- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-08-05
- Bylos Nr.
- 1S-540-485/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37838-2016-1
- Bylos rūšis
- Baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Remeika, Indrė Averkienė, Odeta Gruodienė
- Nuteistasis
- NUT1
- Institucija
- Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-asis kalėjimas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Odetos Gruodienės ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), nerengdamas teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo NUT1 skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2026 m. birželio 30 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo NUT1 skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2026 m. gegužės 13 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) netaikyti nuteistajam NUT1 lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nuosprendžiu NUT1 pripažintas kaltu ir nuteistas dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 3 dalyje, padarymo ir jam paskirta galutinė subendrinta 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausmė (Vilniaus apygardos 2025 m. kovo 19 d. nutartimi į bausmę neįskaitytas laikas nuo 2020 m. kovo 3 d. iki 2024 m. rugpjūčio 30 d., kai bausmės neatlikinėjo).
Nuteistajam NUT1 paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2019 m. liepos 12 d., bausmės pabaiga – 2030 m. sausio 7 d.
Žemesnės instancijos teismas
Komisijos Nutarimu nutarta netaikyti nuteistajam NUT1 lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Komisija konstatavo, kad nuteistasis neatitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnyje nustatytų materialiųjų lygtinio paleidimo kriterijų, o taip pat įvertinus nuteistąjį NUT1 charakterizuojančius duomenis, sprendė, jog netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, kadangi nėra pagrindo manyti, kad jis, būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Nutarime Komisija nutarė rekomenduoti nuteistajam dėl jo resocializacijos ir (ar) jo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo vykdyti šias priemones: 1) dalyvauti priemonėse, skirtose ugdyti problemų atpažinimo ir sprendimų priėmimo įgūdžius; 2) dirbti; 3) vykdyti kitas individualiame resocializacijos plane numatytas priemones.
Skundžiama Kauno apylinkės teismo 2026 m. birželio 30 d. nutartimi atmestas nuteistojo NUT1 skundas dėl Komisijos Nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, atsižvelgęs į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, į bendrus visuomenės lūkesčius dėl teisingumo principo įgyvendinimo, į dinaminius kriminogeninius veiksnius, kurie atskleidžia, jog nuteistojo pataisos procesas nepasižymi išskirtinai teigiamu elgesiu, sprendė, kad negalima konstatuoti ir akivaizdžios NUT1 daromos pažangos bei konstatavo, kad tolimesnis pataisos procesas dar turi vykti įkalinimo įstaigoje, nuteistajam dedant maksimalias pastangas mažinti nustatytą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir jos įtaką nuteistojo nusikalstamų nuostatų raiškai. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat pažymėjo, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas šiuo metu jau būtų efektyvus.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su pastarąja Kauno apylinkės teismo nutartimi, nuteistasis NUT1 pateikė skundą Kauno apygardos teismui, kuriuo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. birželio 30 d. nutartį bei Komisijos Nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos, esant pagrindui, nustatant BVK numatytas pareigas ir kontrolės priemones. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiamoje nutartyje pripažįstama, kad visą bausmės atlikimo laikotarpį pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo vertinama kaip žema, drausminių nuobaudų nuteistasis neturėjo, dirbo, vykdė individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, dalyvavo specialistų rekomenduotose programose, palaikė socialinius ryšius su artimaisiais ir buvo perkeltas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą. Visos šios aplinkybės yra objektyvūs byloje nustatyti faktai. Nepaisant to, toje pačioje nutartyje padaroma priešinga išvada, kad nėra pagrindo manyti, jog būdamas laisvėje apeliantas laikysis įstatymų ir nenusikals. Tokia išvada nėra pagrįsta konkrečiais byloje nustatytais faktais.
