Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aleno Piesliako ir Reginos Pocienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pagal nuteistųjų S. D., T. R. ir nuteistojo D. E. gynėjo advokato Jono Kvaraciejaus apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nuosprendžio, išnagrinėjo nuteistojo S. D. gynėjo advokato Lino Belevičiaus prašymą dėl nuteistajam taikomos kardomosios priemonės – suėmimo pakeitimo kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis,

Aprašomoji dalis

nustatė:

4. Byloje gautas nuteistojo S. D. gynėjo advokato L. Belevičiaus prašymas dėl nuteistajam S. D. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo pakeitimo į kitas kardomąsias priemones (intensyvią priežiūrą, užstatą 30 000 Eur, dokumentų paėmimą ar kt.).

4.1. Gynėjo prašyme nurodoma, kad jo ginamasis buvo sulaikytas 2016 m. rugpjūčio 11 d. Artimiausias teismo posėdis, nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme, yra suplanuotas 2020 m. lapkričio 10 d., todėl iki pirmojo apeliacinės instancijos teismo posėdžio S. D. bus kalinamas jau keturis metus ir tris mėnesius. Gynėjo nuomone, tokia suėmimo trukmė yra išskirtinai ilga ir šioje baudžiamojoje byloje nebegali būti objektyviai pateisinama.

4.2. Nurodo, kad baudžiamoji byla, nesant nei didelio proceso dalyvių, nei nusikalstamų veikų skaičiaus, nelaikytina nei itin sudėtinga, nei itin didelės apimties – trys asmenys nuteisti už vienos nusikalstamos veikos, kuri pagal sutaptį kvalifikuojama pagal du BK straipsnius, padarymą. Teigia, kad neegzistuoja ir kitos aplinkybės, dėl kurių baudžiamoji byla galėtų būti vertinama kaip itin sudėtinga. Byloje nekyla sudėtingų teisės taikymo klausimų, nėra kreiptasi į užsienio valstybes dėl teisinės pagalbos, teismo proceso metu nebuvo atliekamos jokios ekspertizės ir specialistų tyrimai, kaltinamieji nebuvo pasislėpę, nebuvo didelio liudytojų skaičiaus. Taigi, jokių aplinkybių, kurios galėtų pateisinti beveik keturis metų taikomo suėmimo trukmę, byloje taip pat nėra. Baudžiamoji byla neišnagrinėta ir galutinis sprendimas dėl asmens kaltės nepriimtas išimtinai dėl teismų padarytų klaidų ir netinkamai vykdyto proceso. Vertintina tai, kad dėl padarytų esminių pažeidimų procesas byloje užtruko bent dviem metais ilgiau, nei būtų trukęs, jei pirmą kartą bylą nagrinėjusi apeliacinio teismo teisėjų kolegija ją būtų išnagrinėjusi tinkamai ir nebūtų padariusi esminių klaidų. Todėl ir nuteistajam S. D. griežčiausia kardomoji priemonė atitinkamai yra taikoma ilgiau bei jis laikomas nežinioje dėl savo tolesnio likimo. Gynėjo nuomone, kompetentingų valstybės institucijų (šiuo atveju – apeliacinės instancijos teismo) veiksmai, negali būti pripažinti atitinkančiais ypatingo stropumo reikalavimą, priešingai – šio teismo padarytos klaidos sąlygojo išimtinai ilgą suėmimo trukmę.

4.3. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad, Lietuvos Aukščiausiam Teismui 2020 m. vasario 26 d. išnagrinėjus kasacinius skundus ir perdavus baudžiamąją bylą nagrinėti apeliacinės instancijos teismui iš naujo, iki šiol neįvyko nei vienas apeliacinės instancijos teismo posėdis. Posėdžiai nevyko išimtinai dėl teisėjų negalėjimo nagrinėti bylą, nei vienas posėdis nebuvo atidėtas dėl nuteistųjų ar jų gynėjų kaltės. Todėl gynėjas mano, kad tokios trukmės absoliutaus procesinio pasyvumo laikotarpis turi būti vertinamas kaip itin grubus nuteistojo teisių į procesą be pateisinamų delsimų pažeidimas.

