Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. S. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. kovo 24 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Technikonus“ ieškinį atsakovui G. S. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo; suinteresuotas asmuo – bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Technikonus“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir BUAB) „Technikonus“ ieškinį atsakovui G. S. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo (Panevėžio apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-361-212/2019). Byla užbaigta Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimu (civilinė byla Nr. e2A-817-1120/2021).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8. Apie bylos aplinkybes, kurias pareiškėjas įvardija kaip naujai paaiškėjusias ir prieštaraujančias šioje byloje nustatytoms aplinkybėms, jis vėliausiai turėjo ir galėjo sužinoti 2021 m. rugsėjo 2 d., todėl terminas prašymui atnaujinti procesą pateikti baigėsi vėliausiai 2022 m. gruodžio 2 d.

12. Kitoje byloje ir prašomoje atnaujinti byloje nustatytos aplinkybės neprieštarauja vienos kitai, nes nagrinėjamoje byloje nepaneigtos kitoje byloje nustatytos aplinkybės, jog bendrovės buhalterinė apskaita dėl bendrovės valdymo organų neteisėtų veiksmų vesta nesilaikant reikalavimų. Teismas nenustatė aplinkybių, kad bendrovės valdymo organai pareiškėjui teikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie bendrovės finansinę būklę. Teismo nuomone, bylos išsprendimas turi neturi įtakos D. V. ar A. K. teisėms ir pareigoms, todėl nėra pagrindo atnaujinti proceso dėl jų kaip neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų galimo pažeidimo.

I. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14.3. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimas įsiteisėjo nuo jo priėmimo dienos. Tai, kad atsakovas pasinaudojo teise pateikti kasacinį skundą, yra subjektyvi ir nuo jo valios priklausanti aplinkybė, nesuteikianti teisės prašyti atnaujinti terminą. Įstatyme nustatytas 3 mėnesių terminas. Atsakovas galėjo spėti paduoti ir kasacinį skundą, ir prašymą atnaujinti procesą. Kasacinio teismo nutartis priimta 2021 m. gruodžio 15 d. Pareiškėjas pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą tik 2022 m. vasario 21 d., t. y. daugiau negu po dviejų mėnesių. Pareiškėjas nenurodė aplinkybių, trukdžiusį prašymą pateikti anksčiau.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl termino prašymui atnaujinti procesą pateikti

1. Pagal CPK 365 straipsnio 1 dalį, bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Prašymus atnaujinti procesą gali paduoti šalys ir tretieji asmenys, taip pat neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys.

2. Prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą (CPK 368 straipsnio 1 dalis). Prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai (CPK 368 straipsnio 2 dalis).

3. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad viena iš sąlygų atnaujinti procesą – CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą, skaičiuojamas nuo tos dienos, kai prašymą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis tenka prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui. Tokią šio asmens pareigą suponuoja civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-310-916/2020, 33 punktas).

4. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad, siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias (atidus, rūpestingas ir apdairus žmogus), t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai pareiškėjas turėjo objektyviai sužinoti esant ar atsiradus aplinkybes, kurios yra pagrindas atnaujinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019, 24 punktas; 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje e3K-106-823/2022, 33, 34 punktai).

1. Teisiškai reikšmingo fakto – sužinojimo apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, momento – nustatymas yra fakto klausimas, dėl kurio sprendžiama pagal šalių pateiktus įrodymus (CPK 353 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019, 26 punktas).

4. Iš bylos duomenų nustatyta, kad BUAB „Technikonus“ 2021 m. gegužės 31 d. pateikė į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą dėl sandorių nuginčijimo Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartį, kuria paliktas nepakeistas pirmiau nurodytas Panevėžio apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. sprendimas (kaip konsultacinės išvados priedas) (civilinė byla Nr. e2A-817-1120/2021). Apeliacinės instancijos teismas 2021 m. birželio 1 d. nutartimi priėmė naujus įrodymus į bylą, atidėjo bylos nagrinėjimą ir pasiūlė atsakovui G. S. pateikti nuomonę dėl apeliacinės instancijos teisme priimtų naujų įrodymų. Lietuvos apeliacinis teismas tą pačią dieną išsiuntė nutartį atsakovui ir jo atstovui advokatui G. A.. Nurodyta nutartis įteikta 2021 m. birželio 2 d. (CPK 175¹ straipsnio 10 punktas). Taigi pareiškėjas apie Lietuvos apeliacinio 2020 m. gegužės 21 d. nutartį vėliausiai galėjo sužinoti 2021 m. birželio 2 d. Jis, sužinojęs aplinkybes, kurios, jo nuomone, galėjo būti pagrindas procesui atnaujinti, turėjo ne vėliau kaip 2021 m. rugsėjo 2 d. pateikti teismui prašymą. Pareiškėjas pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą tik 2022 m. vasario 21 d. , t. y. praleidęs CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą. Nors pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas šias aplinkybes sužinojo 2021 m. gegužės 31 d. (naujų įrodymų pateikimo dieną), ši aplinkybė nėra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas savo procesines teises įgyvendino per 3 mėnesių terminą.

5. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. rugsėjo 2 d. paskelbė sprendimą prašomoje atnaujinti byloje. Pareiškėją atstovavo profesionalus teisininkas, todėl konstatuotina, kad pareiškėjas žinojo, jog apeliacinės instancijos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis). Taigi pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad apie pažeistas teises, t. y. teismų sprendimus, kuriuose, jo nuomone, nustatytos prieštaraujančios aplinkybės, jis sužinojo tik tuomet, kai teismas 2021 m. gruodžio 22 d. nutartimi atsisakė priimti jo kasacinį skundą. Pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, kad apie aplinkybes, kurias pareiškėjas įvardija kaip naujai paaiškėjusias ir esmines, negalėjusias jam būti žinomomis bylos nagrinėjimo metu, pareiškėjas vėliausiai turėjo ir galėjo sužinoti 2021 m. rugsėjo 2 d., todėl terminas prašymui atnaujinti procesą pateikti vėliausiai baigėsi 2022 m. gruodžio 2 d. ir pareiškėjas šį terminą praleido.

1. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atnaujinti procesą civilinėje byloje galima po to, kai yra įsiteisėjęs teismo sprendimas. Teismo sprendimas įsiteisėja suėjus jo apskundimo terminui, jeigu jis neapskųstas apeliacine tvarka, o, jeigu apskųstas apeliacine tvarka, – apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Proceso atnaujinimo pagrindas gali paaiškėti po to, kai įsiteisėjo teismo procesinis dokumentas (CPK 365 straipsnis). Proceso atnaujinimas yra išimtinė teismo procesinių sprendimų peržiūrėjimo tvarka, naudojimasis ja yra ribotas, nes turi būti laikomasi įsiteisėjusių teismų sprendimų galutinumo principo. Šie tikslai pasiekiami nustatant reikalavimus dėl proceso atnaujinimo kreiptis ribotais pagrindais ir tik per trumpą terminą – tris mėnesius. Jeigu byla nagrinėta apeliacijoje, tai per tris mėnesius nuo apeliacinio teismo nutarties priėmimo asmuo gali pasinaudoti teise paduoti kasacinį skundą ir gali būti, kad per tą laiką jam atsiranda pagrindas kreiptis dėl proceso atnaujinimo. Jeigu prašymas atnaujinti procesą paduodamas ir teismo nutartimi priimamas nagrinėti, tai neužkerta kelio kasacijos procesui. Susidariusioje situacijoje turi būti išspręsta šių proceso stadijų konkurencijos problema. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2011).

2. Taigi kasacinio skundo padavimas neužkirta kelio kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Dėl to pareiškėjo argumentai, kad jis apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik po to, kad kasacinis teismas atsisakė priimti jo kasacinį skundą, atmestini kaip nepagrįsti. Pareiškėjas nenurodė naujų aplinkybių, kurias sužinojo po kasacinio teismo atrankos kolegijos 2021 m. gruodžio 15 d. nutarties priėmimo ir kurios būtų pagrindas procesui atnaujinti. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jis pateikė kasacinį skundą, kurį teismas atsisakė priimti, nėra pagrindas CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui atnaujinti. Nors pirmosios instancijos teismas nutarties rezoliucinėje dalyje nenurodė, kad netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą, apskųstos nutarties 15 punkte teismas jį išnagrinėjo, taip pat įvertino aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindė prašymą atnaujinti terminą prašymui atnaujinti procesą pateikti, ir jį atmetė.

Dėl proceso atnaujinimo pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą

3. Proceso atnaujinimo institutas reglamentuotas CPK III dalies XVIII skyriuje. Pagal CPK 365 straipsnio 1 dalį, bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka.

5. Proceso atnaujinimo institutas įstatymų leidėjo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad proceso atnaujinimo instituto tikslas – išvengti galimo neteisėto teismo sprendimo teisinių padarinių, užtikrinant teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistų teisių ir interesų naudodamasis teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancine tvarka būdais, kadangi tam jau nebėra procesinės galimybės, arba šia tvarka naudojantis atitinkamų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių ištaisyti nepavyko. Proceso atnaujinimą reglamentuojančios teisės normos turi būti taikomos ne formaliai, bet atsižvelgiant į tai, kad paprastai galimybė atnaujinti procesą užbaigtoje byloje šaliai, kurios interesai pažeidžiami neteisėtu ar nepagrįstu sprendimu, yra vienintelė priemonė pašalinti asmens teisių ir interesų pažeidimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2010; 2019 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-248/2019, 15 punktas; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-228-823/2020, 15, 16 punktai; 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-701/2022, 28 punktas).

6. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015).

7. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymių, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus požymius (CPK 369 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015; 2019 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-248/2019, 20 punktas; 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-701/2022, 30 punktas).

8. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad tik išnagrinėjus bylą iš esmės paaiškėjo naujos aplinkybės: kitoje byloje teismui konstatavus, jog A. K. ir D. V. pripažino netinkamai tvarkę bendrovės finansinę apskaitą, jos neužtikrinę, laiku nefiksavę finansinių operacijų (civilinė byla Nr. e2-360-544/2019); faktinis bendrovės vadovas A. K. veikė neteisėtai, teikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie bendrovės finansinius rezultatus. Pirmiau šioje nutartyje nustatyta, kad pareiškėjas žinojo apie kitą išnagrinėtą bylą, priimtus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus. Be to, jam buvo suteikta galimybė pateikti savo poziciją dėl apeliacinės instancijos teisme pateiktų naujų rašytinių įrodymų, taip pat ir dėl kitoje byloje priimtos Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutarties. Dėl to apelianto argumentai, kad kitoje byloje nustatytos aplinkybės jam nebuvo žinomos, jų nebuvo teismui priimant sprendimą, atmestini kaip nepagrįsti. Apelianto nurodytos aplinkybės neturi esminės reikšmės bylai spręsti kitaip, nes jos buvo žinomos nagrinėjusiam bylą teismui. Dėl to negalima daryti išvados, kad šios aplinkybės būtų pagrindas priimti kitokį sprendimą.

9. Įsiteisėjusiam teismo sprendimui būdingos trys savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia. CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad civilinėje byloje nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Apelianto nurodyti teismų procesiniai sprendimai, kuriuose teismas išsprendė buvusių bendrovės vadovų D. V. ir A. K. civilinės atsakomybės klausimą, nustatė faktines aplinkybes, kurios turi ne prejudicinę, bet įrodomąją reikšmę. Kitoje byloje dėl civilinės atsakomybės taikymo bendrovės vadovams ir prašomoje atnaujinti byloje dėl sandorių panaikinimo dalyvavo kitos šalys, nesutapo įrodinėjimo dalykas, nebuvo sprendžiamas pareiškėjo sąžiningumo klausimas. Tai, kad kitoje byloje buvę bendrovės vadovai pripažino, jog tvarkė bendrovės finansinius duomenis ne pagal teisės aktus, neužtikrino tinkamo buhalterijos organizavimo, neturi esminės reikšmės bylai, kurioje išnagrinėtas apeliantui pareikštas ieškinys ir kuriuo bankroto administratorius ginčijo bendrovės ir jos akcininko sandorius. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. gegužės 21 d. nutartyje pritarė Panevėžio apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. sprendimo argumentui, kad bendrovės apskaita vesta ne pagal teisės aktus. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimo 68, 69 punktuose nustatyta, kad apeliantas žinojo bendrovės finansinę būklę, nes jam buvo teikiami duomenys. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad D. V. patvirtino, jog 2017 m. spalio mėn. paaiškėjus, apie sunkią bendrovės finansinę padėtį ir turto kiekį, jo skirtumą nuo kiekio, kuris turėtų būti pagal apskaitos dokumentus, jis apie tai informavo pareiškėją (2019 m. birželio 20 d. sprendimo 3 lapas).

10. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad bylose nustatytos aplinkybės vienos kitoms neprieštarauja, nepaneigia, jog bendrovės buhalterinė apskaita dėl bendrovės valdymo organų neteisėtų veiksmų vesta nesilaikant įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų. Aptariamose bylose nenustatyta aplinkybė, kad bendrovės valdymo organai pareiškėjui teikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie bendrovės finansinę būklę. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad apelianto nurodyti duomenys neatitinka naujai paaiškėjusių aplinkybių kriterijų, būtinų jas kvalifikuojant pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą pagrindą procesui, užbaigtam civilinėje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu, atnaujinti.

Dėl proceso atnaujinimo pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą

11. Apeliantas taip pat prašė atnaujinti bylos procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą, nes, jo teigimu, sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų.

12. CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintas vienas proceso atnaujinimo pagrindų – kai teismas sprendimu nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Procesas šiuo pagrindu atnaujinamas todėl, kad nagrinėjant bylą buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas tam, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2006; 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2011; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2014).

13. Sprendžiant dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, turi būti nustatyta, kad neįtrauktas į bylos nagrinėjimą asmuo neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais – naudotis instancine teismų sistema, todėl proceso atnaujinimas yra vienintelė šio asmens galimybė ginti savo teises ir teisėtus interesus.

14. Kasacinio teismo išaiškinta, kad pagrindas pripažinti, jog sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2012 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012; kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019, 32–34 punktai).

