakrautos ir Lietuvoje. Byloje nėra užfiksuota D. E. užmaskuotų pokalbių ar susirašinėjimų, leidžiančių jį susieti su narkotinėmis medžiagomis. Byloje nėra ir duomenų, kad D. E. kelionės metu laikėsi kokių nors konspiracinių priemonių, priešingai, D. E. kelionės metu rinko kvitus, kad galėtų atsiskaityti su užsakovu už kelionei jam duotus pinigus (kvitai buvo išimti kratos metu).

8.4. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuosprendyje minima tik dalis slapto sekimo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini). Iš nutylėto pažymos turinio matyti, kad nuo 2016 m. rugpjūčio 2 d. buvo vykdoma D. E. vairuoto automobilio ,,Peugeot“ sekimas ir šis sekimas buvo vykdomas su pertraukomis. Sekimo metu buvo nustatyta, kad D. E. rugpjūčio 5 d. automobiliu ,,Peugeot“ kirto valstybės sieną, 9 val. atvyko į Vilnių ir nerakintą automobilį paliko ,, (duomenys neskelbtini)“ aikštelėje. Sekimas buvo nutrauktas 17 val. Byloje nustatyta, kad nuo rugpjūčio 7 d. 12.27 val. iki automobilio ,,Peugeot“ sulaikymo Lavoriškių poste automobilis buvo N. Ž. žinioje. Nuo rugpjūčio 8 d. iki 11 d. automobilio ,,Peugeot“ sekimas nebuvo vykdomas, t. y. jis buvo paliktas be pareigūnų priežiūros. Todėl nepaneigta, kad narkotinės medžiagos į automobilį buvo pakrautos Vilniuje, automobiliui esant N. Ž., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, žinioje. N. Ž. yra parodęs, kad žinojo, jog automobilyje yra kažkokie „spaisai“.

9. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji S. D., D. E., T. R. ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus patenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistųjų S. D., T. R. ir nuteistojo D. E. gynėjo advokato Jono Kvaraciejaus apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Dėl BPK 219 straipsnio nuostatų taikymo

10. Nuteistojo D. E. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje surašytas kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka BPK 219 straipsnio 3, 4 punktuose išdėstytų reikalavimų. Anot apelianto, kaltinamajame akte nenurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės (padarymo vieta, laikas, iš kokios valstybės S. D. susitarė įgyti narkotines medžiagas; kokioje valstybėje ir kokiu būdu D. E. jas įgijo). Be to, kaltinamajame akte nėra nurodyti ir D. E. kaltinantys duomenys. Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

11. BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad kaltinamajame akte turi būti nurodoma nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Šie reikalavimai įtvirtinti tam, kad įtariamasis suprastų, kuo yra kaltinamas, ir būtų nustatytos nagrinėjimo teisme ribos. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, išdėstant svarbias veikos faktines aplinkybes ir šias aplinkybes atitinkančius nusikalstamos veikos sudėties požymius. Nusikalstamos veikos aprašymas turi atitikti BK normoje, pagal kurią nusikalstama veika kvalifikuojama, nustatytus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt.) (BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-254/2013, Nr. 2K-435/2013 ir kt.).

Žemesnės instancijos teismas

12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. D., nuteistojo D. E. gynėjo advokato Jono Kvaraciejaus, nuteistojo T. R. gynėjo advokato G. Z. kasacinius skundus, 2020 m. vasario 26 d. nutartyje konstatavo, kad šioje byloje esantis kaltinamasis aktas formaliai atitinka jo surašymui keliamus reikalavimus tiek išdėstant nuteistajam D. E. (ir kitiems nuteistiesiems S. D., T. R.) inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes (BPK 219 straipsnio 3 punktas), iš kurių sprendžiama apie nusikalstamų veikų požymių buvimą, tiek pateikiant duomenis, kuriais grindžiamas kaltinimas (BPK 219 straipsnio 4 punktas). Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas nuteistojo D. E. gynėjo prašymo perduoti bylą prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti (BPK 234 straipsnio 2 dalis) ir išnagrinėdamas baudžiamąją bylą su 2017 m. rugpjūčio 24 d. surašytu kaltinamuoju aktu, padarė esminius BPK pažeidimus, suvaržančius D. E. teisę į gynybą, t. y. žinoti, kuo kaltinamas. Kasacinis teismas minėtoje nutartyje pabrėžė, kad tai, ar kaltinamajame akte pateikti kaltinimą pagrindžiantys duomenys (BPK 219 straipsnio 4 dalis) gali būti pripažinti įrodymais ir ar jie patvirtina kaltinamojo kaltumą padarius jam inkriminuotą veiką, sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio nuostatomis (t. 12, b. l. 64-88).

Dėl bylos įrodymų vertinimo ir S. D., T. R. bei D. E. veikų kvalifikavimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį

13. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą teismo nuosprendį ir nuteistųjų S. D., T. R. bei nuteistojo D. E. gynėjo advokato Jono Kvaraciejaus apeliacinių skundų argumentus, taip pat atlikusi dalinį įrodymų tyrimą, konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimų, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai S. D., T. R. bei D. E. pripažino kaltais, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje ir BK 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 3 dalyje. Tačiau skundžiamas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nuosprendis keičiamas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms, kadangi buvo netinkamai nustatytas S. D., T. R. bei D. E. neteisėto disponavimo labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu mastas (BPK 328 straipsnio 3 punktas). Be to, pirmosios instancijos teismo nuosprendis priimtas nesilaikant jo surašymui keliamų BPK reikalavimų, nes nuteistųjų S. D., D. E. ir T. R. veiksmai padarant jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas dalyvaujant organizuotos grupės veikloje aprašyti atskirai, nesujungiant į bendrą visumą.

14. Skundžiamu nuosprendžiu S. D., D. E. ir T. R. nuteisti už tai, kad veikdami organizuotoje grupėje, neteisėtai įgijo, laikė ir kontrabandos būdu gabeno labai didelį kiekį – 86,795 kg narkotinės medžiagos – kanapių dervos. Nuteistieji S. D. ir T. R. bei nuteistojo D. E. gynėjas apeliaciniuose skunduose prašo priimti išteisinamąjį nuosprendį, kadangi jie nepadarė inkriminuotų nusikalstamų veikų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji S. D., D. E. ir T. R. inkriminuotų nusikalstamų veikų požymiai nustatyti iš esmės tinkamai, naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl nuteistųjų S. D., D. E. ir T. R. padarytų nusikalstamų veikų, bei motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė nuteistųjų ir jų gynėjų versijas. Tai, kad bylos įrodymus teismas įvertino ne taip, kaip to norėtų apeliantai, savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas.

Žemesnės instancijos teismas

14.1. Pirmosios instancijos teismo išvada apie nuteistųjų S. D., D. E. ir T. R. kaltę, padarius BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje ir BK 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 3 dalyje nustatytus nusikaltimus, pagrįsta liudytojų N. Ž., A. P., A. U. parodymais, slapto sekimo pažyma, apžiūros protokolais, tarnybiniais pranešimais, kratos protokolais, informacija dėl telefoninių pokalbių vertimo iš rusų kalbos, telekomunikacijos tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašymų darymo protokolais, specialisto išvada, asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką protokolais, atsakymu, gautu iš Nyderlandų Karalystės pagal teisinės pagalbos prašymą, bei kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, argumentus dėl įrodymų patikimumo, jų įrodomosios reikšmės bei atsižvelgus į visą baudžiamosios bylos medžiagą, nėra pagrindo daryti išvados, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus bei šioje dalyje priėmė neteisėtą nuosprendį.

15. Nuteistieji S. D., D. E. ir T. R. viso proceso metu kaltės nepripažino ir parodė, kad nedalyvavo organizuotos grupės veikloje, neteisėtai įgyjant, laikant ir kontrabandos būdu gabenant labai didelį kiekį narkotinės medžiagos. Nuteistasis S. D., apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad T. R. pažįsta nuo vaikystės, jie yra draugai, o D. E. nepažįsta. 2013 m. pabaigoje S. D. buvo paleistas iš pataisos namų, 2014-2015 m. pradėjo užsiiminėti butų remontais, tuomet ir susipažino su T. K., kuris turėjo oro kondicionierių verslą. Pastarasis jo paprašė už atlygį (iki 1000 Eur) surasti žmogų, kuris galėtų vežti automobilius pardavimui į Europos valstybes ar Baltarusiją ir Rusiją. Praėjus keliems mėnesiams S. D. sužinojo, kad T. R. svainis N. Ž. yra be darbo, ir pasiūlė jam užsiimti šia veikla. Pastarasis sutiko. Vėliau T. K. pasakė, kad yra automobilis, kurio dokumentus jis perduos S. D., taip pat duos 200 eurų, ir paprašė, jog pastarasis nuvežtų šiuos dokumentus N. Ž., o šis įregistruotų automobilį savo vardu. S. D. dokumentus ir automobilį „Peugeot“ perdavė N. Ž.. Praėjus kuriam laikui, T. K. pasakė, kad automobilį reikia vežti ne į Rusiją, o į Europos valstybę, paprašė paklausti, ar N. Ž. sutiktų tą padaryti. Tačiau pastarasis atsisakė, nes nemoka anglų kalbos, nežino kelių. Todėl G. R. davė savo pažįstamo telefono numerį, kuris ir nuvežė automobilį į Europą. T. K. pasakė, kad reikės parvežti vairuotoją iš Europos, pasiūlė tai padaryti S. D., davė 600 Eur. S. D. sutiko, išsinuomojo automobilį ir išvažiavo kartu su M. N.. Vokietijoje (jis tuo metu nežinojo, kad tai iš tikrųjų buvo Olandija) susirado motelį ir pernakvojo. T. K. kitą dieną parašė, kad automobilio („Peugeot“) palikti užsienyje bei vairuotojo parvežti nereikia. S. D. parašė vairuotojui (D. E.), kad šis tegul važiuoja atgal į Lietuvą ir palieka automobilį prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“. S. D. nežino, kodėl T. K. prašymu tą patį automobilį „Peugeot“ vėliau reikėjo varyti į Rusiją ir palikti degalinėje Peterburge. S. D. reikėjo važiuoti paskui ir parvežti vairuotoją. T. K. nesakė, kad tame automobilyje, kurį reikia nuvežti į Rusiją, bus paslėptas narkotinių medžiagų krovinys. S. D. nesakė N. Ž., kad automobilyje paslėptas „spaisas“ ar kažkokia dovanėlė. S. D., tvarkydamas šį automobilį, nematė neseniai atlikto remonto, ardymo darbų ir pan. Jis nežino, kodėl automobilio „Peugeot“ raktas liko pas jį (t. 9, b. l. 188-190, 192; t. 10, b. l. 46-47).

15.1. Nuteistasis D. E., apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad iš S. D. gavo pasiūlymą užsidirbti kelis šimtus eurų nuvarant automobilį į Europą ir dar jį pastarasis būtų parvežęs atgal į Lietuvą. D. E. sutiko. Jam buvo nurodyta atvažiuoti į Vilniuje esančią prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ aikštelę, ten jis turėjo persėsti į „Peugeot“ markės automobilį. S. D. davė D. E. automobilio dokumentus, raktus, 600 ar 700 Eur, iš kurių 300 Eur turėjo likti jam, ir telefoną bei nurodė vykti į Vokietiją. Iš „(duomenys neskelbtini)“ aikštelės jie išvažiavo kartu su S. D., pakeliui buvo sustoję Alytuje ar už Alytaus, vėliau išsiskyrė ir D. E. nežinojo, kad pastarasis į Europą važiavo jam iš paskos. Ties Berlynu D. E. gavo žinutę su adresu, kad reikia vykti į Olandiją, į Amsterdamą. Nuvykęs į Amsterdamą, nakvojo viešbutyje ir niekam automobilio nebuvo perdavęs. Kitą dieną gavo žinutę, kad niekas nesigauna ir reikia važiuoti atgal (į Lietuvą) bei palikti automobilį „Peugeot“ ten, iš kur paėmė. Todėl sugrįžęs į Lietuvą jis pastatė automobilį toje pačioje vietoje. Grįžtant iš Olandijos navigacija netiksliai rodė, todėl jis ties Vokietija klausė kelio S. D.. Kelionės metu D. E. susirašinėjo tik su S. D.. D. E. taip pat parodė, kad automobilyje „Peugeot“ nematė jokių slėptuvių ar perdarymo požymių, pašalinių kvapų taip pat nesijautė (t. 9, b. l. 190-193; t. 10, b. l. 46).

