Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam S. D. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. rugsėjo 5 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam S. D., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 11 mėnesių ir 6 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas lygtinio paleidimo klausimas, dieną) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Komisijos nutarime nurodoma, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta vidutinė nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Stebimos nuosekliai vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėta riziką valdyti. Nuteistasis vykdo darbinę veiklą, laisvu nuo darbo metu dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, įsitraukia į resocializacijos procesą, nuosekliai ir kryptingai planuoja savo išlaidas, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, per visą bausmės atlikimo laiką vieną kartą baustas drausmine tvarka, už gerą elgesį, sąžiningą darbą septynis kartus skatintas. Komisijos nuomone, šios aplinkybės suponuoja prielaidą, jog nuteistasis koreguoja savo elgesį tinkama linkme. Komisija nutarime pažymi ir tai, kad nuteistasis vykdo visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir rekomendacijas, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, neturi teisminių ieškinių ir nesumokėtų baudų, finansiškai padeda sutuoktinei išlaikyti vaiką, suvokia atsakomybę už savo veiksmus ir nusikalstamo elgesio žalos visuomenei sukėlimą, kas, anot Komisijos, patvirtina, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistajam turėjo reikšmingos įtakos, mąstymą bei požiūrį nuteistasis pakeitė teigiama linkme. Komisijos nuomone, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

S. D. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 straipsnio 2 dalį, BK 260 straipsnį, BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 199 straipsnio 3 dalį. Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalimi pripažintas pavojingu recidyvistu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu paskirta galutinė – 13 metų laisvės atėmimo bausmė.

Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nuosprendis, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi paskirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 199 straipsnio 3 dalį paskirta galutinė 9 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2016 m. rugpjūčio 11 d., bausmės pabaiga – 2025 m. rugpjūčio 11 d.

Anksčiau teistas.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam S. D. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad S. D. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos klausimą. Kas vertintina kaip formalaus lygtinio paleidimo taikymo pagrindo egzistavimu. Vis tik, nuteistojo elgesyje nėra nustatytas materialusis pagrindas, kuris yra vienas iš pagrindų taikant lygtinį paleidimą, o tokia išvada grindžiama sekančiai.

Iš byloje esančios Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistojo S. D. atžvilgiu pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimai, pagal „OASys“ metodiką, viso buvo atlikti net šešis kartus. Atkreipiamas dėmesys, kad visų atliktų vertinimų metu, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo įvertinta kaip atitinkanti kriterijų vidutinį. Tai, jog nuteistojo atžvilgiu minėta rizika išlieka stabili ir nekintanti atskleidžia, kad nuteistasis nededa maksimalių pastangų siekdamas koreguoti savo nusikalstamą elgesį taip, kad nekiltų abejonės dėl jo pataisos proceso veiksmingumo. Tokiu būdu nėra fiksuota ir akivaizdi pažanga siekiant minėtą riziką valdyti ir keisti iš esmės. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatuoja, kad dabartinėje pataisos stadijoje, dar neegzistuoja materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, nes kaip jau minėta, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nėra vertinama kaip žema, o ir nestebimos realios ir akivaizdžios nuteistojo pastangos nustatytąją riziką mažinti, kadangi ji visų vertinimų metu išliko stabiliai vienoda. Tokią teismo išvadą sustiprina ir tai, kad po atlikto paskutinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, S. D. elgesyje, vis dar vyrauja net 12 dinaminių kriminogeninių veiksnių (oficialios darbinės patirties stygius; darbinės patirties stoka; nusikalstamas elgesys, susijęs su finansinės naudos gavimu neteisėtais būdais ir priemonėmis; gyvenimo stiliaus bei socialinės aplinkos ypatumai, kurie skatino nusikalstamo elgesio raišką; objektyvaus savivaizdžio stoka; negebėjimas įsisavinti ir priimti savo negatyvios patirties; kontroliuojantis elgesys; nepakankami problemų identifikavimo bei sprendimo įgūdžiai; mąstymui būdingas kategoriškumas; nepakankamas savo elgesio pasekmių įvertinimas; tam tikros kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos; atsakomybės už savo negatyvius veiksmus neprisiėmimas), kurie atskleidžia nuteistojo elgesyje vyraujančias problemines sritis. Minėti veiksniai, teismo vertinimu, dabartinėje pataisos proceso stadijoje ne tik, kad dar gali, bet ir privalo būti koreguojami siekiant maksimaliai įgyvendinti paskirtos bausmės tikslus ir esmingai pakeisti savo nusikalstamą elgesį. Ir nors nuteistojo atžvilgiu yra nustatyti ir riziką pakartotinai nusikalsti mažinantys veiksniai, tačiau vertinant juos vidutinės nusikalstamo elgesio rizikos ir vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių gausos kontekste, jie nėra laikytini išimtinai nuteistąjį saugančiais nuo pakartotinio nusikalstamumo.

