Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Jucio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Lino Šiukštos,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo S. D. gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutarties, kuria kaltinamajam S. D. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. balandžio 7 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje S. D. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 7 straipsnio 12 punktą, BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 199 straipsnio 3 dalį, kaltinamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2016 m. rugpjūčio mėnesį, turėdamas tikslą neteisėtai disponuoti labai dideliais kiekiais narkotinių medžiagų, vykdyti jų kontrabandą ir taip gauti neteisėtas pajamas, subūrė organizuotą grupę, susidedančią iš D. E., T. R., N. Ž. (N. Ž.), pats betarpiškai parengė nusikalstamos veiklos planą, paskirstė užduotis tarp organizuotos grupės narių, davė jiems konkrečius nurodymus dėl neteisėto labai didelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimo, laikymo ir gabenimo kontrabandos būdu.

1.1. S. D., vykdydamas nusikalstamą sumanymą, 2016 m. birželio 13 d. surado automobilį „Peugeot 3008“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016 m. birželio 18 d. šią transporto priemonę VĮ „Regitra“ įregistravo organizuotos grupės nario N. Ž. (dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas vadovaujantis BK 39¹ straipsniu) vardu. S. D., tęsdamas paruošiamuosius veiksmus neteisėtam narkotinių medžiagų gabenimui, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, organizavo specialios, narkotinių medžiagų gabenimui pritaikytos, slėptuvės automobilyje įrengimą.

1.2. S. D., vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą, 2016 m. rugpjūčio mėnesį, ne vėliau kaip 2 dieną, susitarė su užsienyje veikiančiu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu dėl labai didelio kiekio narkotinių medžiagų – kanapių dervos įgijimo. S. D. perdavė D. E. automobilį „Peugeot 3008“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su jame įrengtomis specialiomis slėptuvėmis, nurodė nuvykti į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą užsienio valstybę ir tenai neteisėtai įgyti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, ją paslėpti automobilyje įrengtose slėptuvėse ir kontrabandos būdu neteisėtai atgabenti į Lietuvos Respubliką.

1.3. D. E., vykdydamas S. D. užduotį, 2016 m. rugpjūčio 2 d. automobiliu „Peugeot 3008“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su jame įrengtomis specialiomis slėptuvėmis išvyko iš Lietuvos Respublikos, o S. D., kontroliuodamas D. E. veiksmus, išnuomotu automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vyko paskui D. E..

1.4. Organizuotos grupės narys D. E., vykdydamas savo užduotį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje užsienio valstybėje, ne vėliau kaip 2016 m. rugpjūčio 5 d., neteisėtai įgijo labai didelį kiekį – 86,795 kg narkotinės medžiagos – kanapių dervos, supakuotus į įvairaus dydžio paketus. Narkotinę medžiagą paslėpė automobilyje „Peugeot 3008“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įrengtose slėptuvėse ir tokiu būdu 2016 m. rugpjūčio 5 d. apie 7 val. 00 min., išvengdamas muitinės kontrolės, neturėdamas leidimo, kontrabanda iš Lenkijos Respublikos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, (duomenys neskelbtini) pasienio punktą neteisėtai atgabeno labai didelį kiekį – 86,795 kg narkotinės medžiagos – kanapių dervos į Vilniaus miestą, S. D. nurodytą vietą – PC „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje, automobilių stovėjimo aikštelę, kur automobilį paliko, o automobilio užvedimo raktelius ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku perdavė S. D..

1.5. S. D., tęsdamas nusikalstamą sumanymą ir bendrais veiksmais su kitais organizuotos grupės nariais automobilyje „Peugeot 3008“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įrengtose slėptuvėse neteisėtai laikydamas labai didelį kiekį – 86,795 kg narkotinės medžiagos – kanapių dervos, toliau vykdė labai didelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimui reikalingus parengiamuosius veiksmus: 2016 m. rugpjūčio 7 d. S. D., iškvietęs organizuotos grupės narį N. Ž. (dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas vadovaujantis BK 39¹ straipsniu), perdavė jam automobilio „Peugeot 3008“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raktelius ir nurodė automobilį nuvaryti į kitą automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir būti pasirengus šiuo automobiliu išvykti iš Lietuvos Respublikos.