15.2. Nuteistasis T. R., apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2016 m. susitikus Jonavoje S. D. pasakė, jog jo draugas ieško, kas gali nuvaryti į Rusiją automobilį. Pats T. R. su šiuo pasiūlymu nesutiko, tačiau vėliau pasiūlė tai padaryti savo svainiui N. Ž., kuris norėjo vykti į Maskvą aplankyti savo sergančią seserį. S. D. prašymu T. R. suorganizavo jų susitikimą. Vėliau N. Ž. sakė, jog S. D. iniciatyva jis gautą automobilį įregistravo savo vardu, klausė, ką daryti su besibaigiančiu automobilio draudimu. T. R. kontaktavo su N. Ž. ir domėjosi, kaip jam sekasi padėti S. D. dėl automobilio gabenimo, nes rūpinosi juo, kad šiam nieko nenutiktų, taip pat jautė atsakomybę ir prieš S. D., nes jam pasiūlė N. Ž. kaip asmenį, galintį padėti nuvaryti automobilį, ir nenorėjo, kad pastarasis pavestų S. D.. Tačiau T. R. pažymėjo, kad niekam jokių nurodymų neduodavo bei nieko nekontroliavo (t. 9, b. l. 191-192; t. 10, b. l. 47). Nuteistasis T. R., apklaustas bylą pirmą kartą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme parodė iš esmės tokias pačias aplinkybes, paaiškino, kad prisiminęs, jog S. D. ieškojo žmogaus, kuris galėtų nuvairuoti automobilį į Rusiją, apie tai pasakė N. Ž., kuris šio šalyje norėjo aplankyti sergančią seserį. T. R. telefonu suorganizavo S. D. ir N. Ž. susitikimą. Vėliau jis su S. D. apie tai nebendravo ir nežinojo, ką jie su N. Ž. susitarė. T. R. nežinojo, kada N. Ž. turėjo išvažiuoti, tik paprašė, kad pastarasis jam paskambintų, kai kirs sieną. T. R. nežinojo, kad D. E. prieš tai tuo pačiu automobiliu buvo išvykęs į Olandiją, ir telefoniniuose pokalbiuose kalbėjo ne apie jį (t. 11, b. l. 12-13).

15.3. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistųjų S. D., D. E. ir T. R. parodymus įvertino kaip gynybinę versiją, kadangi jie prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams.

16. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad gavus kriminalinės žvalgybos duomenų, jog N. Ž. ir kiti nusikalstamos veikos bendrininkai galimai disponuoja labai dideliu narkotinių, psichotropinių medžiagų kiekiu bei galimai užsiima šių medžiagų platinimu ir kontrabanda, Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 28 d. nutartimi Nr. RS4-460 buvo nutarta N. Ž. atžvilgiu sankcionuoti techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka ir sekimą su techninių priemonių panaudojimu specialia tvarka sekimo metu laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 28 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. (t. 11, b. l. 49). 2016 m. rugsėjo 7 d. slapto sekimo pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad 2016 m. rugpjūčio 2 d. N. Ž. važinėja automobiliu Peugeot 3008, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 9.43 val. N. Ž. automobiliu Peugeot 3008, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvažiavo prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, (duomenys neskelbtini), ir susitiko su S. D. bei R. B.. 9.53 val. N. Ž. su S. D. išvažiavo, o R. B. automobiliu Peugeot 3008 atvažiavo į įmonių teritoriją, (duomenys neskelbtini). 10.10 val. prie minėtos įmonių teritorijos R. B. įsėdo pas N. Ž. ir S. D. bei išvažiavo. 11.00 val. į minėtą įmonių teritoriją atvažiavo N. Ž., S. D. ir R. B.. Pastarasis iš įmonių teritorijos išvažiavo su automobiliu Peugeot 3008, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat išvažiavo ir N. Ž. su S. D. bei nuvažiavo į automobilių plovyklą, (duomenys neskelbtini). 13.01 val. N. Ž. ir R. B. išvažiavo automobiliu BMW 750, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o S. D. automobiliu Peugeot 3008, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), abiem automobiliais jie atvažiavo į PC „(duomenys neskelbtini)“ požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, (duomenys neskelbtini). 13.12 val. šioje vietoje palikę automobilį Peugeot 3008, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jie visi išvažiavo automobiliu BMW 750, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 17.55 val. prie automobilio Peugeot 3008, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobiliu VW Golf 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) privažiavo S. D., M. N. ir susitiko su D. E.. 18.05 val. D. E. automobiliu Peugeot 3008, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o S. D. ir M. N. automobiliu VW Golf 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavo iš PC „(duomenys neskelbtini)“. 18.28 val. sekamieji minėtais automobiliais atvažiavo į degalinę „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), bei į automobilį Peugeot 3008, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pripylė degalų. 18.36 val. sekamieji dviem automobiliais išvažiavo iš minėtos degalinės ir nuvažiavo Alytaus link. 19.34 val. sekamieji atvažiavo į degalinę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini). 19.50 val. sekamieji išsiskyrė: S. D. ir M. N. liko minėtoje degalinėje, o D. E. nuvažiavo lik Seirijų miestelio. 20.30 val. D. E. automobiliu Peugeot 3008, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pravažiavo Lazdijų pasienio ruožą ir nuvažiavo Seinų (Lenkija) link. 20.50 val. S. D. ir M. N. automobiliu VW Golf 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pravažiavo Lazdijų pasienio ruožą ir nuvažiavo Seinų (Lenkija) link. 2016 m. rugpjūčio 5 d., 7.00 val., automobilis Peugeot 3008, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas D. E., pravažiavo Lazdijų pasienio punktą ir nuvažiavo Vilniaus link. 9.00 val. D. E. automobiliu Peugeot 3008, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvažiavo į PC „(duomenys neskelbtini)“ požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, persėdo į automobilį BMW 740, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir išvažiavo. Iki 17.00 val. automobilis Peugeot 3008, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjo PC „(duomenys neskelbtini)“ požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje. 16.53 val. S. D. ir M. N. automobiliu VW Golf 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pravažiavo Lazdijų pasienio punktą ir 18.45 val. atvažiavo į Vilnių. 2016 m. rugpjūčio 6 d., 6.00 – 24.00 val. automobilis Peugeot 3008, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjo PC „(duomenys neskelbtini)“ požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje. 2016 m. rugpjūčio 7 d., 7.30 – 12.25 val. automobilis Peugeot 3008, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjo PC „(duomenys neskelbtini)“ požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje. 12.25 val. prie minėto automobilio atvažiavo S. D. ir N. Ž. automobiliu BMW 645, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 12.27 val. sekamieji išsiskyrė: S. D. automobiliu BMW 645, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavo, o N. Ž. automobiliu Peugeot 3008, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvažiavo į automobilių saugojimo aikštelę, (duomenys neskelbtini). 12.50 val. N. Ž. išėjo iš minėtos automobilių saugojimo aikštelės ir įsėdęs pas privažiavusį S. D. į automobilį BMW 645, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavo. Iki 21.30 val. automobilis Peugeot 3008, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš minėtos automobilių saugojimo aikštelės neišvažiavo. 2016 m. rugpjūčio 8 d., 5.30 – 12.00 val. automobilis Peugeot 3008, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjo toje pačioje automobilių saugojimo aikštelėje. 2016 m. rugpjūčio 11 d., 5.56 val. prie (duomenys neskelbtini) namo automobiliu Mercedes Benz GL350, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvažiavo M. N.. Iš (duomenys neskelbtini) išėjo S. D. ir įsėdęs pas M. N. į automobilį išvažiavo. 7.06 val. S. D. ir M. N. prie degalinės „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), buvo perduoti sulaikyti (t. 2, b. l. 102-105).

17. Teisėjų kolegija sprendžia, kad kriminalinės žvalgybos duomenys, jog N. Ž. ir kiti nusikalstamos veikos bendrininkai galimai disponuoja labai dideliu narkotinių, psichotropinių medžiagų kiekiu bei galimai užsiima šių medžiagų platinimu ir kontrabanda, pasitvirtino sulaikant N. Ž., vairuojantį tą patį automobilį Peugeot 3008, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos – Baltarusijos Respublikos valstybių sienos link. Iš 2016 m. rugpjūčio 11 d. apžiūros protokolo matyti, kad atlikus automobilio „Peugeot 3008“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūrą, specialiai įrengtose ir užmaskuotose slėptuvėse buvo rasti bei paimti paketai su supresuota medžiaga (t. 1, b. l. 39-61). Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro 2016 m. lapkričio 29 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(396)-IS1-6477 nustatyta, kad tyrimui pateiktoje medžiagoje, paimtoje 2016 m. rugpjūčio 11 d. atlikus transporto priemonės Peugeot 3008, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūrą, yra narkotinės medžiagos – kanapių dervos, kurios bendra masė 86,794 kg (41,089 kg + 33,533 kg + 12,172kg) (t. 1, b. l. 138-140).

18. Nuteistasis S. D. ir nuteistojo D. E. gynėjas apeliaciniuose skunduose nurodo, kad D. E. automobiliu „Peugeot“ į Lietuvą grįžo 2016 m. rugpjūčio 5 d., o nuo 2016 m. rugpjūčio 7 d. 12.27 val. iki sulaikymo Lavoriškių pasienio poste automobilis buvo N. Ž. žinioje. Apeliantai pažymi, kad iš slapto sekimo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog automobilio ,,Peugeot“ sekimas buvo vykdomas su pertraukomis, t. y. tam tikru jis buvo paliktas be pareigūnų priežiūros. Todėl, apeliantų nuomone, kanapių derva automobilyje galimai buvo paslėpta 5 dienų laikotarpyje, kai automobilis buvo Vilniaus mieste. Šie apeliacinių skundų argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

18.1. Siekiant patikrinti apeliaciniuose skunduose keliamą versiją, kad narkotinės medžiagos automobilyje Peugeot 3008, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo galimai paslėptos Vilniuje, laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 5 d. iki 2016 m. rugpjūčio 10 d., bylą pirmą kartą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme liudytojais buvo apklausti A. P., įvykio metu dirbęs Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Specialiųjų užduočių Sekimo padalinio vadovu, ir A. U., dirbantis Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdyboje vyriausiuoju tyrėju. Liudytojas A. P. parodė, jog jis šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu yra pateikęs sekimo pažymą dėl automobilio Peugeot 3008, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir S. D. sekimo bei nurodė analogiškas aplinkybes užfiksuotas sekimo pažymoje. Papildė, jog, D. E. pastačius automobilį į prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ aikštelę, toliau vizualiai buvo stebimas automobilis Peugeot 3008. 2016 m. rugpjūčio 5 d. šis automobilis buvo stebimas iki 17.00 val. Vėliau automobilio nestebėjo. 2016 m. rugpjūčio 6 d. darbas buvo tęsiamas nuo 6.00 iki 24.00 val., tačiau automobilis vizualiai visą laiką nebuvo stebimas, stebėjimas buvo vykdomas kitų priemonių pagalba, t. y. buvo stebimi išvažiavimo keliai iš minėto prekybos centro. Tokių duomenų, kad 2016 m. rugpjūčio 6 d. kas nors būtų atėjęs prie automobilio Peugeot 3008, jį atrakinęs, į jį atsisėdęs, nėra. Gali tik konstatuoti faktą, kad automobilis Peugeot 3008 iš prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelės neišvažiavo. 2016 m. rugpjūčio 7 d. darbas buvo tęsiamas nuo 7.00 ar 7.30 val. 2016 m. rugpjūčio 7 d. buvo pastebėta, jog į prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ aikštelę apie 13.00 – 13.30 val. atvažiavo S. D. ir N. Ž.. Pastarasis įsėdo į automobilį Peugeot 3008 ir pervarė jį į automobilių saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini). Ten paliktas automobilis buvo toliau stebimas Sekimo padalinio pareigūnų. Tą dieną sekimas buvo vykdomas iki 21.30 val., vizualiai stebint automobilį. 2016 m. rugpjūčio 8 d. darbas, vizualiai stebint automobilį, buvo pradėtas 5.30 val. ir baigtas 12.30 val., nes automobilis iš aikštelės niekur neišvažiavo. Jeigu pažymoje nėra pažymėta, kad automobilis Peugeot 3008 2016 m. rugpjūčio 9 d., 2016 m. rugpjūčio 10 d. nebuvo stebimas, vadinasi, tomis dienomis automobilis Sekimo padalinio pareigūnų pajėgomis kontroliuojamas nebuvo (t. 11, b. l. 65-68).

