Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, nerengiant teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. D. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. spalio 10 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – Komisija) 2024 m. rugsėjo 5 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam S. D. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. S. D. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu jam paskirta galutinė subendrinta 13 metų laisvės atėmimo bausmė, nustatant pirmuosius 5 metus bausmę atlikti kalėjime; bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo 2018 m. birželio 28 d. Į bausmės laiką įskaitytas S. D. suėmime išbūtas laikas nuo 2016 m. rugpjūčio 11 d. iki 2018 m. birželio 28 d. Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalimi S. D. pripažintas pavojingu recidyvistu. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 19 d. nutartimi pakeista Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nuosprendžio dalis, nustatant, jog S. D. laisvės atėmimo bausmę 13 metų turi atlikti pataisos namuose. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 26 d. nutartimi panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 19 d. nutartis ir baudžiamoji byla perduota nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.

1.1. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nuosprendis ir nuteistajam S. D., pripažintam kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirta laisvės atėmimo bausmė 9 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, ši bausmė ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir S. D. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 9 metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

2. Bausmės pradžia – 2016 m. rugpjūčio 11 d., pabaiga – 2025 m. rugpjūčio 11 d.

5.5. Toliau skunde nurodoma, jog apylinkės teismas neįvertino nuteistojo socialinio bendravimo su šeima, nepilnamečiais vaikais ir artimaisiais. Teismas neatsižvelgė į tai, kad S. D. turi garantuotą darbą, gyvenamąją vietą, kurioje gali būti taikoma ir intensyvi priežiūra. Skundžiamoje nutartyje visiškai nėra akcentuojama nuteistojo pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas rodo asmens teigiama linkme besikeičiantį mąstymą ir gyvenimo būdą. Teismas nepasisakė ir dėl atliktos bausmės dalies.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. D. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundas atmetamas.

8. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su nuteistojo skundo argumentais, skundžiama nutartimi ir teismui pateikta medžiaga bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis S. D. jau gali būti paleistas lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir toliau būti taisomas probacijos metu. Apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo aiškinimo klaidų nepadarė.

9. Aukštesnysis teismas neabejoja tiek Komisijos, tiek apylinkės teismo nustatytomis aplinkybėmis, jog nuteistasis S. D. atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo sąlygas, t. y. S. D. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią taikyti lygtinį paleidimą. Dėl to ginčo nagrinėjamu atveju nekilo. Visgi, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei Komisija, sprendė, jog nuteistasis S. D. neatitinka materialiojo lygtinio paleidimo kriterijaus, kam iš esmės pritaria ir skundą nagrinėjantis teismas. Skunde akcentuojami teigiami nuteistojo asmenybę charakterizuojantys duomenys. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog nuo 2023 m. kovo 10 d. nuteistajam leista užsiimti individualia veikla. Nuo 2023 m. liepos 10 d. (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko sprendimu S. D. vykdoma individuali veikla – dizainas ir rūbų dekoravimas, prilyginta darbinei veiklai. Galiojančių nuobaudų neturi, bausmės atlikimo metu skatintas viso septynis kartus. Nuo 2024 m. gegužės 13 d. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Nuteistasis vykdo Komisijos pateiktas rekomendacijas, t. y. tęsia individualią veiklą, kuri prilyginta darbinei veiklai, 2023 m. dalyvavo savanorės psichologės asistentės vestuose 2 valandų trukmės „Viešojo kalbėjimo“ ir „Finansinio raštingumo“ mokymuose; 2024 m. balandžio 30 d. užbaigė intervencinės priemonės „Problemų sprendimai ir nusikalstamumo rizikos analizė“, orientuotos į problemų identifikavimo, sprendimo, pasekmių suvokimo ir kitų prosocialių įgūdžių ugdymą; laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 26 d. iki 2024 m. gegužės 13 d. dalyvavo savanorės vestuose „Nesmurtinės komunikacijos valdymo“ programoje; 2023 m. (duomenys neskelbtini) įgijo baldžiaus profesiją, o 2024 m. siuvėjo profesiją. 2024 m. rugpjūčio 23 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, yra stebimas nuteistojo įsitraukimas į pozityvaus užimtumo priemones, buvo fiksuotas dalyvavimas motyvacinėje elgesio pataisos programoje, taip pat agresyvaus ir autoagresyvaus elgesio prevencijai skirtuose užsiėmimuose. Nuteistasis neturi teisminių ieškinių ar nesumokėtų baudų, finansiškai padeda sutuoktinei išlaikyti vaiką. Nuteistasis išsprendė galimus integracijos į visuomenę sunkumus: patvirtino galimą gyvenamąją vietą ir darbo vietą po paleidimo iš įkalinimo įstaigos. Visgi, aukštesniojo teismo vertinimu, vien šių duomenų, vertinimo atveju, nepakanka. Nors skunde akcentuojama tai, jog Komisija nutarusi taikyti nuteistajam S. D. lygtinį paleidimą nustatė, jog jis atitinka ir materialiąsias lygtinio paleidimo sąlygas. Be to, Komisija yra geriau susipažinusi su nuteistojo asmenybe, tačiau šiuo atveju aukštesnysis teismas pažymi, kad Komisijos priimtas Nutarimas neįpareigoja teismo priimti palankų nuteistajam sprendimą. Materialaus pagrindo vertinimas yra teismo prerogatyva. Teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, sprendžia, ar yra pagrindas paleisti asmenį lygtinai, neatlikus jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Iš skundžiamos nutarties matyti, jog pirmosios instancijos teismas atsisakydamas tvirtinti lygtinį paleidimą nuteistajam, savo sprendimą išsamiai argumentavo. Tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančių duomenų neįvertino taip kaip tikėjosi nuteistasis, nereiškia, jog nutartis yra neteisėta.