Jeigu kompetentingų specialistų atliktas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas visą bausmės atlikimo laikotarpį buvo žemas, teismas, siekdamas paneigti tokią išvadą, privalėjo nurodyti konkrečius objektyvius duomenis, leidžiančius konstatuoti priešingą aplinkybę, tačiau tokių duomenų nutartyje nėra. Nutartyje nenurodytas nei vienas drausmės ar režimo pažeidimas, administracijos reikalavimų nevykdymo atvejis, konfliktas, o taip pat konkretūs faktai, kad bausmės atlikimo metu nuteistojo elgesys blogėjo ar pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika realiai padidėjo. Priešingai, visi byloje nustatyti objektyvūs duomenys patvirtina nuoseklų ir stabilų resocializacijos procesą.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiamoje nutartyje taip pat nėra paaiškinta, kodėl drausminių nuobaudų nebuvimas nesudaro pagrindo palankesnei išvadai, o stabilus darbas neturi jokios reikšmės. Taip pat nepateikta jokių motyvų, kodėl individualaus resocializacijos plano vykdymas neturi reikšmės, dalyvavimas resocializacijos programose nelaikomas teigiama aplinkybe, o nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir perkėlimas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą neturi jokios teisinės reikšmės. Tokiu būdu nutartyje konstatuoti objektyvūs faktai nėra paneigiami jokiais kitais objektyviais duomenimis, tačiau galutinė išvada padaroma visiškai priešinga. Toks motyvavimas neatitinka teismo pareigos priimtą sprendimą grįsti nuoseklia ir logiška byloje nustatytų aplinkybių analize.
Nors pirmosios instancijos teismo nutartyje teigiama, kad nuteistojo resocializacijos procesas dar nėra baigtas, tačiau nenurodoma, kokie konkretūs resocializacijos tikslai nėra pasiekti, kokių konkrečių veiksmų dar tikimasi iš nuteistojo, kokie konkretūs kriterijai turėtų būti įvykdyti tam, kad ateityje būtų galima konstatuoti pakankamą resocializacijos rezultatą. Apelianto įsitikinimu, nėra aišku, kokių konkrečių reikalavimų jis dar neva neatitinka, nors byloje neginčijama, kad visos specialistų nustatytos priemonės buvo vykdomos. Individualų resocializacijos planą sudarė kompetentingi pataisos įstaigos specialistai. Byloje neginčijama, kad visos šiame plane numatytos priemonės buvo vykdomos sąžiningai ir nuosekliai, todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo konstatuoti, kad resocializacijos procesas buvo nevykdomas arba kad nuteistasis ignoravo jam nustatytus tikslus. Priešingai, byloje nustatyta, kad visą bausmės atlikimo laikotarpį buvo laikomasi nustatytų reikalavimų, dirbama, dalyvaujama resocializacijos programose, nepadaryta nė vieno drausmės pažeidimo ir pasiektas toks pasitikėjimo lygis, kad nuteistasis buvo perkeltas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą.
Skundžiamoje nutartyje taip pat nurodoma, kad nusikalstamam elgesiui reikšmingą įtaką turėjo asociali aplinka, jog išlieka rizika pakartotinai patekti į neigiamą socialinę aplinką, nepakankamai išvystyti gebėjimai atpažinti rizikingas situacijas, o asmenybės pokyčiai dar nėra pakankamai tvirti. Šios išvados nėra pagrįstos konkrečiais byloje nustatytais faktais,
t. y. nenurodyta, kokie konkretūs asmenys tariamai daro neigiamą įtaką, kokie konkretūs ryšiai palaikomi, nei viena konkreti aplinkybė, patvirtinanti, kad bausmės atlikimo metu buvo palaikomi ryšiai su nusikalstamą gyvenimo būdą propaguojančiais asmenimis, o taip pat nei vieno konkretaus įvykio, patvirtinančio, kad tariama neigiama įtaka realiai pasireiškė bausmės atlikimo metu.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodoma, kad nuteistojo asmenybės pokyčiai nėra pakankamai stabilūs, o savikontrolė dar nėra pakankamai susiformavusi, tačiau nenurodoma, kokiais konkrečiais objektyviais kriterijais remiantis padaryta tokia išvada. Todėl šie teiginiai iš esmės lieka deklaratyvaus pobūdžio ir neleidžia patikrinti jų pagrįstumo. Ypatingą reikšmę turi tai, kad pačioje nutartyje pateiktas nuteistojo asmenybės ir požiūrio vertinimas yra viduje nenuoseklus. Vienoje nutarties dalyje konstatuojama, kad jis geba įvardyti nusikalstamą elgesį lėmusias priežastis, suvokia savo veiksmų pasekmes nukentėjusiesiems, visuomenei ir artimajai aplinkai, dalyvauja resocializacijos procese bei vykdo individualiame plane numatytas priemones. Tai reiškia, kad pats teismas pripažįsta NUT1 gebėjimą reflektuoti savo ankstesnį elgesį ir suvokti jo pasekmes. Nepaisant to, kitoje nutarties dalyje daroma išvada, kad kaltę jis pripažįsta tik formaliai, stokojama pakankamo kritiškumo, nėra susiformavusio pakankamo atsakomybės jausmo bei nėra pakankamai tvirtų asmenybės pokyčių. Nutartyje nepaaiškinama, kokiais konkrečiais objektyviais duomenimis grindžiama ši išvada ir kuo ji paneigia anksčiau paties teismo konstatuotas aplinkybes. Teismas taip pat nepaaiškina, kodėl gebėjimas suvokti nusikalstamo elgesio priežastis ir pasekmes kartu laikomas nepakankamu kritiškumui konstatuoti. Tokios tarpusavyje nesuderintos išvados neleidžia aiškiai suprasti, kokiomis faktinėmis aplinkybėmis iš tikrųjų grindžiamas neigiamas nuteistojo asmenybės vertinimas.