Žemesnės instancijos teismas

18.2. Liudytojas A. U. parodė, jog maksimali informacija, kurią turėjo apie sekimą, yra pažymoje. Kitos informacijos, kuri nebūtų užfiksuota pažymoje, nebuvo. Kiek prisimena, 2016 m. rugpjūčio 8 d. automobilis Peugeot 3008 buvo pervarytas iš prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ aikštelės į automobilių saugojimo aikštelę (duomenys neskelbtini). Pagal pažymą, iki 2016 m. rugpjūčio 11 d. automobilis stebimas nebuvo. Automobilio Peugeot 3008 nakties metu, kai jis buvo prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje, buvo nuspręsta nestebėti, nes įsitikino, kad į prekybos centro aikštelę naktį patekti ir iš jos išvažiuoti neįmanoma, nes aikštelė nakties metu uždaroma. Automobilių saugojimo aikštelę (duomenys neskelbtini), stebėjo ir liudytojas, ir Sekimo padalinio pareigūnai. Automobilis nebuvo paliktas be priežiūros. Visi automobilio Peugeot 3008 judėjimai po grįžimo iš užsienio yra fiksuoti 2016 m. rugsėjo 7 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini). Šį tyrimą pradėjo, nes turėjo informacijos, kad automobiliu Peugeot 3008 galimai bus gabenamos narkotinės medžiagos. Kad tuo automobiliu tikrai buvo gabenamos narkotinės medžiagos, įsitikino N. Ž. sulaikymo metu. Iki sulaikymo momento automobilis visą laiką buvo stebimas, jis niekur nejudėjo. Ar tuo laikotarpiu buvo galima prieiti prie automobilio, negali atsakyti, nes ta informacija nėra išslaptinta ir nėra pateikta teismui. Teismui pateikta ta informacija, kuri buvo išslaptinta. Pasakyti, ar buvo atliekami dar kokie nors veiksmai, negali dėl tarnybos paslapties, nes buvo vykdomas ne ikiteisminis, o žvalgybinis tyrimas. Buvo svarstoma galimybė sulaikyti automobilį Peugeot 3008 jam grįžtant iš užsienio, bet nebuvo atmesta ir galimybė, kad galimai iš užsienio atgabentos narkotinės medžiagos bus realizuotos Lietuvoje, todėl automobilio ir nesulaikė Lenkijos – Lietuvos pasienyje. Automobilis Peugeot 3008 visą laiką buvo stebimas, tačiau jokių procesinių dokumentų apie tai surašyta nebuvo, liudytojas fiziškai peržiūrėjo prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ ir automobilių saugojimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), vaizdo kamerų įrašus ir, kadangi nepasikeitė jokios aplinkybės, nesurašė tarnybinio pranešimo. Liudytojas negalėjo tiksliai pasakyti, kada automobilis Peugeot 3008 buvo išvarytas iš automobilių saugojimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), ir pastatytas prie N. Ž. namų, bet mano, kad tai galėjo būti apie 22 val. Tai buvo nustatyta kontroliuojant telefoninius pokalbius, o paskui jie jau patys važiavo į automobilių saugojimo aikštelę (duomenys neskelbtini). Kai jie atvyko, automobilis dar buvo aikštelėje. Kaip į aikštelę atvažiavo N. Ž., liudytojas nematė. Jį pastebėjo jau einantį link automobilio Peugeot 3008. N. Ž. įsėdo į šį automobilį ir nuvažiavo savo namų link, o paryčiais išvažiavo Rusijos Federacijos sienos link. Automobilio Peugeot 3008 išvarymas iš aikštelės (duomenys neskelbtini), neįformintas. Naktį automobilis Peugeot 3008 buvo stebimas, bet tai nėra įforminta dokumentais. Automobilį stebėjo liudytojas ir dar vienas pareigūnas, kuris buvo su juo (t. 11, b. l. 68-71).

18.3. Iš 2016 m. rugpjūčio 11 d. apžiūros protokolo matyti, automobilyje Peugeot 3008 buvo įrengtos slėptuvės po keleivio ir vairuotojo sėdynėmis bei po prietaisų skydeliu per visą panelę (t. 1, b. l. 39-61). Siekiant įrengti tokio pobūdžio slėptuves reikėjo atlikti pjovimo darbus, todėl buvo reikalinga speciali technika ir tam pritaikyta aplinka. Iš 2016 m. rugsėjo 7 d. slapto sekimo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) ir liudytojų A. P. bei A. U. parodymų matyti, kad automobilis Peugeot 3008 iš PC „(duomenys neskelbtini)“ požeminės stovėjimo aikštelės laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 5 d. iki 2016 m. rugpjūčio 7 d. išvykęs nebuvo. 2016 m. rugpjūčio 7 d. N. Ž. minėtą automobilį pervarė į automobilių saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini). Liudytojas J. S., dirbęs šios aikštelės dispečeriu (sargu), apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, jog automobilis Peugeot 3008 atvažiavo jo pamainos metu. Vairuotojas pastatė mašiną vienai savaitei, sumokėjo 20 Eur, tačiau išvažiavo neišstovėjęs savaitės, t. y. po 4 dienų, kai liudytojas vėl budėjo. Per tą laikotarpį automobilis nebuvo paimtas. Liudytojas taip pat parodė, kad jie žurnale užrašo, kada automobiliai atvyksta ir kada išvyksta. Aikštelėje stovi kameros, tuo metu buvo vartai (t. 9, b. l. 90-91). Liudytojo J. S. parodytas aplinkybes, kad minėtoje automobilių stovėjimo aikštelėje buvo nuolatos fiksuojami atvykstantys automobiliai, juos apmokestinant, patvirtina ir 2017 m. kovo 22 d. objektų apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 183-187). Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojas A. U. bylą pirmą kartą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme parodė, jog jis pats asmeniškai pravažiuodavo pro aikštelę (duomenys neskelbtini) ir matė, jog automobilis Peugeot 3008 buvo toje pačioje vietoje, nors nepertraukiamas stebėjimas ir nebuvo vykdomas. Nesikeičiant automobilio stovėjimo vietai, šie tarpiniai stebėjimai liudytojo nebuvo aprašyti jokiame procesiniame dokumente. Aptarti įrodymai patvirtina, kad automobilis Peugeot 3008 nuo pat jo pastatymo momento 2016 m. rugpjūčio 7 d. iki 2016 m. rugpjūčio 10 d. stovėjo toje pačioje vietoje ir iš automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), išvažiavęs nebuvo.

18.4. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys įrodymai pakankami išvadai, kad automobilis Peugeot 3008 laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 5 d. iki 2016 m. rugpjūčio 10 d. stovėjo dviejose automobilių stovėjimo aikštelėse ir iš jų pajudėjęs nebuvo, išskyrus laiką, kuomet N. Ž. buvo pervarytas iš PC „(duomenys neskelbtini)“ aikštelės į aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini). Iš 2016 m. rugpjūčio 11 d. apžiūros protokolo akivaizdu, kad, norint patalpinti didelį narkotinių medžiagų kiekį (iš viso 86,794 kg) į minėtame automobilyje esančias slėptuves, buvo būtina išmontuoti vairuotojo ir keleivio sėdynes bei priekinę panelę. Teisėjų kolegijos vertinimu, PC „(duomenys neskelbtini)“ požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje, kurioje yra vaizdo stebėjimo kameros, dirba apsaugos darbuotojai, yra didelis srautas pašalinių asmenų, tokių automobilio išmontavimo darbų atlikti neįmanoma, nematant kitiems asmenims. Tokia pati išvada daroma ir dėl automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini). Pastaroji aikštelė yra atviroje vietoje, joje stovi vaizdo stebėjimo kameros, tuo metu buvo vartai ir nuolatos budintis asmuo, kuris buvo atsakingas už patikėtus saugoti automobilius bei jų registravimą specialiame žurnale. Taip pat atkreiptinas dėmesy ir į tai, kad liudytojas A. U., bylą pirmą kartą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, parodė, jog 2016 m. rugpjūčio 10 d., apie 22.00 val., jie atvyko prie automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), ir pamatė, kaip N. Ž. įsėdo į automobilį Peugeot 3008 bei nuvažiavo savo namų link, o paryčiais išvažiavo Rusijos Federacijos sienos link. Naktį automobilis Peugeot 3008 buvo stebimas liudytojo ir dar vieno pareigūno, kuris buvo su juo. Taigi, narkotinės medžiagos į minėtą automobilį nebuvo sukrautos ir jam būnant N. Ž. žinioje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliaciniuose skunduose keliama versija, kad narkotinės medžiagos automobilyje Peugeot 3008, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo galimai paslėptos Vilniuje, laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 5 d. iki 2016 m. rugpjūčio 10 d., yra nepagrįsta ir atmestina. Ją paneigia aptarti byloje esantys įrodymai. Atmetus šią versiją, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė pagrįstą išvadą, jog šioje byloje aptariamos narkotinės medžiagos D. E. buvo kontrabandos būdu atgabentos į Lietuvos Respubliką iš tyrimo metu nenustatytos užsienio valstybės.

19. Nuteistasis S. D. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad jis visus veiksmus, susijusius su disponavimu automobiliu „Peugeot“, vairuotojo suradimu, vykimu į užsienį, atliko vykdydamas T. K. prašymus, šiam nurodžius, jog automobilis turi būti išgabentas į užsienį pardavimo tikslu. Apie tai, kad automobilyje yra įrengtos slėptuvės, kuriose gali būti patalpinta narkotinė medžiaga, T. K. nuteistajam S. D. nesakė ir jis apie tai nieko nežinojo. Apelianto nuomone, teisme ištirti įrodymai (apklausti liudytojai M. B. ir S. Š., M. B. pateikti dokumentai) vienareikšmiai patvirtina, kad S. D. pažinojo T. K. ir su juo bendravo, todėl galėjo gauti T. K. prašymus atlikti veiksmus, susijusius su disponavimu automobiliu „Peugeot“. Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

19.1. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. rugpjūčio 11 d. apklausiamas įtariamuoju S. D. parodė, jog pagal jam pareikštą įtarimą padaręs nusikalstamą veiką neprisipažįsta, parodymus duos teisme (t. 6, b. l. 122). Vėliau apklausiamas 2016 m. rugsėjo 8 d. S. D. taipogi nieko neparodė apie T. K., neigė kaltę pagal jam pareikštą įtarimą, nurodydamas, jog T. R. jam davęs N. Ž., kaip asmens, galinčio padėti įsigyti Vilniuje sklypą, telefoną. S. D. su N. Ž. buvo susitikęs tris kartus dėl sklypo pirkimo. Taip pat parodė, jog nežino, iš kur pas jį atsirado automobilio Peugeot 3008 užvedimo raktelis, tokio automobilio nepirko ir juo nesinaudojo. Į Vokietiją važiavo kartu su M. N. pažintiniais tikslais (t. 6, b. l. 127-132). Pareiškimą, jog jam inkriminuotas nusikalstamas veikas galimai organizavo T. K., S. D. pateikė 2016 m. spalio 31 d. (t. 6, b. l. 131-134), t. y. jau po T. K. mirties (2016 m. rugsėjo 25 d.) )(t. 2, b. l. 35). Tačiau tiek minėtame pareiškime, tiek vėlesnėje 2016 m. lapkričio 9 d. apklausoje (t. 6, b. l. 138-141) S. D. tvirtino, kad nežinojo, jog transporto priemonėje bus paslėpti narkotikai ir vykdoma šių medžiagų kontrabanda.

19.2. Siekiant patikrinti S. D. keliamą versiją, kad nusikalstamas veikas iš tiesų organizavo T. K., bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme liudytojais buvo apklausti visi asmenys, galintys žinoti kokios nors informacijos apie galimas T. K. sąsajas su šioje byloje nagrinėjamomis nusikalstamomis veikomis. S. D. gynėjo iniciatyva liudytojais buvo apklausti M. B. ir S. Š.. Liudytojas M. B. parodė, kad S. D. yra jo geras pažįstamas, jiedu šalia gyveno, turėjo bendrų statybos reikalų. Liudytojas taip pat pažinojo ir T. K., su kuriuo siejo verslo reikalai. Liudytojas turi įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios veikla susijusi su statybos darbais. Buvo sudaryta sutartis su T. K. įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“, užsiimančia kondicionavimo, vėdinimo įrangos montavimu, įrengimu. Liudytojas taip pat parodė, kad vieną kartą yra matęs T. K. ir S. D. bendraujančius, kuomet (duomenys neskelbtini) įrenginėjo patalpas. Liudytojui buvo akivaizdu, kad T. K. ir S. D. yra pažįstami (t. 9, b. l. 166-167). Liudytojas S. Š. parodė, kad S. D. pažįsta seniai, o su T. K. supažindino M. B.. T. K. liudytojo bute įrenginėjo ventiliaciją ir kondicionierių. Kartą, kuomet T. K. atvyko pas liudytoją pakeisti filtrus, užsuko į svečius ir S. D.. Jie trise apie 10-15 min. bendravo apie butus, interjerus, statybas. Liudytojas negalėjo pasakyti, ar S. D. su T. K. susitiko pirmą kartą, tačiau jis suprato, jog jie buvo pažįstami. Liudytojas daugiau nematė šių asmenų bendraujančių (t. 9, b. l. 168). Apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad šių liudytojų parodymai patvirtina, jog S. D. pažinojo T. K.. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad minėti liudytojai parodė, jog S. D. su T. K. abu kartus susitiko atsitiktinai ir kalbėjo tik apie statybas. Taigi, liudytojų M. B. ir S. Š. parodymai nepatvirtina, kad S. D. su T. K. bendravo artimai.

Žemesnės instancijos teismas

19.3. Pirmosios instancijos teisme liudytojais apklausti T. K. artimi žmonės – tėvas A. K. (t. 9, b. l. 165-166), M. T., kuri gyveno kartu su T. K. keturis su puse metų (t. 9, b. l. 107-108), artimas T. K. draugas A. S. (t. 9, b. l. 108-109) parodė, jog S. D., kaip T. K. draugo ar asmens, su kuriuo buvo vystomas bendras prekybos automobiliais verslas, nepažįsta. Iš 2017 m. balandžio 19 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad, gavus ir atlikus T. K. naudotų telefono numerių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įeinančių, išeinančių skambučių bei SMS žinučių išklotinės laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 11 d. analizę, nustatyta, jog tyrimui reikšmingos informacijos, kad T. K. būtų bendravęs su S. D. ar kitais nuteistaisiais, negauta (t. 2, b. l. 47). 2017 m. balandžio 19 d. apžiūros protokole konstatuota, kad T. K. mobilaus ryšio telefone tyrimui reikšmingos informacijos nenustatyta (t. 2, b. l. 55-56). Taigi byloje nėra objektyvių duomenų, jog T. K. būtų telefonu bendravęs su nuteistuoju S. D.. Be to, liudytojai A. K., M. T. ir A. S. taip pat parodė, kad buvo kilusios problemos dėl T. K. vystomo verslo. Tai patvirtina ir antstolės V. M. 2016 m. lapkričio 21 d. pažyma, jog buvo vykdomas išieškojimas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 2, b. l. 37). Pažymėtina, kad liudytoja M. T., apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. lapkričio 18 d., parodė, kad 2016 m. rugpjūčio mėn. prasidėjo T. K. turimos įmonės nuosmukis, todėl jam prasidėjo depresija, paskutinius du mėnesius iki mirties pastarasis buvo tik namuose ir niekur neidavo bei su niekuo nebendraudavo (t. 2, b. l. 23-24). Liudytojos M. T. nurodytas laikotarpis, kai T. K. dėl verslo bėdų turėjo psichologinių problemų ir su niekuo nebendravo, iš esmės atitinka aptariamų nusikalstamų veikų padarymo laikotarpį. Todėl teisėjų kolegijai kyla pagrįstų abejonių dėl nuteistojo S. D. nurodytos aplinkybės, jog T. K. galėjo organizuoti nuteistiesiems inkriminuotas nusikalstamas veikas.

