Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Algirdo Jaliniausko, Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas) ir Rimo Švirino, rašytinio proceso tvarka išna­grinėjusi nuteistojo E. K. skundą dėl Alytaus ra­jono apylinkės teismo 2016 m. lap­kričio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pa­taisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2016 m. spalio 26 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam E. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

E. K. nuteistas Trakų rajono apylinkės 2010 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 64 straipsnio 1, 3 dalis – galutinė bausmė 4 metai laisvės atėmimo; Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 15 d. nuosprendžiu – pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (3 epizodai), 63 straipsnio 1, 4 dalis, 63 straipsnio 4, 9 dalis, – galutinė bausmė 5 metai 6 mėn. laisvės atėmimo ir Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011 balandžio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 2 dalį 180 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1, 4, 9 dalis – galutinė bausmė 7 metai 6 mėn. laisvės atėmimo.Bausmės pradžia – 2010 m. birželio 3 d., bausmės pabaiga – 2017 m. lapkričio 11 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 1 metai 15 dienų (skaičiuojant ko­mi­si­jos po­sė­džio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną).Komisija, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos, įvertinusi so­cia­li­nio tyrimo išvadą, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabi­li­ta­cijos priemones ir jų vykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, atliktą pagal „OASys“ metodiką, nutarė taikyti nuteistajam E. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroras pateikė skundą dėl Komisijos nutarimo. Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 22 d. nutartimi prokuroro skundą tenkino ir atsisakė patvirtinti Ko­mi­si­jos 2016 m. spalio 26 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam lyg­tinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nurodė, kad nuteistojo pažanga mažinant jam nustatytų kri­mi­nogeninių veiksnių įtaką pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai nėra akivaizdi ir leidžianti pa­grįstai manyti, kad nuteistasis patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus su­varžymus ir esmingai pakeitė savo elgesį. Nuteistasis E. K. skunde prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą. Skunde nurodo, kad teisinis reglamentavimas įpareigoja teismą sprendžiant lygtinio pa­lei­di­mo klausimą atsižvelgiant į nusikalstamos rizikos dydį ir rizikos mažėjimo pažangumą kuris leistų manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nėra jokių įstatymų, kurie leistų teismui sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą vadovautis tokiomis aplinkybėmis, kaip: nuteistojo elgesys per visą bausmės atlikimo laiką, drausminės nuobaudos bei jų kiekis, padaryto nusikaltimo kategorija, nusikaltimo padarymo priežastys, jo psichologinis portretas ir t. t. Į minėtas aplinkybes jau buvo atsižvelgta pagal OASys vertinimo sistemą, todėl šias aplinkybes dubliuoti yra netikslinga. Teismas nustatęs, kad nuteistojo rizika nuo praėjusio svarstymo sumažėjo 4 balais, dėl šios aplinkybės nepasisakė ir jos nepaneigė. Nuteistojo teigimu, kadangi teismai yra saistomi savo pačių sukurtomis teisės aiškinimo taisyklėmis, todėl turi taikyti lygtinį paleidimą nuteistojo atžvilgiu, nes kitiems nuteistiesiems, kurių rizikos balai sumažėjo 4 balais ar mažiau, lygtinis paleidimas buvo taikomas. Teismui nustatant pažangą rizikos balų mažinime bei sprendžiant klausimą dėl lygtinio pa­leidimo, privalu vadovautis protingumo, sąžiningumo, objektyvumo principais ir atsi­žvel­giant į teismų praktiką analogiškose bylose ir Europos tarybos rekomendacijomis. Nuteistasis pasibaigus bausmei vis tiek bus paleistas į laisvę, tik dėl ilgo buvimo įkalinimo įstaigoje bus praradęs socialinius įgūdžius. Nuteistojo teigimu, teismas netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos bausmių vyk­dymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio nuostatas, neturėdamas psichologo kompe­ten­ci­jos, įstatymų taikyme vadovavosi nuteistojo psichologinėmis savybėmis. BVK nenumato galimybės vertinti, ar nuteistasis buvo baustas drausmine tvarka, toks Komisijos vertinimas nepagrįstas, teiginys, kad nuteistasis yra baustas ir jo nuobaudos negalioja yra neteisingas, nu­teistasis turi būti laikoma nebaustu. Teismas nepaaiškina, kokiuose teisės aktuose api­brėž­ta kriminalinė subkultūra, vertindamas lygtinio paleidimo taikymo klausimą vertiną nusi­kal­timą už kurį nuteistasis jau yra nubaustas ir kitas statines aplinkybes, kurios išliks nepa­ki­tu­sios iki pat bausmės pabaigos. Nuteistasis pažymi, kad nuo pirmojo nusikalstamo elgesio rizikos nustatymo buvo skatintas, mokosi, įvykdė visas Komisijos rekomendacijas, dalyvavo socialinėse programose, lanko už­siėmimus pas psichologus, nebuvo baustas drausmine tvarka, nenustatyta alkoholio varto­ji­mo problema. Laisvėje turi gyvenamąją vietą, ketina kurti šeimą.Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta. Nuteistojo E. K. skundas atmestinas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nu­ma­tyta, jog laisvės atėmimo bausmę pa­tai­sos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo indi­vi­dua­liame socia­li­nės reabilitacijos plane nu­ma­tytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pa­tai­sos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pa­tai­sos įstai­gos ir kurių nusikalstamo elge­sio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusi­kals­tamo elgesio riziką sudaro pagrindą ma­ny­ti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lyg­ti­nai paleisti iš pataisos įstaigų. Spren­džiant klau­simą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įs­tai­gos ver­tin­tina nuteis­tojo nu­si­kals­tamo el­gesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lin­g­vistinio aiš­ki­ni­mo seka, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pa­žan­ga maži­nant nusikalstamo el­gesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo el­ge­sio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis lai­ky­sis įstatymų ir nenusikals.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija ap­svars­to nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabili­taci­jos prie­mo­nes ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nuro­dy­tą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima mo­ty­vuo­tą nu­tarimą taikyti nu­teis­ta­jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klau­simą dėl lygtinio pa­lei­di­mo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį pa­leidimą patvirtinimo spren­džiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos iš­vados ati­tinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 str. 2 d.).Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. K. laisvės atėmimo baus­mės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas prie­mo­nes, yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svars­tyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Atliktas nu­teistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą buvo nustatyta, kad E. K. pa­kar­totinio nusikalstamumo rizika atitinka 60 balų pagal „OASys“. Nuteistojo pakartotinio nusi­kals­tamo elgesio rizika sumažėjo minimaliai (nuo 64 iki 60 balų), kas rodo, jog nuteistasis rodo polinkį stengtis taisytis teigiama linkme, tačiau vertinant šią aplinkybę su visomis kitomis aukš­čiau išdėstytomis aplinkybėmis, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad E. K. daro aki­vaiz­džią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, o pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies rei­kalavimus, tai yra būtina sąlyga, norint nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą.Nuteistojo pažanga nėra pakankama ir nesudaro pagrindo pagrįstai manyti, kad integruotas į visuomenę nuteistasis laikysis įstatymų. Nuteistasis bausmės atlikimo metu nepakluso įstai­gos nustatytai tvarkai ir pažeidė įstaigos režimą 19 kartų, o skatintas tik 3 kartus. Tai ver­tintina, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir teigiamas. Nors nuo­baudos už pažeidimus šiuo metu negalioja, kole­gi­ja pažymi, jog kiek­vienas bausmės atli­ki­mo režimo rei­ka­la­vimų pažeidimas rodo, kad nu­teistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvar­ką, nesugeba paklusti nu­teis­tiesiems pri­va­lomoms pataisos na­mų taisyklėms, kurių kiek­vie­na, siekiant pataisyti nusi­kals­tamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi. Taip pat pa­žy­mėtina, jog paskutinis pažeidimas buvo padarytas praėjus beveik penkiems metams nuo baus­mės atlikimo pra­džios, kuomet nuteis­tasis jau tikrai žinojo pataisos įstaigoje galiojančias taisykles ir tvarką. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad E. K. pir­menybę linkęs teikti veiksmui, o ne planavimui, laikosi kriminalinės subkultūros, nuostatos į priežiūrą dvejopos, taigi nu­teis­to­jo elgesio es­miniai pokyčiai, kurie mažintų jo nusikalstamo elgesio riziką nagrinėjamu atveju nėra pa­kankamai akivaizdūs. Sutinkamai su skundžiamoje nutartyje teisingai nurodytais duomenimis, pagrindiniais nuteistojo kriminogeniniais veiks­niais vis tik išlieka ankstesni teisės pažeidimai, lėšų tvarkymas ir pajamos, gyvenimo stilius ir draugai, alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimas, emocinė gerovė, mąstymas ir elgesys.Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteis­tąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pa­sieks tikslą. Byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka da­ryti iš­va­dai, kad E. K. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nu­teis­tojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam pa­lan­kų sprendimą. Skundą nagrinėjantis teismas atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš dalies atitinka faktines aplinkybes, tačiau nu­teis­tasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta aki­vaiz­di pažanga mažinant jo nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį pa­leidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutartis paliktina nepakeista.