1.6. S. D., toliau vadovaudamas N. Ž., 2016 m. rugpjūčio 10 d. nurodė N. Ž. kitos dienos ankstų rytą automobiliu „Peugeot 3008“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su jame paslėptu labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų vykti per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną ir neteisėtai kontrabandos būdu pergabenti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų bei toliau vykti iki Rusijos Federacijos Sankt-Peterburgo miesto.

1.7. N. Ž., vykdydamas jam paskirtą užduotį, 2016 m. rugpjūčio 11 d. automobiliu „Peugeot 3008“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) specialiai įrengtose slėptuvėse, nuo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteisėtai gabeno labai didelį kiekį 86,795 kg narkotinės medžiagos – kanapių dervos, turėdamas tikslą išvengiant muitinės kontrolės bei neturint leidimo narkotines medžiagas pergabenti per Lietuvos Respublikos sieną – (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės postą, esantį Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, tačiau 2016 m. rugpjūčio 11 d. apie 06 val. 00 min., N. Ž. vairuojamas automobilis buvo sulaikytas teisėsaugos pareigūnų ties (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės punktu, o slėptuvėje gabenta narkotinė medžiaga buvo surasta ir išimta. Tokiu būdu S. D., veikdamas organizuota grupe, neteisėtai, įgijo, laikė ir kontrabandos būdu gabeno labai didelį kiekį – 86,795 kg narkotinės medžiagos – kanapių dervos.

2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka S. D. 2016 m. rugpjūčio 11 d. buvo laikinai sulaikytas. Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis šio teismo, Kauno apygardos teismo bei Vilniaus apygardos teismo nutartimis.

3. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartimi kaltinamajam S. D. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais. Teismas padarė išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

4. Kaltinamojo S. D. gynėjas advokatas Linas Belevičius skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartį ir paskirti kaltinamajam S. D. kardomąją priemonę 20 000 Eur užstatą bei kitą švelnesnę kardomąją priemonę.

4.1. Skunde nurodo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose yra pažymėjęs, jog suėmimo pagrindai negali būti bendri ir abstraktūs, o skirdamas suėmimą ir jį pratęsdamas, teismas turi apsvarstyti visus argumentus už ir prieš asmens laisvės suvaržymą bei suimti asmenį ar pratęsti suėmimo terminą tik įsitikinęs, kad tai būtina viešajam interesui apsaugoti (Sprendimai bylose Balčiūnas v. Lithuania, no. 17095/02, judgementof 20 July 2010; Morkūnas v. Lithuania, no. 29798/02, decision of 12 April 2007). Lietuvos apeliacinis teismas taip pat formuoja praktiką, pažymėdamas, kad ilgalaikis asmens kalinimas galimas išimtiniais atvejais ir tik išskirtinės priežastys gali pateisinti griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo tęsimą ilgą laiką.

4.2. Gynėjo nuomone, skundžiama nutartis neatitinka tarptautinių ir nacionalinių teismų praktikoje suformuluotų reikalavimų, o teismo nutarties motyvai patvirtina, kad suėmimo termino pratęsimo klausimas buvo sprendžiamas formaliai, nesigilinant ar pagrįstai yra tęsiami suėmimo skyrimo pagrindai. Taip pat gynėjas pažymi, kad šioje byloje nėra išimtinių aplinkybių, dėl kurių S. D. turi būti laikomas suimtas taip ilgai.

4.3. Nurodoma, kad apygardos teismas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto suėmimo pagrindą motyvavo vien gręsiančios bausmės griežtumu. Tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose yra nurodęs, kad vien įtarimai padarius nusikaltimą nėra pakankama priežastis skirti suėmimą. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nors S. D. nėra vedęs, tačiau turi draugę, su kuria veda bendrą ūkį, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, mažametį vaiką, todėl paleistas į laisvę turėtų darbą ir nuolatines pajamas. Tuo tarpu, skundžiamos nutarties teiginiai apie S. D. turimus ryšius užsienio valstybėse, nėra pagrįsti bylos duomenimis.

