Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. vasario 9 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) patvirtinimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. P. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (4 nusikalstamos veikos), BK 214 straipsnio 1 dalį ir BK 215 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 2 metų laisvės atėmimu. Be to, T. P. Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 29 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį 3 metų laisvės atėmimo bausme. Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. ir 2014 m. gruodžio 30 d. nutartimis, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 20 d. ir Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 29 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos, T. P. paskirta subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė, į bausmės atlikimo laiką įskaitytas kardomojo kalinimo nuo 2009 m. gruodžio 8 d. iki 2009 m. gruodžio 21 d. ir nuo 2014 m. rugsėjo 27 d. iki 2014 m. spalio 20 d. laikas.

Nurodoma bausmės vykdymo pradžia – 2014 m. rugsėjo 27 d., pabaiga – 2018 m. rugsėjo 13 d., ½ bausmės atliks 2016 m. rugsėjo 13 d., neatliktos bausmės dalis 2016 m. vasario 4 d. – 2 metai 7 mėnesiai 9 dienos.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija, remdamasi Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, įvykusio 2016 m. vasario 4 d. Vilniaus pataisos namuose, protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 164 straipsnio 2 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, užimtumą pataisos namuose, turimus trumpalaikius ir ilgalaikius planus, motyvaciją keistis bei kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo, 2016 m. vasario 9 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti T. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą bei nustatyti intensyvią priežiūrą. Pasibaigus intensyvios priežiūros taikymui, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija siūlo nuteistajam nustatyti šias baudžiamojo poveikio priemones: nevartoti psichiką veikiančių medžiagų iki 2018 m. rugsėjo 13 d., dalyvauti elgesio pataisos programoje 6 mėnesius nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos dienos, neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi iki 2018 m. rugsėjo 13 d.

Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam T. P. lygtinį paleidimą netvirtintinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.) nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė viršija 6 metus, taip pat kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo, bet neviršija 10 metų laisvės atėmimo, gali teikti Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės; be to, BVK 157 straipsnio 2 dalyje nurodyti nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę BVK 157 straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį.

Teismas, susipažinęs su Vilniaus pataisos namų pateikta medžiaga, konstatuoja, kad BVK 158 straipsnyje reglamentuotų aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos netaikomas, nenustatyta. Svarstydamas klausimą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo lygtinai paleisti T. P. iš pataisos įstaigos tvirtinimo, teismas atsižvelgia į tai, kad T. P. 1/2 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliks 2016 m. rugsėjo 13 d., iki šio termino yra likę mažiau nei devyni mėnesiai. 2016 m. sausio 15 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad jis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Pagal bylos duomenis, T. P. pateikė prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, sutiko dėl intensyvios priežiūros. Be to, Socialinio tyrimo išvados duomenimis nustastyta, kad T. P. nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys vertinimo metodiką yra vidutinė – 79 balai. Taigi, sprendžiant dėl lyginio paleidimo iš pataisos įstaigos (ne)taikymo nuteistajam T. P., tiek pagal įstatymą, tiek ir pagal teismų praktiką, būtina įvertinti, ar jo pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Be to, teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą – padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, bei anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes.

Bylos duomenimis, T. P., minėta, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Be to, jis dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje, pataisos, integracijos į visuomenę programose, asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programoje. Nuteistasis turi 10 klasių išsilavinimą, taip pat apdailininko ir suvirintojo specialybę, yra motyvuotas dirbti laisvėje, šiuo metu T. P. dirba VĮ „Mūsų amatai“ staliumi. Pagal vykdomuosius raštus nuteistasis yra skolingas 489,13 Eur, išieškota 136,82 Eur suma. Jis palaiko socialinius ryšius su žmona, dukra, seserimi, motina; santykiai stabilūs, bendrauja telefonu, laiškais, pasimatymų metu lankomas. Nuteistasis lygtinio paleidimo atveju važiuotų gyventi pas seserį – 2015 m. gruodžio 10 d. gautas pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad nuteistojo sesuo sutinka priimti gyventi T. P. adresu (duomenys neskelbtini). Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad jis turi suformavęs ilgalaikius ir trumpalaikius tikslus, artimiausius planus sieja su darbine veikla, pagalba artimiesiems, socialines situacijas vertina teisingai. Pažymėtina ir tai, jog T. P. bausmės atlikimo rėžimo reikalavimų nėra pažeidęs, 2015 m. spalio 20 d. buvo skatintas už sąžiningai atliekamą darbą, jam skirta padėka. Taigi byloje yra nemažai nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių duomenų.