Dėl proceso pažeidimų pirmosios instancijos teisme

12. Nuteistojo E. K. lygtinio paleidimo klausimas pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjamas kartu su Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės skundu, kuriame prokurorė, vadovaudamasi BPK 360 straipsnio 4 dalies 3 punktu, prašė teismo pakeisti Komisijos nutarimą ir priimti nutartį šio nutarimo nepatvirtinti. Toks prokuroro skundo prašymas neatitinka procesinių reikalavimų.

13. BVK 164 straipsnio 6 dalis numato prokurorui teisę skųsti Komisijos priimamus nutarimus, tačiau iš BPK 360 straipsnio 4 dalies turinio matyti, kokius sprendimus, išnagrinėjęs tokį skundą, gali priimti teismas, tai yra: atmesti skundą (1 punktas); patenkinti skundą ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, kai nagrinėjamas klausimas dėl Komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo (2 punktas); patenkinti skundą ir pakeisti Komisijos nutarimą, kai nagrinėjamas kitas klausimas (3 punktas). Atitinkamai šie teismo galimi priimti sprendimai turėtų lemti ir prokuroro skunde pateikiamus prašymus. Šiuo atveju, kai Komisija priėmė nutarimą taikyti nuteistajam E. K. lygtinį paleidimą, prokurorė, skųsdama tokį Komisijos nutarimą, privalėjo nu­ro­dyti, kodėl, jos manymu, Komisijos priimtas nutarimas turėtų būti pakeistas. Tuo tarpu pro­ku­rorė skunde nurodė argumentus dėl to, kodėl nepritaria Komisijos sprendimui taikyti E. K. lygtinį paleidimą, kuriuos turėjo pateikti ne skunde dėl Komisijos nutarimo, bet atsi­lie­pime pareikšdamas savo poziciją dėl nagrinėjamo klausimo.

14. Teismas, tenkindamas tokį prokuroro skundą, priėmė BPK 360 straipsnio 4 dalies nuostatų neatitinkantį sprendimą, nes Komisijos nutarimas pakeistas nebuvo, o sprendimas atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo priimtas ne pagal prokuroro skundą, bet nagrinėjant klausimą dėl Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvir­ti­ni­mo pagal BPK 360 straipsnio 2 dalį. Taigi prokurorės skundo prašymas pakeisti Komisijos nu­ta­rimą iš esmės buvo atmestas. Dėl šios priežasties skundžiamos nutartis dalis, kurioje išspręstas klausimas dėl prokuroro skundo, panaikintina ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 ir 2 punktais, 9 dalimi, teismas,

nutaria:

nuteistojo E. K. skundą atmesti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarties dalį, kurioje Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro skundas tenkintas, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro skundą atmesti.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.