Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viktoro Preikšo,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. K. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. K. laisvės atėmimo bausmę atlieka paskirtą Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir galutinė bausmė paskirta 7 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.Bausmės pradžia – 2010 m. birželio 3 d., bausmės pabaiga – 2017 m. lapkričio 11 d. Komisijos 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu nutarta nuteistajam E. K. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Šį Komisijos nutarimą nuteistasis apskundė apylinkės teismui.Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartimi atmetė nuteistojo E. K. skundą, motyvuojant tuo, kad šiuo metu nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals.Nesutikdamas su tokiu apylinkės teismo sprendimu, nuteistasis E. K. skunde prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir tenkinti jo prašymą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis teigia, apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutartį neįvertino visų reikšmingų aplinkybių ir padarė nepagrįstą išvadą, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus sprendžiant jo lygtinio paleidimo klausimą. Apeliantas pažymi, kad jo prašymai dėl lygtinio paleidimo Komisijoje svarstomi jau ne pirmą kartą. Byloje esantys duomenys – tai, kad jis paskutinį kartą drausmine tvarka baustas 2015 m., kad dalyvauja ne tik privalomose socialinės reabilitacijos programose, bet ir papildomose, kad baigė vidurinę mokyklą, įgijo kelias specialybes, rodo, jog jis daro pažangą. Tiek teismas, tiek Komisija vertino jo praeitį, tačiau neatsižvelgė į jo dedamas pastangas bausmės atlikimo metu.Apeliantas pažymi, kad po paskutinio svarstymo Komisijoje, jis buvo įpareigotas toliau stengtis dalyvauti įvairiose veiklose ir mokytis. Ką jis ir darė tiek dėl savęs, tiek ir dėl šeimos. Tačiau dėl nesuprantamų priežasčių buvo priimtas sprendimas netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodo ir tai, kad įstatymas nereikalauja, kad asmuo būtų visiškai pasitaisęs, jog jam būtų galima taikyti lygtinį paleidimą. Po prieš, tai vykusio Komisijos svarstymo, jis dar kartą buvo paskatintas, be to, sumažėjo ir rizika, kas akivaizdžiai rodo jo norą taisyti bei norą būti su savo šeima ir jai padėti. Apeliantas pažymi ir tai, kad nors turėjo žalingų įpročių, tačiau baigęs kelis reabilitacijos kursus atsikratė visų priklausomybių. Nors teismas padarė išvadą, kad jis gali daryti naujus nusikaltimus, tačiau šią išvadą grindė vien tik jo praeitimi. Jis augo be tėvų ir šeimos, todėl neigiamą įtaką jam darė draugai, tačiau šiuo metu jis yra vedęs ir tai jam padėjo pakeisti požiūrį į gyvenimą. Nuteistojo E. K. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).Aukštesniojo teismo vertinimu, Komisija svarstydama nuteistojo E. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, padarė teisingas išvadas apie tai, kad nėra pagrindo nuteistojo atžvilgiu taikyti BVK 157 straipsnio nuostatų.Byloje esantys duomenys patvirtina, jog nuteistasis E. K. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Taip pat bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad E. K. priklauso vidutinės rizikos grupei – 57 balai. Nuteistojo pažanga mažinat nusikalstamo elgesio riziką yra tai, jog jis pradėjo aktyviai dengti civilį ieškinį. Tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, ši pažanga nėra akivaizdi ir nesudaro pagrindo taikyti lygtinį paleidimą. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis ankščiau ne kartą buvo teistas. Jo atžvilgiu buvo taikytas ir bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nors nuteistasis E. K. bausmės atlikimo metu dalyvavo privalomose ir papildomose pataisos programose, mokėsi, įgijo ne vieną specialybę, tačiau iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad iki šiol išskiriama visa eilė kriminogeninių veiksnių, tai: ankstesni teisės pažeidimai, lėšų tvarkymas ir pajamos, gyvenimo stilius ir draugai, alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimas, emocinė gerovė, mąstymas ir elgesys. Nors socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASy sumažėjo 3 balais, tačiau visgi išlieka vidutinė – 57 balai. Be to, pažymima ir tai, kad nuo paskutinio vertinimo, kuris buvo atliktas 2017 m. kovo 20 d. ši rizika nėra pakitusi. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro ne tik statiniai, kurių nuteistais negali sumažinti, bet ir dinaminiai balai, kurių šiuo atveju yra net 35, todėl nuteistasis pataisos namuose privalo dar labiau mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Pagrįstai nuteistasis skunde akcentuojama, kad jo ankstesni drausmės pažeidimai yra negaliojantys, tačiau per bausmės atlikimo laiką jis drausmine tvarka buvo baustas net 18 kartų, kas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Konstatuojama, jog nėra pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistojo E. K. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama, todėl apylinkės teismas, pagrįstai atmetė nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Atsižvelgiant į tai, Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartis paliekama galioti, o nuteistojo E. K. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo E. K. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.