4.4. Gynėjo pateiktame prašyme taip pat nurodoma, kad S. D. turi draugę (partnerę) N. G., su kuria iki suėmimo vedė bendrą ūkį, kartu gyveno ir artimus santykius palaiko iki šiol, taip pat kartu augina bendrą mažametį vaiką. Be to, S. D. turi nuolatinę gyvenamąją vietą (turi galimybę gyventi viename iš dviejų butų, esančių (duomenys neskelbtini). Taigi jo socialiniai ryšiai su Lietuvos Respublika yra pakankamai tamprūs. Be to, S. D. partnerė N. G. galėtų sumokėti 30 000 Eur užstatą, kuris visiškai užtikrintų jo dalyvavimą procese. O šią kardomąją priemonę taikant kartu su intensyvia priežiūra, būtų eliminuotos bet kokios, net ir teorinio lygmens jo intencijos daryti naujas nusikalstamas veikas. Dėl to šiame bylos proceso etape prašoma nebetaikyti S. D. suėmimo, o paskirti užstatą kartu su kitomis kardomosiomis priemonėmis.

5. Teismo posėdyje nuteistojo S. D. gynėjas advokatas L. Belevičius prašė tenkinti prašymą ir iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo dienos S. D. paleisti iš suėmimo. Prokuroras prašė prašymą atmesti.

Nuteistojo S. D. gynėjo advokato L. Belevičiaus prašymas netenkinamas.

6. Kardomosios priemonės gali būti skiriamos, siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis). Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad S. D. BPK 140 straipsnio tvarka buvo sulaikytas 2016 m. rugpjūčio 8 d. Ikiteisminio tyrimo teisėjo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė suėmimas, kurios terminas vėlesnėmis ikiteisminio tyrimo teisėjo bei apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas. Neįsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nuosprendžiu S. D. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį, trylikos metų laisvės atėmimo bausme. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo, S. D. palikta galioti kardomoji priemonė – suėmimas.

7. BPK 139 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Suėmimas skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų.

8. Nuosprendį priėmęs teismas nedetalizavo, tačiau iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog, siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą, nuteistajam S. D. iki nuosprendžio įsigaliojimo dienos palikta galioti jam taikyta kardomoji priemonė – suėmimas. Ši kardomoji priemonė buvo taikoma remiantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais (būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujas nusikalstamas veikas). Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos sprendžia, kad šioje bylos proceso stadijoje, svarstant nuteistojo gynėjo prašymą, duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad minėti suėmimo taikymo pagrindai jau yra išnykę, nėra.

9. S. D., pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už dviejų, tyčinių, vieno sunkaus (BK 25 straipsnio 3 dalis, 199 straipsnio 3 dalis) ir vieno labai sunkaus (BK 7 straipsnio 12 punktas, 25 straipsnio 3 dalis, 260 straipsnio 3 dalis) nusikaltimų, susijusių su labai didelio kiekio narkotinių medžių gabenimu iš užsienio valstybės, padarymą. Pastaroji aplinkybė leidžia spręsti ir apie galimus nuteistojo ryšius užsienyje. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys į tai, kad BPK 122 straipsnio 2 dalyje nėra detalizuojama, kokio pobūdžio asmens ryšiai turi būti užsienyje, dėl kurių būtų galima spręsti apie bėgimo (slėpimosi) tikimybę. Vilniaus apygardos teismas, pripažinęs S. D. kaltu, jam paskyrė griežtą 13 metų laisvės atėmimo bausmę, teismo nuosprendis neįsiteisėjęs. Nors bausmės griežtumas ir nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę aptariamu suėmimo taikymo pagrindu, yra reikšminga kitų aplinkybių kontekste. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad konkrečioje byloje realiai gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė, BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme, gali būti pripažįstama reikšminga, nes rizika, kad įtariamasis ar kaltinamasis, būdamas laisvėje, vengs baudžiamojo persekiojimo ir galimai bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, gali būti išties pagrįsta. Apie galimą asmens pasislėpimo riziką sprendžiama ir vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. nuteistojo šeiminę padėtį, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimą ar neturėjimą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Pagal bylos duomenis ir gynėjo prašyme nurodytas aplinkybes, S. D. turi gyvenimo draugę, su kuria iki suėmimo vedė bendrą ūkį, kartu gyveno ir artimus santykius palaiko iki šiol, taip pat augina bendrą mažametį vaiką, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, tačiau vien šios aplinkybės nelaikytinos pakankamomis paneigti egzistuojančią riziką, jog nuteistasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Suimtojo socialiniai ryšiai, juos įvertinus kartu su nusikaltimo, kurį galimai padarė, pobūdžiu, pavojingumu, sunkumu ir laisvės atėmimo bausmės grėsme, priešingai nei nurodoma skunde, nesumažina S. D. bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybės. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi ne tik į bausmės griežtumą, tačiau ir į kitus svarbius veiksnius, patvirtinančius slėpimosi pavojų, jų visumą, daro išvadą, kad suėmimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, nėra išnykęs.