19.4. Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad nuteistojo S. D. iškelta versija, jog T. K. paprašė jo nugabenti automobilį pardavimui į Europą, o vėliau į Rusijos Federaciją, yra nelogiška. Šiuo atveju S. D., kurio neva buvo prašoma nugabenti automobilį pardavimui į užsienį, pasitelkdamas trečiuosius asmenis, šios užduoties įgyvendinimui ieškojo dar dviejų skirtingų vairuotojų. Pažymėtina, kad S. D. iš esmės pats galėjo atlikti vairuotojo darbą ir nesidalinti užmokesčiu su kitais asmenimis. Pastarasis, apklaustas pirmosios instancijos teisme pripažino, kad nuomotu automobiliu važiavo paskui D. E. į Europą, jog vėliau jį parvežtų atgal į Lietuvą. Taip pat S. D. turėjo važiuoti į Rusijos Federaciją, kad iš ten parvežtų kitą vairuotoją – N. Ž.. Tačiau byloje nėra objektyvių duomenų, jog S. D. nebuvo galimybės asmeniškai legaliai nugabenti automobilį pardavimui į Europą ar Rusijos Federaciją. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, atmestina kaip nepagrįsta S. D. versija, jog nusikalstamas veikas organizavo T. K.. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia nuteistojo versija nėra patvirtinta byloje surinktais įrodymais, priešingai – byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nusikalstamas veikas iš tiesų organizavo nuteistasis S. D..

20. Nuteistojo D. E. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad D. E. S. D. prašymu vyko į Olandiją, ten nakvojo ir grįžo į Lietuvą, tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie D. E. sąsajas su narkotinėmis medžiagomis. Anot apelianto, D. E. nieko nežinojo apie automobilyje įrengtą slėptuvę ir narkotinių medžiagų gabenimą. Šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo D. E. iškelta versija, kad jis S. D. prašymu į užsienį vyko parduoti automobilį, yra nelogiška ir skundžiamame nuosprendyje buvo pagrįstai atmesta.

20.1. Kaip minėta, nuteistasis D. E., apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad iš S. D. gavo pasiūlymą užsidirbti pinigų nuvarant automobilį į Europą, pastarasis jam davė automobilio dokumentus, raktus, 600 ar 700 Eur, iš kurių 300 Eur turėjo likti jam, ir telefoną bei nurodė vykti į Vokietiją. Ties Berlynu D. E. gavo žinutę su adresu, kad reikia vykti į Olandiją, į Amsterdamą. Nuvykęs į Amsterdamą, nakvojo viešbutyje, kitą dieną gavo žinutę, kad niekas nesigauna ir reikia važiuoti atgal (į Lietuvą) bei palikti automobilį „Peugeot“ ten, iš kur paėmė. Pastaruosius D. E. parodymus, jog jis, pernakvojęs vieną naktį Olandijoje, gavęs iš S. D. žinutę, jog niekas nesigauna, ryte išvyko atgal į Lietuvą, paneigia byloje esantys faktiniai duomenys. Iš viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos faktūros matyti, kad D. E., tik atvykęs į viešbutį Amsterdame, iš karto 2016 m. rugpjūčio 3 d. apmokėjo sąskaitą tik už vieną nakvynę (t. 5, b. l. 60, 63). Tai reiškia, kad nuteistasis D. E. iš anksto žinojo, jog jis Olandijoje užtruks tik vieną dieną.

20.2. Pažymėtina, kad kelionės metu D. E. naudojo S. D. jam duotą konspiracinį telefoną. Iš 2016 m. spalio 7 d. apžiūros protokolo matyti, kad grįžtant į Lietuvą D. E. SMS žinutėmis palaikė ryšį su S. D.. Pastarasis domėjosi, kaip sekasi D. E., ar jis nėra pavargęs, taip pat davė konkrečius nurodymus, kokiu maršrutu geriau grįžti į Lietuvą ir kur palikti automobilį (t. 4, b. l. 55-59). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog aptariamu laikotarpiu automobilis Peugeot 3008, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo registruotas N. Ž. vardu. Taigi, anot D. E., jis vyko į užsienį parduoti automobilį, kuris nepriklausė S. D., o faktinio automobilio savininko D. E. net nepažinojo. Be to, nors D. E. parodė, kad nežinojo, jog jam vykstant į Europą, S. D. važiavo iš paskos, tačiau jis taip pat aiškino, kad S. D. žadėjo jį parvežti į Lietuvą pardavus automobilį. Pastarąją aplinkybę apie vairuotojo parvežimą į Lietuvą savo parodymuose nurodė ir nuteistasis S. D.. Tai, kad S. D. tuo pačiu metu vyko paskui D. E. iki Amsterdamo, patvirtina S. D. kelionės metu naudoto GPS navigacijos įrenginio duomenys (t. 1, b. l. 165-174). Kaip minėta, byloje nėra objektyvių duomenų, jog S. D. nebuvo galimybės asmeniškai legaliai nugabenti automobilį pardavimui į Europą.

20.3. Teisėjų kolegijos nuomone, toks nuteistųjų nurodytas automobilio pardavimo modelis yra ne tik nelogiškas, bet ir finansiškai nenaudingas, nes vieno automobilio pardavimui yra pasitelkiami net keli asmenys, jiems sumokami nemaži pinigai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistųjų iškelta versija dėl automobilio „Peugeot“ pardavimo užsienyje buvo tik priedanga įvykdyti narkotinių medžiagų kontrabandą. Teisėjų kolegija sprendžia, jog D. E., būdamas protingas ir išsilavinęs asmuo, neabejotinai suprato, kad vyksta į užsienio valstybę ne parduoti automobilį, o S. D. nurodymu pargabenti narkotines medžiagas ir kad savo veiksmais atlieka dalį nusikalstamos veikos.

21. Nuteistasis T. R. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis nežinojo apie narkotines medžiagas ar disponavimą jomis, nesitarė su niekuo dėl nusikalstamos veikos padarymo, neperdavinėjo N. Ž. jokių nurodymų dėl nusikaltimo padarymo ir pastarojo veiksmų nekontroliavo. Apeliantas pažymi, kad jis nežinojo, jog kontrabandos būdu į Lietuvos Respubliką buvo atgabentos narkotinės medžiagos ir jas N. Ž. vairuojamu automobiliu bus bandoma pervežti į Rusijos Federaciją. Anot T. R., su N. Ž. jis kontaktavo, domėjosi, kaip sekasi padėti S. D. dėl automobilio pervarymo, nes rūpinosi N. Ž.. Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

21.1. Nuteistasis T. R., apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad tai jis N. Ž. pasiūlė darbą – nugabenti automobilį į Rusijos Federaciją ir suorganizavo pastarojo susitikimą su S. D.. Šias aplinkybes patvirtino ir N. Ž.. Liudytojas N. Ž., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal BK 39¹ straipsnį, apklaustas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad buvęs jo svainis T. R. pasiūlė darbą pervaryti pardavimui mašiną į Baltarusijos Respubliką. Šiuo klausimu N. Ž. susitiko su S. D., kuris pasiūlė už 1000 Eur į Rusijos Federaciją (Peterburgo link) per Baltarusijos Respubliką nuvaryti automobilį „Peugeot“. S. D. davė jam dokumentus, draudimą ir raktus nuo automobilio. S. D. taip pat pasakė N. Ž. įregistruoti automobilį savo vardu, ką šis ir padarė. Vėliau pasibaigė automobilio draudimas, todėl jis paskambino T. R. ir paklausė, ką daryti. Pastarasis pasakė pratęsti draudimą mėnesiui. Už draudimą pinigus po to padavė S. D.. Liudytojas taip pat pažymėjo, kad S. D. laikinai buvo paėmęs iš jo automobilį „Peugeot“. Vėliau S. D. paprašė šį automobilį pervaryti iš PC „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelės į aikštelę (duomenys neskelbtini). Dieną prieš išvyką S. D. atvežė automobilio raktus, dokumentus, pinigus ir nurodė paimti automobilį iš minėtos automobilių aikštelės. Kitą dieną, 6 val. ryto N. Ž. išvažiavo. Atvažiavus į pasienį, muitinėje padavė dokumentus, privažiavo policininkai ir jį sulaikė. S. D. buvo sakęs, jog duos kažkokį ryšulį, minėjo „spaisą“, bet jo nebuvo. Liudytojas suprato, kad tai energetinis gėrimas, kurį jaunimas vartoja. S. D. ir T. R. nesakė, kad reikės pervežti narkotikus. Liudytojas taip pat parodė, jog T. R. kartą paskambino, paklausė, kaip jis gyvena. Vėliau T. R. paskambino dar kartą ir pasakė informuoti jį, kai kirs sieną, nes pastarasis nerimauja (t. 9, b. l. 88-90). Liudytojas N. Ž., apklaustas bylą pirmą kartą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, parodė iš esmės tokias pačias aplinkybes, paaiškino, kad „spaisas“, kurį turėjo jam perduoti S. D., buvo energetinis gėrimas, kurį geria jaunimas ir manė, jog S. D. šį gėrimą jam atveš prieš išvykstant, kad kelionėje neužmigtų. Taip jis supratęs, o ankstesniuose parodymuose, sakydamas, jog „spaisas“ tai medžiaga, kurią rūko ir ja svaiginasi jaunimas, bei ji buvo duota S. D. pervežti už atlygį, buvo neteisingai suprasta, galimai jis pats neteisingai pasakė (t. 11, b. l. 8-11, 63-65).

21.2. Pažymėtina, kad liudytojo N. Ž. teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai apie ryšulio su „spaisu“ perdavimo aplinkybes iš dalies prieštarauja jo parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu. 2017 m. vasario 7 d. apklausiamas įtariamuoju N. Ž. parodė, kad savo kaltę pripažįsta. Automobilį Peugeot 3008, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jam perdavė S. D., kuris nuolat kontaktuodavo su N. Ž. ir duodavo jam nurodymus, kada ir kur nuvykti. N. Ž. žinojo, kad minėtame automobilyje yra paslėptas „spaisas“. Apie tai jis sužinojo iš S. D.. N. Ž. žinojo, kad „spaisas“ yra medžiaga, kurią rūko ir taip svaiginasi jaunimas. Pastarasis sutiko už atlygį pervežti automobilyje paslėptą minėtą medžiagą į Rusijos Federaciją, Sankt Peterburgo miestą. N. Ž. taip pat parodė, kad T. R. tarpininkavo jam bendraujant su S. D. (t. 6, b. l. 28-29). S. D. apeliaciniame skunde nurodo, kad tokius parodymus davė ne nešališkas liudytojas, o nuo baudžiamosios atsakomybės dėl savo duotų parodymų turinio atleistas bendraįtariamasis, todėl tokio asmens parodymų patikimumas privalo būti vertinamas itin kruopščiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-276-976/2015).

21.3. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tai, jog N. Ž. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu, nereiškia, kad tokio asmens parodymais išvis negalima vadovautis kaip duomenų šaltiniu. Teismų praktikoje išaiškinta, kad BPK nenumato papildomų ar specialių reikalavimų asmenų, kurie atleidžiami nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį, parodymams ir jų vertinimui, tačiau kasacinio teismo praktikoje, remiantis EŽTT jurisprudencija, formuojami tam tikri kriterijai, taikytini vertinant bendrakaltinamųjų, taip pat asmenų, kurie buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pritaikius BK 39¹ straipsnį, parodymus. Asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu, parodymai turėtų būti vertinami pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, tačiau vis dėlto tokio asmens parodymų savarankiškumo ir objektyvumo vertinimui turi būti skiriamas didesnis dėmesys nei vertinant kitų liudytojų parodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-340/2006, Nr. 2K-177/2008). Vertinant parodymus liudytojų, kurie toje pačioje byloje yra buvę įtariamieji, taip pat turi būti skiriamas didesnis dėmesys jų parodymų vertinimui patikimumo aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-276-976/2015).

21.4. Teisėjų kolegija pažymi, kad N. Ž., kuriam pritaikius BK 39¹ straipsnį buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kur visi proceso dalyviai galėjo užduoti jam klausimus ir ginčyti jo parodymus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pirmą kartą nagrinėdama nuteistųjų apeliacinius skundus, tenkino nuteistųjų bei gynybos prašymus iškviesti ir apklausti N. Ž.. Apeliantai bei jų gynėjai pasinaudojo savo teise užduoti klausimus, į kuriuos liudytojas davė išsamius atsakymus. Atkreiptinas dėmesys, kad 2017 m. vasario 7 d. apklausos metu dalyvavo tuometinio įtariamojo N. Ž. gynėjas, įtariamasis apklausos protokole savo parašu patvirtino, jog parodymai surašyti teisingai. Nors, pagal teismų praktikos išaiškinimus, N. Ž. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai negali būti pripažįstami savarankišką įrodomąją reikšmę ir galią turinčiais įrodymais, tačiau jais galima patikrinti kitus byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287/2013, Nr. 2K- 83-699/2015, Nr. 2K-276-976/2015).

