Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2022-07-07 · Civilinė byla Nr. e2-520-912/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2019-09-12Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-09-20Panevėžio apygardos teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2020-07-09Lietuvos apeliacinis teismas
  4. KasacijaNutartis · 2021-05-12Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  5. ApeliacijaSprendimas · 2021-09-02Lietuvos apeliacinis teismas
  6. KasacijaNutartis · 2021-11-16Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  7. KasacijaNutartis · 2021-12-15Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  8. ApeliacijaNutartis · 2022-03-24Panevėžio apygardos teismas
  9. Pirmoji instancijaNutartis · 2022-07-07Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-07-07
Bylos Nr.
e2-520-912/2022
Teisminio proceso Nr.
2-59-3-00048-2019-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tomas Venckus
Pareiškėjas
G. S.
Atsakovas
G. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-520-912/2022Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00048-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.6; 3.3.2.5 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. liepos 7 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus,

išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. S. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. kovo 24 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Technikonus“ ieškinį atsakovui G. S. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo; suinteresuotas asmuo – bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Technikonus“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir BUAB) „Technikonus“ ieškinį atsakovui G. S. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo (Panevėžio apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-361-212/2019). Byla užbaigta Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimu (civilinė byla Nr. e2A-817-1120/2021).

Šalies argumentai

2. Pareiškėjas teigė, kad, išnagrinėjus bylą, paaiškėjo naujos aplinkybės, į bylą neįtraukti bylos baigtimi suinteresuoti asmenys (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2, 7 punktai). Kitoje byloje, kurioje pareiškėjas nedalyvavo, Panevėžio apygardos teismas 2019 m. birželio 20 d. sprendime konstatavo, kad ieškovės vadovai veikė neteisėtai, netinkamai tvarkė buhalterinę bendrovės apskaitą, teikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie bendrovės būklę (civilinė byla Nr. e2-360-544/2019). Šis sprendimas Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutartimi paliktas nepakeistas (civilinė byla Nr. e2A-349-464/2020). Kitoje byloje nustatytos aplinkybės prieštarauja šios bylos aplinkybėms, nes Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendime nustatė, kad bendrovės valdymo organai bendrovės akcininkui (pareiškėjui) teikė tikrovę atitinkančią informaciją apie bendrovės finansinę būklę, todėl pastarasis nesąžiningas. Pareiškėjas prašė, atnaujinus procesą, įtraukti į bylą A. K. ir D. V. trečiaisiais asmenimis. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendime nustatė, kad bendrovės vadovo pareigas nuo 2013 m. balandžio 25 d. iki 2017 m. spalio 4 d. vykdė A. K., nuo 2017 m. spalio 4 d. – D. V.. Nurodyti asmenys apklausti liudytojais, teismas rėmėsi jų parodymais, nors šie prieštaravo kitoje byloje nustatytiems prejudiciniams faktams. Buvę bendrovės vadovai suinteresuoti šios bylos baigtimi, todėl turėjo būti įtraukti į bylą. Teismas turėjo vadovautis Panevėžio apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. sprendime ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartyje nustatytais prejudiciniais faktais.

3. Pareiškėjas nurodė, kad naujos aplinkybės paaiškėjo, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė 2022 m. gruodžio 15 d. nutartį, kuria atsisakė priimti pareiškėjo kasacinį skundą. Jei teismas nustatytų, kad terminas paduoti prašymui atnaujinti procesą praleistas, prašo jį atnaujinti, nes iki pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 15 d. nutarties priėmimo pareiškėjas siekė pasinaudoti savo teise kasacine tvarka apskųsti ginčijamą sprendimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Panevėžio apygardos teismas 2022 m. kovo 24 d. atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-361-212/2019, priteisė suinteresuotam asmeniui BUAB „Technikonus“ iš pareiškėjo 800 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5. Teismas nustatė, kad Panevėžio apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 20 d. sprendimu atmetė ieškovės BUAB „Technikonus“ ieškinį atsakovui G. S. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo (civilinė byla Nr. e2-361-212/2019). Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. liepos 9 d. nutartimi sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs ieškovės kasacinį skundą, 2021 m. gegužės 12 d. nutartimi panaikino apeliacinės instancijos teismo nutartį ir civilinę bylą grąžino Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo. Šis teismas 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimu panaikino Panevėžio apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą, kuriuo ieškovės BUAB „Technikonus“ ieškinį patenkino (civilinė byla Nr. e2A-817-1120/2021).

6. Teismas nusprendė, kad Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas priimtas ir įsiteisėjo 2021 m. rugsėjo 2 d., todėl pareiškėjas nepraleido naikinamojo penkerių metų termino prašymui atnaujinti proceso paduoti.