Byloje esantys duomenys atskleidžia ir kitas neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, o būtent tai, kad S. D. praeityje teistas, nusikalstamų veikų modelis įvairuojantis, kas atskleidžia, jog nuteistasis nėra linkęs mokytis iš savo ankstesnio patyrimo. Socialinio tyrimo išvadoje esantys duomenys atskleidžia ir tai, kad nuteistasis yra linkęs išskirtinai teigiamai save vertinti, negeba identifikuoti savyje trūkumų ar koreguotinų asmenybės ypatumų, savivertės ir pasitikėjimo lygis paaukštintas, objektyvus savikritiškumas nestebimas. Nuteistasis nėra linkęs analizuoti savo negatyvių patirčių ar asmeninių ypatumų, kurie galėjo lemti jo nusikalstamo elgesio raišką, jam yra svarbus asmeninio statuso išlaikymas, jo subjektyviu požiūriu suprantamą „vyriškumą“ pabrėžiančių asmeninių savybių puoselėjimas. Visos šios aplinkybės leidžia spręsti, jog nuteistasis vis dar nėra reikšmingai pakeitęs savo mąstymo ir elgesio, o tai įvertinus ir vidutinės nusikalstamo elgesio rizikos kontekste, dar neleidžia daryti abejonių nekeliančios išvados, jog paleistas lygtinai nuteistasis nenusikals ir laikysis įstatymų. Nuostatų, emocinės gerovės, mąstymo ir elgesio sritys išlieka aktualios nuteistojo nusikalstamo elgesio raiškai ir nėra suvaldytos ir turi būti koreguojamos jam bausmę toliau atliekant struktūruotoje aplinkoje.

Komisijos priimtame nutarime yra išskiriamos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, tai yra S. D. vykdo darbinę veiklą, laisvu nuo darbo metu dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, įsitraukia į resocializacijos procesą, nuosekliai ir kryptingai planuoja savo išlaidas, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, per visą bausmės atlikimo laiką vieną kartą baustas drausmine tvarka, už gerą elgesį, sąžiningą darbą septynis kartus skatintas, vykdo visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir rekomendacijas, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, neturi teisminių ieškinių ir nesumokėtų baudų, finansiškai padeda sutuoktinei išlaikyti vaiką, suvokia atsakomybę už savo veiksmus ir nusikalstamo elgesio žalos visuomenei sukėlimą, mąstymą bei požiūrį nuteistasis pakeitė teigiama linkme. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nurodytos aplinkybės niekaip išskirtinai teigiamai nuteistojo necharakterizuoja, nuteistasis šiuo metu elgiasi taip, kaip ir privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Be to, Komisijos nurodytos teigiamai nuteistąjį apibūdinančios aplinkybės, vis tik nedaro tinkamos įtakos nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažinimui, kuri, kaip aptarta, yra nekintanti, todėl šios aplinkybės negali būti pagrindu lygtinio paleidimo taikymui. Pažymėtina, jog nuteistojo teigiamą elgesį įvertino įstaigos administracija, nuteistasis bausmės atlikimą tęsia atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, tačiau teismas, dabartinėje pataisos proceso stadijoje, dar labiau švelninti nuteistojo teisinę padėtį, nenustatė pagrindo.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis S. D., šiuo metu dar nedaro akivaizdžios pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, kas ir nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. rugsėjo 5 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. rugsėjo 5 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam S. D. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.