21.5. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančiuose objektyviuose įrodymuose, t. y. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose bei jų prieduose – pokalbių suvestinėse užfiksuoti duomenys patvirtina aplinkybes, kad tiek T. R., tiek N. Ž. žinojo, jog pastarasis S. D. nurodymu automobiliu Peugeot 3008, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gabens paslėptas narkotines medžiagas, taip pat, kad T. R. kontroliavo N. Ž. veiksmus dėl nusikaltimo padarymo. Iš 2017 m. balandžio 11 d. objektų apžiūros protokolo matyti, jog iš kratos metu S. D. naudojamame automobilyje BMW 654, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paimto telefono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), ir kuruo naudojosi S. D., į N. Ž. naudojamo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išsiųsta žinutė su nuoroda, jog 30 baigiasi draudimas (t. 3, b. l. 30-33). Iš 2016 m. rugpjūčio 31 d. informacijos dėl telefoninių pokalbių vertimo iš rusų kalbos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog 2016 m. birželio 29 d., 17:33:58 val., N. Ž. skambino T. R., klausdamas, kaip jam elgtis pasibaigus automobilio draudimui, į ką T. R. atsakė, jog perskambins vėliau. 2016 m. birželio 29 d., 17:40:41 val., pokalbio metu T. R. siūlė draudimą pasiimti mėnesiui. N. Ž. domėjosi, ar jie per mėnesį pasirodys, į ką T. R. atsakė tokių dalykų nežinantis ir nurodė davęs N. Ž. darbą, kurį ir turi dirbti. 2016 m. birželio 30 d., 14:17:32 val., pokalbio metu N. Ž. vėl kreipėsi į T. R. dėl draudimo. T. R. nurodė, jog sužinos vakare. 2016 m. liepos 1 d., 09:04:21 val. pokalbio metu N. Ž. dar kartą domėjosi, kaip daryti dėl automobilio draudimo, nes „jei jiems važiuoti reikia, be draudimo bus“. T. R. į tai atsakė, kad N. Ž. niekur nevažiuos, kol jam nieko nepaduos. T. R. galiausiai nurodė draudimą pasiimti mėnesiui (t. 2, b. l. 110-111). Iš 2016 m. rugpjūčio 31 d. informacijos dėl telefoninių pokalbių vertimo iš rusų kalbos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog 2016 m. liepos 5 d., 19:03:33 val. pokalbio metu N. Ž. nurodė T. R., jog tyla jam jau nusibodo. Pastarasis nurodė N. Ž. laukti, nes „pirmas žingsnis jau padarytas“. 2016 m. liepos 25 d., 09:19:19 val., pokalbio metu T. R. teiravosi N. Ž., ar jis buvo susitikęs ir kalbėjo. Pastarasis atsakė, kad jam nurodė, jog rugpjūtį (t. 2, b. l. 118). Iš 2016 m. rugpjūčio 31 d. informacijos dėl telefoninių pokalbių vertimo iš rusų kalbos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog 2016 m. rugpjūčio 2 d., 22:01:24 val., pokalbio metu N. Ž. guodėsi T. R., kad yra susikrimtęs, kad buvo susitikęs su tam tikru asmeniu ir kad jį nuolat vaiko. Taip pat patvirtino, kad atidavė automobilį. Į T. R. klausimą, kada išvažiuos, N. Ž. atsakė, kad kol kas nežino. T. R. pasakė, kad tikriausiai jau greitai ir nurodė N. Ž. pranešti jam, kai ten bus, jog jis nesijaudintų („...kada pravažiavai, viena, kita stotelė“). 2016 m. rugpjūčio 3 d., 14:16:49 val., pokalbio metu N. Ž. pasakė T. R., kad jie lyg tai išvažiavo. Į ką pastarasis atsakė, kad žino, ir nurodė N. Ž. pranešti, kai išvažinės. 2016 m. rugpjūčio 10 d., 22:51:25 val., pokalbio metu N. Ž. informavo T. R., kad šiandien išvažiuos (t. 2, b. l. 122-124).

21.6. Iš šių objektyvių duomenų matyti, kad N. Ž., gavęs iš S. D. žinutę, jog baigiasi automobilio Peugeot 3008 draudimas, šiuos reikalus sprendė ne su S. D., o būtent su T. R.. Pastarasis kontaktavo su N. Ž., perduodamas S. D. nurodymus dėl automobilio draudimo, nurodė būti pasiruošusiam kelionei į Rusiją ir informuoti jį apie sėkmingą sienos kirtimą. Šie duomenys pagrindžia išvadai, kad T. R. žinojo, jog N. Ž. neišvažiuos į Rusiją tol, kol jam nebus perduotas automobilis su paslėptomis narkotinėmis medžiagomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, užfiksuotų telefoninių pokalbių turinys neabejotinai patvirtina, kad S. D. prašymu T. R. surado N. Ž. ne dėl automobilio nugabenimo pardavimui į Rusiją, o būtent narkotinių medžiagų gabenimui. Nurodyti duomenys taip pat paneigia nuteistojo T. R. versiją, jog jis tik rūpinosi savo svainiu N. Ž. ir neperdavinėjo jam jokių nurodymų dėl nusikaltimo padarymo bei pastarojo veiksmų nekontroliavo. Aptarti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad T. R. suprato, jog tokiais savo veiksmais (vairuotojo suradimu, jo veiksmų kontroliavimu) prisideda prie bendro nusikalstamo tikslo.

22. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje aptartus įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad nagrinėjamoje byloje nustatytas neteisėto labai didelio kiekio – 86,795 kg kanapių dervos – narkotinių medžiagų gabenimo automobilyje įrengtoje slėptuvėje per Lietuvos Respublikos valstybės sieną kontrabandos būdu atvejis, bei šių narkotinių medžiagų laikymas automobilyje „Peugeot 3008“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir gabenimas Lietuvos teritorijoje iki Lavoriškių pasienio kontrolės posto. Skundžiamu teismo nuosprendžiu buvo pagrįstai nustatyta, kad šias nusikalstamas veikas organizavo S. D., vykdytojais atitinkamose nusikalstamų veikų stadijose buvo D. E. ir N. Ž., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 39¹ straipsniu, o T. R. pagal S. D. nurodymą surado N. Ž. dalies nusikalstamos veikos vykdymui, davė jam nurodymus ir atitinkamu būdu kontroliavo. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje esantys duomenys, jog sulaikyto automobilio „Peugeot 3008“ slėptuvėse buvo rastas labai didelis kiekis narkotinių medžiagų, veikų darymas organizuotoje grupėje, naudojant konspiraciją, pasiskirstant vaidmenimis detaliam atitinkamų veiksmų atlikimui, beveik du mėnesius ruošiantis šias veikas atlikti, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad S. D., D. E. ir T. R. žinojo apie automobilyje „Peugeot 3008“ slepiamas narkotines medžiagas bei bent bendrais bruožais suprato gabenamų, laikomų šių medžiagų kiekį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistųjų S. D., D. E. ir T. R. įvykdytos nusikalstamos veikos įrodytos bei teisingai kvalifikuotos pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį.

23. Kita vertus, teisėjų kolegija sutinka su apeliaciniuose skunduose nurodomais argumentais, kad šiuo atveju skundžiamu nuosprendžiu buvo netinkamai nustatytas S. D., T. R. bei D. E. neteisėto disponavimo labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu mastas. Nuteistasis S. D. ir nuteistojo D. E. gynėjas apeliaciniuose skunduose neigia aplinkybes, jog S. D. nurodė D. E. įgyti, paslėpti, o pastarasis įgijo nenustatytoje užsienio valstybėje narkotines medžiagas ir paslėpė jas automobilyje „Peugeot 3008“. S. D. apeliaciniame skunde neigia ir automobilyje „Peugeot 3008“ slėptuvės, pritaikytos narkotinių medžiagų gabenimui, įrengimo organizavimą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje esantys duomenys nepakankami pagrįsti skundžiamame nuosprendyje nurodomas aplinkybes, jog S. D. ne vėliau kaip 2016 m. rugpjūčio 2 d. susitarė su užsienyje veikiančiu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu dėl labai didelio kiekio narkotinių medžiagų – kanapių dervos įgijimo, organizavo narkotinių medžiagų įgijimą ir slėptuvės automobilyje įrengimą bei nurodė D. E. įgyti, paslėpti, o pastarasis, nenustatytoje užsienio valstybėje įgijo narkotines medžiagas ir paslėpė jas automobilyje „Peugeot 3008“.

23.1. Nuteistojo D. E. gynėjas apeliaciniame skunde pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu byloje buvo atliktos ekspertizės, kurios nepatvirtino, jog D. E. būtų kontaktavęs su narkotinėmis medžiagomis, jų pakuotėmis, įrengtomis slėptuvėmis (nenustatyti biologiniai pėdsakai). Iš baudžiamosios bylos medžiagos iš tiesų matyti, kad Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2016 m. gruodžio 13 d., 2016 m. gruodžio 14 d., 2016 m. gruodžio 16 d., 2016 m. gruodžio 20 d. specialisto išvadomis Nr. 140-(6062)-IS1-6920, 140-(6062)-IS1-6978, 140-(6062)-IS1-6820, 140-(6062)-IS1-6808, 140-(6062)-IS1-6857 (t. 1, b. l. 111-112, 114-115, 119-120, 122-123, 125-126) D. E. pėdsakai ant rastų narkotinių medžiagų nebuvo nustatyti. Taigi, byloje nėra objektyvių duomenų, kad D. E. būtų tiesiogiai kontaktavęs su narkotinėmis medžiagomis. Byloje taip pat nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių S. D. inkriminuotą organizavimą įgyti narkotines medžiagas, susitariant su tyrimo metu nenustatytu užsienyje gyvenančiu asmeniu, slėptuvės įrengimo automobilyje „Peugeot 3008“ organizavimą bei nurodymą D. E. paslėpti narkotines medžiagas. Pirmosios instancijos teismas šias faktines aplinkybes įrodytomis pripažino nepagrįstai, todėl nuteistiesiems S. D., D. E. ir T. R. iš nustatytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje ir BK 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 3 dalyje, padarymo aplinkybių pašalintina tai, kad: S. D. organizavo narkotinių medžiagų įgijimą, susitariant su užsienyje veikiančiu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu; organizavo slėptuvės įrengimą automobilyje „Peugeot 3008“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei davė nurodymą D. E. įgyti ir paslėpti narkotines medžiagas šiame automobilyje; D. E. neteisėtai įgijo labai didelį kiekį – 86,795 kg narkotinės medžiagos kanapių dervos ir šią narkotinę medžiagą paslėpė automobilyje „Peugeot 3008”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad šių aplinkybių pašalinimas nusikalstamų veikų kvalifikacijos nekeičia. Nuteistieji pagrįstai pirmosios instancijos teismo pripažinti kaltais dėl narkotinių medžiagų gabenimo kontrabandos būdu per Lietuvos sieną, jų laikymo automobilyje „Peugeot 3008“ ir gabenimo iš Vilniaus link Lavoriškių pasienio posto, t. y. nustačius kitus alternatyvius nusikalstamų veikų objektyviuosius požymius.

23.2. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, jog T. R. apgaulingai nurodė N. Ž., kad jam reikės tik pervežti automobilį, bei kad S. D. nuslėpė nuo N. Ž. tikrąjį kelionės tikslą – narkotinių medžiagų gabenimą. Teisėjų kolegijos nuomone, šios skundžiamame nuosprendyje nurodomos aplinkybės prieštarauja bylos faktiniams duomenims. Pažymėtina, kad S. D., D. E. ir T. R. buvo nuteisti už tai, jog nusikalstamas veikas įvykdė organizuotoje grupėje kartu su N. Ž., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį, kaip organizuotos grupės narys, atlikęs tam tikrą vaidmenį nusikaltimo padaryme ir aktyviai padėjęs atskleisti organizuotos grupės padarytas nusikalstamas veikas. Todėl akivaizdu, jog T. R. N. Ž. apgaulingai nenurodė, kad jam reikės tik pervežti automobilį, o S. D. nenuslėpė nuo N. Ž. kelionės tikslo. Šioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje aptarti įrodymai patvirtina, kad N. Ž., vykdamas automobiliu „Peugeot 3008“ Lavoriškių pasienio punkto link, žinojo apie automobilyje esančias narkotines medžiagas. Tai buvo konstatuota ir nutarime, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas N. Ž. atžvilgiu (t. 6, b. l. 88-90). Atsižvelgiant į esantį prieštaringumą, minėtos aplinkybės nuteistiesiems S. D., D. E. ir T. R. iš nustatytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje ir BK 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 3 dalyje, faktinių aplinkybių turi būti pašalintos.