10. Visų pirma, svarbu įvertinti tai, kad nuteistojo S. D. pakartotinio nusikalstamumo rizika priskiriama vidutinei. Nors vidutinė nusikalstamo elgesio rizika savaime nėra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau vertinant šią aplinkybę lygtinio paleidimo nuostatų kontekste, būtina nustatyti akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, t. y. ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

11. Bylos duomenimis nustatyta, jog Komisijos nutarimo priėmimo metu, nuteistojo neatlikta bausmės dalis yra sąlyginai nedidelė iš visos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Visgi vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo nuteistajam taikyti lygtinio paleidimo. Abejonių dėl nuteistojo akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, aukštesniajam teismui kelia tai, kad atlikus didžiąją bausmės dalį, išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai. Šiame kontekste svarbu pažymėti, jog nustatomi ne tik statiniai (didelis teistumų skaičius sulaukus pilnametystės; įvykdė labai sunkų nusikaltimą, neišnykus teistumui, pripažintas pavojingu recidyvistu; nusikalstamam elgesiui būdingas turtinių nusikaltimų modelis; kategoriškai neigia kaltę dėl įvykdytų nusikaltimų; stebima išliekanti sunkėjanti nusikaltimų dinamika), tačiau vis dar nustatomi ir dinaminiai veiksniai (oficialios darbinės patirties stygius; darbinės patirties stoka; nusikalstamas elgesys, susijęs su finansinės naudos gavimu neteisėtais būdais ir priemonėmis; gyvenimo stiliaus bei socialinės aplinkos ypatumai, kurie skatino nusikalstamo elgesio raišką; objektyvaus savivaizdžio stoka; negebėjimas įsisavinti ir priimti savo negatyvios patirties; kontroliuojantis elgesys; nepakankami problemų sprendimų identifikavimo bei sprendimo įgūdžiai; mąstymui būdingas kategoriškumas; nepakankamas savo elgesio pasekmių įvertinimas; tam tikros kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos; atsakomybės už savo negatyvius veiksmus neprisiėmimas). Minėti kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu pagrindo nėra. Šie dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, vis dar gali būti koreguojami atliekant laisvės atėmimo bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje.

12. Vertinant nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu, svarbu įvertinti ne tik tai, jog Socialinio tyrimo išvados duomenimis, S. D. buvo skatintas septynis kartus, tačiau 2020 m. lapkričio 19 d. nuteistajam skirtas papeikimas už vidaus tvarkos pažeidimą. Minėta nuobauda nebegaliojanti, visgi svarbu įvertinti tai, jog nuteistajam papeikimas skirtas už tai, jog S. D. turėjo gulte po antklode mobiliojo ryšio telefoną su SIM kortele, kas rodo, jog nuteistasis nebuvo linkęs laikytis vidaus tvarkos taisyklių. Po šio padaryto pažeidimo, nuteistasis, bylos duomenimis, buvo skatintas 3 kartus. Ir nors daugiau jokių pažeidimų neužfiksuota, nuteistojo elgesys rodo, jog jis šiuo metu elgiasi taip kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis nuteistasis.

13. Sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo galimybę bei vertinant nuteistojo asmenybę, jo elgesio korekciją, ne ką mažiau svarbu įvertinti ir nusikaltimo sunkumą, už kurį nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, kartu pažymint, jog nusikaltimo sunkumas ar anksčiau padaryti nusikaltimai negali būti besąlyginis pagrindas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo. Visgi, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, neapsiribotina atliktos bausmės dalimi ar įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis. Nuteistasis S. D. laisvės atėmimo bausmę atlieka už nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 3 dalyje, dėl to, kad veikdamas organizuota grupe neteisėtai, įgijo, laikė ir kontrabandos būdu gabeno labai didelį kiekį – 86,795 kg narkotinės medžiagos – kanapių dervos, t. y. laisvės atėmimo bausmę S. D. atlieka už sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų padarymą. Be to, ne ką mažiau svarbu įvertinti ir tai, jog S. D. anksčiau buvo teistas 2 kartus, vieną iš jų už labai sunkaus nusikaltimo padarymą (nužudymas). Atkreiptinas dėmesys, jog S. D. 2013 m. rugsėjo 24 d. buvo lygtinai paleistas, o jau 2016 m. padarė sunkų ir labai sunkų nusikaltimą. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog vertinimu metu, nuteistasis kategoriškai neigia vykdęs nusikalstamus veiksmus, pateikia subjektyvius nusikalstamų situacijų aplinkybių aiškinimus, argumentuodamas tuo, kad jis tiesiog organizavo automobilių gabenimą į kitas šalis, o ne disponavimą narkotinėmis medžiagomis. Jaučiasi esantis nekaltai nuteistas ir nepagrįstai atliekantis laisvės atėmimo bausmę. Taigi, net ir atlikus didžiąją bausmės dalį, nuteistasis yra linkęs pateisinti savo poelgius, nėra nuoširdaus suvokimo bei gailėjimosi dėl padarytų nusikaltimų. Aukštesnysis teismas sprendžia, jog nuteistojo mąstymas dar nėra pasikeitęs tiek, jog nekeltų abejonių probacijos sėkme.

