Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs T. P. skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015-04-22 nutarties, kuria netenkintas jo prašymas dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. P. nuteistas 2014 m. spalio 29 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 2 d. trijų metų laisvės atėmimo bausme. 2014-12-10 Jurbarko rajono apylinkės teismo nutartimi prie 2014-10-29 Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., pridėta iš dalies 2014-11-20 Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtoji neatliktos bausmės dalis ir galutinė subendrinta bausmė T. P. paskirta - keturi metai laisvės atėmimo. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

T. P. 2015-04-07 pateikė prašymą Jurbarko rajono apylinkės teismui dėl pasikeitusio BK 75 straipsnio nuostatų pritaikymo.

Jurbarko rajono apylinkės teismas 2015-04-22 nutartimi nuteistojo prašymo netenkino, motyvuojant tuo, kad bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

T. P. skunde prašo taikyti jam BK 75 straipsnio nuostatas ir atsižvelgti į tai, kad visi nusikaltimai buvo padaryti iki jam sukuriant šeimą. Į užsienį jis buvo išvykęs, nes bijojo kilsiančių pasekmių, kadangi bylose yra davęs parodymus ir visiškai prisipažinęs. Slapstantis Didžiojoje Britanijoje, jis su žmona susilaukė vaiko. Jį sulaikius, šeima neteko pajamų. Šiuo metu žmona su vaiku gyvena pas jo motiną, kuri yra pensininkė, tad trūksta pajamų pragyvenimui. Pašalpų už vaiką negauna, kadangi ji yra D. Britanijos pilietė, todėl mergaitės neregistruoja nei pas gydytojus, nei į darželį. Žmona nedirba, nes prižiūri vaiką. Būnant laisvėje, jis galėtų dirbti ir atlyginti padarytą žalą bei pasirūpinti savo šeima. Nuteistasis taip pat norėtų dalyvauti teismo posėdyje ir išsamiau pasisakyti.

Nuteistojo T. P. skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas yra pagrįstas, priima nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo. Šio straipsnio 5 dalyje taip pat nurodyta, jog teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas nepagrįstas, priima nutartį prašymą ar teikimą atmesti.

Aukštesnysis teismas, išanalizavęs bylos medžiagą ir skundo argumentus, daro išvadą, kad apylinkės teismo sprendimas netenkinti nuteistojo prašymo dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo yra pagrįstas ir teisingas.

2015 m. kovo 19 d. priimtu įstatymu, įsigaliojusiu nuo 2015 m. kovo 24 d., BK 75 straipsnio 1 dalies nuostata pakeista, įtvirtinant, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Pagal formuojamą teismų praktiką, spręsdamas dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumo, teismas privalo įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumą (pavojingumo pobūdį ir laipsnį), kaltininko asmenybę (anksčiau padarytas nusikalstamas veikas, teisės pažeidimus, antisocialinį elgesį, vertybinę orientaciją, požiūrį į darbą, charakterizuojančius duomenis ir pan.), jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (atvykimą ir prisipažinimą, gailėjimąsi, padėjimą išaiškinti nusikaltimą ir kitus bendrininkus, žalos atlyginimą ir pan.). Bausmės vykdymo atidėjimo institute įtvirtintas humaniškumo principas turi būti derinamas su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikas, nepagarbą baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas motyvuotai išdėstė, kodėl T. P. negalima taikyti BK 75 straipsnio nuostatų, apygardos teismas šiai motyvacijai pritaria, t. y. nuteistajam tai nėra pirmasis teistumas, anksčiau jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau T. P. vėl padarė kelis tyčinius nusikaltimus. Be to, jam buvo taikytas ir lygtinio paleidimo institutas, tačiau probacija nebuvo sėkminga. Nuteistasis pripažįsta, jog buvo slapstęsis nuo teismo ir užsienio valstybėje - Didžiojoje Britanijoje. Visa tai rodo, kad nuteistasis nėra linkęs taisytis, jo argumentai dėl šeimos sukūrimo neturi reikšmės sprendžiant BK 75 straipsnio nuostatų taikymo klausimą.

Remiantis išdėstytu, apygardos teismas daro išvadą, kad bausmės vykdymo atidėjimas T. P. nėra galimas, jo asmenybė teismui nekelia pasitikėjimo, nusikaltimų darymas, manytina, nuteistojo neizoliuojant nuo visuomenės ir be pataisos įstaigos darbuotojų pagalbos keičiant jo mąstymą ir puoselėjamas vertybes, nebus sustabdytas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

T. P. skundą atmesti ir palikti galioti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutartį.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.