Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Viktoro Kažio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo S. D. gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 4 d. nutarties, kuria kaltinamajam S. D. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. spalio 7 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. S. D. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį tuo, kad, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2016 m. rugpjūčio mėn., turėdamas tikslą neteisėtai disponuoti labai dideliais kiekiais narkotinių medžiagų, vykdyti jų kontrabandą ir taip gauti neteisėtas pajamas, subūrė organizuotą grupę, susidedančią iš D. E., gim. (duomenys neskelbtini), T. R., gim. (duomenys neskelbtini), N. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), pats betarpiškai parengė nusikalstamos veiklos planą, paskirstė užduotis tarp organizuotos grupės narių, davė jiems konkrečius nurodymus dėl neteisėto labai didelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimo, laikymo ir gabenimo kontrabandos būdu.

1.1. S. D., vykdydamas nusikalstamą sumanymą, 2016-06-13 surado automobilį „Peugeot 3008“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2016-06-18 šią transporto priemonę VĮ „Regitra“ įregistravo organizuotos grupės nario N. Ž. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 39¹ straipsniu) vardu. S. D., tęsdamas paruošiamuosius veiksmus neteisėtam narkotinių medžiagų gabenimui, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, organizavo specialios, narkotinių medžiagų gabenimui pritaikytos, slėptuvės automobilyje įrengimą.

1.2. S. D., vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą, 2016 m. rugpjūčio mėn., ne vėliau kaip 2 dieną susitarė su užsienyje veikiančiu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu dėl labai didelio kiekio narkotinių medžiagų - kanapių dervos įgijimo. S. D. perdavė D. E. automobilį „Peugeot 3008“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su jame įrengtomis specialiomis slėptuvėmis, nurodė nuvykti į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą užsienio valstybę ir tenai neteisėtai įgyti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, ją paslėpti automobilyje įrengtose slėptuvėse ir kontrabandos būdu neteisėtai atgabenti į Lietuvos Respubliką.

1.3. D. E., vykdydamas S. D. užduotį, 2016-08-02 automobiliu „Peugeot 3008“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su jame įrengtomis specialiomis slėptuvėmis išvyko iš Lietuvos Respublikos, o S. D., kontroliuodamas D. E. veiksmus, išnuomotu automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vyko paskui D. E.

1.4. Organizuotos grupės narys D. E., vykdydamas savo užduotį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje užsienio valstybėje, ne vėliau kaip 2016-08-05 neteisėtai įgijo labai didelį kiekį - 86,795 kg narkotinės medžiagos - kanapių dervos, supakuotus į įvairaus dydžio paketus. Narkotinę medžiagą paslėpė automobilyje „Peugeot 3008“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įrengtose slėptuvėse ir tokiu būdu 2016-08-05, apie 7.00 val., išvengdamas muitinės kontrolės, neturėdamas leidimo, kontrabanda iš Lenkijos Respublikos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Lazdijų pasienio punktą neteisėtai atgabeno labai didelį kiekį - 86,795 kg narkotinės medžiagos - kanapių dervos į Vilniaus miestą, S. D. nurodytą vietą - PC „Panorama“, esančią Saltoniškių g. 9, Vilniuje, automobilių stovėjimo aikštelę, kur automobilį paliko, o automobilio užvedimo raktelius ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku perdavė S. D.

1.5. S. D., tęsdamas nusikalstamą sumanymą ir bendrais veiksmais su kitais organizuotos grupės nariais automobilyje „Peugeot 3008“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įrengtose slėptuvėse neteisėtai laikydamas labai didelį kiekį - 86,795 kg narkotinės medžiagos - kanapių dervos, toliau vykdė labai didelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimui reikalingus parengiamuosius veiksmus: 2016-08-07 S. D., iškvietęs organizuotos grupės narį N. Ž. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 39¹ straipsniu), perdavė jam automobilio „Peugeot 3008“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), raktelius ir nurodė automobilį nuvaryti į kitą automobilių stovėjimo aikštelę, esančią Lakūnų g. 51, Vilniuje, ir būti pasirengus šiuo automobiliu išvykti iš Lietuvos Respublikos.