23.3. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, jog T. R. iš savanaudiškų paskatų dalyvavo organizuotos grupės veikloje bei N. Ž. davė nurodymus, susijusius su automobilio Peugeot 3008”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), technine priežiūra. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje nėra objektyvių duomenų, kad T. R. jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė iš savanaudiškų paskatų, t. y. byloje nenustatyta, kad T. R. už jo atliktus veiksmus (vairuotojo suradimą, jo veiksmų kontroliavimą), kuriais pastarasis prisidėjo prie bendro nusikalstamo tikslo, buvo pažadėtas ar sumokėtas atitinkamas atlygis. Be to, byloje taip pat nėra objektyvių duomenų, kad T. R. N. Ž. davė nurodymus, susijusius su automobilio Peugeot 3008”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), technine priežiūra. Pirmosios instancijos teismas šias faktines aplinkybes įrodytomis pripažino nepagrįstai, todėl nuteistiesiems S. D., D. E. ir T. R. iš nustatytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje ir BK 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 3 dalyje, faktinių aplinkybių turi būti pašalintos. Šių aplinkybių pašalinimas taipogi nekeičia nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikacijos.

23.4. Nuteistasis T. R. apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamo nuosprendžio motyvuojamoje dalyje telefono Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai priskirtas S. D., kadangi šiuo numeriu naudojosi nuteistojo brolis G. R.. Teisėjų kolegija sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Byloje iš tiesų nėra duomenų, kad minėtas telefono numeris priklausė nuteistajam S. D.. Bylą pirmą kartą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, buvo atliekamas įrodymų tyrimas ir prokuroras buvo įpareigotas pateikti duomenis, kokiu pagrindu telefono Nr. (duomenys neskelbtini) baudžiamojoje byloje buvo priskirtas nuteistajam S. D. (t. 11, b. l. 24). 2019 m. balandžio 8 d. gautas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos atsakymas, kuriame nurodoma, jog tiriamuoju laikotarpiu telefono numeriu naudojosi G. R. (t. 11, b. l. 44). Taigi, nuteistasis T. R. apeliaciniame skunde pagrįstai nurodė, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio motyvuojamoje dalyje nepagrįstai nurodė, kad telefono numeris (duomenys neskelbtini) priklauso S. D. ir kad T. R. užfiksuotuose pokalbiuose su asmeniu, naudojančiu šį telefono numerį, bendravo su S. D.. Todėl ši aplinkybė iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio šalintina. Tačiau tai nekeičia įrodymų pakankamumo visumos T. R. kaltei pagrįsti.

24. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistiesiems S. D., D. E. ir T. R. iš nustatytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje ir BK 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 3 dalyje, faktinių aplinkybių buvo pašalinta nemažai aplinkybių, teisėjų kolegija išdėsto nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo faktinių aplinkybių aprašymą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nuteistųjų S. D., D. E. ir T. R. veiksmus, padarant jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas organizuota grupe, aprašė atskirai, nesujungdamas į bendrą visumą, t. y. nuteistojo S. D., veikusio kaip organizatoriaus, nuteistųjų D. E., T. R. ir nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu atleisto N. Ž., vykdžiusių atskiras organizatoriaus pavestas užduotis, veiksmai aprašyti tik ta apimtimi, kiek jie susiję su kiekvieno iš jų vaidmeniu darant bendras nusikalstamas veikas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. D., nuteistojo D. E. gynėjo advokato Jono Kvaraciejaus, nuteistojo T. R. gynėjo advokato G. Z. kasacinius skundus, 2020 m. vasario 26 d. nutartyje konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje toks bendrai padarytų nusikalstamų veikų aprašymas yra ydingas, kliudo tinkamai nustatyti bendrininkavimo sudėtį atskleidžiančią objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumą (t. 12, b. l. 64-88). Todėl ši pirmosios instancijos teismo padaryta klaida turi būti ištaisyta, šioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje bendrai nurodant, už kokius konkrečiai nusikalstamus veiksmus S. D., D. E. ir T. R. yra nuteisti.

25. Taigi, laikoma nustatyta, jog S. D., D. E. ir T. R., veikdami organizuota grupe su N. Ž. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal BK 39¹ straipsnį), neturėdami leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno, vėliau neteisėtai laikė ir gabeno labai didelį kiekį – 86,795 kg narkotinės medžiagos – kanapių dervos:

25.1. S. D. tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau, kaip 2016 m. rugpjūčio mėnesį, turėdamas tikslą neteisėtai disponuoti labai dideliais narkotinių medžiagų kiekiais, vykdyti jų kontrabandą ir taip gauti neteisėtas pajamas, subūrė organizuotą grupę, susidedančią iš D. E., T. R., N. Ž., pats betarpiškai parengė nusikalstamos veiklos planą, paskirstė užduotis tarp organizuotos grupės narių, davė jiems konkrečius nurodymus dėl labai didelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimo kontrabandos būdu ir vėlesnio šių medžiagų neteisėto laikymo bei gabenimo. D. E., dalyvaudamas organizuotos grupės veikloje, pats betarpiškai vykdė jam pavestas tam tikras atskiras užduotis, susijusias su neteisėtu narkotinių medžiagų laikymu ir gabenimu kontrabandos būdu. T. R., dalyvaudamas organizuotos grupės veikloje pats betarpiškai vykdė jam pavestas tam tikras atskiras užduotis, susijusias su kurjerio, neteisėtai gabenančio narkotines medžiagas, suradimu, kurjerio veiklos, jam kontrabandos būdu gabenant narkotines medžiagas, kontrole ir grupės veikloje turėjo atskirą vaidmenį, turintį užtikrinti kurjerio lojalumą ir tinkamą funkcijų vykdymą.

25.2. Vykdydamas nusikalstamą sumanymą, 2016 m. birželio 13 d. S. D. surado automobilį „Peugeot 3008“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) T. R., vykdydamas S. D. suformuotą užduotį surasti asmenis, galinčius užsiimti narkotinių medžiagų pervežimu, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2016 m. birželio 18 d., surado N. Ž., kaip asmenį, galintį automobiliu vykti į Rusijos Federaciją, ir S. D. perdavė N. Ž. kontaktus. S. D. 2016 m. birželio 18 d. automobilį „Peugeot 3008“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įregistravo VĮ „Regitra“ organizuotos grupės nario N. Ž. vardu. S. D. susitarus dėl N. Ž. veiksmų (automobilio nugabenimo į Rusijos Federaciją), T. R., tęsdamas bendrą nusikalstamą sumanymą ir atlikdamas atskirą vaidmenį, skirtą užtikrinti, kad N. Ž. neatsisakytų suplanuotų veiksmų, naudodamas konspiraciją – tik tarpusavio ryšio palaikymui skirtus telefonus, kontaktavo su N. Ž., perduodamas pastarajam S. D. nurodymus susijusius su automobilio draudimu.

25.3. Vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą, 2016 m. rugpjūčio 2 d. S. D. perdavė D. E. automobilį „Peugeot 3008“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su jame įrengtomis specialiomis slėptuvėmis ir nurodė nuvykti į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą užsienio valstybę, kur į automobilį turėjo būti pakrautas labai didelis kiekis narkotinės medžiagos, bei kontrabandos būdu neteisėtai atgabenti šias narkotines medžiagas į Lietuvos Respubliką. D. E., vykdydamas S. D. užduotį, 2016 m. rugpjūčio 2 d. automobiliu „Peugeot 3008“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su jame įrengtomis specialiomis slėptuvėmis išvyko iš Lietuvos Respublikos, o S. D., kontroliuodamas D. E. veiksmus, išnuomotu automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vyko paskui D. E..

25.4. D. E., vykdydamas savo užduotį, nuvyko į tyrimo metu nenustatytą užsienio valstybę, kur, ne vėliau kaip 2016 m. rugpjūčio 5 d., į automobilyje „Peugeot 3008“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įrengtas specialias slėptuves buvo paslėptas labai didelis kiekis – 86,795 kg narkotinės medžiagos – kanapių dervos, supakuotos į įvairaus dydžio paketus. D. E., išvengdamas muitinės kontrolės, neturėdamas leidimo, kontrabanda iš Lenkijos Respublikos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Lazdijų pasienio punktą, 2016 m. rugpjūčio 5 d., apie 7.00 val., neteisėtai atgabeno automobilyje „Peugeot 3008“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įrengtose slėptuvėse paslėptą labai didelį kiekį – 86,795 kg narkotinės medžiagos – kanapių dervos į Vilniaus miestą, S. D. nurodytą vietą – PC „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelę, kur automobilį paliko, o automobilio užvedimo raktelius ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku perdavė S. D..

25.5. S. D., tęsdamas nusikalstamą sumanymą ir bendrais veiksmais su kitais organizuotos grupės nariais automobilyje „Peugeot 3008“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įrengtose slėptuvėse neteisėtai laikydamas labai didelį kiekį – 86,795 kg narkotinės medžiagos – kanapių dervos toliau vykdė labai didelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimui reikalingus parengiamuosius veiksmus: 2016 m. rugpjūčio 7 d. iškvietęs organizuotos grupės narį N. Ž. perdavė automobilio „Peugeot 3008“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raktelius ir nurodė automobilį nuvaryti į kitą automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), ir būti pasirengus šiuo automobiliu išvykti iš Lietuvos Respublikos. T. R., atlikdamas savo vaidmenį, toliau kontroliavo N. Ž. elgesį, nurodydamas pastarajam būti pasiruošus kelionei į Rusijos Federaciją. S. D. toliau vadovaudamas N. Ž., 2016 m. rugpjūčio 10 d. nurodė N. Ž. kitos dienos ankstų rytą automobiliu „Peugeot 3008“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su jame paslėptu labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų vykti per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną ir neteisėtai, kontrabandos būdu pergabenti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų ir toliau vykti iki Rusijos Federacijos, Sankt-Peterburgo miesto. T. R., toliau kontroliuodamas kurjerio veiklą, nurodė N. Ž. informuoti jį apie sėkmingą sienos kirtimą.

25.6. N. Ž. 2016 m. rugpjūčio 11 d., vykdydamas jam paskirtą užduotį, automobiliu „Peugeot 3008“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) specialiai įrengtose slėptuvėse, nuo Vilniaus miesto, Tuputiškių g. 20, neteisėtai gabeno labai didelį kiekį – 86,795 kg narkotinės medžiagos – kanapių dervos, turėdamas tikslą išvengiant muitinės kontrolės bei neturint leidimo narkotines medžiagas pergabenti per Lietuvos Respublikos sieną – Lavoriškių pasienio kontrolės postą, esantį Vilniaus raj., Lavoriškių kaime, tačiau 2016 m. rugpjūčio 11 d., apie 6.00 val., N. Ž. vairuojamas automobilis buvo sulaikytas teisėsaugos pareigūnų ties Lavoriškių pasienio kontrolės punktu, o slėptuvėje gabenta narkotinė medžiaga buvo surasta ir išimta.

25.7. Tokiais veiksmais S. D., D. E. ir T. R. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 3 dalyje ir BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje.

Dėl organizuotos grupės

26. Nuteistasis S. D. apeliaciniame skunde nurodo, kad bylos įrodymai nepatvirtina, jog jis subūrė organizuotą grupę, parengė nusikalstamos veikos padarymo planą ir davė nurodymus grupės nariams. Anot apelianto, byloje nenustatyta, kad D. E. ir T. R. būtų atlikę kokius nors bendrus nusikalstamus veiksmus. Nuteistasis T. R. apeliaciniame skunde nurodo, kad nesitarė su niekuo dėl nusikalstamos veikos padarymo. Nuteistojo D. E. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad D. E. nebuvo pažįstamas nei su N. Ž., nei su T. R. ir nusikalstamoje veikloje su jais nedalyvavo. Šie apeliacinių skundų argumentai yra nepagrįsti.

26.1. Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Pagal teismų praktiką, sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-275/2012, Nr. 2K-35/2013, Nr. 2K-301-924/2015). Organizuotą grupę, be susitarimo ir tyčios požymių, išskiria būtent vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-96/2012, Nr. 2K-303-699/2015, Nr. 2K-545-489/2015). Taigi organizuotos grupės nariai iš anksto aptaria, suderina svarbiausius bendros nusikalstamos veikos momentus: parengiamas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo planas, numatomas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo (ir slėpimo) mechanizmas, bendrininkams nurodomos užduotys, paskirstomi vaidmenys, susitariama dėl nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo būdo, vietos, laiko ir pan. Toks išankstinis susitarimas dėl bendros nusikalstamos veikos suformuoja tarp bendrininkų tvirtus, netrumpalaikius ryšius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 200-1073/2019).

26.2. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju S. D., D. E. ir T. R. nuteisti už tai, kad, veikdami organizuota grupe su N. Ž. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal BK 39¹ straipsnį), neturėdami leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno, vėliau neteisėtai laikė ir gabeno labai didelį kiekį – 86,795 kg narkotinės medžiagos – kanapių dervos. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įrodymų visumą, nustatė tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius bendrininkavimo organizuota grupe požymius: atitinkamą dalyvių skaičių, susitarimą daryti vieną sunkų ir vieną labai sunkų nusikaltimus, veiklos organizuotumo lygį, aptarė vaidmenų pasiskirstymą. Be to, apygardos teismas ne tiktai konstatavo organizuotos grupės bendrai padarytus nusikaltimus, bet ir nurodė, kaip tose nusikalstamose veikose dalyvavo kiekvienas iš bendrininkų, pagrįsdamas šios grupės narių susitarimą daryti sunkų nusikaltimą.