4.4. Skunde gynėjas nurodo, kad skundžiamoje nutartyje nurodytas suėmimo pratęsimo pagrindas – manymas, kad S. D. būdamas laisvėje gali daryti naujas nusikalstamas veikas, yra deklaratyvus, grindžiamas teismo prielaidomis ir spėjimu. Gynėjo vertinimu, siekiant bent minimaliai prognozuoti tikimybę, kad kaltinamasis ateityje gali daryti naujas nusikalstamas veikas, byloje turi būti surinkti konkretūs duomenys apie planuojamus, rengiamus asmens nusikalstamus veiksmus ateityje. Tuo tarpu, bylos medžiagoje, akivaizdžiai, nėra objektyvių duomenų apie tai, kad kaltinamasis planuoja daryti naujas konkrečias nusikalstamas veikas. Vien kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų skaičius, pavojingumas, pobūdis, bendrininkavimo forma, tęsiant suėmimo terminą daugiau nei metus, negali pagrįsti teiginio, kad jis ir ateityje darys nusikalstamas veikas. Šioje baudžiamojo proceso stadijoje asmuo yra tik kaltinamas nusikalstamų veikų padarymu, šie kaltinimai grindžiami tik pirminiais duomenimis, todėl, negalima pagrįstai ir neabejotinai teigti, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos. Be to, šiuo metu byloje jau baigtas įrodymų tyrimas ir teismui liko išklausyti baigiamąsias kalbas, todėl kaltinamasis negali pakenkti vykstančiam procesui. Gynėjo nuomone, net jei kaltinamasis praeityje ir darė nusikalstamas veikas, tačiau neleidžia neabejotinai manyti, kad analogiškas veikas darys ir ateityje. Be to, BPK yra numatytos ir kitos kardomosios priemonės, kurių kiekviena gali būti taikoma, siekiant atgrasyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, suteikiant galimybę teisėsaugos institucijoms kontroliuoti jo elgesį ir nebūnant suimtam.

4.5. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad 2018 m. sausio 4 d. teismo posėdyje buvo pateiktas mokėjimo kvitas, patvirtinantis, jog S. D. gyvenimo draugė N. G. sumokėjo 20 000 Eur į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą kaip užstatą už S. D.. Gynėjo vertinimu, atsižvelgiant į kaltinamojo bei jo šeimos turtinę padėtį, tokio dydžio užstato suma yra pakankama, siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, o taikoma kartu su intensyvia priežiūra eliminuotų bet kokias kaltinamojo intencijas daryti naujas nusikalstamas veikas. Nurodoma ir tai, kad S. D. nėra išimtinai pavojingas asmuo, kurį reikėtų laikyti izoliuotą nuo visuomenės, o jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos taip pat nėra išskirtinai pavojingos ar padarytos išskirtinėmis aplinkybėmis.

5. Teismo posėdyje prokuroras prašo kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.

6. Kaltinamojo S. D. gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundas atmetamas.

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 4 d. nutartimi pratęsęs kaltinamajam S. D. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatų ir Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų nepažeidė.

8. Kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, daro išvadą, kad joje esantys duomenys – liudytojų parodymai, kratų, apžiūrų protokolai, specialisto išvada, leidžia manyti, jog S. D. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

9. Suėmimo terminas S. D. pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punkte numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, jog būdamas laisvėje jis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuos suėmimo termino pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė teisingai.