1.6. S. D., toliau vadovaudamas N. Ž., 2016-08-10 nurodė N. Ž. kitos dienos ankstų rytą automobiliu „Peugeot 3008“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su jame paslėptu labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų vykti per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną ir neteisėtai kontrabandos būdu pergabenti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų bei toliau vykti iki Rusijos Federacijos, Sankt-Peterburgo miesto.

1.7. N. Ž., vykdydamas jam paskirtą užduotį, 2016-08-11 automobiliu „Peugeot 3008“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), specialiai įrengtose slėptuvėse, nuo (duomenys neskelbtini), neteisėtai gabeno labai didelį kiekį 86,795 kg narkotinės medžiagos - kanapių dervos, turėdamas tikslą išvengiant muitinės kontrolės bei neturint leidimo narkotines medžiagas pergabenti per Lietuvos Respublikos sieną - Lavoriškių pasienio kontrolės postą, esantį Vilniaus r., Lavoriškių k., tačiau 2016-08-11, apie 06.00 val., N. Ž. vairuojamas automobilis buvo sulaikytas teisėsaugos pareigūnų ties Lavoriškių pasienio kontrolės punktu, o slėptuvėje gabenta narkotinė medžiaga buvo surasta ir išimta. Tokiu būdu S. D., veikdamas organizuotoje grupėje, neteisėtai, įgijo, laikė ir kontrabandos būdu gabeno labai didelį kiekį - 86,795 kg narkotinės medžiagos - kanapių dervos.

2. S. D. laikinai sulaikytas 2016 m. rugpjūčio 11 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka. Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėlesnėmis to paties teismo, Kauno bei Vilniaus apygardos teismų nutartimis buvo tęsiamas.

2.1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 4 d. nutartimi kaltinamajam S. D. taikomo suėmimo terminą pratęsė dar trims mėnesiams, nustatęs Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindus, t. y., kad būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujus nusikaltimus. Skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

3. Kaltinamojo S. D. gynėjas advokatas L. Belevičius skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartį ir paskirti kaltinamajam S. D. kardomąją priemonę 10 000 eurų dydžio užstatą bei bet kurią kitą už suėmimą švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą.

3.1. Skunde nurodoma, kad šioje baudžiamojoje byloje nėra jokių išimtinių aplinkybių ir priežasčių, dėl kurių S. D. turi būti laikomas suimtas taip ilgai. Anot gynėjo, skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartis neatitinka teismų praktikoje suformuluotų reikalavimų, teismo nutarties motyvai, šabloniškai perkelti iš ankstesnių nutarčių, patvirtina, jog suėmimo termino pratęsimo klausimas buvo sprendžiamas tik formaliai, realiai net nesigilinant, ar tebeegzistuoja būtinieji suėmimo taikymo pagrindai ir ar ši pati griežčiausia kardomoji priemonė yra neišvengiama procesiniams tikslams pasiekti.

3.2. Apeliantas nurodo, kad apygardos teismas konstatavo, jog S. D. gali bėgti, slėptis nuo teismo ir šio pagrindo buvimą iš esmės motyvavo vien tik gręsiančios bausmės griežtumu. Tačiau ilgalaikis suėmimas negali būti pateisinamas vien ta priežastimi, kad kaltinamajam gresia griežta bausmė. Kaltinimų sunkumo bei gresiančios bausmės dydžio aplinkybė nėra absoliuti, kad jos pakaktų taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, skiriant ar pratęsiant suėmimą šiuo pagrindu, būtina atsižvelgti ir į kitas Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. EŽTT sprendime Tomasi prieš Prancūziją yra nurodęs, jog vien įtarimai padarius nusikaltimą nėra pakankama priežastis skirti suėmimą - nesvarbu, koks sunkus nusikaltimas tai bebūtų ir kaip įtikinamai atrodo prieš įtariamąjį surinkti įkalčiai. Nors S. D. ir nėra vedęs, tačiau turi draugę (partnerę) N. G., su kuria veda bendrą ūkį, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, turi mažametį vaiką, o paleistas į laisvę turėtų darbo vietą, t. y. nuolatines teisėtas pajamas. Taigi, S. D. socialiniai ryšiai su Lietuvos Respublika yra pakankamai tamprūs. Pasak gynėjo, skundžiamoje nutartyje išdėstyti teismo pamąstymai, neva S. D. turi kriminalinių ryšių užsienio valstybėse, nėra pagrįsti jokiais bylos duomenimis, kadangi jokie S. D. kriminaliniai ryšiai nebuvo nustatyti, tokių duomenų byloje nėra.