7. Teismas nustatė, kad kitoje byloje nustatytos tokios aplinkybės aplinkybes: D. V. buvo formalus bendrovės direktorius, faktinis vadovas iki bankroto bylos iškėlimo buvo A. K.; bendrovės finansinė apskaita, už kurios tinkamą tvarkymą atsakingas faktinis bendrovės vadovas A. K., vesta nesilaikant jai keliamų įstatymų ir kitų norminių aktų reikalavimų. Nurodytos aplinkybės taip pat nustatytos ir prašomoje atnaujinti byloje. Todėl pareiškėjui jos buvo žinomos nuo 2019 m. rugsėjo 20 d. sprendimo paskelbimo momento. Teismas įvertino tai, kad apie Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 21 d. priimtą nutartį, kuria paliktas nepakeistas Panevėžio apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. sprendimas pareiškėjas sužinojo 2021 m. gegužės 31 d., kai BUAB „Technikonus“ ją pateikė į šią apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą ir teismas ją priėmė (civilinė byla Nr. e2-360-544/2019). Teismas nusprendė, kad pareiškėjas dalį aplinkybių, kurių pagrindu prašė atnaujinti procesą, sužinojo 2019 m. rugsėjo 20 d., o kita dalį – 2021 m. gegužės 31 d., todėl praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

8. Apie bylos aplinkybes, kurias pareiškėjas įvardija kaip naujai paaiškėjusias ir prieštaraujančias šioje byloje nustatytoms aplinkybėms, jis vėliausiai turėjo ir galėjo sužinoti 2021 m. rugsėjo 2 d., todėl terminas prašymui atnaujinti procesą pateikti baigėsi vėliausiai 2022 m. gruodžio 2 d.

Žemesnės instancijos teismas

9. Aplinkybes dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų, pareiškėjas sužinojo bylos nagrinėjimo metu, kai teismas atmetė pareiškėjo prašymą įtraukti į bylą buvusius bendrovės vadovus. Pareiškėjas neteikė pakartotinių prašymų įtraukti šiuos asmenis į bylos nagrinėjimą, neskundė šiuo pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimo (civilinė byla Nr. e2-361-212/2019). Teismas konstatavo, kad pareiškėjas praleido terminą prašymui atnaujinti procesą šiuo pagrindu pateikti ( CPK 368 straipsnio 1 dalis).

Šalies argumentai

10. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog apie proceso atnaujinimo pagrindus jis sužinojo tik Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priėmus 2022 m. gruodžio 15 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti jo kasacinį skundą, prieštarauja pirmiau nustatytoms aplinkybėms. Pareiškėjas nenurodė aplinkybių, kurios galėtų pateisinti jo ilgesnį negu 2 mėnesių delsimą kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą po to, kai priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis. Pareiškėjui buvo žinomos aplinkybės, susijusios su bendrovės vadovų netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu, todėl jis galėjo jomis remtis bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės nėra pagrindas priimti kitokį sprendimą, nes jos pareiškėjui ir bylą nagrinėjusiems teismams buvo žinomos, užfiksuotos Panevėžio apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. sprendime, kuris panaikintas Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimu, 2020 m. gegužės 21 d. nutartis pridėta prie apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos, kurioje pareiškėjas prašė atnaujinti procesą.

11. Pareiškėjo nurodytos kitos bylos dalykas ir nagrinėjamos bylos dalykas bei įrodinėjamos aplinkybės yra skirtingi. Pareiškėjas nedalyvavo kitoje byloje. Joje neįrodinėtas pareiškėjo (ne)sąžiningumas. Kitos bylos šalys – ieškovė BUAB „Technikonus“ ir atsakovai D. V. ir A. K., nagrinėjimo dalykas – civilinės atsakomybės taikymas atsakovams, kurie, teismui iškėlus UAB „Technikonus“ bankroto bylą, neperdavė bankroto administratoriui viso įmonės turto. Aptariamoje byloje teismas nustatė, kad UAB „Technikonus“ finansinė apskaita vesta nesilaikant reikalavimų, o Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, jog A. K. neužtikrino tinkamos buhalterinės apskaitos organizavimo. Nagrinėjamoje byloje ieškovė ginčijo bendrovės atliktų mokėjimų pareiškėjui sandorius.