10. Skiriant suėmimą arba pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, reikia atsižvelgti į BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, t. y. į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

10.1. S. D. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, priskiriamas sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 5, 6 dalys), už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato tik griežtas laisvės atėmimo bausmes. Bylos duomenimis S. D. praeityje teistas už nesunkaus bei labai sunkaus nusikaltimų padarymą (8 t., b. l. 4–7), nuo 2014 m. sausio 7 d. įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (8 t., b. l. 1), oficialiai nedirbo ir legalių pajamų neturėjo (8 t., b. l. 2). Be to, S. D. pareikšti kaltinimai dėl nusikaltimų, vykdytų kelių valstybių teritorijose, o tai leidžia pagrįstai manyti, kad jis turi ryšių užsienyje, kuriais pasinaudodamas gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Tuo pačiu, atkreipiamas gynėjo dėmesys į tai, kad BPK 122 straipsnio 2 dalyje nėra nurodoma, kokio pobūdžio turi būti asmens ryšiai užsienyje, dėl kurių būtų galima spręsti apie bėgimo (slėpimosi) tikimybę. Skundžiamoje nutartyje atsižvelgta ir į tai, kad S. D. turi mažametį vaiką, gyvenimo draugę, todėl būdamas laisvėje turėtų gyvenamąją vietą bei darbą. Todėl, priešingai nei teigiama kaltinamojo gynėjo skunde, apygardos teismas, konstatuodamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo buvimą, įvertino ne tik S. D. inkriminuojamų nusikaltimų sunkumą bei gręsiančios bausmės griežtumą, t. y. aplinkybes, kurios pagal teismų praktiką priskiriamos BPK 122 straipsnio 2 dalyje įtvirtintai „kitų aplinkybių“ sąvokai, bet ir kitas minėtoje baudžiamojo proceso įstatymo normoje išvardintas bei šioje byloje nustatytas aplinkybes bei padarė pagrįstą išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis S. D. būdamas laisvėje, suvokdamas gresiančios atsakomybės bei bausmės pobūdį, gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

11. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra duomenų, kad iki nuosprendžio priėmimo jis gali padaryti naujų šioje baudžiamojo proceso įstatymo normoje nurodytų nusikaltimų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

11.1. Apygardos teismas, pratęsdamas S. D. suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, nurodė, kad S. D. praeityje teistas, jam inkriminuoti nusikaltimai galimai padaryti veikiant organizuota grupe, kurią subūrė pats kaltinamasis. Be to, S. D. 2016 m. gruodžio 2 d. pareikšti nauji įtarimai galimai padarius BK 249 straipsnio 1 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 5, 6, 9 punktuose, BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 6, 9 punktuose numatytus nusikaltimus (8 t., b. l. 4-7). Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo pagrindą apygardos teismas nurodė ne deklaratyviai, bet pagrindė faktiniais bylos duomenimis. Pažymėtina, kad šiam pratęsimo suėmimo pagrindui konstatuoti pakanka pagrįsto manymo, jog kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, ir nėra būtina nustatyti, kad asmuo tokius nusikaltimus rengiasi daryti.

12. Teisėjų kolegijos vertinimu, kaltinamajam S. D. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų (BPK 127 straipsnio 11 dalis). Nėra pagrindo sutikti ir su gynėjo skundo argumentu, kad šioje byloje nėra išskirtinių aplinkybių, kurios, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pateisintų tolesnį S. D. laikymą suėmime. Šiuo atveju, išskirtinėmis priežastimis laikytinos tiek S. D. asmenybės pavojingumas, tiek jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis, pavojingumas ir mastas. Todėl apygardos teismo sprendimas pratęsti suėmimo terminą S. D., neprieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikai, pagal kurią besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę

13. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad apygardos teismas tinkamai įvertino aplinkybių visumą, kurios reikšmingos sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino kaltinamajam S. D. pratęsimo. Pripažinus, kad suėmimas kaltinamajam S. D. pratęstas pagrįstai, nėra pagrindo šią taikomą kardomąją priemonę pakeisti į švelnesnes kardomąsias priemones, taip pat ir į 20 000 Eur užstatą, nes šiuo metu nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 8 d. nutartimi grąžino 20 000 Eur įmokėjusiai N. G..

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo S. D. gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartį, kuria kaltinamajam S. D. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.