3.3. Gynėjo nuomone, skundžiamoje nutartyje nurodytas suėmimo taikymo pagrindas - manymas, kad S. D. laisvėje gali daryti naujas nusikalstamas veikas, yra deklaratyvus, neparemtas pakankamais faktiniais duomenimis, o daugiau grindžiamas teismo prielaidomis ir spėjimu. Šis pagrindas įstatymo normoje formuluojamas kaip spėjimas apie būsimą kaltinamojo elgesį. Siekiant bent minimaliai prognozuoti tikimybę, jog kaltinamasis ateityje gali daryti naujas nusikalstamas veikas, byloje turi būti surinkti konkretūs duomenys apie planuojamus, rengiamus asmens nusikalstamus veiksmus ateityje. Šiuo atveju teismas net nebandė tikrinti, kokie bylos duomenys pagrindžia teiginį, jog S. D. būtent ateityje gali daryti nusikalstamas veikas, bei eilinį kartą nenurodė, kokie objektyvūs duomenys patvirtintų šį manymą. Anot apelianto, bylos medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų, kad kaltinamasis planuoja daryti naujas konkrečias nusikalstamas veikas. Kiekvienas nutarties teiginys turi atitikti faktines bylos aplinkybes, turi būti pagrįstas tyrimo metu nustatytais duomenimis, nutarties negalima grįsti vien tik spėjamais, objektyviomis aplinkybėmis nepagrįstais motyvais. Vien kaltinamajam inkriminuojamų veikų skaičius, šių veikų pavojingumas, pobūdis, bendrininkavimo forma, tęsiant suėmimą daugiau nei metus, nebegali pagrįsti neabejotino teiginio, kad kaltinamasis ir ateityje darys nusikalstamas veikas. Visų pirma, šioje baudžiamojo proceso stadijoje asmuo yra tik kaltinamas nusikalstamų veikų padarymu, šie kaltinimai yra grindžiami tik pirminiais duomenimis, kurių visapusiškai dar nepatikrino teismas, todėl negalima neabejotinai teigti, jog nusikalstamos veikos apskritai buvo padarytos ir, kad kaltinamasis ateityje bus pripažintas kaltu dėl jų padarymo bei nuteistas. Antra, net jei kaltinamasis praeityje ir darė kokias nors veikas, iš to negalima neabejotinai manyti, jog jis analogiškas veikas darys ir ateityje. Jau pats ilgą laiką vykstantis baudžiamasis procesas daro itin didelį poveikį kiekvienam jo dalyviui, tiek dėl buvimo kaltinamojo procesiniame statuse, tiek dėl taikomų ilgalaikių griežtų prievartos priemonių, todėl jau vien dalyvavimas procese gali keisti kaltinamojo elgesį ateityje. Trečia, ir be suėmimo Lietuvos Respublikos BPK yra numatyta kitų kardomųjų priemonių, kurių kiekviena gali būti taikoma ir siekiant atgrasyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, suteikiant galimybę teisėsaugos institucijoms kontroliuoti jo elgesį ir nebūnant suimtam.

3.4. Paskirtas tinkamo dydžio užstatas, kai įmokėtos sumos praradimas kaltinamajam ar užstato mokėtojui reikštų ženklų turto dalies netekimą, yra itin veiksminga kardomoji priemonė. S. D. partnerė N. G. 2017-10-19 į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą sumokėjo 10 000 eurų, kaip užstatą už S. D. Gynėjas nurodo, jog atsižvelgiant į kaltinamojo bei jo šeimos turtinę padėtį, tokio dydžio užstato suma yra pakankama tam, kad užtikrintų kaltinamojo dalyvavimą procese. Be to, užstatas galėtų būti taikomas ir komplekse su kitomis kardomosiomis priemonėmis, pvz., intensyvia priežiūra, kuri pilnai užtikrintų visišką kaltinamojo S. D. kontrolę, užkardytų jį nuo bet kokių galimybių atlikti naujas nusikalstamas veikas.