12. Kitoje byloje ir prašomoje atnaujinti byloje nustatytos aplinkybės neprieštarauja vienos kitai, nes nagrinėjamoje byloje nepaneigtos kitoje byloje nustatytos aplinkybės, jog bendrovės buhalterinė apskaita dėl bendrovės valdymo organų neteisėtų veiksmų vesta nesilaikant reikalavimų. Teismas nenustatė aplinkybių, kad bendrovės valdymo organai pareiškėjui teikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie bendrovės finansinę būklę. Teismo nuomone, bylos išsprendimas turi neturi įtakos D. V. ar A. K. teisėms ir pareigoms, todėl nėra pagrindo atnaujinti proceso dėl jų kaip neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų galimo pažeidimo.

I. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo: 1) panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartį ir atnaujinti procesą; 2) atnaujinus procesą, įtraukti į bylą A. K. ir D. V. trečiaisiais asmenimis; 3) atmesti ieškovės BUAB „Technikonus“ ieškinį atsakovui G. S.; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

13.1. Atsakovas nedalyvavo kitoje civilinėje byloje, kurioje teismas konstatavo, kad A. K. ir D. V. pripažino faktą, kad bendrovės finansinė apskaita buvo vedama nesilaikant jai keliamų reikalavimų, neužtikrino tinkamos bendrovės turto apskaitos ir laiku nefiksavo finansinių operacijų (civilinė byla Nr. e2-360-544/2019). Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad faktinis bendrovės vadovas A. K. veikė neteisėtai, teikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie bendrovės finansinius rezultatus. Teismas nustatė, kad vadovas A. K. neužtikrino tinkamos bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimo ir tai yra neteisėtas veiksmas (civilinė byla Nr. e2A-349-464/2020). Lietuvos apeliacinis teismas nustatė neteisingas aplinkybes, kad buvęs ieškovės vadovas A. K. paliudijo apie nuolatinį atsakovo domėjimąsi ieškovės finansine būkle, dar 2019 m. spalio mėn. ieškovo būdų bendrovei restruktūrizuoti, o bankroto byla iškelta 2018 metais (civilinė byla Nr. e2A-817-1120/2021).

13.2. Teismas nesivadovavo prejudiciniais faktais, nustatytais kitose bylose (civilinės bylos Nr. e2-360-544/2019 ir Nr. e2A-349-464/2020).

13.3. Pareiškėjas, kaip akcininkas, domėjosi bendrovės finansine būkle, bet nežinojo, kad jam teikiami duomenys klaidingi.

13.4. Teismų sprendimai prieštaringi. Viename nustatyta, kad įmonės vadovas A. K. tvarkė įmonės buhalteriją ne pagal teisės aktus, kitoje – kad jis nuolat teikė pareiškėjui duomenis apie įmonės turtinę būklę, t. y. pripažino, kad teikė teisingą informaciją. Teismas turėjo įvertinti ieškovės ir atsakovo sąžiningumą, todėl turėjo įtraukti buvusius įmonės vadovus į bylą. A. K. ir D. V. suinteresuoti bylos baigtimi, todėl teismas negalėjo jų apklausti kaip liudytojų. Teismas pažeidė pareiškėjo teisę į teisingą procesą ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 6 straipsnio 1 dalį. Neteisėtus veiksmus atlikusiems asmenims paliudijus, kad jie jų neatliko, bylą nagrinėjantis teismas paneigė išvadas, kurios nustatytos kitoje civilinėje byloje.

13.5. Pareiškėjas nežinojo apie Panevėžio apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. sprendimą, nes joje nedalyvavo (civilinė byla Nr. e2-360-544/2019). Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka ieškovė pateikė teismui Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartį, bet pareiškėjas nežinojo, ar ši nutartis įsiteisėjusi, ar byla nenagrinėjama kasacine tvarka, kokie surinkti įrodymai.

13.6. Pareiškėjas apie savo teisių pažeidimą sužinojo, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. gruodžio 15 d. nutartimi atsisakė priimti jo kasacinį skundą. Teismas neištaisė proceso trūkumų, todėl paliko galioti neteisėtą ir nepagrįstą Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimą (civilinė byla Nr. e2A-817-1120/2021). Atsakovas negalėjo pateikti prašymo atnaujinti procesą, kol nesibaigė terminas kasaciniam skundui paduoti. Teismas neišsprendė pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą prašymui pateikti.

Atsiliepimas

14. Suinteresuotas asmuo atsiliepime prašo atmesti pareiškėjo atskirąjį skundą, palikti nepakeistą Panevėžio apygardos teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

14.1. Teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas praleido terminą prašymui paduoti ir nėra pagrindo jį atnaujinti. Pareiškėjas vėliausiai 2021 m. rugsėjo 2 d. turėjo ir galėjo sužinoti apie priimtą sprendimą. Dėl to terminas prašymui pateikti vėliausiai baigėsi 2022 m. gruodžio 2 d. Teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas nenurodė aplinkybių, kurios galėtų pateisinti jo ilgesnį negu 2 mėnesių delsimą kreiptis į teismą ir prašyti atnaujinti procesą, po to, kai buvo priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis. Pareiškėją atstovavo profesionalus teisininkas.