Motyvuojamoji dalis

10. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiame bylos proceso etape nėra išnykęs ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas pagrindas, t. y. esant pagrįstam manymui, kad būdamas laisvėje S. D. gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus. Nusikaltimai, už kurių padarymą nuteistas S. D., patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą. Neįsiteisėjusiu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos, veikiant organizuotoje grupėje, kurioje paties S. D. vaidmuo nebuvo antraeilis, nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai, o gerai organizuoti, susiję su neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, jų kontrabanda. Nusikaltimų pobūdis taip pat leido teismui spręsti, kad jie padaryti, turint tikslą iš to gauti naudos (neteisėtų pajamų). Bylos duomenimis, S. D. iki suėmimo oficialiai niekur nedirbo, todėl galima daryti prielaidą, kad lėšų pragyvenimui jis gaudavo ir iš nusikaltimų darymo. Jis taip pat anksčiau buvo teistas už nusikaltimą žmogaus gyvybei (nužudymą). Šių aplinkybių visetas pagrindžia manymą, kad, būdamas laisvėje, S. D. gali daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

11. Nuteistojo gynėjo prašyme nurodomi argumentai dėl baudžiamojo proceso šioje byloje ir nuteistojo laikymo suėmime trukmės bei akcentuojama aplinkybė, kad, baudžiamąją bylą grąžinus apeliacinės instancijos teismui pakartotiniam nagrinėjimui ir toliau taikant jam suėmimą, buvo pabloginta S. D. teisinė padėtis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje baudžiamojo proceso stadijoje šie argumentai nėra pakankami peržiūrėti nuteistajam taikomą kardomąją priemonę, griežčiausią– suėmimą keičiant švelnesnėmis.

12. Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su skundo argumentu, kad suėmimas S. D. taikomas pakankamai ilgą laiką. Tačiau aptariamu atveju suėmimo trukmė neviršija BPK 127 straipsnio 11 dalyje nustatytos 2/3 didžiausios laisvės atėmimo bausmės, nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio nagrinėjama ši byla ir nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų.

13. Teisėjų kolegija atkreipia gynėjo dėmesį į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pasisakęs, jog, nepaisant to, kad asmuo yra suimtas, teismas turi tinkamai ištirti byloje surinktus įrodymus, nustatyti nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes tam, kad būtų tinkamai išspręstas kaltinamų asmenų kaltės klausimas (sprendimas Bak prieš Lenkija, pareiškimo Nr. 7870/04). Tokią išvadą lemia ir nacionaliniai Lietuvos baudžiamieji įstatymai, o būtent aukščiau minėta BPK nuostata, kad suėmimas negali viršyti 2/3 didžiausios laisvės atėmimo bausmės, nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio nagrinėjama byla. Taigi, kuo sunkesnė ir sudėtingesnė nusikalstama veika tiriama, tuo griežtų prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisintas ir ilgo tokios procesinės prievartos priemonės taikymo prasme. Nors kardomoji priemonė – suėmimas S. D. yra taikoma ilgą laiką, tačiau nagrinėjamu atveju tai lėmė objektyvios priežastys, susijusios ne tik su padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu, bylos apimtimi, bet ir bylos proceso eiga.

13.1. Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad, kaip jau minėta, S. D. buvo sulaikytas 2016 m. rugpjūčio 11 d., o 2016 m. rugpjūčio 12 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi jam paskirta buvo paskirtas suėmimas, kurio terminas buvo tęsiamas iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo ir procesinio sprendimo (apkaltinamojo nuosprendžio) priėmimo Vilniaus apygardos teisme, t. y. 2018 m. birželio 28 d. Minėtu nuosprendžiu kardomoji priemonė – suėmimas S. D. buvo palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuteistajam S. D. apskundus pirmosios instancijos teismo nuosprendį, Lietuvos apeliacinio teismas 2019 m. birželio 27 d. priėmė nutartį, kuria nuosprendį pakeitė dalyje dėl S. D. bausmės atlikimo vietos. 2020 m. vasario 26 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 26 d. nutartimi, iš dalies patenkinus nuteistojo S. D. kasacinį skundą, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 19 d. nutartis panaikinta ir baudžiamoji byla perduota nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.