4. Teismo posėdyje dalyvavęs prokuroras prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.

5. Kaltinamojo S. D. gynėjo advokato L. Belevičiaus skundas atmetamas.

6. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (Lietuvos Respublikos BPK 121 straipsnio 2 dalis). Suėmimo terminą pratęsęs teismas skundžiamojoje nutartyje tinkamai įvertino surinktų duomenų pakankamumą. Teismui pateiktoje bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis S. D. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti N. Ž. apklausos protokoluose, automobilio „Peugeot 3008“ kratos ir apžiūros protokoluose, specialisto išvadoje, taip pat kitoje bylos medžiagoje. Teismas, spręsdamas suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Kaltinamojo kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami ir įvertinami.

6.1. Suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų.

6.2. Vilniaus apygardos teismas pagrįstai pratęsė kaltinamajam S. D. kardomosios priemonės – suėmimo terminą Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais.

6.3. Apie tikimybę, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis), sprendžiama vertinant Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimą ar neturėjimą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

6.4. Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra duomenų, kad iki nuosprendžio priėmimo jis gali padaryti naujų šioje baudžiamojo proceso įstatymo normoje nurodytų nusikaltimų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną iš Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

6.5. Apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytų pagrindų buvimo, įvertino visumą šiam klausimui reikšmingų aplinkybių. S. D. kaltinamas padaręs dvi tyčines nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijai. S. D. inkriminuoti nusikaltimai patenka į Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Baudžiamasis įstatymas už šių nusikaltimų padarymą numato griežtas laisvės atėmimo bausmes. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskirtina BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Sprendžiant, ar kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, gresiančios bausmės griežtumas vertinamas kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis, pagrindžiančiomis šį manymą. Apygardos teismas, skundžiama nutartimi S. D. pratęsdamas suėmimo terminą, įvertino ne tik kaltinamajam gresiančios bausmės griežtumą. Ankstesniais nuosprendžiais S. D. teistas du kartus – už vagystę ir nužudymą, šiuo metu S. D. atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl pasikėsinimo nužudyti ir nužudymo, padarytų veikiant nusikalstamame susivienijime. Šioje byloje S. D. jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas galimai padarė turėdamas neišnykusį teistumą, netrukus po lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos termino pabaigos. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis yra linkęs nusikalsti ir nesilaikyti įstatymų reikalavimų, kas neigiamai charakterizuoja S. D. asmenybę. S. D. nusikalstamos veikos, susijusios su neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, turint tikslą jas platinti, galimai padarytos veikiant organizuota grupe, S. D. būnant organizatoriui, todėl kaltinamojo galimai padaryti nusikaltimai buvo ne atsitiktinio pobūdžio, o iš anksto suplanuoti, gerai organizuoti, pasiskirstyti vaidmenys, vykdyti ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir užsienyje. S. D. vaidmuo nusikaltimų padaryme buvo aktyvus (subūrė organizuotą grupę, parengė nusikalstamos veikos planą, paskirstė užduotis tarp organizuotos grupės narių, davė jiems konkrečius nurodymus), pastarojo nusikalstamų veikų pobūdis ir mastas leidžia manyti, kad kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė iš savanaudiškų paskatų, siekdamas gauti neteisėtų pajamų, o tai rodo didesnį S. D. neteisėtų veiksmų pavojingumą. S. D. iki sulaikymo oficialiai nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, o pagal S. D. inkriminuojamų nusikaltimų pobūdį ir jų mastą, disponuotų narkotinių medžiagų kiekį, yra pagrindo manyti, kad lėšos, gautos iš nusikaltimų, galėjo būti vienas iš pagrindinių S. D. pragyvenimo šaltinių. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su kaltinamojo socialiniais ryšiais, nors kaltinamasis ir turi sugyventinę bei mažametį vaiką, tačiau iš liudytojo R. B. parodymų matyti, jog S. D. kartu su sugyventine ir vaiku negyveno, o gyveno kitame išnuomotame bute, S. D. yra nevedęs, neturi deklaruotos gyvenamosios vietos (yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą), neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, kitų duomenų, kurie rodytų tvirtus kaltinamojo socialinius ryšius su Lietuvos Respublika, byloje nėra. S. D. inkriminuojamos nusikalstamos veikos galimai buvo padarytos kelių valstybių teritorijoje, narkotinės medžiagos galimai į Lietuvos Respubliką buvo gabentos iš užsienio, siekiant jas vėliau nugabenti į Rusijos Federaciją, S. D. pats nurodė, jog dažnai vykdavo į užsienį. Šių aplinkybių visuma rodo, kad S. D. nėra susaistytas itin tvirtais socialiniais ryšiais su gyvenamąja aplinka Lietuvoje, o jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis ir mastas bei kiti byloje esantys duomenys leidžia teigti, kad suimtasis turi ryšių užsienyje. Išvardintos aplinkybės patvirtina, jog apygardos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, S. D. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje (Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