26.3. Pagrindinis organizatoriaus vaidmuo darant nusikalstamas veikas buvo S. D., kuris ir subūrė organizuotą grupę, susidedančią iš D. E., T. R., N. Ž., pats betarpiškai parengė nusikalstamos veiklos planą, paskirstė užduotis tarp organizuotos grupės narių, davė jiems konkrečius nurodymus dėl labai didelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimo kontrabandos būdu ir vėlesnio šių medžiagų neteisėto laikymo bei gabenimo. Nustatyti S. D. veiksmai, jų pobūdis, intensyvumas, būdas, leidžia daryti išvadą, kad jis veikė tiesiogine tyčia – suvokė savo nusikalstamus veiksmus (suprato, kad organizuoja nusikaltimų padarymą, savo veiksmais sudaro sąlygas veikti nusikalstamos veikos vykdytojams), jų pasekmes (dėl jo organizacinių veiksmų per Lietuvos Respublikos valstybės sieną buvo atgabentas labai didelis kiekis narkotinių medžiagų, vėliau šios medžiagos buvo neteisėtai laikomos bei buvo bandoma jas išgabenti per Lietuvos Respublikos sieną) ir jis norėjo taip veikti. D. E. ir N. Ž. (atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį) atliko vykdytojų veiksmus S. D. suorganizuotose nusikalstamose veikose, o T. R. surado tiesioginį nusikalstamos veikos vykdytoją, davė jam organizatoriaus nurodymus, bei kontroliavo N. Ž. veiksmus. Kiekvienas iš šių asmenų turėjo priskirtus vaidmenis vieningų nusikalstamų veikų atskirose dalyse.

26.4. Nors baudžiamojoje byloje nėra objektyvių duomenų apie visų bendrininkų susitikimą ir bendravimą tarpusavyje, tačiau teismų praktikoje išaiškinta, jog nebūtina, kad visi bendrą sumanymą įgyvendinantys asmenys pažinotų vienas kitą, palaikytų tarpusavio ryšius ir pan., pakanka tarpusavio supratimo, kad iš anksto parengtą nusikalstamos veikos padarymo planą jie realizuoja bendrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 75- 648/2017). Tai, kad ne tik nusikaltimų organizatorius S. D., bet ir nuteistieji T. R. bei D. E. suprato, nusikalstamas veikas darantys kartu su bendrininkais, patvirtina byloje esantys įrodymai. Byloje nustatyta, jog T. R., S. D. prašymu suradęs N. Ž. atitinkamos užduoties atlikimui, t. y. narkotinių medžiagų gabenimui, palaikė su juo nuolatinį bendravimą dėl tikslingos užduoties. Iš šioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje jau aptartų telefoninių pokalbių suvestinių matyti, jog T. R. žinojo apie narkotinių medžiagų gabenimą rugpjūčio mėnesį, tai pasitvirtino 2016 m. rugpjūčio 11 d. sulaikius N. Ž.. Be to, T. R. 2016 m. rugpjūčio 3 d., 14:16:49 val., pokalbio metu nurodė žinantis, jog „jie išvažiavo“. Tai leidžia pagrįstai teigti, jog T. R. žinojo apie S. D. ir D. E. 2016 m. rugpjūčio 2 d. išvykimą iš Lietuvos Respublikos. Iš šių pokalbių suvestinių taip pat galima spręsti, kad T. R. žinojo, jog N. Ž. neišvažiuos į Rusiją tol, kol jam nebus perduotas automobilis su paslėptomis narkotinėmis medžiagomis (2016 m. liepos 1 d., 09:04:21 val., pokalbio metu T. R. nurodė N. Ž., jog šis „...nevažiuos, kol nieko nepaduos“).

26.5. Nors nuteistasis D. E. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad jis tik vairavo automobilį pardavimui į Europą, tačiau šioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje aptarti įrodymai patvirtina, jog pastarasis visos kelionės metu vykdė S. D. nurodymus dėl kelių pasirinkimo (nors automobilyje buvo įmontuota navigacinė įranga), sustojimo, ir bendravo tarpusavyje tik S. D. duotu telefonu. S. D. nurodymu N. Ž. užregistravo savo vardu automobilį, S. D. abiems vykdytojams davė tą patį konspiracinį telefoną, perdavė automobilį „Peugeot 3008“, kontroliavo vykdytojų judėjimus tiesiogiai, o N. Ž. – ir per T. R.. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog T. R. ir N. Ž. patvirtino, jog pastarasis buvo asmuo, kuris turėjo automobilį nuvairuoti į Rusiją. Tačiau įvykdyti kitą dalį nusikalstamos veikos buvo reikalingas antras vairuotojas, galintis nuvykti į Europą ir pargabenti narkotines medžiagas, todėl vyko D. E..

26.6. Nurodytos aplinkybės patvirtina išankstinį nusikalstamų veikų planavimą (nuo 2016 m. birželio mėnesio) ir vaidmenų pasiskirstymą. Kadangi nustatyta, jog S. D. buvo nusikalstamų veikų organizatorius, jis neabejotinai žinojo apie automobilyje „Peugeot 3008“ gabenamas, laikomas narkotines medžiagas, o D. E., T. R., vadovaujami S. D. ir atlikdami kiekvienas jiems priskirtus vaidmenis, suvokė, jog atlieka konkrečią, jiems priskirtą nusikalstamų veiksmų dalį disponuojant narkotinėmis medžiagomis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad aplinkybių, susijusių su papildomu telefonu su išankstinio naudojimo kortele, nepriskiriamu konkrečiam abonentui, konspiratyviu vykdytojų naudojimu, S. D. vykimu paskui D. E., stebint ir nurodant vykimo maršrutą, N. Ž. kontroliavimu per kitą asmenį, narkotinių medžiagų slėpimu specialiai tam įrengtoje slėptuvėje automobilio grindyse, visuma ir vežtos narkotinės medžiagos labai didelis kiekis leidžia daryti išvadą, jog visi nuteistieji suvokė, kad vykdo bendrą susitarimą, taip pat pavojingą savo nusikalstamų veiksmų pobūdį ir to siekė.

26.7. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad nuteistieji suprato, jog nusikalstamas veikas daro kartu su bendrininkais, jie buvo pasiskirstę vaidmenimis ir atliko skirtingas užduotis, kiekvieno jų indėlis buvo svarbus ir reikšmingas. Inkriminuojamos veikos vyko apie du mėnesius, atskiri grupės nariai tarpusavyje bendravo telefonu, susitikinėjo, taigi ryšiai tarp jų buvo ilgalaikiai. Šie įrodymai taipogi patvirtina, kad nuteistieji suprato, jog savo veiksmais prisideda prie bendro nusikalstamo tikslo – disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir šių medžiagų kontrabandos. Nuteistųjų veiksmai atskleidžia jų kaltės turinį ir parodo, kad jie šiuos veiksmus atliko pagal susitarimą su bendrininkais. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės suteikia pagrindą konstatuoti tarp nuteistųjų buvus atitinkamą pasirengimo lygį, nuolatinį pasiskirstymą vaidmenimis, ilgalaikius ryšius ir organizuotumą, būdingą organizuotai grupei. Be to, tai leidžia daryti išvadą, kad nuteistieji suvokė, jog veikia organizuota grupe, ir laikė save tokios grupės nariais. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistieji jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė veikdami organizuota grupe.

Dėl bausmių

27. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmens charakterizuojančius duomenis, nėra per griežta. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, skirdamas bausmes nuteistiesiems S. D., D. E. ir T. R. šių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė, motyvavo jiems skiriamų bausmių dydį, atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistųjų asmenybę, tiek padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą.

28. Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog S. D., D. E. ir T. R., veikdami organizuotoje grupėje su N. Ž. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal BK 39¹ straipsnį), padarė tyčinį nusikaltimą ekonomikai ir verslo tvarkai, nustatytą BK 199 straipsnio 3 dalyje, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalys) bei numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę – nuo trejų iki dešimties metų, taip pat – tyčinį nusikaltimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, nustatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalys) bei numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę – nuo dešimties iki penkiolikos metų. Nuteistasis S. D. buvo šių nusikalstamų veikų organizatorius, subūręs organizuotą grupę, parengęs nusikalstamos veiklos planą, paskirstęs užduotis tarp organizuotos grupės narių, davęs jiems konkrečius nurodymus dėl labai didelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimo kontrabandos būdu ir vėlesnio šių medžiagų neteisėto laikymo bei gabenimo. D. E. atliko vykdytojo veiksmus S. D. suorganizuotose nusikalstamose veikose, iš nenustatytos užsienio valstybės kontrabandos būdu atgabendamas į Lietuvos Respubliką labai didelį kiekį narkotinių medžiagų. T. R. surado tiesioginį nusikalstamos veikos vykdytoją, davė jam organizatoriaus nurodymus, bei kontroliavo N. Ž. veiksmus. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nusikaltimo dalykas – narkotinė medžiaga buvo paimta policijos pareigūnų sulaikius N. Ž. ir į neteisėtą apyvartą nepateko. Nuteistieji disponavo 86,795 kg narkotinės medžiagos – kanapių dervos, kurios kiekis, remiantis 2003 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis (su vėlesniais pakeitimais) „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis“, daugiau nei 694 kartus viršija šių medžiagų labai didelį kiekį (125 g).

29. Kadangi bausmės paskyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas paprastai bausmę sugriežtina ar sušvelnina tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir neteisingą bausmę. Nors nuteistiesiems S. D., D. E. ir T. R. iš nustatytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje ir BK 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 3 dalyje, faktinių aplinkybių buvo pašalintos šioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodytos aplinkybės, t. y. sumažėjo S. D., D. E. ir T. R. nusikalstamų veiksmų apimtis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrindo šiuo aspektu spręsti dėl neteisingų bausmių nuteistiesiems paskyrimo nėra.

30. Nuteistasis S. D. apeliaciniame skunde nurodo, kad, skiriant bausmes pagal BK 260 straipsnio 3 dalį kitiems organizuotos grupės nariams D. E. ir T. R., buvo pritaikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir paskirtos mažesnės už sankcijos minimumą bausmės vadovaujantis tomis pačiomis inkriminuotos veikos pavojingumą apibūdinančiomis aplinkybėmis kaip ir S. D.. Atsižvelgiant į tai nurodo, kad ir jam (S. D.) taip pat skirtina minimali sankcijoje numatyta bausmė arba mažesnė už minimumą bausmė.

31. Atsakant į šį nuteistojo apeliacinio skundo argumentą, pažymėtina, kad apelianto nurodoma aplinkybė, jog kitiems nuteistiesiems už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą buvo taikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir jiems skirtos švelnesnės nei sankcijoje numatytos bausmės, įtakos nustatant bausmės S. D. dydžius neturi. Teismų praktikoje išaiškinta, kad vienoda ir teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, Nr. 2K- 449- 942/2016). Šiuo atveju skiriant bausmes bendrininkams, bausmės buvo individualizuotos, įvertinant kiekvieną asmenį atskirai. Skiriant bausmes kitiems bendrininkams, buvo nurodoma viena bendra aplinkybė – kad narkotinės medžiagos nebuvo išplatintos ir buvo išvengta sunkių pasekmių, tačiau ji buvo vertinama asmenį charakterizuojančių duomenų visumoje ir bausmės bendrininkams buvo individualizuotos. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nuteistiesiems D. E. ir T. R. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos taikytos vadovaujantis ne vienintele apelianto nurodoma aplinkybe. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tiek kaltės, tiek bausmės parinkimo ir skyrimo klausimą teismas sprendžia individualiai dėl kiekvieno asmens. Todėl aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nuteistiesiems D. E. ir T. R. taikė BK 54 straipsnio 3 dalį bei už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, paskyrė švelnesnes nei sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmes, savaime nesuponuoja išvados, jog BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos tuo pačiu pagrindu turėjo būti taikomos ir nuteistajam S. D..

32. Tačiau teisėjų kolegija pasisako dėl nagrinėjamos bylos proceso trukmės, kaip pagrindo spręsti dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo, skiriant bausmes ne tik nuteistiesiems D. E., T. R., bet ir nuteistajam S. D..

32. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2017 m. vasario 6 d. Byla su kaltinamuoju aktu perduota teismui 2017 m. rugsėjo 7 d. Vilniaus apygardos teismas nuosprendį baudžiamojoje byloje priėmė 2018 m. birželio 28 d. Nuteistiesiems pateikus apeliacinius skundus, 2018 m. liepos 23 baudžiamoji byla perduota apeliaciniam nagrinėjimui į Lietuvos apeliacinį teismą. Šio teismo 2019 birželio 27 d. nutartimi, išnagrinėjus baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, nuosprendis pakeistas BPK 328 straipsnio 3 ir 4 punktuose nustatytais pagrindais. Nuteistajam S. D. padavus kasacinį skundą, 2019 m. liepos 17 d. baudžiamoji byla perduota kasaciniam nagrinėjimui į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą. Baudžiamoji byla kasacine tvarka buvo išnagrinėta, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 26 d. nutartimi kasacinį skundą patenkinus ir perdavus baudžiamąją bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Lietuvos apeliaciniame teisme baudžiamoji byla buvo gauta 2020 m. vasario 27 d., 2020 m. kovo 2 d. sudaryta teisėjų kolegija. Dėl objektyvių priežasčių – teisėjų kolegijos sudėties pasikeitimo, dėl suvaržymų, susijusių su koronaviruso pandemijos grėsme, gynėjų ligų ir užimtumo kitose bylose, baudžiamosios bylos nagrinėjimas buvo baigtas 2021 m. spalio 4 d., teisėjų kolegijai išėjus į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo.

