Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Jaliniausko, teisėjų: Algerdo Urbšio ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Rūtai Baltušninkaitei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, nukentėjusiajai B. P., jos atstovui G. Ž., gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. K. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011-04-27 nuosprendžio, kuriuo E. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 25 str. 2 d. 180 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d. ir 9 d., prie Kauno miesto apylinkės teismo 2011-03-15 nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 (septyneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose ir bausmės pradžią skaičiuojant pagal Trakų rajono apylinkės teismo 2010-08-04 nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymą.

Vadovaujantis LR BK 66 str., į bausmės laiką E. K. įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2008-05-13 iki 2008-05-15.

Iš E. K. nukentėjusiajai B. P. priteista 1068,50 Lt turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. pagal LR BK 25 str. 2 d. 180 str. 2 d. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta, 2007-12-07, apie 00 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) išdaužę A. U. gyvenamojo namo lango stiklą, įsibrovė į gyvenamąjį namą, ir, panaudoję fizinį smurtą prieš A. U. bei B. P., t.y. lovoje gulinčiam A. U. užmetę ant galvos pagalvę, o B. P. laikydami už rankų bei kojų, uždengę burną, surišę elektros laidu ir uždengę patalyne, tuo atimdami galimybę nukentėjusiesiems priešintis, pagrobė B. P. priklausančius vieną tūkstantį litų, alkoholinių gėrimų 39 Lt vertės, maisto produktų 20 Lt vertės, 9,5 Lt vertės prožektorių, tuo nukentėjusiajai B. P. padarydami 1068,50 Lt turtinę žalą.

Nuteistasis E. K. apeliaciniu skundu prašo Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011-04-27 nuosprendį pakeisti dėl aiškiai per griežtos bausmės bei neteisingai išspręsto civilinio ieškinio. Nurodo, kad teismas paskyrė jam per griežtą laisvės atėmimo bausmę, taip pat paskyrė aiškiai per griežtą galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę. Be to, teismas neteisėtai ir nepagrįstai visą civilinį ieškinį atlyginti priteisė tik jam vienam, neatsižvelgdamas, kad nusikaltimas padarytas bendrininkų grupės. Apelianto nuomone, teisingiausia būtų civilinį ieškinį priteisti solidariai iš abiejų kaltininkų.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo E. K. gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais.

Prokurorė, nukentėjusioji ir jos atstovas prašė nuteistojo E. K. apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo E. K. apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo sušvelninti paskirtą bausmę bei teisingai išspręsti civilinio ieškinio klausimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (LR BPK 320 str. 3 d.).

Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai kvalifikavo E. K. nusikalstamą veiką pagal LR BK 25 str. 2 d. 180 str. 2 d. ir teisingai paskyrė bausmę bei išsprendė civilinio ieškinio klausimą, nepažeisdamas baudžiamojo proceso normų, reglamentuojančių žalos atlyginimą. Esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nenustatyta.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę E. K., parenkant jos rūšį ir nustatant jos dydį, vadovavosi LR BK 180 str. 2 d. numatyta sankcija ir 54 str. 2 d. reikalavimais. Teismas, įvertinęs aplinkybes nurodytas LR BK 54 str. 2 d., E. K. motyvuotai paskyrė trejų metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Skiriant bausmę pagrįstai atsižvelgta, kad apeliantas, būdamas anksčiau teistas bei turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą už tyčinius nusikaltimus, kas pagal LR BK 27 str. 1 d. nuostatas laikoma nusikaltimų recidyvu, padarė naują tyčinį ir sunkų nusikaltimą, turintį kvalifikuojančių požymių (įsibrovimas į patalpą), kas rodo didesnį nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį. Jo padarytas nusikaltimas smurtinis, baigtas, įvykdytas garbaus amžiaus nukentėjusiųjų atžvilgiu. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė apelianto atsakomybę sunkinančią aplinkybę-jog nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.) ir atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.).

LR BPK nustatyta, jog esant nuteistojo atsakomybę lengvinančioms ir sunkinančioms aplinkybėms, teismas įvertina jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas LR BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes ir skyrė bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (LR BK 61 str. 2 d.). E. K. paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu yra mažesnė nei LR BK 180 str. 2 d. sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Atsižvelgus į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, tyčinių nusikaltimų recidyvą, nuteistojo asmenybę, negalima teigti, jog paskirtoji bausmė yra aiškiai per griežta. Ji neprieštarauja teisingumo principui, motyvuota ir pagrįsta, tinkama bausmės tikslams pasiekti, todėl švelninti bausmę nėra teisinio pagrindo.

Galutinį bausmės dydį-laisvės atėmimą septyneriems metams šešiems mėnesiams lėmė tai, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis LR BK 63 str. 4 d. ir 9 d. pagrindu buvo pridėta prie griežtesnės Kauno miesto apylinkės teismo 2011-03-15 nuosprendžiu paskirtos bausmės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė nuostatas LR BK 63 str. 9 d., kur įtvirtinta bausmių subendrinimo tvarka esant nusikalstamų veikų sutapčiai, kai asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar yra padaręs nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Įstatymas reikalauja, jog sudedant bausmes iš dalies, galutinė bausmė pagal dydį turi būti didesnė nei bet kuri iš bausmių, paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas. Subendrinta bausmė paskirta teisingai, laikantis įstatymų reikalavimų ir nėra aiškiai per griežta.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo, E. K. priteisto turtinės žalos dydžio iš esmės neginčija, tačiau nesutinka tik su priteistu civilinio ieškinio dydžiu-ginčija teismo sprendimą priteisti atlyginti civilinį ieškinį jam vienam. Pirmosios instancijos teismas civilinio ieškinio klausimą dėl turtinės žalos atlyginimo išsprendė nepažeisdamas LR BPK 109 str., 113 str. ir 115 str. 1 d. reikalavimų. Nukentėjusiosios B. P. civilinis ieškinys dėl 1068,50 Lt dydžio turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir įrodytas. Įvertinus tai, kad nusikalstamą veiką nukentėjusiosios B. P. atžvilgiu E. K. įvykdė veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, laikytina, jog priteisdamas turtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajai vien tik iš E. K., pirmosios instancijos teismas įstatymo nepažeidė. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, tais atvejais, kai žala padaryta bendrais veiksmais kaltinamojo ir kito asmens, dėl kuriuo byla išskirta į atskirą procesą, visa žala priteisiama iš nuteisto asmens. Vėliau, priėmus apkaltinamąjį nuosprendį asmeniui, kurio atžvilgiu byla buvo išskirta, iš jo žalos atlyginimas priteisiamas solidariai su ankstesniu nuosprendžiu nuteistu asmeniu.

Kolegija konstatuoja, kad bausmė E. K. paskirta nepažeidžiant bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, yra teisinga ir tinkama realizuoti bausmės tikslus, turtinės žalos atlyginimas priteistas nepažeidžiant baudžiamojo proceso normų, reglamentuojančių žalos atlyginimą, todėl skundžiamas nuosprendis paliekamas nepakeistas, o apelianto skundas atmetamas.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo E. K. apeliacinį skundą atmesti.