6.6. Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytiems suėmimo taikymo pagrindams konstatuoti užtenka pagrįsto manymo, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys naujus nusikaltimus, bei nėra būtina nustatyti, kad asmuo mėgino bėgti (slėptis) ar rengiasi, planuoja bėgti (slėptis) ir daryti naujus nusikaltimus.

6.7. Kaltinamojo gynėjas skunde nurodo, jog S. D. suėmime laikomas jau ilgą laiką (apie 1 metus 2 mėnesius), tačiau toks terminas, teismo nuomone, nėra nepagrįstai ilgas. Kuo ilgiau tęsiasi suėmimo terminas, tuo kruopščiau teismas turėtų svarstyti galimybę, net ir esant visiems formaliems suėmimo taikymo pagrindams, taikyti vietoj suėmimo kitą kardomąją priemonę. Suėmimo, kaip griežčiausios kardomosios priemonės taikymas ir termino tęsimas, net ir esant pagrindui suėmimą taikyti ar tęsti jo terminą, yra teismo teisė, bet ne pareiga. Viena efektyviausių kardomųjų priemonių, kuri galėtų užtikrinti Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje keliamus kardomųjų priemonių tikslus yra užstatas (Lietuvos Respublikos BPK 133 straipsnis). Teismas galėtų svarstyti pakankamo dydžio užstato komplekse su kitomis kardomosiomis priemonėmis skyrimą vietoj suėmimo, jei suėmimo terminas būtų tęsiamas nepagrįstai ilgai. Tačiau nagrinėjamu atveju tai nenustatyta. Bylos procesas nėra vilkinamas. Šiuo atveju, siūlomas 10 000 eurų užstatas, atsižvelgus į S. D. inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, mastą, gabentų narkotinių medžiagų kiekį (86,795 kg kanapių dervos), ankstesnius teistumus, nėra pakankamo dydžio, jog užtikrintų Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad S. D. galimai darė nusikalstamas veikas, tiek Lietuvos Respublikoje, tiek užsienyje, be to, nusikaltimus galimai padarė veikdamas organizuotoje grupėje, būdamas organizatorius, neišnykus teistumui, todėl jis vertinamas kaip itin linkęs nusikalsti. Įvertinus anksčiau ištirtų duomenų visumą, nusikalstamų veikų, kurių padarymu kaltinamas S. D., pobūdį, sunkumą ir mastą, šiuo metu kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų Lietuvos Respublikos BPK reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus apygardos teismo išvada, kad Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negali būti pasiekti, yra teisiškai motyvuota ir pagrįsta.

6.8. Kaltinamajam S. D. griežčiausios kardomosios priemonės taikymas neprieštarauja nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio, nei Lietuvos Respublikos BPK 121, 122 straipsnių nuostatoms. Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, neišvengiamai suvaržo kaltinamojo S. D. teises, tačiau šiuo atveju kaltinamojo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo bei nekaltumo prezumpcijos principų, todėl toks jo teisių suvaržymas šiuo metu yra pateisinamas. Be kaltinamojo teisės į laisvę suvaržymo šiuo metu nėra galimybės pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo S. D. gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundą atmesti.

Palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartimi kaltinamajam S. D. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. spalio 7 d.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.