14.2. Pareiškėjas apie kitoje byloje priimtą Panevėžio apygardos teismo 2019 birželio 20 d. sprendimą ir jame nustatytas aplinkybes, kurias laiko naujai paaiškėjusiomis, sužinojo vėliausiai 2019 m. rugsėjo 20 d. (civilinė byla Nr. e2-360-544/2019). Suinteresuotas asmuo 2021 m. gegužės 31 d. pateikė ir teismas priėmė į bylą Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartį (kaip konsultacinės išvados priedą). Dėl to pareiškėjas apie nurodytą nutartį sužinojo vėliausiai 2021 m. gegužės 31 d.

14.3. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimas įsiteisėjo nuo jo priėmimo dienos. Tai, kad atsakovas pasinaudojo teise pateikti kasacinį skundą, yra subjektyvi ir nuo jo valios priklausanti aplinkybė, nesuteikianti teisės prašyti atnaujinti terminą. Įstatyme nustatytas 3 mėnesių terminas. Atsakovas galėjo spėti paduoti ir kasacinį skundą, ir prašymą atnaujinti procesą. Kasacinio teismo nutartis priimta 2021 m. gruodžio 15 d. Pareiškėjas pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą tik 2022 m. vasario 21 d., t. y. daugiau negu po dviejų mėnesių. Pareiškėjas nenurodė aplinkybių, trukdžiusį prašymą pateikti anksčiau.

Šalies argumentai

14.4. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės nelaikytinos naujomis, nes jos buvo žinomos pareiškėjui ir bylą nagrinėjusiems teismams. Aplinkybė, kad bendrovės buhalterinė apskaita tvarkyta ne pagal teisės aktus, nereikšminga šioje byloje, nes nepaneigia teismo sprendimo teisėtumo. Ji negali būti bylos atnaujinimo pagrindu.

14.5. Ginčo mokėjimas pripažintas negaliojančiu actio Pauliana pagrindu. Byloje BUAB „Technikonus“ apskaitos dokumentai buvo vertinami nustatant bendrovės nemokumą. Teismas rėmėsi UAB „Technikonus“ finansinės atskaitomybės dokumentais, specialistų išvadomis. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl bendrovės nemokumo, be kita ko, konstatavo, kad UAB „Technikonus“ apskaitoje nurodyti duomenys nėra tikslūs (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimo 52 punktas). Todėl kitoje byloje nustatyta aplinkybė, kad bendrovės apskaita buvo tvarkoma netinkamai, atitinka Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimą.

14.6. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartis ir 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimas neprieštaringi. Skiriasi bylų šalys, pagrindas ir dalykas. Kitoje byloje atsakovas nedalyvavo, o nagrinėjamoje byloje nedalyvavo A. K. ir D. V.. Dėl to teismo sprendimai neturi prejudicinės galios.

14.7. Pareiškėjas neturi teisės prašyti atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą. Be to, jis nenurodė, kokias materialiąsias teises sukūrė teismo sprendimas A. K. ir D. V..

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl termino prašymui atnaujinti procesą pateikti

1. Pagal CPK 365 straipsnio 1 dalį, bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Prašymus atnaujinti procesą gali paduoti šalys ir tretieji asmenys, taip pat neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys.

2. Prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą (CPK 368 straipsnio 1 dalis). Prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai (CPK 368 straipsnio 2 dalis).

3. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad viena iš sąlygų atnaujinti procesą – CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą, skaičiuojamas nuo tos dienos, kai prašymą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis tenka prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui. Tokią šio asmens pareigą suponuoja civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-310-916/2020, 33 punktas).

4. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad, siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias (atidus, rūpestingas ir apdairus žmogus), t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai pareiškėjas turėjo objektyviai sužinoti esant ar atsiradus aplinkybes, kurios yra pagrindas atnaujinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019, 24 punktas; 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje e3K-106-823/2022, 33, 34 punktai).

1. Teisiškai reikšmingo fakto – sužinojimo apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, momento – nustatymas yra fakto klausimas, dėl kurio sprendžiama pagal šalių pateiktus įrodymus (CPK 353 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019, 26 punktas).