13.2. 2020 m. vasario 27 d. byla buvo gauta apeliacinės instancijos teisme, o 2020 m. kovo 3 d. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko nutartimi sudaryta teisėjų kolegija ir bylą paskirta nagrinėti 2020 m. gegužės 27 d. Teismo posėdis 2020 m. gegužės 27 d. neįvyko dėl objektyvių priežasčių – buvo atšauktas dėl Covid-19 grėsmės. Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu nuo 2020 m. birželio 17 d. nutraukus Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbtą karantiną, atsižvelgus į nuteistųjų gynėjų ir teismo užimtumą, kitas teismo posėdis buvo numatytas 2020 m. rugsėjo 16 d. Pastarasis teismo posėdis neįvyko, nes, remiantis Lietuvos Respublikos Prezidento 2020 m. rugsėjo 23 d. dekretu Nr. 1K-405 ,,Dėl Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo atleidimo“, vienas iš teisėjų kolegijos narių (pirmininkas ir pranešėjas) buvo atleistas iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų savo noru, dėl to buvo panaikintas teisėjo paskyrimas.

13.3. 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo, laikinai einančio Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko pareigas, nutartimi sudaryta nauja teisėjų kolegija. Atsižvelgus į nuteistųjų gynėjų ir teismo užimtumą, teismo posėdis buvo numatytas 2020 m. lapkričio 10 d. Taigi, kaip matyti, bylos proceso trukmę lėmė objektyvios priežastys, kurioms pasikeitus teismas ėmėsi įmanomų priemonių, kad bylos procesas vyktų kuo sparčiau. Neabejotina, kad valstybėje paskelbtas karantinas ir teisėjų kolegijos pakeitimas turėjo įtakos bylos nagrinėjimo trukmei, buvo atšaukti suplanuoti teismo posėdžiai atitinkamai 2020 m. gegužės ir 2020 m. rugsėjo mėnesį. Tačiau šios objektyvios priežastys, vertinant jas visų aukščiau paminėtų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad byloje teismas nesiėmė visų priemonių, jog byla būtų išnagrinėta per kuo trumpiausią laiką, dėl ko būtų paneigtas S. D. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo pagrįstumas, esant aukščiau paminėtoms šio klausimo sprendimui reikšmingoms aplinkybėms.

14. Gynėjas pagrįstai nurodo, kad kuo ilgiau tęsiasi suėmimo terminas, tuo kruopščiau teismas turėtų svarstyti galimybę, net ir esant visiems formaliems suėmimo taikymo pagrindams, vietoj suėmimo taikyti kitą kardomąją priemonę. Prašydamas pakeisti jo ginamajam taikomą kardomąją priemonę į švelnesnę – užstatą ar intensyviąją priežiūrą, dokumentų paėmimą ir pan., gynėjas akcentavo, kad nuteistojo draugė yra pasirengusi sumokėti 30 000 Eur dydžio užstatą. Vienok, teisėjų kolegija neturi pagrindo svarstyti minėto dydžio užstato, kaip galimos kardomosios priemonės, tinkamumo, užtikrinant kardomųjų priemonių tikslų S. D. įgyvendinimą, kadangi gynėjas nepateikė duomenų apie minėtos sumos, kaip galimo užstato, įmokėjimą į teismo depozitinę sąskaitą. Nagrinėjamu atveju nustatytų suėmimo taikymo pagrindų buvimas, kitos aukščiau aptartos aplinkybės, teisėjų kolegijai leidžia konstatuoti, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo S. D. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą keisti į švelnesnę kardomąją priemonę, tarp jų ir užstatą bei intensyviąją priežiūrą, ar kelias. Šioje proceso stadijoje švelnesnės, nei šiuo metu taikoma, kardomosios priemonės nėra pakankamos užtikrinti BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų įgyvendinimą.

15. Teisėjų kolegija sprendžia, kad S. D. taikomas suėmimas nepažeidė nei Konvencijos, nei Konstitucijos, nei Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų, nurodančių, jog niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nei Europos Žmogaus Teisių Teismo ir nacionalinių teismų suformuotos praktikos. S. D. teisės suvaržytos, nepažeidžiant proporcingumo principo bei kitų Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų, atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje suformuluotus kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti, sprendžiant dėl procesinių prievartos priemonių trukmės pagrįstumo. Nuteistojo gynėjo prašyme išdėstyti argumentai nepaneigia būtinumo šioje proceso stadijoje ir toliau S. D. taikyti griežčiausią kardomąją priemonę.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu, 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 123 straipsnio 6 dalimi, 139 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo S. D. gynėjo advokato Lino Belevičiaus prašymą dėl nuteistajam S. D. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo pakeitimo kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis atmesti.