Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Teikimas Nr. T-1450-935/2016Teisminio proceso Nr. 1-98-1-00548-2007-5Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.

2016 m. gruodžio 23 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ugnius Trumpulis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. lapkričio 29 d. nutarimo Nr. 59-278 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam T. P., a. k. (duomenys neskelbtini) patvirtinimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nuosprendžiu T. P. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 182 straipsnio 1 dalį (keturios nusikalstamos veikos), 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtosios bausmės buvo subendrintos ir T. P. paskirtas laisvės atėmimas trejiems metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams.

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 29 nuosprendžiu T. P. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams.

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, prie Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 29 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėta Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nuosprendžiu paskirta neatlikta bausmės dalis ir galutinė bausmė T. P. paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams.

Nuteistojo T. P. bausmės vykdymo pradžia 2014 m. rugsėjo 27 d. Bausmės vykdymo pabaiga 2018 m. rugsėjo 13 d. T. P. 1/2 bausmės dalį atliko – 2016 m. rugsėjo 13 d.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2016 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. 59-278 nutarė taikyti nuteistajam T. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą su intensyvia priežiūra, o pasibaigus intensyvios priežiūros taikymui nuteistajam nustatyti tokias pareigas ir baudžiamojo poveikio priemones:

nevartoti psichiką veikiančių medžiagų iki 2018 m. rugsėjo 13 d.;dalyvauti elgesio pataisos programoje šešis mėnesius nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos dienos;neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi iki 2018 m. rugsėjo 13 d.

Nutarime nurodoma, jog nuteistasis T. P. anksčiau teistas keturis kartus. Nuteistasis vykdo socialinės reabilitacijos plane nurodytas priemones, buvo tris kartus skatintas, nei karto nebaustas už režimo pažeidimus. T. P. turi 10 klasių išsilavinimą, apdailininko ir suvirintojo specialybę, yra motyvuotas dirbti laisvėje, šiuo metu jis dirba VĮ „Mūsų amatai“.

Nutarime taip pat nurodoma, kad T. P. palaiko stiprius socialinius ryšius su žmona, dukterimi, seserimi, motina. Išėjęs į laisvę, gyventų pas seserį, kur yra tinkamos sąlygos taikyti intensyvią priežiūrą. T. P. geba atpažinti ir įvardinti pagrindines problemines srities, turi suformavęs ilgalaikius ir trumpalaikius tikslus.

Motyvuojamoji dalis

Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, T. P. priklauso vidutinei rizikos grupei – 71 balas.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas taikyti nuteistajam T. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos netvirtintinas.

Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte yra nustatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė viršija šešerius metus, taip pat kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, kai jie faktiškai yra atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Teismas pažymi, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Iš teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, jog T. P. yra saistomas tvirtų socialinių ryšių, turi ilgalaikius ir trumpalaikius tikslus, atpažįsta savo problemines sritis, prieš veikdamas stengiasi apgalvoti pasekmes, bausmės atlikimo metu yra tris kartus skatintas, nėra nusižengęs pataisos įstaigos reikalavimams, dirba (visus tris kartus ir skatintas už gerą darbą), darbą supranta kaip privalumą. Be to, T. P. dalyvauja įvairiose socialinėse programose, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Aptartos aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Tuo pačiu pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos BVK 111 straipsnyje yra nustatyta, jog nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo integruotis į visuomenę. Taigi vien faktai, kad T. P. dirba, dalyvauja įvairiose programose, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nėra pakankamas pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, taip turi elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, kuris siekia tinkamai integruotis į visuomenę.

Iš teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, jog T. P. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už keturių nusikalstamų veikų priskiriamų nesunkių nusikaltimų, dviejų nusikalstamų veikų priskiriamų apysunkių nusikaltimų ir vienos nusikalstamos veikos priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijoms padarymą. Visos nusikalstamos veikos buvo padarytos bendrininkų grupėje, sunkus nusikaltimas padarytas panaudojant smurtą prieš nukentėjusiuosius. T. P. anksčiau yra kelis kartus teistas už nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą. T. P. du kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, taip pat jam buvo taikytas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Vis tik T. P. jam parodyto pasitikėjimo nepateisino, savo elgesio teigiama linkme nekoregavo. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog T. P. nuo baudžiamojo persekiojimo slapstėsi užsienyje, tokiu būdu bandydamas išvengti atsakomybės už savo nusikalstamus veiksmus. Aptarti faktai neigiamai apibūdina T. P. bei leidžia daryti išvadą, jog jis nesugeba laikytis visuomenėje nustatytos tvarkos, daryti tinkamų išvadų ir savarankiškai koreguoti elgesio, švelnesnės poveikio priemonės teigiamo poveikio nuteistajam nedaro.

Iš bylos medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, kad T. P. yra linkęs pasielgti impulsyviai ir neapgalvotai, geba atpažinti savo problemines sritis, tačiau jas spręsdamas kai kada yra pernelyg susirūpinęs trumpalaikėmis sąnaudomis ir nauda, linkęs minimalizmuoti padarytas nusikalstamas veikas bei savo vaidmenį jose. Taigi nurodytos aplinkybės leidžia konstatuoti, jog T. P. stokoja kritiško savo poelgių vertinimo, o tai nulemia ir nesugebėjimą keistis pozityvia linkme bei leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis dar negali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Teismas pažymi, kad viena iš lygtinio paleidimo sąlygų yra tai, kad nuteistojo nusikalstamumo rizika yra žema arba pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teigtina, jog apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose, šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai ir kt. Nagrinėjamu atveju yra visiškai akivaizdu, jog nuteistasis vykdo individualų socialinės reabilitacijos planą, tačiau dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose, taip pat kiti anksčiau aptarti teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys faktai, nerodo akivaizdžios nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nuo 2016 m. liepos 4 d. sumažėjo septyniais balais (ankstesnė nusikalstamo elgesio rizika buvo 78 balai). Vis tik čia būtina pastebėti, jog nuo 2016 m. sausio 15 d. iki šiol nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika bendrai sumažėjo tik aštuoniais balais, t. y. nuo 79 balų iki 71 balo. Šiuo metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, ji nėra artimesnė nei žemai, nei aukštai nusikalstamo elgesio rizikai, 21 balą sudaro dinaminiai veiksniai, kuriuos galima keisti. Teismas yra įsitikinęs, jog, įvertinus nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OAsys metodiką, jo nusikalstamo elgesio rizikos dinamiką, galimybę keisti jos dinaminius elementus, taip pat anksčiau aptartus T. P. charakterizuojančius duomenis, nėra pakankamo pagrindo teigti, jog nuteistajam turi būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Teismas konstatuoja, jog pozityvūs nuteistojo elgesio pokyčiai turi būti ženklesni ir nuoseklesni, jo nusikalstamo elgesio rizika turi būti dar labiau sumažinta.

Apibendrinant visa, kas buvo aptarta, yra akivaizdu, jog teismui pateiktoje medžiagoje yra užfiksuoti tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį apibūdinantys duomenys. Tuo pačiu konstatuotina, jog pastaruoju metu T. P. savo elgesį keičia teigiama linkme. Vis tik teismas konstatuoja, kad T. P. pastangos mažinant nusikalstamumo riziką nėra tokia ženkli, kad būtų galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, o jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5 dalies 2 punktu,

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. lapkričio 29 d. nutarimą Nr. 59-278 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam T. P..

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.