Nutartyje didelė argumentacijos dalis grindžiama padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu, jos pavojingumu bei būtinybe užtikrinti visuomenės interesų apsaugą. Tačiau šios aplinkybės jau buvo visapusiškai įvertintos baudžiamojoje byloje priimant apkaltinamąjį nuosprendį ir paskiriant bausmę. Lygtinio paleidimo instituto paskirtis nėra pakartotinai vertinti nusikalstamos veikos sunkumą ar dar kartą spręsti dėl paskirtos bausmės pagrįstumo. Šio instituto paskirtis - įvertinti, ar bausmės atlikimo metu pasiekta resocializacijos pažanga leidžia pagrįstai manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti netęsiant laisvės atėmimo bausmės, todėl sprendžiant dėl lygtinio paleidimo lemiamą reikšmę turi ne praeities nusikalstama veika, o dabartinis nuteistojo elgesys, resocializacijos rezultatai ir objektyviai nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo NUT1 skundas atmetamas.
BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus BVK 82 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Be kita ko, BVK 82 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis BVK 82 straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse.
Apygardos teismas, susipažinęs su skundžiama nutartimi bei skundui nagrinėti pateikta nuteistojo asmens bylos medžiaga, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2026 m. birželio 30 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, priimta įvertinus visas reikšmingas aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu. Skundžiamoje nutartyje teismas argumentuotai ir išsamiai išdėstė aiškius atsisakymo tenkinti nuteistojo skundą dėl Komisijos Nutarimo, BVK nuostatas pritaikydamas tinkamai. Priešingai nei teigiama skunde, žemesnysis teismas neapsiribojo vien formaliu teigiamų aplinkybių išvardinimu, bet jas vertino visų kitų nagrinėjamam klausimui reikšmingų aplinkybių kontekste, detaliai paaiškindamas, kodėl šiuo metu dar nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad būdamas laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Daryti priešingą išvadą bei padarė žemesnysis teismas apygardos teismas neturi pagrindo, todėl pritardamas skundžiamoje Kauno apylinkės teismo nutartyje išdėstytiems motyvams, jų detaliai nebekartoja, o tik juos papildo atsakydamas į esminius nuteistojo NUT1 skundo argumentus.
Iš skundui nagrinėti pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis atitinka BVK normas, kurios reglamentuoja, jog nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis BVK 82 straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta BVK 82 straipsnio 1, 2 dalyse, tačiau kaip teisingai pažymėjo žemesnysis teismas, įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai). Aukštesnės instancijos teismas sutinka, jog nagrinėjamu atveju pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai.
Iš Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo resocializacijos skyriaus 2026 m. balandžio 20 d. socialinio tyrimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Socialinio tyrimo išvada) matyti, jog nuteistasis turi deklaruotą gyvenamąją vietą, į kurią grįžta trumpalaikių išvykų metu (pažeidimai nefiksuoti), o taip pat bylos medžiagoje pateikta patvirtinta notaro pažyma, jog atlikus laisvės atėmimo bausmę, NUT1 turi patvirtintą gyvenamąją vietą. Nuteistasis yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, studijavo kolegijoje ir universitete, tačiau jų nebaigė. Įkalinimo metu nuteistasis vykdė individualią veiklą – (duomenys neskelbtini), yra motyvuotas dirbti ir suvokia darbo reikšmę. Perkeltas bausmę tęsti į atviro tipo bausmių atlikimo vietą nuteistasis nuo 2025 m. rugsėjo 18 d. įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbinę veiklą tęsia iki šiol. NUT1 2025 m. liepos 7 d. pateikė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinančią, kad po bausmės atlikimo dirbs (duomenys neskelbtini), tačiau pasak nuteistojo, jo tikrieji siekiai, susiję su darbine veikla, po bausmės atlikimo daug didesni. Nuteistojo finansinė padėtis laisvės atlikimo vietoje stabili, reikšmingų finansinių sunkumų nenustatyta. Įkalinimo įstaigoje nenustatyta duomenų apie NUT1 piktnaudžiavimą alkoholiu ar narkotinėmis medžiagomis. Bausmės atlikimo metu apeliantas taisyklių nepažeidė, stengiasi įsitraukti į resocializacijos procesą ir supranta būtinybę laikytis įstatymų. Nuteistasis NUT1 laisvės atėmimo vietoje reguliariai dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo veiklose, jis motyvuotas keistis. Vis dėlto, priešingai nei pats nuteistasis teigia skunde, aukštesnysis teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad šios aplinkybės tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamą nuteistojo pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma.