14. Iš jau aptartų kriminogeninių veiksnių matyti, jog nuteistajam nustatomi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, susiję su mąstymu ir elgesiu. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog vertinant nuteistojo problemų identifikavimo ir sprendimo įgūdžius, yra stebimi tam tikri sunkumai. S. D. nėra linkęs analizuoti savo negatyvių patirčių ar asmeninių ypatumų, kurie galėjo lemti jo nusikalstamo elgesio raišką. Taip pat nurodoma, jog nuteistojo nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai gali būti pagrindžiami ir jo ankstesnėmis negatyviomis patirtimis. S. D. yra būdingas vienpusiškas situacijų vertinimas, polinkis atsakomybę už savo nesėkmes bei klaidas perkelti aplinkybėms bei susiklosčiusioms situacijoms, tokiu būdu minimizuojant savo negatyvų vaidmenį netinkamuose poelgiuose. Taigi, nustatyta, jog S. D. mąstymo ir elgesio sritis pasižymi kriminogeniškumu, dėl ko manytina, jog šis veiksnys vis dar gali būti taisomas nuteistajam atliekant realią laisvės atėmimo bausmę.

15. Neabejojama, jog šiuo metu nuteistojo požiūris į darbą yra teigiamas. Visgi, aukštesniojo teismo vertinimu, tai nelaikytina apsauginiu veiksniu, siekiant sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Pačio nuteistojo teigimu, po to, kai buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos už ankstesnį padarytą nusikaltimą, nuteistasis vykdė neoficialią darbinę veiklą, stokojo motyvacijos save realizuoti oficialioje darbinėje veikloje. Visgi, atkreiptinas dėmesys, jog teigiama motyvacija darbui pastebima tik nuo 2023 m. kovo 10 d., kuomet nuteistajam leista užsiimti individualia veikla. Neabejotina, jog darbinės veiklos srityje stebimi pozityvūs pokyčiai, tačiau jie nelaikytini esminiai, galintys įtakoti nuteistojo elgesį būnant laisvėje. Juolab, jog ir prieš nusikaltimų padarymą, nuteistojo teigimu jis vykdė neoficialią darbinę veiklą, tačiau tai nuteistojo nuo nusikaltimų darymo nesulaikė. Šiame kontekste, teismas pažymi, jog ir ryšių palaikymas su artimaisiais, kelia abejonių, jog tai gali veikti kaip apsauginis veiksnys nuo pakartotinio nusikaltimų darymo. Neabejotina, jog ryšių palaikymas su artimaisiais gali palengvinti jo socialinę integraciją laisvėje, tačiau visgi, esantys socialiniai ryšiai praeityje nesulaikė S. D. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Iki nuteisimo S. D. neturėjo išskirtinių sunkumų dėl gyvenimo sąlygų ar gyvenamosios vietos pastovumo, dėl ko ir ši aplinkybė nelaikytina apsauginiu veiksniu.

16. Aptartos aplinkybės, skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, jog resocializacijos tikslai vis dar nėra pasiekti ir dėl to, kad nuo aktyvesnio įsitraukimo į šį procesą praėjo dar nepakankamai laiko, jog būtų galima spręsti, jog nuteistasis būdamas laisvėje sugebės laikytis visuomenei priimtinų elgesio taisyklių. Nuteistąjį charakterizuojantys duomenys, t. y. socialinės reabilitacijos priemonių plano įgyvendinimas, tamprūs ryšiai su artimaisiais, gyvenamosios vietos ar darbo turėjimas, skatinimas už gerą elgesį neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau tai nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą, juolab šiuos duomenis įvertinus visų byloje esančių duomenų kontekste.

17. Priešingos išvados nesudaro pagrindo daryti ir skunde nurodoma teismų praktika kuomet net ir su nustatytais aukštesniais pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balais nuteistiesiems buvo taikomos lygtinio paleidimo sąlygos. Šiame kontekste pažymėtina, jog kiekvienu atveju, teismas spręsdamas ar egzistuoja visos lygtinio paleidimo sąlygos, situaciją vertina individualizuojant konkrečius duomenis tam tikroje situacijoje. Skunde nurodoma teismų praktika neįpareigoja teismo ir šiuo atveju nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą.

18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam S. D. lygtinis paleidimas šiuo metu netaikytinas. Apygardos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. spalio 10 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo S. D. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. spalio 10 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.