15. Prašyme atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, pareiškėjas turi nurodyti materialiosios teisės norma pagrįstą konkrečią teisę ar įstatymo saugomą interesą, dėl kurių teismas nusprendė, neįtraukęs jo į procesą, pateikti visus įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų pareiškėjo dalyvavimo įtaką susiklosčiusiems šalių materialiesiems teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, taip pat nurodyti momentą, kada pareiškėjas sužinojo apie jo teisėms ir pareigoms turintį įtakos teismo sprendimą.

16. Galėjimas paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu siejamas tik su tikėtina aplinkybe, jog prašantis atnaujinti procesą asmuo yra tinkamas prašymo atnaujinti procesą subjektas. Tuo tarpu faktiškas asmens tinkamumas nustatomas teismui išsprendžiant klausimą dėl prašymo atnaujinti procesą iš esmės, t. y. antrojoje prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje. Anksčiau priimtas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas ir sprendimas pakeistas ar priimtas naujas sprendimas tik tuo atveju, jeigu prašymą atnaujinti procesą padavė tinkamas subjektas.

17. Įvertinęs nurodytas proceso įstatymo nuostatas ir jas aiškinančią teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu gali pateikti tik tas subjektas, kuris nebuvo įtrauktas į bylą ir dėl kurio teisių ar pareigų pasisakyta sprendime. Šalis, kuri dalyvavo nagrinėjant bylą, neturi teisės inicijuoti proceso atnaujinimo šiuo pagrindu, nes tokio pobūdžio prašymas turi būti reiškiamas išskirtinai to asmens, kuris mano, kad, jam nedalyvaujant byloje, sprendimu pasisakyta dėl jo teisių ar pareigų. Pažymėtina, kad tai ne kartą yra išaiškinęs ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-229-516/2016; 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. e2-379-910/2022).

18. Apeliantas nenurodė, dėl kokių A. K. ir D. V. materialiųjų teisių ar pareigų nusprendė pirmosios instancijos teismas. Tai, kad bylą išnagrinėjęs teismas priėmė nepalankų apeliantui sprendimą, nėra pagrindas teigti, kad kiti asmenys – buvę įmonės vadovai – suinteresuoti bylos baigtimi. Prašomoje atnaujinti byloje spręsta apeliantui atliktų mokėjimų teisėtumas. Teismo sprendimu nėra nustatytų jokių įpareigojimų A. K. ir D. V.. Suinteresuotas asmuo pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad byla išnagrinėta kasacine tvarka, bet Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pareiškėjas buvo įtrauktas dalyvauti atsakovu civilinėje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, todėl jis netinkamas subjektas ir neturi teisės reikšti prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, o procesas šioje išnagrinėtoje byloje negali būti atnaujinamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Aplinkybė, kad apeliantas byloje dalyvavo atsakovo teisiniu statusu nesudaro teisinio pagrindo atnaujinti procesą, nes pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą prašyti atnaujinti procesą gali tik į bylą neįtrauktas asmuo.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

19. Apibendrinęs pirmiau apartų aplinkybių ir išdėstytų argumentų visetą, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai taikė CPK nuostatas, kuriose reglamentuotas proceso atnaujinimo institutas, ir nors, nenustatė, jog pareiškėjas yra netinkamas subjektas prašymui pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą reikšti, bet vis dėlto priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas naikinti apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliktina nepakeista, o apelianto skundas atmestinas.

20. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

21. Atmetus atskirąjį skundą, apeliantui nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalys). Suinteresuotas asmuo pateikė rašytinių įrodymų, kad už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą patyrė 1 633,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Suinteresuotas asmuo šias išlaidas grindžia advokato išrašyta 2022 m. balandžio 7 d. PVM sąskaita faktūra ir 2022 m. balandžio 8 d. mokėjimo nurodymu.

22. Teismas, spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, atsižvelgia į CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio rekomenduojamus maksimalius advokato užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą civilinėse byloje dydžius (toliau – Rekomendacijos) (2.1, 2.2, 2.7, 2.9, 8.16 papunkčiai), suinteresuoto asmens darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų pobūdį (atsiliepimas į atskirąjį skundą), turinį, bylos sudėtingumą. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 punktas). Teisinės paslaugos suteiktos suinteresuotam asmeniui 2022 metų antrą ketvirtį. Užpraėjusio ketvirčio – 2021 metų ketvirto ketvirčio – vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 1 679,30 Eur. Dėl to maksimali priteistina suma už atsiliepimą į atskirąjį skundą yra 671,72 Eur (Rekomendacijų 7 punktas, 8.16 papunktis). Įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad suinteresuoto asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos per didelės, todėl mažintinos. Nurodytai kreditorei iš nemokumo administratorės priteistina 670 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti suinteresuotam asmeniui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Technikonus“ (juridinio asmens kodas 302033532) iš pareiškėjo G. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 670 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.