2. Pareiškėjas teigia, kad apie naujai paaiškėjusias aplinkybes sužinojo tik 2021 m. gruodžio 15 d., kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė priimti jo kasacinį skundą. Jis tvirtina nedalyvavęs byloje, kurioje: 1) Panevėžio apygardos teismas 2019 m. birželio 20 d. sprendime konstatavo, kad buvę suinteresuoto asmens vadovai A. K. ir D. V. veikė neteisėtai, netinkamai tvarkė buhalterinę apskaitą; 2) Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. gegužės 21 d. nutartyje, kuria paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, konstatavo, kad faktinis bendrovės vadovas A. K. veikė neteisėtai, kai teikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie bendrovės finansinius rezultatus (civilinė byla Nr. e2-360-544/2019).

Žemesnės instancijos teismas

3. Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą byloje, kurioje ieškovė UAB „Technikonus“ prašė pripažinti negaliojančiais UAB „Technikonus“ 2017 m. lapkričio 17 d. ir 2017 m. gruodžio 14 d. mokėjimo pavedimus atsakovui G. S. (113 458 Eur), taikyti restituciją ir priteisti ieškovei iš atsakovo 113 458 Eur. Panevėžio apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 20 d. sprendimu atmetė ieškinį (civilinė byla Nr. e2-361-212/2019). Aptariamame sprendime nurodyta, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog Panevėžio apygardos teisme išnagrinėta civilinė byla dėl žalos atlyginimo pagal ieškovės BUAB „Technikonus“ ieškinį atsakovams D. V. ir A. K. (civilinė byla Nr. e2-360-544/2019). Sprendime taip pat apatrtos aplinkybės, kad bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjęs teismas konstatavo, jog formalus bendrovės direktorius buvo D. V., faktinis vadovas iki pat bankroto bylos iškėlimo buvo A. K.; bendrovės finansinė apskaita, už kurios tinkamą tvarkymą buvo atsakingas faktinis bendrovės vadovas A. K., vesta nesilaikant įstatymų ir kitų norminių aktų. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina akivaizdi n mišvada, kad pareiškėjas apie Panevėžio apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. sprendime nustatytas aplinkybes sužinojo 2019 m. rugsėjo 20 d., kai pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą byloje dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

4. Iš bylos duomenų nustatyta, kad BUAB „Technikonus“ 2021 m. gegužės 31 d. pateikė į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą dėl sandorių nuginčijimo Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartį, kuria paliktas nepakeistas pirmiau nurodytas Panevėžio apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. sprendimas (kaip konsultacinės išvados priedas) (civilinė byla Nr. e2A-817-1120/2021). Apeliacinės instancijos teismas 2021 m. birželio 1 d. nutartimi priėmė naujus įrodymus į bylą, atidėjo bylos nagrinėjimą ir pasiūlė atsakovui G. S. pateikti nuomonę dėl apeliacinės instancijos teisme priimtų naujų įrodymų. Lietuvos apeliacinis teismas tą pačią dieną išsiuntė nutartį atsakovui ir jo atstovui advokatui G. A.. Nurodyta nutartis įteikta 2021 m. birželio 2 d. (CPK 175¹ straipsnio 10 punktas). Taigi pareiškėjas apie Lietuvos apeliacinio 2020 m. gegužės 21 d. nutartį vėliausiai galėjo sužinoti 2021 m. birželio 2 d. Jis, sužinojęs aplinkybes, kurios, jo nuomone, galėjo būti pagrindas procesui atnaujinti, turėjo ne vėliau kaip 2021 m. rugsėjo 2 d. pateikti teismui prašymą. Pareiškėjas pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą tik 2022 m. vasario 21 d. , t. y. praleidęs CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą. Nors pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas šias aplinkybes sužinojo 2021 m. gegužės 31 d. (naujų įrodymų pateikimo dieną), ši aplinkybė nėra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas savo procesines teises įgyvendino per 3 mėnesių terminą.

5. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. rugsėjo 2 d. paskelbė sprendimą prašomoje atnaujinti byloje. Pareiškėją atstovavo profesionalus teisininkas, todėl konstatuotina, kad pareiškėjas žinojo, jog apeliacinės instancijos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis). Taigi pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad apie pažeistas teises, t. y. teismų sprendimus, kuriuose, jo nuomone, nustatytos prieštaraujančios aplinkybės, jis sužinojo tik tuomet, kai teismas 2021 m. gruodžio 22 d. nutartimi atsisakė priimti jo kasacinį skundą. Pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, kad apie aplinkybes, kurias pareiškėjas įvardija kaip naujai paaiškėjusias ir esmines, negalėjusias jam būti žinomomis bylos nagrinėjimo metu, pareiškėjas vėliausiai turėjo ir galėjo sužinoti 2021 m. rugsėjo 2 d., todėl terminas prašymui atnaujinti procesą pateikti vėliausiai baigėsi 2022 m. gruodžio 2 d. ir pareiškėjas šį terminą praleido.

1. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atnaujinti procesą civilinėje byloje galima po to, kai yra įsiteisėjęs teismo sprendimas. Teismo sprendimas įsiteisėja suėjus jo apskundimo terminui, jeigu jis neapskųstas apeliacine tvarka, o, jeigu apskųstas apeliacine tvarka, – apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Proceso atnaujinimo pagrindas gali paaiškėti po to, kai įsiteisėjo teismo procesinis dokumentas (CPK 365 straipsnis). Proceso atnaujinimas yra išimtinė teismo procesinių sprendimų peržiūrėjimo tvarka, naudojimasis ja yra ribotas, nes turi būti laikomasi įsiteisėjusių teismų sprendimų galutinumo principo. Šie tikslai pasiekiami nustatant reikalavimus dėl proceso atnaujinimo kreiptis ribotais pagrindais ir tik per trumpą terminą – tris mėnesius. Jeigu byla nagrinėta apeliacijoje, tai per tris mėnesius nuo apeliacinio teismo nutarties priėmimo asmuo gali pasinaudoti teise paduoti kasacinį skundą ir gali būti, kad per tą laiką jam atsiranda pagrindas kreiptis dėl proceso atnaujinimo. Jeigu prašymas atnaujinti procesą paduodamas ir teismo nutartimi priimamas nagrinėti, tai neužkerta kelio kasacijos procesui. Susidariusioje situacijoje turi būti išspręsta šių proceso stadijų konkurencijos problema. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2011).

2. Taigi kasacinio skundo padavimas neužkirta kelio kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Dėl to pareiškėjo argumentai, kad jis apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik po to, kad kasacinis teismas atsisakė priimti jo kasacinį skundą, atmestini kaip nepagrįsti. Pareiškėjas nenurodė naujų aplinkybių, kurias sužinojo po kasacinio teismo atrankos kolegijos 2021 m. gruodžio 15 d. nutarties priėmimo ir kurios būtų pagrindas procesui atnaujinti. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jis pateikė kasacinį skundą, kurį teismas atsisakė priimti, nėra pagrindas CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui atnaujinti. Nors pirmosios instancijos teismas nutarties rezoliucinėje dalyje nenurodė, kad netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą, apskųstos nutarties 15 punkte teismas jį išnagrinėjo, taip pat įvertino aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindė prašymą atnaujinti terminą prašymui atnaujinti procesą pateikti, ir jį atmetė.

Dėl proceso atnaujinimo pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą

3. Proceso atnaujinimo institutas reglamentuotas CPK III dalies XVIII skyriuje. Pagal CPK 365 straipsnio 1 dalį, bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka.

4. Apeliantas teigia, kad paaiškėjo esminės bylos aplinkybės, kurios jam nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

5. Proceso atnaujinimo institutas įstatymų leidėjo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad proceso atnaujinimo instituto tikslas – išvengti galimo neteisėto teismo sprendimo teisinių padarinių, užtikrinant teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistų teisių ir interesų naudodamasis teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancine tvarka būdais, kadangi tam jau nebėra procesinės galimybės, arba šia tvarka naudojantis atitinkamų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių ištaisyti nepavyko. Proceso atnaujinimą reglamentuojančios teisės normos turi būti taikomos ne formaliai, bet atsižvelgiant į tai, kad paprastai galimybė atnaujinti procesą užbaigtoje byloje šaliai, kurios interesai pažeidžiami neteisėtu ar nepagrįstu sprendimu, yra vienintelė priemonė pašalinti asmens teisių ir interesų pažeidimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2010; 2019 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-248/2019, 15 punktas; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-228-823/2020, 15, 16 punktai; 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-701/2022, 28 punktas).

6. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015).

7. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymių, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus požymius (CPK 369 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015; 2019 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-248/2019, 20 punktas; 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-701/2022, 30 punktas).

8. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad tik išnagrinėjus bylą iš esmės paaiškėjo naujos aplinkybės: kitoje byloje teismui konstatavus, jog A. K. ir D. V. pripažino netinkamai tvarkę bendrovės finansinę apskaitą, jos neužtikrinę, laiku nefiksavę finansinių operacijų (civilinė byla Nr. e2-360-544/2019); faktinis bendrovės vadovas A. K. veikė neteisėtai, teikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie bendrovės finansinius rezultatus. Pirmiau šioje nutartyje nustatyta, kad pareiškėjas žinojo apie kitą išnagrinėtą bylą, priimtus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus. Be to, jam buvo suteikta galimybė pateikti savo poziciją dėl apeliacinės instancijos teisme pateiktų naujų rašytinių įrodymų, taip pat ir dėl kitoje byloje priimtos Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutarties. Dėl to apelianto argumentai, kad kitoje byloje nustatytos aplinkybės jam nebuvo žinomos, jų nebuvo teismui priimant sprendimą, atmestini kaip nepagrįsti. Apelianto nurodytos aplinkybės neturi esminės reikšmės bylai spręsti kitaip, nes jos buvo žinomos nagrinėjusiam bylą teismui. Dėl to negalima daryti išvados, kad šios aplinkybės būtų pagrindas priimti kitokį sprendimą.

9. Įsiteisėjusiam teismo sprendimui būdingos trys savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia. CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad civilinėje byloje nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Apelianto nurodyti teismų procesiniai sprendimai, kuriuose teismas išsprendė buvusių bendrovės vadovų D. V. ir A. K. civilinės atsakomybės klausimą, nustatė faktines aplinkybes, kurios turi ne prejudicinę, bet įrodomąją reikšmę. Kitoje byloje dėl civilinės atsakomybės taikymo bendrovės vadovams ir prašomoje atnaujinti byloje dėl sandorių panaikinimo dalyvavo kitos šalys, nesutapo įrodinėjimo dalykas, nebuvo sprendžiamas pareiškėjo sąžiningumo klausimas. Tai, kad kitoje byloje buvę bendrovės vadovai pripažino, jog tvarkė bendrovės finansinius duomenis ne pagal teisės aktus, neužtikrino tinkamo buhalterijos organizavimo, neturi esminės reikšmės bylai, kurioje išnagrinėtas apeliantui pareikštas ieškinys ir kuriuo bankroto administratorius ginčijo bendrovės ir jos akcininko sandorius. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. gegužės 21 d. nutartyje pritarė Panevėžio apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. sprendimo argumentui, kad bendrovės apskaita vesta ne pagal teisės aktus. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimo 68, 69 punktuose nustatyta, kad apeliantas žinojo bendrovės finansinę būklę, nes jam buvo teikiami duomenys. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad D. V. patvirtino, jog 2017 m. spalio mėn. paaiškėjus, apie sunkią bendrovės finansinę padėtį ir turto kiekį, jo skirtumą nuo kiekio, kuris turėtų būti pagal apskaitos dokumentus, jis apie tai informavo pareiškėją (2019 m. birželio 20 d. sprendimo 3 lapas).

10. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad bylose nustatytos aplinkybės vienos kitoms neprieštarauja, nepaneigia, jog bendrovės buhalterinė apskaita dėl bendrovės valdymo organų neteisėtų veiksmų vesta nesilaikant įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų. Aptariamose bylose nenustatyta aplinkybė, kad bendrovės valdymo organai pareiškėjui teikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie bendrovės finansinę būklę. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad apelianto nurodyti duomenys neatitinka naujai paaiškėjusių aplinkybių kriterijų, būtinų jas kvalifikuojant pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą pagrindą procesui, užbaigtam civilinėje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu, atnaujinti.

Dėl proceso atnaujinimo pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą

11. Apeliantas taip pat prašė atnaujinti bylos procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą, nes, jo teigimu, sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų.

12. CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintas vienas proceso atnaujinimo pagrindų – kai teismas sprendimu nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Procesas šiuo pagrindu atnaujinamas todėl, kad nagrinėjant bylą buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas tam, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2006; 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2011; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2014).

13. Sprendžiant dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, turi būti nustatyta, kad neįtrauktas į bylos nagrinėjimą asmuo neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais – naudotis instancine teismų sistema, todėl proceso atnaujinimas yra vienintelė šio asmens galimybė ginti savo teises ir teisėtus interesus.

14. Kasacinio teismo išaiškinta, kad pagrindas pripažinti, jog sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2012 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012; kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019, 32–34 punktai).

15. Prašyme atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, pareiškėjas turi nurodyti materialiosios teisės norma pagrįstą konkrečią teisę ar įstatymo saugomą interesą, dėl kurių teismas nusprendė, neįtraukęs jo į procesą, pateikti visus įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų pareiškėjo dalyvavimo įtaką susiklosčiusiems šalių materialiesiems teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, taip pat nurodyti momentą, kada pareiškėjas sužinojo apie jo teisėms ir pareigoms turintį įtakos teismo sprendimą.