Vertindamas, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, teismas atsižvelgia ir į tai, jog nustatyta nuteistojo T. P. nusikalstamo elgesio rizika sudaro 79 balus ir yra priskiriama ne prie žemos nusikalstamo elgesio rizikos, bet prie vidutinės, kuri nustatoma nuo 41 iki 99 balų. Vadinasi, nustatytas nusikalstamo elgesio rizikos vertinamasis balas yra didesnis nei vidutinės nusikalstamo elgesio rizikos vidurkis. Socialinio tyrimo išvadoje kaip nuteistojo pažanga bausmės atlikimo metu nurodyta tai, jog bausmės atlikimo metu T. P. nepažeidė nustatytos tvarkos, vieną kartą yra skatintas, dirba VĮ „Mūsų amatai“, tačiau pažymėtina, kad laikytis bausmės atlikimo vietos vidaus tvarkos taisyklių bei tinkamai elgtis laisvės atėmimo bausmės vykdymo vietoje yra nuteistojo asmens pareiga. Aplinkybė, jog nuteistasis dirba, jį charakterizuoja teigiamai, tačiau vien tai negali būti vertinama, sprendžiant dėl nuteistojo pažangos.

Atkreiptinas dėmesys, kad T. P. iš viso yra teistas šešis kartus, pirmą kartą – būdamas 16 metų, pirmus du kartus jam buvo paskirtos laisvės atėmimo bausmės, atidedant bausmės vykdymą, kitus keturis kartus jam buvo paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės, 4 kartus jis yra nuteistas už nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir interesams, 2007 m. sausio 4 d. jam buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau 2007 m. rugpjūčio 6 d. lygtinis paleidimas buvo panaikintas ir T. P. buvo pasiųstas atlikti bausmę. Nepaisant to, jau priėmus teismo nutartį dėl lygtinio paleidimo panaikinimo, 2007 m. gruodžio mėnesį jis vėl įvykdė nusikalstamą veiką, už kurią buvo nuteistas Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 29 d. nuosprendžiu. Be to, 2009 m. balandžio 10 d. atlikęs jam anksčiau paskirtą bausmę, jis, praėjus faktiškai 6 mėnesiams, vėl įvykdė nusikaltimus, už kuriuos šiuo metu irgi atlieka bausmę. Be to, įsiteisėjusia Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutartimi netenkintas T. P. prašymas dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo, nustačius, kad nuteistojo asmenybė nekelia pasitikėjimo, o nusikaltimų darymas, neizoliuojant nuteistojo nuo visuomenės, nebus sustabdytas. Iš socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, kad T. P. praeityje buvo įtakojamas kriminalinių kompanionų, keletą nusikaltimų padarė grupėje, suvokia, kad ši įtaka buvo vienas iš veiksnių, susijusių su jo nusikalstamumu. Paminėtos aplinkybės sudaro pagrindo teigti, jog nuteistasis nusikaltimus vykdo jau nuo 16 metų, jam jau keturis kartus iki šiuo metu atliekamos bausmės paskirtos bausmės nepadarė teigiamos įtakos ir nors teismas buvo suteikęs jam galimybę pasitaisyti ir įrodyti, jog jis gali gyventi, nepažeisdamas įstatymų, atidėdamas laisvės atėmimo bausmės vykdymą bei lygtinai paleidęs nuteistąjį iš pataisos namų, T. P. vėl nusikalto, pakartotinai padarydamas ne vieną nusikaltimą. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis bandė išvengti atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, 2011 m. sausio 19 d. jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir paskelbta paieška, 2012 m. gegužės 15 d. buvo išduotas Europos arešto orderis, T. P. iš Londono į Vilnių buvo parskraidintas tik 2014 m. spalio 10 d. ir patalpintas į areštinę. Ši aplinkybė yra ypatingai svarbi bei paneigianti nuteistojo papildomai teismui pateiktame prašyme jo akcentuojamos aplinkybės svarbą, kad nusikaltimai, už kuriuos jis atlieka bausmę, buvo padaryti prieš 7 metus, kad jis nebedarė naujų nusikaltimų.

Be to, pažymėtina, kad Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog vienas iš kriminogeninių veiksmų nebeišlieka jo ankstesni nusikalstami veiksmai bei netinkamas elgesio modelių pasirinkimas, taip pat nurodyta, kad T. P. ne visuomet pasirenka tinkamas elgesio strategijas, nusikaltimuose ir gyvenimo stiliuje, asmuo yra linkęs kai kada pasielgti impulsyviai, neapgalvotai, kad nuteistasis neigiamai vertina padarytus nusikaltimus, tačiau linkęs minimizuoti jų reikšmę bei savo vaidmenį juose. Teismas atsižvelgia ir į tai, jog šiuo metu T. P. yra atlikęs nedidelę dalį, t. y. 1 metus ir 5 mėnesius, jam paskirtos 4 metų laisvės atėmimo bausmės, o likusi neatliktos bausmės dalis yra pakankamai didelė, t. y. kiek daugiau nei 2 metai ir 6 mėnesiai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo daryti kategorišką išvadą, kad, išėjęs į laisvę, T. P. pasirinks tinkamą elgesio modelį, laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl nuteistojo paleidimas į laisvę anksčiau laiko, šiuo konkrečiu atveju, prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui, be to, sudarytų nebaudžiamumo įspūdį. Dėl nurodyto netvirtintinas Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. vasario 9 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam T. P..

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Netvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. vasario 9 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam T. P..

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.