Socialinio tyrimo išvados duomenimis, pirmąjį kartą 2025 m. kovo 4 d. (duomenys neskelbtini) kalėjime atliktas nuteistojo NUT1 nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, taikant OASys metodiką, jam nustatyta žema rizika. Paskutiniojo vertinimo metu – 2026 m. balandžio 20 d., jam taip pat nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nors skunde apygardos teismui apeliantas akcentuoja išskirtinai tik savo gerąsias savybes, tačiau iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog vis dėlto nuteistajam konstatuotas vienas statinis kriminogeninis veiksnys – atsakomybės nepriėmimas arba kraštutinis jos neutralizavimas ir net šeši dinaminiai – buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; būdingas rizikingas/pavojingas elgesys; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas bei du apsauginiai – teigiamas požiūris į darbinę veiklą; palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Aukštesnysis teismas pažymi, kad dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimas turi esminę reikšmę, vertinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pažangą. Kadangi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai iš esmės priklauso nuo paties nuteistojo elgesio laisvės atėmimo vietų įstaigoje, nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad nuteistasis NUT1 nevisiškai maksimaliai siekia koreguoti savo elgesį teigiama linkme, nes dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekis yra nustatytas gana didelis.
Kaip aptarta aukščiau šioje nutartyje, skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje yra duomenų, patvirtinančių apie nuteistojo NUT1 deklaruotą gyvenamąją vietą, konkrečius planus, susijusius su darbine veikla, o taip pat stiprius šeiminius ryšius, tačiau šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog tai nėra besąlyginis pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, yra vertinami ne tik teigiama darbinė motyvacija, ryšių su artimaisiais palaikymas, gyvenamosios vietos turėjimas, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurių įvertinimas nagrinėjamu atveju vis dar neleidžia pagrįstai spręsti, jog NUT1 išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Be to, aplinkybės, susijusios su gyvenamąja vieta, artimaisiais egzistavo ir nuteistajam darant nusikalstamas veikas, tačiau, akivaizdu, kad nuo nusikaltimų darymo jo nesustabdė, todėl yra pagrindas abejoti, kad minėtos aplinkybės yra tokios reikšmingos, jog gali paneigti aukščiau aptartus duomenis ir leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Tuo tarpu skundo argumentai, kurie iš esmės yra susiję tik su palankiai nuteistąjį charakterizuojančiais duomenimis, nutylint jam nepalankius aspektus, skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje padarytų išvadų nepaneigia ir nesudaro pagrindo priimti kitokį, negu skundžiamas, procesinį sprendimą.
Pažymėtina, kad išvada dėl nuteistojo atitikimo lygtinio paleidimo sąlygoms (kriterijams) yra daroma įvertinus su jo resocializacijos procesu susijusių aplinkybių visumą, o ne selektyviai atrinktus ir išimtinai tik teigiamai ar neigiamai charakterizuojančius jį duomenis. Skundžiamoje nutartyje pateiktas duomenų, reikšmingų lygtinio paleidimo taikymui, vertinimas apima tiek teigiamus, tiek neigiamus nuteistojo NUT1 resocializacijos aspektus, ir šio vertinimo pagrindu padaryta pagrįsta išvada, kad teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių, nenustačius akivaizdžios pažangos jo elgesyje bei jo pataisos procese, nepakanka lygtinio paleidimo taikymui. Skundo argumentai, kurie iš esmės teigiamai vertina lygtinio paleidimo institutą, neanalizuojant apeliantui nepalankių duomenų, skundžiamoje nutartyje padarytų išvadų nepaneigia ir nesudaro pagrindo priimti kitokį, negu skundžiamas, procesinį sprendimą. Taigi, skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo NUT1 skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2026 m. birželio 30 d. nutartį. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.