16. Galėjimas paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu siejamas tik su tikėtina aplinkybe, jog prašantis atnaujinti procesą asmuo yra tinkamas prašymo atnaujinti procesą subjektas. Tuo tarpu faktiškas asmens tinkamumas nustatomas teismui išsprendžiant klausimą dėl prašymo atnaujinti procesą iš esmės, t. y. antrojoje prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje. Anksčiau priimtas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas ir sprendimas pakeistas ar priimtas naujas sprendimas tik tuo atveju, jeigu prašymą atnaujinti procesą padavė tinkamas subjektas.

17. Įvertinęs nurodytas proceso įstatymo nuostatas ir jas aiškinančią teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu gali pateikti tik tas subjektas, kuris nebuvo įtrauktas į bylą ir dėl kurio teisių ar pareigų pasisakyta sprendime. Šalis, kuri dalyvavo nagrinėjant bylą, neturi teisės inicijuoti proceso atnaujinimo šiuo pagrindu, nes tokio pobūdžio prašymas turi būti reiškiamas išskirtinai to asmens, kuris mano, kad, jam nedalyvaujant byloje, sprendimu pasisakyta dėl jo teisių ar pareigų. Pažymėtina, kad tai ne kartą yra išaiškinęs ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-229-516/2016; 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. e2-379-910/2022).

18. Apeliantas nenurodė, dėl kokių A. K. ir D. V. materialiųjų teisių ar pareigų nusprendė pirmosios instancijos teismas. Tai, kad bylą išnagrinėjęs teismas priėmė nepalankų apeliantui sprendimą, nėra pagrindas teigti, kad kiti asmenys – buvę įmonės vadovai – suinteresuoti bylos baigtimi. Prašomoje atnaujinti byloje spręsta apeliantui atliktų mokėjimų teisėtumas. Teismo sprendimu nėra nustatytų jokių įpareigojimų A. K. ir D. V.. Suinteresuotas asmuo pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad byla išnagrinėta kasacine tvarka, bet Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pareiškėjas buvo įtrauktas dalyvauti atsakovu civilinėje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, todėl jis netinkamas subjektas ir neturi teisės reikšti prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, o procesas šioje išnagrinėtoje byloje negali būti atnaujinamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Aplinkybė, kad apeliantas byloje dalyvavo atsakovo teisiniu statusu nesudaro teisinio pagrindo atnaujinti procesą, nes pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą prašyti atnaujinti procesą gali tik į bylą neįtrauktas asmuo.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

19. Apibendrinęs pirmiau apartų aplinkybių ir išdėstytų argumentų visetą, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai taikė CPK nuostatas, kuriose reglamentuotas proceso atnaujinimo institutas, ir nors, nenustatė, jog pareiškėjas yra netinkamas subjektas prašymui pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą reikšti, bet vis dėlto priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas naikinti apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliktina nepakeista, o apelianto skundas atmestinas.

20. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

21. Atmetus atskirąjį skundą, apeliantui nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalys). Suinteresuotas asmuo pateikė rašytinių įrodymų, kad už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą patyrė 1 633,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Suinteresuotas asmuo šias išlaidas grindžia advokato išrašyta 2022 m. balandžio 7 d. PVM sąskaita faktūra ir 2022 m. balandžio 8 d. mokėjimo nurodymu.

22. Teismas, spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, atsižvelgia į CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio rekomenduojamus maksimalius advokato užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą civilinėse byloje dydžius (toliau – Rekomendacijos) (2.1, 2.2, 2.7, 2.9, 8.16 papunkčiai), suinteresuoto asmens darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų pobūdį (atsiliepimas į atskirąjį skundą), turinį, bylos sudėtingumą. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 punktas). Teisinės paslaugos suteiktos suinteresuotam asmeniui 2022 metų antrą ketvirtį. Užpraėjusio ketvirčio – 2021 metų ketvirto ketvirčio – vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 1 679,30 Eur. Dėl to maksimali priteistina suma už atsiliepimą į atskirąjį skundą yra 671,72 Eur (Rekomendacijų 7 punktas, 8.16 papunktis). Įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad suinteresuoto asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos per didelės, todėl mažintinos. Nurodytai kreditorei iš nemokumo administratorės priteistina 670 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti suinteresuotam asmeniui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Technikonus“ (juridinio asmens kodas 302033532) iš pareiškėjo G. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 670 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjas Tomas Venckus