33. Lietuvos teismų praktikoje galimybė švelninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne su savaime proceso ilgumu, bet su konkrečios bylos aplinkybėmis nepagrįsta pernelyg ilga jo trukme. Viso bylos konteksto vertinimas, tikrinimas, ar buvo proceso metu nepateisinamo delsimo požymių, ar buvo laikotarpių, kai ikiteisminio ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo atliekami jokie procesiniai veiksmai arba jie buvo atliekami per ilgai, yra teismo diskrecija ir teismo išvadą dėl konkretaus proceso (ne) atitikties Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimams visada lemia ne izoliuotas atskiro kriterijaus, bet jų visumos vertinimas.

34. Pasisakant šiuo aspektu, vertintina tai, kad baudžiamosios bylos apimtis nėra didelė (nagrinėjama viena nusikalstama veika, nuteisti trys asmenys, nėra didelio įrodymų kiekio, bylos apimtį sudaro trylika tomų), byla nėra sudėtinga ir teisiniu požiūriu. Pagal EŽTT ir Lietuvos teismų praktikoje baudžiamosiose bylose gali būti pateisinama ir ilgesnė negu įprastai proceso trukmė, tačiau tik tuomet, kai valstybės institucijos tinkamai reaguoja į bylos sudėtingumą ir imasi visų jų turimų pagrįstų priemonių, kad procesas būtų toks operatyvus, kiek įmanoma tokioje byloje (EŽTT 2015 m. sausio 13 d. sprendimas byloje Tomczyk prieš Lenkiją).

35. Nors valstybės institucijos ėmėsi priemonių, kad procesas vyktų kuo trumpiau ir greičiau, tačiau vis dėlto proceso trukmei įtakos turėjo tai, kad dėl objektyvių priežasčių byla net kelis kartus buvo pradėta nagrinėti iš naujo (apeliacinės instancijos teisme pakartotinai nagrinėjant baudžiamąją bylą, kelis kartus buvo pakeista bylą nagrinėjusios teisėjų kolegijos sudėtis), bylos nagrinėjimas užtruko dėl teisėjų kolegijos sudėties pasikeitimo, dėl suvaržymų, susijusių su koronaviruso pandemijos grėsme. Teismo posėdžiai neįvyko dėl gynėjų ligų ir užimtumo kitose bylose. Iš esmės organizuojant procesą nebuvo nepagrįsto bylos nagrinėjimo vilkinimo. Kita vertus, nė vienas posėdis nebuvo atidėtas dėl nuteistųjų kaltės. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad objektyvios proceso trukmę nulėmusios priežastys – teisėjų kaita, gynėjų užimtumas kitose bylose, proceso ypatumai, esant suvaržymams, susijusiems su koronaviruso pandemijos grėsme – neleidžia konstatuoti bylos vilkinimo, tačiau neatleidžia valstybės institucijų nuo pareigos organizuoti procesą taip, kad jis neužtruktų nepagrįstai ilgai.

36. Bylos nagrinėjimo trukmė šioje baudžiamojoje byloje ypač svarbi ir tuo aspektu, kad nuteistajam S. D. proceso metu ilgą laiko tarpą – penkis metus ir tris mėnesius yra taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas (jis buvo sulaikytas nuo 2016 m. rugpjūčio 11 d., suimtas nuo 2016 m. rugpjūčio 12 d). Pagal EŽTT praktiką ilgas suėmimo taikymo faktas savaime yra veiksnys, kuris turi būti apsvarstytas, vertinant, ar laikomasi reikalavimo priimti sprendimą dėl bylos esmės per įmanomai trumpiausią laiką (EŽTT 2011 m. rugsėjo 15 d. sprendimas byloje Paskal prieš Ukrainą; 2015 m. sausio 13 d. sprendimas byloje Pawlak prieš Lenkiją ir kt.).

37. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aukščiau nurodytas aplinkybes bei individualiai kiekvieną nuteistąjį charakterizuojančius tiek veikų padarymo metu, tiek teisminio proceso metu duomenis, konstatuoja, kad buvo teisinis pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas nuteistiesiems D. E., T. R., o taip pat toks pagrindas, siekiant kompensuoti dėl teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimo patirtą žalą, yra nustatytas nuteistajam S. D..

38. Pagal teismų praktiką konstatavus pernelyg ilgą baudžiamojo proceso trukmę ir įvertinus baudžiamojoje byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis ir kt.), skiriama bausmė gali būti švelninama, neperžengiant BK straipsnio, pagal kurį kvalifikuota kaltininko veika, sankcijos ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186-942/2015, Nr. 2K-147-677/2015, Nr. 2K-31-511/2018) arba gali būti skiriama švelnesnė, nei sankcijoje numatyta, bausmė (BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, jei atsižvelgus į nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę ir bylos išnagrinėjimo per įmanomai trumpiausią laiką reikalavimo pažeidimo aplinkybes nusprendžiama, kad pernelyg ilga proceso trukmė yra išimtinė aplinkybė, dėl kurios straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-192/2011, Nr. 2K- 31- 511/2018). Pagal teismų praktiką, aiškinant teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes, bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas galimas tada, kai kaltininko asmenybės ir (ar) jo padarytos veikos vertinimas suponuotų išvadą, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas. Šių aplinkybių visumos įvertinimas teismams leidžia daryti išvadą dėl bausmės atitikties teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K- 456/2013 ir kt.). Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį.

39. Nustatydamas bausmių dydį nuteistajam S. D., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į jo asmenybę charakterizuojančius duomenis– jis baustas administracine tvarka (t. 8, b. l. 3), Kauno apygardos teismo 2007 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu teistas už labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 1 dalyje, padarymą (t. 8, b. l. 4-16), teistumas neišnykęs, tuo pagrindu pirmosios instancijos teismas jį pripažino pavojingu recidyvistu. Pažymėtina, kad nuteistajam S. D. buvo taikytas lygtinis paleidimas, neatlikus laisvės atėmimo 1 metų 8 mėnesių bausmės dalies. Nuteistasis parodyto pasitikėjimo nepateisino, padarė naujus sunkų ir labai sunkų nusikaltimus. Pirmosios instancijos teismas nustatė nuteistojo S. D. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamas veikas jis padarė veikdamas organizuota grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Visos nurodytos aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo didesnį jo pavojingumo visuomenei laipsnį, nenorą pasitaisyti, laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių. Nuteistasis S. D. apeliaciniame skunde pagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, vertino, jog jis yra nevedęs (išsiskyręs) ir neatsižvelgė į jo nurodytus duomenis, kad jis iki sulaikymo gyveno faktinėje santuokoje su N. G., augino bendrą vaiką, buvo registruotas Darbo biržoje (t. 7, b. l. 12, 23-24). Šie papildomai nustatyti charakterizuojantys duomenys, o taip pat nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, kiti asmenybę charakterizuojantys duomenys, atsakomybę sunkinanti aplinkybė bei tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių visumoje su kitoms šiame procesiniame sprendime aptartomis ir šiam klausimui spręsti reikšmingoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos nuomone, sudaro pagrindą BK 54 straipsnio 3 dalies taikymui ir S. D. paskirtos pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį bausmės švelninimui iki devynerių metų laisvės atėmimo bausmės. Todėl skundžiamo nuosprendžio dalis dėl nuteistajam S. D. bausmės pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį paskyrimo ir subendrintos bausmės nustatymo keistina.

40. Nustatydamas bausmių dydį nuteistiesiems D. E. ir T. R., pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į jų asmenybę. D. E. baustas administracine tvarka (t. 8, b. l. 145-146), anksčiau neteistas (t. 8, b. l. 143-144), nuo 2013 m. vasario 26 d. iki 2016 m. rugpjūčio 22 d. dirbo (duomenys neskelbtini), buvo charakterizuojamas teigiamai (t. 10, b. l. 39-40). Pirmą kartą bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo pateikti duomenys, kad D. E. nuo 2018 m. rugpjūčio 24 d. dirba (duomenys neskelbtini) socialinio darbuotojo padėjėjo pareigose, charakterizuojamas teigiamai (t. 11, b. l. 1-2), 2018 m. spalio 12 d. sudarė santuoką (t. 11, b. l. 3). T. R. administracine tvarka nebaustas (t. 8, b. l. 77), Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu teistas už sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 199² straipsnio 1 dalyje, padarymą (t. 8, b. l. 78-86), teistumas neišnykęs, vedęs, turi du mažamečius vaikus (t. 9, b. l. 103-105), nuo 2018 m. sausio 31 d. dirba MB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2018 m. birželio 7 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo-ekspeditoriaus pareigose (t. 9, b. l. 183-186). Pirmosios instancijos teismas nustatė nuteistųjų D. E. ir T. R. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamas veikas jie padarė veikdami organizuota grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Taigi pirmosios instancijos teismas skirdamas nuteistiesiems bausmes atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardintas aplinkybes.

41. Teisėjų kolegijos vertinimu, visos aptartos aplinkybės, apibūdinančios padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, pavojingumą (narkotinė medžiaga buvo paimta policijos pareigūnų sulaikius N. Ž. ir į neteisėtą apyvartą nepateko) bei nuteistųjų asmenybes, rodo, kad D. E. ir T. R. nėra tiek pavojingi, jog bausmės tikslai būtų pasiekti skiriant jiems tik BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė pagrįstą išvadą, kad BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas D. E. ir T. R. aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Taigi, įvertinęs pirmiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, mažesnį vaidmenį nusikalstamoje veikoje, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistiesiems D. E. ir T. R. taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas bei už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, paskyrė švelnesnes nei sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmes. Be to, įvertinęs pirmiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistiesiems D. E. ir T. R. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 3 dalyje, paskyrė artimas minimaliai sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmes. Teisėjų kolegija sprendžia, kad paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos ar per švelnios, yra teisingos, tinkamai individualizuotos, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

42. Nuteistasis S. D. apeliaciniame skunde taipogi nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje nemotyvuota, kodėl jam buvo nustatyta pirmus 5 laisvės atėmimo bausmės metus atlikti kalėjime, taip pažeidžiant BK 50 straipsnio 3 dalies nuostatas. Apelianto nuomone, nėra jokių objektyvių aplinkybių, sudarančių pagrindą bausmės atlikimo vietą nustatyti kalėjimą, o ne pataisos namus, kadangi nei jo asmenybė, nei padaryta nusikalstama veika negali būti apibūdinami kaip išskirtinai pavojingi, todėl apygardos teismo sprendimas dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikti kalėjime yra nepagrįstas ir naikintinas. Šis apeliacinio skundo argumentas yra pagrįstas.

43. BK 50 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d.) buvo numatyta, kad bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, o laisvės atėmimo bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas nustato Bausmių vykdymo kodeksas. Taigi, bausmės atlikimo vietos nustatymas buvo išimtinė baudžiamąją bylą iš esmės išnagrinėjusio teismo diskrecinė teisė. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu S. D. laisvės atėmimo bausmės pirmus penkerius metus paskyrė atlikti kalėjime, tokio savo sprendimo visiškai nemotyvuodamas. Be to, skundžiamame nuosprendyje nenurodyta, kur po atliktos penkerių metų kalėjime bausmės likusią bausmės dalį turi turi S. D.. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į S. D. asmenybę (turi faktinę šeimą, vaiką, kuriuo rūpinasi), į tai, kad pavojingos nusikalstamos veikos buvo padarytos idealiąja sutaptimi, į veikų padarymo pobūdį, neišsiskiriantį iš analogiškų nusikalstamų veikų, nustatytų teismų praktikoje, pripažįsta, jog S. D. buvo nepagrįstai paskirta laisvės atėmimo bausmę pirmus penkerius metus atlikti kalėjime. Dėl šios priežasties keičiama skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl S. D. paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos, nustatant, jog nuteistajam S. D. paskirta galutinė subendrinta 9 metų laisvės atėmimo bausmė turi būti atliekama pataisos namuose.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 1, 2, 3, 4 punktais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Nuteistųjų S. D., T. R. ir nuteistojo D. E. gynėjo advokato Jono Kvaraciejaus apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nuosprendį pakeisti.

Nuteistajam S. D., pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį 260 straipsnio 3 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti bausmę laisvės atėmimą 9 (devyneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šią bausmę ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį paskirtą bausmę subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti S. D. galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 9 (devyneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Nuteistiesiems S. D., D. E. ir T. R. iš nustatytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje ir BK 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 3 dalyje, padarymo aplinkybių pašalinti aplinkybes, kad:

1) S. D. organizavo narkotinių medžiagų įgijimą, susitariant su užsienyje veikiančiu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu; organizavo slėptuvės automobilyje „Peugeot 3008“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įrengimą; davė nurodymą D. E. įgyti ir paslėpti narkotines medžiagas automobilyje; nuslėpė nuo N. Ž. (N. Ž.) tikrąjį kelionės tikslą – narkotinių medžiagų gabenimą;

2) D. E. neteisėtai įgijo labai didelį kiekį – 86,795 kg – narkotinės medžiagos – kanapių dervos ir šią narkotinę medžiagą paslėpė automobilyje „Peugeot 3008“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini);

3) T. R. apgaulingai nurodė N. Ž., jog jam reikės tik pervežti automobilį; davė N. Ž. nurodymus, susijusius su automobilio „Peugeot 3008“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), technine apžiūra; organizuotos grupės veikloje dalyvavo iš savanaudiškų paskatų.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Teisėjai Jolanta ČepukėnienėAlenas PiesliakasRegina Pocienė